Rusijos ambasada

Žvalgyba

Slaptasis agentas. Slaptai.lt nuotr.

Berlynas, rugpjūčio 9 d. (AFP-ELTA). Vokietijos federaliniai prokurorai trečiadienį pranešė, kad vakariniame Koblenco mieste buvo sulaikytas kariuomenėje dirbantis Vokietijos pilietis, įtariamas šnipinėjimu Rusijai.
 
Federalinės prokuratūros pranešime kalbama apie „rimtus įtarimus“, liudijančius, kad kaltinamasis dirbo „užsienio žvalgybos tarnybai“. Jis savo paslaugas, be kitų Rusijos institucijų, esą buvo pasiūlęs „Rusijos ambasadai Berlyne“.
 
Anot prokurorų, įtariamasis, kuris buvo identifikuotas tik kaip Thomasas H., buvo sulaikytas liepos 27 d. Buvo apieškoti jo namai ir darbovietė. Trečiadienį jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Thomasas H. dirbo kariuomenės Įrangos, informacinių technologijų ir aptarnavimo departamente.
 
„2023 m. gegužę jis kreipėsi į Rusijos generalinį konsulatą Bonoje ir Rusijos ambasadą Berlyne ir pasiūlė savo bendradarbiavimą, – nurodė prokurorai. – Proceso metu jis perdavė per savo profesinę veiklą surinktą informaciją, kad ši būtų toliau perduota Rusijos žvalgybos tarnybai.“
 
Teigiama, kad tyrimas įtariamojo atžvilgiu buvo atliktas glaudžiai bendradarbiaujant su karine žvalgyba ir vidaus saugumo agentūra „BfV“.
 
Apie sulaikymą pranešta po to, kai „BfV“ birželį buvo perspėjusi dėl „agresyvios Rusijos šnipinėjimo operacijos“ grėsmės, Maskvai tęsiant karą Ukrainoje. Vakarų šalių sankcijos Rusijai ir jų parama Ukrainos kariuomenei pakurstė Kremliaus susidomėjimą informacijos rinkimu, savo metinėje ataskaitoje tvirtino „BfV“.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2023.08.10; 00:30
Trumposios naujienos

Liūdnai pagarsėjęs Gerhardas Šrioderis. EPA – ELTA nuotr.

Berlynas, gegužės 10 d. (dpa-ELTA). Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis, kaip pranešama, dalyvavo Rusijos ambasadoje Berlyne surengtame priėmime, skirtame pergalės prieš nacistinę Vokietiją metinėms paminėti.
 
Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) lyderis Tino Chrupalla, kuris taip pat dalyvavo renginyje, sakė, kad matė ten G. Schroederį su žmona So-yeon Schroeder-Kim. Pats H. Schroederis į užklausas apie savo dalyvavimą renginyje neatsakė.
 
Anksčiau apie antradienio priėmimą pranešė laikraštis „Berliner Zeitung“. Dauguma Vokietijos politikų jame nedalyvavo protestuodami prieš Rusijos karą Ukrainoje. Tarp tų, kurie dalyvavo, buvo kraštutinių kairiųjų partijos „Die Linke“ politikas Klausas Ernstas.
 
Trečiadienį Berlyne T. Chrupalla agentūrai dpa sakė, kad jis buvo pakviestas į priėmimą, „kaip, esu tikras, ir visų parlamento frakcijų vadovai“.
 
Pasak jo, dar visai neseniai gegužės 9-oji buvo atmintina diena, „kurioje Vokietijos politikų iš visų Bundestage atstovaujamų partijų dalyvavimas buvo savaime suprantamas dalykas“.
 
Jis pridūrė, kad „dialogas neturėtų nutrūkti krizės metu“, ir teigė, kad susitaikymas ypač svarbus tokiomis istoriškai reikšmingomis dienomis.
 
Vasario mėnesį konservatyvus Bundestago narys Knutas Abrahamas apkaltino AfD parlamentinę frakciją, kad ji kalba apie taiką, o iš tikrųjų yra neatsiejama Rusijos prezidento Vladimiro Putino propagandos ir karo mašinos dalis.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2023.05.11; 00:30
Fotoreportažai

Argentinos Lietuvių Draugija Nemunas dalinasi akimirkomis iš protesto eitynių, palydint Ukrainiečių bendruomenės narius iki Buenos Aires esančios Rusijos Federacijos ambasados.

Už laisvę, suverenitetą, nepriklausomybę, teritoriškai vientisą Ukrainą!

Slava Ukraini!

#SlavaUkraini

#NemunasARG

Informacijos šaltinis – Argentinos Lietuvių Draugija Nemunas

2023.02.26; 03:00

Aktualijos

Pirmadienį į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją (URM) buvo iškviestas Rusijos ambasados Lietuvoje atstovas. Jam įteikta nota, kuria Rusijos laikinasis reikalų patikėtinis Sergej Riabokon yra skelbiamas nepageidaujamu asmeniu (PNG – persona non grata). S. Riabokon privalo išvykti iš šalies per 5 dienas.
 
URM pranešime spaudai teigia, kad šis Lietuvos sprendimas yra priimtas, atsižvelgiant į atsakingų institucijų pateiktą informaciją, pagrindžiančią tai, kad pastarojo meto S. Riabokon veiksmai ir pareiškimai yra nesuderinami su diplomato statusu, traktuotini kaip kišimasis į priimančios valstybės vidaus reikalus ir todėl laikomi Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykiu pažeidimu.
 
Rusijos ambasados Lietuvoje atstovui taip pat pareikštas griežtas protestas dėl rugsėjo 30 dieną Rusijos Prezidento paskelbto neteisėto sprendimo aneksuoti Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis, kurių dalys yra laikinai okupuotos Rusijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.10.03; 00:01
Aktualijos

Rusijos ambasada Vilniuje. Vytauto Visocko foto

Trečiadienį, rugpjūčio 31 dieną į Užsienio reikalų ministeriją (URM) buvo iškviestas Rusijos ambasados atstovas. Jam įteikta nota, kurioje išreikštas pasipiktinimas dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusių laikinojo reikalų patikėtinio Sergejaus Riabokonio pareiškimų, menkinančių 1991 metų sausio 13-osios įvykius bei ciniško istorinių faktų iškraipymo.
 
Susitikimo metu priminta, kad 1961 metų Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių 41 straipsnis nurodo, kad asmenys, kurie naudojasi privilegijomis ir imunitetais, privalo gerbti priimančiosios valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus. Jie taip pat privalo nesikišti į priimančios valstybės vidaus reikalus, pranešime spaudai pažymi URM.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.09.01; 07:20
Žvalgyba

Bulgarijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Sofija, birželio 28 d. (ELTA). Bulgarija nusprendė paskelbti nepageidaujamais asmenimis 70 Rusijos ambasados diplomatų ir techninio personalo darbuotojų. Tai antradienį žurnalistams pranešė Rusijos ambasados Sofijoje atstovas.
 
„Bulgarija nusprendė išsiųsti 70 diplomatų ir techninio personalo atstovų“, – sakė jis.
 
Šaltinis Rusijos užsienio reikalų ministerijoje pareiškė, kad Maskva atsakys į Bulgarijos sprendimą išsiųsti 70 diplomatų.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.06.29; 05:34
AktualijosSkaitomiausios

Protestas prie Rusijos ambasados Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Šeštadienį Vilniuje, prie Rusijos ambasados, surengta protesto akcija. Į ją susirinkusios moterys siekė atkreipti dėmesį į okupantų karių žiaurumą Ukrainoje, prievartą prieš šios šalies moteris ir vaikus.
 
Protesto akcijos dalyvės rinkosi prie praėjusią savaitę reaguojant į šalies agresiją Ukrainoje raudonai nudažyto tvenkinio. Siekdamos atkreipti dėmesį į Ukrainos moterų išgyvenamas kančias, jos išsirikiavo surištomis rankomis, „sukruvintomis“ kojomis ir kelnaitėmis, su maišais ant galvų, su kruvinais žaislais rankose.
Protestas prie Rusijos ambasados Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Šeštadienį taip pat buvo renkamos aukos – už jas bus perkamos kontracepcijos tabletės, nėštumo testai, vaistai nuo lytinių ligų ukrainietėms moterims ir nepilnametėms mergaitėms.
 
Panaši akcija buvo surengta ir Taline priešais Rusijos ambasadą, kur 20 susirinkusių moterų taip pat norėjo atkreipti dėmesį į rusų kareivių prievartos atvejus Ukrainoje. Pasak akcijos organizatorių, „Rusijos kariai prievartauja ir žudo nekaltas moteris ir vaikus Ukrainoje. Žmonės, kurie palaiko šį karą, tuo pačiu palaiko ir karo nusikaltimus, akivaizdžius žiaurumus ir patys yra šių aktų bendrininkai. Tai mūsų žinia Putino režimui (Rusijoje, Estijoje ir visur)“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.04.17; 08:20
Aktualijos

Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.

Lietuva pažemino Rusijos diplomatinio atstovavimo lygį šalyje. Kaip pirmadienį pranešė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, nuspręsta iš šalies išsiųsti Rusijos ambasadorių bei uždaryti Rusijos Federacijos generalinį konsulatą Klaipėdoje.
 
„Reaguodama į besitęsiančią Rusijos karinę agresiją prieš suverenią Ukrainą ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų įvykdytus žiaurumus įvairiuose okupuotuose Ukrainos miestuose, įskaitant kraupias žudynes Bučoje, priėmė sprendimą pažeminti diplomatinio atstovavimo lygį“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė ministras.
 
„Rusijos Federacijos ambasadorius privalės išvykti iš Lietuvos. Lietuvos ambasadorius Maskvoje į Lietuvą grįš artimiausiu metu“, – teigė G. Landsbergis, paragindamas euroatlantinių valstybių bendruomenės kolegas daryti tą patį.
 
„Apie šiuos sprendimus šiandien informavome savo ES ir NATO partnerius bei pakvietėme padaryti tą patį“, – teigė jis.
 
Taip pat Lietuvos diplomatijos vadovas pažymėjo, kad nuspręsta uždaryti ir Lietuvos uostamiestyje esantį Rusijos generalinį konsulatą.
 
„Lietuvos Vyriausybė atsižvelgdama į bendrą nekonstruktyvų Rusijos diplomatinės tarnybos vaidmenį agresijos prieš Ukrainą atžvilgiu, uždaro (Rusijos – ELTA) generalinį konsulatą Klaipėdoje. Rusijos okupacinių pajėgų brutalumas peržengia bet kokias civilizuoto pasaulio normas. Tai, ką pasaulis išvydo Bučoje, deja, gali būti tik pradžia. Išlaisvinant kitus miestus galime išvysti ir daugiau karo nusikaltimų pavyzdžių“, – sakė G. Landsbergis.
Rusijos ambasada Vilniuje. Vytauto Visocko foto
 
Be to, kaip pažymėjo politikas, dėl Rusijos kariuomenės vykdomo sadistinio žiaurumo prieš taikius civilius Ukrainoje, Lietuva inicijavo kreipimąsi į tarptautinį baudžiamąjį teismą.
 
„Visi Rusijos ginkluotųjų pajėgų įvykdyti karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui Ukrainoje nebus pamiršti. Lietuva inicijavo kreipimąsi į tarptautinį baudžiamąjį teismą ir remia visas priemones, kuriomis būtų užtikrinta Rusijos ginkluotųjų pajėgų ir visų putinistinio Rusijos režimo atstovų atsakomybė už vykdomus žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus Ukrainoje“, – sakė ministras.
 
ELTA primena, kad visą pasaulį apskriejo nuotraukos iš netoli Kyjivo išsidėsčiusio nedidelio Bučos miestelio, kur po Rusijos karių pasitraukimo gatvėse buvo rasti daugybės civilių lavonai. Ukraina teigia, kad dėl to kalti miestą prieš tai okupavę Rusijos kariai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.04.05; 07:30
Žvalgyba

Šnipų paieškos. Slaptai.lt foto

Bratislava, kovo 15 d. (dpa-ELTA). Slovakija išsiunčia tris Rusijos ambasados ​​darbuotojus, įtariamus šnipinėjimu, vėlų pirmadienio vakarą pranešė Bratislavos užsienio reikalų ministerija. Rusams duotos 72 valandos išvykti, nes jie pažeidė diplomatines taisykles, nurodė ministerija, neatskleidusi nei jų pavardžių, nei pareigų šalies atstovybėje.
 
Tuo metu mažiausiai trys Slovakijos piliečiai, įtariami gavę atlygį už šnipinėjimą Rusijai, taip pat sulaikyti. „Tai tik pradžia“, – naujienų svetainei Pravda.sk sakė gynybos ministras Jaroslavas Nadas.
 
Tarp suimtųjų yra gynybos ministerijos pareigūnas ir vidaus žvalgybos tarnybos SIS darbuotojas, taip pat trečiasis asmuo, dirbęs prorusiškoje žiniasklaidoje, pranešė laikraštis „Dennik N“. Policija patvirtino, kad tiria įtariamą šnipinėjimą, bet nesuteikė jokios konkrečios informacijos apie sulaikytuosius.
 
Slaptoji tarnyba SIS paneigė, kad vienas iš sulaikytų asmenų šiuo metu dirbo šalies žvalgybos tarnyboje, ir pridūrė, jog kol kas neatskleis jokios papildomos informacijos. Rusija pareiškė, kad imsis atsakomųjų veiksmų, reaguodama į jos ambasados ​​darbuotojų išsiuntimą.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2022.03.15; 10:25
Aktualijos

Rusijos ambasada Vilniuje – Ukrainos Didvyrių gatvėje. Sauliaus Žiūros nuotr.

Vilniaus savivaldybės Taryba ką tik pritarė bevardės gatvės atkarpą, vedančią Rusijos ambasados link, pavadinti Ukrainos Didvyrių vardu, taip išreikšdama palaikymą ir paramą Rusijos karinių pajėgų užpultai Ukrainai.
 
„Nuo šiandien kiekvieno Rusijos ambasados darbuotojo vizitinę kortelę puoš Ukrainos kovingumą pagerbiantis užrašas ir kiekvienas rašydamas šį gatvės pavadinimą turės pagalvoti apie Rusijos režimo žiaurumą, vykdomą prieš taikią ukrainiečių tautą“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
 
Ukrainos Didvyrių gatvę žyminčios dvikalbės lentelės bus pakabintos dar trečiadienį.
 
Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
 
2022.03.09; 19:23
AktualijosSkaitomiausios

Protesto akcija prieš Rusijos agresiją Ukrainoje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Protesto akciją prie Rusijos ambasados. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Protesto akciją prie Rusijos ambasados. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Sekmadienį Vilniuje prie Rusijos ambasados vyksta taiki protesto akcija prieš Rusijos agresiją Ukrainoje. Prie ambasados susirinko daugiau nei 500 žmonių, dauguma iš jų – moterys.
 
Susirinkusieji laiko plakatus su angliškais užrašais: „Rusijos motinos, kvieskit savo vaikus atgal namo“, „Asmeninė nauda neturėtų būti aukščiau nei gyvybė“, „Ukrainos vaikams taikos reikia dabar“, „Rusijos motinos – vis dar tylit??? Ukrainos vaikų pralietas kraujas irgi krinta ant jūsų“, „Užbaikite melą – sustabdykite karą“, „Šlovė Ukrainai“.
 
Protestuotojai rankose laiko Ukrainos bei Lietuvos vėliavas, Ukrainos nacionalines gėles – saulėgrąžas. Kai kurie protesto prieš Rusijos agresiją Ukrainoje dalyviai atvyko ir su laidotuvių vainikais. Susirinkusieji šaukia „Slava Ukraini“, ragina vienytis.
 
Plakatas prie Rusijos ambasados Vilniuje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

ELTA primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienio paryčiais paskelbė, kad pradedama karinė operacija prieš Ukrainą. Iš karto Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainą daugelyje vietų. V. Putinas savo kalboje pareiškė, kad užpuolimo tikslas – „demilitarizuoti ir denacifikuoti“ Ukrainą. Jis įspėjo kitas šalis nesikišti, nes, priešingu atveju, pagrasino tokiu atsaku, kuris „nuves prie pasekmių, kurių jos dar nepatyrė savo istorijoje“.
Moterys protestuoja prie Rusijos ambasados Vilniuje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Vakarų šalys šeštadienį susitarė dėl naujų finansinių sankcijų Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, apimančių kai kurių šalies bankų atjungimą nuo tarpbankinių mokėjimų sistemos SWIFT. Vakarai taip pat susitarė paskelbti ribojamąsias priemones, kad Rusijos centrinis bankas negalėtų „pasitelkti tarptautinių sandorių rublio kursui palaikyti“, teigė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2022.02.28; 06:00
Aktualijos

Rusijos ambasada Vilniuje. Vytauto Visocko foto

Šeštadienį Vilniuje nenustatytu skysčiu aplieti Rusijos ambasados vartai ir herbas, Klaipėdoje dažais apipurkšta Rusijos konsulato tvora.
Rusijos konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.
 
Policijos departamento pranešime sakoma, kad šeštadienį apie 6 val. 20 min. Klaipėdoje, Šermukšnių g., ant Rusijos Federacijos generalinio konsulato tvoros, vyriškis dažais purškė užrašą, tačiau, pamatęs policijos pareigūną, pasišalino. Įtariamasis (g. 1995 m.) sulaikytas, pradėtas ikiteisminis tyrimas.
 
Tą pačią dieną, apie 12 val. 27 min., Vilniuje, Latvių g., prie Rusijos Federacijos ambasados, policijos pareigūnai sulaikė vyrą (g. 1978 m.), kuris išliejo neaiškios kilmės skystį ant ambasados vartų, herbo bei grindinio. Asmuo apklaustas, jam įteiktas šaukimas. Surinkta medžiaga administracinei teisenai pradėti.
 
Daiva Krunglevičienė (ELTA)
 
2022.02.27; 08:00
Žvalgyba

Šnipinėjimas

Švedijos technologijų konsultantas trečiadienį nuteistas trejus metus kalėti už tai, kad Rusijai pardavė slaptą informaciją apie sunkvežimių gamintoją „Scania“, pranešė apygardos teismas.
 
Prokurorai teigė, kad 47 metų vyro veiksmai galėjo pakenkti Švedijos nacionaliniam saugumui.
 
Pasak transliuotojo SVT, tai buvo pirmas šnipinėjimo teismas šalyje per 18 metų.
 
Vyras buvo areštuotas 2019 metų vasarį, kai vakarieniavo Stokholmo centre esančiame restorane su Rusijos diplomatu, įtariamu žvalgybos pareigūnu. Diplomatas buvo trumpam sulaikytas, tačiau paleistas dėl diplomatinio neliečiamumo. Sulaikymo metu konsultantas ką tik buvo gavęs 27 800 kronų (2700 eurų) už informacijos perdavimą Maskvai, vasarį sakė prokuroras Matsas Ljungqvistas.
 
Teismas nustatė, kad jis iš „Scania“ nukopijavo „slaptą informaciją“, kurią perkėlė į USB atmintines ir perdavė Rusijos ambasados ​​darbuotojui. Teismas pareiškime pridūrė, kad jis „puikiai suvokė, jog jo pateikta informacija bus naudinga Rusijai“. Informacija buvo susijusi su „šaltinių kodais ir produktų gamyba automobilių sektoriuje“, rodo teismo dokumentai.
 
Taip pat buvo nustatyta, kad vyras perdavė informaciją iš automobilių gamintojos „Volvo“, tačiau kaltinimai šnipinėjimu jam nebuvo pateikti, nes nepavyko įrodyti, kad ši informacija „pakenkė Švedijos saugumui“.
 
Dauguma teismo posėdžių vyko už uždarų durų, nes buvo nagrinėjami tokie klausimai, kaip „Švedijos santykis su užsienio galiomis, gynybiniai gebėjimai, žvalgybos darbas“ ir korporacinės paslaptys, sakė teismas.
 
Savo naujausioje metinėje ataskaitoje, paskelbtoje 2020 m., Švedijos žvalgybos agentūra teigė, kad Rusija kartu su Kinija kelia didžiausią žvalgybos grėsmę Skandinavijos šaliai.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2021.09.15; 19:51
Aktualijos

Rusijos ambasada Vilniuje. Vytauto Visocko foto

Ketvirtadienio vidurdienį Boriso Nemcovo skvere (Latvių g. priešais Rusijos ambasadą), Jaunųjų konservatorių lyga (JKL) organizuoja mitingą, siekdama priminti nepelnytai primirštamą faktą, kad 2008 m. prasidėjęs Sakartvelo ir Rusijos karas dėl Abchazijos ir Pietų Osetijos tebevyksta.
 
13 metų tebesitęsiantis konfliktas yra vienas geriausių pavyzdžių, ką Rusijos valstybė leidžia sau kaimyninių valstybių atžvilgiu – žemių aneksiją, agresiją prieš civilius, ekonominį embargą ar net logistines blokadas (šią vasarą įtvirtintas draudimas iš Rusijos skristi į Sakartvelą, taip atnešant kaimyninei šaliai dešimčių ar net šimtų milijonų finansinę žalą).
 
 „Sakartvelas yra vienas ir nedalomas. Negali 20 procentų valstybės priklausyti kitai šaliai, taip juk yra pažeidžiama daugybė tarptautinių teisės normų ir susitarimų. Ketvirtadienį buriamės todėl, kad šis 13 metų besitęsiantis košmaras Rytuose yra viešojoje erdvėje mažai beaptariamas – tad siekiame priminti. Tą tradiciškai darome kasmet. Visų neabejingų prie Rusijos ambasados lauksime ir šiemet“, – pažymėjo JKL pirmininkė Kotryna Briedytė.
 
Renginyje kviečiami dalyvauti politikai, diplomatai, šiai problemai neabejingi piliečiai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.12; 00:15
Trumposios naujienos

Estijos URM paskelbė nepageidaujamu asmeniu vieną iš Rusijos ambasados Taline diplomatų. Kaip pranešė Estijos diplomatijos žinyba, ketvirtadienį Rusijos ambasadoriui Aleksandrui Petrovui buvo įteikta specialioji nota.
 
Kaip patikslino ministerijos atstovai, šis sprendimas buvo priimtas atsakant į Estijos konsulo Sankt Peterburge Marto Lätte`ės išsiuntimą iš Rusijos“.
 
„Tikimės, kad šis epizodas nepakenks dvišaliams Estijos ir Rusijos santykiams, – sakoma URM pranešime. – Estija, kaip ir anksčiau, yra suinteresuota palaikyti konstruktyvius geros kaimynystės santykius“.
 
Praėjusią savaitę Estijos premjerė Kaja Kallas žadėjo simetriškai atsakyti į šalies konsulo Sankt Peterburge M. Lätte`ės išsiuntimą.
 
Kaip pranešė liepos 6 d. Rusijos federalinė saugumo tarnyba, jos pareigūnai Sankt Peterburge sulaikė Estijos konsulą „su įkalčiais, kai jam Rusijos pilietis perdavė slapto pobūdžio medžiagą“. Po pusantros valandos Estijos diplomatas buvo paleistas.
 
Estijos URM vadovė Eva-Maria Liimets pabrėžė, kad konsulas „dirbo kasdienį diplomato darbą“, ir pavadino jam pateiktus kaltinimus „nepagrįstais“.
 
Liepos 7 d. oficiali Rusijos URM atstovė Marija Zacharova pranešė, kad M. Lätte`ė turi palikti Rusiją per 48 valandas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.16; 07:16
Trumposios naujienos

Rusijos ambasada Prahoje. EPA – ELTA nuotr.

Dešimtys Rusijos ambasados darbuotojų pirmadienį paskutiniuoju iš kelių specialiųjų traukinių paliko Čekiją ir išvyko tėvynės kryptimi.
 
Vyriausybė Prahoje buvo davusi Kremliui laiko iki gegužės pabaigos smarkiai sumažinti savo diplomatinį buvimą ES šalyje. Ši sąlyga dabar įgyvendinta, pranešė Čekijos užsienio reikalų ministerija. Ateityje Prahoje dirbs tik septyni Rusijos diplomatai ir 25 administracinio ir techninio personalo darbuotojai.
 
Diplomatinis ginčas prasidėjo balandžio pabaigoje. Čekija apkaltino Rusijos žvalgybos agentus dėl penkių sprogimų amunicijos sandėlyje šalies rytuose 2014 metais. Per incidentą žuvo du žmonės. Kremlius kategoriškai paneigė bet kokias sąsajas su sprogimais. Abi šalys išsiuntė viena kitos diplomatus. Be to, Rusija įtraukė Čekiją į vadinamąjį nedraugiškų valstybių sąrašą.
 
Ginčas paveikė ir rusišką mokyklą Prahoje, kuri įsteigta dar 1922-aisiais. Kadangi daugelis mokytų buvo akredituoti kaip ambasados administracijos darbuotojai, jie taip pat buvo priversti palikti šalį. Čekija pradėjo „šios švietimo įstaigos naikinimą“, pranešime kritikavo Rusijos ambasada.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.01; 09:00
Trumposios naujienos

Baltarusija pirmadienį išsiuntė iš šalies visus kaimyninės Latvijos ambasados darbuotojus. Prieš tai Latvijos sostinėje Rygoje per ledo ritulio pasaulio čempionatą oficialios Baltarusijos vėliavos buvo pakeistos baltarusių opozicijos vėliavomis.
 
Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus, anot valstybinės agentūros „Belta“, tai pavadino „provokacine akcija“ ir „valstybinio vandalizmo“ aktu. Latvijos ambasadorius privalo per 24 valandas palikti šalį. Kitiems darbuotojams duotos 48 valandos laiko.
 
Šalyje gali likti vienas techninis ambasados darbuotojas.
 
Latvija reagavo nedelsiant ir taip pat išsiuntė visus Baltarusijos ambasados darbuotojus. Tai esą galios tol, kol abiejų šalių santykiai normalizuosis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.25; 00:01
Aktualijos

Lietuva, solidarizuodamasi su Čekija, priėmė sprendimą iš šalies išsiųsti du Rusijos ambasados darbuotojus.
 
„Šiandien, balandžio 23 dieną, į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją iškviestas Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje atstovas, kuriam buvo įteikta nota, skelbianti du Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje darbuotojus nepageidaujamais asmenimis Lietuvoje už veiklą, nesuderinamą su diplomato statusu, ir nurodanti jiems išvykti iš Lietuvos per septynias dienas“, – spaudos konferencijoje informavo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
 
„Lietuva priėmė tokį sprendimą po beprecedenčių įvykių Čekijoje, solidarizuodamasi su beprecedentį pavojingą išpuolį patyrusia mūsų sąjungininke ir reiškiant visišką palaikymą Čekijos Respublikai dėl jos veiksmų, reaguojant į 2014 metais įvykdytą sprogdinimą bei neadekvačius Rusijos atsakomuosius žingsnius“, – pridūrė jis.
 
Ministro teigimu, Lietuvos Respublikos ambasada Maskvoje išreiškė pasirengimą padėti Čekijos Respublikos ambasadai Rusijoje atlikti tas funkcijas, kurios galėtų sutrikti Maskvai nurodžius drastiškai sumažinti darbuotojų skaičių.
 
Pasak G. Landsbergio, sprendimas priimtas koordinuojantis su Latvijos ir Estijos partneriais.
 
„Mano žiniomis, Latvijos ir Estijos kolegos išsiuntė po vieną su diplomatine priedanga dirbusį žvalgybos darbuotoją“, – informavo jis.
 
„Mano politinė pozicija yra tokia, kad apskritai Europos Sąjungoje turėtų būti mažiau su priedanga dirbančių Rusijos žvalgybos darbuotojų. Dabar, manau, kad Čekijos kolegos atkreipė dėmesį į tikrai beprecedenčius atvejus ir veiksmus, kuriuos tie žvalgybos darbuotojai vykdė“, – akcentavo jis.
 
Ministras teigia, kad solidarizuotis su Baltijos šalimis svarsto ir kai kurios kitos valstybės.
 
„Aš pats kalbėjau su daugiau ministrų, informuodamas apie vykstančias diskusijas, kai kurie iš jų informavo mane apie prasidedančias diskusijas kitose valstybėse ir lūkestį, kad jie galės prisijungti taip pat prie šių Lietuvos, Latvijos ir Estijos veiksmų“, – teigė jis.
 
G. Landsbergio teigimu, abu išsiučiami Rusijos ambasados darbuotojai turėjo diplomatinį rangą. Ministras mano, kad reaguodama į Lietuvos sprendimą, Rusija galimai imsis analogiškų veiksmų.
 
„Yra priimta, ir Maskva yra tai anksčiau dariusi, kad yra išsiunčiamas atitinkamas skaičius darbuotojų. Nors mes nepritariame tokiam veiksmui, nes turime aiškių argumentų, kodėl tai padarėme, tikėtina, kad Rusijos atsakas galėtų būti toks“, – sakė G. Landsbergis.
 
„Jeigu Rusija prisiimtų atsaką griežtesnį, kokį dabar yra įpratusi daryti, kitaip tariant, neproporcingai išsiųsti daugiau darbuotojų, Lietuva pasilieka teisę pareikšti dar vieną protestą“, – pridūrė jis.
 
ELTA primena, kad Čekijos vyriausybė pastarąją savaitę paskelbė išsiunčianti iš šalies 18 rusų diplomatų, kuriuos laiko slaptaisiais agentais. Praha analogiško veiksmo paprašė ir euroatlantinių partnerių. Šis čekų sprendimas priimtas po to, kai Praha apkaltino Rusijos slaptąsias tarnybas 2014 metais surengus aukų pareikalavusį sprogdinimą Čekijos teritorijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.24; 00:01
Trumposios naujienos

Sustiprinta Rusijos ambasados Prahoje apsauga. EPA-ELTA nuotr.

Čekijos policija sustiprino Rusijos ambasados Prahoje apsaugą. Tai ketvirtadienį žurnalistams pranešė policijos atstovė Eva Kropáčova.
 
„Policija sustiprino RF ambasados teritorijos apsaugą“, – sakė ji. Anot pareigūnės, šis sprendimas buvo priimtas pablogėjus Čekijos ir Rusijos santykiams.
 
Pastarosiomis dienomis prie RF ambasados Prahoje įvyko kelios protesto akcijos, kurių dalyviai pasmerkė Rusijos valdžios veiksmus. Pirmadienį surengtame mitinge prie diplomatinės atstovybės dalyvavo apie 100 žmonių.
 
Rusijos ambasados atstovai patvirtino, kad pastato apsauga sustiprinta. Čia budi kur kas daugiau Čekijos policininkų negu anksčiau, pastatyta atitvarų, situaciją stebi automobiliai su vaizdo kameromis.
 
Policijos duomenimis, kitos Rusijos įstaigos Čekijoje saugomos įprastu režimu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.23; 07:00
Trumposios naujienos

Ukrainos užsienio reikalų ministerija pirmadienį paskelbė iš šalies išsiuntusi Rusijos diplomatą, tokiu būdu Kijevas siekė atsakyti į Maskvos sprendimą iš Rusijos išsiųsti Ukrainos konsulą Sankt Peterburge, apkaltinus jį įslaptintos informacijos rinkimu.
 
„Šiandien Ukrainos užsienio reikalų ministerija nusiuntė notą, kuria vieną iš Rusijos ambasados Kijeve patarėjų paskelbė nepageidaujamu asmeniu, – žurnalistams sakė ministerijos atstovas Olegas Nikolenka. – Jis turi iš šalies išvykti per 72 val.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.20; 00:30