Žvalgybos perspėjimai

Gordijo mazgas

Australijos premjeras Scottas Morrisonas. EPA-ELTA nuotr.

Australijos premjeras Scottas Morrisonas sekmadienį pareiškė, kad Prancūzijos valdžia jau anksčiau žinojo, kad Kanbera smarkiai nerimavo dėl pažadėtų prancūziškų povandeninių laivų.
 
Prancūziją papiktino šios savaitės viduryje Australijos priimtas sprendimas pasitraukti iš daugybės milijardų dolerių vertės sutarties, pagal kurią prancūzai australams turėjo pastatyti povandeninius laivus. Vietoje prancūziškų laivų Australija pasirinko amerikietiškus branduolinius povandeninius laivus.
 
S. Morrisonas teigė suprantantis Prancūzijos vyriausybės „nusivylimą“, tačiau kartu pažymėjo, kad nerimą dėl sutarties su Prancūzija ir jis, ir kiti Australijos vyriausybės nariai išreiškė jau prieš kelis mėnesius.
 
„Mums kėlė didelį ir rimtą susirūpinimą, kad „Attack“ klasės laivų pajėgumai neatitiks mūsų strateginių interesų. Leidome labai aiškiai suprasti, kad sprendimas priklausys būtent nuo mūsų nacionalinių strateginių interesų. Nesigailiu ir niekada nesigailėsiu sprendimo pirmenybę teikti Australijos nacionaliniams interesams“, – spaudos konferencijos Sidnėjuje metu kalbėjo ministras pirmininkas.
 
Anot S. Morrisono, iš jo vyriausybės pusės būtų buvę „aplaidu“ nepaisyti žvalgybos ir gynybos ekspertų patarimų ir toliau laikytis susitarimo su Prancūzija, taip pakenkiant Australijos strateginiams interesams.
 
Kiek anksčiau tą pačią dieną pasisakęs Australijos gynybos ministras Peteris Duttonas pareiškė, kad šalies valdžia „atvirai, sąžiningai ir iš anksto“ Prancūziją informavo apie nerimą, kad viršytas sutarties biudžetas ir atsiliekama nuo grafiko.
 
Irma Jančiauskaitė (AFP)
 
2021.09.19; 16:27
Atsargiai

Mark Hookham / The Times

„Pasak oficialių asmenų, Maskva pradėjo propagandos kampaniją, siekdama skleisti melagingas naujienas ir diskredituoti britų kariškius, kurie atvyko į Estiją“, – rašo The Sunday Times korespondentas Markas Hukemas.

„Estijos specialiųjų tarnybų vadovybė užfiksavo keletą numanomų bandymų skleisti internetu propagandą, kuri turėtų nuteikti rusakalbius gyventojus prieš NATO kariškius“, – sakoma straipsnyje.

Penktadienį vakare į Estija atvyko pirmoji britų kariškių grupė. Iš viso bus 800 žmonių kontingentas, praneša laikraštis.

„Šaulių“ pėstininkų pulko 5-ojo bataliono ir Karališkojo tankų pulko kariškiai įsikurs buvusioje sovietinėje karinėje bazėje už 90 mylių nuo Rusijos sienos. Jų žinioje bus karinių šarvuočių Warrior, tankų Challenger 2, savaeigių artilerijos pabūklų ir žvalgybinių bepiločių orlaivių“, – sakoma straipsnyje.

„Armijos vadovybė įsakė grupei kariškių bendradarbiaujant su estų kibernetikos specialistais surasti ir paneigti straipsnius, kurie yra „melagingos naujienos“ (feikai). Žvalgybos darbuotojai perspėja dėl „medaus spąstų“ ir rusų provokatorių, kurie stengiasi įvelti kariškius į peštynes; tos peštynės bus nufilmuotos vaizdo kameromis, įrašai pasirodys internete“, – rašo korespondentas.

Pasak autoriaus, Maskvos propagandos kampanija prasidėjo dar lapkrity – nuo melagingo pranešimo Facebook‘e, kad britų kariškiai neužleido vietos senutei ligoninės priimamajame.

Neįvardytas šaltinis iš Estijos žvalgybos pareiškė: „Tuo metu čia apskritai nebuvo britų kareivių“. „Tai įprasta apgaulė, – sakė jis, turėdamas omeny rusus. – Jie stengiasi paskleisti versiją, kad NATO pajėgos – tai okupantai, negailestingi kareiviai, kurie blogai elgiasi su vietiniais gyventojais“.

Korespondentas praneša, kad britų kariai planuoja susikurti Estijoje teigiamą įvaizdį; numatytos rungtynės su vietinėmis komandomis, apsilankymai mokyklose.

Britų kariams bus leista važinėti į Taliną tik nedidelėmis grupėmis, jie bus perspėti, kad jiems draudžiama lankytis striptizo klubuose, o taip pat kai kuriuose kituose klubuose bei baruose.

Britų kariuomenės Estijoje vadas pulkininkas Džailzas Harisas interviu sakė, kad taisyklės „gana griežtos“, bus uždrausta gerti alkoholį.

Laikraščio duomenimis, britų kareiviams liepta nepasiimti su savim sim-kortelių mobiliesiems telefonams ir kitokių elektroninių įrenginių, kad į juos neįsilaužtų hakeriai.

„Harisas sakė, kad kariuomenės dislokavimas turi „pašalinti net menkiausias abejones“, jog NATO gins Estiją ir jos kaimynes“, – rašo laikraštis. „Tos misijos siekis – užtikrinti ir sutramdyti“, – pareiškė pulkininkas.

„Tuo tarpu Britanijos vyriausybė nenori, kad Kremlius kariuomenės dislokavimo faktą laikytų provokuojančiu ar eskaluojančiu“, – sakoma straipsnyje. – Pradinis galingų raketinių kompleksų dislokavimo planas buvo atšauktas, kovinėje grupėje bus tik keturi britų tankai Challenger 2 ir 4 prancūzų tankai“.

Informacijos šaltinis: The Times.

2017.03.23; 08:30