Nacionalinio saugumo komisija (NSK) siūlo drausti Lietuvos piliečiams, turintiems teisę dirbti su riboto naudojimo ar įslaptinta informacija, vykti į atitinkamas užsienio šalis. Pasak Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovo Vilmanto Vitkausko, konkretus šalių, į kurias draudžiama vykti sąrašas, bus sudarytas Valstybės saugumo departamento (VSD) bei Užsienio reikalų ministerijos (URM). Tačiau tam, pažymėjo jis, reikia pakeisti poįstatyminius aktus.
„Krašto apsaugos ministerija jau šiuo metu rengia pataisas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymui. Tame įstatyme bus numatytos konkretūs elementai, kurie būtent numatys tuos ribojimus, draudimus vykti piliečiams, turintiems draudimus vykti į užsienį“, – penktadienį Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje po NSK posėdžio pranešė V. Vitkauskas.
Jis pastebėjo, kad maždaug prieš mėnesį – rugpjūčio 23 d. – NSK svarstė tokius draudimus įvesti tik tiems piliečiams, kurie turi leidimus dirbti su įslaptinta informacija. Tačiau nutarta ribojimus taikyti plačiau – tai palies maždaug 56 tūkst. žmonių.
„Šis sprendimas turėjo būti giliai išdiskutuotas, įvertintos įvairios rizikos, procedūros“, – akcentavo NKVC vadovas.
Kokios šalys nuguls institucijų rengiamame sąraše – kol kas neaišku. V. Vitkauskas ragino palaukti oficialaus sprendimo. Tačiau, svarstė jis, veikiausiai tai aprėptų ne tik Rusiją ir Baltarusiją.
„Dabartinis mūsų fokusas šiandieniniame pokalbyje buvo išvardintos valstybės (Rusija ir Baltarusija – ELTA), bet tas sąrašas gali būti ir kitoks“, – aiškino jis.
Ribojimai vykti į pavojingas užsienio šalis be teisės aktų pakeitimų negalios. Visgi, tam tikri draudimai siauresniam ratui pareigūnų ir tarnautojų gali atsirasti ir anksčiau, pastebėjo V. Vitkauskas. Jo teigimu, iniciatyvų imasi Vidaus reikalų ministerija (VRM), siūlydama Vidaus tarnybos statuto pakeitimus, bei Krašto apsaugos ministerija (KAM).
„Yra numatytos atitinkamos normos, kurios (…) numatytų leidimus vykti jiems į nedraugiškas valstybes. Taip pat yra Krašto apsaugos įstatymas, tam tikri straipsnių pakeitimai, kurie numato tam tikrus draudimus kariams arba krašto apsaugos tarnybos tarnautojams vykti į tas nedraugiškas šalis“, – kalbėjo V. Vitkauskas ir pastebėjo, kad pastarieji draudimai jau galioja žvalgybos tarnybų pareigūnams.
Pritarė indikatorių dėl pavojaus Baltarusijos pasienyje sistemai
Penktadienį posėdžiavusi NSK taip pat patvirtino indikatorių sistemą, kuri šalies institucijoms leis atitinkami reaguoti į kylančius pavojus Lietuvos-Baltarusijos pasienyje bei priimti sprendimus dėl papildomų pasienio kontrolės punktų uždarymo.
„Pritarta indikatorių sistemai, kuri susideda iš keleto komponentų – tie komponentai daugiausiai sietini su karinio pobūdžio rizikomis, su informacinėmis atakomis, su įvairiais incidentais prie sienos, su nelegalios migracijos srautais, su tam tikrais politiniais nedraugiškais žingsniais iš mūsų kaimynų“, – tęsė V. Vitkauskas.
„Greta indikatorių yra ir tam tikros atsako priemonės – meniu, iš kurio būtų galima mūsų sprendimų priėmėjams priimti tam tikrus sprendimus“, – pabrėžė jis.
Klausiamas, kokiais atvejais institucijos priimtų sprendimus dėl visiško sienos su Baltarusija uždarymo, V. Vitkauskas įvardijo esminius indikatorius tokiam scenarijui.
„Kritinis indikatorius būtų karinio pobūdžio grėsmė arba koks nors incidentas – tarkime, sienos kirtimas, tam tikrų ginklų panaudojimas ir panašiai. (…). Taip pat incidentai pačiame pasienyje – ar būtų susiję su labai išaugusiais nelegalios migracijos srautais, ar tai būtų susiję su mūsų infrastruktūros gadinimu iš kaimyninių šalių pareigūnų pusės“, – pavyzdžius vardijo jis.
„Tai būtų kritiniai incidentai, kurie duotų mums pagrindą priimti tokius drastiškus sprendimus, kurie tuo metu būtų reikalingi“, – aiškino NKVC vadovas.
Nors pati indikatorių sistema nebus vieša, visuomenė bus supažindinta su baziniais jos principais, akcentavo jis. Be to, sistema bus pristatyta ir kaimyninėms Latvijai bei Lenkijai, mat, anot NKVC vadovo, regioninio lygio sprendimai turės atitikti visų šių šalių situacijos vertinimus.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) susitiks su Generalinės prokuratūros atstovais – parlamentarai išgirs teisėsaugos vertinimą apie tai, ar 2019 m. gautas aukšto rango žvalgybos pareigūno kreipimasis dėl galimai neteisėtos Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos komiteto gretose buvo tinkamai išnagrinėtas. Taip pat ketinama apsispręsti, ar VSD veiksmų teisėtumo klausimas turėtų būti nagrinėjamas toliau – inicijuojant parlamentinį tyrimą.
Kaip skelbta anksčiau, Seime bręstant parlamentiniam tyrimui dėl VSD veiksmų, Generalinė prokuratūra konstatavo, jog prieš keturis metus institucijos tinkamai neištyrė pranešėjo, besikreipusio į tuometį NSGK pirmininką Vytautą Baką, pranešimo. Todėl prokurorai apsikeitė aktualia informacija su NSGK, siekiant įvertinti, ar pranešėjo istorijoje vis dar liko neatsakytų klausimų.
„Išklausysime prokuratūros, kuri įvertins mūsų 2020 m. surinktą medžiagą – ar ji atliepė to, anot prokuratūros, tiksliai iki galo neatlikto tyrimo poreikį, ar ne. Ir tada spręsime dėl tolimesnių veiksmų – dėl parlamentinio tyrimo ir formos“, – posėdžio išvakarėse Eltai teigė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
ELTA primena, kad diskusijos dėl galimo tyrimo parlamente atsirado pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Visgi, nepaisant dėmesio istorijai ir valdančiųjų gretose paruoštų klausimų tiek VSD, tiek prezidentui ir Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), iki šiol parlamentinis tyrimas nebuvo pradėtas.
Vasaros pradžioje NSGK ir Generalinė prokuratūra apsikeitė atliktų tyrimų ir vertinimų medžiaga, siekiant įsivertinti, ar parlamentinis tyrimas galėtų atsakyti į likusias abejones. Tuomet NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas teigė manąs, jog „tik laiko klausimas“, kada jo vadovaujamam komitetui bus suteiktas specialiosios tyrimo komisijos statutas.
Šalia to šią savaitę V. Bakas patvirtino parengęs nutarimo projektą dėl laikinosios tyrimo komisijos steigimo. Tačiau kol kas parlamente tam palaikymo trūksta.
VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus kaltinimus, esą žvalgyba rinko informaciją neteisėtai. Departamento vadovas Darius Jauniškis tvirtina, kad žvalgybos pareigūnai priešrinkiminiu laikotarpiu domėjosi visų kandidatų į prezidentus aplinka ir tai, pasak jo, yra įprasta praktika.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) nekomentuoja Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nario Vytauto Bako iniciatyvos dėl parlamentinės tyrimo komisijos, skirtos ištirti departamento veiklą 2019 m. prezidento rinkiminės kampanijos metu. Visgi, VSD nurodo, kad yra pasirengę atsakyti į visus parlamentarams kylančius klausimus. „Seimo narių politinių iniciatyvų nekomentuojame“, – nurodoma VSD komentare Eltai.
„VSD, kaip ir iki šiol, pasirengęs pateikti atsakymus į visus jam keliamus klausimus įstatymo nustatyta tvarka“, – pažymi departamentas.
Kaip pranešta anksčiau, V. Bakas parengė nutarimo projektą, kuriuo siūlo parlamentui sudaryti specialią tyrimo komisiją, skirtą VSD veiklai įvertinti. Politikas Eltai teigė šią savaitę rinksiąs parašus šiai iniciatyvai.
Parlamentinis tyrimas dėl VSD veiklos bręsta nuo pavasario
Diskusijos dėl galimo tyrimo parlamente atsirado pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Visgi, nepaisant dėmesio istorijai ir valdančiųjų gretose paruoštų klausimų tiek VSD, tiek prezidentui ir Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), iki šiol parlamentinis tyrimas nebuvo pradėtas.
Generalinei prokuratūrai nustačius, kad 2019 m. tuometiniam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui V. Bakui adresuotas aukšto rango žvalgybos pareigūno – pranešėjo – kreipimasis nebuvo tinkamai išnagrinėtas, klausimas dėl tyrimo grąžintas į komitetą. Vasaros pradžioje NSGK ir Generalinė prokuratūra apsikeitė aktualiais duomenimis, siekiant įvertinti, ar pranešėjo istorijoje dar liko neatsakytų klausimų. Visgi, tada NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė manąs, jog „tik laiko klausimas“, kada jo vadovaujamam komitetui bus suteiktas specialiosios tyrimo komisijos statutas.
VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus kaltinimus, esą žvalgyba rinko informaciją neteisėtai. Departamento vadovas Darius Jauniškis tvirtina, kad žvalgybos pareigūnai priešrinkiminiu laikotarpiu domėjosi visų kandidatų į prezidentus aplinka ir tai, pasak jo, yra įprasta praktika.
Žmogaus teisių aktyvistė ir tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ vadovė iš Baltarusijos Olga Karač atmeta visus Valstybės saugumo departamento (VSD) pateiktus argumentus, kuriais ji buvo pripažinta kaip kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
„Visiškai nesutinku su bet kokiais VSD argumentais. Matome akivaizdžius pavyzdžius, kai žmonės atvirai dirba režimui, net jei nėra laikomi grėsmėmis. O žmonės, kurie dirba demokratijai, žmogaus teisėms, yra laikomi grėsmėmis ar prieš juos organizuojamos provokacijos Lietuvoje“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė O. Karač. „Kaip man įrodyti, kad paskelbta netiesa? Jei VSD mano, kad aš esu iš kitos pusės (…), tai, prašau, deportuokime mane į Baltarusiją. Deportuokime mane į Baltarusiją ir pamatysite, kas nutiks“, – kalbėjo O. Karač.
Nori likti gyventi Lietuvoje
Kaip anksčiau skelbė Migracijos departamentas, tais atvejais, kai asmuo dėl grėsmės jo gimtojoje šalyje negali būti į ją grąžintas, Lietuva gali jį išsiųsti ir į trečiąją šalį. Tačiau tam reikalingas tiek paties asmens, tiek jį priimančios šalies sutikimas.
Vis dėlto, pasiteiravus, ar O. Karač nesvarsto išvykti į kitą Europos šalį, jei ji pasisiūlytų ją priimti, moteris patikino, kad apie tokią galimybę nesvarsto ir nori likti būtent Lietuvoje.
„Man patinka Lietuvoje, gyvenu čia 10 metų ir nenoriu palikti Lietuvos. Todėl lieka du variantai – arba aš čia, arba Baltarusijoje“, – teigė baltarusių aktyvistė.
„Esu labai pikta ir aš neatsitrauksiu. Nesustosiu, kol neapginsiu savo vardo ir reputacijos, nes žinau, kad nesu Rusijos ar Baltarusijos KGB agentė. Jokios informacijos niekam nesu siuntusi. Neįtikėtina, kas vyksta Lietuvoje“, – kalbėjo O. Karač.
Advokatą nustebino Migracijos departamento sprendimas
O. Karač advokatas Rytis Satkauskas sako, kad jam atrodo keista tai, jog Migracijos departamentas, remdamasis vienu ir tuo pačiu argumentu, priėmė du atskirus sprendimus.
„Negaliu pasakyti, kad Olga buvo nustebinta sprendimo. Bet aš buvau nustebintas. (…) Migracijos departamentas pripažino Olgai jos gimtojoje šalyje kylančias grėsmes, tačiau atsisakė suteikti prieglobstį. Šis sprendimas nėra paremtas įstatymu. (…) Manau, kad teismas turės galimybę patikrinti savo sprendimo teisėtumą“, – pažymėjo R. Satkauskas.
„Suteikti jai leidimą laikinai gyventi – atskiras sprendimas. Jis paremtas tuo pačiu argumentu – grėsme jos gimtojoje šalyje. Todėl keista, kad du sprendimai buvo priimti remiantis tuo pačiu argumentu“, – teigė O. Karač advokatas.
Jis taip pat pažymi jau kreipęsis į teismą su prašymu paaiškinti, kodėl Migracijos departamento sprendimas dėl O. Karač prieglobsčio užtruko.
„Prieglobsčio prašymą Migracijos departamentas turi išnagrinėti per 6 mėnesius. Šį sprendimą departamentas nagrinėjo metus. Todėl jau paprašėme teismo patikrinti, kodėl tai užtruko“, – akcentavo R. Satkauskas.
O. Karač advokato teigimu, apskųsti Migracijos departamento sprendimą O. Karač turi vieną savaitę. Savo ruožtu teismas, pažymi R. Satkauskas, turės 2 mėnesius jam išnagrinėti.
„Ketiname apskųsti Migracijos departamento sprendimą. Sprendimas dar nėra įsigaliojęs. Yra dvi teismo instancijos, kurioms dar galima apskųsti Migracijos departamento sprendimą“, – sakė advokatas.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Migracijos departamentas atsisakė suteikti prieglobstį aktyvistei iš Baltarusijos O. Karač, nes ji buvo pripažinta grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. Visgi tuo pačiu sprendimu jai buvo pasiūlytas leidimas vieneriems metams laikinai gyventi šalyje humanitariniais pagrindais.
Nuo 2014 m. sausio leidimą gyventi Lietuvoje turinti moteris pernai nusprendė prašyti politinio prieglobsčio, kai pajuto, kad Baltarusijos režimas mėgina pasikėsinti į jos gyvybę. Pasak O. Karač, leidimo laikinai gyventi šalyje nepakanka, kad ji jaustųsi saugi tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Visgi, kaip pirmadienį pranešė portalas „Delfi“, aktyvistė bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnyba, tvirtina portalo šaltiniai. Tačiau pati O. Karač šią informaciją kategoriškai paneigė.
Anot VSD, priežastys, lėmusios sprendimą, kad O. Karač kelia grėsmę valstybės saugumui, nėra tos, kurias ji išsako viešai.
Kaip pažymi Migracijos departamentas, jei asmens kilmės šalyje jo saugumui ir gyvybei gresia pavojus, toks asmuo negali būti grąžintas į savo kilmės valstybę – jis yra pripažįstamas pabėgėliu ir jam yra suteikiamas leidimas laikinai gyventi šalyje humanitariniais pagrindais.
Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška sako, kad norint apsisaugoti nuo grėsmių iš Baltarusijos reikėtų labiau kontroliuoti iš jos į Lietuvą patenkančius asmenis.
„Į Lietuvą per dieną įvažiuoja tūkstančiai baltarusių ir pirmas dalykas, ką reikėtų padaryti, tai uždaryti sieną tokiam vadinamajam smulkiajam turizmui, ne verslui, ne nesankcionuotam verslui, bet tokiam turizmui“, – LRT televizijai antradienį teigė A. Januška.
Pasak Kovo 11-osios Akto signataro, pastaruoju metu dėmesio centre atsidūrusi žmogaus teisių aktyvistės iš Baltarusijos Olgos Karač istorija yra „dalis hibridinio karo“. Jo teigimu, Lietuva šiuo klausimu turėtų laikytis aiškios pozicijos.
„Turėtume būti ir svetingi, ir teisingi, t. y. su tais baltarusiais, kurių įvažiavo keliasdešimt tūkstančių, bet, aišku, jeigu yra tokių atvejų kaip Olgos Karač ir panašių, reikia labai principingai elgtis (…). Nežinau, ar jie turi gyventi Lietuvoje, ar ne, bet, manau, kad reikia bent jau poziciją aiškią turėti“, – svarstė A. Januška.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Migracijos departamentas atsisakė suteikti prieglobstį aktyvistei iš Baltarusijos O. Karač, nes ji buvo pripažinta grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. Visgi tuo pačiu sprendimu jai buvo pasiūlytas leidimas vieneriems metams laikinai gyventi šalyje humanitariniais pagrindais.
Kaip pirmadienį pranešė portalas „Delfi“, aktyvistė bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnyba, tai tvirtino portalo šaltiniai. Tačiau pati O. Karač šią informaciją kategoriškai paneigė. Valstybės saugumo departamentas (VSD) pareiškė, kad priežastys, lėmusios sprendimą, jog O. Karač kelia grėsmę valstybės saugumui, nėra tos, kurias ji išsako viešai.
Kaip pažymėjo Migracijos departamentas, jei asmens kilmės šalyje jo saugumui ir gyvybei gresia pavojus, toks asmuo negali būti grąžintas į savo kilmės valstybę – jis yra pripažįstamas pabėgėliu ir jam yra suteikiamas leidimas laikinai gyventi šalyje humanitariniais pagrindais.
Antradienį O. Karač atmetė visus VSD pateiktus argumentus, kuriais ji buvo pripažinta kaip kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir pareiškė ketinanti skųsti Migracijos departamento sprendimą.
Nuo 2014 m. sausio leidimą gyventi Lietuvoje turinti moteris pernai nusprendė prašyti politinio prieglobsčio, kai pajuto, kad Baltarusijos režimas mėgina pasikėsinti į jos gyvybę. Pasak O. Karač, leidimo laikinai gyventi šalyje nepakanka, kad ji jaustųsi saugi tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) grėsmių nacionaliniam saugumui dėl ledo šokėjos Margaritos Drobiazko neįžvelgia, pranešė Lietuvos nacionalinis transliuotojas.
„Valstybės saugumo departamentas neturi sprendimų priėmėjams teiktinų žvalgybos duomenų dėl asmens keliamos grėsmes valstybės saugumui. Žvalgyba neturi įgaliojimų vertinti moralinių piliečių elgsenos aspektų“, – nurodoma portalui LRT.lt perduotame VSD komentare.
VSD paklausimą iš Migracijos departamento dėl M. Drobiazko, kuriai Seimo nariai ėmėsi inicijuoti Lietuvos pilietybės panaikinimo procedūrą, gavo birželio pabaigoje.
Seimo nariai iniciavo Lietuvos pilietybės panaikinimą M. Drobiazko ir dėl to kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją (VRM).
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė anksčiau sakė matanti moralinio pagrindo naikinti ledo šokėjos M. Drobiazko išimties tvarka suteiktą Lietuvos pilietybę.
Tačiau, birželio mėnesį ministrė pažymėjo, kad sprendimas priklausys nuo žvalgybos tarnybų vertinimo ir Prezidentūros.
ELTA primena, kad šokių ant ledo porai M. Drobiazko ir Povilui Vanagui pasirodžius Sočyje Kremliaus ruporu vadinamo Vladimiro Putino atstovo Dmitrijaus Peskovo žmonos renginyje, prezidentas Gitanas Nausėda paragino inicijuoti teisės aktų pakeitimus dėl pilietybės atėmimo išimties tvarka.
Prezidentas taip pat pasirašė dekretą, kuriuo išbraukė ledo čiuožėjų porą iš apdovanotųjų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu sąrašo, pažeminus apdovanotojo vardą.
Rusijoje gimusiai ir gyvenančiai M. Drobiazko Lietuvos pilietybė buvo suteikta išimties tvarka už nuopelnus sporto srityje.
Tarp dokumentų, kurie rasti kratų „Wagner“ grupės būstinėje Sankt Peterburge metu, buvo medžiagos, turinčios informacinės atakos prieš Lietuvą pėdsaką, skelbia Valstybės saugumo departamentas (VSD).
„Per kratas, kurias Rusijos teisėsauga savaitgalį atliko šios privačios karinės kompanijos biure po jos savininko ir vadovo Jevgenijaus Prigožino maišto, rasti keletas jo pasų, išduotų svetima pavarde. Tarp dokumentų buvo ir pasas, išduotas Jevgenijaus Prigožino antrininkui, kuris 2020 metais buvo panaudotas informaciniam išpuoliui prieš Lietuvą surengti“, – trečiadienį pranešta departamento „Facebook“ paskyroje.
VSD primena, kad prieš trejus metus J. Prigožino vardas buvo panaudotas prieš Lietuvą nukreiptoje melagienoje su vienu tikru faktu – 2020 m. pradžioje į Vilniaus oro uostą atskraidintas J. Prigožinui priklausantis orlaivis „Hawker 800“.
„Tuo pačiu metu reisiniu lėktuvu į Lietuvą du kartus atvyko asmuo, turintis Jevgenijaus Prigožino vardu išduotą Rusijos Federacijos piliečio pasą, veido bruožais primenantis patį J. Prigožiną, bet tai nebuvo šis Kremliaus režimui tuomet labai artimas oligarchas. J. Prigožino antrininko turėtame pase nurodyta gimimo data buvo tokia pati, kaip ir paties oligarcho – 1961 m. birželio 1 diena“, – skelbia VSD.
Kaip rašyta Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, pirmą kartą J. Prigožino antrininkas iš Rusijos į Vilnių reguliariuoju skrydžiu atskrido 2020 m. vasario 13 dieną. Iš oro uosto jis nuvyko prie Susisiekimo ministerijos pastato, nusifotografavo ir grįžęs į oro uostą reguliariuoju skrydžiu išvyko atgal į Rusiją, Lietuvos teritorijoje jis praleido tik penkias su puse valandos. 2020 m. vasario 26 d. reguliariuoju skrydžiu J. Prigožino antrininkas į Lietuvą atskrido antrą kartą. Jis nusifotografavo prie Seimo, Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Valdovų rūmų ir 2020 m. vasario 27 d. traukiniu išvyko į Baltarusiją, nors turėjo lėktuvo bilietą tos pačios dienos skrydžiui.
Tuo metu Rusijos bulvarinių naujienų portalas sobesednik.ru paskelbė tikrovės neatitinkančius teiginius, kad 2020 m. vasario 10 d. lėktuvu „Hawker 800“ į Lietuvą tariamai atvyko oligarchas J. Prigožinas ir su aukštas pareigas užimančiu Susisiekimo ministerijos atstovu aptarė informacinių technologijų projektus Lietuvoje. Antrasis sobesednik.ru straipsnis skelbė, kad J. Prigožinas dar kartą atvyko į Vilnių ir lankėsi Seime, nes, nepaisant jam taikomų sankcijų, turi galimybę keliauti po Europos Sąjungą.
„Įspūdžiui sustiprinti straipsniai buvo iliustruoti J. Prigožino antrininko nuotraukomis prie Lietuvos valstybės institucijų. Apie tariamus J. Prigožino vizitus Vilniuje pranešė ir kiti Rusijos interneto portalai, papildydami melagingą istoriją naujomis nebūtomis detalėmis: J. Prigožinas neva susitiko ne tik su įtakingais valstybės tarnautojais, bet ir su Lietuvos verslo įmonių vadovais“, – aiškino VSD.
Iš tiesų, tvirtina departamentas, J. Prigožino antrininkas Vilniuje nesusitiko nė su vienu Rusijos portalų publikacijose minėtu Lietuvos valdžios ar verslo atstovu. VSD mano, kad šia provokacija siekta rasti patekimo į Šengeno erdvę pažeidimų, kurstyti Lietuvos visuomenės ir NATO bei ES valstybių nepasitikėjimą Lietuvos institucijomis ir jų gebėjimu užtikrinti tarptautinių ribojamų priemonių įgyvendinimą.
„Nepaisant vykdytojų pastangų ir resursų, informacinis išpuolis nebuvo sėkmingas, melagingą informaciją publikavo tik nedideli bulvariniai Rusijos portalai, jis nesukėlė rezonanso nei Lietuvoje, nei kitose NATO bei ES valstybėse“, – patikino VSD.
Lietuvos žvalgybos vertinimu, dokumentas, rastas „Wagner“ būstinėje, patvirtina, kad šią informacinę ataką vykdė J.Prigožino kontroliuojami subjektai, neatmestina – drauge su Rusijos režimo slaptosiomis tarnybomis.
VSD stebi ir vertina potencialius saugumo situacijos regione pokyčius, susijusius su galimu J.Prigožino ir „Wagner“ samdinių persikėlimu į kaimyninę Baltarusiją, ir nuolat teikia aktualią informaciją sprendimų priėmėjams.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) patvirtino gavęs užklausą dėl ledo šokėjos Margaritos Drobiazko, kuriai Seimo nariai ėmėsi inicijuoti Lietuvos pilietybės panaikinimo procedūrą. VSD savo vertinimą dėl keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ketina pateikti per 10 darbo dienų.
„VSD iš Migracijos departamento gavo paklausimą ir pateiks vertinimą pagal kompetenciją dėl asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui. Vertinimą prašoma pateikti per 10 darbo dienų“, – Eltą informavo VSD Strateginės komunikacijos skyrius.
Seimo nariai iniciavo Lietuvos pilietybės panaikinimą M. Drobiazko ir dėl to kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją.
Savo ruožtu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ketvirtadienį sakė matanti moralinio pagrindo naikinti ledo šokėjos M. Drobiazko Lietuvos pilietybę. Tačiau, pažymi ji, sprendimas priklausys nuo žvalgybos tarnybų vertinimo ir Prezidentūros.
ELTA primena, kad šokių ant ledo porai M. Drobiazko ir Povilui Vanagui pasirodžius Sočyje Kremliaus ruporu vadinamo Vladimiro Putino atstovo Dmitrijaus Peskovo žmonos renginyje, prezidentas Gitanas Nausėda paragino inicijuoti teisės aktų pakeitimus dėl pilietybės atėmimo išimties tvarka.
Prezidentas taip pat pasirašė dekretą, kuriuo išbraukė ledo čiuožėjų porą iš apdovanotųjų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu sąrašo, pažeminus apdovanotojo vardą.
Nepamirštu savo naivaus tikėjimo mūsų politikais. Nelabai norisi ir prisiminti, nes skaudu. Skaudu ne dėl mano asmeniško užgauto ego. Skaudu, kad per rinkimus pasižada, o po to beveik viską daro atvirkščiai. O net dekaloge yra aiškiai pasakyta, kad meluoti tai nuodėmė. Gal tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl Europos Sąjungos politikai atsisakė krikščionybės. Krikščionybė, kuri prie visų savo klystkelių, tačiau yra esminė visos Europos kultūros egzistencinė dedamoji. Jos Tiesomis vadovavosi mūsų proseneliai ir taip augino savo palikuonis. O kai nebeliko nieko amžina, tai atėjo ,,Laisvė”. Deja, ne ta, kuri telkia bei išaukština geriausius ir tauriausius Žmogaus bruožus, o ta, išpažįstanti principą …darau ką noriu. Laisvė be Atsakomybės neišvengiamai bent dalį jos išpažinėjų paverčia vergais ir tai tampa jų asmenine tragedija.
Bet šiandien apie netesimus pažadus. Tik įvykus 2016 metų LR Seimo rinkimams ir išrinkus Viktorą Pranckietį Seimo pirmininku, apsidžiaugiau. Žmogus intelektualas, profesorius, tikrai palaikys mano idėją. O idėja buvo skirta Tėvynei Lietuvai pagrąžinti. Tai yra pradėti visus valstybės ir kiekvieno mūsų gyvenimo santykius tvarkyti SKAIDRIAI!
Tam asmeninio laiko ir protinių ląstelių sąskaita sukūriau SKAIDRUMO SISTEMOS KONCEPCIJĄ. Tiesa, netrukus pasisekė susitikti su ponu V. Pranckiečiu ir jam asmeniškai įteikti šį mano gan nemažą veikalą. Jis tikrai parodė susidomėjimą ir patikino, kad netukus su manimi susisieks. Laukiu iki dabar, gavosi kaip toje dainoje… ilgai laukus dar palauk…Deja. Bet aš nesėdėjau ir toliau myniau buvusių kolegų slenksčius. Susitikome su tuomečiu Seimo vicepirmininku Gediminu Kirkilu. Jis entuziastingai ėmėsi remti šią mano idėją. Net paskambino tuomečiam teisingumo ministrui Elvinui Jankevičiui, kuris susitikus pasiūlė sukurti darbo grupę. Kurią iki šiol kuria. Toliau buvo buvęs premjeras Saulius Skvernelis ir jo žinomas padėjėjas Skirmantas Malinauskas. Negana to mano koncepcija buvo net kelis kartus pristatyta visai buvusios Vyriausybės patarėjų komandai. Įdomu. Niekas nepasakė, kad ji netinkama arba jos nereikia. Visi pritarė. Buvo nuspręsta ją pateikti premjero vadovaujamai Korupcijos komisijai. Deja, pats premjeras ją iš darbotvarkės išbraukė. Po to man jau tapo aišku, kad elgiuosi kaip Don Kichotas ir nusprendžiau palaukti geresnių laiku. Tačiau tikrai nežinau, ar tokie ateis. Dar laukiu.
Kodėl tai prisiminiau dabar. Todėl, kad jeigu būtų pagal mano pasiūlytą Skaidrumo sistemos koncepciją priimtas Skaidrumo kodeksas, to, kas vyksta dabar, tikrai nebūtų. O vyksta keletas labai negerų ir valstybei pavojingų dalykų.
Ne taip seniai sukurtas apibrėžimas seniai plintančiam reiškiniui – giluminė valstybė (angliškai, deep state) – tai valstybė valstybėje, t. y. įsislaptinęs ir ilgai veikiantis, paprastai turintis didelį ekonominį potencialą valstybės (plačiau – ir pasaulio) valdymo tinklas, siekiantis nelegaliais būdais daryti įtaką oficialiai renkamai ar išrinktai valdžiai.
Giluminė valstybė egzistuoja ir Lietuvoje, tik apie tai nutylima. Man vadovaujant dar periode 2006 -2007 m.m. istorinės reikšmės LR Seimo atlikto parlamentinio tyrimo metu mes užčiuopėme tokio reiškinio egzistavimą. Tik nežinodami jo prigimties priėmėme tai kaip antikonstitucinę grupuotę, kurią vėliau žurnalistai pavadino ,,valstybininkų” klanu (nors tiksliau būtų antivalstybininkų). Jau esu rašęs ir kalbėjęs TV, kad jis niekur nedingo. Tik laikas nuo laiko persigrupuoja ir keičiasi kai kurios personalijos, nes vyksta natūralūs kaitos procesai. Tačiau jų veikimo būdai tik tampa rafinuotesni ir suktesni. Kartais veikiama net atvirai, viešai pateikiant tai kaip kovą su blogiu. O realiai siekiama visiškai kitų tikslų. Kartais jie savo siekiams įgyvendinti pasitelkia ambicingus karjeristus, viešumoje jau žinomus veikėjus, net nesuprantančius, kad jais manipuliuojama. Jie vykdydami svetimą valią kartais turi ir asmeninės naudos. Dažnai melą supainioję su trupučiu tiesos jie taip suformuoja visuomenės nuomonę, kad net nekalti ar neženkliai prasižengę asmenys yra paverčiami blogiečiais, o niekšeliai atvirkščiai – išaukštinami.
Tik per penkis šių metų mėnesius mes su jumis esame liudininkai gan neblogai suorganizuotų dezinformacinių atakų prieš Lietuvos valdžios institucijas siekiant vieno vienintelio tikslo sukompromituoti Lietuvos Valstybę parodant pasauliui, kokia ji pažeidžiama, kad net nesugeba susitvarkyti su elementariais iššūkiais. Ir tai daroma vysktanat karui Ukrainoje bei ruošiantis Lietuvai ypač svarbiam NATO samitui Vilniuje.
Pirmiausia bandoma per kažkokią tai knygą ,,Pranešėjas” ir Prezidentas” pulti lyg tai Prezidentą, o iš tikrųjų VSD vadovą Darių Jauniškį. Čia bandoma nušauti du zuikius. Pirma, parodant, kad svarbi valstybės institucija VSD yra neveikli ir joje vyrauja betvarkė. O antra, bandoma atkeršyti VSD vadovui, kad vienam iš giluminės valstybės veikėjų (pavardžių neminiu, nes niekas šio straipsnio nepublikuos, o ir taip kas domisi supras) VSD sutrukdė išduoti leidimą dirbti su slapta informacija. O jis ne taip seniai iš užkulisių pilnai tam VSD vadovavo. Kaip paaiškėjo, ir pats ,,pranešėjas” nežinia kam dirbo, nes valdančiųjų buvo įdarbintas į politinio pasitikėjimo pareigybes.
Aprimus šiam skandalui, teisingiau jam nepasiekus užsibrėžtų tikslų, ponai nenurimo. Buvo pabandyta apkaltinti neskaidriu lėšų panaudojimu rengiant NATO samitą. Bet čia jie elgėsi labai grubiai. Demaskuotoju pasitelkdami visiems gerai žinomą veikėją toli gražu nepasižymintį skaidrumu – Jogailą Morkūną. Tada griebiamasi gan primityvios, bet reikia pripažinti veiklios taktikos. Ogi prikeliama iš užmaršties savivaldybių Tarybų narių lėšų skirtų naudoti jų politiniai veiklai panaudojimo neskaidrumo faktai. Neteisi ponia buvusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kad prie jos taip nebūtų atsitikę. Deja, ponia eksprezidente, prie jūsų tai ir atsitiko. Jums valdant tai vyko ir tai vyksta dabar. Ir ponas Andrius Tapinas čia nieko naujo nepasakė ir neparodė. Tai jokia paslaptis, kad pats šios srities lėšų panaudojimo principas yra ydingas. Reikia arba ,,N” sumą skirti šiai veiklai kiekvienam Tarybos nariui be jokių čekių rinkimų arba visiškai jų neskirti.
O kur prasišovė ponai viešintojai. Jei jie tai būtų padarę prieš savivaldybių rinkimus, tada viskas būtų logiška. Deja, dabar ir kvailiui aišku, kad ponai skaidrintojai ne šį tikslą turėjo. O jų tikslą pilnai atskleidė valdančiosios partijos TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Savo aiškiu, bet cinišku pasakymu, kad dabar reikia paleisti Vyriausybę ir surengti priešlaikinius Seimo rinkimus. Koks atsakingas politikas būdamas blaivaus proto siūlys tokius veiksmus prieš pat NATO viršūnių susitikimą Vilniuje. Kuris archi svarbus mūsų pačių Valstybei, jeigu objektyviai ir nuoširdžiai vertiname šios organizacijos svarbą. Taip pasielgti gali tik neatsakingas savimyla arba nieko neišmanantis geopolitikoje mėgėjas. Nors labai knieti pasakyti griežčiau. Tačiau įvertinant mūsų tautiečių sugebėjimą atskirti pelus nuo grūdų, manau, jie patys tą posakį suras.
Niekas negina nesąžiningų arba žioplų savivaldybių politikų, kurie nesugebėjo susitvarkyti su 400-500 € sumomis, jiems skiriamomis kas mėnesį. Nesąmonė buvo sukonstruoti tokią kvailą schemą, kad net sąžiningi Tarybų nariai, dirbdami savo tiesioginį darbą dar turi būti buhalteriais bei rankioti čekius. Beje, negalime nutylėti ir tokio esminio momento, kad kyla nemažai klausimų ir dėl pačio skaidrintojo skaidrumo. Jis ne tik mums viešai nesuteikia galimybės susipažinti su jo renkamomis labdaros lėšomis, kaip ir kam jos išleidžiamos. Mes nežinome, kaip jis leidžia iš valstybės gautas gan solidžias sumas. Vien iš S. Skvernelio Vyriausybės per VRM sistemą jam buvo skirta 100 000 eurų, pripažinkite, tai kelis kartus daugiau nei 15 000 eurų per savivaldybės 4 metų kadenciją. O kur skaidri ir vieša ataskaita? Juk tai mūsų visų pinigai. Ir keista, kodėl labdaros lėšos, skirtos Ukrainai, renkamos ne į specialią sąskaitą, o į pono skaidrintojo ,,Laisvės TV”, juk ten joms nesunku ir susimaišyti. Taip ir nepastebėsi, kad labdaros lėšos gal ir netyčiai bus panaudotos ne pagal paskirtį. Kas galėtų paneigti tokią galimybę. Siekiant būti tikrai skaidriam, visų pirma labdaros lėšos Ukrainai privalėjo būti renkamos į specialią sąskaitą. O svarbiausia – viešai paskelbti per visus įmanomus kanalus, kad internete yra sukurtas specialus puslapis, kuriame yra visos sąskaitos, kam ir kada labdaros lėšos buvo panaudotos. Ir taip iki 1 cento.
Logiškas klausimas: o gal šis širšalas dėl savivaldybių Tarybų narių lėšų visiškai ne dėl skaidrumo, o siekiama visiškai kitų tikslų.
Viena aišku, kad šis skandaliukas visiškai neprilygsta Eligijaus Masiulio skandalui, net jo išteisinimui pirmos instancijos teisme. Arba I. Šimonytės jai būnant finansų ministre skolinimuisi už beveik 9,5% per 2009 m. krizę, kai buvo galima skolintis iš TVF už 1,5% taip padarant nuo 1,6 iki 2 milijardų žalą valstybei. Arba žadėtos pigios dujos ir SGD laivas – terminalas už 720 milijonų eurų nuomos pervedamos į ofšorinę kompaniją. Juk net britų analitikai paskaičiavo, kad už tokią sumą galima buvo tris tokius terminalus pastatyti. O šis tik išnuomotas. Be to, niekas taip ir neišskaidrino tų nuomotojų akcininkų, kas jie tokie. Kodėl tylima apie dabar vykstantį mūsų visų ir valstybės apiplėšimą, kai seniai dujų ir naftos kainos nukrito, o už elektros energiją kaip mokėjome, taip ir mokame didžiules sumas. Negano to, valstybė ir toliau taip vadinamiems nepriklausomiems elektros tiekėjams perveda lyg tai kompensaciją po 0,28 € už kWh. O kodėl tylima dėl 28% Ignitis akcijų privatizavimo. Ir tolimesnį energetikos objektų pavertimą privačiais. Ir masė kitu aferų, aferyčių. Apie kurias net nekalbama ir nuo jas vykdžiusių ar vykdančių, nes jos vyksta ir dabar, atsakomybė kaip nuo žąsies vanduo nubėga. Beje, ir ataskaitų niekas nereikalauja. Ir kur čia dingsta tie skaidrintojai. Ar kartais jie ne iš vienos ,,šaikos”, kaip mėgsta įvardyti Žygimantas Povilonis. Ir jeigu kas nors tiki, kad šie skaidrintojai elgiasi moraliai ir nuoširdžiai, įklausykite į pono G. Landsbergio griaunančius valstybės nacionalinį saugumą žodžius ir veiksmus. Įsigilinę ir susimąstę pradėsite suprasti, kad mes seniai gyvename kreivų veidrodžių karalystėje ir matome mums pakišamą iškreiptą vaizdą.
O TIESA! Tiesa, kažkur anapus…
Daktaras Algimantas Matulevičius -LRP pirmininko pavaduotojas, LPK Garbės Prezidentas, buvęs LR Vyriausybės ministras, Seimo NSGK pirmininkas
Seime bręstant iniciatyvai padėti parlamentinį tyrimą dėl galimai neteisėtos Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos 2019 m. prezidento rinkimų metu, šalies vadovas Gitanas Nausėda sako, kad klausimai, kurie galėtų būti adresuoti asmeniškai jam, jau yra atsakyti.
Visgi, Daukanto aikštės lyderis nurodo, kad, Seimui suformavus specialiąją tyrimo komisiją, jis norės ir privalės dar kartą pateikti savo poziciją, jog, pasak jo, abejonės būtų išsklaidytos.
„Tai, kad šiuo atveju klausimai yra pateikti VSD. Iš esmės man gali būti pateiktas tiktai klausimas apie tai, ar aš kreipiausi, ar man buvo pateikta informacija apie mano komandos narius. Į tą klausimą aš jau seniai atsakiau ir mano atsakymas lieka tas pats, nes tokia buvo realybė“, – ketvirtadienį LRT televizijai sakė G. Nausėda.
„Nežinau, ką dar manęs galėtų tenai paklausti, bet jeigu paklausimai bus, aš privalau atsakyti ir aš norėsiu atsakyti, nes aš nenoriu, kad liktų kažkokių neaiškumų ar „nedakalbėjimų“, – pabrėžė šalies vadovas.
ELTA primena, kad Generalinei prokuratūrai atlikus patikrinimą, konstatuota, kad 2019 m. pavasarį tuometiniam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSG) pirmininkui Vytautui Bakui adresuotas pranešėjo kreipimasis dėl VSD nebuvo tinkamai išnagrinėtas ir įvertintas. Todėl prokurorai aktualią medžiagą perdavė parlamentinę žvalgybos institucijų kontrolę vykdančiam Seimo komitetui – klausimas grąžintas į NSGK.
Diskusijos dėl galimo tyrimo parlamente atsirado pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą G. Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Pagrindinis istorijos šaltinis – daugelį metų žvalgybos struktūrose dirbęs ir dar 2019 m. dėl neskaidrios VSD veiklos į ankstesnės kadencijos Seimo NSGK pirmininką kreipęsis pranešėjas.
VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus kaltinimus, esą žvalgyba rinko informaciją neteisėtai. Darius Jauniškis tvirtina, kad žvalgybos pareigūnai priešrinkiminiu laikotarpiu domėjosi visų kandidatų į prezidentus aplinka ir tai, pasak jo, yra įprasta praktika.
Valdantieji, reaguodami į sugrįžusias diskusijas, jau kovo mėnesį VSD vadovui D. Jauniškiui suformulavo klausimus. Visgi, net ir atsakęs į visus pateiktus klausimus, D. Jauniškis parlamentarų neįtikino ir nuo iniciatyvos steigti specialiąją komisiją neatsitraukta.
Po ilgų diskusijų koalicijos gretose, Seimo valdantieji nutarė išsikviesti į parlamentą Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorių Darių Jauniškį, reikalaujant atsakyti į klausimus dėl galimai neskaidrios ir neteisėtos veiklos 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu.
Taip pat dėl knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ pateiktos informacijos ketinama išsiųsti dešimtį klausimų ir Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK).
Kaip ELTA skelbė anksčiau, preliminarūs klausimai dėl knygos „Pranešėjas ir Prezidentas“ buvo suformuluoti jau kovo mėnesį ir aprėpė ne tik VSD, bet ir patį prezidentą Gitaną Nausėdą bei VRK.
Valdantieji iki šiol tarėsi, kokia forma turėtų būti tiriama pranešėjo informacija. Diskutuota ir parlamentinio tyrimo iniciatyva.
Visgi, institucijoms pateikiant klausimus, neatmetama, kad parlamentas vis tiek gali imtis specialiosios komisijos formavimo. Pasak Seimo vicepirmininko Jurgio Razmos, tai priklausys nuo D. Jauniškio ir VRK atsakymų.
„Parlamentinio tyrimo – laikinosios tyrimo komisijos iniciatyva čia niekaip nėra atmesta. Mes visą laiką sakėme, kad laikinąsias tyrimo komisijas esame linkę inicijuoti, kai matome, jog paprastesniais būdais atsakymų į svarbius klausimus negalime gauti. Esame minėję, kad būtume linkę pradėti nuo paprasto klausimų formulavimo VSD vadovui ir Vyriausiajai rinkimų komisijai“, – Eltai sakė J. Razma.
„Nesu didelis optimistas, kad VSD vadovas labai sąžiningai ir konkrečiai atsakys į klausimus. Bet pabandyti reikia. Gal mes būsime maloniai nustebinti ir sulauksime aiškių atsakymų. Kokie atsakymai bebūtų, parlamentinio tyrimo laikinosios komisijos kūrimo laukas taps aiškesnis. Bus galima tokios komisijos poreikį pagrįsti jei, pavyzdžiui, VSD vadovas į kažkuriuos konkrečius klausimus aiškiai neatsakys“– teigė konservatorius.
D. Jauniškio klausiama, ar sutiktų atsakyti į 15 klausimų pasitikrinant poligrafu
Penktadienio popietę parlamentarai registruoja projektą, kuriame – 15 sudėtinių klausimų D. Jauniškiui.
Parlamentarai domisi knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ pateiktomis aplinkybėmis dėl tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminio štabo atstovų tikrinimo – keliamas klausimas, kokiu pagrindu D. Jauniškis gavo atitinkamų asmenų sąrašus, kas juos sudarė ir kokiu teisiniu pagrindu vyko asmenų tikrinimai. Taip pat norima sužinoti, kokie buvo G. Nausėdos aplinkos patikros rezultatai, kaip jie buvo perduoti politiko kolegoms.
Be to, siekiama susipažinti ir kokia tvarka departamentas vadovaujasi, atlikdamas fizinių asmenų tikrinimus – ar VSD priima pavienių asmenų prašymus patikrinti kitus asmenis.
Keletas klausimų nukreipti tiesiai į patį D. Jauniškį. Pavyzdžiui, Seimo nariai klausia, ar tada, kai parlamentą pirmą kartą pasiekė pranešėjo liudijimai ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) ėmėsi tyrimo, D. Jauniškis pateikė visą tikrovę atitinkančią informaciją. Greta punktų, susijusių su VSD, parlamentarai formuluoja klausimus ir dėl opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario, dabartinio Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Algirdo Stončaičio bei jam 2019 m. suteikto leidimo dirbti su slapta informacija. Taip pat domimasi D. Jauniškio ir tuomečio premjero Sauliaus Skvernelio ryšiais.
Galiausiai, D. Jauniškiui keliamas klausimas ir dėl to, ar šis sutiktų į klausimus atsakyti pasitikrinant poligrafu.
Vadovaujantis Seimo statutu, D. Jauniškis turės atsakyti į politikų suformuotus klausimus jau antradienį, plenarinio posėdžio metu.
Pirmadienį klausimų sulauks VRK
Nusprendus į Seimo tribūną pasikviesti D. Jauniškį, pirmadienį atitinkami klausimai, susiję su G. Nausėdos prezidentinės rinkimų kampanijos finansavimu, bus perduoti ir VRK.
Visgi, pasak J. Razmos, kolegos vis dar derina paskutines kreipimosi detales.
„Klausimyną VRK išsiųsime galbūt pirmadienį, nes dar deriname klausimus. Tuo tarpu VSD vadovui klausimai turėtų būti išsiųsti dar šiandien“, – sakė politikas.
ELTA primena, kad kovo mėnesį parlamento valdantieji suformulavo klausimus tyrimui dėl galimai neskaidrios ir neteisėtos VSD veiklos. Iki šiol tęsėsi diskusijos, kokia forma pastarieji klausimai bus pristatyti ir pateikti atitinkamoms institucijoms.
Klausimai aprėpia ne tik VSD veiklą bei departamento vadovą Darių Jauniškį, bet ir prezidentą Gitaną Nausėdą, jo rinkiminę komandą, kampanijos finansus. Taip pat dalis klausimų buvo orientuota ir į galimus Prezidentūros ryšius su verslininku Igoriu Udoviciu. Parlamentarai formuluoja klausimus ir dėl opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario, dabartinio Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Algirdo Stončaičio bei jam 2019 m. suteikto leidimo dirbti su slapta informacija.
Diskusijos dėl galimo tyrimo parlamente gimė pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Pagrindinis istorijos šaltinis – daugelį metų žvalgybos struktūrose dirbęs ir dar 2019 m. dėl neskaidrios VSD veiklos į ankstesnės kadencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką kreipęsis pranešėjas.
VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus kaltinimus, esą žvalgyba rinko informaciją neteisėtai. Darius Jauniškis tvirtina, kad žvalgybos pareigūnai priešrinkiminiu laikotarpiu domėjosi visų kandidatų į prezidentus aplinka ir tai, pasak jo, yra įprasta praktika.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išplėstinė teisėjų kolegija ketvirtadienį nutarė grąžinti buvusio vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio bylą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) informacijos pirmos instancijos teismui.
R. Šukys prašė teismo pripažinti, kad VSD pažymoje, pateiktoje Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), atlikusiam parlamentinį tyrimą, ir Seimo elektroninėje teisės aktų informacinėje sistemoje viešai paskelbti duomenys neatitinka tikrovės ir žemina jo asmens garbę ir orumą.
Jis taip pat prašė įpareigoti Seimą elektroninėje teisės aktų informacinėje sistemoje, kurioje yra paskelbta VSD pažyma, paskelbti paneigimą.
Ginčas yra kilęs dėl NSGK 2018 pateiktos informacijos: VSD nurodė, kad koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG grupė“) atstovai 2009 m. svarstė R. Šukį, kaip galimą kandidatą į Seimo pirmininkus, esą kalbėta ir apie jam bandytą daryti poveikį, koncernui siekiant laimėti sveikatos įstaigų statybų pirkimus.
Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį patenkino. Teismas nustatė visas sąlygas, būtinas siekiant apginti asmens garbę ir orumą, pažymėjo, kad nei atsakovas (Seimas), nei trečiasis asmuo (VST) nepateikė leistinų įrodymų, kad paskleistos žinios atitinka tikrovę. Teismas tenkino ieškovo reikalavimą ir įpareigojo atsakovą paskelbti paneigimą.
Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
LAT panaikino abiejų instancijų teismų sprendimus ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kasacinis teismas vertino, kad teismai pagrįstai VSD pažymoje esančius duomenis apie R. Šukį laikė žinia, tačiau nurodė, kad nėra galimybės pasisakyti dėl jų atitikties tikrovei, nes byloje buvo pažeistos įrodinėjimo taisyklės. LAT atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė susipažinti su trečiojo asmens VSD ketinamais pateikti duomenimis, taigi, anot LAT, teismas, formaliai atmesdamas trečiojo asmens prašymą, nepagrįstai neįvertino ketinamų pateikti duomenų reikšmės.
Taip pat išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad teismas, nagrinėjantis bylą iš naujo, turėtų įvertinti informacijos atitiktį tikrovei, ginčo teiginių sąsajumą su R. Šukio valstybine ar visuomenine veikla ir sąžiningumo kriterijų, kurio dalyką šiuo atveju sudaro paskleistos susistemintos informacijos turinio atitiktis pirminiams informacijos šaltiniams.
Nors antradienį Seime vykęs slaptas balsavimas dėl Antikorupcijos komisijos pirmininko Algirdo Stončaičio likimo poste žlugo, valdantieji mano, kad taškas šioje istorijoje nėra padėtas.
Parlamento daugumos atstovai neketina boikotuoti posėdžių ir tęs darbą komisijoje, tačiau konservatorius ir A. Stončaičio pavaduotojas Bronislovas Matelis tvirtina, kad klausimai dėl Demokratų sąjungos atstovo turėtų pasiekti kitą parlamentinį lygmenį – Seime rengiamą tyrimą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu.
Pasak konservatoriaus, tokiu būdu VSD vadovas Darius Jauniškis – kitaip nei anksčiau rengtame Antikorupcijos komisijos uždarame posėdyje – turės be užuolankų pateikti visą informaciją ir išsklaidyti vis dar tvyrančias abejones dėl A. Stončaičio.
Tuo metu pats A. Stončaitis mano, kad po tam tikros pauzės Antikorupcijos komisija grįš prie įprasto darbo, o rasti bendrą kalbą su valdančiųjų atstovais nebus sunku.
A. Stončaitis: nematau priežasčių, kodėl nerastume bendros kalbos su valdančiaisiais
Postą išsaugojęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys A. Stončaitis tvirtino nematąs jokių priežasčių, kodėl jam išsaugojus postą turėtų strigti Seimo Antikorupcijos komisijos darbas.
„Klausimas buvo Seime apsvarstytas, balsavimo rezultatai yra. Aišku, vienus jie gali tenkinti, kitus – ne. Tai yra visiškai objektyvu ir suprantama. Bet, manau, jeigu Seimas išreiškė pasitikėjimą balsuodamas slaptu balsavimu ir su didele dauguma – nematau jokių priežasčių nei pozicijai, nei opozicijai netęsti darbo“, – Eltai aiškino politikas.
Parlamentaras taip pat jautėsi užtikrintas, kad pavyks rasti bendrą kalbą su valdančiųjų atstovais, dar visai neseniai reiškusiais abejonės dėl A. Stončaičio tinkamumo eiti komisijos vadovo pareigas.
„Nematau problemų, kad nerastume bendros kalbos. Visą laiką reikia kalbėti argumentų kalba, teisine kalba, kadangi mūsų komisijos vertinimuose (…) negali būti asmeniškumų“, – tvirtino jis.
Todėl klausiamas, ar bene pusmetį trukusi istorija ir kelti klausimai dėl jo praeities ir aplinkybių, kuriomis politikui buvo suteiktas leidimas dirbti su slapta informacija, nediskreditavo komisijos, A. Stončaitis nurodė, kad „jokių šešėlių ir abejonių būti negali“.
„Kokie čia gali būti šešėliai? Tokių abejonių, pareikštų ko nors iš šalies, bent jau man nėra žinoma. Jokių negali būti šešėlių ir abejonių. Komisija veikia ir veiks objektyviai. Maksimaliai stengiamasi, kad sprendimai būtų ne politizuoti, teisiškai pagrįsti ir visiems suprantami“, – akcentavo A. Stončaitis.
B. Matelis: norėčiau, kad tas dėl A. Stončaičio būtų pakeltas dar kartą kitu lygiu
Tuo metu Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojas, konservatorius B. Matelis tvirtina, kad taškas A. Stončaičio istorijoje nėra padėtas. Politikas pažymi, kad valdantieji neboikotuos A. Stončaičio vadovaujamų posėdžių ir dalyvaus komisijos darbe. Tačiau konservatorius yra įsitikinęs, kad pasitikėjimas Antikorupcijos komisijos pirmininku išliks susvyravęs.
„Boikotuoti posėdžių neketiname, kažkokių demaršų mes nesiimsime“, – Eltai Seimo daugumos atstovų poziciją išdėstė B. Matelis.
„Seimas išreiškė pasitikėjimą, bet to šešėlio vis tiek neišsklaidė. Jis lieka ir liks. Gal jis nebus viešai matomas, bet žmogus, kuris turės bėdų, norės kreiptis į mūsų komisiją ar instituciją – turės labai gerai pagalvoti, ar tai daryti“, – nurodė jis.
B. Matelis pažymėjo, kad Antikorupcijos komisijai bandant išsiaiškinti aplinkybes dėl A. Stončaičiui suteikto leidimo dirbti su slapta informacija, atsakingos institucijos, anot jo, nepateikė pakankamai informacijos.
„Valstybės saugumo departamentas iš tiesų apsiribojo tokiais atsišaudymais ir įtikinamos informacijos mums nepateikė“, – uždaro posėdžio su VSD atstovais detales prisiminė B. Matelis.
Todėl, politiko manymu, į likusius klausimus dėl A. Stončaičio galėtų atsakyti parlamente bręstantis tyrimas dėl galimai neskaidrios ir neteisėtos VSD veiklos 2019 m. prezidento rinkimų metu. Eltos žiniomis, šiuo metu koalicijos gretose yra derinami 39 sudėtiniai klausimai, susiję ne tik su VSD ir D. Jauniškiu bei prezidentu Gitanu Nausėda, bet ir su buvusiu Vyriausybės kancleriu A. Stončaičiu.
„Norėčiau, kad tas klausimas būtų dar kartą pakeltas ir dar kartą papurtytas – dar per kitą liniją“, – akcentavo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojas.
„Dabar tas klausimas gali ateiti per Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Šis komitetas, jeigu jis turės laikinosios komisijos teises ir statusą, tai jau kitas lygmuo, kitas levelis. Čia jau Valstybės saugumo departamento vadovas išsisukti nebegalės, jis turės pakloti viską – kiek jis tuo metu išduodamas leidimą A. Stončaičiui bendravo su S. Skverneliu, ar nebendravo. Nes mūsų komisijai jis pasakė: „ai, nepamenu, galbūt, o gal ir ne“, – nurodė konservatorius.
ELTA primena, kad Seimo daugumai nepavyko A. Stončaičio patraukti iš Antikorupcijos komisijos pirmininko posto – antradienį vykusiame slaptame balsavime iniciatyvai pritrūko palaikymo.
Seimo statutas numato, kad pasitikėjimą praradęs politikas pašalinamas iš posto tada, kai tokiam siūlymui pritaria parlamento dauguma – ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
Abejones dėl A. Stončaičio galimybių tęsti pirmininkavimą komisijai pasėjo pernai lapkritį pasirodžiusios publikacijos apie tai, jog 2019 m. politikui neva neturėjo būti išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija. Taip pat kelti klausimai dėl kriminalinės žvalgybos pažymos, kurioje figūruoja ir pats A. Stončaitis.
Todėl dar sausį valdančiosios daugumos atstovai Antikorupcijos komisijos nariai išreiškė nepasitikėjimą A. Stončaičiu.
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos Krikščionių demokratų (TS-LKD) partija „Prezidento ir pranešėjo“ istorijoje keliamais klausimais nesiekia nuversti Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo ar pakenkti prezidento reitingams, kaip kad teigia opozicija.
„Nematyčiau, kad kas nors norėtų pakenkti prezidento reitingams ar net, tiesą sakant, nemanau, kad reikėtų tai susieti su VSD vadovu. Esu, atsakydamas į panašius klausimus, akcentavęs, kad svarbiausias uždavinys yra pasitikėjimas institucija, kitaip tariant, tuo, ką vadiname integralumu, – kad nėra kokių nors pažeidimų ar teisės aktų neatitikimų jų veikloje. Svarbiausia užtikrinti, kad tokių spragų veikloje nebūtų. Jeigu tokių būtų, (tai) atsiskleistų ar galimo tyrimo, ar atsakymų metu, nes (tai – ELTA), kas yra išvardinta knygoje, leidžia šiek tiek tai jausti“, – LRT televizijai penktadienį sakė G. Landsbergis.
Opozicijai priklausantys politikai viešai svarstė, kad valdantieji, inicijuodami parlamentinį tyrimą knygoje aprašomiems klausimams atsakyti, siekia pakenkti prezidentui ir nukreipti dėmesį nuo K. Bartoševičiaus istorijos.
ELTA primena, kad žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Pagrindinis istorijos šaltinis – daugelį metų žvalgybos struktūrose dirbęs ir dar 2019 m. dėl neskaidrios VSD veiklos į ankstesnės kadencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką kreipęsis pranešėjas.
Prezidentas netruko sureaguoti į ažiotažą viešojoje erdvėje sukėlusią knygą. Paklaustas, ar spėjo perskaityti naujai išleistą knygą, G. Nausėda tikino „pasakų nebeskaitantis“, o kiek vėliau suabejojo, ar žurnalistų papasakota istorija nėra „užsakomoji žiniasklaida“.
Tuo metu VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus kaltinimus, esą žvalgyba rinko informaciją neteisėtai. D. Jauniškis tvirtina, kad žvalgybos pareigūnai priešrinkiminu laikotarpiu domėjosi visų kandidatų į prezidentus aplinka ir tai, pasak jo, yra įprasta praktika.
Naujas diskusijas dėl knygoje papasakotos istorijos įžiebė politikos apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus paviešinta kitokia įvykių versija. Remdamasis pora šaltinių, glaudžiai susijusių su žvalgyba, apžvalgininkas paviešino pranešėjo tapatybė – pasak jo, tai šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) patarėjo pareigas einantis Tomas Gailius.
Be to, M. Laurinavičius svarstė, kad pranešėjo liudijimas gali būti „valstybininkų klano“ istorijos tęsinys.Prabėgus 3 metams po rezonansą sukėlusios istorijos, NSGK narys Raimundas Lopata pavasario Seimo sesijoje siūlo sudaryti parlamentinio tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi pranešėjo istorijos detales. Opozicija tokį siūlymą sutinka nevienareikšmiškai – dalis politikų nemato prasmės inicijuoti papildomo tyrimo.
Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis teigė, kad VSD darbuotojai patys turi tikrintis savo saugumą, komentuodamas viešo dėmesio sulaukusią istoriją dėl draugo merginos patikrinimo.
„Aš į detales nekrisiu ir nelįsiu, bet noriu pasakyti, kad Žvalgybos įstatymo nuostatuose įrašyta, kad Saugumo departamento žmonės patys turi tikrinti savo saugumą ir jį užtikrinti. Yra surašytų ir vidinių tvarkų. Remdamasis jomis, kiekvienas darbuotojas, kilus tam tikriems įtarimams, galėtų pasitikrinti vienus ar kitus asmenis“, – ketvirtadienį LRT laidoje „Dienos tema“ kalbėjo jis.
Paklaustas, ar dažnai pačiam tenka tikrintis, D. Jauniškis tikina, kad tokių atvejų yra buvę, o atlikti aplinkos patikrinimą yra privaloma.
„Aš nesitikrinu dažnai, bet tokių atveju buvo ir tikrai viskas yra pagrįsta. Tai galima patikrinti, viskas yra fiksuota, slėpti neturiu ko. O patikrinti aplinką tiesiog yra prievolė, nes būna ir labai įvairių dalykų, įvairių prašymų“, – sako VSD vadas.
ELTA primena, kad žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu, taip pat nemažai dėmesio skiriama G. Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Vasario pabaigoje TV3 televizijai D. Jauniškis komentavo vieną iš knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ pateiktų epizodų. Šioje knygoje teigiama, jog VSD vadovas pranešėjo paprašė patikrinti informaciją apie moterį, kurią pranešėjas vėliau viešojoje erdvėje pamatė pozuojant šalia D. Jauniškio draugo.
Interviu metu departamento vadovas teigė, kad šis istorijos momentas yra „labai juokingas“. Visgi, jis pripažino, kad toks patikrinimas buvo daromas jo prašymu. Tiesa, kodėl moteris buvo tikrinama, D. Jauniškis neatskleidė.
Laikau savo pilietine pareiga pasidalinti įžvalgomis, kilusiomis dėl vadinamojo ,,pranešėjo“ skandalo. Nes man teko vadovauti 2006-2007 m.m. Seimo pavedimu NSGK vykdytam parlamentiniam tyrimui, kuris tikrai tapo istoriniu, nes jo atgarsius girdime net šiandien. Tai yra todėl, kad mūsų valstybės specialios tarnybos išvis buvo pavirtę vos ne grupės draugų privačiomis informacijos rinkėjomis ir tiekėjomis.
Deja, bet besikeičiant jų vadovams padėtis be abejo po truputį gerėjo, bet iki pilnos tvarkos tikrai dar toloka. Taip yra todėl, kad Lietuvoje daug politinių intrigų siekiant naudos sau ar savo grupuotei. O valstybės reikalai lieka šone. Privalome pripažinti, kad skaidrios morališkai stiprios šiuolaikinius valstybės nacionalinio saugumo interesus atitinkančios sistemos, deja, nė viena politinė valdžia nesukūrė. Beje, nelabai stengėsi. Kaip iliustracija gali pasitarnauti gan eskaluojama Žvalgybos kontrolieriaus institucija. Jos būtinybė buvo pabrėžta (2007 m.) mūsų tyrimo išvadose. Kartu su komiteto darbuotojais buvau paruošęs įstatymo projekto matmenis. Pasirodo, kad tai taptų tikrove, prireikė nei daug nei mažai, o visų 17 metų ir tai dar jos funkcionuojančios neturime. Nors gerai, kad ji išvis atsirado. Šis pavyzdys tik patvirtina, kaip aplaidžiai vertinama valstybės saugumo situaciją plačiąja prasme.
Mūsų parlamentinis tyrimas prasidėjo po garbingo VSD saugumo karininko ir Lietuvos diplomato Vytauto Pociūno žūties ir ją lydėjusios šmeižto lavinos. Beje, ji pylėsi iš pačių VSD tuomečių vadovų ir jiems artimų žiniasklaidos veikėjų. Mums teko veikti gan priešiškoje viešoje atmosferoje. Mus pastoviai puldinėjo. Prieš mus buvo nuteiktas LR Prezidentas Valdas Adamkus, kuris net atsisakė susitikti su komitetu. Vietoj to jis kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kad jie pabandytų mus ,,sutramdyti“. Pradžioje nesupratome, kas čia vyksta, kodėl taip trukdoma atlikti savo pareigą valstybei. Tik kai drąsūs ir Priesaikai ištikimi VSD karininkai pradėjo liudyti apie valstybėje veikiančią antikonstitucinę grupuotę, kurią vėliau jau žurnalistai pavadino ,,valstybininkų“ klanu, mes supratome, kas vyksta. Supratome ir pasibaisėjome tuo didžiuliu valstybės užvaldymo mąsto. Taip vadinamas ,,valstybininkų“ klanas veikė kaip aštuonkojis. Jie buvo visur ne tik pilnai, kaip savo kieme, tvarkėsi VSD, bet Prezidentūroje bei Seime, Vyriausybėje, eilėje ministerijų. Ir kas ypač pavojinga ir mums pasirodė baisu, jie kontroliavo didelę dalį teisėsaugos bei žiniasklaidos. Tai iš tikrųjų buvo ,,valstybė valstybėje“, kaip dabar madinga vadinti, tai buvo ,,giluminė valdžia“, kuri realiai įtakoja daugumą svarbiausių procesų, vykstančių šalyje.
Jie taip pat buvo suaugę su Lietuvos verslo oligarchais. Ir kas gali paneigti, kad jie išoriškai demonstruodami lyg tai savo pro-vakarietišką orientaciją, deja, bet kartais veikė rafinuotai priešiškai. Vytauto Pociūno žūtis, kuri neišaiškinta iki šiol. O jį po mirties šmeižę net nepasmerkti. Vis tik kelią labai baisią tiesą į viešumą, kurią sunkiai kas galėtų paneigti, jog tai buvo naudinga būtent šiam ,,valstybininkų“ klanui. Parašiau šias eilutes ir susimasčiau, ar ir pats neiškrisiu pro langą. Nes morališkai ir politiškai jie man kaip NSGK pirmininkui, nuo kurio asmeniško apsisprendimo labai daug priklausė, ką sužinos visuomenė, jau atkeršijo. Aš jų nepaklausiau dėl dviejų stambių prašymų, kuriuos per mano pažįstamus jie man siuntė. Tai neviešinti NSGK surinktos tyrimo medžiagos, bei neatleisti iš VSD generalinio direktoriaus pareigų KGB rezervo leitenanto Arvydo Pociaus. Suprantama, tai buvo tik minimumas, o pirminiai jų norai buvo išvis šį tyrimą nukreipti jiems naudinga linkme. Man buvo žadėta asmeninė sėkmė politikoje ir patikinta, kad po kelių mėnesių jie A.Pocių išsiūs į kurią nors šalį ambasadoriumi. Ir visi bus patenkinti. Jiems žūt būt reikėjo išsaugoti įtaką VSD, nes joje buvo sutelkti valstybės resursai, kurie deja dirbo jiems, o ne valstybei.
Dalis medžiagos apie tyrimą (ne visa buvo išviešinta) yra pateikta mano knygoje ,,Valstybės valdymo užkulisiai“ ir internete esančiame mano brolio Vytauto dokumentiniame filme ,,Tyrimas sudrebinęs klaną‘‘. Net praėjus tiek laiko dalis ten pateiktų faktų yra aktualūs ir šiandien. Be to, matosi jų veikimo schemos, kurios nelabai pakitę. Kai aš jų nepaklausiau ir likau ištikimas savo principams ir priesaikai – jie kirto visomis savo galiomis. Išvystė didžiulę šmeižto kompaniją. Tampė po teismus. Žinau, kad rimtai svarstė net fizinio susidorojimo variantą. O vėliau padarė viską, kad aš dingčiau iš aktyvios politikos. Tačiau tai tik pavyzdys, ką jie gali ir kaip susidoroja su tais kas jų neklauso.
Skaitytojas sakys – tai buvo seniai. Deja, taip, bet ne visi figūrantai iš šios grupuotės dingo. Nors mums pasiekus, irgi per atkaklią kovą, A.Pociaus pakeitimo ir po to daliai jų praradus dalinę įtaką VSD jie sugebėjo persigrupuoti ir vėl susiburti. Taip personalijų dalis pasikeitė, bet įtaka išliko. Suprantama, dalis iš jų kitų veikėjų buvo nustumti į užribį ir dėl to nepatenkinti. Apie vieną tada bene pagrindinį veikėją buvo viešai pranešta, kad jis aktyviai patarinėdamas URMo ministrui Gabrieliui Landsbergiui siekė gauti leidimą dirbti su slapta informacija, tačiau VSD atsakė neigiamai. Abejoju, ar jis ramiai su tuo susitaikė? Be to, pastarieji įvykiai apie taip vadinamą ,,pranešėją“ tai tik patvirtina, kad dėl įtakos VSD intrigos nerimsta.
Tik keletas jau aprašytos istorijos štrichų. 2019 m. pavasarį pačiame Prezidento rinkimų įkarštyje, pas tuometį Sauliaus Skvernelio rinkimų štabo vadovą, jis gi NSGK pirmininkas (kaip patogu) ateina ,,pranešėjas“, kuris papasakoja apie lyg tai neleistinus VSD vadovo Dariaus Jauniškio veiksmus. Tarp kitko tada buvo neaišku, ar nukreiptus prieš Gintaną Nausėdą, ar jam naudingus, kaip dabar bandoma pateikti. O didžiausi konkurentai Ingrinda Šimonytė ir Gitanas Nausėda. Viešai nutylima gan svarbi detalė. ,,Pranešėjas“ norėjo, kad jo pateikta informacija būtų svarstoma NSGK, tai yra jis siekė nors dalinio viešumo. O, kad tą patikrinimą inicijavo pats G.Nausėda, atrodo gerokai pritemta, nes kas tuo metu jis buvo. Tik kandidatas. O štai kilęs viešas skandalas galėjo nuo jo dalį rinkėjų ir nupūsti. Tačiau po to praėjo jau trys metai. Patį informacijos rinkimo faktą tyrė STT, Seimo NSGK ir nieko nerado. O štai ,,pranešėjas“ lyg niekur nieko gauna iš VSD solidžią išeitinę kompensaciją bei pakankamai gerą darbą sveikatos ministerijoje. Palyginimui prisiminkime mums liudijusius VSD karininkus Kąstytį Braziulį ir Vytautą Damulį, kurie ne tik kad buvo apšmeižti iš Seimo tribūnos A.Pociaus, bet tampomi po teismus ir net susiradę darbo persekiojami, kad negalėtų ramiai dirbti. Kaip sakė Generalinė prokurorė Nida Grunskienė, „…išvadas galite pasidaryti patys…“ Tik tos išvados – ne dabartinio ,,pranešėjo“ naudai. Nes jo įdarbinimas ir palankus daugumos žiniasklaidos vertinimas, kad a priori tik jis vienas teisus, atvirkščiai kelia abejones.
Tačiau mane patį asmeniškai ir mano kolegas, kurie supranta nacionalinio saugumo svarbą mūsų valstybei šioje itin nepalankioje geopolitinėje situacijoje, neramina svarbesni šios istorijos aspektai. O būtent pats dabartinio širšalo, virstančio rimtu politiniu skandalu, viešinimo metodas. Iš karto pradedant nuo knygos pavadinimo ir jos viešo pateikimo, nežinau atsitiktinai ar specialiai, užkoduotas naratyvas ,,pranešėjas“ ir ,,Prezidentas“ susiejami kartu. Nors kaip minėjau, veiksmo pradžia kai ponas Gitanas Nausėda buvo tik kuklus kandidatas. Kas tada galėjo garantuoti, kad jis būtinai bus LR Prezidentu, ypač įvertinant nesilpnus jo konkurentus. Kaip ir logiškas klausimas, kokias galias jis turėjo, kad jam paliepus VSD vadovai pultų vykdyti jo paliepimus. Tačiau rimčiau į tai įsigilinus, pradedi suprasti, kad tai yra ženkliai gilesni valstybės saugumo, jos politinio stabilumo reikalai. Tokias prielaidas sustiprina ir viešai pasirodę svarstymai apie net galimą Prezidento apkaltą. Logiškas tokiais atvejais klausimas, o kam tai naudinga? Kažkodėl tie svarstytojai apie apkaltą nė mur mur nepasakė ir neparašė, kodėl buvęs Darbo partijos įkūrėjas ir dabartinis jos Garbės pirmininkas, bei Lietuvos atstovas Europos parlamente Viktoras Uspaskichas nebalsavo, kad Rusija – valstybė remianti terorizmą. Bei jo nekritikavo dėl jo turimo verslo Rusijoje. O štai politinį skandalą padeda įžiebti. Ir tai daroma tada, kai vyksta karas Ukrainoje ir niekas nežino jo baigties, nors labai tikime Ukrainos pergale. Kai po kelių mėnesių Lietuvoje vyks NATO viršūnių samitas, kurio netolimoje ateityje tikrai pas mus nebus. Štai šių geopolitinės svarbos įvykių fone pučiamas didžiulis politinis skandalas valstybėje. Kur pagrindinės ietys nukreiptos į Valstybės vadovą bei VSD. Kam tai naudinga, bendratautiečiai? Negi jau esame visiškai abejingi savo valstybės reikalais. Juk tai ir mūsų reikalai. Supraskime, jeigu mūsų rinkti politikai šito nesugeba suprasti, kas gali pasitikėti tokia valstybe, kuri esant tokiai situacijai iš niekur nieko, be jokių rimtų argumentų pradeda sau leisti tokią prašmatnybę, kaip specialių intrigų ir skandalų kūrimas.
Teisūs tie apžvalgininkai, kad vyksta dalies nustumtų ,,valstybininkų“ ir jų vietą užėmusių bei vėl įtaką prarandančių asmenų ir grupių kova. Šios grupuotės, kaip taisyklė, siekia tų pačių asmeninių tikslų kiek galima daugiau turėti įtakos kiek nors svarbesniems procesams, vykstantiems valstybėje. Tuo net abejoti nereikia. Kas šiandieną turi daugiausia pačios jautriausios ir net pikantiškos informacijos, jeigu ne VSD. Štai ciniški veikėjai ir braunasi prie jos. Jie nesirenka nei priemonių, nei laiko. Jiems juk ne mes svarbūs. Jiems svarbūs tik jie ir jų klanas. O tam, kad sustiprintų savo galias, jiems bet kokios priemonės tinka. Ir dar nesuklyskite, kad tai tik priešrinkiminė kitų metų kovų pradžia. Tai tik dalelė tiesos. Tikslai ženkliai bjauresni ir pavojingesni mums visiems. Su tokiais dalykais juokauti negalima. Juos būtina net neįsibėgėjusius gesinti visomis įmanomomis priemonėmis. Gaila, kad po mūsų tyrimo laiku nebuvo padaryta reikiamų išvadų.Todėl tai tesiasi toliau. Gal pagaliau susipras dabar.
Daktaras Algimantas Matulevičius – LRP pirmininko pvaduotojas, LPK Garbės Prezidentas, buvęs LR Vyriausybės ministras, Seimo NSGK pirmininkas
Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) ketvirtadienį visuomenei pristatys 2023 metų nacionalinio saugumo grėsmių vertinimo ataskaitą.
Lietuvos žvalgybos institucijos kiekvienais metais parengia nacionalinio saugumo grėsmių ataskaitą. Praėjusiais metais dokumente akcentuota, kad didžiausią grėsmę Lietuvai kelia agresyvi Rusijos užsienio politika ir karinis potencialas.
Pirmadienį prezidento Gitano Nausėdos sušaukta Valstybės gynimo taryba (VGT) susipažino su ataskaita, o antradienį dokumentas buvo pristatytas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSKG). Pasak šalies vadovo patarėjo Kęstučio Budrio, praėjusieji metai įrodė žvalgybos struktūrų svarbą ir kritinį vaidmenį nacionalinio saugumo srityje.
Šis neįslaptintas vertinimas teikiamas visuomenei vadovaujantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 8 ir 26 straipsnių nuostatomis. Dokumente apžvelgiami įvykiai, procesai ir tendencijos, darantys didžiausią įtaką Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo situacijai. Remiantis jais, taip pat ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai.
Antradienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) lankysis Valstybės saugumo departamente (VSD), kur susipažins ir įvertins pastarųjų metų žvalgybos parengtą nacionalinių grėsmių ataskaitą.
„Šią savaitę bus viešas grėsmių pristatymas. Pagal įstatymą, prieš tai turi būti padaryti pristatymai ir komitetui“, – Eltai teigė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, su ataskaita susipažinęs dar pirmadienį Prezidentūroje vykusios Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio metu.
„Toks rutininis dalykas, kur bus pristatyta ataskaita. Vertinsime“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad VSD kiekvienais metais parengia nacionalinio saugumo grėsmių ataskaitą. Praėjusiais metais dokumente akcentuota, kad didžiausią grėsmę Lietuvai kelia agresyvi Rusijos užsienio politika ir karinis potencialas.
Pirmadienį prezidento Gitano Nausėdos sušaukta Valstybės gynimo taryba (VGT) susipažino su 2022 m. ataskaita. Pasak šalies vadovo patarėjo Kęstučio Budrio, praėjusieji metai įrodė žvalgybos struktūrų svarbą ir kritinį vaidmenį nacionalinio saugumo srityje.
„Iš tikrųjų, visi nariai sutarė, kad 2022 m. buvo ypatingi metai žvalgybos institucijoms dėl to, kad jie buvo intensyvūs dėl vykstančio karo. Žvalgybos institucijos atliko savo misiją įspėti apie gresiančius karinius veiksmus ir taip pat užpildo tiek kasdienius, tiek kassavaitinius sprendimų priėmėjų poreikius“, – žvalgybos veiklos vertinimą apibendrino jis.
Ateinantį pirmadienį rinksis Valstybės gynimo taryba (VGT). Prezidento patarėjo Rido Jasiulionio teigimu, prezidento kviečiamoje taryboje bus išklausytos žvalgybos tarnybų veiklos 2022 m. ataskaitos, aptartas regiono saugumas ir apsvarstyta Lietuvos gynybinių pajėgumų plėtra.
Kaip numato Lietuvos Konstitucija, VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Į tarybą įeina prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai Seime kyla klausimų dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos skaidrumo, tačiau frakcija nėra apsisprendusi, ar dėl to reikia inicijuoti parlamentinę tyrimo komisiją, TV3 teleivizijai teigė TS-LKD narys Paulius Saudargas.
Anksčiau Seimo narys liberalas Raimundas Lopata buvo paskelbęs, kad valdantieji iš principo yra sutarę dėl parlamentinio tyrimo dėl VSD veiklos, tačiau P. Saudargas ketvirtadienį TV3 televizijai tvirtino, jog tokio sutarimo nėra.
„Valdantieji šiuo klausimu nebuvo susirinkę į kažkokį koalicijos pasitarimą ir mes tokio posėdžio neturėjome. Turėjome frakcijos posėdį, kuriame diskutavome ir šia tema“, – sakė TS-LKD atstovas.
Pasak P. Saudargo, konservatoriai mano, kad žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ aprašytas galimas VSD vykdytas neteisėtas asmenų sekimas kelia klausimų. Be to, anot jo, neseniai apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus paviešinta informacija, kad knygoje minimas pranešėjas yra dabartinis sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patarėjas Tomas Gailius, rodo, kad į situaciją vertėtų įsigilinti.
„Klausimų mūsų frakcijai kyla ir iš knygos, ir iš dar daugiau, kai atsiranda kolegų, kurie pateikia dar kitokias versijas. Turiu omeny Marių Laurinavičių“, – sakė P. Saudargas.
Tiesa, anot jo, kelti aiškintis apie situaciją galima, nebūtinai kuriant parlamentinę tyrimo komisiją. Konservatoriaus teigimu, galima užduoti klausimus pareigūnams, prašyti atlikti tyrimą žvalgybos kontrolieriui, kurio kandidatūrą ketinama pristatyti artimiausiu metu.
„Frakcija nėra apsisprendusi dėl formos, dėl komisijos tikrai nesame apsisprendę, kad reikia būtinai komisijos“, – sakė P. Saudargas.
P. Saudargo teigimu, VSD veiklos skaidrumo tyrimo istorijos atsiradimas jau yra pakenkimas Lietuvai.
„Visa ši istorija yra akivaizdus pakenkimas valstybei. Artėja ir NATO sumitas, Lietuva – dėmesio centre, ir kai mūsų valstybėje dedasi tokie dalykai, kad yra struktūros saugumo (tikrinamos – ELTA), kur kyla klausimų, ir ne viena valstybinė struktūra su šituo detektyvu yra susijusi. Minima ir STT, ir prokuratūra yra minimos, yra Seimo keli NSGK komitetai – tai ar čia valstybei nauda turėti tokią istoriją?“ – klausė Seimo vicepirmininkas.
ELTA primena, kad žurnalistų D. Pancerovo ir B. Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu, taip pat nemažai dėmesio skiriama Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
VSD vadovas Darius Jauniškis TV3 televizijai sakė, kad G. Nausėda neprašė VSD patikrinto jo aplinkos žmonių. Departamento direktorius tikino, jog esą buvo tikrinti ir kitų kandidatų į prezidentus aplinkos žmonės.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys R. Lopata mano, kad pavasario sesijoje reikėtų sudaryti parlamentinio tyrimo komisija, kuri toliau aiškintųsi istorijos dėl VSD rinktų duomenų apie privačius asmenis detales.
VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus būgštavimus, esą žvalgyba rinko informaciją.
Praėjusią savaitę knygų mugėje apsilankęs šalies vadovas, paklaustas, ar spėjo susipažinti su naujai išleista knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“, teigė „pasakų nebeskaitantis“.
„Aš pastaruosius 20 metų pasakų nebeskaitau. Kažkada savo dukrom skaitydavau, dabar nebeskaitau, todėl nelabai galiu pasakyti, kas ten yra parašyta. Bet kuriuo atveju vėlgi palieku tai skaitytojams. Tegul skaitytojai skaito, daro savo išvadas, o aš šioje vietoje galiu pasakyti tiek, kiek pasakiau“, – Knygų mugėje susirinkusiems žurnalistams teigė G. Nausėda.
Galiausiai šalies vadovas suabejojo, ar žurnalistų knygoje papasakota istorija nėra „užsakomoji žurnalistika“.