Votergeito skandalas

Politinės intrigos

JAV kongresmenų grupė prašė žinomos šalies psichiatrės įvertinti prezidento Donaldo Trumpo psichinę būklę.

JAV žinių stotis CNN ir laikraštis „Politico“ ketvirtadienį pranešė, kad keli JAV Kongreso nariai kreipėsi į Jeilio universiteto Konektikute profesorę Bandy Lee. Ši yra išleidusi knygą „Pavojingas Donaldo Trumpo atvejis“ („The Dangerous Case of Donald Trump“) su specialistų straipsniais apie prezidento psichinę būklę.

Minėtoje grupėje yra 12 kongresmenų, dauguma jų – opozicijoje esantys demokratai, tačiau yra ir vienas Respublikonų partijos senatorius, kurio pavardės B. Lee neatskleidžia. Parlamentarai teigė esantys sunerimę dėl pavojaus, kurį šaliai kelia prezidento „psichinis nestabilumas“, – sakė profesorė stočiai CNN. Diagnozuoti žmogaus būklę su juo asmeniškai nesusitikus prieštarauja JAV Psichiatrų sąjungos profesinėms nuostatoms.

Baltųjų rūmų atstovė Sarah’a Sanders ekspertės teiginius pavadino „gėdingais ir juokingais“. Jei D. Trumpas nebūtų tinkamas postui, „tai jis greičiausiai nebūtų ten, kur dabar yra“, – sakė ji. Be to, tokiu atveju pirminiuose respublikonų kandidato rinkimuose jis esą vargu ar būtų įveikęs konkurentus.

JAV konstitucija numato dvi prezidento nušalinimo galimybes. Viena jų yra apkaltos procesas, kurio pabaigoje reikalinga dviejų trečdalių dauguma Senate. Be to, galioja 1967 metų nuostata, jog viceprezidentas ir pusė kabineto narių gali pareikšti, kad prezidentas nesugeba eiti pareigų ir vykdyti su tuo susijusių įsipareigojimų.

Iki šiol dar nė vienas JAV prezidentas nėra praradęs posto. Prezidentas Richardas Nixonas 1974-aisiais pats atsistatydino, kai Teisės komitetas dėl „Watergate“ skandalo pradėjo apkaltos procedūrą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.06; 00:30

Žvalgyba

Džonas Peislis (John A. Paisley, 1923–1978)- buvęs CŽV bendradarbis, žuvęs neaiškiomis aplinkybėmis. Jo lavonas buvo rastas Česapyko įlankoje 1978 metais su šautine žaizda galvoje ir 17 kg svorio nardytojo diržu. Prieš tai kurį laiką jis buvo laikomas dingusiu be žinios.

Kai Džonas Peislis paslaptingai dingo, CŽV atstovai pranešė, kad jis valdyboje ėjo neaukštas pareigas ir pasitraukė iš darbo 1974 metais. O iš tikrųjų Dž.Peislis buvo CŽV Strateginių tyrimų valdybos viršininko pavaduotojas.

Turima neoficialios informacijos, kad jis dalyvavo kuriant šnipinėjimo lėktuvą U–2, kosminį palydovą Camoc ir žvalgybines 3C-11 serijos palydovų sistemas. Manoma, kad Votergeito skandalo metu Dž.Peislis atliko ryšių karininko vaidmenį tarp CŽV ir Baltųjų rūmų (sklandė kalbos, kad būtent jis buvo paslaptingas „paslėptas plepys“ – anoniminis informacijos apie Votergeitą šaltinis, kurio paslaugomis naudojosi Washington Post reporteriai Karlas Bernstainas (Carl Bernstein) ir Bobas Vudvardas (Bob Woodward). Patys žurnalistai neigė, kad Dž.Peislis nors kiek su tuo susijęs). 

Dž.Peislis padarė žvalgyboje gana ryškią karjerą, bet tos žinybos atstovai oficialiai papasakoti apie ją vengia. Turimais duomenimis, jis dirbo NSA tais metais, kai ten buvo kuriama itin slapta palydovų programa. O 1976 metais buvo tarpininkas tarp Centrinės žvalgybos valdybos ir „B“ komandos, atlikusios nepriklausomą CŽV veiklos tyrimą. Manoma, kad jis taip pat susijęs su sudėtingomis operacijomis, per kurias žuvo Nikolas Šadrinas, ir dalyvavo apklausiant sovietų perbėgėlį Jurijų Nosenką.

1978 metų rugsėjo 24-ąją Dž.Peislis – kuris tuo metu vis dar dirbo CŽV institucijai neetatiniu (tai yra, pagal kontraktą) darbuotoju, išplaukė savo 9,5 metro laivu Brilling iš doko Solomonse Merilendo valstijoje. O kitą dieną laivą surado netoli Lukauto iškyšulio Potomako upės žiotyse, už 78 mylių į pietryčius nuo Vašingtono.

Tyrėjai, tarp kurių buvo ir CŽV saugumo tarnybos darbuotojų, rado laive portfelį su medžiagomis, su kuriomis dirbo Dž.Peislis, lagaminėlį su radijo aparatūra ir telegrafo raktais, o taip pat 9 mm gilzę. Ginklo ir kraujo pėdsakų valtyje nebuvo.

Spalio 1 dieną maždaug už 15 mylių į šiaurę nuo to iškyšulio iškilo į paviršių yrantis lavonas su šautine žaizda virš kairės ausies (lavonas nenuskendo dėl išpūtusių jį vidinių dujų, kurių jėga įveikė net nardytojo sunkaus diržo svorį). Iš dantų buvo nustatyta, kad tai – Dž.Peislis.

Draudimo kompanija iš pradžių atsisakė išmokėti jo našlei polise numatytų 100 000 dolerių, nes sklandė kalbos, kad iškilęs negyvėlis iš tiesų ne Dž.Peislis. Tačiau po pusės metų misis Peisli vis dėlto gavo pinigus (pastaruoju metu ji gyveno atskirai nuo vyro).

FTB pranešė, kad Dž.Peislis nusižudė, bet našlės pasamdytas šiai tamsiai istorijai ištirti advokatas pareiškė: „Šokti iš valties su pistoletu rankoje ir jau vandenyje paspausti gaiduką – tai, kaip čia švelniau pasakius, gana neįprastas būdas nusižudyti“.

Sklandė įkyrios kalbos, kad Dž.Peislis, laisvai kalbėjęs rusiškai, buvo sovietų šnipas ir jį paprasčiausiai pašalino. Bet žvalgybos komiteto, kuris 1980 metų balandį tyrė įvykio aplinkybes, ataskaitoje buvo pasakyta, kad nepavyko rasti „jokių patvirtinimų, kurie neatitiktų jo kaip sąžiningo, dorai tarnavusio savo tėvynei, darbuotojo charakteristikos“.

Paviešinta buvo tik dalis komiteto ataskaitos ir toli gražu ne ta, kur nagrinėtas klausimas, ar Peislis pats nusižudė, ar jis nužudytas.

2013.10.11 

Žvalgyba

Praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje JAV supurtęs Votergeito skandalas nublanksta prieš tyrimą dėl Donaldo Trampo (Donald Trump) komandos ryšių su Rusija, sako buvęs JAV nacionalinės žvalgybos vadovas, praneša BBC.

Amerikos žvalgyba

Džeimso Kleperio (James Clapper) teigimu, Votergeitas gerokai nublanksta prieš tai, kas šiuo metu vyksta JAV.

JAV žvalgybos agentūros mano, kad Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus, ir tiria galimus D. Trampo komandos ryšius su Maskva.

Tačiau kol kas nėra viešai žinomų įrodymų, kurie patvirtintų, kad tokie ryšiai egzistavo. Pats D. Trampas šią istoriją atmeta kaip „melagingas naujienas“.

JAV žvalgybų vadovai į su šiuo tyrimus susijusius klausimus atsakinėjo trečiadienį, Senato žvalgybos komiteto posėdžio metu.

Nacionalinės žvalgybos vadovo Deno Koutso (Dan Coats), Nacionalinio saugumo agentūros direktoriaus admirolo Maiko Rodžerso (Mike Rogers), laikinai Federalinio tyrimų biuro (FTB) vadovo pareigas einančio Endriu Makeibo (Andrew McCabe) ir generalinio prokuroro pavaduotojo Rodo Rozenšteino (Rod Rosenstein) senatoriai planuoja paklausti, ar iš pareigų atleisdamas buvusį FTB vadovą Džeimsą Komį (James Comey) D. Trampas mėgino sužlugdyti tyrimą dėl Rusijos įtakos šalies prezidento rinkimams.

Apklausos vyksta praėjus dienai po to, kai dienraštyje „The Washington Post“ pasirodė pranešimas, kad D. Koutsas savo kolegoms atskleidė, jog D. Trampas bandė įkalbėti FTB nutraukti tyrimą dėl buvusio jo patarėjo Maiklo Flino (Michael Flynn) ryšių su Kremliumi.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.08; 00:01

ricards_niksons
Žvalgyba

Vadinamasis “Hiustono planas” – tai Ričardo Niksono administracijos parengta disidentų ir pacifistų sekimo programa. Oficialus pavadinimas – „Vidinės žvalgybos planas: analizė ir strategija“.

Bet oficialusis pavadinimas beveik nebuvo vartojamas, ir į istoriją programa įėjo būtent kaip „Hiustono planas“ (pagal  jos pagrindinio sudarytojo pavardę).

Tomas Čarlzas Hiustonas (Tom Charles Houston) buvo Baltųjų rūmų administracijos bendradarbis, į kurio pareigas įėjo klausimai, susiję su vidaus saugumu. Advokatas, anksčiau tarnavęs armijos žvalgyboje, T.Č.Hiustonas buvo tvirtai įsitikinęs, kad valstybei būtina sekti „revoliucingai nusiteikusio šio šalies jaunimo, skatinamo užsienio komunistų judėjimo, akcijas“.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: daug triukšmo sukėlęs “Hiustono planas”” →

keisi_1
Žvalgyba

Bobas Vudvardas – garsus amerikiečių žurnalistas. 

Šio žurnalisto publikacijos laikraštyje „Washington Post“, pasirodžiusios ryšium su Votergeito skandalu, galų gale privedė iki to, kad prezidentas Ričardui Niksonui nieko nebeliko kaip tik atsistatydinti.

Ir prezidentas R.Niksonas pasitraukė iš savo posto.

Minėti Bobo Vudvardo straipsniai buvo parašyti su bendraautoriumi Karlu Bernšteinu.

Vėliau Bobas Vudvardas (Bob Woodward, g.1943 metais) parašė knygą „Kaukė: slaptas CŽV karas 1981–1987“ („Veil: The Secret Wars of the CIA 1981–1987“). Knyga tapo savotišku metraščiu to laikotarpio, kai Centrinės žvalgybos direktoriaus poste buvo prezidento Ronaldo Reigano statytinis Viljamas Dž. Keisis (William Joseph Casey).

Continue reading „Bobas Vudvardas – žurnalistas, išdrįsęs kritikuoti CŽV direktorių” →