Migracijos departamento būstinė. VRM nuotr.

Įsigaliojus tvarkai, kad leidimų gyventi Lietuvoje ar nacionalinių vizų panorusiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams privaloma pildyti specialų klausimyną, Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė neslepia nuostabos – kasdien nuo dešimties iki dvidešimties apklaustųjų nurodo, kad pritaria Rusijos sukeltam karui Ukrainoje. E. Gudzinskaitė pažymi, kad pateikta informacija turi lemiamos įtakos priimant sprendimus dėl pasilikimo šalyje – palaikantys karą privalo išvykti iš Lietuvos.
 
„Dabar visiems Rusijos, Baltarusijos piliečiams, taip pat ir kitų pilietybių asmenims galime duoti apklausą. Ten prašome išsamiai papasakoti apie savo praeitį, apie ryšį su karinėmis žvalgybos struktūromis, išreikšti savo požiūrį į karą Ukrainoje. Ir išties mane labai nustebino tai, kad santykinai daug gauname pasakymų – kiekvieną nuo 10 iki 20 – kad pritaria karui, palaiko tai, kas vyksta Ukrainoje“, – Eltai teigė E. Gudzinskaitė.
 
Migracijos departamento direktorė pabrėžia, kad tokiems asmenims leidimai gyventi Lietuvoje nėra išduodami. Taip pat, nurodo E. Gudzinskaitės, dažnu atveju asmens prašymai nėra patenkinami ir dėl kitų priežasčių.
 
„Yra ir kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl nustatytų ryšių. Tada konsultuojamės su trimis tarnybomis – Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Policijos departamentu ir Valstybės saugumo departamentu. Išsamiai vertiname pateiktą informaciją ir, jei konstatuoja, kad žmogus kelia grėsmę ar valstybės saugumui, ar viešajai tvarkai, priimamas sprendimas neišduoti leidimo gyventi ir jį išsiųsti“, – nurodė E. Gudzinskaitė.
 
Migracijos departamento direktorė nurodė, kad vykdomose apklausose yra užduodami aštuoni asmeniniai klausimai ir dar du apie požiūrį į Rusijos sukeltą karą Ukrainoje.
 
„Klausiama, kam priklauso Krymas ir kaip vertina Rusijos pradėtą karą. Ir kai kurie sako, kad yra apolitiški, kad jų nedomina tie reikalai. Bet, kai esi tokioje situacijoje ir vyksta karas, tu negali sėdėti ant dviejų kėdžių. Tai iš tiesų stebina, kiek daug žmonių yra Rusijos pusėje“, – sakė E. Gudzinskaitė.
 
E. Gudzinskaitė svarsto, kad kai kurių asmenų nevienareikšmiškas kalbėjimas apie Rusijos sukeltą karą Ukrainoje gali būti paveiktas dėl vis dar turimų ryšių su Kremliumi. Pavyzdžiui, pasak jos, rusai, palaikantys Ukrainą, gali prarasti iš Rusijos gaunamas pensijas.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2023.02.17; 00:30

Estijos sostinė Talinas. Slaptai.lt nuotr.

Talinas, rugpjūčio 29 d. (ELTA). Dauguma Rusijos piliečių, turinčių nekilnojamojo turto Estijoje, yra gavę leidimą nuolat gyventi šalyje, bet beveik 4 500 jų, arba maždaug 12 proc., vykstant į Estiją reikalinga viza, todėl gali susiklostyti situacija, kai dėl draudimo išduoti vizas nebus kam rūpintis jų nekilnojamuoju turtu, rašo pirmadienį portalas ERR.
 
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Rusijos piliečiams Estijoje priklauso 41 351 nekilnojamojo turto objektas, o Baltarusijos piliečiams – 919. Dauguma jų turi po vieną butą, bet vienam RF piliečiui priklauso 24 objektai.
 
Estijos VRM vicekancleris Veikas Kommusaaras portalui pareiškė, jog jei nekilnojamojo turto savininkui, Rusijos piliečiui, dėl sankcijų atsiras skolų Estijoje, jis galiausiai gali prarasti nekilnojamąjį turtą.
 
„To priežastis yra Rusijos valdžios sprendimas įsiveržti į Ukrainą. Suprantama, Rusijos gyventojai dėl to nukenčia. Klausimas pirmiausia pačiai Rusijai: kodėl jos gyventojai turi kentėti dėl to, ko griebiasi jų režimas. Iš tikrųjų, jeigu žmogus neįstengs rasti būdų savo nekilnojamajam turtui išlaikyti, galimas ir šis kraštutinis padarinys. Šiuo metu nemanome, kad čia Estija turėtų imtis kažkokių švelninančiųjų priemonių“, – sakė pareigūnas.
 
Anot vicekanclerio, didelis Rusijos piliečiams priklausančio nekilnojamojo turto kiekis kelia grėsmę Estijos saugumui. Jo nuomone, reikėtų papildomai apriboti galimybę turėti nekilnojamojo turto Estijoje šalių, nepriklausančių Europos Sąjungai, piliečiams.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.08.30; 00:01

Lietuvos žvalgyba antradienį paviešintoje grėsmių ataskaitoje tvirtina, kad nemokama elektroninių vizų į Rusiją sistema kelia rizikas Lietuvos saugumui. Kasmetinę ataskaitą paskelbęs Valstybės saugumo departamentas (VSD) bei Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos teigia, kad Rusijos suteikiamos nemokamas vizos leidžia šiai valstybei lengviau verbuoti į ją atvykstančius Lietuvos piliečius.
AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas ir VSD direktorius Darius Jauniškis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Vizų režimo supaprastinimas ir dėl to didėsiantis į Rusiją keliaujančių užsieniečių srautas yra itin palankios aplinkybės Rusijos žvalgybos tarnyboms. Jos sistemiškai ieško iš užsienio atvykusių asmenų, kurie galėtų teikti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybes arba vykdyti kitas užduotis“, – pabrėžia žvalgyba.
 
Kaip skelbiama VSD ir AOTD atskaitoje, 2019 m. Rusija sudarė sąlygas Lietuvos ir kitų 52 valstybių piliečiams atvykti į Karaliaučiaus sritį ir Sankt Peterburgą bei Leningrado sritį, gavus nemokamas elektronines vizas.
 
Pasak žvalgybos institucijų, informaciją apie į Rusiją atvykstančius užsieniečius Rusijos žvalgybos tarnybos gauna tuo pat metu, kai užsienietis pateikia vizos prašymą.
 
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime teigiama, kad tarp atvykstančiųjų Rusijos žvalgybos tarnybos ieško asmenų, kurie gali turėti vertingos informacijos arba, tarnybų manymu, yra pažeidžiami. Ypač daug dėmesio Rusijos žvalgybos tarnybos skiria į Rusiją vykstantiems buvusiems ir esamiems politikams, verslininkams, teisėsaugos pareigūnams, kariškiams, žurnalistams.
 
2020.02.04; 4:00