Maskvos namai. Slaptai.lt
Kandidatas į Vilniaus miesto merus Artūras Zuokas mano, kad sostinės savivaldybė turėtų ne inicijuoti „Maskvos namų“ griovimą, o su Rusija tartis dėl pastato perėmimo. Visgi, Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas įsitikinęs, kad derybų su teroristine valstybe pripažinta Rusija negalima svarstyti. Pasak jo, pigiausias ir greičiausias sprendimas – šį pastatą nugriauti.
„Šiuo atveju siūlyčiau grįžti prie derybų su Vyriausybe ir perimti, pasikeisti Vilniaus miesto savivaldybės Maskvoje dalimis, nes Vilnius lygiai taip pat planavo statyti analogišką centrą“, – LRT radijui penktadienį sakė A. Zuokas.
Kandidatas į Vilniaus merus teigia, kad nereikėtų maišyti Maskvos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos, todėl politikas ragina derėtis dėl „Maskvos namų“ perėmimo.
„Jūs turite pradėti derybas bent jau su tais atstovais, kurie yra registruoti Vilniaus mieste, Lietuvos valstybėje ir veikia pagal Lietuvos įstatymus. O kalbant apie teismo nugriovimo sprendimą – teismas pasisakęs dėl vieno aukšto. Tai netgi jūsų kreipimasis į Nacionalinę žemės tarnybą yra tik feisbukinis burbulas, nes taip, teismas gali priversti nugriauti vieną aukštą“, – akcentavo A. Zuokas.
„Dėl kitų aukštų vienaip ar kitaip reikės arba toliau bylinėtis, arba ieškoti tam tikrų sprendimų. Mes ne Rusija, čia vis dėlto galioja tam tikri įstatymai, tam tikros taisyklės, o ne kažkokie dalykai“, – pridūrė jis.
A. Zuokas taip pat pabrėžia, kad V. Benkunsko pareiškimai, kad „Maskvos namus“ reikėtų vadinti šnipų namais, yra visiškai nelogiški.
„Jūsų pasakymas – pastatą vadinti šnipų namais – yra vaikų pasakos. Šiuo atveju, ne pastatas yra šnipas, o asmenys, kurie ten turėtų ir galėtų vykdyti tam tikrą veiklą. O šiaip jau logiškai mąstant, jeigu logikos niekas iš jūsų mąstymo neatėmė – tai netgi VSD, matyt, jums parašytų padėką, jeigu visi šnipai sėdėtų vienoje viešoje vietoje, negu kad šiandieną jie išsibarstę po visą Vilnių“, – sakė A. Zuokas.
„Todėl nespekuliuokite ir nevelkite, ko nereikia, šį pastatą savivaldybė gali civilizuotai, teisėtai (…) derantis perimti ir turėti ten ukrainiečių mokyklą“, – akcentavo jis.
Savo ruožtu į Statybos inspekciją dėl „Maskvos namų“ nugriovimo kreipęsis V. Benkunskas akcentuoja, kad su teroristine valstybe derybos neturėtų vykti.
„Derybas vesti su teroristine valstybe, aš nežinau, gal jūs turite daugiau ten ryšių ir kanalų, bet mes iš esmės nei ambasados, nei diplomatiniame korpuse nebeturime bendradarbiavimo kanalų. Ir, man atrodo, kad čia politinės valios klausimas yra labai aiškus – kad šnekėtis su tais, kurie pripažįsta tik ginklą ir jėgą, žudo nekaltus gyventojus mūsų kaimynystėje šitame laikotarpyje yra labai keista girdėti“, – LRT radijui teigė V. Bnekunskas. Šnipas, kuris mane apgavo. Slaptai.lt nuotr.
„Dėl to nugriovimas yra greičiausias ir pigiausias kelias šią teritoriją sutvarkyti ir išvalyti“, – sakė jis.
Vilniaus vicemero teigimu, „Maskvos namų“ nugriovimas kainuotų apie 200-300 tūkst. eurų.
ELTA primena, kad V. Benkunskas pranešė, jog kreipėsi į Statybos inspekciją dėl „Maskvos namų“ nugriovimo.
Atsižvelgdamas į „Maskvos namų“ projekto neatitikimus miesto detaliajame plane nustatytiems reikalavimams, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. statybos leidimą pripažino negaliojančiu.
Teismas naujam statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir statiniui pertvarkyti nustatė trejų metų laikotarpį, kurį vėliau pratęsė iki 2022 m. balandžio 16 d., o statinio neįteisinus – įpareigojo VšĮ „Maskvos kultūros ir verslo centras – Maskvos namai Vilniuje“ jį nugriauti iki 2022 m. spalio 16 d.
Įstaigai nenugriovus šio statinio, tokią teisę įgijo Statybos inspekcija.
Česlovas Iškauskas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Lukiškių aikštėje supiltas smėlis – šiaip neblogas dalykas. Gera statybinė medžiaga (neabejoju, kad savivaldybės ūkininkai trina delnus, jog rudeniop, kai stos vėsios dienos, jis pateks į jų statybvietes). Smėly vaikučiai žaidžia (ogi vaikai – mūsų ateitis, sako socialistai, atsiprašau – socialinių posakių žinovai). Gultai (nesakau nelietuviškai – šezlongai) asocijuojasi su NKVD kalėjimo gultais šalia šio “byčo”. Moterys puikuojasi jei ne savo linijomis, tai bent maudymukais (nevartoju, žinoma, rusicizmo – “kupalnykais”), o šalia einantys praeiviai vyrai jas nužvelgia su neslepiamu ketinimu realizuoti savo macholibido (vėlgi sunkiai verčiama svetimybė)…
Anava kaimynas ir trečio aukšto Vasario 16-osios gatvės name (na, ir kaip puikiai derinasi jos pavadinimas su smėlio Laisve!) įsitaisė stiprius žiūronus ir desertui prie rytinės kavos vis nužvelgia apsinuoginusias damas šiame pliaže (atsiprašau – paplūdimyje). Jo karantininė subjurusi nuotaika pasitaiso…
Genderistai (neverčiu) tvirtina, kad čia gera vieta sugulti ir tos pačios lyties padarams (dėmesio, LGBT!), įskaitant ir šuniukus. Sutemus (gal nebūtinai?) čia galima ir pasimylėti. Juk – Laisvė!
Beje, apie Laisvę. Ką ten Vilniaus meras filosofuoja apie Laisvę? „Pliažas Lukiškių aikštėje įrengtas, kad galėtume džiaugtis iškovota laisve”, sako jis. „Šiandien mes matome laimingus žmones ir galime švęsti tai, kad esame laimėtojai savo laisvės kovoje“, tvirtina basomis smėlį patikrinęs R. Šimašius.
Kaipgi smėlis asocijuojasi su Laisve? Ginčytina filosofija. Žinome posakį: kaip smėlis pro pirštus. Vadinasi, ta kaina, kurią tūkstančiai užmokėjo savo krauju ir kančiomis saugumo rūmuose, tėra nieko verta – lyg pro pirštus prasprūdęs smėlis? O jeigu ant to karjere iškasto smėliuko voliojasi pusnuogės porelės, o šuniukas ar katinėlis užkasa savo pridarytus kakučius (vertimo nėra), tai anokia čia pagarba tai Kovai ir Laisvei…
Lukiškių aikšė po Remigijaus Šimašiaus fantazijų. Slaptai.lt
Meras kalba, kad geriausia vieta paplūdimui – „natūralu“ – Lukiškių aikštė. Ką reiškia „natūralu“? Gamtiška? Na, taip, gamtiški reikalai visi natūralūs. O jei teisininkas meras susipykęs su sąvokomis, tai čia IQ tyrimai nepadės…
Dabar apie šios „natūros“ kainą. Jis sako, kad smėliuko supylimas kainavo apie 60 tūkst. euriukų. Kiti apskaičiavo virš šimto. Rugsėjį paplūdimio surinkimas kainuos dar tiek. Savivaldybė, žinoma, turi laisvų pinigų, nes pandemijai užraukti valstybė skolinasi milijardus… Lėšų švaistymas? Ko gero. Tegul LRT tyrimų skyrius susidomi.
Dar apie valstybinę kalbą. Teisininkas turėtų ne tik gerai žinoti įstatymus, bet ir jų šventai laikytis. Juk buvo Teisingumo ministras… Bet tos iškabos apie „byčus“ (o ir sąskambis angliškai nepadorus) ir „šarkus“ atitinka pačią idėją: lyg smėlis pro pirštus… Čia negaliu nepastebėti ir griežto Audrio Antanaičio, VLKK vadovo, pareiškimo, bet jis irgi susigeria į tą smėlį kaip ūmi vasaros liūtis… Apskritai visame Vilniuje anglicizmai įžūliai ima viršų. Ir ne tik prie R. Šimašiaus.
Koks šios smėlėtos pasakėčios moralas? Rinkimai? Politikavimas? Prieš metus įsteigtos Laisvės partijos reitingai? Jauno politiko ambicijos? Argumentas A. Armonaitės siūlymui, kad meras galės būti geras Prezidentas? Nenoras nusileisti A. Zuoko šarvuočiui, traiškiusiam mersedesą? Neskubėkime.
Juk netruks prabėgti dar du šios vasaros mėnesiai, kai miesto meras pajus, jog – smėlis išbyrėjo pro pirštus…
Tvarkos ir teisingumo pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) lyderis Artūras Zuokas ir buvęs parlamentaras Artūras Paulauskas, dar lapkritį pasirašę susitarimą kitų metų Seimo rinkimuose dalyvauti vienu sąrašu ir nekonkuruoti vienmandatėse rinkimų apygardose, trečiadienį pristatė savo sąrašo pavadinimą – „Laisvė ir teisingumas“.
Kartu jie pristatė ir šūkį, kuriuo tapo frazė „Vienas už visus, visi už Lietuvą“. Jų teisinė forma, pabrėžė politikai, bus partija, kuri sieks atliepti vidurinės klasės atstovų poreikius, taip pat gerinti Lietuvos švietimo politiką bei kitas sritis šalyje.
„Ne veltui buvo kalbama, kad susirinko trys muškietininkai. Tad tiek deklaracija, tiek politinės gairės, tiek formuojama rinkiminė programa yra paremta teiginiu, kad, jei gera gyventi Lietuvoje, – tai reiškia, kad Lietuva yra mūsų“, – trečiadienį Seime surengtą spaudos konferenciją pradėjo R. Žemaitaitis, pabrėžęs, kad politinės jėgos trumpinys – LT reiškia prezidento Valdo Adamkaus politikos tęstinumą.
Tuo metu kalbėdamas apie sąrašo „Laisvė ir teisingumas“ politines pažiūras, A. Zuokas pabrėžė, kad ši politinė jėga, pasak jo, yra konservatyvi-liberali.
„Mes esame ir norime atstovauti konservatyviam liberalui, tai esame konservatyvi-liberali politinė jėga, kuri taip pat atstovaus centro ir dešiniųjų politinių pažiūrų rinkėjams“, – teigė A. Zuokas. Vis dėlto, jo teigimu, individo laisvė nėra begalinė, nes žmogus privalo jausti atsakomybę.
Kartu A. Zuokas patikino, kad partija „Laisvė ir teisingumas“, pasak jo, nesikrato žodžių krikščionybė ir tautiškumas.
„Siekiame atstovauti dirbančiam ir kuriančiam Lietuvos piliečiui – būtent vidurinei klasei, į ką ir orientuojasi mūsų programa, kurią mes šiuo metu kuriame“, – sakė politikas.
A. Zuokas taip pat teigė, kad naujoji politinė jėga, nepaisant pretenzijų vadintis liberalia partija, į LGBT problemas žvelgs konservatyviai.
„Mes laikomės tradiciškos krikščioniškosios santuokos sampratos, tačiau lygiai taip pat mes savo deklaracijoje aiškiai pasisakome už tai, kad būtų įteisintas partnerystės įstatymas“, – teigė A. Zuokas.
Tuo metu A. Paulauskas skyrė dėmesį teisingumo sąvokai.
„Visoje savo veikloje mes sieksime, kad teisingumas taptų viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindu“, – tvirtino A. Paulauskas, dar kartą pabrėžęs nepriklausomų teismų būtinybę.
Iniciatorių teigimu, jų partija sieks gerinti vidurinės klasės situaciją, taip pat mažinti netikėtų, „žmones į neviltį varančių“ reformų kiekį.
„Manau, kad LT bus ta politinė organizacija, jėga, kuri laikysis savo principinių nuostatų – laisvė ir teisingumas“, – teigė R. Žemaitaitis.
Paklaustas apie kitas liberalias partijas, A. Zuokas sakė, kad parlamentarės Aušrinės Armonaitės vadovaujama „Laisvės partija“ yra kairieji liberalai, „kas šiandien labai populiaru ir madinga Europoje, kada įvairių atspalvių socialistai arba netgi anarchistai pradeda naudoti liberalų pavadinimą“. Tuo metu naujoji partija „Laisvė ir teisingumas“, pasak A. Zuoko, gerbia istoriją, vertina istorinę atmintį, turi skirtingus požiūrius į šeimą, psichotropinių medžiagų legalizavimą.
Liberalų sąjūdis, toliau kalbėjo A. Zuokas, užima klasikinio liberalizmo nišą, atstovaujančią stambiam kapitalui, o jo atstovaujama naujoji partija, teigė politikas, užima poziciją, kad visi verslo atstovai gali susitarti.
„Kartų skirtumas pas mus yra, ne paslaptis. Šiandien džiaugiuosi, kad vyresnieji kolegos – abu Artūrai ir aš radome labai daug sprendimų. Manau, kad patirtis, žinios, jaunatviškumas, kaip tik akompanuoja gerą darinį“, – optimizmo neslėpė R. Žemaitaitis. Trumpinys LT,pasak jo, kartu primena, kad jie visi gimė ir augo Lietuvoje.
„Kiekvienas, kuris Lietuvos gatvėmis važiuoja su raidėmis LT, yra mūsų potencialus rinkėjas“, – apie savo partijos rinkiminius lūkesčius juokavo A. Zuokas.
Naujosios partijos vienas iniciatorių, „tvarkiečių“ lyderis R. Žemaitaitis paaiškino, kad Tvarka ir teisingumas, Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) ir A. Paulausko judėjimas teisiškai bus partija „Laisvė ir teisingumas“, o lyderis, pasak jo, turėtų paaiškėti gegužės mėnesį.
„Tvarkos ir teisingumo“ (TT) partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis teigia, kad jau sausio viduryje bus pristatytas besijungiančių TT, Artūro Zuoko vadovaujamos Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) bei buvusio parlamentaro Artūro Paulausko politinių jėgų bendras pavadinimas ir simbolika.
„Kol kas nelabai galiu atskleisti, manau, jau kitą savaitę galutinai dizaineriai išdirbs variantus. Kitos savaitės viduryje pristatysime, o jei ne, tuomet sausio 13 ar 14 dienomis (…) Esminės detalės (pavadinime. – ELTA) bus tiek iš A. Zuoko, tiek ir A. Paulausko gali būti, ir mūsų yra. Dabar yra trys variantai svarstomi. Kol kas 70 proc. laimi vienas, ties tuo vienu ir liksim. Šiuo metu skyriuose dar vyksta apklausos“, – Eltai sakė R. Žemaitaitis.
Kad naujojo politinio darinio pavadinimas ir simbolika bus pristatyti ateinančiomis savaitėmis, patvirtino ir A. Paulauskas.
„Kol kas nėra pasirinkto varianto. Dar nesame sutarę, yra tik keletas darbinių variantų. Kol kas nesam apsisprendę, bet tikiuosi, kad kitą savaitę būsime pasiruošę pristatyti. Truputėlį nusikėlė, gal sausio 8 d. ar 9 d., arba 10 dieną“, – Eltai sakė A. Paulauskas.
A. Paulauskas patvirtino, kad iš pradžių norėta, jog pavadinime atsispindėtų visos politinės jėgos, bet ar taip bus, dar nėra aišku.
„Lyg ir buvo toks noras, bet ar jis geras, ar ne, aš pats dar nežinau“, – teigė A. Paulauskas.
Galutinai TT partija pavadinimą ir simboliką tvirtins vasario pradžioje.
„Sausio pabaigoje, po 20 dienos, šauksime tarybą. Vasario mėnesį įvyks kongresas, kur pristatysime“, – teigė R. Žemaitaitis.
Pasak jo, kongrese, be naujojo pavadinimo ir simbolikos, bus aptarti ir artėjantys Seimo rinkimai. Taip pat bendradarbiavimas su A. Zuoku bei A. Paulausko politinėmis jėgomis. R. Žemaitaitis taip pat patvirtino, kad bus pristatyta ir nauja rinkimų programa.
„Pasiruošimas Seimo rinkimams, bendradarbiavimas su Zuoku ir Paulausku, naujos programos pristatymas, keturių gairių pristatymas, naujų simbolių bei partijos pavadinimo pristatymas, vienmandačių apygardų pasiskirstymas. Tai kongresas tą spręs ir teiks įgaliojimus valdybai ir tarybai“ , – vardino kongreso artėjančius darbus R. Žemaitaitis.
Nesutarimai dėl išstojusių partijos narių skaičiaus
Paklaustas, kiek „tvarkiečių“ perėjo į Vytauto Kamblevičiaus ir filosofo Arvydo Juozaičio kuriamą naują partiją „Santalka Lietuvos gerovei – čia yra Lietuva“, R. Žemaitaitis sakė, kad 107 partiečiai.
Tuo metu V. Kamblevičius teigia, kad R. Žemaitaitis turi dar apie 250 išėjimo pareiškimų, kurių savavališkai neišregistruoja.
„R. Žemaitaitis dar neišregistruoja maždaug 250 žmonių. O kiti elektroniniu keliu išeina, bet kiek jų yra, aš negaliu pasakyti“, – Eltai sakė V. Kamblevičius.
„Partijos pirmininkas užblokavo jų išėjimą. Aš kreipiausi į teisingumo ministrą, kad tą dalyką sureguliuotų. Žmonės parašė pareiškimus kaip partijos pirmininkui, o jis jų neišregistruoja. Nors pagal reglamentą yra darbuotoja, kuri atsakinga už duomenų sutvarkymą, tai ji kiekvieną dieną tvarkydavo, kas išeina ir kas įstojo į partiją. Partija kiekvieną mėnesį ministerijai duodavo duomenis apie partiečių išėjimą ar priėmimą. Teisingumo ministerija spalio 1 d. ir kovo 1 d. patikslina partijos narių skaičių (…). R. Žemaitaitis laiko pas save pareiškimus ir jų neišregistruoja, jis pažeidžia kiekvieno nario pilietines ir konstitucines teises“, – teigė jis.
R. Žemaitaičio teigimu, V. Kamblevičiaus kaltinimai – absurdiški.
„180 užpildytų pareiškimų, o 107 – pilnai sutvarkyti ir patikrinti. Dėl kitų (likusių 73 paraiškų. – ELTA) mes negalime nieko padaryti, nes kartu su V. Kamblevičiumi pasitraukė ir skyriaus pirmininkas, o tik skyriaus pirmininkas gali sušaukti tarybą, kad prašymai būtų patenkinti. Tai fiziškai mes negalime to padaryti pagal įstatymą ir pagal įstatus (…). Atvirai sakau: užpildyta 107, o iš viso 180 pareiškimų“, – teigė R. Žemaitaitis.
ELTA primena, kad „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas R. Žemaitaitis, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) lyderis A. Zuokas ir buvęs parlamentaras A. Paulauskas vienija jėgas – pasirašė susitarimą kitų metų Seimo rinkimuose dalyvauti vienu sąrašu ir nekonkuruoti vienmandatėse rinkimų apygardose.
Iš valdančiųjų koalicijos išmestos „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininkas R. Žemaitaitis dar lapkričio pradžioje pakvietė liberalias politines jėgas vienyti ir tokiu būdu sukurti atsvarą „valstiečiams“, konservatoriams bei socialdemokratams artėjančiuose Seimo rinkimuose.
Vis dėlto buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas tokias kalbas pavadino kliedesiais.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako esanti įsitikinusi, kad Lietuvos liberalų susiskaidymas į atskirus darinius yra neracionalus. Tad, pabrėžia ji, dar ne taip seniai po kilusių nesutarimų partiją palikusiems ir naują partiją įkūrusiems liberalams jos vedamos politinės organizacijos durys yra atviros.
„Mes esame atviri bendradarbiavimui su kitais liberaliai mąstančiais politikais, ir aš asmeniškai manau, kad šiandien susidariusi situacija, kai yra kelios liberalios partijos, yra neracionali, ji neatliepia geriausių liberaliai mąstančių rinkėjų interesų (…) Mano vadovavimo metu kažkokios asmeninės ambicijos niekada netaps kliūtimi tam, kad mes bendradarbiautume su kitais liberalais“, – „Žinių radijui“ sakė politikė, pabrėždama, kad Liberalų sąjūdžio durys tiems, kurie paliko šią partiją, yra atviros.
„Mūsų partijos durys yra atviros visiems liberalams“, – teigė ji.
ELTA primena, kad prieš savivaldos rinkimus 2019 pavasarį iš Liberalų sąjūdžio pasitraukė dalis aktyvių ir žinomų politikų. Vėliau Seimo narės Aušrinės Armonaitės ir Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus iniciatyva buvo įkurta nauja liberalios krypties Laisvės partija. Dar vienai liberalams save priskiriančiai partijai vadovauja buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugpjūčio 26-rugsėjo 8 dienomis atliktos apklausos duomenimis, šiuo metu už liberalus balsuotų 5,8 proc. A. Armonaitės vedama Laisvės partija, rodo apklausa, surenka 2,7 proc. palaikymą, A. Zuoko vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga /liberalai turi 2,2 proc., populiarumą.
TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Konservatorių ir „valstiečių“ lyderiai savivaldos rinkimams pasibaigus deklaravo nesikišią į koalicijų formavimo peripetijas rajonuose. Pasak Gabrieliaus Landsbergio ir Ramūno Karbauskio, nacionalinėje politikoje esanti priešprieša tarp valdančiųjų ir opozicijos neturėtų tapti veiksniu, trukdančiu politinėms jėgoms sueiti į koalicinius santykius rajonuose.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesoriaus Tomo Janeliūno teigimu, šiose politikų deklaracijose esama tiesos, tačiau, teigė jis, nepaisant to, kad savivaldybių tarybose išties veikia kiti dėsniai nei nacionalinėje politikoje – formuoti valdančiąsias koalicijas didžiuosiuose Lietuvos miestuose, išskyrus Kauną, nebus lengva.
Vienos jėgos dominuojamoje laikinojoje sostinėje, sako T. Janeliūnas, iššūkiai laukia ne formuojant valdančiąją daugumą, bet dėl demokratijos kokybės, padidėjusios korupcijos rizikos ir valdžios atskaitomybės piliečiams.
Politologas pažymi, kad didžiuosiuose miestuose, kuriuose partijų skyriai yra dideli, vietiniams politikams atitrūkti nuo nacionalinės politikos imperatyvų yra sunkiau nei mažesniuose miestuose. Kita vertus, pabrėžia jis, mandatų, po rinkimų tekusių politinėms jėgoms, pasiskirstymas bei įtampos, atsiradusios per pastaruosius ketverius metus, taip pat trukdys sklandžiai formuoti valdančiąsias daugumas.
Artūras Zuokas. Facebook.com
Vienos didžiausių įtampų tvyro Vilniaus mieste, kuriame dar laukiama atomazgos – ar antrajame ture bus perrinktas dabartinis miesto vadovas Remigijus Šimašius, ar buvęs sostinės meras Artūras Zuokas. T. Janeliūno manymu, priklausomai nuo to, kuris iš jų bus išrinktas Vilniaus meru, priklausys ir tai, apie kurią frakciją kitos jėgos ims telkti jėgas.
Tačiau, atkreipia dėmesį TSPMI profesorius, sutelkti koalicijai būtinus 25 tarybos narių mandatus nebus lengva, net jei, pavyzdžiui, mero postą laimėtų R. Šimašius, kurio komandos sąskaitoje šiuo metu daugiausiai – 17 – mandatų.
„Nors konservatoriai turi pakankamai mandatų (Vilniuje konservatoriai laimėjo 9 mandatus. – ELTA), kad būtų sudaryta dauguma iš dviejų politinių jėgų ir apskritai konservatoriai atrodo galintys būti artimi sąjungininkai liberalams, tačiau nežinia, ar tai pavyks padaryti. Nesena patirtis rodo, kad savivaldybėje, tuomet dar Šimašiaus liberalams, nepavyko išlaikyti sąjungos su konservatoriais. Tad koalicijų formavimas tikrai nebus lengvas“, – sakė T. Janeliūnas. Pasak jo, tai, ar liberalai ir konservatoriai imsis dar kartą konstruoti sąjungą savivaldoje, priklausys ir nuo to, kokios gilios asmeninės nuoskaudos yra likusios po aistras kėlusio partijų išsiskyrimo.
„Kartais asmeniai įsižeidimai būna tokie gilūs, kad ir politiniai interesai tampa antraeiliais“, – kalbėjo T. Janeliūnas.
Politologas aiškino, kad A. Zuokui, Vilniaus taryboje laimėjusiam 10 mandatų, bus kiek sudėtingiau formuoti valdančiąją daugumą. Vilniaus miesto savivaldoje Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga laimėjo 6 mandatus, Darbo partija – 5, o „valstiečiai“ – 3 mandatus.
„Zuokui reikia daugiau paramos nei Šimašiui ir jam neužtenka sudaryti su viena komanda susitarimo, kad būtų suformuota valdančioji dauguma. Koalicijai reikia mažiausiai 25 balsų. Tad A. Zuokas gali turėti daugumą tik sujungus visas, išskyrus Remigijaus Šimašiaus, politines jėgas“, – kalbėjo T. Janeliūnas.
Ne ką mažesnė intriga laukia ir Klaipėdoje. Dabartinio Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko vadovaujamas komitetas laimėjo 9 mandatus, o jo oponento dėl uostamiesčio mero posto Artūro Vaitkaus vedami „valstiečių“ atstovai – 7 mandatus.
„Siekiant suformuoti valdančiąją koaliciją Klaipėdoje reikia turėti bent 15 narių, o tai nėra lengva. Viena vertus, gali būti tokia „grand koalicija“ tarp Grubliausko ir „valstiečių žaliųjų“, tačiau, kita vertus, dabar tarpusavyje jie yra didžiausi konkurentai. Todėl reikėtų ypač didelių kompromisų ir pasidalinimo įtakos sferomis, kad būtų įmanoma susieiti į bendrą koaliciją“, – kalbėjo T. Janeliūnas.
Politologas primena, kad Klaipėdoje liberalai ir konservatoriai ilgą laiką buvo pagrindiniai priešininkai. Todėl, pasak jo, tai gali būti svarbus veiksnys, pavyzdžiui, jei būtų deramasi dėl valdančiosios daugumos sudarymo tarp V. Grubliausko komiteto ir konservatorių. Kita vertus, akcentavo T. Janeliūnas, 6 mandatus uostamiestyje laimėjusiems konservatoriams koalicija su buvusiu svarbiausiu oponentu V. Grubliausku gali būti suvokiama kaip mažesnė blogybė nei, pavyzdžiui, leisti miestą valdyti V. Grubliausko ir A. Vaitkaus sąjungai.
„Aš manau, kad dėl to savo nepasitenkinimą ir nusivylimą Grubliausku konservatoriai gali ir užgniaužti“, – sakė politologas.
Apibendrindamas T. Janeliūnas sakė, kad tai, kaip pakryps valdančiosios daugumos formavimas Klaipėdoje nemažai priklausys ir nuo to, kokia strategija vadovausis po tris mandatus laimėjusio Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos centro partijos. Visgi, sutiko politologas, kaip ir A. Zuokui Vilniuje, taip ir A. Vaitkui Klaipėdoje valdančiąją daugumą sudaryti bus sudėtingiau.
Pasak TSPMI profesoriaus, Klaipėdoje į koalicijas veikiausiai nebus traukiamas tik skandalingais pareiškimais apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą pagarsėjęs Viačeslavas Titovas, kuris su savo rinkimų komitetu laimėjo 2 mandatus.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Intrigos kalbant apie tai, kaip artimiausius metus bus valdomas miestas iš esmės negalioja Kaunui. Miesto meru jau pirmajame ture išrinktas Visvaldas Matijošaitis, o jo vedamas komitetas su 32 mandatais užsitikrino absoliučią daugumą taryboje. Likę 8 mandatai atiteko konservatoriams.
T. Janeliūno teigimu, toks valdžios pasiskirstymas, nors ir užtikrins stabilumą laikinojoje sostinėje, rizika dėl demokratijos kokybės ar net korupcijos, lyginant su kitų didžiųjų miestų savivaldomis, bus kur kas didesnės.
„Visada galioja taisyklė, kad valdžia gadina žmones, o absoliuti valdžia skatina maksimalią korupciją ir gadina maksimaliai. Tad šiuo atveju aš esu tikras, kad tokia rizika gresia Kaunui, kuriame nebus jokios atsvaros ir galimybės konstruktyviai kritikai. Tai gali padidinti ir riziką priimti mažiau pasvertus sprendimus ar apskritai ignoruoti racionalius pasiūlymus“, – apibendrino T. Janeliūnas.
Tautininkų sąjunga birželio 23-ąją pakvietė susirinkti ant Žaliojo tilto “prie paminklo okupacinei kariuomenei pasmerkti bolševikų mylėtojų iš įvairių valdžios institucijų poziciją saugoti šias komunistinį terorą primenančias baidykles”.
Kvietimą išgirdau ir atėjau. Aš irgi manau, kad šioms surūdijusioms, sulopytoms skulptūroms, vadinamoms “baidyklėmis”, jau seniai ne vieta miesto centre. Daug kartų ėjau šiuo tiltu, nekreipdamas dėmesio į sovietmečio “šedevrus”, nes aplinkui šiuolaikinių “šedevrų” – tik dairykis ir žavėkis. Štai dešiniajame krante – vamzdis: ir meno kūrinys, ir naudingas daiktas srutoms į Nerį nutekėti.
O kokie “šedevrai” po tiltu! (Aš ne apie didžiulius nesurūdijusio metalo žiedus.) Jie irgi – Valstybės saugomi kultūros paveldo objektai? Juk tai šių, nepriklausomybės laikų, kultūros reiškiniai, juos irgi privalu saugoti. Tai kas, kad jų autoriai – chuliganai, darantys didžiulę žalą ne tik Vilniui. Visokių menininkų pasitaiko, visokius reikia gerbti ir mylėti.
Bet man ne visai aišku: visos keturios skulptūros saugomos valstybės ar ne visos? Dar prieš renginį atidžiau apsidairiau ir suglumau. Pavyzdžiui, skulptūrinė grupė “Žemės ūkis” (skulptoriai Bernardas Bučas ir Petras Vaivada) – tikrai saugoma, kaip “sovietinio laikotarpio meno kūriniai”, lietuviškai ir angliškai parašyta (žiūrėkite nuotrauką), o štai “kariai išvaduotojai” – tai juk nesaugomi! Jokia lentelė (žiūr. nuotrauką) jų nesaugo, neparašyta nei lietuviškai, nei angliškai, nežinia net kas juos nulipdė.
Juos galima vežti į metalo supirktuvę, į Grūto parką – kur nori. Išeitų, kad Tautininkų sąjunga braunasi pro atviras duris. Imkit ir vežkit, Zuokas jums negali uždrausti. Dabar aš supratau, kodėl prieš kelerius metus eidamas pro “išvaduotojus” pastebėjau, kad jų klynas ištepliotas raudonais dažais. Juk tų “išvaduotojų” niekas nesaugo! Nori – teplioji okupanto klyną, nori – patiltes, pastatų sienų fasadus.
Juokas – juokais, o juk graudu. Okupantams paminklą turime ir budriai saugome, kaip kai kurie paveldosaugininkai ir politikai sako – tik per mano lavoną, o štai Birželio 23-iosios sukilėliams Vilniuje paminklo nesaugome, nes jo nėra. Lukiškių aikštė irgi jau trečią dešimtmetį “dirvonuoja”. Nėra paminklo, pavyzdžiui, Laisvei. Gal dėl to, kad nėra ir laisvės. Anokia čia laisvė, jeigu iki šiol bijome prisiliesti prie surūdijusių, sulopytų sovietmečio simbolių (žiūr. nuotraukas), prie tų, kurie kovojo su Birželio sukilėliais, kurie kankino niekuo nekaltus žmones Rainiuose, šaudė Panevėžy ir Pravieniškėse, trėmė prie Laptevų jūros…
Anokia čia laisvė… Tautininkai tikisi, kad “valdžios institucijos išgirs šį teisėtą mūsų lūkestį ir nereikės kviesti pilietinės talkos šių skaudžių okupacijos padarinių likvidavimui”. O aš nesitikiu. Zuokas, ypač prieš rinkimus, bus labai geras rusams, lenkams, žydams, tik ne lietuvių tautai. Neveš jis okupantų į Grūto parką, nors jie patys to prašo (žiūr. nuotrauką). Jau neturime nei valios, nei ryžtingumo, nei vieningumo. Nedaug mūsų susirinko ant tilto 1941-ųjų birželio sukilimo 71-ųjų metinių dieną.
Savivaldos rinkimai – čia pat, ne už kalnų. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad į rinkiminę – agitacinę kovą metami milžiniški pinigai, dalis kurių greičiausiai yra nelegalūs. Tautos Ateities Forumo (TAF) pirmininkas Algimantas Matulevičius pabrėžia: rinkiminės kampanijos Lietuvoje vis brangesnės ir brangesnės. Jis siūlo atkreipti dėmesį, kaip gausiai reklamuojasi, pavyzdžiui Artūras Zuokas, Viktoras Uspaskich ar Kazimira Prunskienė. Ir tuo pačiu klausia: ar verta rinkti tuos, kurie gausiai reklamuojasi? Mat visuomet iškyla dilema – o iš kur gauti pinigai, skirti rinkiminei kampanijai? Pasak TAF lyderio A.Matulevičiaus, o Seimo NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas vis dar nemato akivaizdžių problemų…
Artėjantį antradienį Seime bus sprendžiamas parlamento vadovo Arūno Valinsko likimas. Dar tiksliau – visos vadovaujančios koalicijos likimas ar net Lietuvos politinio kurso pakeitimo klausimas. Šalies politiniu gyvenimu besidomintys piliečiai jau spėjo suprasti, kad šio ermiderio tikrosios priežastys – tikrai ne kažkokios dešimtmečio senumo nuotraukos, o kur kas rimtesni dalykai, ir A.Valinską tiesiog nutarta padaryti atpirkimo ožiu. Juk neįmanoma, būnant valdžioje jau dešimt mėnesių, ir toliau kaltinti vien tik „buvusiuosius“ dėl savo nesugebėjimo susitvarkyti su Lietuvą kamuojančiomis problemomis. Juolab kad pagrindinės valdžios partijos atstovai Seime – konservatoriai, nors ir nepriklausę oficialiai buvusiai valdančiajai koalicijai, realiai ilgą laiką buvo pagrindiniai G.Kirkilo vadovaujamų socdemų partneriai (vadinamasis „2K” tandemas), o Liberalų sąjūdžio atstovai buvo ištikimi tų pačių konservatorių palydovai. Dar viena dabartinės valdančiosios daugumos frakcija – liberalcentristų – priklausė kirkilinei koalicijai ne tik de facto, bet ir formaliai.
