Lietuvos advokatūra

Lietuvos advokatūra kreipėsi į vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną bei policijos generalinį komisarą Liną Pernavą prašydami paaiškinti, kodėl ketvirtadienį į teismą dėl kardomųjų priemonių nustatymo atvestiems įtariamiems advokatams bei teisėjams buvo uždėti antrankiai. Pasak advokatūros, prievartos priemonės – antrankiai, taikytini be būtinojo pagrindo ir yra perteklinės.

,,Nekaltumo prezumpcijos principas yra visa apimantis. Advokatūra šiandien oficialiai kreipėsi į generalinį policijos komisarą ir vidaus reikalų ministrą prašydama paaiškinti, kuo remiantis į teismą pristatytiems advokatams buvo taikytos prievartos priemonės – antrankiai. Konvojavimo taisyklės nustato tik keletą atvejų, kuomet konvojuojamiems asmenims gali būti taikoma ši prievartos priemonė“, – rašoma Advokatūros pranešime feisbuke. 

Pasak Advokatūros, konvojavimo metu (pa)naudojamų specialiųjų priemonių, tarp jų ir antrankių, naudojimą detalizuoja Konvojavimo taisyklės. Konvojavimo taisyklėse numatyta, kad antrankiai ir surišimo priemonės gali būti panaudoti ypatingo konvojaus metu; asmenims, kurie linkę pabėgti ar užpulti; transporto priemonėse, kuriose nėra specialiųjų kamerų. 

,,Norime aiškaus ir argumentuoto atsakymo, kokiu teisiniu pagrindu remiantis ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis, laikantis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto principo, advokatus, juos konvojuojant į teismą, buvo panaudota prievartos priemonė – antrankiai. Šią prievartą iliustruojantys vaizdai paplito visoje žiniasklaidoje. Tuo pačiu norime jūsų papildomai paklausti, kuo buvo pagrįstas (motyvuotas) ginkluotų ir veidą dengiančiomis kaukėmis lydinčių policijos pareigūnų dalyvavimas, kuomet kitus asmenis lydėjo arba civiliai apsirengę bei veidų neslepiantys pareigūnai“, – rašoma kreipimesi. 

ELTA primena, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme ketvirtadienį buvo teikiami prokuratūros prašymai suimti teisėjų korupcijos bylos įtariamuosius. Teisme buvo rengiami posėdžiai, kuriuose sprendžiama dėl griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo. Vienas po kito įtariamieji į teismą buvo vedami su antrankiais. 

Teismas leido suimti visus 18 įtariamųjų, dėl kurių suėmimo trečiadienį ir ketvirtadienį kreipėsi prokurorai Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl stambaus masto korupcinių veikų. 

Pasak Generalinės prokuratūros, teisėjus Egidijų Laužiką, Viktorą Kažį, Valdimarą Bavėjaną, Henrichą Jaglinskį, Konstantiną Guriną, advokatus Giedrę Cimbolienę bei klaipėdietį Marių Navicką leista suimti 10 dienų, advokatą Aivarą Surblį – 14 dienų, advokatą Drąsutį Zagrecką bei dar tris asmenis – vienam mėnesiui, kitus šešis įtariamuosius – dviem mėnesiams. 

Dar aštuoniems trečiadienį sulaikytiems įtariamiesiems skirtos kitos kardomosios priemonės.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.23; 03:00

Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Advokatūros įstatymo pataisas, kuriomis įtvirtino Lietuvos advokatūros kaip institucijos, spręsiančio advokatų ir jų klientų ginčus dėl nesąžiningų standartinių sutarčių sąlygų, statusą. Įstatymas numato, kad komisijos narius skirs Advokatų taryba kartu su teisingumo ministru.

„Tai reikšminga žinia šalies žmonėms, nes ginčus dėl teisinių paslaugų sutarčių sąlygų spręs vartotojų ir žmogaus teisių srityje pripažinimą pelnę specialistai“, – sako Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė. Pasak Advokatų tarybos pirmininko, vartotojas, sudaręs sutartį su advokatu, bus tikras, kad ji atitinka aukščiausius sąžiningumo reikalavimus.

Continue reading „Dėl advokatų ir jų klientų ginčų“

Teisinių paslaugų kokybę šalyje didintų aukštesni advokatų išsilavinimui keliami reikalavimai, atstovavimo visų instancijų specializuotuose ir bendrosios kompetencijos teismuose patikėjimas šios profesijos atstovams ir advokatų grąžinimas į visuomeninę veiklą

Vilnius, balandžio 12 d. Šiandien Lietuvos advokatūros vadovai Leonas Virginijus Papirtis ir Liudvika Meškauskaitė spaudos konferencijoje aptarė teisinio reguliavimo problemas, trukdančias Lietuvos žmonėms gauti kokybiškas advokato paslaugas.

Advokatų tarybos pirmininko teigimu, šiandien advokatai yra nušalinti nuo daugybės visuomeninių pareigų arba yra taip, kad tokioje veikloje įžvelgiamas vien merkantilizmas. Įstatyme, sąrašas darbų, už kuriuos advokatas gali gauti atlygį, baigtinis; advokatams draudžiama ginti artimuosius.

Jei korporacija balsų dauguma parodo pasitikėjimą ir išrenka pirmininku, netenkama teisės atstovauti klientams teismuose. Toks reguliavimas neskatina bendruomeninio aktyvumo. L. V. Papirčio nuomone, vien rimto teisininko į specialią komisiją ar darbo grupę delegavimas būtų pridėtinė vertė – žmogaus teisių pusėje besidarbuojančio advokato įsileidimas sustiprintų galutinį rezultatą, kurio siekia institucijos bei organizacijos. Tokia pataisa siūloma pateiktame Advokatūros įstatymo projekte.

Continue reading „Lietuvos advokatūros vadovų spaudos konferencija“

kelpsas_tadas

Tiems, kurie domisi lietuviškosios Temidės veikla, kurie stebi Lietuvos teismuose nagrinėjamas bylas, akivaizdu, jog advokatas – itin svarbi institucija siekiant tikro, nesurežisuoto teisingumo.

Tačiau akivaizdu ir tai, kad advokatai Lietuvoje nūnai susiduria su užtektinai rimtais sunkumais.

Tiesiog kai kas bevelytų, jog Lietuvoje advokatų išvis nebūtų arba jie turėtų tik minimalias, tik simbolines galias.

Su advokatu Tadu KELPŠU apie silpnąsias ir stipriąsias Lietuvos advokatūros puses kalbasi visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Teko girdėti, jog Lietuvoje keičiamas operatyvinės veiklos reglamentavimas – ją pakeis kriminalinė žvalgyba. Kas tai – tik formalus pavadinimo pakeitimas? Ar vis tik sulauksime kardinalių permainų?

Continue reading „Advokatas Tadas Kelpšas: “Civilizuotose valstybėse niekas neklausia, kas moka honorarą advokatui” ( 2 )“

saulius_stoma

Žymus britų autorius Normanas Daviesas išsamią knygą apie Lenkijos istoriją pavadino „Dievo žaidimų aikštelė“. Lietuva šiuo požiūriu yra tokia pati. Ir ypatingai pastaruoju metu.  

Ar ne simboliška, kad garsiausią įtariamą pedofilą prieš pat prasidedant teismui, kuriame jam būtų buvę pateikti kaltinimai, į mirtį palydi pats teisingumo ministras? Toks Dievo pirštas – nuskęsti baloje! Ir pedofilijos byla vėl įstringa ilgiems mėnesiams. Bėda, kad laisvę žmonėms suteikęs Dievas teisingumą užtikrina tik po mirties. O šiam pasauly jis tik sudaro sąlygas visiems atsiskleisti. Ir mes naudojamės tomis sąlygomis kaip išmanome.

Continue reading „Ypatingojo prokuroro ir Dievo belaukiant“