Kyjivas, kovo 21 d. (AFP-ELTA). Antradienį lankydamasis Bučoje Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida pareiškė didžiulį „pasipiktinimą“ žiaurumais, kuriais kaltinamos Rusijos pajėgos, žudžiusios civilius gyventojus per kelias savaites trukusią šio miestelio netoli Ukrainos sostinės Kyjivo okupaciją.
„Šiandien atvykęs į Bučą ir regėdamas visą čia vykusį žiaurumą jaučiu didžiulį pasipiktinimą“, – sakė F. Kishida.
Vilniuje penktadienį viešintis Bučos meras Anatolijus Fedorukas sako, kad jo vadovaujamas miestas stengiasi grįžti į normalų gyvenimą. Visgi, pažymi jis, kol kas tam trūksta plačios ir tvarios tarptautinės finansinės paramos.
„Savo vaisių duoda tik dvišalis bendradarbiavimas ir turimos partnerystės su atskiromis savivaldybėmis. Visa kita – tik kalbos apie dideles perspektyvas ir ateities planus. Ne daugiau“, – interviu Eltai sakė A. Fedorukas.
Rusijos brutalumo Ukrainoje simboliu tapusios Bučos meras A. Fedorukas su savo pavaduotoja, Irpinės miesto tarybos nare Mykhailyna Skoryk-Shkarivska, aplankė Vilniaus Rotušėje veikiančią virtualios realybės instaliaciją „Emocinis lūžis“.
Ukraina ir Vakarų šalys kaltina Rusiją įvykdžius karo nusikaltimus, kai išvedus Rusijos pajėgas prie Kyjivo aptikta šimtai kūnų. Prieš Rusijos invazijai vasario 24 d. prasidedant, Buča buvo šeimų pamėgtas Kyjivo priemiestis, turėjęs apie 37 tūkst. gyventojų. Apsuptas pušyno miestelis yra maždaug už 30 kilometrų į šiaurės vakarus nuo sostinės.
Skaičiuojama, kad, Rusijos pajėgoms užėmus miestelį, jame buvo likę maždaug 4 tūkst. gyventojų. Kovo 31 d. išvedus Rusijos pajėgas, Bučos meras Anatolijus Fedorukas balandžio 1 d. paskelbė, kad miestas „išlaisvintas“.
AFP žurnalistai į Bučą atvyko kitą dieną. Dairydamiesi po nuniokotą miestelį, jie aptiko Jablunskos gatvę, vieną ilgiausių Bučoje, su 20 kūnų civiliais drabužiais, išsibarsčiusių per kelis šimtus metrų. Vienas vyras buvo nukritęs nuo dviračio, kito rankoje dar buvo pirkinių krepšys. Dar vienas vyras buvo už nugaros surištomis rankomis. Mažiausiai du iš jų turėjo žaizdų galvoje. Palaikai atrodė taip, lyg būtų gulėję ant žemės mažiausiai kelias dienas.
Per mėnesį trukusią Rusijos pajėgų okupaciją atsirado dvi didelės masinės kapavietės, skirtos laikinai palaidoti kūnus, nes trys miesto kapinės dėl kovų buvo nepasiekiamos. Pasak vietos policijos vado Vitalijaus Lobaso, Rusijos pajėgoms pasitraukus, buvo aptikta maždaug 400 kūnų – masinėse kapavietėse arba palaidoti soduose, o kai kurie gulėjo lauke.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis atkreipia dėmesį, kad Vakarų lyderių viešas Rusijos veiksmų pasmerkimas neužkirto kelio masiniams kapams Ukrainoje. Todėl ministras ragina Vakarų bendruomenę kuo skubiau vykdyti Ukrainos apginklavimą.
„Žodžiai neužkirto kelio masiniams kapams. Vien tik pasmerkimas neužbaigs šio genocido. Tankai kalba garsiau nei žodžiai. Apginkluoti Ukrainą dabar, reiškia dabar“, – savo tviterio paskyroje rašo G. Landsbergis.
ELTA primena, kad vos prieš kelias dienas iš Rusijos pajėgų atgautame Ukrainos šiaurės rytiniame Iziumo mieste aptikta masinė kapavietė, ketvirtadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad miške rasta daugiau nei 440 kūnų.
Balandžio pradžioje Rusijos kariuomenei pasitraukus iš Kyjivo apylinkių, sostinės priemiestyje Bučoje taip pat buvo aptikta šimtai kūnų. Rusijos kareiviai kaltinami ten vykdę karo nusikaltimus prieš civilius.
Kyjivas, gegužės 13 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Kyjivo teisme pasirodė Rusijos karys, kaltinamas civilio nužudymu per Maskvos invaziją į Ukrainą. Tai pirmasis teismo procesas nuo karo pradžios, kuriame karys bus teisiamas dėl karo nusikaltimų.
21 metų Vadimas Šišimarinas buvo atvežtas į parengiamąjį teismo posėdį; jis kaltinamas neginkluoto 62 metų civilio nužudymu, rodo vietos žiniasklaidos išplatinta filmuota medžiaga.
Ukrainos žiniasklaidos paskelbtame vaizdo įraše matyti, kad V. Šišimarinas, nuskusta galva ir vilkintis pilkos ir mėlynos spalvos drabužį su gobtuvu, buvo pasodintas į kaltinamųjų suolą už stiklinės pertvaros.
Jam gresia įkalinimas iki gyvos galvos dėl kaltinimų karo nusikaltimais ir tyčine žmogžudyste.
Šis teismo procesas yra svarbus momentas Ukrainai, kurioje Rusijos pajėgos kaltinamos nuo vasario 24 dienos nužudžiusios šimtus civilių.
V. Šišimarinas kaltinamas šaudęs iš automatinio šautuvo pro automobilio langą ir nužudęs civilį, kad šis negalėtų tapti automobilio vagystės liudininku, anksčiau šią savaitę pranešė Ukrainos prokurorai.
Prokuroras Jaroslavas Uščapivskis portalui „Ukrayinska pravda“ sakė, kad V. Šišimarinas pripažino savo kaltę ir sutiko bendradarbiauti su tyrėjais.
Vasario 28 dieną, po to, kai šiaurės Ukrainoje buvo smogta jo vilkstinei, V. Šišimarinas kartu su keturiais kitais kariais pabėgo ir pavogė automobilį prie Čupachivkos kaimo, teigia Ukraina.
Pasak prokurorų, civilis, kurio pavardė nenurodoma, tuo metu, kai įvyko įtariama vagystė, kelkraščiu važiavo dviračiu netoli savo namų.
„Vienas iš karių liepė kaltinamajam nužudyti civilį, kad šis apie juos nepraneštų“, – teigiama ketvirtadienį paskelbtame prokurorės Irynos Venediktovos biuro pareiškime.
„Vyras mirė vietoje, vos už keliasdešimties metrų nuo savo namų“, – priduriama jame.
Vakarų šalys ne kartą kaltino Rusijos karius karo nusikaltimais Ukrainoje. Ketvirtadienį JT Žmogaus teisių taryba per posėdį, kurį boikotavo Rusija, didele balsų dauguma nubalsavo ištirti kaltinimus dėl žiaurumų Kyjivo, Černigivo, Charkivo ir Sumų regionuose.
Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) komandos taip pat tiria galimus masinius žiaurius nusikaltimus, be kita ko, ir Kyjivo priemiestyje Bučoje, kur balandžio mėnesį buvo rasta mažiausiai 20 kūnų.
Kyjivas, balandžio 21 d. (dpa-ELTA). Kyjivo Borodiankos priemiestyje, Ukrainos duomenimis, rastos dar dvi masinės kapavietės. Jose palaidoti devynių žmonių – vyrų ir moterų – palaikai, naktį į ketvirtadienį feisbuke pranešė Kyjivo regiono policijos atstovas Andrijus Nebitovas.
Kai kurie kūnai buvo su kankinimų žymėmis. Borodianka yra vienas labiausiai sugriautų miestų sostinės regione. Iš miesto pranešama apie iš čia dabar jau pasitraukusių rusų dalinių vykdytus žiaurumus.
Šeštadienį Vilniuje, prie Rusijos ambasados, surengta protesto akcija. Į ją susirinkusios moterys siekė atkreipti dėmesį į okupantų karių žiaurumą Ukrainoje, prievartą prieš šios šalies moteris ir vaikus.
Protesto akcijos dalyvės rinkosi prie praėjusią savaitę reaguojant į šalies agresiją Ukrainoje raudonai nudažyto tvenkinio. Siekdamos atkreipti dėmesį į Ukrainos moterų išgyvenamas kančias, jos išsirikiavo surištomis rankomis, „sukruvintomis“ kojomis ir kelnaitėmis, su maišais ant galvų, su kruvinais žaislais rankose.
Šeštadienį taip pat buvo renkamos aukos – už jas bus perkamos kontracepcijos tabletės, nėštumo testai, vaistai nuo lytinių ligų ukrainietėms moterims ir nepilnametėms mergaitėms.
Panaši akcija buvo surengta ir Taline priešais Rusijos ambasadą, kur 20 susirinkusių moterų taip pat norėjo atkreipti dėmesį į rusų kareivių prievartos atvejus Ukrainoje. Pasak akcijos organizatorių, „Rusijos kariai prievartauja ir žudo nekaltas moteris ir vaikus Ukrainoje. Žmonės, kurie palaiko šį karą, tuo pačiu palaiko ir karo nusikaltimus, akivaizdžius žiaurumus ir patys yra šių aktų bendrininkai. Tai mūsų žinia Putino režimui (Rusijoje, Estijoje ir visur)“.
Vašingtonas, balandžio 8 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį apkaltino Rusiją įvykdžius „siaubingą žiaurumą“, kai mažiausiai 50 žmonių žuvo Rytų Ukrainos Kramatorsko mieste per raketų ataką traukinių stotyje, sausakimšoje evakuacijos laukusių civilių.
Praėjus daugiau nei mėnesiui po prezidento Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą, Maskva sutelkė dėmesį į šalies rytus ir pietus, pasipriešinimui sustabdžius jos planus greitai užimti sostinę Kyjivą.
„Ataka Ukrainos geležinkelio stotyje yra dar vienas siaubingas Rusijos įvykdytas žiaurumas, smogęs civiliams, kurie bandė evakuotis ir pasiekti saugią“ teritoriją, tviteryje parašė J. Bidenas. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad sužeista 300 žmonių, jis apibūdino smūgį kaip „neribotą blogį“, nors Rusijos gynybos ministerija neigė įvykdžiusi ataką.
Atskirame pareiškime J. Bidenas padėkojo Slovakijai, kad suteikė Ukrainai rusiškos gamybos priešlėktuvinę oro gynybos sistemą S-300, ir pareiškė, kad „dabar ne laikas nusiraminti“. „Rusijos kariuomenei gal ir nepavyko pasiekti savo tikslo užimti Kyjivą, bet ji ir toliau vykdo siaubingus žiaurumus“, – sakė jis ir pridūrė, kad V. Zelenskis asmeniškai kėlė klausimą, kaip Ukraina galėtų gauti sistemą S-300.
„Rusijos kariškiams persiorientuojant kitam šio karo etapui, aš nurodžiau savo administracijai ir toliau negailėti pastangų nustatyti ir aprūpinti Ukrainos kariuomenę reikiamais pažangių ginklų pajėgumais“, – sakė J. Bidenas.
Berlynas, balandžio 7 d. (AFP-ELTA). Vokietijos žvalgybos tarnybos perėmė Rusijos kareivių, kurie kalbasi apie civilių gyventojų žudynes Ukrainos Bučos mieste, radijo srautą, ketvirtadienį pranešė „Spiegel“ – tai yra nauji įrodymai, susiejantys Maskvos kariuomenę su šiomis žmogžudystėmis.
Panašu, kad dalis surinktos garso medžiagos susijusi su negyvomis aukomis, rastomis pagrindinėje Bučos gatvėje, rašo žurnalas, cituodamas Vokietijos užsienio žvalgybos tarnybos BND parlamente už uždarų durų pateiktą pranešimą.
Tarp perimtų pokalbių girdėti kareivis, kalbantis apie tai, kaip jis su būrio draugais nušovė dviračiu važiavusį žmogų. Tarp 20 lavonų, rastų palei medžiais apsodintą gatvę, kai iš ten pasitraukė Rusijos kariuomenė, AFP žurnalistai Bučoje matė ant žemės gulinčius tris kūnus su dviračiais. Tačiau Kremlius neigia kaltinimus masinėmis žudynėmis tvirtindamas, kad vaizdai iš Bučos yra „klastotės“ arba kad žmonės mirė Rusijos kareiviams jau pasitraukus.
„Spiegel“ teigia, kad BND perimti garso failai taip pat liudija apie „Wagner“ samdinių grupuotės vaidmenį vykdant žiaurumus.
Taip pat atrodo, kad žudynės nebuvo atsitiktiniai veiksmai. Atvirkščiai, kareiviai kalba apie žudymą „tarsi apie kasdienį savo gyvenimą“, rašo žurnalas.
Vokietijos vyriausybė trečiadienį pareiškė, kad praėjusio mėnesio palydovinės nuotraukos yra tvirtas įrodymas, atremiantis Rusijos skelbiamą žiaurumų neigimą. Berlyno turimi vaizdai apima laikotarpį nuo kovo 10 iki 18 d. ir „leidžia daryti išvadą, kad aukos, kurių atvaizdus visi matėme, ten gulėjo mažiausiai nuo kovo 10 dienos“, sakė vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas.
„Patikimi įrodymai rodo, kad Rusijos karinės ir saugumo pajėgos buvo dislokuotos šioje srityje nuo kovo 7 iki 30 dienos“, – sakė jis.
Paklaustas, ar palydovinės nuotraukos, kurias matė Vokietijos pareigūnai, gautos iš sąjungininkų ar žiniasklaidos šaltinių, S. Hebestreitas atsakė, jog tai yra „mūsų duomenys, tačiau, kaip žinote, nekomentuojame žvalgybos šaltinių kilmės“.
ašingtonas, balandžio 6 d. (dpa-ELTA). Žiaurumai Ukrainos Bučos miestelyje gali būti tik Rusijos karo prieš Ukrainą „ledkalnio viršūnė“, teigia Baltieji rūmai.
Pasak Baltųjų rūmų atstovės spaudai Jen Psaki, Rusijos ginkluotosios pajėgos „galimai įvykdė žiaurumų“ ir kitose Ukrainos dalyse, kurių dar nepavyko pasiekti. „Deja, įvyko būtent tai, ką prognozavome, ir iki šiol galimai pamatėme tik ledkalnio viršūnę. Neturime prieigos prie didelės šalies dalies, kur jie galimai įvykdė daugiau žiaurumų“, – teigė J. Psaki.
Atstovės spaudai teigimu, Jungtinės Valstijos prieš tai buvo perspėjusios, kad būtent toks buvo Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo šalies kariuomenės tikslas.
Šį savaitgalį pasaulį apskriejo vaizdai iš Bučos, kur po Rusijos karių pasitraukimo buvo rasti šimtų civilių palaikai. Jie mėtėsi arba gatvėse, arba buvo užkasti masinėse kapavietėse. Ukraina ir JAV dėl to kaltina miestelį prieš tai okupavusius Rusijos karius. Maskva atsakomybės kratosi ir kaltinimus vadina nepagrįstais.
Išaiškėjus žiaurumams, JAV prezidentas Joe Bidenas paragino teisti V. Putiną už karo nusikaltimus. Vašingtonas šią savaitę ketina pristatyti naujas sankcijas Rusijai.
Estija iškvietė Rusijos ambasadorių po pranešimų apie žiaurumus Ukrainoje.
Rusijos pajėgų įvykdytas civilių ir vietos gyventojų žudymas Bučoje yra griežčiausiai smerkiamas, pirmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. Diplomatui buvo pasakyta, kad šie siaubingi smurto aktai rodo ne tik visišką tarptautinės teisės, bet ir pagrindinių žmoniškumo principų nepaisymą.
Prancūzijos teismas nurodė kraštutinių dešiniųjų lyderei Marine Le Pen atlikti psichiatrinį testą, atliekant tyrimą dėl to, kad moteris socialiniame tinkle tviteryje dalinosi nuotraukomis, vaizduojančiomis „Islamo valstybės“ (IS) grupuotės įvykdytus žiaurumus, skelbia BBC.
Nuotraukomis ji pasidalino dar 2015 metais. Vienoje iš jų buvo vaizduojamas IS aukos Jameso Foley’io kūnas be galvos.
Teismo sprendimu M. Le Pen tuo pasidalino tviteryje.
„Tai beprotiška“, – rašė ji.
Remiantis M. Le Pen paviešintu dokumentu, teisėjas nori tyrimų, kad būtų nustatyta, ar ji neserga psichine liga ir „geba suprasti pastabas ir atsakyti į klausimus“.
Nušautas žinomas serbų advokatas, be kita ko, padėjęs ginti buvusį Serbijos lyderį Slobodaną Miloševičių Hagos karo nusikaltimų tribunole, praneša BBC.
57-erių metų Dragoslavas Ognjanovičius buvo nužudytas šeštadienį vakare netoli savo namų Belgrade.
Per šaudymą nukentėjo ir 26-erių metų teisininko sūnus, sakoma Serbijos vidaus reikalų ministerijos pranešime. Dr. Ognjanovičius buvo vienas iš S. Miloševičiaus teisininkų komandos, šio amžiaus pradžioje gynusios politiką karo nusikaltimų tribunole, narių.
Buvęs Serbijos prezidentas 2001 metais buvo suimtas ir laikomas Jungtinių Tautų (JT) karo nusikaltimų tribunolo kalėjime Hagoje. Dr. Miloševičiui buvo pareikšti trys kaltinimai: pirmasis susijęs su Kosove įvykdytais žiaurumais, antrasis – su nusikaltimais Kroatijoje, o trečiasis – su nuo 1992 iki 1995 metų Bosnijoje galimai vykdytu genocidu.