Tetsuya Yamagamis. EPA – ELTA foto
Tokijas, liepos 10 d. (dpa-ELTA). Buvusį Japonijos premjerą Shinzą Abę nušovęs vyras, anot žiniasklaidos, pradžioje planavo bombos išpuolį.
Naujienų agentūra „Kypdo“, remdamasi tyrėjų šaltiniais, sekmadienį pranešė, kad 41-erių buvęs karinio laivyno kareivis mėgino pasigaminti bombą.
Tetsuya Yamagamis penktadienį savadarbiu ginklu nušovė Sh. Abę rinkimų kampanijos renginyje Naroje. Jis po sulaikymo, pasak žiniasklaidos, teigė, kad veikė vedamas neapykantos vienai religinei grupuotei, kurią rėmė Sh. Abė.
Jo motina šiai religinei organizacijai esą aukojo dideles pinigų sumas, ir tai ją sužlugdė. Grupuotės pavadinimo policija iki šiol neįvardijo. Tačiau internetinis žurnalas „Gendai Business“ teigia iš tyrėjų šaltinių sužinojęs, kad tai ginčytina mirusios korėjiečio sektos įkūrėjo San Myung Moono Susivienijimo bažnyčia.
Dar kaip Moono sekta žinoma Susivienijimo bažnyčia turi narių daugelyje šalių, įskaitant Japoniją. Ji remia konservatyvius politinius siekius. Sektos atžvilgiu draugiškai nusiteikusiais laikomi tokie politikai, kaip buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Sh. Abė.
Griežtas antikomunistas San Myung Moonas sektą įsteigė 1954 metais. Ištikimų sekėjų dėka jis įkūrė įmonių imperiją, kuri jam sukrovė milijardus.
Sh. Abės žudikas, anot žiniasklaidos, per apklausą neigė veikęs dėl nepasitenkinimo buvusio premjero politinėmis pažiūromis. Iš pradžių jis esą neketinęs taikytis į konservatorių politiką, o taikiniu buvo numatęs vieną religinės grupuotės lyderių.
Įtariamojo bute policija rado sprogmenų ir savadarbių ginklų.
Teksaso pradinėje mokykloje užpuolikas nužudė 19 vaikų. EPA-ELTA nuotr.
Ostinas, gegužės 25 d. (AFP-ELTA). Teksaso pradinėje mokykloje paauglys užpuolikas antradienį nužudė mažiausiai 19 mažamečių vaikų ir du suaugusius. Prezidentas Joe Bidenas pasmerkė JAV ginklų lobistus ir pažadėjo nutraukti masinių šaudynių ciklą šalyje.
Išpuolis Juvaldyje, nedidelėje bendruomenėje maždaug už valandos kelio nuo Meksikos sienos, yra daugiausiai aukų pareikalavęs šaudymas JAV mokykloje per pastaruosius metus ir naujausias kruvino ginkluoto smurto atvejis visoje Amerikoje.
„Atėjo laikas šį skausmą paversti veiksmais kiekvienam tėvui, kiekvienam šios šalies piliečiui“, – emocingai kalbėjo J. Bidenas. „Atėjo laikas tiems, kurie trukdo, vilkina ar blokuoja sveiku protu grindžiamus ginklų įstatymus, pranešti, kad to nepamiršime“, – sakė jis. „Kaip tauta, turime paklausti, kada, dėl Dievo, pasipriešinsime ginklų lobistams? Kada, dėl Dievo, padarysime tai, ką visi žinome, kad reikia padaryti?“
Teksaso gubernatorius Gregas Abbottas, kalbėdamas per spaudos konferenciją, įvardijo įtariamąjį Salvadorą Ramosą, 18 metų vietos gyventoją ir JAV pilietį. „Jis šaudė ir žudė, siaubingai ir nesuvokiamai“, – sakė G. Abbottas.
Teksaso viešojo saugumo departamento pareigūnai CNN sakė, kad užpuolikas, manoma, iš pradžių nušovė savo močiutę, o apie vidurdienį nuvyko į Robo pradinę mokyklą, ten paliko automobilį ir vilkėdamas neperšaunamą liemenę ginkluotas šautuvu ir pistoletu įėjo į mokyklą.
Pareigūnai nurodė, kad užpuoliką nukovė atvykę pareigūnai, ir vėliau pridūrė, kad per užpuolimą žuvo ir du suaugę žmonės.
Filmuotoje medžiagoje buvo matyti, kaip nedidelės vaikų grupelės skinasi kelią pro stovinčius automobilius ir geltonus autobusus, kai kurie susikibę už rankų, su policijos palyda bėgdami iš mokyklos, kurioje mokosi maždaug 7–10 metų moksleiviai.
Tai daugiausiai aukų nusinešęs toks incidentas nuo 2012 m. Sendi Huko šaudynių Konektikute, kai žuvo 20 vaikų ir šeši darbuotojai.
Baltieji rūmai įsakė iki pusės nuleisti vėliavas gedint aukų, kurių mirtis sukėlė šoką visoje šalyje, vis dar neatsigavusioje po siaubo Sendi Huke.
Nepaisant nuolat pasikartojančių masinių šaudynių, JAV Kongrese žlugo kelios iniciatyvos reformuoti ginklų naudojimo taisykles, todėl valstijos ir vietos tarybos pačios gali sugriežtinti arba susilpninti apribojimus.
2020 m. JAV įvykdyta 19 350 žmogžudysčių su šaunamaisiais ginklais – beveik 35 proc. daugiau nei 2019 m., skelbia Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC).
Broliai Kenedžiai
Roberto F. Kennedy žudikas Sirhanas Sirhanas jau netrukus gali atgauti laisvę. Apeliacinė komisija Kalifornijoje penktadienį pasisakė už tai, kad 77-erių nusikaltėlis būtų paleistas iš kalėjimo, pranešė „The Los Angeles Times“ ir stotis CNN.
S. Sirhanas 53 metus sėdi už grotų. Tai buvo 16-asis jo malonės prašymas. Komisijos sprendimą turi įvertinti dar viena institucija ir tada jis bus pateiktas Kalifornijos gubernatoriui. Šis paleidimą galėtų blokuoti.
Jeruzalėje gimęs palestinietis S. Sirhanas R. F. Kennedy nušovė 1968 metų birželio 5 dieną Los Andžele – praėjus kelioms valandoms po to, kai jis Kalifornijoje laimėjo pirminius demokratų kandidato į prezidentus rinkimus. Tai buvo S. Sirhano protestas prieš proizraelietišką R. F. Kennedy politiką, skelbta tada. Penkeri metai prieš tai Dalase buvo nušautas R. F. Kennedy brolis, JAV prezidentas Johnas F. Kennedy. Prezidentaujant broliui, R. F. Kennedy buvo JAV generalinis prokuroras.
S. Sirhanas 1969 metais pradžioje buvo nuteistas mirties bausme. Tačiau 1972-aisiais Kalifornijai atsisakius mirties bausmės, ji buvo pakeista kalėjimu iki gyvos galvos. S. Sirhanas bausmę atlieka kalėjime San Diege.
S. Sirhano paleidimą remia du R. F. Kennedy sūnūs: Douglas Kennedy ir Robertas Kennedy jaunesnysis, kuris jau aplankė žudiką kalėjime.
Sužinojęs apie Apeliacinės komisijos sprendimą, S. Sirhanas šypsojosi ir pritariamai iškėlė nykštį, pranešė agentūra AP.
A. Blinkenas ir S. Lavrovas. EPA – ELTA foto
JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas patikino, kad jų vyriausybės, nepaisant didelės įtampos tarp abiejų šalių, yra pasirengusios dialogui. Jei vadovybės Vašingtone ir Maskvoje galėtų bendradarbiauti, pasaulis būtų „saugesnė vieta“, – sakė A. Blinkenas trečiadienio vakarą susitikęs su S. Lavrovu.
Tai buvo pirmasis abiejų diplomatijos vadovų susitikimas nuo JAV prezidento Joe Bideno kadencijos pradžios sausį. A. Blinkenas pažymėjo, kad jo vyriausybė siekia „nuspėjamų“ ir „stabilių“ santykių su Maskva. Tačiau jis kartu įspėjo, kad, jei Rusija elgsis „agresyviai“ su JAV ir jų sąjungininkėmis, „tada mes duosime atsaką“.
S. Lavrovas savo ruožtu patikino, kad jo vyriausybė pasirengusi pokalbiams su Vašingtonu visomis be išimties temomis, jei šis dialogas vyks „sąžiningai“ ir bus pagrįstas „abipusiu pasitikėjimu“. Dvišalis S. Lavrovo ir A. Blinkeno susitikimas vyko Islandijos sostinėje Reikjavike Arkties Tarybos posėdžio kuluaruose.
Vašingtono ir Maskvos santykiai nuo J. Bideno kadencijos pradžios smarkiai pablogėjo. J. Bidenas paskelbė apie griežtesnį kursą Maskvos atžvilgiu po to, kai jo pirmtakas Donaldas Trumpas buvo kaltinamas dėk per didelio nuolaidumo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. J. Bidenas, pavyzdžiui, kovą interviu teigiamai atsakė į klausimą, ar laiko V. Putiną „žudiku“.
Šalių santykius, be kita ko temdo, pastarasis Ukrainos konflikto paaštrėjimas, Rusijos elgesys su kalinamu Kremliaus kritiku Aleksejumi Navalnu ir kaltinimai dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus.
Balandį JAV vyriausybė išsiuntė 10 Rusijos diplomatų. Be to, Vašingtonas dėl spėjamo Rusijos kišimosi į rinkimus bei kibernetinės atakos, kuria taip pat kaltinama Rusija, paskelbė sankcijas Maskvai. Į tai reaguodama Rusija savo ruožtu išsiuntė 10 JAV diplomatų ir virtinei JAV pareigūnų uždraudė atvykti į šalį.
Centre – Zelimchanas Changošvilis
Vokietijos prokurorai ketvirtadienį apkaltino Rusiją užsakius įvykdyti Gruzijos piliečio žmogžudystę Berlyno parke.
Kaltinimai dėl užsakytos žmogžudystės įvykdymo pateikti Rusijos piliečiui, o žmogžudystę, prokurorų manymu, užsakė Rusijos vyriausybė.
„Nežinomą dieną iki 2019 liepos 18 d. kaltinamasis gavo Rusijos Federacijos centrinės valdžios institucijų nurodymą likviduoti čečėnų kilmės Gruzijos pilietį Tornikę K.“, – teigiama federalinių prokurorų pareiškime, o žudikas įvardijamas kaip Vadimas K., dar žinomas kaip Vadimas S.
Netrukus po šio pareiškimo paskelbimo Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas pagrasino Rusijai sankcijomis dėl nužudymo, kuris buvo įvykdytas 2019 metų rugpjūtį Berlyno parke.
Nužudytas Gruzijos pilietis kai kur minimas kaip Zelimchanas Changošvilis, kitur kaip Tornikė K. Teigiama, kad jis buvo lauko vadas per Čečėnijos karą. Pernai rugpjūčio 23 d. parke Berlyne jam buvo du kartus šauta į galvą iš arti.
Policijos departamentas pranešė, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ekspertai, prioriteto tvarka ištyrę iš įvykio vietos gautus mėginius, konstatavo, kad Mažeikių r., Viekšnių sen., Birbiliškės kaime gaisravietėje rasti palaikai yra Stasio Braso, kuris įtariamas šį rytą nušovęs ir sužeidęs policijos pareigūnus.
Speciali policijos operacija yra baigiama, apie ekspertizės rezultatus informuoti ir kolegos Latvijoje, kurie taip pat nutraukia vykdytas paieškos priemones.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla dėkoja visiems operacijoje dalyvavusiems pareigūnams.
Kaip ELTA jau skelbė, tarnybos metu penktadienį sužaloti du Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnai. Vienas jų, Saulius Žymantas, sužalotas sunkiai, mirė. Kita pareigūnė sužalota į koją, jos gyvybei pavojus negresia.
Pasak Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio, tikrindami gautą informaciją apie Mažeikių rajono Birbiliškės kaime smurtaujantį vyrą, į jo namus atvykusius patrulius įtariamasis pasitiko šūviais. Prieš tai, įtariama, jis buvo padegęs namą.
52-ejų įtariamasis S.Brasas anksčiau neteistas ir policijai nebuvo žinomas.
Birbiliškės kaime buvo įvestas specialus planas, į įvykio vietą išsiųstos gausios Telšių, Klaipėdos ir Šiaulių apskrities pareigūnų pajėgos, policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras” pareigūnai.
Policijos departamentas pranešė, kad atliekant tarnybinę pareigą žuvusio pareigūno S.Žymanto laidotuvės vyks pirmadienį.
Šiandien jau aiškėja detalės vieno nutikimo, su kuriuo siejami Prahoje reziduojantys rusų diplomatai bei Rusijos slaptosios tarnybos. Čekijos dienraštis Respekt skelbia, kad maždaug prieš tris savaites į Čekijos sostinę atskrido rusų diplomatinį pasą tyrėjęs mįslingas vyriškis, kurį Rusijos ambasados darbuotojai diplomatinius numerius turinčiu automobiliu nuvežė į ambasados namą.
Čekijos žurnalistai mano, kad portfelyje vyriškis galėjo turėti mirtinai pavojingų nuodų. Pasak Respekt, atvykėliui greičiausiai buvo įsakyta kažką nužudyti Čekijos teritorijoje. Respekt taip pat pastebėjo, kad po nepažįstamojo atvykimo į Prahą čekų slaptosios tarnybos ėmė akylai saugoti keletą savų politikų: Prahos merą Zdeneką Gržibą ir Prahos-6 administracijos vadovą Ondržejų Kolaržą. Apie tai, kad šiems Prahos politikams skirta valstybinė apsauga, pranešė tas pats Respekt. Abu politikai šių pranešimų kol kas niekaip nekomentuoja. Tačiau Prahos mero atstovė spaudai pripažino, kad miesto vadovas nuo šiol nesinaudoja viešuoju transportu – važinėja automobiliu. Taip jis elgiasi saugumo sumetimais.
Borisas Nemcovas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Belieka priminti, kad Prahos meras buvo vienas iš svarbiausių iniciatorių, siekusių demontuoti paminklą sovietų generolui Koniavui. Jis taip pat pasiekė, kad Prahoje priešais Rusijos ambasadą esanti aikštė būtų pavadinta Kremlių kritikavusio ir prie Kremliaus nušauto Boriso Nemcovo vardu.
Abu šie Prahos vadovo sprendimai labai nepatiko Rusijai. Oficialusis Kremlius pareiškė „didelį nepasitenkinimą“.
Rusijos užsienio reikalų ministerija kol kas nekomentuoja „Respekt“ pranešimo apie į Prahą atvykusį rusų diplomatą su „mirtį nešančiais nuodais“.
Olafas Palmė. EPA – ELTA nuotr.
Praėjus 34 metams po iki šiol neišaiškinto tuometinio Švedijos ministro pirmininko Olofo Palmės nužudymo, tyrėjai skelbia apie poslinkį byloje.
Jis esąs tikras, kad pirmąjį šių metų pusmetį galės atskleisti, kas atsitiko ir kam tenka kaltė dėl žmogžudystės, antradienį Švedijos televizijos stočiai SVT sakė bylą tiriantis prokuroras Kristeris Peterssonas.
Iki vasaros bus pateiktas kaltinimas dėl O. Palmės nužudymo – priešingu atveju tyrimas bus nutrauktas, kalbėjo K. Peterssonas. Pėdsakai esą suteikia pagrindo optimizmui.
Socialdemokratas O. Palmė buvo nužudytas Stokholmo centre po apsilankymo kino teatre 1986 metų vasario 28 dieną. Jis tuo metu daugiau kaip trejus metus vadovavo Švedijos vyriausybei. Aptarinėjamos įvairios nusikaltimo sąmokslo teorijos.
Žinia, kad Lilio miesto centre, netoli traukinių stoties esančiame viešbutyje „Coq Hardi“, sausio 30-ąją keliais dūriais į gerklę nužudytas Čečėnijoje žinomas aktyvus Ramzano Kadyrovo kritikas 44 metų tinklaraštininkas Imranas Alijevas, tarsi nieko ir nesujaudino. Tapo įprasta, kad Čečėnijos mini diktatorius ir geras V. Putino bičiulis taip šalina savo oponentus, kurių pagrindinis ginklas – tiesos žodis apie Kremliaus statytinį ir jo darbelius.
Laikraštis „Le Monde“ praneša, kad, miesto teisėsaugos organų nuomone, tai buvo užsakomoji politinė žmogžudystė. Prie subadyto kūno rastas kruvinas peilis liudija, kad žudikas net nesislėpė ir paliko nusikaltimo įrankį čia pat. Keista, kad policija, įvardijusi tai kaip politinę žmogžudystę ir pagrindinį įtariamąjį – iš Belgijos pas draugą atvažiavusį kitą čečėną, jo nesulaikė ir leido jam pasprukti į Rusiją, o paskui į Grozną. Jokių suėmimų irgi nebuvo atlikta. Kitaip sakant, čia pačių čečėnų reikalas…
Bet logika siūlo kitą išvadą. Į Grozną laisvai grįžęs „Senojo Mansuro“ (toks nužudytojo slapyvardis) žudikas, pravarde „Nuška“, kaip praneša portalas „Kavkazskij uzel“, atraportavo Ramzanui Kadyrovui, kad užduotis įvykdyta. Aršus jo kritikas daugiau nekaltins prezidento už žmogaus teisių pažeidimus. I. Alijevas savo retorikoje ir tinklaraštyje vartojo ypač šiurkščius išsireiškimus ir net necenzūrinę leksiką, o šito muftijaus sūnelis pakęsti negalėjo.
V.Putinas ir R.Kadyrovas
Tiesa, dar gruodį I. Alijevas savo YouTube paskyroje prisiekė ištikimybę R. Kadyrovui ir tikino, kad jis – „vienas iš jo armijos ir tarnaus iki savo gyvenimo pabaigos“. Staiga pasikeitusi I. Alijevo retorika prezidento atžvilgiu privertė R. Kadyrovą griebtis patikrinto metodo – kritiko pašalinimo…
Šis būdas tapo įprastas V. Putino statytiniui. Štai toli gražu nepilnas sąrašas.
Dar 2009 m. sausio 13 d. Vienos centre buvo nužudytas 26 metų Umartas Izrailovas, viešai papasakojęs, kokias žiaurias kankinimo ir bausmių priemones suimtiesiems naudoja R. Kadyrovas. Nusikaltėliai taip pat pabėgo į Čečėniją, nors vėliau buvo suimti.
2017 m. rugsėjo 8 d. Kijevo centre, prie Besarabijos geležinkelio stoties, buvo susprogdintas automobilis su etniniu čečėnu iš Gruzijos Tomūru Mchauriu, kuris buvo susijęs su čečėnais, kovojusiais Donbase. Jau po pusantro mėnesio buvo nužudyta Amina Okujeva – Dž. Dudajevo vardo bataliono vado, kariavusio prieš separatistus Ukrainoje, žmona. 2019 m. rugpjūčio 23 d. profesionalius kileris Berlyno viešbutyje „Moabit“ nušovė Zelimchaną Changošvilį – taip pat R. Kadyrovo oponentą ir Gruzijos pilietį. Vokiečių laikraštis „Der Tagesspiegel“ rašė, kad žudikas buvo samdinys iš Rusijos. Iki šiol tikrinama versija, kad jo pašalinimu buvo suinteresuotos Rusijos specialiosios tarnybos, gavusios užsakymą iš V. Putino numylėtinio R. Kadyrovo.
Rusijoje nužudyta Vladimiro Putino kritikė žurnalistė Ana Politkovskaja
Žiniasklaida primena dar bent penkias 2008 – 2016 m. žudynes, įvykusias Turkijoje, ir ankstesnius čečėnų lyderių pašalinimus. R. Kadyrovas dar tik buvo savo tėvo muftijaus, o paskui Čečėnijos vadovo Achmedo Kadyrovo apsaugininkas, kai 1996 m. balandžio 21-ąją rusų raketa, nukreipta į palydoviniu ryšiu bendraujantį Ičkerijos prezidentą, buvo susprogdintas pirmasis Čečėnijos vadovas Dž. Dudajevas. 2004-ųjų gruodžio 23 d. Dohoje (Kataras) buvo nužudytas prezidentas Zelimchanas Jendarbyjevas. Visai netrukus 2005 m. kovo pradžioje požeminiame bunkeryje Tolstoj Jurto gyvenvietėje žuvo trečiasis Čečėnijos prezidentas Aslanas Maschadovas. Tuomet Kremliaus statytinis R. Kadyrovas ciniškai pareiškė, kad „tai dovana visoms Čečėnijos moterims kovo 8-osios proga“.
Šių eilučių autorius su visais trimis nužudytais Ičkerijos vadovais buvo pažįstamas ir gali paliudyti, kad tai buvo aukštos kultūros, didelio intelekto ir savo vainachų tautos laisvei atsidavę politikai, kurių nekentė ne tik Kremlius, bet ir jo statytiniai, iki šiol uzurpavę valdžią Čečėnijoje.
Minėtą sąrašą galima tęsti kitomis žudynėmis, prie kurių prikišęs rankas tiek Kremlius, tiek Kadyrovų giminė. Manoma, kad yra R. Kadyrovo ryšys su „Novaja Gazeta“ žurnalistės A. Politkovskajos nužudymu 2006 m. spalio 7 d., su neįtikusio FST papulkininkio Movladžio Baisarovo sunaikinimu tų metų lapkritį, su Ruslano Jamadajevo, konfliktavusio su R. Kadyrovu, sunaikinimu 2008-ųjų rugsėjį, su judėjimo „Memorial“ aktyvistės žurnalistės Nataljos Estemirovos pagrobimu ir nužudymu 2009 m. liepą ir t.t.
Įtariama, kad R. Kadyrovo tėvas savo laiku bendradarbiavo su sovietine „kagėbė“, o paskui rėmė čečėnų sukilėlius, kad Maskvai padėtų sunaikinti jų stovyklas ir vadus. Tokiu gruoblėtu keliu ėjo ir eina jauniausias muftijaus sūnus. Dabar 43-jų tesulaukęs Ramzanas lenkia savo tėvą, ištikimai tarnaudamas savo šeimininkui ir vykdydamas jo paliepimus. Todėl pasigirsta silpni argumentai, esą V. Putinas nori atsikratyti savo vasalu. Atvirkščiai: jis jam naudingas. Netgi girdisi gandų, kad V. Putinas numatęs jį padaryti Rusijos vicepremjeru, kai ateis tam laikas, ir dabartinis Rusijos prezidentas įsitvirtins premjero pozicijoje…
Tiesą rašė leidinio „Bloomberg View“ apžvalgininkas Leonidas Bershidsky‘s: „Galima tvirtinti, kad, kol Kadyrovas vadovauja Čečėnijai, atstovaudamas Putino interesus, tol Rusijos lyderis turės neišsenkamas galvažudžių atsargas, tinkančias kariauti ten, kur oficialios fronto linijos nėra – ar Maskvoje, ar Rytų Ukrainoje… Putino oponento nužudymas, kurį įvykdė Kadyrovo pavaldinys, suartino monarchą ir vasalą. Šiaip ar taip, Putino priešai – tai ir Kadyrovo priešai.“
Galvažudiškas juodojo dziudo diržo savininko ir boksininko tandemas įprasmina tamsų senosios imperijos įvaizdį: valdžia uzurpuojama ir žudynių pagalba. Tai tarsi nusikalstamo režimo pamato rišamoji medžiaga.
Išpuolį Kraistčerče išgyvenęs, tačiau per jį žmonos netekęs musulmonas pareiškė atleidęs žudynes surengusiam Brentonui Tarrantui. „Atleidimas yra tai, kas geriausia, dosnumas, meilė ir rūpestis, optimizmas“, – sakė 59-erių Faridas Ahmadas agentūrai AFP. Jis teigė, kad susitikęs su B. Tarrantu pasakytų, jog myli jį kaip žmogų.
F. Ahmado 44-erių žmona Husna yra viena iš 50 išpuolio, surengto penktadienį dviejose Kraistčerčo mečetėse, aukų. Kai pasigirdo pirmieji šūviai, ji, anot vyro, iš maldos namų išvedė „daug moterų ir vaikų“. „Tada ji grįžo manęs, nes aš sėdėjau neįgaliojo vežimėlyje, ir kai ji priartėjo prie durų, pasipylė kulkos, – sakė F. Ahmadas. – Ji gelbėjo kitų gyvybes ir pamiršo save“. Apie žmonos mirtį jis sužinojęs tik vėliau, kai socialiniuose tinkluose internete pasirodė jos kūno nuotrauka.
Nepaisant to, F. Ahmadas teigė, kad galėtų sėsti su žudiku prie vieno stalo. Jis esą padrąsintų B. Tarrantą pamąstyti apie savo gyvenimo perspektyvas.
Aleksandrijoje JAV Virdžinijos valstijoje per kongresmenų beisbolo treniruotę trečiadienį aidėjo šūviai. Čia pašautas respublikonų deputatas Stivas Skalisas (Steve Scalise). Be jo nukentėjo dar keturi asmenys, informuoja agentūra AFP.
Sužeistas JAV respublikonų partijos narys Stivas Skalisas (Steve Scalise). EPA – ELTA nuotr.
Aleksandrija yra už maždaug 10 km nuo JAV sostinės Vašingtono. Policija tviteryje pranešė, kad įtariamasis sulaikytas. Jis veikiausiai veikė vienas.
„CBS News“ informacija, tarp sužeistųjų yra du policininkai.
Deputatas Mo Bruksas (Mo Brooks) iš Alabamos stočiai CNN sakė, kad S. Skaliso sužalojimai nėra pavojingi gyvybei. 51 metų kongresmenui esą kulkos pataikė į klubą.
Respublikonas S. Skalisas yra iš Luizianos. Jis Respublikonų partijoje laikomas trečiu pagal rangą.
Incidentas įvyko 7.30 val. (vietos laiku). Teigiama, kad buvo paleista nuo 15 iki 50 šūvių. Kongresmenai aikštėje treniravosi labdaros rungtynėms tarp respublikonų ir demokratų, kurios numatytos ketvirtadienį. Šis parlamentarų sporto renginys turi daugiau kaip 100 metų tradiciją.
