Vokietijos kariai Kazlų Rūdos poligone. Vokietijos kariuomenės nuotr.
Berlynas, liepos 4 d. (dpa-ELTA). Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ir Rumunija pageidauja nuolatinio vokiečių karių buvimo šalyje.
„Manau, kad Rumunijos teritorijoje nuolat turėtų būti vokiečių dalinių“, – antradienį Berlyne spaudos konferencijoje su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu pareiškė Rumunijos ministras pirmininkas Marcelas Ciolacu. Taip jis atsakė į klausimą, ko tikisi iš artėjančio NATO viršūnių susitikimo dėl Aljanso rytinio flango stiprinimo.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius praėjusią savaitę pareiškė, kad Berlynas, stiprindamas NATO rytinį sparną, nuolat dislokuos Lietuvoje 4 000 vokiečių karių. Lietuva ribojasi su Rusija ir Baltarusija. Prie rytinio flango valstybių priskiriama ir Rumunija, turinti sieną su Ukraina.
NATO šalių lyderiai viršūnių susitikime Vilniuje liepos 11 ir 12 dienomis, be kita ko, tarsis dėl dalinių buvimo rytinėje Aljanso teritorijoje.
M. Ciolacu teigė žinąs apie Vokietijos planus nusiųsti į Lietuvą 4 000 kareivių. „Tikiuosi, kad mes netrukus Rumunijos teritorijoje nuolat turėsime vokiečių karių“, – pridūrė jis. Ministras sakė manąs, kad karas Ukrainoje užsitęs.
Vokietija kol kas planuoja dislokuoti savo karius tik Lietuvoje. Apie svarstymus dislokuoti dalinius kitose šalyse nėra žinoma.
NATO, šių metų balandžio mėn. duomenimis, Rumunijoje yra dislokavusi apie 1 500 kareivių, dauguma jų – prancūzai.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad problemos dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje kyla dėl to, jog šalies politikai daugiau kalba apie Berlyno įsipareigojimus, nei iš esmės stengiasi paspartinti vokiečių karių perkėlimą į šalį.
Be to, šalies vadovo manymu, situaciją apsunkina ir politinė konkurencija, kai dalis valstybės institucijų bei politikų ginčijasi, „kas labiau myli Lietuvą“ – t. y., kas geriau atliepia šalies nacionalinio saugumo interesus.
G. Nausėda pažymėjo, kad matydama Vilniuje kylančias abejones ir diskusijas, Vokietija kelia klausimą, ar Lietuva iš tikrųjų žino, ko nori. Tad prezidentas ragina atrasti vieningą sutarimą dėl prioritetinio Lietuvos krašto apsaugos klausimo.
„Problema ta, kad mes labai daug šnekame. Jeigu mes tiek pat darytume, kiek šnekame, manau, tikrai turėtume labai apčiuopiamų rezultatų. Bet kol kas visas garas išeina tarpusavio santykių aiškinimuisi ir tai tikrai nepadeda“, – trečiadienį Delfi TV teigė šalies vadovas.
„Vokietijos politikai, Vokietijos visuomenė stebi mūsų diskusijas, daro tam tikras išvadas, kad, kai kuriais požiūriais, pati Lietuva nebežino, ko ji nori“, – pridūrė jis.
Šis meškinas, papuoštas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, stovi prie Vokietijos ambasados būstinės Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Interviu metu paklaustas, ko gi Lietuva nori, G. Nausėda patikino, jog Vilniaus siekis – kiek įmanoma aktyvesnis Berlyno karinis buvimas šalyje. O tai, prezidento įsitikinimu, labiausiai priklauso nuo Lietuvos pasirengimo sukurti sąjungininkų dislokavimui reikalingą infrastruktūrą. Vokietijos ir Lietuvos draugystės ženklas. Slaptai.lt nuotr.
„Aš manau, kad tai labai smarkiai priklauso nuo Lietuvos gebėjimo pasirengti, nes Vokietijos pusė stebi šį gebėjimą, puikiai supranta, koks pasirengimas yra šiuo metu. Aš manau, kad net ir pačios Vokietijos politinis procesas, pasirengimas keisis priklausomai nuo to, kokią pažangą mes darysime šia prasme“, – patikino jis ir pasidžiaugė Lietuvos daroma pažanga šioje srityje“, – kalbėjo jis.
Ragina politikams nerungtyniauti, kas labiau myli Lietuvą
Pasak šalies vadovo, papildomi keblumai dėl vokiečių karių dislokavimo procesų atsiranda ir tada, kai susitarimas su Berlynu apsipina skirtingomis interpretacijomis.
„Mes kartais lygioje vietoje sudarome sau problemų, imdami interpretuoti, kažką savaip svarstyti. Iš esmės tekstas yra pakankamai aiškus – Vokietija stengiasi padidinti savo karinę paramą čia, Lietuvoje, iki brigados lygio ir tai yra įtvirtinta Madrido dokumentuose“, – užtikrino G. Nausėda.
Visgi, G. Nausėda leido suprasti, jog santykius su Vokietija itin apsunkina vidinės valdančiosios koalicijos atstovų batalijos bei politinė konkurencija.
„Manau, kad mums visiems kartu, nepriklausomai nuo to, ar kalba eina apie komiteto pirmininką Seime, ar krašto apsaugos ministrą, ar valdančiosios koalicijos partijų vadovus – turime labai aiškiai pasakyti, kad Lietuvos interesas yra kiek galima didesnis Vokietijos karinės galios įsitraukimas į rytinio NATO sparno gynybą, saugumo klausimus“, – nurodė jis.
Šalies vadovas tiksliai neįvardijo, kokios personos, jo manymu, įnirtingiausiai laužo ietis, tačiau paragino politikus rasti bendrą sutarimą, o vietoje vidinių kivirčų – kalbėti apie pažangą ir daromus darbus, leisiančius paspartinti karinį Berlyno buvimą Lietuvoje.
„Jeigu mes apie tai (daromą pažangą – ELTA) daugiau kalbėtume, manau, kad tai ir Vokietijos pusei padarytų kur kas didesnį įspūdį negu draskymasis marškinių ant krūtinės ir sakymas, kad aš labiau už tave myliu Lietuvą“, – aiškino prezidentas.
„Tiesiog vyksta tam tikras demonstravimas, kad galbūt vienos institucijos mažiau atsižvelgia į Lietuvos nacionalinio saugumo poreikius, o kitos labiau. Mano manymu, toks ginčas yra beprasmiškas, nes iki galo mes taip ir neišsiaiškinsime. Svarbu, kad visi darytume tuos pačius darbus, nes, manau, kad visi vienodai mylime Lietuvą“, – tęsė jis.
Abejoja, ar reikia įstatymo dėl brigados dislokavimo
Be to, prezidentas G. Nausėda suabejojo ir specialaus įstatymo, kuriuo būtų užtikrintos tinkamos sąlygos Vokietijos brigados dislokavimui, būtinybe. Šalies vadovo manymu, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) iniciatyva neįtvirtina Lietuvos įsipareigojimo Berlynui, bet veikiau priešingai – kelia papildomų klausimų partneriams. Vokietijos kariai Kazlų Rūdos poligone. Vokietijos kariuomenės nuotr.
„Nesu tikras, ar tam reikia įstatymo. Jeigu toks įstatymas padarytų teigiamą poveikį mūsų partneriams ir savotiškai manifestuotų mūsų didžiulį norą, pasirengimą ir, svarbiausia, apibūdintų, kad tai mums labai svarbus prioritetas, tada sakyčiau galbūt“, – svarstė jis.
„Bet šiuo metu man susidaro įspūdis, kad šio įstatymo svarstymas – tik atvirkščiai – sukelia daugiau klausimų mūsų partneriams negu duoda jiems atsakymų“, – konstatavo G. Nausėda.
ELTA primena, kad pirmadienį Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
Vokietijos kariai Kazlų Rūdos poligone. Vokietijos kariuomenės nuotr.
Reaguodamas į krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pareiškimą, kad Lietuvai yra tinkamas dešimties dienų terminas, per kurį į šalį atvyktų vokiečių karių brigada, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis sako, kad A. Anušausko vadovaujama ministerija turėtų aiškiai įvardinti, kada Lietuvoje galėtų būti dislokuotas nuolatinis Vokietijos brigados dydžio karinis vienetas.
„Šiandien situacija de facto yra tokia. Vokiečiai patvirtino – taip, mes pas jus atvyktume, jeigu jums kiltų pavojus. Mes tą žinome, bet susitarimas yra ne toks. Prezidento Nausėdos ir kanclerio Scholzo pasirašytas susitarimas kalba apie kovai pasiruošusią brigadą Lietuvoje“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė ministras.
„Komunikuojant tokius faktus, reikia labai labai tiksliai pasakyti, apie ką mes kalbame. Ir to nerimo kyla, jis yra suprantamas. Čia ne tiek politinis priekaištas, bet norėtųsi žinoti, kada ta brigada bus Lietuvoje, dėl kurios susitarėme Madride“, – nurodė G. Landsbergis.
Ministras neatmetė galimybės, kad Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija prašys ministrą paaiškinti susiklosčiusią situaciją ir atsakyti į klausimus dėl derybų su Vokietija.
„Aš neatmetu, kad mes galbūt šiek tiek ir frakcijoje ketintume pasikviesti ir ministrą, galbūt ir kariuomenės atstovus – gal šiek tiek išgryninti tas pozicijas ir aiškias komunikacines linijas, kad visiems būtų lengviau vieni kitus palaikyti“, – teigė konservatorius. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
TS-LKD lyderis pastebėjo, kad Lietuva yra įsivertinusi, kada šalyje galėtų pradėti veikti nuolatinė vokiečių brigada – šiuo metu vis dar kuriama reikiama infrastruktūra priimti Vokietijos kariams. Tačiau ar siūlomi karių priėmimo terminai tinka Vokietijos gynybos lyderiams, ministras sakėsi nežinąs.
„Kadangi Vyriausybė, sutarusi kartu su krašto apsaugos ministerija, patvirtino ilgalaikį infrastruktūros įrengimo planą su datomis, iš tų datų yra aišku, kada Lietuva bus pasirengusi priimti brigadą. Turbūt nėra keista, kad norėtųsi, kad ir iš ministro ir apskritai iš Lietuvos nuskambėtų labai aiškus kvietimas vokiečiams įvardinti, ar tos datos, kurias Lietuva teikia, yra priimtinos ir atitinka jų planavimo kalendorių“, – kalbėjo ministras, akcentuodamas, jog susitikimo su Vokietijos gynybos ministre aiškios Berlyno pozicijos neišgirdo.
„Tikiuosi, kad galbūt mūsų gynybos ministrui yra žinoma daugiau, tik tada keista, kodėl jis to nepasako“, – svarstė G. Landsbergis.
Ministras pabrėžė, jog atsakyti į klausimus dėl Vokietijos karių brigados svarbu ir dėl kitais metais Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo. Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Susirinks visi vadovai būtent į Vilnių, kuriame yra norima patvirtinti, kad tą, kas buvo sutarta Madride, pavyko pasiekti. Vien šituo remiantis, norėtųsi sužinoti – tai ką pavyko pasiekti“, – sakė jis.
ELTA primena, kad birželį Lietuvoje lankęsis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pažadėjo stiprinti šalyje dislokuotą tarptautinį NATO batalioną iki brigados dydžio vieneto. Vokietijos padidinto budrumo brigada Lietuvoje – dvišalis Lietuvos ir Vokietijos susitarimas, sudarytas įgyvendinant NATO sprendimus, priimtus Rusijai pradėjus karą Ukrainoje.
A. Anušauskas su naująja Vokietijos gynybos ministre aptarė galimybes stiprinti bendradarbiavimą. KAM nuotr.
Vokietiją matome kaip ypatingos svarbos partnerį ir tvirtą Lietuvos saugumo ramstį. Norime mūsų glaudų bendravimą ateinančiais metais sustiprinti ir pagilinti dar labiau, sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, sekmadienį Rukloje aptaręs dvišalio bendradarbiavimo klausimus su naująja Vokietijos gynybos ministre Christine Lambrecht.
„Prieš penkerius metus pradėdama vadovauti NATO batalionui Lietuvoje Vokietija priėmė itin svarbų mūsų valstybės ir regiono saugumui sprendimą. Matydami tai, kas vyksta prie Ukrainos sienų, galiu tik įsivaizduoti, kaip turėtų jaustis mūsų visuomenė, jei jūsų čia nebūtų. Vokietijos ir kitų NATO sąjungininkų nuolatinis buvimas Lietuvoje yra pagrindinis mūsų saugumo garantas”, – kalbėjo ministras A. Anušauskas.
Ch. Lambrecht, kuri pradėjo eiti Vokietijos gynybos ministrės pareigas prieš kiek daugiau nei savaitę, pirmajam savo vizitui užsienyje pasirinko Lietuvą – ministrė Rukloje lanko NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnaujančius Vokietijos karius. 2017 metų pradžioje reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje ir karinį aktyvumą regione dislokuotam batalionui Vokietija ne tik vadovauja, bet ir skiria didžiausią karių skaičių.
Aptardami saugumo situaciją regione ministrai skyrė didelį dėmesį Ukrainai. A. Anušauskas pabrėžė, kad diplomatinių priemonių Rusijai atgrasyti neužteks, todėl būtina remti Ukrainą visomis įmanomomis priemonėmis. Pasak ministro, bet koks situacijos prie Ukrainos sienų tęsinys turės įtakos mūsų regiono saugumui, o šiame kontekste Vokietijos sprendimai bus ypatingai svarbūs.
Vokietija yra viena pagrindinių Lietuvos sąjungininkių saugumo ir gynybos srityje – ši šalis ypač prisideda prie Lietuvos gynybinių pajėgumų vystymo, ji yra ilgametė Lietuvos partnerė modernizuojant Lietuvos kariuomenę, ginkluotę, karinę techniką. Vokietija ne tik vadovauja NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei, o taip pat aktyviai dalyvauja ir NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse. Pastaruoju metu Vokietija tapo ir pagrindine Lietuvos partnere tarptautinėse operacijose Malyje, Viduržemio jūroje.
Bundesvero kariai. EPA-ELTA nuotr.
Prasidėjus Vokietijos kariškių išvedimui iš Afganistano, Bundesveras turi išsivežti apie 65 tūkst. skardinių alaus, taip pat vyno ir šampano atsargas. Tai penktadienį pranešė VFR leidinys „Spiegel“.
Pasak jo, Afganistane dislokuoti Bundesvero kariškiai neturi teisės platinti alkoholinius gėrimus šalies teritorijoje arba perduoti juos Afganistano armijai dėl teisinių ir religinių priežasčių. Be to, Vokietijos kariuomenės vadovybė uždraudė kariams vartoti alkoholį baigiamajame kariuomenės išvedimo etape, kadangi šis laikotarpis susijęs su padidėjusiu pavojumi kontingentui.
Kaip rašo „Spiegel“, iki šiol Vokietijos kariškiai galėjo kasdien išgerti po dvi skardines alaus. Tad apie 22,5 tūkst. litrų alaus, taip pat 340 butelių vyno ir šampano jau paruošti išgabenti į Vokietiją. Jei krovinio nepavyks išsiųsti į VFR, alkoholinius gėrimus teks sunaikinti. Galutinis sprendimas šiuo klausimu turėtų būti priimtas artimiausiomis dienomis. Bet, kaip patikslina leidinys, tikimybė, kad alkoholio produkcija bus sunaikinta, yra labai maža.
Anksčiau buvo pranešta, kad Vokietija ketina paspartinti savo kariuomenės išvedimą iš Afganistano ir gali tai padaryti jau iki liepos 4 d. Iš pradžių buvo planuojama, kad Bundesvero kariškiai paliks Afganistano teritoriją iki rugsėjo vidurio. Šiuo metu Afganistane yra apie 1,1 tūkst. Vokietijos kariškių. Tai didžiausias užsienio karinis kontingentas šioje šalyje po JAV pajėgų.
Balandžio 14 d. JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė, kad planuoja gegužės mėnesį pradėti Amerikos kariuomenės išvedimą iš Afganistano ir užbaigti jį iki 2021 metų rugsėjo 11 d. Tą pačią dieną NATO priėmė pareiškimą, kuriame buvo pranešta apie sprendimą pradėti Aljanso kariškių išvedimą iki gegužės 1 d.
Vokietijos pajėgos, priklausančios NATO kontingentui Afganistane, trečiadienį perdavė Afganistano armijai karinę stovyklą Balcho provincijoje šalies šiaurėje. Tai pranešė televizijos kanalas „Ariana News“.
Kaip pareiškė Afganistano ginkluotųjų pajėgų atstovas Fawadas Amanas, „atsakomybę už karinę stovyklą Balcho provincijoje Vokietijos kariškiai perdavė Afganistano armijos 209-ajam korpusui“. F. Amanas pridūrė, kad bazė, kurioje buvo dislokuoti VFR kariškiai, „ateityje bus naudojama kariniams tikslams“.
Anksčiau buvo pranešta, kad Vokietija ketina paspartinti savo kariuomenės išvedimą iš Afganistano ir gali tai padaryti jau iki liepos 4 d. Iš pradžių buvo planuojama, kad Bundesvero kariškiai paliks Afganistano teritoriją iki rugsėjo vidurio. Šiuo metu Afganistane yra apie 1,1 tūkst. Vokietijos kariškių. Tai didžiausias užsienio karinis kontingentas šioje šalyje po JAV pajėgų.
Balandžio 14 d. JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė, kad planuoja gegužės mėnesį pradėti Amerikos kariuomenės išvedimą iš Afganistano ir užbaigti jį iki 2021 metų rugsėjo 11 d. Tą pačią dieną NATO priėmė pareiškimą, kuriame kalbama apie sprendimą pradėti Aljanso kariškių išvedimą iki gegužės 1 d.
Ateinančią savaitę, vasario 6-ąją, Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos Mokomajame pulke Rukloje vyks NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės rotacijos ir vadovybės pasikeitimo ceremonija.
Nuo praėjusio rugpjūčio kovinės grupės 6-jai rotacijai vadovavusį Vokietijos kariuomenės pulkininką leitenantą Rouveną Habelą keičia naujasis kovinės grupės vadas, taip pat Vokietijos karininkas pulkininkas leitenantas Axelis Niemannas. Jis perims 7-osios rotacijos valdymą.
Ceremonijoje planuoja dalyvauti krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, Vokietijos kariuomenės vado pavaduotojas viceadmirolas Joachimas Ruhle, NATO šalių, delegavusių karius į priešakinių pajėgų kovinę grupę, atstovai, kiti svečiai.
Šiuo metu Vokietijos vadovaujamoje rotacinėje NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje tarnauja per 1 tūkstantis karių iš Vokietijos, Nyderlandų, Islandijos, Kroatijos, Belgijos, Čekijos, Norvegijos, Liuksemburgo.
Nuo 2017 m. pradžios Mokomajame pulke Rukloje dislokuota tarptautinė kovinė grupė yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas” sudėtį.
Sprendimas dislokuoti NATO priešakinių pajėgų batalioną prieš rytinių NATO sienų buvo priimtas 2016 m. liepą Varšuvoje NATO viršūnių susitikime Baltijos šalių ir Lenkijos prašymu.
Šiuo metu atgrasymo ir gynybos tikslais Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje kovinėms grupėms vadovauja Vokietija, Kanada, Jungtinė Karalystė ir JAV.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Lietuvoje viešinčiu Vokietijos Prezidentu Franku Valteriu Šteinmejeriu (Frank-Walter Steinmeier) aptarė dvišalius santykius, bendradarbiavimą Europos Sąjungoje (ES) ir NATO.
Vokietijos Prezidento Franko Valterio Šteinmejerio sutikimo ceremonija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tai pirmasis oficialus Vokietijos vadovo vizitas Lietuvoje jam pradėjus eiti Prezidento pareigas.
Pasak Prezidentės D. Grybauskaitės, Lietuvai Vokietija yra viena artimiausių valstybių, su kuria mus tvirtai sieja ilgalaikiai istoriniai ir kultūriniai ryšiai, o sėkmingas dvišalis bendradarbiavimas ekonomikos srityje padeda kurti Lietuvos žmonių gerovę. Vokietija yra antra pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė ir trečia didžiausia užsienio investuotoja, mūsų šalyje sukūrusi daugiau nei 17 tūkstančių darbo vietų.
Lietuvos vadovės teigimu, ypatingą dvišalį ryšį su Vokietija geriausiai įprasmina jos archyvuose išsaugotas ir šiemet atrastas svarbiausias Lietuvos valstybingumo dokumentas – Vasario 16-osios Aktas. Šiuo metu yra rengiamas susitarimas, pagal kurį Nepriklausomybės Aktas būtų perduotas eksponuoti Lietuvoje.
Viena pagrindinių susitikimo Prezidentūroje temų – saugumo ir gynybos stiprinimas.
Pasak Prezidentės, artėjant pratyboms „Zapad 2017“ geopolitinė įtampa neslūgsta. Nors šios puolamojo pobūdžio ir prieš Vakarus nukreiptos pratybos oficialiai dar neprasidėjo, tačiau jų konvencinė ir nekonvencinė grėsmė jaučiama jau dabar. Rusija ne tik intensyviai militarizuojasi NATO pasienyje, bet ir pseudoakcijomis siekia kelti įtampą ir baimę visuomenėje, kursto priešiškumą Aljansui ir ES, vykdo nuolatines informacines ir kibernetines atakas.
Prezidentė padėkojo už Vokietijos sprendimą vadovauti NATO batalionui Lietuvoje. Tai, pasak šalies vadovės, išskirtinės lyderystės, solidarumo ir Aljanso vienybės pavyzdys.
Susitikime aptartas ir bendradarbiavimas kovojant su propaganda ir skleidžiamu melu. Prieš dvejus metus pasirašytas Lietuvos ir Vokietijos susitarimas dėl partnerystės strateginės komunikacijos ir informacinio saugumo srityje. Tarpusavyje aktyviai bendradarbiauja abiejų šalių nacionaliniai transliuotojai LRT ir „Deutche Welle“, vyksta žurnalistų ir studentų mainai, vykdomi bendri NVO projektai.
Lietuvą su Vokietija sieja ir aktyvus mokslo, švietimo, kultūrinis ir regioninis bendradarbiavimas, artimi žmonių tarpusavio kontaktai. Beveik 60 Lietuvos miestų ir regionų yra sudarę dvynių partnerystes su Vokietijos miestais bei žemėmis. Ši valstybė taip pat pirmauja pagal į Lietuvą atvykstančių turistų skaičių, kurių kasmet mūsų šalyje apsilanko daugiau nei 170 tūkstančių.
Antrąją vizito Lietuvoje dieną Prezidentas F. V. Šteinmejeris kartu su Lietuvos vadove Rukloje aplankys NATO priešakinių pajėgų batalione tarnaujančius Vokietijos karius.
Lietuvoje oficialaus vizito ketvirtadienį ir penktadienį lankysis Vokietijos Federalinis Prezidentas Frankas Valteris Šteinmejeris (Frank-Walter Steinmeier). Tai pirmasis naujojo Prezidento vizitas Lietuvoje jam šį pavasarį pradėjus eiti pareigas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Vokietijos vadovas ketvirtadienį aptars dvišalius santykius, bendradarbiavimą Europos Sąjungoje (ES) ir NATO. Didelis dėmesys bus skiriamas saugumo situacijai regione ir visame pasaulyje. Bus kalbama apie priemones Rusijos keliamai grėsmei atgrasyti, tolesnes saugumo užtikrinimo priemones NATO rytiniame flange.
Prezidentės teigimu, Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos partnerių, su kuria mus sieja tiek visapusiškas bendradarbiavimas beveik visose svarbiausiose srityse, tiek tvirti istoriniai ryšiai bei ilgalaikės kultūrinės tradicijos.
Vokietija taip pat vadovauja NATO priešakinių pajėgų batalionui Lietuvoje. Per pusmetį batalionas pasiekė pilną kovinę parengtį ir tapo neatsiejama nacionalinės gynybos dalimi, o jo karių socialinė veikla yra matoma visuomenėje.
Abi valstybes sieja dvišalė partnerystė, kuria siekiama stiprinti informacinį saugumą, kovą su propaganda ir strateginę komunikaciją. Šioje srityje tarpusavyje aktyviai bendradarbiauja nacionaliniai abiejų šalių transliuotojai – LRT ir „Deutche Welle“, rengiamos žurnalistų stažuotės, studentų ir moksleivių mainai.
Lietuvą su Vokietija sieja intensyvūs ekonominiai ryšiai. Vokietija yra antra pagal dydį prekybos partnerė ir trečia didžiausia investuotoja Lietuvoje. Pagal atvykstančius užsienio turistus ši valstybė užima pirmą vietą – į Lietuvą per metus atvyksta apie 175 tūkstančius vokiečių, kurie domisi Neringa, ekologiniu ir kaimo turizmu, sveikatos paslaugomis.
Antrąją vizito dieną – penktadienį – Lietuvos ir Vokietijos Prezidentai Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje aplankys Lietuvoje tarnaujančius vokiečių ir kitų NATO valstybių karius. Šiuo metu priešakinių pajėgų bataliono sudėtyje tarnybą atlieka 450 Vokietijos karių, kurie atvyko su savo karine technika ir ginkluote.
Lietuvoje dislokuoti Bundesvero kareiviai atsidūrė tikslinės dezinformacijos kampanijos, už kurios tikriausiai slypi Rusija, centre.
Vokiečių žurnalo Der Spiegel duomenimis, prieš keletą dienų „nežinomi asmenys pradėjo skleisti gandus, neva tai misiją Lietuvoje atliekantys vokiečių kariškiai išprievartavo nepilnametę“.
NATO diplomatai įsitikinę, kad tos kampanijos tikslas – „diskredituoti bundesverą“, kuris prieš keletą savaičių nusiuntė į Lietuvą padalinius simboliškai gynybai nuo galimos Rusijos agresijos.
Kaip pabrėžia straipsnio autorius Matiasas Gebaueris, vykdytojų metodas (visų pirma, numanomo išprievartavimo paminėjimas) stulbinančiai primena mergaitės Lizos istoriją Vokietijoje, kai Rusijos žiniasklaida pačiame migracijos krizės Vokietijoje įkarštyje 2016 metais pasakojo, kad migrantai Berlyne išprievartavo jauną rusę.
Apgaulingas „puolimas“ prieš bundesverą buvo gerai parengtas. Taigi, vasario 14 dieną elektroninis laiškas, informuojantis apie išprievartavimą, atkeliavo į Lietuvos parlamento pirmininko ir kelių žiniasklaidos leidinių paštą. Jame detaliai aprašoma, kad vokiečių kareiviai Jonavoje išprievartavo jauną Lietuvos mergaitę. Iš pirmo žvilgsnio naujiena atrodė tokia tikra, kad keletas Lietuvos žiniasklaidos leidinių iškart ją paskelbė. Dar daugiau, Jonava buvo pasirinkta neatsitiktinai: vokiečių kareiviai dislokuoti šalia jos, praneša Gebaueris.
NATO į suklastotą žinią pažiūrėjo labai rimtai. Šiaurės Atlanto aljanso diplomatas įvykį pavadino „dar viena rusų, nepatenkintų laikinu kariuomenės dislokavimu prie NATO rytinių sienų, provokacija“.
Tokias atakas aljansas laiko pirmąja Rusijos hibridinio karo pakopa.
Šiuo atveju Maskva, rašo Der Spiegel, remdamasis NATO pozicija, „bandė kriminalizuoti NATO misiją ir sužlugdyti lietuvių pasitikėjimą aljanso padalinių dislokavimu“.
Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Rukloje, Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke, pasveikino į Lietuvą atvykusius NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės karius ir susitiko su Vokietijos gynybos ministre Ursula von der Leyen. Ceremonijoje taip pat dalyvavo Jungtinių Amerikos Valstijų, Belgijos ir Čekijos kariai.
Sveikindama Vokietijos ir kitus sąjungininkų karius, Prezidentė pabrėžė, jog šiandien žengiamas istorinis žingsnis – priešakinės NATO pajėgos Lietuvoje demonstruoja tvirtą Aljanso narių solidarumą ir padeda užtikrinti Lietuvos žmonių bei viso regiono saugumą.
Sprendimas atsiųsti 4 batalionus į Baltijos valstybes ir Lenkiją priimtas pernai liepą NATO viršūnių susitikime Varšuvoje, reaguojant į Rusijos keliamą karinę grėsmę. Tai viena iš Aljanso atgrasymo priemonių, kuria siekiama užkirsti kelią bet kokiai galimai agresijai.
Atsakomybę vadovauti NATO priešakinių pajėgų batalionui Lietuvoje prisiėmė Vokietija. Prezidentė padėkojo ministrei Ursulai von der Leyen už išskirtinį Vokietijos vaidmenį ir lyderystę siekiant užtikrinti Lietuvos, regiono ir visos Europos saugumą.
Nuolatinė NATO priešakinių pajėgų dislokacijos vieta bus Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas Rukloje. Batalionas bus įtrauktas į Lietuvos kariuomenės „Geležinio vilko“ brigados sudėtį. Tarnybą Lietuvoje atliks 650 Vokietijos Bundesvero karių. Prie jų jau prisijungė 100 Belgijos, o iki liepos dar prisijungs 250 Olandijos, 200 Norvegijos ir 30 Liuksemburgo karių. O kitąmet į bataliono sudėtį įsitrauks Prancūzijos ir Kroatijos kariai.
Analogiški batalionai taip pat bus suformuoti ir kitose regiono valstybėse. Į Lenkiją toks batalionas atvyks kovą, į Estiją – balandį ir Latviją – birželį. Vadovaujančių šalių vaidmenis atitinkamai prisiėmė JAV, Jungtinė Karalystė ir Kanada.
Dvišaliu pagrindu Lenkijoje taip pat dislokuota 4000 JAV karių ir karinės technikos, kurie nuolatos rotuosis po visas tris Baltijos valstybes.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
XXX
Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba sveikinant NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės karius
Gerbiamieji,
Pernai NATO valstybių vadovų susitikime Varšuvoje buvo žengtas dar vienas, istorinis mūsų saugumui žingsnis, ir šiandien Lietuvoje jau turime sustiprintas priešakines kovines gynybos pajėgas.
Pirmą kartą po įstojimo į NATO savo šalyje priimame tokius didelius ir ilgalaikius sąjungininkų karinius pajėgumus.
Tai nepaprastai svarbi žinia visiems: NATO yra stipri ir vieninga.
Esame dėkingi sąjungininkams už jų solidarumą. Vokietijai – už prisiimtą atsakomybę Lietuvoje vadovauti priešakinių pajėgų bataliono grupei.
Sveikiname į Lietuvą atvykusios JAV, Belgijos, Olandijos ir Čekijos karius. Taip pat dėkojame Liuksemburgui, Norvegijai, Prancūzijai ir Kroatijai už jų tvirtą įsipareigojimą bei ryžtą.
Šių dienų tikrovė tokia: šalia mūsų valstybės sienų telkiama ginkluotė, o regione stebime agresyvius veiksmus.
Todėl NATO priešakinių pajėgų bataliono atvykimas į Lietuvą – pačiu laiku. Jis ženkliai sustiprina Aljanso atgrasymo priemones.
Esame pasiruošę užtikrinti aukščiausius priimančiosios šalies paramos standartus ir skirti reikalingus finansinius išteklius bei dėmesį savo krašto apsaugai.
Brangūs kariai,
linkiu Jums sėkmės ir visos Lietuvos žmonių vardu dėkoju už ištikimą tarnybą ir pasiaukojimą. Didžiuojamės Jumis – esate tvirčiausias mūsų skydas!
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė.
Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
