Kyjivas: nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo maždaug 10 tūkst. Ukrainos karių. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas: nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo maždaug 10 tūkst. Ukrainos karių. EPA-ELTA nuotr.

Kyjivas, birželio 11 d. (ELTA). Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją žuvo maždaug 10 tūkst. Ukrainos karių, teigia Ukrainos prezidento patarėjas O. Arestovyčius, kurį cituoja BBC.
 
Pasak O. Arestovyčiaus, tokie yra Ukrainos žmogiškieji nuostoliai per 100 karo dienų, t.y. iki birželio 3 d.
 
Tačiau prezidento patarėjas pridūrė, kad atitinkami Rusijos nuostoliai yra kelis kartus didesni. Kyjivo duomenimis, invazijos metu žuvo daugiau kaip 30 tūkst. Rusijos karių. Tuo metu Jungtinės Karalystės (JK) žvalgybos tarnybų skaičiavimai yra kiek mažesni – apie 15 tūkst.
Sovietų Sąjungos kariuomenė per visą 1979-1989 m. Afganistano karą neteko maždaug 15 tūkst. karių.
 
Rusijos valdžios institucijos dar nuo kovo 25-osios neatnaujina duomenų apie savo Ukrainoje patiriamus nuostolius. Tada Maskva skelbė, kad nuo jos vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ pradžios žuvo 1 351 rusų karys.
 
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
 
2022.06.12; 07:23

Pistoleto šūvis. Slaptai.lt nuotr.

Vašingtonas, gegužės 27 d. (AFP-ELTA). Jungtinėse Valstijose šaunamieji ginklai yra dažniausia vaikų ir jaunuolių mirties priežastis.
 
JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) oficialūs duomenys rodo, kad 2020 metais nuo šaunamųjų ginklų žuvo 4 368 vaikai ir jaunuoliai iki 19 metų amžiaus. Beveik du trečdaliai šių mirčių buvo nužudymai. Autoavarijose tais metais žuvo 4 036 vaikai. Žūtys keliuose iki tol buvo dažniausia mirties priežastis šioje amžiaus grupėje.
 
Šie skaičiai praėjusią savaitę buvo paskelbti specializuotame žurnale „New England Journal of Medicine“. Autoriai konstatuoja, kad ginkluoto smurto atvejų per koronaviruso pandemiją dėl neaiškių priežasčių padaugėjo. Tačiau esą „nereikėtų manyti, skaičiai vėliau vėl grįš į iki pandemijos buvusį lygį“.
 
Dauguma mirčių panaudojant ginklą yra savižudybės. Žudynės mokyklose, kaip šią savaitę Juvaldyje, kai buvo nušauta 19 vaikų, sudaro tik nedidelę vaikų mirčių nuo šaunamųjų ginklų dalį.
 
Nuo šaunamųjų ginklų neproporcingai dažnai žūsta juodaodžiai vaikai ir jaunuoliai – daugiau nei keturis kartus dažniau nei baltaodžiai.
 
Šiems vis dar didesnę grėsmę kelia autoavarijos. Lyginant pagal regionus, didžiausias mirčių nuo šaunamųjų ginklų rodiklis yra sostinėje Vašingtone. Toliau eina Luizianos ir Aliaskos valstijos.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.05.28; 07:30

Volodimir Zelenskij. Ukrainos prezidentas

Londonas, kovo 10 d. (ELTA). Prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad dėl Vakarų šalių neveiklumo Ukrainoje gali žūti milijonai žmonių. Jis tai pareiškė trečiadienį parodytame interviu Didžiosios Britanijos televizijos kanalo „Sky News“ specialiajai korespondentei Alex Crawford.
 
Paklaustas apie Vakarų būgštavimus, kad neskraidymo zonos virš Ukrainos įvedimas gali padidinti įtampą ir sukelti tiesioginę konfrontaciją su Rusija, jis atsakė: „Kam (nuo to) būtų blogiau? Mūsų šeimoms? Ne. Jiems? Kas žino? Niekas nežino. Bet mes žinome, kad dabar yra labai blogai, o ateityje bus per vėlu. Jeigu viskas tęsis, tai jos (Vakarų šalys) uždarys dangų, bet mes jau būsime praradę milijonus žmonių. Prasidės trečiasis pasaulinis karas, ir tik tada jūs įvesite neskraidymo zoną, bet bus jau per vėlu“.
 
V. Zelenskis apkaltino NATO šalis dedant nepakankamas pastangas sureguliuoti konfliktą. „Mes vieni negalime viso šito nutraukti. Pasaulis turi susivienyti su Ukraina, bet tai vis dar vyksta labai lėtai“, – sakė jis. Ukrainos prezidento nuomone, JAV ir Europos gyventojams sunku suvokti tragedijos jo šalyje mastą.
 
V. Zelenskis vėl pareiškė esąs pasirengęs susitikti su Rusijos prezidento Vladimiru Putinu.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.03.10; 07:04

JAV: automobiliui įsirėžus į minią, keli žmonės žuvo, beveik 30 nugabenti į ligoninę. EPA-ELTA nuotr.

Niujorkas, lapkričio 22 d. (ELTA). Sekmadienį Viskonsino valstijos Vokešos mieste automobiliui įsirėžus į kalėdinio parado dalyvius, keli žmonės žuvo, o mažiausiai 28 patyrė įvairių traumų ir buvo nugabenti į ligonines.  
 
Tai pranešė JAV televizijos kanalas CNN, remdamasis miesto ligoninių atstovais.
 
Gautomis žiniomis, trys žmonės yra kritinės būklės, keturi – sunkios, šešių nukentėjusiųjų būklė yra vidutinio sunkumo. Anksčiau miesto policijos vadovas Danas Thompsonas pareiškė, kad per incidentą žuvo keli žmonės. Pasak jo, pareigūnai kol kas negali nurodyti tikslaus žuvusiųjų skaičiaus.
 
Iš pradžių buvo pranešta, kad į ligonines nugabenti 23 žmonės – 11 suaugusiųjų ir 12 vaikų.
 
Policijos duomenimis, raudonas visureigis rėžėsi į kalėdinio parado dalyvius sekmadienį 16 val. 39 min. vietos laiku. Pareigūnams pavyko sulaikyti vairuotoją. Anot D. Thompsono, kol kas policija neturi informacijos, kuri bylotų, kad incidentas susijęs su terorizmu.
 
Neįvardytas JAV administracijos atstovas, kurį cituoja CNN, pabrėžė, kad „Baltieji rūmai atidžiai stebi situaciją Vokešoje, mūsų širdys su visais, kuriuos palietė šie siaubingi įvykiai“. Pasak jo, federalinė valdžia „pasiūlė valstijos ir miesto vadovams bet kokią reikiamą pagalbą“.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2021.11.22; 08:03

Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Pirmasis nepriklausomos Lietuvos vadovas profesorius Vytautas Landsbergis sako, kad demokratiniai procesai Baltarusijoje jau yra prasidėję.
 
„Dvasia panaši ir teikianti vilčių. Tie krokodilai negali viešpatauti dar 10 metų“, – „Laisvės TV“ sakė V. Landsbergis.
 
„Demokratinis procesas yra prasidėjęs, tik jis turi katalizuotis į struktūras. Žmonės, kurie nori gyventi savarankiškai, turi išsirinkti savo vadovybę ir vietose, kur yra tik sąjūdžio grupės, turi išrinkti atstovus ir savo parlamentą“, – kalbėjo jis.
 
Anot jo, laisvė gali pareikalauti aukų.
 
„Negalime ateiti ir už juos padaryti. Jie jau sudėję aukų, bet laisvė gali pareikalauti ir daugiau aukų. Be reikalo kai kurie gąsdina, kad, jei kai kurie žus, tai jau bus didelė tragedija. Didelė tragedija būna, kai žūsta dešimtys tūkstančių, o mes matėme labai daug kartų, kai žūdavo žmonės. Mes juos gerbiame, prisimename, bet visai nemanome, kad būtų buvę geriau, nebūtų buvę nei sąjūdžio, nei nepriklausomybės, kad tik nebūtų dešimt žuvusiųjų. Taip nėra. Jei einama į kovą, tai kova kartais reikalauja aukų. Žalgirio mūšyje daug daugiau žuvo“, – sakė V. Landsbergis.
 
Profesorius teigė pasigendantis tvirtesnės ES pozicijos.
 
„Vidutiniška reakcija Lietuvoje ir labai skysta – ES. Jie bijo V. Putino. Jie dar negavo signalo, ar galima. Jie nėra savarankiški, deja. Pati Europa jau yra pažeistas regionas, kuris taikstosi prie imperatoriaus. Tai nėra gerai“, – „Laisvės TV“ teigė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.24; 07:40

Rytų Ukrainoje antradienį nuo priešo ugnies žuvo vienas ukrainiečių karys ir dar keturi buvo sužeisti, skelbė Kijevas.
 
Tai buvo smarkiausias Ukrainos pajėgų ir prorusiškų separatistų susirėmimas per kelis mėnesius.
 
Kaip skelbia „Ukrinform“, Ukrainos užsienio reikalų ministerija paragino tarptautinę bendruomenę pasmerkti konflikto eskalaciją Donbase.
 
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad šis kraujo praliejimas yra „ciniška provokacija“, kuri pakenkė naujoms pastangoms išspręsti konfliktą. V. Zelenskio teigimu, Kijevas yra įsipareigojęs taikai, bet Ukraina „ryžtingai priešinsis bet kokiai ginkluotai agresijai.“
 
Pasak Ukrainos kariuomenės, vienas Ukrainos karys žuvo ir dar keturi buvo sužeisti, kai pateko į apšaudymą iš ginklų, uždraustų pagal paliaubų susitarimą. Kariuomenė nurodė, kad separatistai atakavo Ukrainos pozicijas šalia Novotoškivkos ir Krymskės kaimų.
 
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas savo ruožtu sakė, kad abi pusės patyrė nuostolių, ir pridūrė, kad Maskva „nežino detalių, kas išprovokavo susirėmimus.“
 
Konfliktas tarp Ukrainos karių ir Rusijos remiamų separatistų vyksta nuo 2014 metų. Jis prasidėjo po to, kai Maskva aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį. Nuo kovų pradžios žuvo daugiau kaip 13 000 žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.19; 07:19