Holodomoras

Kyjivas, gruodžio 1 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Vokietijos Bundestagui už sprendimą prieš 90 metų Ukrainoje tyčia sukeltą badą pripažinti genocidu.
 
„Tai sprendimas už teisingumą, už tiesą, – sakė V. Zelenskis trečiadienio vakarą savo kasdieniame vaizdo kreipimesi. – Ir tai labai svarbus signalas daugeliui kitų pasaulio šalių, kad Rusijos revanšizmui nepavyks perrašyti istorijos“.
 
Vokietijos įstatymų leidėjai kiek anksčiau pritarė bendram vyriausybės ir pagrindinės opozicinės partijos pasiūlymui, kuriame minėtas įvykis apibūdinamas kaip „nusikaltimas žmonijai“.
 
Per diktatoriaus Josifo Stalino sukeltą badą sovietinėje Ukrainoje iš bado mirė apie 4 mln. žmonių. „Holodomoras“, t. y. masinės mirtys iš bado, kilo dėl to, kad šalies vadovybė siekė kontroliuoti Ukrainos – grūdus auginančios šalies, kuriai buvo taikomos nepagrįstai didelės grūdų kvotos, – gyventojus.
 
Dauguma parlamento narių pritarė šiam sprendimui. Vokietijos ir Ukrainos parlamentinės grupės pirmininkas Robinas Wageneris sakė: „Savo sprendimu mes kalbame apie žiaurią stalinistinio smurto tiesą – ne tam, kad reliatyvizuotume vokiečių nusikaltimus Sovietų Sąjungoje, bet kad pasimokytume iš istorinės tiesos“.
 
Krikščionių demokratų parlamentinės grupės atstovas žmogaus teisių klausimais Michaelis Brandas taip pat užsiminė apie Vokietijos vaidmenį Antrajame pasauliniame kare. „Mes, vokiečiai, čia turime ypatingą istorinę skolą ir atsakomybę Ukrainai“, – sakė jis.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.12.01; 08:22

Vokietijos Bundestagas. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį iškvietė Rusijos ambasadorių Sergejų Nečajevą aptarti galimas sankcijas Maskvai dėl programišių atakos prieš Vokietijos parlamentą 2015 metais.
 
„Federalinio užsienio reikalų biuro valstybės sekretorius Miguelis Bergeris pakvietė Rusijos Federacijos ambasadorių S. Nečajevą pasikalbėti į Federalinį užsienio reikalų biurą. Federalinės vyriausybės vardu jis griežtai pasmerkė programišių ataką prieš Vokietijos Bundestagą“, – teigiama ministerijos pareiškime.
A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
 
„Rusijos ambasadorius buvo informuotas, kad, remiantis arešto orderiu Rusijos piliečiui Dmitrijui Badinui, kurį gegužės 5 d. išdavė Vokietijos federalinė prokuratūra, Vokietijos vyriausybė sieks Briuselyje pasinaudoti ES kibernetinių sankcijų režimu prieš asmenis, atsakingus už ataką prieš Vokietijos Bundestagą, įskaitant poną D. Badiną“, – nurodo ministerija.
 
Vokietijos užsienio reikalų biuras teigia turįs įrodymų, kad D. Badinas buvo Rusijos karinės žvalgybos pareigūnas, dalyvavęs 2015 m. atakoje prieš Vokietijos parlamentą.
 
Vokietijos kanclerė Angela Merkel anksčiau šį mėnesį pareiškė turinti įrodymų, kad Rusijos programišiai 2015 m. surengė ataką prieš ją ir pasisavino kanclerės elektroninius laiškus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.29; 08:42

„Į hakerių atakos prieš Vokietijos Bundestagą tyrimą įsijungė Vokietijos Federacinė konstitucijos apsaugos žinyba, praneša vokiečių laikraštis Die Welt, remdamasis Vokietijos parlamento prezidento Norberto Lamerto pranešimu Bundestago deputatams. Tačiau specialioji tarnyba, kaip pabrėžė Lamertas, nedirbs „pačiuose parlamento tinkluose“.  

Kaip informuoja Vokietijos Federacinė informacinio saugumo valdyba (BSI) ir Bundestago administracija, per praėjusias dvi savaites „jokių informacijos nutekėjimų nebuvo užfiksuota“. „Bet tai nereiškia, kad puolimas galutinai atremtas ir klausimas baigtas“, – pridūrė Lamertas.

Continue reading „Vokietijos kontržvalgyba įžvelgė rusišką pėdsaką”