Buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis patvirtino, kad Vygaudas Ušackas paliko partijos gretas. Nors G. Landsbergis buvusiam diplomatui palinkėjo sėkmės, bet vis dėlto apgailestauja, kad V. Ušackas pasirinko ne pačios geriausios reputacijos bendrovę.
„V. Ušackas šiuo metu yra privatus asmuo, jis nebėra mūsų politinės bendruomenės narys, todėl jis laisvas pats rinktis savo tolesnį profesinį kelią ir norisi jam palinkėti asmeninės sėkmės. Vakaruose yra įprasta, kad buvę diplomatai, ambasadoriai baigę karjerą valstybės tarnyboje kartais renkasi akademinę arba verslo kryptis. Asmeniškai apgailestauju, kad buvo pasirinkta, švelniai tariant, ne pačios geriausios reputacijos bendrovė ir ypač jos pagrindinis akcininkas, kurie figūravo ne viename nacionalinio saugumo požiūriu grėsmingame kontekste. Valstybės institucijų požiūris bei dėmesys į šią bendrovę bei jos akcininką turėtų ir toliau išlikti kritiškai principingas“, – Eltai teigė G. Landsbergis.
ELTA primena, Vygaudas Ušackas pradėjo dirbti verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojamoje aviacijos įmonėje „Avia Solutions Group“. Jis eis įmonės direktorių tarybos nario pareigas.
Buvęs Lietuvos ir ES diplomatas V. Ušackas dirbs su „Avia Solutions Group“ biurais visame pasaulyje ir padės grupės investicijų komandoms, atsižvelgiant į strateginius aviacijos įmonių grupės planus, investuoti į naujus regionus.
V. Ušackas antradienį patvirtino, kad jis išėjo iš Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos.
Verslo grupė „Avia Solutions Group“ minima Valstybės saugumo departamento vertinimuose bei pažymose. VSD nustatė, kad grupės valdybos pirmininkas Žiemelis bendradarbiauja su Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimais verslininkais, kuriems taikomos Vakarų sankcijos.
Verslininko Gedimino Žiemelio „Avia Solutions Group“ tikina atsiimanti ieškinius prieš valstybę dėl panaikintų NATO tiekėjo sertifikatų.
Bendrovė paskelbė, kad grupės įmonės pateikė pareiškimus, atsiimdamos apeliacinius skundus administracinėse bylose dėl valstybės institucijų sprendimų, kuriais užkirstas kelias naujo angaro statybai Vilniaus oro uoste ir panaikinti NATO tiekėjo sertifikatai.
„Šį sprendimą priėmėme norėdami visas savo pastangas nukreipti grupės globalios strategijos vystymui – tapti viena didžiausių aviacijos paslaugų bendrovių pasaulyje“, – tikina bendrovė.
Anot pranešimo, institucijų sprendimai grindžiami įslaptinta medžiaga, todėl bendrovė tikina negalinti efektyviai bylinėtis teisme.
„Esame visiškai įsitikinę savo teisumu ir skaidrumu, tačiau, esant tokiai situacijai, toliau tęsti bylinėjimąsi esamomis sąlygomis nematome galimybių ir prasmės“, – teigiama pranešime.
Bendrovė nurodo, kad nutrauktas bylinėjimasis nepaveiks grupės veiklos ir rezultatų.
Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Arūnas Spraunius.
Balandžio 9-ąją Lietuvos viešoji erdvė ištransliavo naujienų agentūros „Reuters“ žinią, kad verslininko Gedimino Žiemelio netiesiogiai kontroliuojamos įmonės nuomojo orlaivius Ukrainos bendrovėms, tiekusioms lėktuvus Sirijoje Basharo al-Assado režimo pusėje kariaujančių rusų samdinių transportavimui.
„Reuters“ citavo Ukrainos orlaivių registrą, kad nuo 2016-ųjų spalio iki 2018-ųjų vasario Lietuvoje registruotos bendrovės „Avia AM Leasing“ antrinėms įmonėms priklausantys penki lėktuvai buvo išnuomoti Ukrainoje veikiančioms kompanijoms „Khors“ ir „Dart“. „Khors“ buvo įtraukta į JAV vyriausybės „juodąjį sąrašą“, o ir „Dart“ jame kurį laiką figūravo dėl savo vaidmens prisidedant prie vakarietiškų orlaivių „Airbus“ ir „Boeing“ eksporto Sirijos oro bendrovėms, nepaisant draudimo tą daryti. Kovo pabaigoje naujienų agentūrai susisiekus su „Avia AM Leasing“, trys iš tų lėktuvų pašalinti iš Ukrainos registro.
Viena taip pat ir šios informcijos pasekmių galima laikyti„Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų“ (TS-LKD) politikų balandžio 11-ąją pateiktą siūlymą AB „Avia AM Leasing“ ir AB „Avia Solutions Group“ (ASG) įtraukti į NATO partnerių nepatikimų tiekėjų sąrašus. Pasiūlymas pateiktas premjerui Sauliui Skverneliui, užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui bei Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT). Pasak konservatorių, ASG dukterinės įmonės galimai siejamos su Kremliaus aplinka, įskaitant Rusijos Federacijos gynybos pramonę, JAV sankcionuojamus asmenis ir finansines institucijas.
ASG įsteigta 2005 metais privatizuotų „Lietuvos avialinijų“ bazėje, gyvavo 4-eris metus iki bankroto 2009-aisias paskelbimo. Kitos G.Žiemelio privatizuotos kompanijos sėkmingai dirba iki šiol, pavyzdžiui, „Baltic Ground Services“ (BGS) aptarnauja lėktuvus bei keleivius Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Ukrainos (Odesos, Lvovo bei Kijevo Žulianų ir Borispolio) oro uostuose (iš viso 15-oje) bei turi Lietuvos kariuomenės lėktuvų aprūpinimo kuru Vilnaius oro uoste sutartį (baigiasi 2019-ųjų balandį), „Helisota“ remontuoja sraigtasparnius. Pasak Lietuvoje gyvenančio antikorupcinio projekto „Municipalinio skenerio“, kuris atliko ASG akcininkų nustatymo tyrimą, vieno autorių Michailo Maglovo, yra taip pat kompanija, išperkamosios nuomos būdu tiekianti lėktuvus, suteikusi orlaivius kompanijoms „Aeroflot“ bei „Transergo“.
„Municipalinio skenerio“ tyrimas skelbtas interneto puslapyje „Svoboda news“ publikacijoje „NATO degalų tiekėjas kaltinamas ryšiais su Rusija“ (03 09). Pasak jo autorių, tarp kompanijos, kurios dukterinės įmonės aptarnauja Lietuvos armijos orlaivius ir gali turėti priėjimą prie kitų NATO šalių karinės technikos, akcininkų – Rusijos valstybinės korporacijos „Rostec“ generalinis dirketorius Sergejus Čemezovas bei pramonės ir prekybos ministras Denisas Manturovas (Dmitrijaus Medvedevo vyriausybėje). 2013-ųjų pabaigoje prieš pat Krymo aneksiją G.Žiemelis įsijungė į naujo Maskvos oro uosto „Žukovskij“ statybos projektą, kai gruodžio 30-ąją su „Rostec“ generalinio direktoriaus pavaduotoju Dmitrjumi Šugajevu pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl ketvirto Maskvos oro uosto vystymo bei valdymo. ASG į bendros įmonės įskaitinį kapitalą įnešė 22 milijonus eurų, „Rostec“ – nekilnojamąjį turtą bei oro uosto „Ramenskoje“ žemę. Įvykus šiam sandoriui, Lietuvos valstybės saugumo departamentas (VSD) įvardijo ASG nepatikima kompanija, bendradarbiavimas su kuria neatitinka nacionalinio saugumo interesų, o 2014-ųjų liepą panaikino BGS patikimo tiekėjo statusą, kuris suteikdavo teisę dalyvauti įslaptintuose sandoriuose. Projekto autoriai taip pat atskleidė, kad ASG 2014-aisiais išleido 1,7 milijono papildomų akcijų, kurias per ofšorines kompanijas Kipre bei Liuksemburge pardavė buvusiam dar Sovietų Sąjungos prekybos ministro pavaduotojui Sergejui Aliošinui, tėvui Boriso Aliošino, kuris su S.Čemezovu yra Rusijos vyriausybės valdomos Jungtinės lėktuvų korporacijos direktorių tarybos narys (pirmininkas – D.Manturovas).
VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.
Pasak „Municipalinio skenerio“, tokiu būdu su S.Čemezovu bei D.Manturovu susiję asmenys gavo ne mažiau 10 proc. ASG akcijų. 2015-ųjų gegužę oro uosto „Žukovskij“ valdytoja kompanija „Ramport Aero“ su „Rostec“ priklausančiu banku „Novikombank“, kuriam Vakarai taiko sankcijas, pasirašė oro uosto plėtimo kreditavimo sutartį. Primintina, kad iš „Žukovskij“ atliekami lėktuvų reisai į Rusijos aneksuotą Krymą.
Pasak „Municipalinio skenerio“ autorių, pagrindinių ASG akcininkų taip ir nepavyko nustatyti, nes jie slepiasi už Nyderlandų fondų, kurie neįpareigoja atskleisti akcininkų (jais dėl to ir naudojamasi). Viena vertus, sankcijų pažeidimo formaliai nėra, nes ASG ir „Rostec“ bendradarbiavimas nesusijęs su kariniais reikalais, iš kitos pusės, yra VSD bei Lietuvos vyriausybės pozicija.
Viename ASG išplatintų pranešimų teigiama, kad prieš kompaniją vykdoma informacinė ataka ir kad „Avia AM Leasing“ nei jos antrinės įmonės niekada nenuomojo ir nepardavė lėktuvų bendrovėms „Khors“ ir „Dart“, o agentūroje „Reuters“ paskelbta informacija neatitinka tikrovės ir ją galimai inicijuoja įvairių šalių specialiosios tarnybos. G.Žiemelis, panašu, nemato nieko smerktino bendradarbiavime su „Rostec“ bei S.Čemezovu, buvusiu KGB agentu Vokietijoje bei V.Putino kaimynu Drezdene. Kovo 6-ąją ASG paskelbė atsakymą-pareiškimą ir į „Municipalinio skanerio“ tyrimą, kuriame pakartojo, jog kompanija užsienyje turi tik komercinių interesų ir nieko bendra su aukštais rusų pareigūnais.
Vis dėlto G.Žiemelio valdoma ASG ir dėl savo veiklos pobūdžio atsidūrė tarp dviejų ugnių, nes vasarį viešojoje erdvėje ėmė sklisti informacija apie rusų įtarimus renčiant NATO bazę Pamaskvėje, Žukovskio tarptautiniame oro uoste. Maždaug, NATO lėktuvus turinti teisę aptarnauti lietuviško kapitalo įmonė skverbiasi į pačią Rusijos „širdį“.
* * *
Dar viena pastarųjų mėnsių istorija, pačioje Rusijoje jau lyg ir patikimai susieta su būsima vyriausybe, kurią prezidentas Vladimiras Putinas turės tvirtinti po inauguracijos gegužės 7 dieną. Kovo 31-ąją buvo suimti iš Dagestano Machačkalos kilę milijardierius Zijavudinas Magomedovas ir jo brolis Magomedas, balandžio 5-ąją Maskvos Tverės teismas areštavo tyrėjų iš jų paimtus pinigus. Broliai apkaltinti sukčiavimu, pinigų iššvaistymu (esą ofšorinėse zonose paslėpė virš 2,5 milijardo biudžetinių rublių) bei nusikalstamos grupuotės įsteigimu. Abu įtariamieji siūlė teismui paleisti juos už 5 milijardų rublių užstatą, bet teisėjas sutiko su kaltintojų argumentu, kad Magomedovai spruks arba būdami laisvėje mėgins paveikti teisminį tyrimą, ir milijardierius paliko už grotų. Kartu suimtas jų koncernui „Summa Group“ priklausančios bendrovės „Intex“ direktorius Arturas Maksidovas.
Nors informacijos rusų viešojoje erdvėje mažai, iš to, „kas yra“, galima daryti prielaidą, jog tyrėjai turi pretenzijų dėl epizodų Kaliningrade – nedidelio grunto sitprinimo kontrakto, pelkėtoje teritorijoje statant stadioną „Baltik Arena“ pasaulio futbolo čempionatui. Jį iš pradžių projektavo Omsko kompanija „Mostovik“, bet šis projektas nebuvo panaudotas, mat „Mostovik“ projektavimo procese bankrutavo. Jį perėmusi verslo oligarcho Araso Agalarovo bendrovė „Krokus“ projektą perdirbo, rangovų konkursą išlošė broliai Magomedovai, dempingu mažinę kainas, kas galų gale išprovokavo jų konfliktą su A.Agalarovu (broliai kaltino „Krokus“ projekavimo klaidomis, kas lėmė papildomų lėšų poreikį). Ekspertizių bei teismų maratoną iš pradžių laimėjo koncernas „Summa Group“, bet paskui „Krokus“ su Rusijos vyriausybės palaiminimu inicijavo naujas ekspertizes, kurios lyg ir parodė, jog koncernas grunto stiprinimui naudojo netinkamos sudėties smėlį.
2014-aisiais pelnytas Kaliningrado oro uosto kilimo tako rekonstrukcijos projektas gerokai solidesnis, įvertintas 3 milijardais 200 tūkstančiai rublių. Tačiau jis pelnytas po Krymo aneksijos, kai rublio kursas smuko ir pabrango skalda, kurią teko gabentis iš karjerų Norvegijoje bei Švedijoje. Rekonstrukciją stabdė ir aplinkybė, kad ją vykdyti reikėjo oro uostui nenutraukiant darbo. Galų gale Rusijos vyriausybė kontraktą nutraukė, tačiau teismus laimėjo koncernas „Summa Group“.
Tokia yra ne ypač raiški informacija, kurią šiuo metu galima rasti rusų viešojoje erdvėje. Pasak „Svoboda news“ korespondentės Kaliningrade Nelli Muminovos („Svoboda“ 04 03), Magomedovų ir A.Agalarovo konfliktą lydėjo galybė interesų „povandeninių srovių“, tarkime, ginčo dėl Machačkalos uosto kontrolės, kuris „įeina“ į irgi iš Dagestano, bet Derbento kilusio verslo oligarcho Suleimano Kerimovo interesų lauką. Vakarų sankcijų sąlygomis pinigų vis labiau trūksta, konkurentai visomis įmanomomis priemonėmis šalino vieni kitus, vogė visi, iš principo galima sodinti visus „Baltik Arena“ statybos koncesininkus.
Turiningesnis šioje istorijoje vis dėlto autoritarinio dvaro žaidimų elementas. Ir pasak Rusijos finansų ministerijos, vos 3,6 proc. valstybinių užsakymų Rusijoje vykdomi konkurso būdu, likusi dalis – kai yra vienas „konkursantas“ arba kitu metodu, ir čia jau ima veikti „jungties“ su aukštais valstybės pareigūnais faktorius. Čempionu čia rusų viešoji erdvė laiko verslo oligarchą Arkadijų Rotenbergą, gi broliai Magomedovai pradedant 2015-aisiais korupcinėje „piramidėje“ ėmė prarasti pozicijas, pasak „svobodanews“ (04 03), ir dėl ryšių su pusbroliais Mahomedu bei Achmedu Bilalovais, kurie 2013-aisiais labai jau lėtai statė olimpinio Sočio objektus, ir už netinkamą „Vnešekonombanko“ kredito panaudojimą buvo viešai „sunešioti“ prezidento V.Putino, po ko skubiai išvyko į užsienį, kur reziduoja po šiai dienai.
Magomedovai siejami su vis dar Rusijos premjero Dmitrijaus Medvedevo artimiausios aplinkos žmonėmis, jų verslas ir įgavo dinamiką 2008-aisiais prezidentauti pradėjus D.Medvedevui. Pasak „svpressa.ru“ (04 02), jie sieti su vicepremjero Arkadijaus Dvorkovičiaus aplinka, kurio uošvis verslininkas Chandadašas Rustamovas – irgi išeivis iš Dagestano Derbento. Šis suėmimas atrodo ir kaip D.Medvedevo pozicijų silpninimas vyriausybės atsistatydinimo bei perskyrimo išvakarėse. Brolių verslas buvo susijęs su uostais bei logistika, tai reiškia, jog „Summa Group“ turėjo tiesioginių reikalų su svarbiais valstybinio žaliavų sektoriaus atstovais.
Dabartinėmis „tarpuvaldžio“ aplinkybėmis įtakingi žaidėjai naudojasi galimybe veikti prieš oponentus bei valyti „konkurencinį lauką“. Kita vertus, pasak su korupcija besikaunančio opozicionieriaus Aleksejaus Navalno, koncernas „Summa Group“ finansavo taip pat Rusijos prezidento spaudos atstovo Dmitrijaus Peskovoir jo žmonos atostogas jachtoje „Maltese Falcon“ Viduržemio jūroje.
Šveicarų „Neue Zürcher Zeitung“ (04 03) vertinimu, Rusijos liberalų verslo elitą į turtingiausių Rusijos šeimų penketuką įeinančios (pagal žurnalo „Forbes“ versiją) „Summa Group“ savininkų šeimos atstovų areštas sukrėtė, tai gali būti naujos rusų verslo nerimo bangos pradžia, užsiimantys juo Rusijoje žino visada viena koja esantys kalėjime. Pasak šveicarų dienraščio, be abejo, tai įspėjimas (kol kas sunku pasakyti – koks) ir užsienio investuotojams.
Labirintas. Turbosquid.com
Politologas Michailas Tulskis primena, kad brolių Magomedovų kontroliuojama „Tolimųjų rytų jūrų laivininkystė“ 2012-aisiais dar atnešė pusę milijardo rublių pelno, kitais metais patyrė minimalų nuostolį, nuo 2014-ų iki 2016-ųjų metiniai nuostoliai sudarė 8 milijardus, 2016 metais siekė 4,2 milijardo.
Apibendrinant, 2014-2017 metais pagrindinė koncerno „Summa Group“ kompanija patyrė apie 20 milijardų rublių nuostolių. Pinigai baigėsi, užtat ėmė kauptis problemos, pasak M.Tulskio, anksčiau Magomedovai galėjo „patepti“ bet ką, dabar „tepti“ nebėra už ką. Praturtėję iš valstybinių užsakymų arba/ir ryšių su aukštais valdininkais jie „pražiūrėjo“ tiesos momentą (sankcijos, pinigų stygius, konkurentų spaudimas) ir tapo idealiu taikiniu, įtakingi draugai dabar jiems neturi laiko, turi rūpintis savimi: menkiausias neatsargus judesys – ir tu už vyriausybės ribų, jei ne dar blogiau. Tokios yra autoritarinių režimų realijos.
Šių istorijų moralu galima laikyti ir faktą, kad esama verslų, kurie autoritariniuose kraštuose pavojingi pagal apibrėžimą, kur susilietimas su valdžios struktūromis verslą būtinai korumpuoja. Dažniausiai tokie ypač jautrūs yra strateginiai sektoriai, prie kurių aviacija, uostai, logistika būtinai priskirtini ir jokie „nesikišimai į politiką“ neišgelbės, jei „kortos“ valdžios koridoriuose „sukris“ nepalankiai. Todėl su autoritarais strateginiuose sektoriuose dirbančius verslininkus Vakarai ir įtraukia į nepatikimųjų registrus.
Ši tema gerokai pabodusi. Kiek gi galima kalbėti apie labai aiškius, paprastus dalykus? Bet tema – gyvybiškai svarbi. Klausimas, kiek reikia lėšų skirti Lietuvos gynybinėms reikmėms, – vienas iš svarbiausių.
Jo galėtume neprisiminti tuomet, jei visi mūsų aukštus postus užimantys politikai, įtakingiausi verslininkai bei solidžiausi meno veikėjai į Lietuvos ginkluotąsias pajėgas žiūrėtų kaip į priemonę, kuri yra mūsų saugumo, laimės ir pasiturinčio gyvenimo garantas.
Deja, valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis drįsta teigti, kad „opozicinių partijų spaudimas artimiausiu metu didinti išlaidas gynybai iki 2,5 proc. nuo BVP – susijęs su pastarųjų nenoru, kad šalies gyventojų gyvenimas pagerėtų „valstiečių“ valdymo laikotarpiu“.
Valdančiųjų lyderis formuoja nuomonę, girdi, kuo stipresnę kariuomenę turėsime, tuo skurdžiau gyvensime? Nesąmonė, demagogija, klasta. Kariuomenė ir mūsų gyvenimo kokybė – tampriai susiję reiškiniai. Jie vienas kitą papildo. Jų negalima priešinti. Jei Lietuva nebus saugi kariniu požiūriu, joje gyvenantys lietuviai vargu ar galės džiaugtis gražiu gyvenimu. Valstybių, kurios nėra saugios, vengia stambūs verslininkai, turtingi turistai, kultūros, meno žmonės.
Ar galima pritarti konservatorės Rasos Juknevičienės pareiškimui, jog R. Karbauskio samprotavimai, esą skirdami lėšas Lietuvos gynybai skriaudžiame Lietuvos žmones, – „Kremliaus projektas“? R.Karbauskio noras kuo greičiau bent mažumėlę pagerinti mūsų buitį – tarsi suprantamas. Bet kodėl – būtent kariuomenės, o ne valdininkų, politikų, turtuolių sąskaita? Rusija seniai pučia miglą į akis, esą Lietuvai nereikalinga stipri kariuomenė. Šias nuotaikas Kremliaus bosai skleidžia nuo pat pradžių, vos tik buvo paskelbtas Kovo 11-osios Aktas.
R.Karbauskio pasiaiškinimai, kad jis nenorėtų stipriai didinti išlaidų karinėms reikmėms tik 2019-aisiais, o vėliau – prašom, – nenuoširdūs. Kariuomenę reikia stiprinti nuolat – kasdien, kasmet.
Baisiausia, kad panašiai kaip R.Karbauskis suokia ir mūsų premjeras Saulius Skvernelis. Paprašytas pakomentuoti R. Karbauskio žodžius, Ministras pirmininkas gynė didžiausios frakcijos Seime seniūną. S.Skvernelis tvirtino, kad R. Karbauskis tikriausiai norėjęs pasakyti, jog nepalaiko idėjos finansavimą gynybai didinti iki 2,5 proc. tuoj pat, 2019-aisiais, metais.
S. Skvernelio teigimu, dėl ne itin geros situacijos šalies gynybos srityje yra kaltos ankstesnės vyriausybės, neskyrusios užtektinai lėšų gynybai. Premjeras pabrėžė, kad egzistuoja apie 4 mlrd. eurų skylė, kuri susidarė kelerius metus neskiriant pakankamai lėšų gynybai.
Akivaizdu, kad mestas priekaištas konservatoriams. Taip, ši partija, kaip ir visos kitos, nuodėminga. Kai Lietuvą valdė konservatoriai, Lietuvos kariuomenė negaudavo pinigų tiek, kiek reikėjo. Tačiau konservatorių Achilo kulnas – ne priešiškumas kariniams valstybės poreikiams. Tiesiog taip susiklostydavo aplinkybės, kad jie į valdžią ateidavo tik tuomet, kai valstybės biudžetas – tuščias, išvaistytas. Kitoms į valdžią ateinančioms partijoms sekdavosi geriau. Jeigu esame sąžiningi, principingi konservatorių oponentai, šio neturėtume pamiršti.
Ypač stebina premjero pareiškimas dėl vadinamųjų šimtaprocentinių įrodymų būtinumo. Balandžio 5-ąją duodamas interviu „Žinių radijui“ jis pareiškė: „Manau, kad tiek Jungtinė Karalystė, tiek pasitelkti tarptautiniai ekspertai turėtų labai aiškiai iki galo atsakyti ir padėti tašką, nes dabar yra labai didelė tikimybė, kad tai yra padaryta iš Rusijos pusės, bet didelė tikimybė nėra visiškas, šimtaprocentinis, fakto patvirtinimas“.
Tik pamanykite, mūsų premjeras nežino, kas chemine medžiaga bandė nunuodyti į Didžiąją Britaniją pabėgusį buvusį Rusijos agentą Sergejų Skripalį, išdavusį didžiausias Rusijos paslaptis! Gal britai, amerikiečiai, lietuviai? O gal mūsų premjerui neaišku, kas radioaktyviuoju poloniu nužudė į Vakarus pabėgusį, Vladimirą Putiną gyvenamųjų namų sprogdinimu Maskvoje ir Volgodonske kaltinusį Aleksandrą Litvinenką? Drįstu manyti: jei S.Skvernelis nesuvokia tokių elementarių dalykų, tai tada jis niekad nieko nesupranta apie Rusiją ir todėl jis – silpnas premjeras. O jei blefuoja, tai, vadinasi, ruošiasi Lietuvos prezidento rinkimams. Bet išrinktas prezidentu jis būtų niekam tikęs vadovas, nes nori remtis būtent tais Lietuvos piliečiais, kuriems neva taip pat neaišku, kas ir kodėl žudo V.Putino kritikus.
Nesu didelis konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio gerbėjas, bet jis taikliai įvardino mūsų premjero gudravimus: „1. Reikia atnaujinti tarpvyriausybinius santykius tarp Rusijos ir Lietuvos. 2. Nėra faktų, kad Karbauskis daro verslą Rusijoje. 3. Nėra iki galo įrodyta, ar Skripalį nunuodijo rusai. Taip kalba Lietuvos Premjeras. Deleguotas iš rusiškų trąšų praturtėjusio verslininko. To paties, kuris nenori didinti finansavimo gynybai. Visame šitame kontekste nenorom prisimenu VSD ataskaitoje minimą faktą, kad Rusija kitais metais mūsų Prezidento rinkimuose turės savo kandidatą. O gal jau turi? O gal ir programa jau pristatyta?“
Taigi būkime budrūs. Kremlius būtų kvailas, jei nekurptų intrigų. Panašių į tas, kurios iškilo į dienos paviršių dėl įtakingo verslininko Gedimino Žiemelio. Mūsų VSD šį aviacijos verslu sėkmingai Rusijoje užsiimantį biznierių laiko įtartinu. Jis siejamas su įtakingais rusų oligarchais ir valdžios viršūnėle Kremliuje. O kaip kitaip sėkmingai įsikurti Rusijoje?
Lietuviškoje spaudoje apie G.Žiemelio sąsajas su Kremliumi prirašyta ne viena dešimtis išsamių publikacijų. Jose gausu įtikinamų paaiškinimų, kodėl VSD nerekomendavo leist jam investuoti Vilniaus oro uoste bei kituose mūsų strateginiuose objektuose, pavyzdžiui, Zokniuose, kur leidžiasi NATO lėktuvai. Juk logika labai paprasta: jei tinki Kremliui, tai kodėl tavimi turi pasitikėti oficialusis Vilnius?
Bet įdomiausia, kad rusiškoje spaudoje pasirodė garsaus sovietinių laikų lakūno – bandytojo Magomedo Talbojevo straipsnis, lietuvį verslininką įvardinantis kaip NATO šnipą, įsikūrusį greta strateginių Rusijos objektų. Buvęs sovietų lakūnas kreipėsi į Rusijos slaptąsias tarnybas klausdamas, „kas ir kodėl NATO šalies atstovui suteikė teisę įsigyti strateginį objektą šalia Michailo Gromovo skrydžių bandymo instituto, kuriame iki šiol saugomos Rusijos valstybės paslaptys“. Rusijos didvyrio vardą užsitarnavęs generolas majoras skambina pavojaus varpais: „Taip, ten natovcai vaikšto po „Buran“ aikštelę“.
Būtų puiku, jei M.Talbojevo įtarimai pasitvirtintų. Lietuvai turėti agentą pačiame Maskvos centre – puikus pasiekimas! Bet juk viskas aukštyn kojomis. Šių eilučių autoriaus požiūriu, norima sujaukti lietuvių protus, kad neprieteliai atrodytų labai lietuviški.
Panašiai Rusija elgsis ir šiais, ir 2019-aisiais, kai rinksime naująjį Lietuvos prezidentą. Neapsirikime…
Informacijos šaltinis – Amerikoje leidžiamas lietuvių laikraštis Draugas.org
