Iki metų pabaigos Lietuvoje iškils dar vienas vėjo jėgainių parkas – ketvirtadienį energetikos ministras Dainius Kreivys davė simbolinį startą pirmosios 5,3 MW jėgainės gamybai, kurį Telšių rajone vysto bendrovė „E energija“. Planuojamas parko galingumas – 68,9 MW: tiek pakaktų patenkinti Šiaulių miesto dydžio namų ūkių poreikius.
„Jau šiandien trečdalį vietinės elektros energijos generacijos Lietuvoje sukuria vėjo elektrinės, tad sparčiai artėjame prie mūsų tikslo – 2025 metais 50 proc. vietinės generacijos gaminti iš atsinaujinančių energetikos išteklių“, – sako energetikos ministras D. Kreivys.
Pagal VERT išduotus leidimus plėtrai per artimiausius 2–3 metus privatūs investuotojai planuoja pastatyti dar apie 930 MW vėjo elektrinių – visos numatomos elektrinės bus plėtojamos be valstybės finansinės paramos. Tryškių seniūnijoje kylantis vėjo jėgainių parkas taip pat statomas be valstybės finansinės paramos.
Pasak ministro, tai džiugi tendencija: „Žalioji energetika sėkmingai vystoma privačių investuotojų lėšomis: žalios elektros generavimo šaltiniai yra prieinami visiems, sukurtas tinkamas tvarios plėtros reglamentavimas, kuris ateityje lems didelę žalios elektros energijos generaciją rinkos kainomis. Tad sparčiai augant vėjo ir saulės elektrinių skaičiui Lietuvoje, valstybės uždavinys – investuoti į tinklo stabilumą ir spartinti sistemos stabilumui užtikrinti reikalingus projektus: energijos akumuliavimo baterijas, modernius hidroakumuliavimo pajėgumus, sinchroninius kompensatorius bei išmaniųjų tinklo valdymo sprendimus.“
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje pastatytų vėjo elektrinių galia sudaro 545 MW.
„Litgrid“ duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje iš viso šalyje pagaminta 2,316 TWh energijos. Iš jų beveik trečdalis, 27 proc., sugeneruota vėjo elektrinėse.
Žalią elektros energiją vėjo elektrinių parke iš viso gamins 13 kompanijos „General Electric“ pagamintų „Cypress“ modelio vėjo jėgainių, tad D. Kreivys aplankė ir Tryškių miestelyje „E energija“ grupės įrengtą „General Electric“ serviso centrą. Centro paslaugomis taip pat galės naudotis ir kiti regione ateityje iškilsiantys parkai.
Pasak ministro, tai geras pavyzdys, kai savivaldos ir privačių investuotojų bendradarbiavimas sukuria ilgalaikę pridėtinę vertę regionui ir verslo traukos centrą.
Aštuonioliktosios Vyriausybės programoje numatyta iki 2025 m. turėti iki 1,2 GW vėjo elektrinių tinklą.
Energetikos ministras Rokas Masiulis kalbėdamas mūsų organizuotoje tarptautinėje konferencijoje apie Astravo AE grėsmes, tarp kitų išsakytų teiginių, pirmą kartą viešai paskelbė jau seniai tarp ekspertų žinomą tiesą – vėjo ir saulės energetikos plėtra Lietuvoje dabartinėmis sąlygomis vis labiau Lietuvos elektros energetikos sistemą pririša prie Rusijos.
Ministro žodžiai (2016-08-23, tarptautinė konferencija „Baltarusijos ir Rusijos statomos atominės elektrinės Astrave keliamos geopolitinės ir branduolinės saugos pasekmės Europai“):
„Mums labai svarbu kuo daugiau stiprinti dialogą su Lenkija šio klausimo sprendimui. Dar pridėčiau, kad tikrai nepakenktų dar vienas kabelis į Švediją (…). Sustiprinus jungtis su Vakarais, mes galėtume jaustis žymiai ramiau.
Pavyzdžiu galėčiau pasakyti žaliosios energetikos plėtrą ir vėjo energetikos statybą. Europos Sąjunga padengia dalį kaštų, vėjo energetika su kaštų padengimu yra konkurencinga rinka.
Bet šiuo metu didžiąją dalį rezervų sisteminių paslaugų mes gauname iš Baltarusijos, per Baltarusiją iš Rusijos. Jei norime sistemines paslaugas /kurios yra būtinos, plėtojant vėjo ir saulės energetiką – aut. pastaba/ perkelti ant kitų linijų, turime energetines jungtis stiprinti pirmiausia su Lenkija.
Jei manęs paklaustų, koks didžiausias darbas dabar yra energetikoje, tai – antra jungtis su Lenkija ir sinchronizacija su kontinentine Europa. Tokiu būdu išsprūsime iš Rusijos glėbio ir jau patys galėtume savo energetikoje tvarkytis 100 procentų ir vystyti žaliąją energetiką, kuri kuo toliau, tuo labiau bus konkurencinga. Bet dabar kiekvienas mūsų pastatytas vėjo malūnas teoriškai didina mūsų priklausomybę nuo Rusijos“.
Tam, kas supranta, ministro žodžiai yra iškalbingi, – vėjo energetikos plėtra Lietuvoje reikalauja vis didesnių sisteminių balansavimo pajėgumų, kuriuos įprastai gauname iš rusiškos BRELL sistemos.
Taigi šiuo metu vėjo energetikos plėtra Lietuvą vis labiau klampina į priklausomybę nuo Rusijos ir mažina galimybes atsijungti nuo BRELL sistemos, o tuo pačiu ir užkirsti kelią Astravo AE elektros patekimui į Lietuvos energetinę sistemą ir rinką. Norint prisijungti prie europinės sinchronizacijos sistemos, pirmiausia reikia įrodyti, kad besijungiantieji yra pajėgūs tam tikrą laiką veikti savarankiškai. Kuo daugiau Lietuva plėtos vėjo energetiką, tuo sunkiau jai bus išpildyti šią sąlygą, ir galimybės atsijungti nuo BRELL bei persijungti prie vakarietiškos sistemos bus vis sunkiau realizuojamos.
Jeigu būčiau Kremliaus strategas, tai ne tik statyčiau Astravo AE Lietuvos pašonėje, bet ir patyliukais, „po kilimu“ skatinčiau Lietuvoje plėtoti vėjo energetiką bei tuo pačiu metu uždarinėti savo termofikacines jėgaines (kurios kritiniu atveju galėtų energetikos sistemai teikti rezervavimo paslaugas).
Tai ilgam pririštų Lietuvą prie BRELL sistemos, per kurią į Lietuvą bus pumpuojama ir Astravo nešvari elektra.
Dabartinė Lietuvos valdžia ir elgiasi taip, kaip Kremlius turėtų norėti, todėl nenuostabu, kad per 4 metus jokių žingsnių, kurie Lietuvą priartintų prie atsisveikinimo su rusiška BRELL sistema nebuvo padaryta. Priešingai – „žalioji“ energetika Lietuvą vis labiau pririša prie „raudonosios“ energetinės sistemos.
Klausimas tik vienas – ar tai Lietuvoje vyksta tik todėl, kad turime tokią valdžią, kuri pati nesupranta, ką daro, ar tai vyksta dabartinei valdžiai sąmoningai siekiant tokio rezultato, kuriuo Kremlius turėtų būti labai patenkintas?
Tai, kas iš išorės yra žalia, o viduje raudona, yra gerai, kai tai yra sunokęs arbūzas, tačiau „arbūzinė energetika“ – iš išorės žalia, tačiau viduje raudona, Lietuvai yra visai netinkama. Laikas tai baigti!