Ypatingoji Tvarka


Print

Papasakosiu apie sandėrį su tardymu ir bendradarbiavimą, tai yra apie Ypatingąją Tvarką.

Seniai, labai seniai, kai aš tik pradėjau spraustis į dabar visiems aiškią teisminę netvarką, aš sutikau dvi nuostabias merginas. Seseris.

Jos sėdėjo kalėjime, Maskvoje, Pečatnikuose. Abi jaunos, gražios, išsilavinusios, vyresnioji buvo laisvėje palikusi vaikelį (be tėvo). Tėvai gyveno Ukrainoje (kol merginos sėdėjo, jie mirė). Merginos turėjo turizmo firmą, jų stogas buvo mentai.

Merginos su mentais susikivirčijo, ir jie jas pasodino. Merginos išsyk pasirinko „ypatingąją tvarką“. Joms davė daug – jau neatmenu, kiek, tik viena išsėdėjo uždarame kalėjime daugiau kaip ketverius metus, o antroji daugiau kaip penkerius.

Ir teisme, ir kalėjime visi suprato – ir apie mentus, ir apie merginas, ir apie vienišą mažą dukrytę. Bet teisėjams nusispjauti, jie nežmonės. Tie, kurie šiandien dirba teisėjais, neturi nei sąžinės, nei užuojautos, nei proto, nei garbės. Tai kita veislė, iš kitos planetos.

Jeigu merginos būtų nepasirinkusios Ypatingosios tvarkos, joms būtų davę tiek pat. Bet viena iš jų būtų galėjusi prasmukti, išsisukti – ji turėjo šansą. Taip, miglotą – bet turėjo. Šiaip ar taip, buvo priežastis kovoti. Su ypatingąja tvarka – tai yra prisipažįstant kaltę – nieko nėra, nieko.

O dar buvo – gal prisimenate – mokslininko Igorio Sutiagino byla? Jį faktiškai iškeitė į Čapman, jis išsėdėjo 11 metų, ir tebesėdėtų iki šiol, jeigu už jį nebūtų kovota. O žinote kaip buvo? Kai prikibo prie Igorio dėl jo išduotos valstybės paslapties, Igoris baisiai nustebo ir pats – PATS – išklojo tardytojams, ką ir kur jis rašė, ir iš kokių atvirų šaltinių jis tai paėmė. Ir tuo pačiu pasirašė sau nuosprendį.

Su jais – prokurorais, tardytojais, FST, teisėjais – negalima ne tik bendradarbiauti, su jais net negalima kalbėti žmonių kalba. Tai ir nekalbėkite. Nesistenkite jiems ką nors paaiškinti – jūs kasate sau duobę. Tylėkite, bet nieko neaiškinkite. Juk jiems svarbu ne logika ir reali jūsų veika: jeigu panoro jus pasodinti – pasodins, ir jokia gynyba nepadės. O jei nenorės pasodinti – galite drąsiai deginti, plėšikauti, vogti, prievartauti.

Apie gynybą ir advokatus. Negalima vertinti gynybą kaip viešuosius ryšius. Negalima pasikliauti advokatais. Jie ne tam jums reikalingi. Advokatai turi fiksuoti procesinius pažeidimus – patikėkite, jų bus daug, nes teisėjai seniai atprato galvoti galva, jie galvoja pilvu ir užpakaliu. Jeigu jiems netrukdysite, jie patys save įvarys į bet kokius spąstus. Tačiau jums reikalingas geras proceso specialistas.

Ir pasistenkite sutvarkyti reikalus. Apiforminkite įgaliojimus, užregistruokite santuoką su civiline žmona (vyru), susitaikykite su vaikais ir tėvais. Tai visais atvejais naudinga.

Šaltinis – „Echo Moskvy“

2012.11.16


Prisijunkite prie diskusijos