Maskva, liepos 18 d. (AFP-ELTA). Maskvos teismas skyrė interneto paslaugų bendrovei „Google“ 21 mlrd. rublių (360 mln. JAV dolerių) baudą už tai, kad ši nepašalino turinio, susijusio su Rusijos karine invazija Ukrainoje, pirmadienį pranešė šalies telekomunikacijų reguliavimo institucija.
„Roskomnadzor“ teigė, kad „Google“ priklausanti vaizdo įrašų platforma „YouTube“ neužblokavo „melagingos informacijos“ apie puolimą Ukrainoje, „ekstremistinės ir teroristinės propagandos“ ir turinio, kuriame „nepilnamečiai raginami dalyvauti nesankcionuotose demonstracijose“.
Reguliavimo institucija teigė, kad tai buvo pakartotinis teismo sprendimas dėl „Google“, todėl bauda apskaičiuota pagal metines pajamas Rusijoje.
Kaip ir dauguma jos Vakarų konkurenčių, „Google“ neseniai pasitraukė iš Rusijos rinkos ir pasmerkė karinę invaziją Ukrainoje.
Rusijos naujienų agentūros „Ria-Novosti“ cituojamo eksperto Vladimiro Zykovo teigimu, ši bauda yra didžiausia, kokią Rusijos teismas kada nors skyrė Vakarų technologijų įmonei.
Jis pridūrė, kad Rusijos valdžios institucijos gali skirti „Google“ „tiek baudų, kiek tik nori, pinigų iš jos negaus“, nes įmonė pasitraukė iš šalies.
„Google“ kol kas nekomentavo skirtos baudos.
„Roskomnadzor“ kovo mėnesį „Google“ ir „YouTube“ veiklą paženklino „teroristų“ etikete, todėl atsirado galimybė, kad Rusijoje jos bus blokuojamos, kaip ir „Twitter“, „Instagram“ ir daugelis nepriklausomų žiniasklaidos priemonių.
JAV vaizdo įrašų dalijimosi platformai „YouTube“ užblokavus Rusijos valstybinio transliuotojo RT kanalus vokiečių kalba už dezinformacijos apie COVID-19 taisyklių pažeidimus, Maskva pagrasino atsakomaisiais veiksmais.
„YouTube“ Vokietijos žiniasklaidai antradienį teigė, kad pateikė RT įspėjimą dėl dezinformacijos apie COVID-19 taisyklių pažeidimų ir užblokavo du transliuotojo kanalus.
Apie tai skelbiama aštrėjant ginčui tarp užsienio technologijų kompanijų ir Kremliaus, kuris kaltina bendroves kišantis į Rusijos politiką, be kita ko, talpinant turinį, kuriame palaikomas įkalintas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas.
Rusijos užsienio reikalų ministerija apkaltino „YouTube“ „precedento neturinčiu žiniasklaidos agresijos aktu“, kurį, anot jos, padėjo įvykdyti Vokietijos valdžios institucijos.
„Veidrodinių atsakomųjų priemonių Vokietijos žiniasklaidai Rusijoje paskelbimas… atrodo ne tik tinkamas, o ir būtinas, – sakoma ministerijos pranešime. – Manome, kad šios priemonės yra vienintelis būdas paskatinti mūsų partnerių susidomėjimą konstruktyviu ir reikšmingu dialogu dėl šios nepriimtinos situacijos.“
Rusija pastaruoju metu didina spaudimą užsienio technologijų milžinėms, siekdama geriau kontroliuoti šalyje rodomą turinį.
Šalies teismai valdžios institucijų nurodymų nesilaikančioms platformoms, įskaitant „Twitter“, „Google“ ir „Facebook“ jau skyrė daugybę baudų, o kovą netgi sulėtino „Twitter“ veikimo spartą.
Vaizdo įrašų dalijimosi platforma „Youtube“ neribotam laikotarpiui užblokavo Donaldo Trumpo kanalą ir taip pat užkirto kelią buvusio JAV prezidento advokatui Rudy’iui Giuliani užsidirbti iš savo skelbiamų vaizdo įrašų, pranešė JAV žiniasklaida.
Tokio žingsnio platforma ėmėsi, praėjus savaitei po to, kai patvirtino, kad savaite pratęsia D. Trumpo kanalo, turinčio kiek mažiau nei 3 mln. prenumeratorių, blokavimą. Taip „Youtube“ prisijungė prie ilgėjančio sąrašo socialinių tinklų bendrovių, užblokavusių D. Trumpo paskyras po mirtino sausio 6 d. Kapitolijaus šturmo.
„Google“ valdoma platforma sulaukė kritikos dėl pernelyg lėtos reakcijos į smurtą Vašingtone ir netiesioginį leidimą platformoje skleisti sąmokslo teorijas.
„Atsižvelgiant į nerimą, susijusį galimu smurtu, Donaldo J. Trumpo kanalas išliks blokuojamas“, – laikraščiui „Politico“ sakė „Youtube“ atstovas spaudai.
Platforma atskirai pranešė, kad dėl pakartotinių platformos taisyklių prieš dezinformaciją, susijusią su JAV prezidento rinkimais, pažeidimų nebeleis D. Trumpo advokato R. Giuliani kanalui dalyvauti programoje „Partner Program“, leidžiančioje kūrėjams užsidirbti iš savo skelbiamo turinio.
76-erių advokato „Youtube“ kanale, turinčiame apie 600 tūkst. prenumeratorių, buvo paskelbti tokie vaizdo įrašai, kaip „The Biden Crime Family’s Payoff Scheme“ (liet. Bidenų nusikaltimų šeimos kyšių schema) ir „Election Theft of the Century“ (liet. Šimtmečio rinkimų vagystė).
Draudimas R. Giuliani užsidirbti iš savo turinio įvestas po to, kai buvusiam Niujorko merui įmonė „Dominion Voting Systems“ pateikė 1,3 mlrd. dolerių (1 mlrd. eurų) ieškinį, jam socialiniuose tinkluose pareiškus, kad bendrovė prisidėjo prie sukčiavimo 2020 metų prezidento rinkimuose.
Pasak „Youtube“, R. Giuliani šį sprendimą galės apskųsti per 30 dienų, tačiau tik tokiu atveju, jei išspręs pagrindines problemas.
Turkijos Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad daugiau nei 2 metus galiojantis „Vikipedijos“ draudimas šalyje pažeidžia teisę į saviraiškos laisvę, praneša valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“.
Šis sprendimas leis atkurti prieigą prie internetinės enciklopedijos Turkijoje. KT šią bylą sprendė gavęs „Vikipedijos“ fondo skundą dėl vyriausybės įvesto draudimo.
2017 m. balandį Turkijos vyriausybė uždraudė prieigą prie „Vikipedijos“ dėl „nacionalinio saugumo sumetimų“. Jau kitą mėnesį – gegužę – „Vikipedijos“ fondas pateikė skundą Turkijos KT.
Šiemet gegužę „Vikipedijos“ fondas taip pat padavė Turkiją į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT). Turkijos vyriausybė turi iki sausio 10 d. pateikti atsakymą EŽTT.
„Nenuostabu, kad Konstitucinis Teismas nusprendė, jog „Vikipedijos“ draudimas pažeidžia saviraiškos laisvę, – teigė Stambulo Bilgi universiteto teisės profesorius Yamanas Akdenizas. – Stebina tik tai, kad Konstituciniam Teismui prireikė dvejų su puse metų šiai bylai išnagrinėti.“
Y. Akdenizo teigimu, KT delsimas buvo politiškai motyvuotas: „Teismas tikriausiai tik dabar priėmė sprendimą, kad sumenkintų laukiamą EŽTT nutartį, kurioje bus kritikuojama vyriausybė.“
Turkija jau anksčiau buvo apribojusi prieigą prie „YouTube“ ir „Twitter“.
„Teismui prireikė tik 10 dienų paskelbti sprendimą „Twitter“ byloje ir 45 dienų „YouTube“ byloje“, – pridūrė Y. Akdenizas.
Pasak profesoriaus, Turkijoje blokuojama prieiga prie daugiau nei 288 tūkst. interneto svetainių.
Vaizdo įrašų portalas „Youtube“ balandžio mėnesį prarado apie 5 proc. besireklamuojančių Kanados ir JAV įmonių, teigia analitikos įmonė „MediaRadar“.
Kovo pabaigoje pasirodė pranešimai, kad tokių prekių ženklų kaip „Mercedes-Benz“ ar „Waitrose“ reklamos „Youtube“ portale pasirodydavo šalia neonacistinio ar kitokio ekstremalaus arba įžeidžiančio turinio.
Skandalui iškilus į viešumą, kai kurios įmonės nusprendė išimti savo reklamas iš „Youtube“. Pavyzdžiu, reklamos agentūra „Havas“ nusprendė išimti visas arba dalį savo klientų „L’Oreal“, „McDonalds“, „Audi“, „Starbucks“ bei „Pepsi“ reklamų.
„MediaRadar“ pastebi, kad 5 proc. prarastų reklamos klientų yra gana reikšmingas skaičius, tačiau tam, kad „Youtube“ iš tikro pajustų skandalo pasekmes, reklamas iš portalo turėtų išimti virš 10 proc. klientų.
Taip pat pažymima, kad kai kurios kompanijos, po skandalo nusprendusios išimti savo reklamas iš „Youtube“, bent jau iš dalies reklamas į portalą grąžina.
Gintaras Beresnevičius kažkada rašė: „Nebe tokios šiandien imperijos, jos ne visada sutelpa į tas teritorijas, kurias jos užima žemėlapyje. […] Imperijos dabar būna ir virtualios“. Gintaras Beresnevičius kalbėjo apie regioną, kuris apimtų Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritoriją, – čia skleidžiasi lietuviškasis „imperializmas“.
Ši idėja yra yra įdomi, daugeliui priimtina. Tačiau didysis eseistas nekalbėjo apie dar vieną erdvę, kur gali skleistis lietuviškumas – tai iš tiesų virtuali erdvė: internetas.