vyskupas

Aktualijos

Vilniaus arkikatedroje bazilikoje prelato Visvaldo Kulboko įšventinimo ceremonija į vyskupus. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nuoširdžiai sveikina vyskupą Visvaldą Kulboką priėmus vyskupo šventinimus.
 
„Šventasis Tėvas palaimino jus svarbioms vyskupo pareigoms, įvertindamas prasmingai nueitą jūsų kunigišką kelią ir reikšmingą sielovadinę veiklą. Labai džiaugiamės, kad esate pirmasis jaunosios kartos taip aukštai įvertintas šventikas. Jūsų dvasinė tarnystė skleidėsi nunciatūrose Libane, Nyderlanduose, Rusijoje, Kenijoje, Vatikano valstybės sekretoriato skyriuje ryšiams su valstybėmis, kur buvote atsakingas už Rusiją ir Ukrainą. Leiskite nuoširdžiai pasveikinti Jus, įšventintą į vyskupus, ir palinkėti didelės sėkmės vykdant Šventojo sosto ambasadoriaus pareigas Ukrainoje. Linkiu jums dvasios stiprybės, tarnaujant žmonėms, ir skleidžiant tikėjimo ir artimo meilės tiesas”, – sakoma premjerės sveikinime.
 
Kaip jau skelbta, šeštadienį Vilniuje prelatas V. Kulbokas priėmė vyskupo šventimus. Iškilmei, kuri vyko Vilniaus Šv. Stanislovo ir Vladislovo arkikatedroje bazilikoje, vadovavo Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas.
 
Birželio 15 d. popiežius Pranciškus išrinko prelatą V. Kulboką tituliniu Martanos arkivyskupu ir paskyrė apaštaliniu nuncijumi Ukrainoje.
 
V. Kulbokas gimė 1974 m. gegužės 14 d. Klaipėdoje. 1992 m. įstojo į Telšių kunigų seminariją. 1994-2004 metais tęsė studijas Romoje, Popiežiškajame Šventojo kryžiaus universitete, kur įgijo bažnytinės teisės licenciato ir teologijos daktaro mokslinius laipsnius. 1998 m. liepos 19 d. įšventintas kunigu. 2001-2004 m. Popiežiškojoje bažnytinėje akademijoje rengėsi Šventojo sosto diplomatinei tarnybai, į kurią buvo priimtas 2004 m. liepos 1 d.
 
Iki išrinkimo arkivyskupu ir paskyrimo apaštaliniu nuncijumi prelatas V. Kulbokas dirbo nunciatūrose Libane, Nyderlanduose, Rusijos Federacijoje, Vatikano valstybės sekretoriato skyriuje ryšiams su valstybėmis bei nunciatūroje Kenijoje.
 
Informacijos šaltinis – Jūratė Valančiūtė (ELTA)
 
2021.08.15; 06:30
Aktualijos

Verbos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Sekmadienį katalikiškame pasaulyje minimu Verbų sekmadieniu, kuris švenčiamas likus savaitei iki Velykų, prasideda Didžioji savaitė.
 
Paskutinėmis jos dienomis – didįjį ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį – Bažnyčia minės svarbiausius Išganymo istorijos įvykius: Paskutinę vakarienę, Kristaus kančią, mirtį ir Prisikėlimą.
 
Tačiau šiemet ir Verbų sekmadienį, ir Velykas minėsime kiek kitaip. Kaip paragino Lietuvos vyskupai, susikaupsime maldoje ne bažnyčioje, o savo namuose ar kitoje saviizoliacijos vietoje.
 
Tokią per amžius susiklosčiusią tradiciją susiaurino pasaulį ir Lietuvą apėmusi koronaviruso pandemija.
 
„Aš noriu priminti, kad Lietuvoje yra paskelbtas karantinas, yra aiškūs nurodymai, kokio atstumo turi laikytis gyventojai. Kad negalima būriuotis, net ir vaikščioti daugiau kaip dviejų asmenų grupėm, išskyrus šeimas, kur yra tėvai su vaikais, – spaudos konferencijoje šią savaitę sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. – Jokių būriavimosi, nesvarbu, kur jie vyktų, ar prie bažnyčių, ar prie vandens telkinių – jų negali būti. (…) Tiek Verbų sekmadienį, tiek kitus savaitgalius, kai yra pranašaujami geresni, šiltesni orai”.
 
Prieš stebint Šv. Mišias nuotoliniu būdu galima prisiminti, kad Evangelijoje Verbų sekmadienis vadinamas Palmių sekmadieniu. Kaip pasakoja biblinė istorija, Jėzus buvo pasitiktas kaip mesijas, tačiau jau po kelių dienų jam po kojomis palmių šakeles klojusi minia reikalavo nukryžiavimo.
 
Lietuvoje palmių nėra, todėl nuo seno į bažnyčią buvo nešamos ir šventinamos verbos, kurioms liaudyje priskiriami atgimstančios augmenijos, gamtos gyvybinės jėgos simboliai.
 
Lietuvių kalba verbos pirmą kartą paminėtos liuteronų postilėje 1573 metais. Suvalkijoje tikrąja verba seniau buvo laikomas kadagys, Rytų Aukštaitijoje prie kadagio dar pridėdavo išsprogusio beržo ar žilvičio šakelę su „kačiukais”, o vyresnės moterys – ir pernykščių ąžuolo lapų.
 
Verbų sekmadienis apipintas daugybe liaudiškų tikėjimų. Tikima, kad verba saugo nuo visokio blogio. Verba pasmilkomi kambariai, anksčiau buvo apeinami laukai. Kai kur gaji tradicija Verbų sekmadienį šeimos narius pažadinti išplakant verba. Tikima, kad taip jie įgis stiprybės ir sveikatos. Ja būdavo pasmilkoma užėjus audros debesiui, genant galvijus pirmai ganiavai ar po žiemos apžiūrint bites.
 
Senosios verbos sudeginamos – jokiu būdu jų negalima bet kur išmesti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.05; 10:38