Papasakosiu apie sandėrį su tardymu ir bendradarbiavimą, tai yra apie Ypatingąją Tvarką.
Seniai, labai seniai, kai aš tik pradėjau spraustis į dabar visiems aiškią teisminę netvarką, aš sutikau dvi nuostabias merginas. Seseris.
Jos sėdėjo kalėjime, Maskvoje, Pečatnikuose. Abi jaunos, gražios, išsilavinusios, vyresnioji buvo laisvėje palikusi vaikelį (be tėvo). Tėvai gyveno Ukrainoje (kol merginos sėdėjo, jie mirė). Merginos turėjo turizmo firmą, jų stogas buvo mentai.
Merginos su mentais susikivirčijo, ir jie jas pasodino. Merginos išsyk pasirinko „ypatingąją tvarką“. Joms davė daug – jau neatmenu, kiek, tik viena išsėdėjo uždarame kalėjime daugiau kaip ketverius metus, o antroji daugiau kaip penkerius.
