Iskander, S-400, Topol ir kitos Rusijos raketos
Bukareštas, vasario 10 d. (AFP-ELTA). Rumunija penktadienį paneigė Ukrainos pranešimą, kad dvi Rusijos raketos kirto NATO narės oro erdvę pakeliui į Ukrainą.
Rumunija užfiksavo „oro taikinį, paleistą iš Juodosios jūros, iš Rusijos Federacijos laivo“, tačiau šis „niekur nekirto Rumunijos oro erdvės“, nurodė jos Gynybos ministerija.
„Radarų sistemos užfiksavo, kad taikinio trajektorija arčiausiai Rumunijos oro erdvės buvo maždaug už 35 kilometrų į šiaurės rytus nuo sienos“, – priduriama pareiškime.
Du Rumunijos karinių oro pajėgų naikintuvai MiG-21 „LanceR“, vykdantys NATO oro policijos misiją, buvo pasiųsti į Rumunijos šiaurę, „kad papildytų mūsų reakcijos galimybes“, sakoma jame.
Kiek anksčiau penktadienį Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas pranešė, kad dvi Rusijos raketos kirto Moldovos ir NATO narės Rumunijos oro erdvę prieš įskrisdamos į Ukrainą. Moldova patvirtino šį įvykį ir paskelbė iškviesianti Rusijos ambasadorių. Šalis jau matė Rusijos raketų nuolaužų per beveik metus trukusią Rusijos invaziją į Ukrainą.
NATO naikintuvų skrydis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Sausio 29 – vasario 5 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 8 kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių Rusijos Federacijos (RF) orlaivių, praneša Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Sausio 31 d. NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti ir palydėti RF orlaivį IL-76, skridusį tarptautine oro erdve iš RF žemyninės dalies į RF Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be skrydžio plano, be įjungto radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) palaikė.
Sausio 31 d. NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti ir palydėti RF orlaivį IL-20, skridusį tarptautine oro erdve iš RF Kaliningrado srities į RF žemyninę dalį. Orlaivis skrido be skrydžio plano, be įjungto radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su RSVC palaikė. Taip pat atpažino ir lydėjo du RF orlaivius SU-27, skridusius tarptautine oro erdve iš RF Kaliningrado srities ir grįžusius atgal į RF Kaliningrado sritį. Orlaiviai skrido be skrydžio plano, be įjungtų radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
Sausio 31 d. NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti ir palydėti du RF orlaivius SU-30, skridusius iš RF Kaliningrado srities ir grįžusius atgal į RF Kaliningrado sritį. Orlaiviai skrido be skrydžio plano, be įjungto radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
Vasario 2 d. NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti ir palydėti RF orlaivį TU-154, skridusį tarptautine oro erdve iš RF žemyninės dalies į RF Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be skrydžio plano, su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su RSVC palaikė. Taip pat atpažino ir lydėjo du RF orlaivius SU-27, skridusius iš RF Kaliningrado srities ir grįžusius atgal į RF Kaliningrado sritį. Orlaiviai skrido be skrydžio plano, be įjungtų radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
Vasario 2 d. NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti ir palydėti RF orlaivį TU-154, skridusį tarptautine oro erdve iš RF žemyninė dalies į RF Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be skrydžio plano, su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su RSVC palaikė. Taip pat atpažino ir lydėjo du RF orlaivius SU-27, skridusius iš RF Kaliningrado srities ir grįžusius atgal į RF Kaliningrado sritį. Orlaiviai skrido be skrydžio plano, be įjungtų radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
Vasario 3 d. NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti ir palydėti RF orlaivį IL-76, skridusį tarptautine oro erdve iš RF Kaliningrado srities į RF žemyninę dalį. Orlaivis skrido be skrydžio plano, su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su RSVC palaikė.
Vasario 4 d. NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti ir palydėti du RF orlaivius TU-154, skridusius tarptautine oro erdve iš RF Kaliningrado srities į RF žemyninę dalį. Vienas iš jų skrido be skrydžio plano, o kitas – su skrydžio planu. Orlaiviai skrido su įjungtais radiolokaciniais atsakikliais, radijo ryšį su RSVC palaikė. Taip pat atpažino ir lydėjo keturis RF orlaivius SU-27, skridusius iš RF Kaliningrado srities ir grįžusius atgal į RF Kaliningrado sritį. Orlaiviai skrido be skrydžio planų, be įjungtų radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
Vasario 5 d. NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti ir palydėti RF orlaivius IL-76 ir TU-134, skridusius tarptautine oro erdve iš RF Kaliningrado sritis į RF žemyninę dalį. Orlaiviai skrido be skrydžio planų, su įjungtais radiolokaciniais atsakikliais, radijo ryšį su RSVC palaikė.
NATO naikintuvų skrydis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lapkričio 30 d. Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vyks NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija. Tris mėnesius Baltijos oro erdvę saugojusius Danijos karius su jų misiją sustiprinusiais Portugalijos kariais pakeis Lenkijos kariai, vadovausiantys misijai ir patruliuosiantys su keturiais naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“.
Aktyviai prie regiono saugumo ir atgrasymo užtikrinimo prisidedantys Lenkijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijoje Baltijos valstybėse dalyvaus jau dešimtą kartą. Dabartinę lenkų pamainą sudarys iki 150 karių – lakūnai, technikai, medicinos personalas, palaikymo grupės, komunikacijos ir kitų sričių specialistai.
Oro policijos vienetų pasikeitimo ceremonijoje dalyvaus krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška, NATO Jungtinių oro operacijų centro Uedeme vado pavaduotojas brigados generolas Slavomiras Žakovskis, NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje štabo karininkas majoras Martinas Canuelis, Lietuvos karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Dainius Guzas, Danijos gynybos atašė Lietuvoje pulkininkas Nielsas Henrikas Johansenas, Šiaulių miesto atstovai ir kiti svečiai.
Misiją baigiantys Danijos kariai oro erdvės apsaugą vykdė su keturiais F-16 „Fighting Falcon“ naikintuvais. Misijoje dalyvavo apie 70 danų karių. Danijos kariai taip pat bendravo su Šiaulių miesto visuomene, kiek buvo leidžiama pagal COVID-19 apribojimus. Portugalijos kariai oro erdvės apsaugą vykdė su keturiais F-16 „Fighting Falcon“ naikintuvais. Misijoje dalyvavo apie 80 karių. Oro policijos misiją vykdantys kontingentai tarnaudami Lietuvoje ne tik kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusius Rusijos Federacijos karinius orlaivius, bet ir treniravosi kartu su Lietuvos kariuomenės karinių vienetų kariais.
NATO oro policijos misiją iš Estijos karinių oro pajėgų bazės Amaryje sustiprins Belgijos kariai su „Eurofighter Typhoon“ naikintuvais. Jie Amaryje pakeis su „Eurofighter Typhoon“ naikintuvais iki šiol misiją stiprinusius Italijos karius.
NATO šalys pradėjo siųsti savo karius ir naikintuvus saugoti Baltijos šalių oro erdvę nuo 2004 metų kovo mėnesio, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis. Nuo to laiko NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse vykdė jau 14-os sąjungininkių kariai. Lenkijos kontingento misija bus 58-oji nuo jos vykdymo pradžios 2004 m.
Praėjusią savaitę, balandžio 8-14 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai vieną kartą buvo keliami atpažinti ir lydėti tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros skridusio Rusijos Federacijos (RF) karinio orlaivio.
Balandžio 9 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino RF orlaivį IL-20, skridusį tarptautine oro erdve iš RF Kaliningrado srities į RF žemyninę dalį. IL-20 skrido be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) radijo ryšį palaikė, skrydžio plano neturėjo.
Ketvirtadienį bus minima Lietuvos kariuomenės diena. Šią dieną prieš 99 metus tuometis Ministras Pirmininkas Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą, kuriuo pradėtos formuoti šalies reguliariosios pajėgos.
1918 m. lapkričio 23-ioji laikoma oficialia Lietuvos kariuomenės atkūrimo diena.
Ketvirtadienį Vilniuje ir kituose šalies miestuose vyks renginiai, skirti Lietuvos kariuomenės dienai ir kariuomenės atkūrimo 99-osioms metinėms.
Pagrindinis renginys tradiciškai vyks vidudienį Katedros aikštėje Vilniuje, kur vyks iškilminga Lietuvos ir sąjungininkų karių rikiuotė bei karių paradas Gedimino prospektu iki Nepriklausomybės aikštės.
Rikiuotėje dalyvaus Lietuvos kariuomenės pajėgų ir dalinių, Lietuvoje dislokuotų NATO sąjungininkų, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados LITPOLUKRBRIG kariai. Skrydžiu virš Vilniaus Lietuvos kariuomenę planuoja pasveikinti NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys JAV karinių oro pajėgų naikintuvai.
Su švente karius sveikins šalies, Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybė, į renginį pakviesti užsienio šalių ambasadoriai, gynybos atašė, kviečiami vilniečiai ir miesto svečiai.
Prieš renginį Katedros aikštėje – Šv. Mišios ir malda už Lietuvos kariuomenę Lietuvos kariuomenės Šv. Ignoto bažnyčioje.
Lietuvos kariuomenės dienos proga ir kituose šalies miestuose vyks iškilmingos karių rikiuotės, ginkluotės ir technikos parodos, apdovanojimų ceremonijos, šventiniai koncertai.
Rugsėjo 11- 17 dienomis NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai aštuonis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.
Rugsėjo 11-ąją NATO naikintuvai atpažino ir lydėjo du orlaivius IL-20, skridusius iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį ir du orlaivius Su-27, skridusius iš Kaliningrado srities pasitikti abiejų IL-20. Visi orlaiviai skrido be atsakiklių, be skrydžio plano, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė tik vienas IL-20.
Rugsėjo 12-ąją NATO naikintuvai du kartus kilo palydėti Rusijos Federacijos orlaivių. Pirmu pakilimu perėmė ir atpažino orlaivį An-26. Antru pakilimu buvo atpažintas ir lydėtas An-12, skridęs iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningradą. Orlaivis skrido su skrydžio planu, tačiau be įjungto atsakiklio, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė. Taip pat buvo atpažinti po vieną orlaivį Su-24MR ir Su-35, skridę iš Rusijos žemyninės dalies virš Baltijos jūros ir atgal bei orlaivis Mi-26, skridęs iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Visi orlaiviai skrido be skrydžių planų, be atsakiklių, radijo ryšio su regioniniais skrydžių valdymo centrais nepalaikė.
Rugsėjo 13 dieną NATO naikintuvai du kartus kilo palydėti Rusijos Federacijos orlaivių. Pirmu pakilimu buvo perimtas ir atpažintas oro bazavimosi valdymo punktas IL-22, skridęs iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningradą. Orlaivis skrido be įjungto atsakiklio, su skrydžio planu, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė. Antru pakilimu buvo perimtas IL-18, skridęs iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningradą be įjungto atsakiklio, su skrydžio planu, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.
Rugsėjo 14 dieną NATO naikintuvai du kartus kilo palydėti Rusijos Federacijos orlaivių. Pirmu pakilimu buvo atpažinti ir lydėti du orlaiviai Su-35, šeši orlaiviai Tu-22 ir vienas orlaivis Su-30, skridę iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį ir atgal. Visi orlaiviai skrido be skrydžių planų, be atsakiklių, radijo ryšio su regioniniais skrydžių valdymo centrais nepalaikė. Antru pakilimu buvo perimti ir atpažinti keturi Su-34 ir vienas Su-27, skridę iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Visi orlaiviai skrido be skrydžių planų, be atsakiklių, radijo ryšio su regioniniais skrydžių valdymo centrais nepalaikė.
Rugsėjo 15 d. NATO naikintuvai perėmė ir atpažino orlaivį IL-20, skridusį iš Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido be įjungto radiolokacinio atsakiklio, su skrydžio planu, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.
Praėjusią savaitę, rugpjūčio 28-rugsėjo 3 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai septynis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.
Rugpjūčio 28-ąją NATO naikintuvai perėmė ir lydėjo orlaivį „IL-20“, skridusį iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido su iš anksto pateiktu skrydžio planu, be įjungto atsakiklio, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.
Rugpjūčio 29-ąją NATO naikintuvai lydėjo orlaivį „Tu-134“, skridusį iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį su skrydžio planu, su įjungtu atsakikliu, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.
Tą pačią diena taip pat buvo perimti du orlaiviai „Su-24“, vykdę skrydžius iš Kaliningrado srities virš Baltijos jūros ir atgal. Orlaiviai skrido be įjungtų atsakiklių, be skrydžių planų, ryšio su regioniniais skrydžių valdymo centrais nepalaikė.
Rugpjūčio 30-ąją NATO naikintuvai lydėjo orlaivį „A-50“, skridusį iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Jis skrido pagal iš anksto pateiktą skrydžio planą, be įjungto atsakiklio, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.
Rugpjūčio 31-ąją NATO naikintuvai du kartus kilo lydėti Rusijos Federacijos orlaivių. Pirmu pakilimu buvo perimti trys „An-26“ orlaiviai. Du „An-26“ skrido iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Jie turėjo skrydžių planus, skrido be įjungtų atsakiklių, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė. Dar vienas „An-26“ su skrydžio planu skrido iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Jo atsakiklis buvo įjungtas, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru orlaivis palaikė.
Rugsėjo 1 dieną NATO naikintuvai perėmė ir lydėjo orlaivį „An-26“, skridusį iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį su skrydžio planu, be įjungto atsakiklio, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.
Rugsėjo 3-iąją NATO naikintuvai lydėjo orlaivį „IL-76“, su skrydžio planu skridusį iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Jo atsakiklis nebuvo įjungtas, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.
Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose Jungtinės Amerikos Valstijos perėmė iš Lenkijos vadovavimą NATO oro policijos misijai Baltijos šalyse. Keturis ateinančius mėnesius saugumą Baltijos šalių erdvėje JAV užtikrins su naikintuvais F-15C „Eagle“ kartu su Estijos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Amaryje dislokuotais Belgijos karinių oro pajėgų naikintuvais F-16.
Krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas
Oro policijos misijos kontingentų pasikeitimo ceremonijoje dalyvavo krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras, NATO vyriausiosios oro pajėgų vadavietės (NATO AIRCOM) vadas gen. Tod D. Wolters, Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų vadovybė, Lenkijos, JAV delegacijos, Lietuvos karinių oro pajėgų vadovybė, Šiaulių miesto atstovai, kt. svečiai.
„Šiandien mes ypač dėkingi Lenkijai ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms, atsiuntusioms karius į NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse. JAV ir Lenkija yra artimiausios Lietuvos sąjungininkės, todėl jų paramą ir ryžtą stiprinti saugumo priemones ir saugoti mūsų padangę labai vertina Lietuvos žmonės. Jie žino, kad NATO yra ir bus čia, – sakė krašto apsaugos viceministras V. Umbrasas. – NATO vienijantis principas „visi už vieną, vienas už visus“ šiandien yra tvirtas kaip niekada, o JAV naikintuvai Lietuvoje – tai ne tik stabilumo regione, bet ir visame NATO ženklas”.
NATO vyriausiosios oro pajėgų vadavietės vadas generolas Tod D. Wolters savo ruožtu padėkojo Lietuvai už svetingumą ir paramą vykdant vieną svarbiausių NATO misijų, saugant Baltijos šalių oro erdvę.
JAV karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse dalyvaus penktą kartą, taip prisidėdamos prie NATO taikos meto užduoties saugoti aljanso oro erdvę ir demonstruodamos ilgalaikius JAV įsipareigojimus užtikrinti Baltijos šalių saugumą ir NATO sienų integralumą. Misijoje JAV dalyvaus su septyniais naikintuvais F-15C „Eagle“ ir maždaug 140 karių iš 48-osios naikintuvų eskadrilės, JAV „Lakenheath“ bazės, dislokuotos Jungtinėje Karalystėje.
Misiją baigę Lenkijos karinių oro pajėgų kariai oro erdvės apsaugą vykdė su keturiais naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“.
NATO šalys pradėjo siųsti savo karius ir naikintuvus saugoti Baltijos šalių oro erdvę nuo 2004 m. kovo mėnesio, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis. Nuo to laiko NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse vykdė jau 17 sąjungininkių šalių. JAV kontingento misija bus 45-oji nuo jos vykdymo pradžios 2004 metais.
Antano Gedrimo (KOP AB) nuotraukos
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija
Keturis mėnesius Baltijos šalių oro erdvę saugojusius Lenkijos karinių oro pajėgų karius pakeitė ir misijai vadovavimą perėmė JAV karinių oro pajėgų kontingentas.
Keturis ateinančius mėnesius saugumą Baltijos šalių oro erdvėje JAV kariai užtikrins su naikintuvais F-15C „Eagle“ kartu su Estijos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Amaryje dislokuotais Belgijos karinių oro pajėgų naikintuvais.
Trečiadienį Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose surengta NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karių pasikeitimo ceremonija.
NATO oro policijos misijos vykdymą virš trijų Baltijos valstybių perima 48-osios Naikintuvų eskadrilės kariai iš JAV „Lakenheath“ bazės, esančios Jungtinėje Karalystėje.
JAV kariai misijoje Baltijos valstybėse dalyvaus penktą kartą. Prieš tai JAV kariai Baltijos šalių oro erdvę saugojo 2005, 2008, 2010 ir 2014 metais.
NATO šalys pradėjo siųsti savo karius ir naikintuvus saugoti Baltijos šalių oro erdvę nuo 2004 m. kovo, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis. Nuo to laiko NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdė 17 sąjungininkių šalių. JAV kontingento misija bus 45-oji nuo jos vykdymo pradžios 2004 metais.
Balandžio 25-26 d. Baltijos šalių oro erdvėje, daugiausia virš Lietuvos, vyks ketvirtosios NATO oro pajėgų pratybos „Ramstein Alloy“ („Ramšteino lydinys“), kuriose bus treniruojami NATO oro policijos misijoje budintys oro pajėgumai ir stiprinama sąveika tarp sąjungininkų karinių oro pajėgų.
Šiose planinėse tris kartus per metus rengiamose pratybose tobulinami NATO oro erdvės stebėjimo ir kontrolės, oro policijos ir kiti oro pajėgumai Baltijos regione, taip pat jų valdymas ir kontrolė.
Pratybose dalyvaus NATO oro policijos misiją ir jos pastiprinimą Baltijos šalyse vykdantys oro kontingentai – Nyderlandų, Vokietijos, Lenkijos ir Norvegijos oro pajėgų naikintuvai, taip pat Lietuvos oro pajėgų transportinis lėktuvas C-27J „Spartan“, Jungtinių Amerikos Valstijų degalų papildymo lėktuvas ir NATO E-3A komponento ankstyvojo perspėjimo ir valdymo sistemos AWACS orlaivis.
„Ramstein Alloy 4“ pratybose dalyviai treniruosis atlikti orlaivio perėmimą ore, degalų papildymą ore, vykdys paieškos ir gelbėjimo operacijas. Taip pat treniruosis leistis atsarginiuose oro uostuose – priskristi prie įvairių Baltijos šalyse esančių nusileidimo takų. Kartu bus tikrinamos orlaivio perėmimo procedūros nutrūkus ryšiui, kai pagal pratybų scenarijų civilinis lėktuvas nebegali užmegzti radijo ryšio su skrydžių kontrolės centru ir oro policijos misiją vykdantys naikintuvai keliami jį atpažinti ore.
Pratybų metu, vadovaujant NATO Jungtinių oro operacijų centrui Uedeme (Vokietija) misijos kontrolės užduotį vykdys AWACS įgula ir Valdymo ir pranešimų centras Karmėlavoje.
Pratybas Ramstein Alloy“ organizuoja NATO oro pajėgų vadavietė Ramšteine (Vokietija) kartu su Jungtiniu oro operacijų centru Uedeme (Vokietija).
Pirmą kartą pratybos „Ramstein Alloy“ surengtos 2016 m. tęsiant sėkmingas prieš tai vykdytas pratybas „Baltic Region Training Event“ (BRTE). Pratybos „Ramstein Alloy“ vyksta tris kartus metuose vienoje iš Baltijos šalių. NATO oro policijos misijos kontingentai keičiasi kas keturis mėnesius, todėl pratybų tvarkaraštis suteikia galimybę treniruotis įvairioms NATO oro policijos misiją ir jos pastiprinimą Baltijos šalyse vykdančios sąjungininkų karinėms oro pajėgoms.
NATO orlaivio E-3A su AWACS sistema, dar kitaip vadinamo „NATO akimis ore“, pasitelkimas rytiniame NATO flange nuo 2014 m. yra stiprus Aljanso įsipareigojimų sąjungininkių šalims užtikrinimas.
NATO E-3A komponentą sudaro 16 ankstyvojo perspėjimo ir valdymo sistemos AWACS (angl. Airborne Warning and Control System) orlaivių, kurie dislokuoti Geilenkirchene (Vokietija). Šie NATO orlaiviai dažniausiai skrydžius vykdo 10 km aukštyje ir, naudodami „Doppler“ radarus, gali aptikti 400 km spinduliu oro erdvėje esančius orlaivius, taip pat ir valdyti savus orlaivius.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
(Reagavimo į orlaivius prie Baltijos valstybių sienų duomenys – 2017 02 13 – 2017 02 19)
Vasario 13-19 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 2 kartus kilo atpažinti ir lydėti Rusijos Federacijos karinių orlaivių, skridusių tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros.
Vasario 14 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino ir palydėjo Rusijos Federacijos orlaivį Il-22, skridusį iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį ir juos lydėjusius du Su-27. Il-22 į ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė, skrido su įjungtu autoatsakikliu, skrido be skrydžio plano. Jį lydėję Su-27 skrido be išankstinių planų, ryšio su skrydžių valdymo centrais nepalaikė, nebuvo įsijungę autoatsakiklių.
Vasario 16 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino ir palydėjo Rusijos Federacijos orlaivį, Il-22 skridusį iš Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį sritį ir juos lydėjusius du Su-27. Il-22 skrydį vykdė pagal pateiktą skrydžio planą, su įjungtu autoatsakikliu ,ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė. Jį lydėję Su-27 skrido be išankstinių planų, ryšio su skrydžių valdymo centrais nepalaikė, nebuvo įsijungę autoatsakiklių.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Lietuvos karinių oro pajėgų radiolokacinių postų teritorijose Degučiuose (Šilutės r.) ir Antaveršyje (Prienų r.) baigtas pirmasis statybos darbų etapas ir jau pradėtos diegti ypač modernios radarų sistemos, kurios vėliau bus testuojamos.
„Degučiuose ir Antaveršyje baigtas Lietuvos kariuomenės atnaujinamų radiolokacinių postų pirmasis statybos darbų etapas žymi labai svarbų žingsnį įgyvendinant mūsų šalies oro erdvės stebėjimo ir gynybos pajėgumų modernizaciją“, – sakė lapkričio 29 d. Degučiuose apsilankęs laikinai einantis krašto apsaugos ministro pareigas Juozas Olekas.
Planuojama, kad šie Lietuvos oro erdvės stebėjimui ir gynybai svarbūs radiolokaciniai postai visišką operacinį pajėgumą pasieks iki 2019 metų. Pasak ministro J. Oleko, įdiegus visas sistemas, šie kariniai radarai taps vieni moderniausių regione.
Nauja radiolokacinių postų infrastruktūra ir joje diegiama įranga yra didžiausias iki šiol Lietuvos indėlis, plėtojant tiek nacionalinius, tiek NATO kolektyvinės gynybos pajėgumus. „Šis ilgalaikis strateginis projektas padės sustiprinti vieningą nacionalinę oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą, kuri yra NATO vieningos oro erdvės ir priešraketinės gynybos sistemos dalis“, – sakė ministras J. Olekas.
Atnaujintų radiolokacinių postų teikiama radiolokacinė informacija užtikrins nepertraukiamą oro erdvės stebėjimą ir kontrolę, reagavimą į galimus oro erdvės pažeidimus, perspėjimą apie grėsmes.
Su naujais radarais Lietuva taip pat užtikrins geresnį oro erdvės stebėjimą, kurį privalo garantuoti kaip NATO oro policijos misijos priimančioji šalis. Radiolokatorių informacija pagerins sąlygas sąjungininkų karo aviacijai veikti, paieškos ir gelbėjimo operacijoms vykdyti.
XXX
Tobulindama ir stiprindama taikos meto oro erdvės stebėjimo sistemą, Lietuvos kariuomenė atnaujina tris Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos radiolokacinius postus: Antaveršio k. (Prienų r. ), Degučių k. (Šilutės r.) ir Ceikiškių k. (Ignalinos r.). Lietuvos karinių oro pajėgų radiolokacinio posto Ignalinos r. statybos darbus planuojama pradėti 2017 metais.
Atnaujinant postų infrastruktūrą statomi nauji statiniai, bus įdiegtos naujos ryšių sistemos ir įrengti nauji NATO šalies gamintojo tolimojo siekio radarai, pakeisiantys iki šiol turimus Rusijoje pagamintus radarus.
Projektas vykdomas nuo 2007 m., radarų pirkimų procedūras atliko ir pirkimo-pardavimo sutartį su NATO šalies gamintoju vykdo Krašto apsaugos ministerijos įgaliota NATO ryšių ir informacijos agentūra (angl. NATO Communications and Information Agency, NCIA) ir NATO paramos agentūra (angl. NATO Support Agency, NSPA). Numatoma viso projekto vertė yra apie 60 mln. Eur.
Veiksmingos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos užtikrinimas yra esminis Lietuvos nacionalinio saugumo ir Šiaurės Atlanto sutarties III bei V straipsnių įgyvendinimas.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Krašto apsaugos ministerija.
Rugpjūčio 29- rugsėjo 4 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai penkis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.
Rugpjūčio 30 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino ir palydėjo tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį skridusį Rusijos Federacijos orlaivį IL-20. Orlaivis skrido pagal skrydžio planą, ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė, skrido su neįjungtu autoatsakikliu.
Rugpjūčio 31 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino ir palydėjo tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį skridusį Rusijos Federacijos orlaivį AN- 24. Orlaivis skrido be plano, ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė, skrido su įjungtu autoatsakikliu.
Rugsėjo 2 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartus kilo atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį skridusių Rusijos Federacijos orlaivių. Pirmą kartą – AN-12 ir antrą – TU-134. Orlaiviai skrido pagal skrydžio planą, ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė, skrido su neįjungtais autoatsakikliais.
Rugsėjo 4 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino ir palydėjo tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį skridusius Rusijos Federacijos orlaivį TU-134, su dviem jį lydinčiais orlaiviais SU-27. TU-134 skrido pagal skrydžio planą, skrido su atsakikliu, ryšį su skrydžio centrais palaikė. Orlaiviai SU-27 skrido be skrydžio plano, ryšio nepalaikė, autoatsakikliai nebuvo įjungti.
Gegužės 23-29 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartu kilo atpažinti ir palydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.
Gegužės 27 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino ir palydėjo Rusijos Federacijos orlaivį Il-38, skridusį tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį.
Orlaivis skrido pagal skrydžio planą, radijo ryšį su skrydžio valdymo centru palaikė, bet skrido be radiolokacinio atsakiklio.
Gegužės 29 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino ir palydėjo du Rusijos Federacijos orlaivius An-26, kurie skrido pagal skrydžio planą, palaikė ryšį su skrydžių valdymo centrais, bet be įjungtų radiolokacinių atsakiklių, bei du Rusijos Federacijos orlaivius Su-27, skridusius be plano, be įjungtų radiolokacinių atsakiklių, jie ryšio su skrydžio valdymo centrais nepalaikė. Visi orlaiviai skrido tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Rusijos Federacijos į Kaliningrado sritį.
Nuo šios savaitės visi trys Lietuvos karinių oro pajėgų naujieji sraigtasparniai „Eurocopter“ AS365N3+ „Dauphin“ pradėjo vykdyti paieškos ir gelbėjimo budėjimus postuose Nemirsetoje ir Kaune, budėjimams yra parengtos penkios pilotų ir gelbėtojų įgulos.
Sraigtasparniais AS365N3+ „Dauphin“ bus atliekamos aplinkos monitoringo ir kontrolės iš oro užduotys, vykdomi paieškos ir gelbėjimo darbai: jūroje dingusių žmonių paieška, gaisrų gesinimas, ligonių ar transplantuojamų organų perskraidinimas, teikiama pagalba valstybės ir savivaldybių institucijoms ekstremalių situacijų atvejais.
Sausio 7 d. Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vykusios oficialios ceremonijos metu NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse vykdymą iš Vengrijos perėmė Ispanijos karinių oro pajėgų kontingentas.
Ispanija Baltijos šalių oro erdvės saugumui užtikrinti Šiauliuose dislokavo 4 naikintuvus „Eurofighter Typhoon“ ir apie 130 karių.
„Tai jau 40-oji NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse pamaina Šiaulių Aviacijos bazėje nuo jos pradžios 2004 metais. Dėkoju misiją baigusiems Vengrijos kariams ir sveikinu ją vykdyti pradedančius Ispanijos karinių oro pajėgų kontingento karius“, – ceremonijos metu sakė krašto apsaugos viceministras Marijus Velička.
