Lietuvos advokatūros vadovų spaudos konferencija


Print

Teisinių paslaugų kokybę šalyje didintų aukštesni advokatų išsilavinimui keliami reikalavimai, atstovavimo visų instancijų specializuotuose ir bendrosios kompetencijos teismuose patikėjimas šios profesijos atstovams ir advokatų grąžinimas į visuomeninę veiklą

Vilnius, balandžio 12 d. Šiandien Lietuvos advokatūros vadovai Leonas Virginijus Papirtis ir Liudvika Meškauskaitė spaudos konferencijoje aptarė teisinio reguliavimo problemas, trukdančias Lietuvos žmonėms gauti kokybiškas advokato paslaugas.

Advokatų tarybos pirmininko teigimu, šiandien advokatai yra nušalinti nuo daugybės visuomeninių pareigų arba yra taip, kad tokioje veikloje įžvelgiamas vien merkantilizmas. Įstatyme, sąrašas darbų, už kuriuos advokatas gali gauti atlygį, baigtinis; advokatams draudžiama ginti artimuosius.

Jei korporacija balsų dauguma parodo pasitikėjimą ir išrenka pirmininku, netenkama teisės atstovauti klientams teismuose. Toks reguliavimas neskatina bendruomeninio aktyvumo. L. V. Papirčio nuomone, vien rimto teisininko į specialią komisiją ar darbo grupę delegavimas būtų pridėtinė vertė – žmogaus teisių pusėje besidarbuojančio advokato įsileidimas sustiprintų galutinį rezultatą, kurio siekia institucijos bei organizacijos. Tokia pataisa siūloma pateiktame Advokatūros įstatymo projekte.

Kitas dalykas, kurį siekiama įtvirtinti – jog advokatai turėtų ne prastesnį nei teisėjai ir prokurorai išsilavinimą – sudėtingi visuomeniniai santykiai šiandien reikalauja ir itin specializuoto išmanymo, ir kartu visapusio, sisteminio požiūrio. Advokatai turi nuolat kelti kvalifikaciją. Advokato darbas intelektinis, todėl būtinos giluminės žinios.

Buvo išsakyta nuomonė, jog esminė ir turbūt vienintelė advokatų privilegija yra teikti teisinę pagalbą bylose, padedant apginti ir užtikrinti didžiausias demokratinės visuomenės vertybes – žmogaus teises ir pagrindines laisves.

Ši privilegija Lietuvoje po truputėlį tirpsta. Įstatymo lygiu ji įtvirtinta tik baudžiamajame procese. Administraciniame ir kai kuriais atvejais civiliniame procese advokatūros bendruomenės nariai yra priversti konkuruoti su teisines paslaugas teikiančiomis įmonėmis, kurios ne tik kad negali turėti darbuotojų, priklausančių Lietuvos advokatūrai, bet kurių nesaisto jokie advokatams keliami reikalavimai: etika, kvalifikacijos kėlimas, draudimas reklamuotis, speciali mokesčių našta, reikalavimas drausti veiklą profesinės atsakomybės draudimu ir kiti.

Lietuvos advokatūros vadovai atkreipė dėmesį, jog advokatūroje gauti atsiliepimai rodo, kad žmonėms toliau reikia teiktiinformaciją, padedančią įvertinti, ar jie perka kokybišką teisinę paslaugą už pagrįstą atlygį.

Antai Lietuvos advokatūros užsakymu Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „VILMORUS“ 2012 m. spalio 5–12 dienomis atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Tūkstančio respondentų jų namuose buvo teiraujamasi, su kuo jiems asocijuojasi įmonės prekių ženklas „Velnio advokatas“, kuris neturi nieko bendra su advokatais. Didžioji dalis, beveik 16 proc. apklaustųjų, pripažino, kad šį prekės ženklą sieja su nuo blogio ginančiu advokatu ar advokatų kontora, geru advokatu.

Tik 2,6 proc. respondentų atrodė, kad pavadinimas indikuoja blogą, neteisingą, blogiems žmonėms atstovaujantį advokatą. Tokie tyrimo rezultatai rodo, kad lūkesčius advokato teikiamoms paslaugoms suformuoja ne tikrieji Lietuvos advokatūros nariai, bet tie, kurie neturi advokato statuso.

Jei paslaugos suteikiamos nekokybiškos, Lietuvos advokatūra neturi jokių poveikio priemonių – negali kelti drausmės bylų ar taikyti kitų įstatyme numatytų drausminių nuobaudų. „Žmones išklausome, bet padėti negalime“, – apgailestavo Liudvika Meškauskaitė, Advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja.

Spaudos konferencijoje pristatytas visuomenės nuomonės tyrimas kartu su advokatūrą pasiekiančiais nusiskundimais leidžia daryti išvadą, kad gyventojai vis dar kreipimąsi į advokatą sieja su galimais finansiniais nemalonumais, o ne kvalifikuota pagalba teisiniuose procesuose.

Neramina, kad šalyje daugėja teisininkų, kurie tiek dėl griežtos atrankos sistemos, tiek dėl advokato profesinei praktikai nepalankios mokestinės aplinkos renkasi dirbti įkūrę uždarąsias akcines bendroves. Pabrėžta, jog problemą reikia pripažinti ir ieškoti būdų ją išspręsti.

Informuojame, kad pasitikrinti, ar teisininkas, kuriam patikite savo problemas ir mokate atlygį, yra įtrauktas į praktikuojančių advokatų sąrašą, galima Lietuvos advokatūros svetainėje www.advoco.lt (žr. meniu punktą „Visuomenei“ (viršutinis meniu) ir tada kairėje pusėje pasirinkti meniu punktą „Praktikuojantys advokatai“).

Spaudos konferencija baigta apibendrinant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos problemas – dėl biurokratizmo išaugusius kaštus ir to nulemtą sumažėjusį veiksmingumą. Pristatytas komercinis arbitražas, taikinimo (mediacijos) institutas. Atsakyta į žurnalistų klausimus dėl bylų vilkinimo problemų, kitų Lietuvos advokatūros aktualijų.

Spaudos konferencija organizuota Visuotinio advokatų susirinkimo proga. Pastarajame renginyje aptarti Advokatūros savivaldos institucijų – Advokatų tarybos, Advokatų garbės teismo ir Revizijos komisijos – veiklos ataskaitos, kiti aktualūs klausimus, išklausytas prof. Vytauto Nekrošiaus pranešimas apie laikmečio iššūkius advokato profesijai, prisiminta advokato dr. Algimanto Dziegoraičio asmenybė, įamžinta dokumentinėje juostoje.

Visuotinis advokatų susirinkimas yra aukščiausias Lietuvos advokatūros savivaldos institutas. Jis yra šaukiamas kartą per metus. Paprastai susirinkime trejų metų kadencijai renkami Advokatų tarybos ir kitų savivaldos institucijų nariai (šios vadovybės rinkimai vyko 2011 m.), sprendžiami advokatų drausmės bylų nagrinėjimo, advokatūros įstatų ir etikos kodekso keitimo, žmogiškųjų išteklių valdymo, įmokų dydžio ir kiti finansiniai klausimai.

www.advoco.lt informacija ir nuotraukos

Nuotraukoje: Lietuvos advokatūros emblema ir Lietuvos advokatūros pirmininkas Leonas Virginijus Papirtis bei jo pavaduotoja advokatė Liudvika Meškauskaitė.

2013.04.12


Prisijunkite prie diskusijos