VRK

Politinės intrigosSkaitomiausios

VSD ženklas. Slaptai.lt fotografija

Po ilgų diskusijų koalicijos gretose, Seimo valdantieji nutarė išsikviesti į parlamentą Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorių Darių Jauniškį, reikalaujant atsakyti į klausimus dėl galimai neskaidrios ir neteisėtos veiklos 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu.
 
Taip pat dėl knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ pateiktos informacijos ketinama išsiųsti dešimtį klausimų ir Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK).
 
Kaip ELTA skelbė anksčiau, preliminarūs klausimai dėl knygos „Pranešėjas ir Prezidentas“ buvo suformuluoti jau kovo mėnesį ir aprėpė ne tik VSD, bet ir patį prezidentą Gitaną Nausėdą bei VRK.
 
Valdantieji iki šiol tarėsi, kokia forma turėtų būti tiriama pranešėjo informacija. Diskutuota ir parlamentinio tyrimo iniciatyva.
 
Visgi, institucijoms pateikiant klausimus, neatmetama, kad parlamentas vis tiek gali imtis specialiosios komisijos formavimo. Pasak Seimo vicepirmininko Jurgio Razmos, tai priklausys nuo D. Jauniškio ir VRK atsakymų.
 
„Parlamentinio tyrimo – laikinosios tyrimo komisijos iniciatyva čia niekaip nėra atmesta. Mes visą laiką sakėme, kad laikinąsias tyrimo komisijas esame linkę inicijuoti, kai matome, jog paprastesniais būdais atsakymų į svarbius klausimus negalime gauti. Esame minėję, kad būtume linkę pradėti nuo paprasto klausimų formulavimo VSD vadovui ir Vyriausiajai rinkimų komisijai“, – Eltai sakė J. Razma.
 
„Nesu didelis optimistas, kad VSD vadovas labai sąžiningai ir konkrečiai atsakys į klausimus. Bet pabandyti reikia. Gal mes būsime maloniai nustebinti ir sulauksime aiškių atsakymų. Kokie atsakymai bebūtų, parlamentinio tyrimo laikinosios komisijos kūrimo laukas taps aiškesnis. Bus galima tokios komisijos poreikį pagrįsti jei, pavyzdžiui, VSD vadovas į kažkuriuos konkrečius klausimus aiškiai neatsakys“– teigė konservatorius.
 
D. Jauniškio klausiama, ar sutiktų atsakyti į 15 klausimų pasitikrinant poligrafu
 
Penktadienio popietę parlamentarai registruoja projektą, kuriame – 15 sudėtinių klausimų D. Jauniškiui.
 
VSD direktorius Darius Jauniškis. Slaptai.lt nuotr.

Parlamentarai domisi knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ pateiktomis aplinkybėmis dėl tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminio štabo atstovų tikrinimo – keliamas klausimas, kokiu pagrindu D. Jauniškis gavo atitinkamų asmenų sąrašus, kas juos sudarė ir kokiu teisiniu pagrindu vyko asmenų tikrinimai. Taip pat norima sužinoti, kokie buvo G. Nausėdos aplinkos patikros rezultatai, kaip jie buvo perduoti politiko kolegoms.
 
Be to, siekiama susipažinti ir kokia tvarka departamentas vadovaujasi, atlikdamas fizinių asmenų tikrinimus – ar VSD priima pavienių asmenų prašymus patikrinti kitus asmenis.
 
Keletas klausimų nukreipti tiesiai į patį D. Jauniškį. Pavyzdžiui, Seimo nariai klausia, ar tada, kai parlamentą pirmą kartą pasiekė pranešėjo liudijimai ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) ėmėsi tyrimo, D. Jauniškis pateikė visą tikrovę atitinkančią informaciją. Greta punktų, susijusių su VSD, parlamentarai formuluoja klausimus ir dėl opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario, dabartinio Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Algirdo Stončaičio bei jam 2019 m. suteikto leidimo dirbti su slapta informacija. Taip pat domimasi D. Jauniškio ir tuomečio premjero Sauliaus Skvernelio ryšiais.
 
Galiausiai, D. Jauniškiui keliamas klausimas ir dėl to, ar šis sutiktų į klausimus atsakyti pasitikrinant poligrafu.
 
Vadovaujantis Seimo statutu, D. Jauniškis turės atsakyti į politikų suformuotus klausimus jau antradienį, plenarinio posėdžio metu.
 
Pirmadienį klausimų sulauks VRK
 
Nusprendus į Seimo tribūną pasikviesti D. Jauniškį, pirmadienį atitinkami klausimai, susiję su G. Nausėdos prezidentinės rinkimų kampanijos finansavimu, bus perduoti ir VRK.
 
Seimo narys Jurgis Razma. Slaptai.lt nuotr.

Visgi, pasak J. Razmos, kolegos vis dar derina paskutines kreipimosi detales.
 
„Klausimyną VRK išsiųsime galbūt pirmadienį, nes dar deriname klausimus. Tuo tarpu VSD vadovui klausimai turėtų būti išsiųsti dar šiandien“, – sakė politikas.
 
ELTA primena, kad kovo mėnesį parlamento valdantieji suformulavo klausimus tyrimui dėl galimai neskaidrios ir neteisėtos VSD veiklos. Iki šiol tęsėsi diskusijos, kokia forma pastarieji klausimai bus pristatyti ir pateikti atitinkamoms institucijoms.
 
Klausimai aprėpia ne tik VSD veiklą bei departamento vadovą Darių Jauniškį, bet ir prezidentą Gitaną Nausėdą, jo rinkiminę komandą, kampanijos finansus. Taip pat dalis klausimų buvo orientuota ir į galimus Prezidentūros ryšius su verslininku Igoriu Udoviciu. Parlamentarai formuluoja klausimus ir dėl opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario, dabartinio Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Algirdo Stončaičio bei jam 2019 m. suteikto leidimo dirbti su slapta informacija.
 
Svarbiausias klausimas

Diskusijos dėl galimo tyrimo parlamente gimė pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
 
Pagrindinis istorijos šaltinis – daugelį metų žvalgybos struktūrose dirbęs ir dar 2019 m. dėl neskaidrios VSD veiklos į ankstesnės kadencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką kreipęsis pranešėjas.
 
VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus kaltinimus, esą žvalgyba rinko informaciją neteisėtai. Darius Jauniškis tvirtina, kad žvalgybos pareigūnai priešrinkiminiu laikotarpiu domėjosi visų kandidatų į prezidentus aplinka ir tai, pasak jo, yra įprasta praktika.
 
Benas Brunalas (ELTA), Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.05.06; 08:00 
Aktualijos

Rinkimai. Balsuoti. Slaptai.lt nuotr.

Šeštadienį už savivaldybių tarybas ir merus senjorai ir neįgalieji dar gali balsuoti namuose.
 
Tai bus paskutinė balsavimo namuose diena. Kaip informuoja Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), iš viso balsavimo namuose teisę turi daugiau kaip 571 tūkst. rinkėjų.
 
Apie 100 tūkstančių išreiškė pageidavimą balsuoti namuose.
 
Balsuoti namuose gali neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės. Kaip ir anksčiau, taip ir šių rinkimų metu, balsuoti namuose gali rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų.
 
Per tris išankstinio balsavimo dienas iš viso balsavo daugiau kaip 137 tūkstančiai rinkėjų. VRK duomenimis, tai yra beveik 5,7 procento nuo bendro visų Lietuvoje balsuojančių rinkėjų skaičiaus.
Raginimas balsuoti. Slaptai.lt nuotr.
 
Aktyviausi buvo  Neringos savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravę asmenys. Jų balsavimo aktyvumas pasiekė beveik 29 proc. Aktyviai balsuojama ir Lazdijų rajone, čia balsuoti atvyko 13,3 proc. rinkėjų. Nedaug atsilieka Birštonas (12,6 proc.), Ignalinos rajonas (12,1 proc.).
 
Pasyviausi per išankstinį balsavimą buvo Kauno rajono (2,4 proc.), Panevėžio rajono (2,8 proc.), Vilniaus rajono (3 proc.) rinkėjai.
 
Pagrindinę rinkimų dieną – kovo 5-ąją – rinkėjai savo pilietinę valią išreikšti kviečiami į savo rinkimų apylinkes. 
 
Dalyvauti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose VRK registravo 13 tūkst.797 kandidatus. 433 iš jų sieks tapti savivaldybių merais.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2023.03.04; 07:24
Aktualijos

Reklamos stendas Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Per visą savivaldybių merų ir tarybų rinkiminės kampanijos laikotarpį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) gavo per 300 skundų dėl įvairių politinės kampanijos pažeidimų. Kaip LRT radijui teigė VRK Teisės ir tyrimų skyriaus vedėjas Rokas Stabingis, didžioji dalis šių kreipimųsi yra susiję su neteisėta politine reklama ir galimu rinkėjų papirkimu.
 
„Labai daug skundų mes esame gavę – virš 300 skundų. Jų yra labai daug. Daugiausiai dėl politinės kampanijos ir rinkėjų papirkimo. Sakyčiau, visko yra labai daug šiais metais. Negaliu palyginti su 2019 m. savivaldybių rinkimais. Bet įprastai, savivaldybių rinkimai yra labai sunkūs – vieni sunkiausių“, – pirmadienį LRT radijui teigė R. Stabingis.
 
Pasak VRK atstovo, dažniausiai skundus komisijai dėl tam tikrų oponentų politinės kampanijos pažeidimų pateikia patys politikai ir partijos. Be to, nemaža dalis pranešimų yra ir anonimiški.
 
„Dėl politinės reklamos – labai daug „Facebook“, socialiniuose tinkluose skundžiasi dėl reklamos. Paprasčiausiai pamato kandidatų profiliuose, kad kandidatai dalyvauja kažkokiuose renginiuose, deda nuotraukas ir skundžia, kad tai yra nežymėta reklama“, – aiškino jis.
 
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks kovo 5 dieną.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.02.27; 07:47
Aktualijos

Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo opozicijos atstovė, Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė žada inicijuoti įstatymo pakeitimus, kuriais būtų numatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nariai turėtų įgyti teisę dirbti su slapta informacija.
 
Tokius teisės aktų pakeitimus A. Širinskienė teigia siūliusi dar praėjusios Seimo kadencijos metu, tačiau tada įstatymo pataisos nesulaukė pakankamo palaikymo. Visgi, pastarąją savaitę viešojoje erdvėje pasirodžius žinioms apie tai, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) neišslaptina informacijos VRK, susijusios su kandidatais, kadaise bendradarbiavusiais su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, parlamentarė tikino Seime iš naujo kelsianti klausimą dėl VRK darbo su jautriais duomenimis.
 
„Akivaizdu, kad tas spragas reikia glaistyti ir aš jau kitą savaitę planuoju registruoti atgal savo pasiūlymą, kuris praėjusioje kadencijoje buvo atmestas. Tiesiog VRK visiems nariams numatyti prievolę, kad jie įgytų tuos leidimus dirbti su slapta informacija. Tai, viena vertus, ta informacija atsivers ir išnyks tos spragos. Ir antra vertus, pripažinkime, vis tiek ta leidimų išdavimo procedūra ir patį komisijos narį patikrina, jo lojalumą valstybei, kas manyčiau turėtų taip pat tam tikrą naudą“, – Eltai nurodė A. Širinskienė.
 
LGGRTC pasikreipus patarimo į Valstybės saugumo departamentą (VSD), komisijai reikalinga informacija buvo išslaptinta. Visgi, nepaisant to, A. Širinskienė tvirtina, kad leidimai dirbti su slapta medžiaga VRK pasitarnautų ir kitose situacijose.
Stebėjimo kameros. Slaptai.lt foto
 
„VRK atlieka nemažai tyrimų, kurie yra susiję su rinkimų finansavimu, su politinių partijų veikla, kur gali būti, kad VSD ar koks kitas paslapčių subjektas disponuoja labai jautria įslaptinta informacija, kur tam tyrimui galėtų būti reikšminga“, – aiškino politikė.
 
„Juo labiau, kad gali būti, (…) kad trečiosios valstybės pradeda Lietuvoje kištis į rinkimus finansine prasme. Tai jeigu VRK atliktų tokį tyrimą dėl, tarkime, Rusijos kokių nors finansų panaudojimo Lietuvoje, rinkimuose, VRK dabar negalėtų gauti iš VSD jokios informacijos ir atitinkamai tą tyrimą negalėtų pilnavertiškai atlikti ir pabaigti“, – samprotavo A. Širinskienė.
 
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, VRK posėdžiai vyksta viešai, todėl esant slaptos informacijos poreikiui, komisija kreipiasi į atitinkamas institucijas su prašymu tą informaciją išslaptinti. Suteikus leidimus VRK nariams dirbti su jautraus turinio medžiaga, reikėtų ieškoti ir kompleksiškų sprendimų dėl pačios komisijos veiklos, pastebėjo opozicijos atstovė.
 
„Tikrai reikia kompleksiškai žiūrėti į tą problemą ir tokiu atveju, vis dėlto, turėtų atsirasti ir išslaptinimo galimybė. Be abejo, kitas klausimas, ką galbūt reiktų svarstyti – ar VRK neturėtų atsirasti ir uždari posėdžiai. Jau nekalbant apie tą rinkimų kontekstą su KGB bendradarbiais, bet, tarkime, tokiais atvejais, kada yra svarstomi partijų finansavimo klausimai – kur tikrai VSD gali pateikti informaciją, kurios neįmanoma išslaptinti dėl to, kad tu gali atskleisti ar šaltinį, ar žvalgybos vadus, ar pan. Tai manyčiau, kad VRK turėtų turėti galimybę posėdžiauti ir uždarai, bet tai, aišku, ne dėl rinkimų klausimų, kurie susiję su kandidatais“, – svarstė politikė.
 
Akiniai. Slaptai.lt nuotr.

ELTA primena, kad pirmadienį VRK priims sprendimus dėl kandidatų, kurie savo pareiškiniuose dokumentuose pateikė melagingą informaciją apie praeities ryšius su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis. Komisijos duomenimis, LGGRTC išslaptinus atitinkamą informaciją, gauti duomenys apie tris tokius asmenis, tačiau pora iš jų jau anksčiau buvo išbraukti iš savivaldos rinkimų dėl kitų pareiškinių dokumentų spragų.
 
Rinkimų kodeksas numato, kad kandidatai į rinkimus, sąmoningai bendradarbiavę su SSRS slaptosiomis tarnybomis, privalo nurodyti tai savo anketoje. Jeigu asmuo tokių biografijos aplinkybių nenurodo, VRK kreipiasi į instituciją, saugančią duomenis apie asmenų bendradarbiavimą su KGB.
 
Jeigu gaunama priešinga informacija nei pateikė kandidatas – t. y., jeigu politikas nuslepia savo praeities detales – tai yra laikoma šiurkščiu rinkimų kodekso pažeidimu. Toks melagingą informaciją pateikęs kandidatas VRK sprendimu nėra registruojamas rinkimams.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.02.06; 05:18
Aktualijos

Spyna ir raktai. Slaptai.lt foto

Pirmadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) priims sprendimus dėl kandidatų, kurie savo pareiškiniuose dokumentuose pateikė melagingą informaciją apie praeities ryšius su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis. Komisijos duomenimis, gauta informacija apie tris tokius asmenis, tačiau pora iš jų jau anksčiau išbraukti iš savivaldos rinkimų. Dėl paskutinio kandidato VRK turėtų apsispręsti pirmadienį.
 
Anksčiau VRK negalėjo įvertinti, ar kurie nors kandidatai sąmoningai nuslėpė, jog bendradarbiavo su KGB struktūromis mat Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) atsisakė išslaptinti komisijai reikalingą informaciją. Dėl šio klausimo centras kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD).
 
Kaip Eltą informavo LGGRTC generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytas Lukšys, ketvirtadienį centras gavo VSD leidimą, todėl netrukus reikalinga informacija buvo perduota VRK.
 
„Gavome atsakymą, jeigu neklystu, vakar (ketvirtadienį – ELTA). Vakar išslaptinome ir gavome leidimą iš komisijos, kad galime išslaptinti ir pateikėme vakar VRK“, – Eltai teigė V. Lukšys.
 
VRK. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Atsakymas buvo į darbo pabaigą ir į darbo pabaigą mes pateikėme VRK (dokumentus – ELTA)“, – pažymėjo LGGRTC vadovo pavaduotojas.
 
VRK patvirtino gavusi informaciją iš LGGRTC apie tris asmenis, kurie nenurodė, jog yra bendradarbiavę su KGB. Pasak VRK atstovės Indrės Ramanavičienės, du iš šių asmenų yra pašalinti iš savivaldybių merų ir tarybų rinkimų jau anksčiau – dėl kitų pareiškinių dokumentų neatitikimų.
 
„Vasario 2 d. VRK gavo raštą iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, kuriame nurodyti trys asmenys, slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Du iš trijų įvardintų asmenų buvo neregistruoti kandidatais sausio 17 d. kaip neatitinkantys Rinkimų kodekso reikalavimų“, – raštu Eltai perduotame komentare nurodė VRK atstovė.
 
Visgi, dėl vieno melagingą informaciją pateikusio kandidato pirmadienį VRK šaukia neeilinį posėdį.
 
„Vienas šiuo metu yra registruotas kandidatu, kadangi VRK iki posėdžio, kuriame buvo registruojami kandidatai, pradžios nebuvo gavusi duomenų apie jo veiklą. Tačiau paaiškėjus naujoms aplinkybėms artimiausiame VRK posėdyje, kuris numatomas vasario 6 d., komisija spręs klausimą dėl jo išbraukimo iš kandidatų sąrašų“, – rašoma komentare.
 
LGGRTC. Slaptai.lt nuotr.

Įvardinti šio kandidato, sąmoningai nuslėpusio informaciją apie buvusį bendradarbiavimą su buvusios SSRS tarnybomis, VRK kol kas negali – asmens tapatybė bus atskleista viešo komisijos posėdžio metu.
 
Rinkimų kodeksas numato, kad kandidatai į rinkimus, sąmoningai bendradarbiavę su SSRS slaptosiomis tarnybomis, privalo nurodyti tai savo anketoje. Jeigu asmuo tokių biografijos aplinkybių nenurodo, VRK kreipiasi į instituciją, saugančią duomenis apie asmenų bendradarbiavimą su KGB.
VSD. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Jeigu gaunama priešinga informacija nei pateikė kandidatas – t. y., jeigu politikas nuslepia savo praeities detales – tai yra laikoma šiurkščiu rinkimų kodekso pažeidimu. Toks melagingą informaciją pateikęs kandidatas VRK sprendimu nėra registruojamas rinkimams.
 
ELTA primena, kad VRK dar sausio 4 d. kreipėsi į LGGRTC, tačiau centras atsisakė išslaptinti komisijai reikalingą informaciją. Kaip Eltai teigė LGGRTC vadovas Arūnas Bubnys, VRK neturi teisės dirbti su įslaptintais dokumentais, todėl taip paprastai suteikti informaciją apie buvusius KGB bendradarbius, jo teigimu, LGGRTC neturi teisės.
 
Siekiant išsiaiškinti susiklosčiusią situaciją, LGGRTC kreipėsi į VSD patarimo.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.02.04; 09:43
Politinės intrigosSkaitomiausios

VRK. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) kyla nenumatytų keblumų tikrinant kandidatus į savivaldybių tarybų ir merų rinkimus. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) komisijai neišduoda būtinos informacijos apie kandidatus, kadaise bendradarbiavusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.
 
Tai, kad komisijai LGGRTC neišduoda informacijos apie buvusius KGB struktūrų veikėjus, Eltai patvirtino komisijos pirmininkė Jolanta Petkevičienė. Pasak jos, anksčiau tokių problemų LGGRTC centrui nekildavo. Be to, pažymėjo ji, „VRK nėra paslapčių subjektas“, visus sprendimus – taip pat ir dėl kandidatų registravimo ar šalinimo iš rinkimų – priima viešai.
 
VRK informacija apie kandidatus, bendradarbiavusius su slaptosiomis tarnybomis, yra reikalinga, mat rinkimų dalyviai patys privalo nurodyti tokias savo biografijos detales. Tačiau kandidatai, sąmoningai nuslėpę tokią informaciją, yra šalinami iš rinkimų sąrašų.
 
Tuo metu tyrimo centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys tvirtina, kad išslaptinti LGGRTC informacijos negali – to, pasak jo, neleidžia teisės aktai. Todėl LGGRTC kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir, gavus atitinkamą išaiškinimą, bus sprendžiama, ar VRK reikalingą medžiagą reikėtų perduoti, ar ne.
 
Atsisako atskleisti, ar kandidatai veikė KGB struktūrose
 
Rinkimų kodeksas numato, kad kandidatai į rinkimus, sąmoningai bendradarbiavę su SSRS slaptosiomis tarnybomis, privalo nurodyti tai savo anketoje. Jeigu asmuo tokių biografijos aplinkybių nenurodo, VRK kreipiasi į instituciją, saugančią duomenis apie asmenų bendradarbiavimą su KGB – šiuo atveju, LGGRTC.
LGGRTC. Slaptai.lt nuotr.
 
Jeigu gaunama priešinga informacija nei pateikė kandidatas – t. y., jeigu politikas nuslepia savo praeities detales – tai yra laikoma šiurkščiu rinkimų kodekso pažeidimu. Toks melagingą informaciją pateikęs kandidatas VRK sprendimu nėra registruojamas rinkimams.
 
Siekiant išsiaiškinti, ar visi kandidatai teisingai pateikė informaciją, VRK dar sausio 4 d. kreipėsi į LGGRTC. Pirmajame kreipimesi, su kuriuo susipažino ir ELTA, prašyta pateikti reikalingą informaciją iki šių metų sausio 23 d. Ir nors tyrimo centro vadovo atsakyme teigiama, kad tarp pretendentų į kandidatus rasta asmenų, „kurie slapta ir sąmoningai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“, šiuos duomenis atsisakyta pateikti VRK.
 
„Vadovaujantis teisės aktais, aktualią Jums informaciją galėsime pateikti tuomet, kai Jūs būsite pasirengę ją priimti“, – teigiama A. Bubnio pasirašytame atsakyme VRK, kurį gavo ir ELTA.
 
Buvę KGB rūmai. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.

VRK pakartotinai kreipėsi į LGGRTC, detaliai nurodydama, kad komisija yra pasirengusi priimti informaciją, susijusią su buvusiais KGB bendradarbiais. Todėl, pažymima rašte, pirminis A. Bubnio atsakymas yra „visiškai nesuprantamas“.
 
„LGGRTC visuomet teikė VRK informaciją apie kandidatuojančius asmenis, bendradarbiavusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Primintina, kad 2020 metų Centro pateiktos informacijos pagrindu VRK viešame posėdyje svarstė atitinkamą klausimą ir priėmė sprendimą“, – rašoma antrame prašyme LGGRTC vadovui.
NKVG – MGB – KGB agentai – smogikai, prieš mūsų partizanus rengę šlykščias baudžiamąsias akcijas ir diversijas. Slaptai.lt perfotografota iš LGGRTC nuotr.
 
Tačiau iš LGGRTC vėl gautas neigiamas atsakymas. Rašte nurodoma, kad informacija, susijusi su buvusiais komunistinių specialiųjų tarnybų bendradarbiais „yra įslaptinta 75 metams ir saugoma įstatymų nustatyta tvarka kaip informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.
 
„Jei Jūs turite teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Slaptai“, prašome informuoti“, – rašė A. Bubnys.
 
VKR pirmininkė: anksčiau to niekad nėra buvę
 
Susiklosčiusi situacija VRK pirmininkę J. Petkevičienę glumina. Pasak jos, prieš tris metus, artėjant Seimo rinkimams, LGGRTC suteikė reikalingą informaciją apie kandidatus, bendradarbiavusius su KGB struktūromis.
 
„Kandidatai turi nurodyti anketoje tą faktą, bet jeigu kandidatas to fakto nenurodo, o VRK gauna išslaptintą informaciją iš centro, kad asmuo yra bendradarbiavęs – asmuo yra šalinamas iš kandidatų sąrašo“, – Eltai aiškino J. Petkevičienė.
 
„Anksčiau to niekad nėra buvę – tas labai, be abejo, nustebino“, – pastarųjų kreipimųsį į LGGRTC aplinkybes komentavo ji.
 
Be to, atkreipė dėmesį J. Petkevičienė, išslaptinti LGGRTC turimą informaciją VRK yra būtina, mat visi sprendimai dėl kandidatų registravimo ar neregistravimo yra priimami viešo posėdžio metu.
 
„Sprendimai VRK priimami viešame posėdyje – tai jokiu būdu negali būti įslaptinta informacija. Uždarų posėdžių VRK nerengia, VRK nėra paslapčių subjektas, įslaptintos raštvedybos mes neturime. Esame visapusiškai vieša institucija. Ir rinkimai yra ne slapti, o vieši“, – aiškino VRK vadovė.
 
Ji patvirtino, kad pirmadienį VRK jau trečią kartą kreipėsi į LGGRTC, konkrečiai prašydami išslaptinti centro turimą ir su kandidatais į savivaldybių rinkimus susijusią informaciją.
 
LGGRTC dėl medžiagos išslaptinimo kreipėsi į VSD
 
LGGRTC generalinis direktorius A. Bubnys Eltai tikino, kad procesai dėl medžiagos pateikimo VRK užtruko, mat centras susidūrė su „teisine kolizija“. Pasak jo, VRK neturi teisės dirbti su įslaptintais dokumentais, todėl taip paprastai suteikti informaciją apie buvusius KGB bendradarbius, A. Bubnio teigimu, LGGRTC neturi teisės.
 
Arūnas Bubnys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Iš VRK niekas neturi teisės dirbti su slaptais dokumentais – tais dokumentais, kurie pas mus yra įslaptinti. Mes juos galime perduoti tik žmonėms, kurie turi teisę dirbti su slaptais dokumentais. Tai yra tokia teisinė kolizija. Dabar neaišku, kaip čia spręsti“, – Eltai situaciją komentavo LGGRTC vadovas.
 
„Čia yra problema ne dėl to, kad kažkas nenori, o dėl to, kad yra įstatymai, mes nenorime nusižengti dėl to slaptumo“, – pažymėjo jis.
Jis informavo, kad LGGRTC kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD), prašydami išaiškinti, ar VRK gali būti suteikta atitinkama slapta informacija.
 
„Mes išsiuntėme raštą į VSD, kad jie mums paaiškintų situaciją – kaip čia padaryti, kad nenusižengtume įstatymams. Tokia problema“, – konstatavo jis.
 
„Čia yra nesubjektyvios kažkokios problemos, bet yra tam tikra įstatymų kolizija. Mes nenorime kažką tai pažeisti, mes rašome raštą VSD, kad mums išaiškintų tą situaciją“, – kartojo A. Bubnys.
 
Jis patvirtino, kad LGGRTC perduos VRK išslaptintą informaciją, jeigu VSD išaiškinimas leis centrui atlikti tokius veiksmus.
„Tada, jeigu viskas tvarkoje, pagal įstatymus, mes tą medžiagą pateiksime“, – akcentavo istorikas.
 
Klausiama, ar VRK galės priimti atitinkamus sprendimus, jeigu gaus LGGRTC informaciją ir paaiškės, jog kai kurie kandidatai pateikė melagingą informaciją, J. Petkevičienė tvirtino, kad komisija svarstys dėl tokių rinkimų dalyvių išbraukimo iš sąrašų.
 
„Jeigu tokią informaciją VRK gaus, tai bus svarstoma ir priimami atitinkami sprendimai viešame VRK posėdyje. Be abejo, tokie asmenys, matyt bus braukiami (iš sąrašų – ELTA), jeigu jie nuslėpė tą informaciją“, – kalbėjo J. Petkevičienė.
VSD vadovas Darius Jauniškis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
ELTA primena, kad rinkimų kodeksas numato, jog kandidatas savo anketoje privalo nurodyti, ar yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.
 
Jeigu kandidatas tokią informaciją nurodo, rinkimų komisijos leidžiamame plakate bei plakatuose su kandidatų sąrašu turi būti pažymėta, kad politikas sąmoningai bendradarbiavo su KGB struktūromis.
 
VRK politinių organizacijų ir kandidatų pareiškinius dokumentus turi patikrinti iki vasario 2 d.
 
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks šių metų kovo 5 d.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.01.31; 06:00
Aktualijos

Kristijonas Bartoševičius. TS-LKD nuotr.

Antradienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) apsispręs, ar pripažinti Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus įgaliojimus nutrūkusiais.
 
Parlamentaras apie pasitraukimą iš politikos ir mandato atsisakymą pranešė pirmadienį. K. Bartoševičius tikino tokį sprendimą priėmęs dėl asmeninių priežasčių.
 
Visgi, netrukus Generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į parlamento pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo. Prokurorė Seimo vadovę informavo apie 2022 m. lapkričio 15 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso (BK) 150 str. 4 d., 153 str. 1 d. ir 150 str. 3 d.
 
BK skelbia, jog 150 str. 4 d. apibrėžia įtarimus asmeniui, kuris, įtariamas prievartavimu prieš mažametį asmenį. Toks nusikaltimas baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki trylikos metų.
 
BK 153 str. 1 d. nurodoma, kad tai įtarimai, susiję su nepilnamečio, jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimu. Už tokį nusikaltimą baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
 
BK 150 str. 3 d. nurodoma, jog tai seksualinio prievartavimo nusikaltimas prieš nepilnametį asmenį, už tai BK numatyta bausmė nuo dvejų iki dešimties metų.
 
Valdančiųjų frakcijoje dirbęs K. Bartoševičius Eltai pirmadienį sakė, kad jo sprendimas pasitraukti iš Seimo yra susijęs su paties sveikatos būkle, o ne su teisėsaugos paskelbta informacija apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo nepilnamečių seksualinio prievartavimo.
 
„Ne, šitas sprendimas nėra susijęs. Šitas sprendimas susijęs su mano asmeniniais iššūkiais, kurie daugiausiai susiję su mano sveikata“, – sakė Seimo narys.
 
Vadovaujantis Konstitucijos 62 straipsnio nuostatomis, Seimo nario asmuo yra neliečiamas, o be Seimo sutikimo parlamentaras negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Seimo statuto 22 ir 23 straipsniai nustato, kad dėl Seimo nario neliečiamybės atėmimo į Seimą turi kreiptis Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.
 
K. Bartoševičių Seime pakeis buvęs KAM viceministras V. Semeška
 
K. Bartoševičius į Seimą išrinktas pagal TS-LKD sąrašą. Parlamente politikas dalyvavo Kultūros ir Ateities komitetų veikloje, priklausė Priklausomybių prevencijos komisijai. Panaikinus konservatoriaus mandatą, į jo vietą Seime pretenduos buvęs krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška. Eltai jis patvirtino, kad svarstytų galimybę pradėti darbą parlamente.
 
„Taip, jei VRK panaikins mandatą TS-LKD sąrašo nariui, būtų garbė ir didelė atsakomybė duoti priesaiką ir dirbti Seime“, – patvirtino V. Semeška.
 
Visgi, Seimo nario pareigas politikas pradėtų eiti tik po priesaikos davimo.
 
„Panaikinus Kristijono Bartoševičiaus mandatą, įgaliojimai bus perduoti Viliui Semeškai, tačiau pareigas jis pradės eiti nuo Seimo nario priesaikos dienos, tai gali būti ir neeilinio Seimo posėdžio metu, jei toks vyktų iki Seimo pavasario sesijos“, – Eltai nurodė VRK atstovė Indrė Ramanavičienė.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.01.24; 05:00
Politinės intrigos

Pykčiai. Slaptai.lt foto

Šią savaitę Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nusprendus iš artėjančių savivaldos rinkimų pašalinti beveik pusę tūkstančio kandidatų, netinkamai užpildžiusių pareiškinius dokumentus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) jau gavo trijų politinių partijų skundus dėl tokio komisijos nuosprendžio.
 
Teisman kreipėsi Lietuvos liberalų sąjūdis (LRLS), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) ir Lietuvos žaliųjų partija (LŽS).
 
Visgi netrukus teismą turėtų užplūsti ir daugiau skundų – Eltos žiniomis, dokumentus jau paruošė Darbo partijos, „Laisvės ir teisingumo“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), Tautos ir teisingumo sąjungos atstovai.
 
Daliai nepalankaus VRK sprendimo sulaukusių politinių jėgų LVAT išaiškinimas gali būti lemtingas – neregistravus rinkimams eilės politikų, kai kuriose savivaldybėse griūva kandidatų sąrašai.
 
VRK neregistravo beveik 70 Darbo partijos kandidatų. Situacijai nesikeičiant, „darbiečiai“ praras šansus dalyvauti rinkimuose net trijose savivaldybėse.
 
„Trys sąrašai griūva – Alytaus miestas, Ignalina ir Anykščiai“, – Eltai teigė Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
 
Pasak jo, „darbiečiai“ nujautė, kad VRK gali priimti partijai nepalankų sprendimą, todėl partijos rinkimų štabas iš anksto konsultavosi su teisininkais ir rengė skundą. Politikas patikino, kad kreipėsi į LVAT penktadienio vakarą.
 
„Numatydami, kad gali būti toks Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas, mes su advokatais prieš keletą dienų buvome susitarę, kad pradėtų gilintis ir žiūrėti. Mes tikėjomės, kad sveikas protas ir kompetencija Vyriausioje rinkimų komisijoje paims viršų. Deja, pamatėme, kad manipuliavimas procedūromis ir politikavimas vis tik paėmė viršų“, – apgailestavo A. Mazuronis.
 
Parlamentaras pažymėjo, kad, jo nuomone, komisija priėmė pernelyg griežtą sprendimą ir neįsivertino savo darbo. A. Mazuronis akcentavo, kad kai kurie jo partiečiai nesulaukė įspėjimų ir iš apygardų rinkimų komisijų dėl netinkamai užpildytų pareiškinių dokumentų.
 
„Mūsų nuomone, sprendimas yra absoliučiai neteisėtas ir nekompetentingas, skandalingas, kurio pagrindinis tikslas yra užslėpti VRK darbo trūkumus bei blogą pasirengimą savivaldos rinkimams pagal naują rinkimų kodeksą“, – Eltai nurodė Darbo partijos pirmininkas.
 
Analogiškas problemas įvardijo ir „Laisvės ir teisingumo“ vicepirmininkas Vydūnas Sadauskas. Anot jo, susiklosčius tokiai neeilinei situacijai, kai teisę dalyvauti rinkimuose prarado daugiau kaip 500 politikų, tampa akivaizdu, „kad yra sisteminių problemų“.
 
Visgi dėl VRK sprendimo šiai politinei jėgai bus užkirstas kelias kandidatuoti vienoje – Visagino – savivaldybėje, mat dėl nepateiktų biografijų buvo neregistruoti 35 „Laisvės ir teisingumo“ nariai.
Dar viena vitrina. Slaptai.lt foto
 
„Visi šie kandidatai iš esmės pateikė tas biografijas, tačiau jas užpildė nepilnai. VRK sistema iš esmės leido nepateikti visų duomenų, o VRK posėdyje tai traktuoja kaip privalomus duomenis. Nors, pavyzdžiui, kandidatai (ELTA), kurie užpildė tik dalį ir nurodė savo pomėgį, pavyzdžiui, žvejybą, buvo praleisti. Iš esmės VRK ne įstatyminiu, o subjektyviu pagrindu vertina, kas gali dalyvauti rinkimuose“, – apmaudo neslėpė politikas.
 
„VRK turi būti proaktyvi. Rinkimų kodekse aiškiai parašyta, kad VRK nuo pareiškinių dokumentų pateikimo turi juos pati peržiūrėti ir, jeigu yra trūkumų, nedelsiant informuoti kandidatą ir pasiūlyti juos ištaisyti“, – pabrėžė jis.
 
Tuo metu LŽP pirmininkė Ieva Budraitė Eltai teigė, kad partija praras galimybes kandidatuoti dviejose pajūrio savivaldybėse – Palangoje ir Klaipėdos mieste. Tačiau šios partijos politikai sulaukė problemų ne tik dėl nepateiktų biografijų, bet ir klaidingų rinkiminių nuotraukų.
 
„Mūsų atveju du tokie sąrašai sugrius – Palangos miesto ir Klaipėdos miesto savivaldybėse. Nes Palangoje pas mus minimalus sąrašas ir dabar vienas žmogus turi tą problemą su biografija. Tai jeigu jį išbraukia – griūva Palanga. O Klaipėdos situacija sudėtingesnė – ten atstovas visų kandidatų padarė irgi techninę klaidą, įkėlė ne nuotraukas, o visiems vienodą failą vietoje nuotraukų“, – aiškino I. Budraitė.
 
Politikė pabrėžė, kad dėl tokių pareiškinių dokumentų spragų VRK sprendimai neregistruoti kandidatų yra neproporcingi.
 
„Nesutinkame su Vyriausiosios rinkimų komisijos nuomone, kadangi buvo sudaryta labai daug prielaidų manyti, kad visų biografijos laukelių nereikia užpildyti. Buvo netgi paruošti video mokymai kandidatams, kaip reikėtų pildyti toje sistemoje dokumentus. Ir ties biografija buvo toks sakinys – jeigu pildote tą biografiją, matote žalią laukelį, toje instrukcijoje pasakyta, kad viską atlikote gerai“, – VRK darbo ir sistemos spragas išryškino I. Budraitė.
 
Vitrinoje. Slaptai.lt foto

ELTA primena, kad antradienį VRK nusprendė išbraukti iš rinkimų sąrašų maždaug pusę tūkstančio kandidatų į savivaldos rinkimus. VRK duomenimis, iš daugiau kaip 14 tūkst. pretendentų per 500 kandidatų pareiškiniai dokumentai pateikti neteisingai – dalis politikų nepateikė privačių interesų, turto, pajamų deklaracijų, dalis nepateikė savo nuotraukų bei biografijų.
 
Daugiausiai kandidatų prarado Tautos ir teisingumo sąjunga. Per 150 šios politinės jėgos kandidatų pateikė netvarkingus dokumentus VRK – dešimtys partijos politikų vietoje savo nuotraukų VRK pateikė ramunių, kaktusų, vyno taurių, gamtos peizažų nuotraukas, didžioji dalis neužpildė kandidatų biografijų.
 
Iš rinkimų išbraukti ir beveik 70 Darbo partijos kandidatų, per keturiasdešimt partijos „Laisvės ir teisingumo“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), beveik keturios dešimtys Lietuvos žaliųjų partijos kandidatų.
 
Po posėdžio VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė neabejojo, kad sprendimas bus apskųstas teismui.
 
„Kreipimasis pagal kodeksą, berods, penkios dienos, Vyriausiasis administracinis teismas tikrai nedels spręsti šį klausimą ir priimti sprendimą kaip visuomet“, – pažymėjo VRK pirmininkė.
 
VRK politinių organizacijų pareiškinius dokumentus turi patikrinti iki vasario 2 d.
 
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks šių metų kovo 5 d.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023. 01. 02; 00:30
Aktualijos

VRK. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Trečiadienį politinės partijos sužinos savo rinkiminius numerius artėjančiuose savivaldybių merų ir tarybų rinkimuose – Seime Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) organizuos rinkimų numerių traukimą.
 
Iš viso politinėms organizacijoms bus priskirta 18 numerių. 16 iš jų renginio metu ištrauks politinių partijų atstovai – visose savivaldybėse jie bus tie patys. Likę du numeriai bus rezervuojami politiniams komitetams.
 
Kaip teigiama VRK išplatintame pranešime, pirmiausiai politinių partijų atstovai trauks burtus dėl numerių traukimo eiliškumo.
 
„Tai reiškia, kad tos politinės partijos, kuri pareiškinius dokumentus VRK pateikė anksčiausiai, atstovas pirmasis trauks numerį, parodysiantį, kelintas jis trauks partijos rinkimų numerį“, – rašoma komisijos pranešime.
 
Burtų keliu partijų atstovų ištraukti rinkimų numeriai bus įrašyti į artėjančių rinkimų biuleteniuose.
 
Kurie likę du numeriai atiteks politiniams komitetams, burtais nustatys savivaldybių rinkimų komisijos kiekvienoje savivaldybėje atskirai.
Jei savivaldybėje kandidatų sąrašą kelia tik vienas politinis komitetas, burtų keliu jam atiteks vienas iš dviejų rezervuotų numerių.
 
Politinės partijos, sudariusios koaliciją, jungtinio kandidatų sąrašo rinkimų numerį galės pasirinkti bendru sutarimu iš joms nustatytų rinkimų numerių. Tokiu atveju, jei koalicijos partneriai rinkimų numerio nepasirinktų, VRK jų jungtiniam kandidatų sąrašui suteiktų mažiausią iš politinėms partijoms – koalicijos dalyvėms burtais nustatytų numerių.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.01.11; 07:04
Aktualijos

Lapė laikoma gudria, klastinga plėšrūne. Ji tapo Šiaulių simboliu. Slaptai.lt nuotr.

Vilnius, lapkričio 11 d. (ELTA). Penktadienį politinės kampanijos dalyviu registruotas pirmasis politinis komitetas,  pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Juo tapo dabartinio Šiaulių miesto mero Artūro Visocko vadovaujamas politinis komitetas Nepartinis sąrašas „Dirbame miestui”.
 
Patikrinusi komiteto pirmininko atsiųstus dokumentus, VRK registravo politinį komitetą Nepartinis sąrašas „Dirbame miestui“ ir įtraukė jį į politinės kampanijos dalyvių sąrašą.
 
Iki lapkričio 11 d. VRK registruotų politinės kampanijos dalyvių skaičius siekia 118.
 
Politinės kampanijos dalyvių registravimas tęsis iki š. m. gruodžio 12 d. (imtinai). Tą pačią dieną, iki rinkimų likus 83 dienoms, prasidės kitas pasirengimo rinkimams etapas – kandidatų pareiškinių dokumentų priėmimas, rašoma pranešime.
 
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2023 m. kovo 5 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.11.12; 06:32 
Aktualijos

Antanas Guoga. Olgos Posaškovos (Seimo kanceliarija) nuotr.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) ketvirtadienį nepanaikino Antano Guogos Seimo nario mandato, nes šis į posėdyje negalėjo dalyvauti fiziškai.
 
„Situacija yra pakankamai aiški. Įstatymas nevienareikšmiškai sako, kad Seimo narys turi pats atvykti į VRK posėdį. Ne tik atvykti, bet ir savo prašymą pakartoti garsiai. Tai yra kad jis laisva valia apsisprendė atsisakyti Seimo nario mandato. Tai gerbiamas A. Guoga nėra nei atvykęs šiandien į posėdį, nei kažkokiu kitu būdu galėtų pakartoti garsiai savo prašymą. Sprendimas gali būti tik vienas – netenkinti prašymo. Turime laukti, kada A. Guoga apsispręs, kad jis jau gali atvykti į VRK posėdį fiziškai ir parašys savo pareiškimą pagal savo asmeninius planus“, – sakė VRK narė Aistė Žilinskienė.
 
A. Guoga sausio 19 dieną informavo VRK narius, kad negalės dalyvauti ketvirtadienio posėdyje, kuriame ir buvo planuojama svarstyti mandato atsisakymo klausimą. Todėl su Darbo partija į parlamentą išrinktas verslininkas A. Guoga prašė atidėti jo, kaip Seimo nario, įgaliojimų nutraukimo procedūrą iki kovo pradžios.
 
„Darbietis“ trečiadienį taip pat informavo ir Seimo valdybą, kad asmeniniais tikslais išvyksta į Europos Sąjungai nepriklausančią valstybę.
A. Guoga yra sakęs, kad parlamentaro mandato nusprendė atsisakyti dėl to, kad su „darbiečiais“, anot jo, nebeįmanoma įgyvendinti prieš Seimo rinkimus duotų pažadų visuomenei.
 
ELTA primena, kad sausio 14 dieną Kanados įmonė „Cypherpunk Holdings“ išplatino pranešimą, kad Seimo narys A. Guoga grįžo į bendrovės vadovo pareigas. Seimo nario mandatas negali būti panaikintas, kol neįvyko VRK posėdis. Pagal Konstituciją, Seimo nariams yra draudžiama eiti bet kokias kitas pareigas ir už tai gali grėsti apkalta.
 
A. Guogai nusprendus atsisakyti parlamentaro mandato jo vietą turėtų perimti ne vieną kadenciją Seime dirbęs Artūras Skardžius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.21; 12:30
Aktualijos

Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas antradienį Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) posėdžio metu atsisakė Seimo nario mandato. Perskaitydamas savo pranešimą, R. Karbauskis patvirtino, kad yra tvirtai apsisprendęs.
 
Apie savo sprendimą atsisakyti Seimo nario mandato R. Karbauskis pranešė po ketvirtadienį vykusio Seimo LVŽS frakcijos posėdžio. Tokį žingsnį didžiausios opozicinės frakcijos lyderis argumentavo tuo, kad valdantieji esą nepaiso opozicijos nuomonės, ignoruoja jos teises ir neišklauso opozicijos nuomonės.
 
Politiko teigimu, pasikeitus valdžiai, frakcijai tenka kentėti dėl to, kad dabartiniai valdantieji keršija jam asmeniškai.
 
Jis taip pat kalbėjo, kad liks aktyvus politikoje, dalyvaus partinėje veikloje, šešėlinės Vyriausybės formavime.
 
R. Karbauskiui pasitraukus iš parlamentarų gretų, jo vietą užims Seime praėjusią kadenciją jau dirbusi LVŽS atstovė Asta Kubilienė, VRK antradienį taip pat patvirtino ją Seimo nare. Parlamentarės pažymėjimas jai bus įteiktas ketvirtadienį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.24; 15:00
Politinės intrigosSkaitomiausios

LLRA vadovo Valdemaro Tomaševskio reklama Buivydiškėse. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), prašydama pripažinti negaliojančiais Seimo spalio 11 d. vykusius rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje.
 
Į naują Seimą daugiamandatėje rinkimų apygardoje neišrinkta LLRA-KŠS taip pat prašo paskelbti pakartotinius Seimo rinkimus daugiamandatėje apygardoje.
 
Tai ketvirtadienį pavakare Seime surengtoje spaudos konferencijoje pranešė Europos Parlamento narys, LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.
 
Jo nuomone, per rinkimus buvo padaryti šiurkštūs įstatymų pažeidimai, kurie turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams.
 
Pasak V. Tomaševskio, pažeidimų buvo padaryta labai daug ir labai rimtų, pavyzdžiui, nepažymėta politinė reklama.
 
Partijos lyderis V. Tomaševskis mano, kad yra peržengta tam tikra riba ir taip negali būti Vakarų civilizacijoje. „ES valstybėje neleistina, kad kiltų tokia tautinės nesantaikos kurstymo banga“, – spaudos konferencijoje sakė V. Tomaševskis.
 
Skunde VRK nurodoma, kad nuo šių metų rugpjūčio mėnesio prasidėjo „precedento neturinti Andriaus Tapino ir jo valdomos VšĮ „Laisvės TV“ kampanija, kuria buvo siekiama viešai skleidžiant neigiamą informaciją diskredituoti LLRA – KŠS ir jos pirmininką Valdemarą Tomaševskį tam, kad LLRA – KŠS nepatektų į Seimą, t.y. neperžengtų 5 proc. visų dalyvavusių rinkėjų balsų“.
 
Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Šių metų rugsėjo 2 d. žurnalistas Andrius Tapinas viešojoje erdvėje paskelbė apie prasidėsiančią politinę kampaniją #mažiau5procentų #sudieVoldemortai, kuria aktyviai skleidė negatyvią, kompromituojančią, tikrovės neatitinkančią informaciją per visus sklaidos kanalus, t.y. socialinius tinklus, youtube sklaidos kanalu, išleido laikraštį ir pan“. (…) Informacijos turinys akivaizdžiai buvo nukreiptas prieš politinės kampanijos dalyvį LLRA – KŠS ir jo kandidatus. Neigiamam turiniui formuoti buvo pasitelkti žurnalistai, naujienų portalai, kitų politinės kampanijos dalyvių kandidatai ir visuomenininkai, kurie turėjo išankstinę šališką ir itin neigiamą nusistatymą LLRA – KŠS atžvilgiu. Tokiame neigiamos reklamos projekte dalyvaujantys visuomenininkai ir politologai su žurnalistu A. Tapinu priešakyje skleidė tikrovės neatitinkančią, šmeižikišką informaciją, kuria buvo siekiama kurstyti tautinę nesantaiką, skatinant neapykantą prieš kitą nuomonę turinčius subjektus ir aktyvinti galimus neapykantos nusikaltimus, taip pat buvo siekiama paveikti rinkėjus, kad jie nebalsuotų už LLRA – KŠS ir jos kandidatus ir kad ši partija neperžengtų 5 proc. barjero“, – sakoma LLRA-KŠS skunde VRK.
 
LLRA-KŠS nuomone, draudžiamu laikotarpiu paskleistos kompromituojančios medžiagos kiekis, jos skleidimo mastas ir intensyvumas akivaizdžiai patvirtina, kad „tokios informacijos skleidimas sudarė itin šiurkščius Seimo rinkimų įstatymo pažeidimus, kurie negalėjo neturėti įtakos Seimo narių rinkimų daugiamandatėje apygardoje rezultatams“. 
 
Partijos lyderio įsitikinimu, kampanijos metu skleista informacija turėjo būti pažymėta kaip politinė reklama.
 
Europarlamentaras, LLRA -KŠS pirmininkas V. Tomaševskis paragino sušaukti skubų VRK posėdį, kuriame būtų išnagrinėtas jo vadovaujamos partijos skundas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.16; 07:14
Aktualijos

Rinkimai. Balsuoti. Slaptai.lt nuotr.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, išankstiniame balsavime jau dalyvavo 10,1 proc. rinkėjų, t. y. 243 tūkst. 520 rinkimų teisę turinčių piliečių.
 
Daugiausiai rinkėjų išankstiniame balsavime sulaukta Nalšios pietinėje apygardoje. Čia balsavo 16,20 proc. rinkėjų.
 
Antakalnio apygardoje balsavo 15,83 proc., Senamiesčio-Žvėryno apygardoje – 14,69 proc. rinkėjų.
 
Mažiausiai balsuojančių sulaukta Panerių-Grigiškių ir Naujosios Vilnios apygardose. Atitinkamai – 4,28 proc. ir 4,60 proc.
 
Šeštadienį balsuoti namuose gali vyresni nei 70 metų asmenys bei neįgalieji ir neįgaliuosius globojantys asmenys.
 
Seimo rinkimai Lietuvoje vyks sekmadienį. 7 val. ryto rinkimų apylinkės atvers duris rinkėjams. Jie savo pilietinę valią galės pareikšti iki 20 valandos.
 
Balsavimo teise šiuose Seimo rinkimuose galės pasinaudoti 2 mln. 449 tūkst. 683 rinkėjai. Lyginant su 2016 m. rinkimais, rinkėjų skaičius sumažėjo beveik 55 tūkstančiais.
 
Į 141 vietą Seime pretenduoja 1 tūkstantis 754 kandidatai, iš jų 1 tūkstantis 170 vyrų ir 584 moterys. Į Seimą kandidatų sąrašus iškėlė 17 partijų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.11; 00:01
Aktualijos

Balsuoti – reikia. Slaptai.lt nuotr.

Nors Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) dėl koronaviruso pandemijos yra sudariusi galimybę saviizoliacijoje esantiems piliečiams Seimo rinkimuose balsuoti namuose, tačiau tuo pasinaudoti rinkėjai kol kas neskuba. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) skelbia, kad šiuo metu saviizoliacijoje yra per 27 tūkst. asmenų.
 
Visgi VRK informuoja, kad, ketvirtadienio duomenimis, balsavimui iš namų užsiregistravo vos 14 izoliuotis turinčių rinkėjų.
 
„Matyt, priežastis yra, kad saviizoliacijoje esantys asmenys labai atsakingai vertina visą situaciją ir vengia bet kokio kontakto. Kitas dalykas, kad vėlgi mes turime labai didelę naujovę, jog saviizoliacijoje esantys asmenys gali balsuoti namuose. Todėl turbūt šie du dalykai ir lemia, kad kol kas mes turime tik tiek užsiregistravusių ir norinčių balsuoti“, – Eltai teigė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.
 
„Kita vertus, matyt, (užsiregistravusiųjų – ELTA) skaičiai padidės, kai kitą savaitę prasidės ir išankstinis balsavimas. Galbūt bus dar daugiau kalbama apie rinkimus ir piliečiai pagalvos, kad kodėl ne, galima balsuoti ir saviizoliacijoje“, – vylėsi ji.
 
Visgi, pasak VRK pirmininkės, saviizoliacijoje esančių ir balsuoti užsiregistravusių asmenų skaičius tikrai yra mažas.
 
„Skaičiai yra iš tiesų maži, lyginant su tais skaičiais, kuriuos matome viešoje statistikoje apie asmenis, esančius saviizoliacijoje bendrai“, – pripažino ji.
 
L. Matjošaitytė akcentuoja, kad saviizoliacijoje esančių žmonių užsiregistravimo balsavimui procedūra yra kiek įmanoma labiau supaprastinta. VRK pirmininkės teigimu, yra sudarytos trys galimybės užsiregistruoti balsavimui saviizoliacijoje.
 
„Yra trys galimybės. Viena iš galimybių yra užpildyti formą ir atsiųsti tą formą elektroniniu paštu. Jeigu nėra tokios galimybės, užtenka tik elektroninio laiško parašymo balsuok@vrk.lt elektroninio pašto adresu. O jeigu ir tokios galimybės nėra, tai paprasčiausias, elementariausias variantas yra paskambinti trumpuoju telefonu 1855“, – informavo L. Matjošaitytė.
 
VRK pirmininkės teigimu, asmenų, norinčių užsiregistruoti balsavimui saviizoliacijoje, prašoma pateikti savo vardą ir pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą bei priežastį, dėl kurios žmogus yra saviizoliacijoje. Taip pat saviizoliacijoje norintis balsuoti asmuo turi duoti sutikimą, kad jo pateikti duomenys būtų naudojami rinkėjų sąrašų sudarymo tikslais.
 
Žmonės yra nepakankamai informuoti
 
Visgi VRK narė Gitana Matiekuvienė mano, kad tokį mažą saviizoliacijoje balsuoti ketinančių asmenų skaičių iš dalies lemia tai, kad žmonės nėra pakankamai informuoti.
 
„Yra kelios priežastys. Viena iš priežasčių yra ta, kad žmonės dar nėra pakankamai informuoti, jog jeigu jie nori balsuoti iš saviizoliacijos jiems reikia pildyti atskirą prašymą. (…) Antras dalykas, kad žmonės turbūt dar nėra tikri dėl savo saviizoliacijos laiko, kada jis pasibaigs. Gal kažkurie dar tikisi, kad iki sekmadienio baigsis saviizoliacija, gal kažkas laukia testų rezultatų“, – Eltai teigė ji.
 
G. Matiekuvienė atkreipia dėmesį ir į tai, kad saviizoliacijoje norinčių balsuoti asmenų patikrinimo grandinė yra ganėtinai ilga. Pasak jos, balsuoti norintys asmenys, visų pirma, kreipiasi į VRK, tuomet VRK turi patikrinti duomenis ir kreipiasi į NVSC. G. Matiekuvienės teigimu, NVSC, patikrinęs informaciją, duoda atsakymą VRK ir tik tuomet VRK perduoda duomenis rinkimų apylinkėms.
 
Šeštadienio duomenimis, Lietuvoje saviizoliacijoje yra 27 332 asmenys.
 
VRK praneša, kad rinkėjo, esančio saviizoliacijoje, prašymo balsuoti namuose forma turi būti pateikta iki paskutinio trečiadienio, einančio prieš rinkimų dieną, tai yra iki spalio 7 d. (įskaitytinai) ir iki spalio 21 d. (įskaitytinai) prieš pakartotinį balsavimą. Tie rinkėjai, kurie balsuos ne toje rinkimų apylinkėje, į kurios sąrašą jie įrašyti, šią formą turėtų pateikti iki paskutinio antradienio, einančio prieš rinkimų dieną.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.04; 00:55
Aktualijos

Aleksandras Zacharčenka. EPA-ELTA nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Sergejus Dmitrijevas trečiadienį pašalintas iš tarybos Darbo partijos frakcijos narių. Tai Eltai patvirtino frakcijos seniūnas Aidas Gedvilas, teigdamas, kad S. Dmitrijevas pašalintas dėl nevienareikšmiškai vertinamų pasisakymų socialiniuose tinkluose.
 
„Įvertinę tai, kokia informacija mus pasiekė ir buvo paviešinta socialiniuose tinkluose, su frakcija apsvarstėme ir vienbalsiai bei kategoriškai apsisprendėme. Griežtai atsiribojame nuo tokių Sergejaus pažiūrų ir vienbalsiai nusprendėme, kad tolesnis darbas yra neįmanomas. Dėl to ir priėmėme tokį sprendimą“, – Eltai sakė A. Gedvilas.
 
Komentuodamas situaciją A. Gedvilas pabrėžė, kad Darbo partija pasisako „už taiką, demokratiją ir žmogaus teises gerbiančią santvarką“.
„Dmitrijevas teigė, kad buvo neteisingai interpretuotas, suprastas, tačiau frakcijos narių tai neįtikino ir tokios informacijos nepakako. Tai prasilenkia su moralės principais“, – kalbėjo A. Gedvilas.
 
„Mes adekvačiai reagavome į susidariusią situaciją, tai truputį abejočiau, ar kuri kita frakcija „plotų katučių“ ir norėtų dirbti su žmogumi, kol neišsispręs klausimai. Tikiuosi, kad jis paaiškins visuomenei detaliau, ką jis turėjo omenyje ir kokia yra jo galutinė, tikroji situacija“, – pabrėžė Darbo partijos frakcijos seniūnas.
Šioje kavinėje žuvo prorusiškų separatistų Donecke lyderis Aleksandras Zacharčenka. EPA – ELTA nuotr.
 
Kaip skelbė portalas Delfi, S. Dmitrijevas feisbuke rugpjūčio pabaigoje viešame ultrakonservatoriškos Rusijos partijos „Za pravdu“ („Už tiesą“) puslapyje parašė komentarą, garbinantį vadinamosios „Donecko liaudies respublikos“ vadą Aleksandrą Zacharčenką.
 
„Šlovė didvyrio atminimui!“, – rašė S. Dmitrijevas.
 
A.Zacharčenka Ukrainos valdžios yra laikomas teroristinės organizacijos vadu.
 
S. Dmitrijevas taip pat buvo įrašytas kaip kandidatas į Seimą Nr. 73 Darbo partijos rinkiminiame sąraše. Su pačiu S. Dmitrijevu Eltai susisiekti nepavyko.
 
Partija atsiribojo, tačiau pavėlavo: S. Dmitrijevas rinkimų sąraše lieka
 
Savo ruožtu Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas Eltai sakė, kad partija atsiriboja nuo S. Dmitrijevo pasisakymų, dėl to kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), kad kandidatas būtų išbrauktas iš sąrašo.
 
„Partija griežtai atsiribojo nuo jo pasisakymų, kreipėmės į VRK“, – teigė V. Uspaskichas.
 
VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė Eltai patvirtino, kad komisija gavo partijos prašymą, tačiau pažymėjo, jog kandidato dokumentus atšaukti buvo galima iki rugsėjo 6 dienos.
 
„Lieka sąraše. Nes pareiškinių dokumentų atšaukimo terminas jau pasibaigęs“, – informavo L. Matjošaitytė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.17; 14:11
Aktualijos

Neringa Venckienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Vilnius, rugsėjo 8 d. (ELTA). Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį neregistravo „Drąsos kelio“ keliamos kandidatės į Seimą Neringos Venckienės. Jos kandidatūrą partija siekė kelti daugiamandatėje ir vienmandatėje Garliavos apygardoje.
 
Kaip pažymėjo VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, asmuo, kuris jau yra sulaužęs parlamentaro priesaiką ir kuriam įvykdyta apkalta, remiantis įstatymais, negali būti renkamas Seimo nariu. Ji taip pat priminė Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kuris pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją.
 
N. Venckienė prašė nušalinti dalį VRK narių: tikino, kad jos kandidatūra teisėta
 
Pati N. Venckienė prašė nušalinti L. Matjošaitytę, VRK narius – Maksimą Reznikovą, Gitaną Matiekuvienę ir Jūratę Lebedevienę – nuo balsavimo dėl šio sprendimo.
 
„Aš išvykau, nes man buvo 39 kaltinimai. (…) JAV dėl 35 kaltinimų manęs nesutiko išduoti. (…) Aš net būdama JAV ruošiau įstatymų projektus“, – aiškino N. Venckienė. Pasak jos, VRK nariai, kurie buvo deleguoti partijų, ir pati VRK pirmininkė yra neigiamai nusiteikę jos atžvilgiu.
 
L. Matjošaitytė ir kiti VRK nariai, bendru VRK sprendimu, nebuvo nušalinti nuo šio klausimo. 
 
„Manau, kad VRK neturėtų spręsti šio klausimo, nes mano registravimas kandidate atitinka (…) reikalavimus“, – kalbėjo N. Venckienė, vardindama įstatymų nuostatas.
 
Ji pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), nagrinėjęs nušalinto prezidento Rolando Pakso bylą, yra nurodęs, jog asmeniui turi būti leidžiama pakartotinai kandidatuoti į Seimą. Pasak N. Venckienės, toks išaiškinimas taikytinas ir jai.
 
Tiesa, VRK pirmininkė L. Matjošaitytė dar prieš tai paaiškino, kad EŽTT nuosprendžio įgyvendinimas nėra VRK prerogatyva.
 
„Čia nėra jokių išankstinių nusistatymų prieš jus, kaip asmenį. Mes vertiname konkrečią situaciją“, – sakė L. Matjošaitytė.
 
Vis dėlto N. Venckienė toliau tikino, kad jokie Lietuvoje galiojantys įstatymai nedraudžia jai kandidatuoti į šalies parlamentą. Diskusija tarp VRK ir N. Venckienės truko per valandą.
 
Galiausiai VRK nariai balsavo už tai, kad N. Venckienė nebūtų registruojama kaip kandidatė į Seimą. N. Venckienė patikino, kad sprendimą skųs EŽTT ir, kaip teigė ji, yra įsitikinusi, kad bus pripažinta jos tiesa.
 
N. Venckienė iš Lietuvos išvyko 2013-ųjų pavasarį, prieš Seimui panaikinant jos teisinę neliečiamybę, primena ELTA. 2018 metų vasarį ji buvo suimta ir kalinama Čikagos kalėjime.
 
Praėjusių metų lapkritį N. Venckienė pargabenta į Lietuvą. Buvusi teisėja yra kaltinama, kad trukdė teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai, nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sutrikdė sveikatą bei pasipriešino valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.  
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.08; 11:00
Politinės intrigos

Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), įsibėgėjus rinkimų kampanijai, sulaukia vis daugiau pranešimų dėl tikrų ar tariamų politinės reklamos pažeidimų.
 
Ketvirtadienį politinės reklamos gaudyklėje VRK gavo anoniminį pranešimą, kad ant opozicijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio Seimo kabineto durų kabo Ingridos Šimonytės rinkiminis plakatas.
 
„Reklamos gaudyklėje gautas pranešimas: esu Seimo nario padėjėja, ant vieno Seimo nario kabineto durų pastebėjau politinę reklamą, ar ji gali būti skelbiama valstybės institucijoje? Dar daugiau, politinės reklamos brošiūra buvo rasta ir Seimo nario, kuris nepriklauso TS–LKD, darbinėje pašto dėžutėje, tai ar galima platinti politinę reklamą valstybės institucijose?“ – VRK posėdyje pranešimą skaitė komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė.
Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Taip pat nufotografuotos Seimo nario, dabar opozicijos lyderio, kabineto durys su moters nuotrauka (…) Seimo narė kandidatuoja Antakalnyje, tai gal ir perduodame Antakalnio apygardos komisijai ir skelbiame interneto svetainėje“, – sakė L. Matjošaitytė.
 
Seime ant G. Landsbergio kabineto durų kabo du plakatai su I. Šimonytės nuotraukomis. Abiejuose plakatuose skelbiama apie TS–LKD atliekamą nacionalinę apklausą.
 
Toks skundas VRK TS-LKD komunikacijos vadovei Vytautei Šmaižytei atrodo absurdiškas.
 
„Apskųstos durys. Galima tikriausiai tik juokauti, kad Nacionalinė apklausa, kaip Lietuva galėtų būti stipresnė, Seimo koridoriuje kažkam sukėlė rimtą grėsmę“, – Eltai situaciją komentavo V. Šmaižytė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.31; 07:00
Aktualijos

Antradienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) diskutuos dėl naujos Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos įkūrimo. VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė teigia, kad jei VRK priims sprendimą vienmandatę įkurti, Lietuvoje iš 71 vienmandatės apygardos liks 70. Todėl Lietuvoje rinkimų apygardų ribų pokyčiai bus neišvengiami.
 
VRK pirmininkė primena, kad dar šiemet Seimas neeiliniame posėdyje pritarė sprendimui, kuriuo artimiausiuose Seimo rinkimuose būtų kuriama atskira rinkimų apygarda pasaulio lietuviams. Jos rinkėjų skaičius nustatomas įskaičiuojant paskutiniuose rinkimuose dalyvavusių ir Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose balsavusių rinkėjų skaičių.
 
„Norime su VRK nariais padiskutuoti, žiūrime į Seimo rinkimų įstatymą, įstatymo 9 ir 33 str. numato užsienio lietuvių apygardos atsiradimą. Yra tam tikrų sąlygų, kai tokia apygarda sudaroma. Reikia padiskutuoti dar su VRK nariais ir priimti tokį sprendimą, ar priimti vis dėlto tokį sprendimą vėliau. Reikia diskutuoti ir pasižiūrėti, kokios kitų komisijos narių nuomonės“, – Eltai teigė VRK pirmininkė L. Matjošaitytė.
 
Po šio VRK sprendimo Lietuvos teritorija bus dalijama į 70 vienmandačių rinkimų apygardų, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių rinkimų apygardoje.
 
„Nustačius, kad paskutiniuose rinkimuose dalyvavusių ir Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose balsavusių užsienyje esančių rinkėjų skaičius, kuris nustatomas iki Seimo rinkimų likus metams, yra didesnis negu 0,9 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, bus sudaroma Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda ir kitose valstybėse esantys Lietuvos piliečiai bus įrašomi į Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą“, – rašoma VRK pranešime.
 
Rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Turint omeny, kad Konstitucinis Teismas 2015 m. spalio 20 d. nutarime pažymėjo, kad rinkėjų skaičiaus nuokrypis rinkimų apygardose galėtų būti ne didesnis kaip 10 proc. nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.
 
Anot VRK, Lietuvos demografiniai pokyčiai sąlygoja, kad Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose gyventojų skaičius auga, o regionuose – mažėja. Todėl rinkimų apygardų ribų pokyčiai yra neišvengiami.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.08; 05:45
Aktualijos

Rūta Janutienė. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), prašydamas panaikinti kandidatės į Seimą vienmandatėje Žiemgalos apygardoje Rūtos Janutienės teisinę neliečiamybę.
 
„Vyriausioji rinkimų komisija gavo teismo nutartį, kuria prašoma panaikinti kandidatės į Seimo narius vienmandatėje Žiemgalos apygardoje Rūtos Janutienės teisinę neliečiamybę. VRK penktadienį rinksis į posėdį ir spręs, ar panaikinti kandidatės teisinę neliečiamybę, ar ne, ir kokia apimtimi“, – Eltai VRK gautą teismo kreipimąsi komentavo VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.
 
Jos teigimu, teismas neliečiamybės panaikinimo R. Janutienei prašo argumentuodamas vykstančiu teismo procesu.
 
„Kadangi vyksta teisminis procesas, kandidatė dalyvavo baudžiamojoje byloje kaip proceso dalyvė ir dėl tos priežasties, kad nebūtų trukdoma teisme vykstančiam procesui, teismas kreipėsi į VRK“, – paaiškino L. Matjošaitytė.
 
Žiemgaloje į Seimą kandidatuojanti R. Janutienė yra teisiama už šmeižtą, pasinaudojus visuomenės informavimo priemonėmis.
 
Informacijos šaltinis –  ELTA
 
2019. 09.11; 19:47