Arūnas Spraunius. Korupciniuose autoritarinių režimų labirintuose – pavyzdžiai iš Lietuvos bei Rusijos


Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Arūnas Spraunius.

Balandžio 9-ąją Lietuvos viešoji erdvė ištransliavo naujienų agentūros „Reuters“ žinią,  kad verslininko Gedimino Žiemelio netiesiogiai kontroliuojamos įmonės nuomojo orlaivius Ukrainos bendrovėms, tiekusioms lėktuvus Sirijoje Basharo al-Assado režimo pusėje kariaujančių rusų samdinių transportavimui.

„Reuters“ citavo Ukrainos orlaivių registrą, kad nuo 2016-ųjų spalio iki 2018-ųjų vasario Lietuvoje registruotos bendrovės „Avia AM Leasing“ antrinėms įmonėms priklausantys penki lėktuvai buvo išnuomoti Ukrainoje veikiančioms kompanijoms „Khors“ ir „Dart“. „Khors“ buvo įtraukta į JAV vyriausybės „juodąjį sąrašą“, o ir „Dart“ jame kurį laiką figūravo dėl savo vaidmens prisidedant prie vakarietiškų orlaivių „Airbus“ ir „Boeing“ eksporto Sirijos oro bendrovėms, nepaisant draudimo tą daryti. Kovo pabaigoje naujienų agentūrai susisiekus su „Avia AM Leasing“, trys iš tų lėktuvų pašalinti iš Ukrainos registro.

Viena taip pat ir šios informcijos pasekmių galima laikyti„Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų“ (TS-LKD) politikų balandžio 11-ąją pateiktą siūlymą AB „Avia AM Leasing“ ir AB „Avia Solutions Group“ (ASG) įtraukti į NATO partnerių nepatikimų tiekėjų sąrašus. Pasiūlymas pateiktas premjerui Sauliui Skverneliui, užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui bei Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT). Pasak konservatorių, ASG dukterinės įmonės galimai siejamos su Kremliaus aplinka, įskaitant Rusijos Federacijos gynybos pramonę, JAV sankcionuojamus asmenis ir finansines institucijas.

ASG įsteigta 2005 metais privatizuotų „Lietuvos avialinijų“ bazėje, gyvavo 4-eris metus iki bankroto 2009-aisias paskelbimo. Kitos G.Žiemelio privatizuotos kompanijos sėkmingai dirba iki šiol, pavyzdžiui, „Baltic Ground Services“ (BGS) aptarnauja lėktuvus bei keleivius Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Ukrainos (Odesos, Lvovo bei Kijevo Žulianų ir Borispolio) oro uostuose (iš viso 15-oje) bei turi Lietuvos kariuomenės lėktuvų aprūpinimo kuru Vilnaius oro uoste sutartį (baigiasi 2019-ųjų balandį), „Helisota“ remontuoja sraigtasparnius. Pasak Lietuvoje gyvenančio antikorupcinio projekto „Municipalinio skenerio“, kuris atliko ASG akcininkų nustatymo tyrimą, vieno autorių Michailo Maglovo, yra taip pat kompanija, išperkamosios nuomos būdu tiekianti lėktuvus, suteikusi orlaivius kompanijoms „Aeroflot“ bei „Transergo“.

„Municipalinio skenerio“ tyrimas skelbtas interneto puslapyje „Svoboda news“ publikacijoje „NATO degalų tiekėjas kaltinamas ryšiais su Rusija“ (03 09). Pasak jo autorių, tarp kompanijos, kurios dukterinės įmonės aptarnauja Lietuvos armijos orlaivius ir gali turėti priėjimą prie kitų NATO šalių karinės technikos, akcininkų – Rusijos valstybinės korporacijos „Rostec“ generalinis dirketorius Sergejus Čemezovas bei pramonės ir prekybos ministras Denisas Manturovas (Dmitrijaus Medvedevo vyriausybėje). 2013-ųjų pabaigoje prieš pat Krymo aneksiją G.Žiemelis įsijungė į naujo Maskvos oro uosto „Žukovskij“ statybos projektą, kai gruodžio 30-ąją su „Rostec“ generalinio direktoriaus pavaduotoju Dmitrjumi Šugajevu pasirašė  bendradarbiavimo susitarimą dėl ketvirto Maskvos oro uosto vystymo bei valdymo. ASG į bendros įmonės įskaitinį kapitalą įnešė 22 milijonus eurų, „Rostec“ – nekilnojamąjį turtą bei oro uosto „Ramenskoje“ žemę. Įvykus šiam sandoriui, Lietuvos valstybės saugumo departamentas (VSD) įvardijo ASG nepatikima kompanija, bendradarbiavimas su kuria neatitinka nacionalinio saugumo interesų, o 2014-ųjų liepą panaikino BGS patikimo tiekėjo statusą, kuris suteikdavo teisę dalyvauti įslaptintuose sandoriuose. Projekto autoriai taip pat atskleidė, kad ASG 2014-aisiais išleido 1,7 milijono papildomų akcijų, kurias per ofšorines kompanijas Kipre bei Liuksemburge pardavė buvusiam dar Sovietų Sąjungos prekybos ministro pavaduotojui Sergejui Aliošinui, tėvui Boriso Aliošino, kuris su S.Čemezovu yra Rusijos vyriausybės valdomos Jungtinės lėktuvų korporacijos direktorių tarybos narys (pirmininkas – D.Manturovas).

VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.

Pasak „Municipalinio skenerio“, tokiu būdu su S.Čemezovu bei D.Manturovu susiję asmenys gavo ne mažiau 10 proc. ASG akcijų. 2015-ųjų gegužę oro uosto „Žukovskij“ valdytoja kompanija „Ramport Aero“ su „Rostec“ priklausančiu banku „Novikombank“, kuriam Vakarai taiko sankcijas, pasirašė oro uosto plėtimo kreditavimo sutartį. Primintina, kad iš „Žukovskij“ atliekami lėktuvų reisai į Rusijos aneksuotą Krymą.

Pasak „Municipalinio skenerio“ autorių, pagrindinių ASG akcininkų taip ir nepavyko nustatyti, nes jie slepiasi už Nyderlandų fondų, kurie neįpareigoja atskleisti akcininkų (jais dėl to ir naudojamasi). Viena vertus, sankcijų pažeidimo formaliai nėra, nes ASG ir „Rostec“ bendradarbiavimas nesusijęs su kariniais reikalais, iš kitos pusės, yra VSD bei Lietuvos vyriausybės pozicija.

Viename ASG išplatintų pranešimų teigiama, kad prieš kompaniją vykdoma informacinė ataka ir kad „Avia AM Leasing“ nei jos antrinės įmonės niekada nenuomojo ir nepardavė lėktuvų bendrovėms „Khors“ ir „Dart“, o agentūroje „Reuters“ paskelbta informacija neatitinka tikrovės ir ją galimai inicijuoja įvairių šalių specialiosios tarnybos. G.Žiemelis, panašu, nemato nieko smerktino bendradarbiavime su „Rostec“ bei S.Čemezovu, buvusiu KGB agentu Vokietijoje bei V.Putino kaimynu Drezdene. Kovo 6-ąją ASG paskelbė atsakymą-pareiškimą ir į „Municipalinio skanerio“ tyrimą, kuriame pakartojo, jog kompanija užsienyje turi tik komercinių interesų ir nieko bendra su aukštais rusų pareigūnais.

Vis dėlto G.Žiemelio valdoma ASG ir dėl savo veiklos pobūdžio atsidūrė tarp dviejų ugnių, nes vasarį viešojoje erdvėje ėmė sklisti informacija apie rusų įtarimus renčiant NATO bazę Pamaskvėje, Žukovskio tarptautiniame oro uoste. Maždaug, NATO lėktuvus turinti teisę aptarnauti lietuviško kapitalo įmonė skverbiasi į pačią Rusijos „širdį“.

* * *

Dar viena pastarųjų mėnsių istorija, pačioje Rusijoje jau lyg ir patikimai susieta su būsima vyriausybe, kurią prezidentas Vladimiras Putinas turės tvirtinti po inauguracijos gegužės 7 dieną. Kovo 31-ąją buvo suimti iš Dagestano Machačkalos kilę milijardierius Zijavudinas Magomedovas ir jo brolis Magomedas, balandžio 5-ąją Maskvos Tverės teismas areštavo tyrėjų iš jų paimtus pinigus. Broliai apkaltinti sukčiavimu, pinigų iššvaistymu (esą ofšorinėse zonose paslėpė virš 2,5 milijardo biudžetinių rublių) bei nusikalstamos grupuotės įsteigimu. Abu įtariamieji siūlė teismui paleisti juos už 5 milijardų rublių užstatą, bet teisėjas sutiko su kaltintojų argumentu, kad Magomedovai spruks arba būdami laisvėje mėgins paveikti teisminį tyrimą, ir milijardierius paliko už grotų. Kartu suimtas jų koncernui „Summa Group“ priklausančios bendrovės „Intex“ direktorius Arturas Maksidovas.

Nors informacijos rusų viešojoje erdvėje mažai, iš to, „kas yra“, galima daryti prielaidą, jog tyrėjai turi pretenzijų dėl epizodų Kaliningrade – nedidelio grunto sitprinimo kontrakto, pelkėtoje teritorijoje statant stadioną „Baltik Arena“ pasaulio futbolo čempionatui. Jį iš pradžių projektavo Omsko kompanija „Mostovik“, bet šis projektas nebuvo panaudotas, mat „Mostovik“  projektavimo procese bankrutavo. Jį perėmusi verslo oligarcho Araso Agalarovo bendrovė „Krokus“ projektą perdirbo, rangovų konkursą išlošė broliai Magomedovai, dempingu mažinę kainas, kas galų gale išprovokavo jų konfliktą su A.Agalarovu (broliai kaltino „Krokus“ projekavimo klaidomis, kas lėmė papildomų lėšų poreikį). Ekspertizių bei teismų maratoną iš pradžių laimėjo koncernas „Summa Group“, bet paskui „Krokus“ su Rusijos vyriausybės palaiminimu inicijavo naujas ekspertizes, kurios lyg ir parodė, jog koncernas grunto stiprinimui naudojo netinkamos sudėties smėlį.

2014-aisiais pelnytas Kaliningrado oro uosto kilimo tako rekonstrukcijos projektas gerokai solidesnis, įvertintas 3 milijardais 200 tūkstančiai rublių. Tačiau jis pelnytas po Krymo aneksijos, kai rublio kursas smuko ir pabrango skalda, kurią teko gabentis iš karjerų Norvegijoje bei Švedijoje. Rekonstrukciją stabdė ir aplinkybė, kad ją vykdyti reikėjo oro uostui nenutraukiant darbo. Galų gale Rusijos vyriausybė kontraktą nutraukė, tačiau teismus laimėjo koncernas „Summa Group“.

Tokia yra ne ypač raiški informacija, kurią šiuo metu galima rasti rusų viešojoje erdvėje. Pasak „Svoboda news“ korespondentės Kaliningrade Nelli Muminovos („Svoboda“ 04 03), Magomedovų ir A.Agalarovo konfliktą lydėjo galybė interesų „povandeninių srovių“, tarkime,  ginčo dėl Machačkalos uosto kontrolės, kuris „įeina“ į irgi iš Dagestano, bet Derbento kilusio verslo oligarcho Suleimano Kerimovo interesų lauką. Vakarų sankcijų sąlygomis pinigų vis labiau trūksta, konkurentai visomis įmanomomis priemonėmis šalino vieni kitus, vogė visi, iš principo  galima sodinti visus „Baltik Arena“ statybos koncesininkus.

Turiningesnis šioje istorijoje vis dėlto autoritarinio dvaro žaidimų elementas. Ir pasak Rusijos finansų ministerijos, vos 3,6 proc. valstybinių užsakymų Rusijoje vykdomi konkurso būdu, likusi dalis – kai yra vienas „konkursantas“ arba kitu metodu, ir čia jau ima veikti „jungties“ su aukštais valstybės pareigūnais faktorius. Čempionu čia rusų viešoji erdvė laiko verslo oligarchą Arkadijų Rotenbergą, gi broliai Magomedovai pradedant 2015-aisiais korupcinėje „piramidėje“ ėmė prarasti pozicijas, pasak „svobodanews“ (04 03), ir dėl ryšių su pusbroliais Mahomedu bei Achmedu Bilalovais, kurie 2013-aisiais labai jau lėtai statė olimpinio Sočio objektus, ir už  netinkamą „Vnešekonombanko“ kredito panaudojimą buvo viešai „sunešioti“ prezidento V.Putino, po ko skubiai išvyko į užsienį, kur reziduoja po šiai dienai.

Magomedovai siejami su vis dar Rusijos premjero Dmitrijaus Medvedevo artimiausios aplinkos žmonėmis, jų verslas ir įgavo dinamiką 2008-aisiais prezidentauti pradėjus D.Medvedevui. Pasak „svpressa.ru“ (04 02), jie sieti su vicepremjero Arkadijaus Dvorkovičiaus aplinka, kurio uošvis verslininkas Chandadašas Rustamovas – irgi išeivis iš Dagestano Derbento. Šis suėmimas atrodo ir kaip D.Medvedevo pozicijų silpninimas vyriausybės atsistatydinimo bei perskyrimo išvakarėse. Brolių verslas buvo susijęs su uostais bei logistika, tai reiškia, jog „Summa Group“ turėjo tiesioginių reikalų su svarbiais valstybinio žaliavų sektoriaus atstovais.

Dabartinėmis „tarpuvaldžio“ aplinkybėmis įtakingi žaidėjai naudojasi galimybe veikti prieš oponentus bei valyti „konkurencinį lauką“. Kita vertus, pasak su korupcija besikaunančio opozicionieriaus Aleksejaus Navalno, koncernas „Summa Group“ finansavo taip pat Rusijos prezidento spaudos atstovo Dmitrijaus Peskovoir jo žmonos atostogas jachtoje „Maltese Falcon“ Viduržemio jūroje.

Šveicarų „Neue Zürcher Zeitung“ (04 03) vertinimu, Rusijos liberalų verslo elitą į turtingiausių Rusijos šeimų penketuką įeinančios (pagal žurnalo „Forbes“ versiją) „Summa Group“ savininkų šeimos atstovų areštas sukrėtė, tai gali būti naujos rusų verslo nerimo bangos pradžia, užsiimantys juo Rusijoje žino visada viena koja esantys kalėjime. Pasak šveicarų dienraščio, be abejo, tai įspėjimas (kol kas sunku pasakyti – koks) ir užsienio investuotojams.

Labirintas. Turbosquid.com

Politologas Michailas Tulskis primena, kad brolių Magomedovų kontroliuojama „Tolimųjų rytų jūrų laivininkystė“ 2012-aisiais dar atnešė pusę milijardo rublių pelno, kitais metais patyrė minimalų nuostolį, nuo 2014-ų iki 2016-ųjų metiniai nuostoliai sudarė 8 milijardus, 2016 metais siekė 4,2 milijardo.

Apibendrinant, 2014-2017 metais pagrindinė koncerno „Summa Group“ kompanija patyrė apie 20 milijardų rublių nuostolių. Pinigai baigėsi, užtat ėmė kauptis problemos, pasak M.Tulskio, anksčiau Magomedovai galėjo „patepti“ bet ką, dabar „tepti“ nebėra už ką. Praturtėję iš valstybinių užsakymų arba/ir ryšių su aukštais valdininkais jie „pražiūrėjo“ tiesos momentą (sankcijos, pinigų stygius, konkurentų spaudimas) ir tapo idealiu taikiniu, įtakingi draugai dabar jiems neturi laiko, turi rūpintis savimi: menkiausias neatsargus judesys – ir tu už vyriausybės ribų, jei ne dar blogiau. Tokios yra autoritarinių režimų realijos.

Šių istorijų moralu galima laikyti ir faktą, kad esama verslų, kurie autoritariniuose kraštuose pavojingi pagal apibrėžimą, kur susilietimas su valdžios struktūromis verslą būtinai korumpuoja. Dažniausiai tokie ypač jautrūs yra strateginiai sektoriai, prie kurių aviacija, uostai, logistika būtinai priskirtini ir jokie „nesikišimai į politiką“ neišgelbės, jei „kortos“ valdžios koridoriuose „sukris“ nepalankiai. Todėl su autoritarais strateginiuose sektoriuose dirbančius verslininkus Vakarai ir įtraukia į nepatikimųjų registrus.

2018.04.24; 12:00

print