Afganistanas. Kabulas. EPA – ELTA nuotr.
Kabulas, rugpjūčio 15 d. (AFP-ELTA). Radikalus islamo Talibanas antradienį švenčia valdžios perėmimo Afganistane antrąsias metines. Ta proga saugumo kontrolės postuose visame Kabule plevėsavo „Afganistano Islamo Emyrato“ – taip šalį vadina Talibanas – vėliavos. Sostinės gatvėmis riedėjo automobilių vilkstinės su Talibano nariais, o vyriausybės šalininkai rinkosi Massoudo aikštėje netoli apleisto JAV ambasados pastato.
Kai kurie vyrai buvo su ginklais, kiti šypsodamiesi darėsi asmenukes. Vaikai pardavinėjo baltas vėliavas su islamo tikėjimo išpažinimo užrašu, pasakojo AFP žurnalistai. Talibanas metinių dieną paskelbė šventine nedarbo diena. Herate Vakarų Afganistane Talibano šalininkai skandavo: „Mirtis europiečiams, mirtis vakariečiams, tegyvuoja Afganistano Islamo Emyratas, mirtis amerikiečiams“.
2021 m vasarą tarptautiniai daliniai po beveik 20 metų pasitraukė iš Afganistano. Po greito veržimosi visoje šalyje Talibanas rugpjūčio 15 d. vėl perėmė valdžią ir paskelbė „Islamo Emyratą“. Po Afganistano vyriausybės nuvertimo talibai drakoniškais įstatymais įtvirtino savo griežtą islamo interpretaciją ir smarkiai apribojo pirmiausiai moterų teises.
Afganistanas. Kabulo gatvėse. EPA – ELTA foto
„Kabulo užkariavimas dar kartą įrodė, kad niekas negali kontroliuoti išdidžios Afganistano tautos“, – antradienį pareiškė Talibano institucijos. Valdžios perėmimas esą leido „atverti kelią islamo sistemos Afganistane sukūrimui“.
Kai kuriems afganistaniečiams švenčiant pagerėjusią saugumo situaciją Afganistane ir Talibano valdymą, kitiems rugpjūčio 15 d. yra liūdna diena – daugelis kenčia dėl prastos ekonominės padėties ir užsienio humanitarinės pagalbos trūkumo.
Ūkininkas Rahatullahas Azizis sakė, kad anksčiau užsidirbdavo pragyvenimui augindamas derlių, o dabar „turi tik tiek, kad galėtų pavalgyti“. Tačiau jis esą dabar gali be rūpesčių keliauti, nebijodama būti užpultas.
To valdant Talibanui negali daryti Afganistano moterys, bent jau nelydimos vyrų. Joms žingsnis po žingsnio buvo užkirstas kelias ir į mokslą. Prieš metines kelios moterys surengė nedidelę demonstraciją, daugelio jų veidai buvo uždengti. „Visos Afganistano mergaitės ir moterys nori susigrąžinti savo laisvę“, – prieš metines sakė buvusi studentė Hamasah Bawa.
Leidykla „Briedis“ pristato geriausią 2021 m. „The Washington Post“ knygą „Afganistano dokumentai. Slaptoji karo istorija“. Tai aštrus tiriamasis pasakojimas, kuris visiems laikams pakeis požiūrį į ilgiausią karą Amerikos istorijoje. Ne kartą Pulitzerio premijai nominuotas ilgametis „The Washington Post“ reporteris Craigas Whitlockas, atsakingas už Pentagono bei nacionalinio saugumo informacijos turinį, atskleidžia, kaip trys iš eilės JAV prezidentai ir jų kariuomenės vadai metai iš metų apgaudinėjo visuomenę.
Po 2001 m. rugsėjo 11-osios išpuolių JAV invazija į Afganistaną ir siekis nugalėti Al-Qaedą atrodė savaime suprantama misija. Iš pradžių amerikiečių karinės pajėgos kartu su sąjungininkais triuškino šią teroristinę grupuotę, privertė jos lyderius slapstytis ir nutraukė talibų valdymą Afganistane. Tačiau kodėl ši karinė kampanija taip užsitęsė ir kas iš tikrųjų vyko tuos dvidešimt metų svetimoje šalyje?
Siekdami maskuoti problemas, Vašingtono veikėjai dažnai švelnino blogas naujienas iš fronto, o kai kada jas iškreipdavo iki absurdiško lygio. George’o W. Busho, Baracko Obamos ir Donaldo Trumpo administracijos siuntė vis daugiau karių į Afganistaną ir nuolat kartojo, kad daro pažangą stabilizuodami padėtį šalyje, nors puikiai žinojo, jog atsidūrė aklavietėje. JAV vyriausybės strategijos buvo nevykusios, nacijos kūrimo projektas patyrė milžinišką nesėkmę, o pastangos sustabdyti narkotikų gamybą ir korupciją Afganistane priminė kovą su vėjo malūnais.
„Afganistano dokumentuose“ pateikiama nepagražinta tiesa, pagrįsta daugybės aukšto rango pareigūnų apklausomis ir šimtais per teismus gautų įslaptintų raštų. Per du dešimtmečius Afganistane iš viso buvo dislokuota 775 000 JAV karių. Iš jų daugiau kaip 2300 žuvo, o 21 000 karių grįžo namo sužeisti. JAV vyriausybė šiam karui tiksliai nenustatė savo išlaidų, tačiau dauguma skaičiavimų rodo, kad jos viršijo trilijoną dolerių.
Visgi viešai iš esmės niekas neišdrįso pripažinti, kad Jungtinės Valstijos pamažu pralaimi karą, kurį kadaise taip vieningai palaikė Amerikos žmonės. Nusikalstamai tylėdami, kariniai ir politiniai lyderiai vengė atsakomybės ir naujų situacijos vertinimų, galėjusių pakeisti karo rezultatą arba sutrumpinti konflikto laiką. Jie nusprendė paprasčiausiai maskuoti savo klaidas ir leisti karui dreifuoti.
Kabulas, sausio 15 d. (dpa-ELTA). Kabulo policija sekmadienį pranešė, kad savo namuose rasta nužudyta buvusi Afganistano parlamento narė, nušautas ir jos asmens sargybinis.
32-ejų Mursal Nabizada atstovavo Kabului ankstesnės kadencijos parlamente, prieš Talibanui perimant valdžią. Užpuolimo metu liko gyvas jos brolis.
Pastebėta, kad 2021 m. rugpjūtį į valdžią grįžus Talibanui, Afganistane padaugėjo jaunų moterų nužudymų neišaiškintomis aplinkybėmis. Tačiau tai pirmas kartas, kai taikiniu tapo buvusi politikė.
Pasak policijos atstovo spaudai Khalido Zadrano, naktį į sekmadienį įvykdytų žmogžudysčių motyvai neaiškūs.
Talibano judėjimui perėmus valdžią, daugelis Afganistano politikų, įskaitant įstatymų leidėjas moteris, ieškojo prieglobsčio už Afganistano ribų, bet M. Nabizada pasiliko šalyje.
Maždaug prieš keturis mėnesius ji dalyvavo vietinės televizijos laidoje, bet veidą buvo uždengusi kauke. Tuomet ji atskleidė, kad dirba nevyriausybinėje organizacijoje, ir kalbėjo apie Talibano politiką, ribojančią moterų teisę į mokslą ir darbą.
Talibanas švenčia pirmąsias JAV vadovaujamų pajėgų pasitraukimo iš Afganistano metines. EPA-ELTA nuotr.
Kabulas, rugpjūčio 31 d. (dpa-ELTA). Talibanas trečiadienį džiaugsmingai mini pirmąsias JAV vadovaujamų pajėgų pasitraukimo iš Afganistano metines.
Kaip pranešama, šalyje ši „proga“, be kita ko, paminėta kariniu paradu Bagramo oro pajėgų bazėje į šiaurę nuo Kabulo, kuri buvo laikoma didžiausiu JAV karinių operacijų štabu Afganistane. Čia talibai demonstravo amerikiečių paliktą karinę techniką, kurios vertė siekia 7 mlrd. dolerių (ir eurų). „Ceremoniją“ transliavo vietos televizijos stotys.
Šalyje rugpjūčio 31-oji paskelbta nacionaline švente. Naktį į trečiadienį Kabule jau griaudėjo fejerverkai ir aidėjo ginklų šūviai. Talibanas džiūgauja. EPA-ELTA nuotr.
Kalbėdamas parade, Talibano paskirtas Afganistano premjeras mula Hassanas Akhundas pareiškė, esą talibai šios dienos laukė 20 metų.
Nepaisant to, jis pripažino, kad Afganistano ekonomika dėl sankcijų šiuo metu paralyžiuota ir paragino pasaulį bendradarbiauti su Talibanu.
2021 m. rugpjūčio 30 d., likus minutei iki vidurnakčio, iš Afganistano išvyko paskutinis JAV karys.
Talibano atstovai atvyko į derybas Norvegijoje. EPA-ELTA nuotr.
Oslas, sausio 23 d. (dpa-ELTA). Talibano, Afganistano griežtosios linijos islamistų, atstovai atvyko į Norvegijos sostinę Oslą, kur jie derėsis dėl situacijos Afganistane, praneša dpa.
Derybos tęsis iki antradienio, o talibai turėtų susitikti su afganų moterimis, žurnalistais ir žmogaus teisių aktyvistais.
Tai pirmasis kartas kai Talibano delegacija vyksta į Vakarų valstybę po to, kai islamistai užėmė valdžią Afganistane 2021 m.
Norvegijos transliuotojas NRK pranešė, kad pirmojo susitikimo rezultatai lems tai, ar talibai vėliau susitiks su Norvegijos užsienio reikalų ministre Anniken Huitfeldt.
Ministrė anksčiau pasisakė už kvietimą talibams atvykti, aiškindama, kad Talibanas gali būti laikomas atsakingu už savo veiksmus tik dialogo pagalba. Ji tikisi, kad diplomatinės pastangos leis pagerinti moterų situaciją Afganistane.
Užsienio reikalų ministro pareigas einantis talibų atstovas Amiras Khanas Muttaqis prieš išvykdamas į Norvegiją sakė, kad jis buvo pakviestas atvykti su 15 žmonių delegacija, o vizito metu vyks susitikimai su Norvegijos, ES, JAV ir kitų valstybių atstovais bei afganais.
Jis tikisi, kad vizitas padės užmegzti „pozityvius santykius“ tarp Talibano ir Europos.
Per išpuolį Kabulo klinikoje žuvo 15 žmonių, 34 – sužeisti. EPA-ELTA nuotr.
Kabulas, lapkričio 2 d. (AFP-ELTA). Spėjamas išpuolis prieš didžiausią karinę ligoninę Afganistano sostinėje Kabule antradienį pareikalavo daug aukų. Talibano atstovas kalbėjo apie mažiausiai 15 žuvusiųjų ir 34 sužeistuosius.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, prie įėjimo į ligoninę miesto centre driokstelėjo du sprogimai. Tada pradėta šaudyti. Kol kas niekas neprisiėmė atsakomybės už ataką.
Sardar Mohammad Daud Khan klinikos gydytojas agentūrai AFP sakė girdėjęs nuolatinį šaudymą. „Galvoju, kad užpuolikai ėjo iš palatos į palatą, kaip pirmą kartą, kai buvome atakuoti“, – sakė jis, turėdamas omenyje išpuolį 2017 metais. Tada medicinos personalu persirengę ginkluoti užpuolikai nužudė mažiausiai 30 žmonių.
Markas Milley. EPA – ELTA nuotr.
JAV vyriausiasis generolas trečiadienį pripažino, kad Jungtinės Valstijos „pralaimėjo“ 20 metų karą Afganistane.
„Tai yra akivaizdu ir aišku mums visiems, kad karas Afganistane nesibaigė taip, kaip norėjome, Talibanui perėmus valdžią Kabule“, – Atstovų rūmų Ginkluotųjų pajėgų komitetui sakė JAV Jungtinio štabo viršininkas generolas Markas Milley’is.
„Šis karas buvo strateginė nesėkmė“, – per komiteto klausymus apie šalies karių išvedimą iš Afganistano ir chaotišką žmonių evakuacijos operaciją iš Kabulo sakė M. Milley’is.
„Jis nebuvo pralaimėtas per paskutines 20 dienų ar netgi 20 mėnesių“, – kalbėjo M. Milley’is.
„Esama bendro ankstesnių strateginių sprendimų serijos poveikio“, – teigė generolas, einantis prezidento Joe Bideno vyriausiojo patarėjo kariniais klausimais pareigas ir nurodęs užbaigti 20 metų JAV pajėgų karinį buvimą Afganistane.
„Mes atlikome savo strateginę užduotį apsaugoti Ameriką nuo „Al-Qaeda“, tačiau įvykių baigtis, be abejo, buvo visiškai kitokia, nei norėjome“, – teigė M. Milley’is.
Generolas išvardijo kelias JAV pralaimėjimo priežastis, įskaitant praleistą galimybę sučiupti ar nužudyti „Al-Qaeda“ lyderį Osamą bin Ladeną Tora Boroje netrukus po 2001 m. JAV invazijos į Afganistaną.
M. Milley’is taip pat kalbėjo apie 2003 m. sprendimą įsiveržti į Iraką, dėl kurio dalis JAV karių buvo patraukti iš Afganistano, „ir dėl to nebuvo tvarkomasi su Pakistanu kaip (Talibano) prieglobsčiu“.
J. Bidenas balandį nurodė iki rugpjūčio 31 d. visiškai išvesti JAV karius iš Afganistano ir taip paisė susitarimo, kurį su Talibanu sudarė jo pirmtakas Donaldas Trumpas.
M. Milley’is ir JAV pajėgų vadas regione Kennethas McKenzie’is per Senato klausymus antradienį nurodė asmeniškai rekomendavę palikti Afganistane 2,5 tūkst. karių.
Baltųjų rūmų sekretorė spaudai Jen Psaki teigė, kad J. Bidenas gavo „nevienodus“ patarimus dėl tolesnių veiksmų Afganistane, į kurį JAV įsiveržė po 2001 m. rugsėjo 11-osios „Al-Qaeda“ išpuolių Niujorke ir Vašingtone.
„Galų gale sprendimą priima vyriausiasis vadas, – teigė J. Psaki. – Jis nusprendė, kad atėjo laikas užbaigti 20 metų karą.“
Pentagonas
Vašingtonas, rugsėjo 28 d. (dpa-ELTA). JAV kariuomenės atstovai pareiškė, kad išvedant karius iš Afganistano buvo padaryta daug klaidų ir įspėjo dėl terorizmo pavojaus.
Yra aišku, akivaizdu, kad karas Afganistane baigėsi ne tokiomis sąlygomis, kokiomis norėjome“, antradienį per klausymus Senate sakė generalinio štabo vadas Markas Milley‘is. Anot jo, „labai reali galimybė“, kad teroristinės grupuotės, pavyzdžiui, „Islamo valstybė“ (IS) ar „Al Qaeda“ gali mėginti iš Afganistano pulti Jungtines Valstijas. M. Milley‘is, jo teigimu, įspėjo tuometinį prezidentą Donaldą Trumpą ir jo įpėdinį Joe Bideną dėl pavojų, kuriuos kelia greitas karių išvedimas.
Paskutinieji JAV daliniai paliko šalį rugpjūčio pabaigoje. Kartu baigėsi beveik 20 metų trukusi karinė misija šalyje. Radikalus islamo Talibanas rugpjūčio viduryje perėmė valdžią Afganistane.
M. Milley‘is pabrėžė, jog jau 2020 metų rudenį įspėjo, kad dėl pernelyg greito karių išvedimo gali kilti pavojus, kad Talibanas visiškai perims valdžią arba kils „bendras pilietinis karas“. „Tai buvo prieš metus, ir mano vertinimas iki šiol nepasikeitė“, – kalbėjo jis. Tačiau tokio greito afganų kariuomenės ir vyriausybės žlugimo esą „visiškai“ nesimatė. Žvalgybos spėjo, kad talibai perims valdžią vėlyvą rudenį, žiemą, o gal net kitą pavasarį.
M. Milley‘is ir generolas Kennethas McKenzie‘is, pajėgų vadas regione, be to, tikino, jog abu asmeniškai buvo nuomonės, jog geriau būtų buvę palikti šalyje apie 2 500 kareivių. „Esu tikras, kad prezidentas girdėjo visas rekomendacijas ir jų labai įdėmiai klausėsi“, – sakė K. McKenzie‘is.
J. Bidenas balandį paskelbė, kad vėliausiai iki rugsėjo 11 dienos besąlygiškai išves iš Afganistano visus karius. Liepą jis visiško karių išvedimo datą paankstino iki rugpjūčio 31-osios. Talibų kariškiai. EPA – ELTA nuotr.
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pripažino, jog liko nepastebėtas korupcijos ir prasto vadovavimo Afganistane mastas. Taip pat nepamatyta, kad Dohos susitarimas su Talibanu demoralizavo afganų ginkluotąsias pajėgas. Dar prezidentaujant D. Trumpui, JAV sutarė su talibais dėl karių išvedimo iki gegužės 1-osios.
Susitarimas buvo pasirašytas Kataro sostinėje Dohoje. Susitarimo tikslas buvo politinis sprendimas.
A. Blinkenas: JAV buvo pasiruošusios blogiausiems scenarijams Afganistane. EPA-ELTA nuotr.
JAV valstybės sekretorius Antony’is Blinkenas pirmadienį tvirtino, kad prezidento Joe Bideno administracija buvo pasirengusi blogiausiems scenarijams Afganistane, pasipiktinusiems įstatymų leidėjams apkaltinus Baltuosius rūmus pražiūrėjus istorinę katastrofą.
Ramiu būdu pagarsėjęs JAV diplomatas neprarado kantrybės, kai jo buvo intensyviai klausinėjama per pirmąjį Kongreso posėdį dėl J. Bideno nutraukto 20 metų trukmės karo, kuris galiausiai atnešė pergalę Talibanui.
Respublikonams kalbėjus pakeltu tonu, mosavus žuvusių karių nuotraukomis ir keliskart reikalavus jo atsistatydinimo, A. Blinkenas kartojo, kad pasitraukimą iš Afganistano iš pradžių numatė buvęs prezidentas Donaldas Trumpas. „Mes paveldėjome terminą; mes nepaveldėjome plano“, – Atstovų rūmų užsienio reikalų komitetui sakė A. Blinkenas.
Po 2020 m. vasarį D. Trumpo sudaryto susitarimo su Talibanu ir pradėto JAV karių išvedimo radikalaus islamo grupuotė „įgijo stipriausią karinę padėtį nuo rugsėjo 11-osios išpuolių“, kurie ir inicijavo ilgiausią Amerikos karą, teigė A. Blinkenas.
Anot diplomato, J. Bideno administracija buvo „susitelkusi“ į amerikiečių saugumą ir „nuolatos vertino“, kiek laiko išsilaikys Vakarų remiama Afganistano vyriausybė. „Net ir blogiausiose prognozėse nebuvo numatoma, kad vyriausybės pajėgos Kabule žlugs dar neišvedus JAV karių“, – kalbėjo A. Blinkenas.
Tačiau respublikonų įstatymų leidėjai savo ruožtu apibūdino karių išvedimą kaip chaotišką ir apkaltino prezidentą palikus amerikiečius likimo valiai. „Tai buvo visiška, milžiniško masto katastrofa, – teigė aukščiausio rango respublikonas komitete Mike’as McCaulas. – Niekuomet nebūčiau pagalvojęs, kad tapsiu besąlygiško pasidavimo Talibanui liudininku.“
Respublikonai taip pat pažymėjo, kad praėjusių metų susitarime su Talibanu, kuris buvo pasirašytas dalyvaujant A. Blinkeno pirmtakui Mike’ui Pompeo, buvo nustatytos karių išvedimo sąlygos. „Negalite kaltinti D. Trumpo administracijos už savo pačių nesėkmes“, – teigė įstatymų leidėjas Gregas Steube.
Tačiau A. Blinkenas savo ruožtu teigė, kad Talibanas pažeidė šį susitarimą, net ir po to, kai D. Trumpo administracija spaudė buvusią Afganistano vyriausybę atremti įsismarkavusius kovotojus. A. Blinkenas pabrėžė, kad būtent pagal šios administracijos planus tapo įmanoma per 48 val. beveik visiškai ištuštinti JAV ambasadą ir per 72 val. apsaugoti oro uostą bei pradėti žmonių evakuaciją.
JAV kartu su sąjungininkėmis galiausiai evakavo iš Afganistano 124 tūkst. žmonių. Anot administracijos, šalyje beliko apie 100 JAV piliečių ir su jais visais kelis kartus susisiekė JAV diplomatai. A. Blinkenas taip pat nurodė, kad „nebuvo jokių įrodymų, jog ilgesnis karinis buvimas būtų sustiprinęs Afganistano vyriausybę ar pavertęs ją labiau nepriklausoma“.
Komitetui vadovavęs demokratas Gregory’is Meeksas apkaltino respublikonus tylėjus, kai D. Trumpas ir M. Pompeo vykdė tokią pat politiką Afganistane. „Atsiriboti nuo Afganistano niekuomet nebūtų buvę lengva, – teigė jis. – Mielai išgirsčiau, kaip turėtų atrodyti sklandus pasitraukimas iš chaotiško 20 metų karo. Nemanau, kad tai įmanoma.“
Moterys Afganistane galės lankyti universitetus. EPA-ELTA nuotr.
Naujasis Talibano aukštojo mokslo ministras pareiškė, kad moterys Afganistane galės lankyti universitetus, tačiau tik tuo atveju, jeigu studijuos atskirai nuo vyrų – tiek vyrų studentų, tiek ir vyrų dėstytojų.
Kai Talibanas šalį valdė nuo 1996 iki 2001 metų, afganistaniečių moterų teisės buvo smarkiai suvaržytos. Tiesa, praėjusį mėnesį valdžią susigrąžinę kraštutiniai islamistai pažadėjo, kad jų valdymas šįkart nebus toks griežtas.
Tačiau žurnalistams pristatydamas naujojo režimo planus švietimo srityje, ministras Abdulas Baqis Haqqanis nesuteikė jokių vilčių, kad nebus panaikinta dabartinė sistema, leidžianti kartu studijuoti ir vyrams, ir moterims. „Mūsų žmonės yra musulmonai, ir jie tokią tvarką priims“, – tvirtino Talibano atstovas.
Anksčiau šį mėnesį Talibanas paskelbė, kad moterys galės toliau studijuoti universitetuose, jeigu dėvės visą kūną ir beveik visą veidą dengiančius tradicinius drabužius, o paskaitos turės būti atskirtos pagal studentų ir dėstytojų lytį arba studentės moterys bent jau atskirtos užuolaida.
Nerimaujama, kad naujoji tvarka visgi paliks moteris be universitetinio išsilavinimo, nes aukštojo mokslo įstaigoms nepakanka išteklių atskiroms paskaitoms organizuoti. Švietimo ministras savo ruožtu tvirtina, kad universitetuose dirba pakankamai moterų dėstytojų, o tose įstaigose, kuriose jų nėra, bus galima rasti alternatyvas nepažeidžiant taisyklių.
Talibanas draudžia demonstracijas. EPA – ELTA nuotr.
Radikalus islamo Talibanas kol kas uždraudė bet kokius protestus šalyje. Pirmajame oficialiame Vidaus reikalų ministerijos pareiškime po vyriausybės suformavimo teigiama, kad niekas dabar neturėtų mėginti bet kokiomis aplinkybėmis organizuoti protestų. Už draudimo nepaisymą esą grės rimtas baudžiamasis persekiojimas.
Savo sprendimą Talibanas argumentavo tuo, kad praėjusiomis dienomis kai kurie žmonės trikdė viešąją tvarką. Kartu islamistai įvardijo sąlygas protestams ateityje. Organizatoriams reikės iš anksto gauti Teisingumo ministerijos leidimą. Likus mažiausiai 24 valandoms reikės teisėsaugai ir saugumo tarnyboms nurodyti demonstracijos priežastį, vietą, laiką ir skanduotes.
Praėjusiomis dienomis Talibanas ne tik jėga numalšino demonstracijas, bet ir uždraudė žiniasklaidai pranešinėti apie protestus. Moterys ir vyrai praėjusiomis dienomis sostinėje Kabule ir keliose provincijose išėjo į gatves, be kita ko, reikalaudami moterų teisių ir laisvės. Jų protestai taip pat buvo nukreipti prie vien iš vyrų sudarytą pereinamojo laikotarpio vyriausybę bei Pakistano kišimąsi į Afganistano reikalus. Kai kurie žurnalistai, norėję apie tai pranešti, patyrė fizinį smurtą.
Angela Merkel. EPA – ELTA fotografija
Radikalus islamo Talibanas, anot atstovo, džiaugtųsi Vokietijos kanclerės Angelos Merkel apsilankymu Afganistane. „Angela Merkel būtų ypač nuoširdžiai sutikta, – kanalui „Bild Live“ sakė talibų atstovas Zabihullahas Mujahidas. – Mes tikrai labai džiaugtumėmės, jei ji atvyktų“.
Z. Mujahidas kartu patvirtino prašymą Vokietijos vyriausybei toliau finansiškai remti Afganistaną. „Norime, kad Vokietija remtų mus humanitarinėje srityje ir padėtų, kiek Vokietijos vyriausybė gali“, – kalbėjo jis. Afganistanui esą reikia pagalbos ir sveikatos sistemos, švietimo bei infrastruktūros srityse. Be to, anot Z. Mujahido, vokiečių vyriausybė galėtų „padrąsinti verslininkes ir verslininkus atvykti pas mus ir investuoti į mūsų šalį“. Talibų kariškiai. EPA – ELTA nuotr.
Z. Mujahidas ragino Vokietijoje esančius Afganistano pabėgėlius sugrįžti. „Mes norime, kad visi afganistaniečiai, kurie kaip pabėgėliai gyvena užsienyje, pirmiausiai – Vokietijoje, grįžtų atgal į savo šalį“, – sakė jis.
Vokietija yra pareiškusi, jog tęs pagalbą Afganistanui, jei šalyje bus laikomais žmogaus teisių. Vyriausybė šiuo metu palaiko neoficialius kontaktus su Talibanu, kad, pavyzdžiui, būtų užtikrintas Vokietijos piliečių ir vokiečių pajėgoms talkinusių afganistaniečių išvykimas.
Slaptieji sąrašai. Top secret
JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį nurodė per pusmetį išslaptinti informaciją apie tyrimą dėl 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro išpuolių, praneša AFP.
Per teroristinės organizacijos „Al-Qaeda“ įvykdytus išpuolius prieš 20 metų JAV žuvo beveik 3 000 žmonių. Aukų giminės reikalauja paviešinti daugiau duomenų apie teroristines atakas. Jų manymu įslaptintuose dokumentuose gali būti įrodymų apie ryšius tarp Saudo Arabijos valdžios ir keleivinių lėktuvų užgrobėjų, kurie nukreipė juos į Pasaulio prekybos centrą ir Pentagoną.
„Pasirašiau vykdomąjį potvarkį nurodydamas Teisingumo departamentui ir kitoms atsakingoms tarnyboms prižiūrėti dokumentų, susijusių su Federalinio tyrimų biuro tyrimu dėl rugsėjo 11 d., išslaptinimą“, – sakoma J. Bideno pareiškime.
Prezidentas priminė, kad tai buvo daugiausiai aukų nusinešę teroro išpuoliai JAV istorijoje, o amerikiečiai niekada nepamirš skausmo, kurį teko ištverti 2 997 aukų artimiesiems.
Sprendimas paviešinti duomenis priimtas artėjant 20-osioms teroro išpuolių metinėms. Netrukus po jų tuometis prezidentas Georgeas W. Bushas nurodė įsiveržti į Afganistaną, kur Talibanas leido slapstytis „Al-Qaeda“ teroristų vadams.
Kai kurių aukų artimieji į teismą padavė Saudo Arabiją už šios šalies tariamą prisidėjimą prie išpuolių. Artimieji seniai reiškė nusivylimą tuo, kad didelė dalis informacijos apie rugsėjo 11 d. išpuolius yra neprieinama.
Kongreso įkurta oficiali tyrimo komisija nerado įrodymų, kad Saudo Arabijos valdžia kaip institucija ar aukšto rango pareigūnai asmeniškai finansavo „Al-Qaeda“.
Dėl tokios išvadų formuluotės kai kuriems amerikiečiams atrodo, kad Saudo Arabija arba jos žemesnio rango pareigūnai galėjo būti prisidėję prie terorizmo.
J. Bidenas teigia, kad JAV privalo užtikrinti skaidrumą dėl prieš 20 metų nutikusių tragiškų įvykių. Nepaisant to, dalis dokumentų vis tiek gali likti įslaptinti.
Tikriausiai nereikia priminti, kaip tarp Lietuvos ir Kinijos įsiplieskė įtampa. Vos tik leidome Taivanui atidaryti Vilniuje savo atstovybę, iškart įsiutinome Pekiną. Kinija norėtų, kad mes laikytumėme Taivaną neatskiriama Kinijos dalimi – visus santykius su Taibėjumi megztume per Pekiną. Bulvariniai Kinijos leidiniai išvadino Lietuvą juokdare. Kinijos valdžia pagrasino Lietuvai griežtomis ekonominėmis sankcijomis.
Taigi komunistinio režimo valdoma šalis siunčia žinią Europai, esą jei Europos Sąjunga peržengs raudonąją liniją, skatindama demokratiškai tvarkomo Taivano norą atitrūkti nuo Pekino įtakos, sulauks skaudžių pasekmių. Kaip ir išsišokėlė Lietuva.
Ar derėtų Lietuvai baimintis kiniškų priekaištų?
Šį sykį neketinu leistis į diskusijas, kuo Taivanas gražesnis už Kiniją. Nekvestionuoju ir Lietuvos politinių sprendimų nuoširdžiau draugauti su demokratišku Taivanu nei su komunistine Kinija. Juolab kad po Kinijos bauginimų oficialusis Vilnius sulaukė įtakingų JAV valdžios atstovų skambučių, girdi, Vašingtonas padės „Lietuvai atsilaikyti prieš Kinijos vienašališkus agresyvius veiksmus ir politinį spaudimą“.
Mane neramina kiti niuansai – ar pagrįstas lietuvių optimizmas? Žurnalistas, politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka per LRT perskaitė komentarą „Grupės draugų ciniški interesai?“ Suprask, priežasčių susirūpinimui dėl Kinijos – jokių. „Jungtinės Valstijos visiškai remia Lietuvos politiką santykiuose su Kinija, „reikia pasidžiaugti išskirtiniu JAV dėmesiu Lietuvos reikalams“, „visa tai – realus mūsų diplomatijos laimėjimas“.
Kai nežinai, juoktis, verkti ar bijoti. Slaptai.lt nuotr.
Ir aš džiaugiuosi, kai Vašingtonas garsiai, aiškiai ir viešai visam Pasauliui pareiškia budriai saugosiąs Lietuvą. Ir vis tik prisiminkime JAV duotus pažadus akylai saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą. Tegul šios garantijos tebuvo memorandumas, o ne konkreti Senate ir Kongrese ratifikuota sutartis, tačiau minėtą dokumentą pasirašė ne šiaip sau vaikinas iš Vašingtono. Jį savo parašu patvirtino oficialus JAV prezidentas. Dabar gi matome, jog šiuo konkrečiu atveju JAV prezidento parašas – nieko vertas.
Ar panaši bėda neištiks ir mūsų, drąsiai draskančių akis kiniškam drakonui? Ar nesielgiame per daug naiviai, pasitenkindami vien aukšto rango JAV pareigūno drąsinančiu skambučiu, esą amerikiečiai neleis kinams skriausti lietuvaičių. O jei vis tik numos ranka, nusprendę, jog „Amerika – pirmiausia“?
Žvelkime realiai. Amerika turinti rimtų rūpesčių. Vienas iš paskutiniųjų liūdnųjų pavyzdžių – pasitraukimas iš Afganistano. Nesunku įsivaizduoti, kiek nuoširdžiausių patikinimų Amerika dalino tiek afganistaniečiams, tiek Kabulo valdžiai per pastaruosius du dešimtmečius! Šitaip rašydamas nenoriu įgelti Lietuvos sąjungininkei. Tenoriu priminti, jog gyvenime visaip nutinka – kartais net ir labai trokštant nebepajėgiama laikytis duoto žodžio. Kokia milžiniška našta ir atsakomybė šiandien gula ant JAV pečių – Kinija, Rusija, Ukraina, Afganstanas, Šiaurės Korėja, pakrantes siaubiantys uraganai ir štormai… Belieka tik stebėtis, kaip amerikiečiai vis dar pirmauja.
Tačiau blogų nuojautų – daug. Gal Amerika jau visai ne tokia, kokia ji buvo, sakykim, Ronaldo Reigano laikais? Gal išaušo diena, kai jau nebegalima niekuo pasitikėti – net pačiu savimi?
Lėlės šypsosi. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos dažnai nebesuprantu. Štai Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas buvo nuvykęs į stovyklą, kur apgyvendinti nelegaliai į Lietuvą atkeliavę migrantai. Mačiau vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas L.Kasčiūno pokalbis su Lietuvos valstybės sienos pažeidėjais. Panorau šį politiką pasveikinti už tai, kad su neteisėtai į Lietuvą prasibrovusiais migrantais jis kalbėjo griežtai, atvirai, vardindamas, kiek daug įstatymų šie pažeidė. Bet tuoj pat mūsų Seime pasigirdo balsų, esą taip piktai šnekučiuotis su nelaimėliais negalima. Išklausius abi puses man dingojasi, kad agresyviu tonu su Lietuvos pareigūnu neturėjo teisės bendrauti būtent anie – nelegaliai į Lietuvą prasibrovę iš Baltarusijos pusės. O parlamentaras L.Kasčiūnas galėjo būti dar aštresnis, dar piktesnis. Jei atvykėliai tokie įžūlūs jau dabar, kas nutiks, jei gaus leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, jei sulauks Lietuvos pilietybės?
Lietuvoje vis dar nesiliauja diskusijos, kaip turėtų elgtis mūsų protestuotojai, susirinkę prie Seimo, ir kaip į piktus, agresyvius mitingus turėtų reaguoti mūsų parlamentarai, mūsų policija. Vienas istorikas pastebėjo, jog agresyvioji minia, puldinėjusi parlamentą saugojusius pareigūnus, į aikštę atsitempusi improvizuotas kartuves, atsinešusi Holokaustą menančius ženklus, išniekino ir Lietuvos trispalves, atsineštas į akciją. Sutinku, Lietuvos vėliava mosuoti tinka ne visur, ne visiems. Tarp riaušininkų būta tokių, kurie neverti mūsų trispalvės. Bet straipsnyje istorikas nė neužsiminė, jog pasitaikydavo ir kitokių Lietuvos vėliavos išniekinimo atvejų. Pavyzdžiui, į Lietuvos vėliavą begėdiškai nusispjauta ir tuomet, kai vienas save menininku pavadinęs jaunuolis maždaug prieš keliolika metų išsitepė veidą šokoladu; paskui saldumynus nusišluostė lietuviška trispalve (visa tai nufilmuota ir skelbta esant kažin kokiu gilių minčių turinčiu videoperformansu). Tačiau ar mūsų šviesuomenė aršiai puolė nesusipratėlį? Nematau akivaizdaus skirtumo tarp tų, kurie išniekino trispalvę riaušėse prie Seimo ir tų, kurie šokoladu išteptą veidą šluostosi būtent mūsų valstybine vėliava, tarsi neturėtų po ranka rankšluosčio.
Giltinės dalgis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pritariu delfi.lt portale riaušes prie Seimo komentavusiai Liudvikai Pociūnienei, jog „kvailumas daug žavingesnis nei protas“. Taip, protas turi ribas, o kvailumui ribų – nėra. L.Pociūnienė teisi ir tuomet, kai pareiškė, esą mitinguotojai nuvarytų valstybę į kapus, jei tik jiems suteiktume teisę valdyti šalį. Taip, tarp riaušininkų darkėsi ir Lietuvos žlugimo siekiančių personų. Neabejoju, jog neramumus prie Parlamento troško kurstyti mums priešiškų kaimyninių šalių specialiosios tarnybos. Tačiau tikėjausi, jog L.Pociūnienė bent užsimins, jog į mitingą sugužėjo ir daug nuoširdžiai Lietuvą mylinčių piliečių, su kuriais, norim ar nenorim, privalome ieškoti „bendrų sąlyčio taškų“. Tikėjausi, kad L.Pociūnienė bent žodeliu užsimins, jog konservatoriai ir jų lyderiai ne visuomet moka bendrauti su „žmonėmis iš gatvės“. Šitaip tvirtinu omenyje turėdamas visus pastaruosius tris dešimtmečius.
Juk į riaušėmis pavirtusį mitingą prie Seimo vertėtų bet kartą pažvelgti ne tik pro Lietuvos Prezidentūros, Lietuvos Vyriausybės ar Lietuvos Seimo langus. Prisiminkime, kaip protestuoja žmonės Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Australijoje, JAV. Nejaugi nematėme nuotraukų, nufilmuotų vaizdų, kaip įsiutusi minia Briuselyje, Berlyne, Paryžiuje, Sidnėjuje degina automobilius, daužo parduotuvių vitrinas, į policininkus svaido akmenis, butelius su padegamuoju skysčiu?
Mūsų riaušininkai, lyginant juos su, sakykim, „geltonosiomis liemenėmis“ Paryžiuje, – klusnūs angeliukai.
Kokią brėžiu išvadą? Nenorėčiau, kad taptume tikrais juokdariais, kurie, užuot kukliai patylėję, kelia didžiulį šurmulį, o ten, kur išties būtina kalbėti garsiai ir piktai, – pabrukę uodegas nutyla.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį teigė, kad Kabulo oro uostas turi likti atidarytas, ir pažadėjo nepamiršti Afganistane likusių šios šalies piliečių, kai iš ten pasitraukė JAV ir sąjungininkų pajėgos.
„Labai svarbu, kad oro uostas būtų atidarytas tam, kad Afganistano žmones pasiektų humanitarinė pagalba ir kad būtų galima užtikrinti, jog toliau galėtume iš šalies gabenti karinėje evakuacijos operacijoje dalyvauti norėjusius, tačiau negalėjusius to padaryti žmones“, – interviu naujienų agentūrai AFP sakė jis.
„Mes jų nepamiršime“, – teigė J. Stoltenbergas.
Vėlų pirmadienį iš Kabulo oro uosto pakilo paskutinis JAV karinis lėktuvas, šaliai prieš tai vykdžius skubią evakuacijos operaciją, kurios metu siekta apsaugoti tūkstančius žmonių.
Tačiau Talibanui švenčiant pergalę, NATO aljansui beliko išanalizuoti, kas įvyko ne taip svarbiausioje karinėje misijoje nuo Šaltojo karo laikų.
J. Stoltenbergas taip pat pažadėjo, kad sąjungininkės išlaikys diplomatinį spaudimą Talibanui, siekiant sudaryti išvykimo sąlygas šalyje likusiems, su Vakarų šalimis bendradarbiavusiems ir dabar su rizika susiduriantiems afganistaniečiams ir jų šeimoms.
Jis pagyrė NATO narę Turkiją, šiai pasisiūlius dalyvauti valdant Kabulo oro uostą, ir padėkojo maždaug 800 NATO civilių darbuotojų už jų pagalbą organizuojant evakuacijos operaciją.
„Toliau dirbsime su NATO sąjungininkėmis ir kitomis šalimis, siekdami padėti žmonėms išvykti. Talibanas aiškiai pareiškė, kad žmonėms bus leista išvykti, mes vertinsime Talibaną ne pagal tai, ką jie sako, o pagal tai, ką jie daro“, – teigė NATO vadovas.
„Ir pasinaudosime mūsų politiniu, diplomatiniu, ekonominiu svertu, kad galėtume užtikrinti, jog žmonės galėtų išvykti. Tai yra svarbu, nes NATO sąjungininkės ten buvo daugybę metų“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.
Žvelgdamas į ateitį, J. Stoltenbergas teigė, kad 30 narių turintis karinis aljansas turės atsargiai įvertinti, kas įvyko ne taip, kad nepavyko suformuoti tokios Afganistano vyriausybės ir kariuomenės, kuri būtų pajėgi atsilaikyti prieš Talibaną.
„Tai yra vieni klausimų, kuriuos turėsime užduoti, kai netrukus turėsime procesą, kurio metu vertinsime, analizuosime ir mokysimės pamokas“, – AFP sakė jis.
„Nes mes turime ne tik geriau suprasti, kas įvyko ne taip, tačiau ir išanalizuoti pasiekimus Afganistane, ypač kovoje su terorizmu“, – teigė J. Stoltenbergas.
Rytoj, rugsėjo 1-ąją, numatytas JAV prezidento Džo Baideno (Joe Biden) ir Ukrainos prezidento Volodymiro Zelenskio susitikimas Vašingtone. Rašau žodį „numatytas“ todėl, kad jis, nepaisant didelių Ukrainos pastangų, nuolat atidedamas. Nukėlimo iniciatorė – ne V.Zelenskio, o Dž.Baideno komanda. Tad dar nežinia, ar artimiausiomis valandomis nenutiks nieko tokio, kas leistų Dž.Baidenui ir vėl pareikšti neturint laiko šnekučiuotis su Ukrainos vadovu. Priežasčių, kodėl Amerikos vadovas galėtų atsisakyti paspausti ranką Ukrainos vadovui, – daug. Tai ir chaotiškas amerikiečių pasitraukimas iš Afganistano, ir šiuo metu Ameriką teriojantys taifūnai bei uraganai.
Vadovaujantis sveiku protu, keblu perprasti JAV vadovo Dž.Baideno veiklos motyvus. Norint susigaudyti, ką išties daro šis Baltųjų rūmų šeimininkas, derėtų prisiminti, kaip jis, būdamas JAV politiku, kadaise važiavo į Sovietų Sąjungą peikti komunistus, esą šie neturį teisės taip žiauriai persekioti didisdentų ir politinių kalinių. Minėtą pareiškimą Dž.Baidenas tikrai nuvežęs į Maskvą. Bet ką jis burbtelėjo neoficialių pokalbių metu? Šis Amerikos politikas anuomet ramino sovietinius gensekus: nepergyvenkite dėl amerikietiškos kritikos, mes jus kritikuojame tik dėl akių, siekdami įtikinti savąją visuomenę, jog mums rūpi demokratija, o jūs jau elkitės kaip tinkami, kaip jums patogiau. Maždaug taip. Ši dvivediška, išdavikiška Dž.Baideno laikysena užfiksuota vieno tuometinio Kremliaus atstovo prisiminimuose.
Bet tai – dar ne visos Dž.Baideno keistenybės. Prisiminkime, kaip Amerikos kariškiai traukėsi iš Vietnamo, atiduodami valdžią SSRS kariškių palaikomiems Šiaurės vietnamiečiams?! Tuomet, traukdamiesi iš Saigono (kaip dabar ir iš Kabulo) amerikiečiai parsivežė tūkstančius jiems talkinusių vietnamiečių. Atsidūrę Amerikoje JAV sąjungininkai vietnamiečiai neprašė pašalpų iki gyvos galvos. Jie maldavo suteikti jiems teisę legaliai gyventi Amerikoje bei sulaukti JAV pilietybės. O dabar atspėkite, kas iš Amerikiečių senatorių ir kongresmenų priešinosi, jog prieš komunistus kovojusiems vietnamiečiams būtų suteikta teisė legaliai gyventi Amerikoje? Vienas iš aršiausiųjų – Dž.Baidenas!
Ši informacija – ne mano surasta. Ją iškapstė JAV gyvenantis politikos apžvalgininkas, ekonomistas, buvęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino ekonomikos patarėjas Andrejus Ilarionovas. Duodamas interviu JAV gyvenančiam atsargos kariškiui Garry Tabax, jis retoriškai klausė: ką tai galėtų reikšti?
Andrejus Ilarionovas – ukrainietiškoje laidoje Ukraina 24
Beje, vien dairantis po lietuviškąją žiniasklaidą neįmanoma susidaryti išsamaus vaizdo, kas gi dedasi JAV į valdžią atėjus Dž.Baidenui. O štai išklausius keletą dešimčių A.Ilarionovo komentarų, skelbiamų youtube.com, – kur kas aiškiau. Užuolaidos praskleistos plačiau. A.Ilarionovas žiūri pirmiausia, ką politikas daro, ir tik po to – ką jis pliurpia. Mat politikai visi gražiai kalba. Juos išlukštenti įmanoma tik lyginant pažadus su konkrečiais darbais. Pavyzdžiui, visus pastaruosius keletą dešimtmečių Amerika skirdavo Afganistanui per metus apie 4 milijardus JAV dolerių karinėms reikmėms. O štai už Afganistaną kur kas didesnei ir svarbesnei Ukrainai – tik trupiniai. Per metus – vos keli šimtai milijonų. Ir tai juos tenka plėšte plėšti iš Dž.Baideno rankų. Vašingtonas dosnesnis net, pasirodo, Palestinos autonomijai nei Ukrainai (lyginant, kiek pinigų atseikėjama vienam gyventojui). Tad, turint šiuos skaičius, akivaizdu, jog Amerika laiko Ukrainą podukros vietoje. Gėdinga laikysena: Amerika kadaise pasirašė memorandumą įsipareigodama saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą. Tačiau šiuos savo pažadus labai greit pamiršo.
Keista ir tai, pasak A.Ilarionovo, kad Dž.Baidenas, suplanavęs amerikiečių karių išvedimą iš Afganistano, neperspėjo net artimiausių savo sąjungininkų – britų. Nors patys ruošėsi nešti kudašių kur kas anksčiau, nei viešai paskelbė. Dž.Baidenas puikiai žinojo, kad taip skubėdamas jis sukels milžinišką pavojų ne tik Afganistane esantiems savo sąjungininkams, bet ir savo kariškiams. Nepaisant šių pavojų jis ryžosi skubiam pasitraukimui, sukeldamas didelį chaosą. O tada veidmainiškai šūkaliojo, jog Afganistane žuvę amerikiečių kariai – didvyriai, Amerika jų niekad neužmirš, Amerika už juos atkeršys.
Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Keistų Dž.Baideno sprendimų sąrašas ilgokas: nesipriešino Nord Stream 2 dujotiekio tiesimui, tačiau sustabdė JAV teritorijoje tiesiamo dujotiekio statybas, liovėsi statęs sieną su Meksika, nors į JAV per šiuos metus jau prasiveržė apie du milijonus meksikiečių. Amerikoje nusikalstamų gaujų nepaliaujamai daugėja, banditai – vis įžūlesni, tačiau Dž.Baidenas mažina atlyginimus JAV policininkams.
Kodėl Dž.Baidenas būtent taip elgiasi, A.Ilarionovas nežino. Tačiau A.Ilarionovas, skirtingai nei kiti, linkę žvelgti vien pro rožinius akinius, vis kelia nepatogius, šokiruojančius klausimus. Vienoje laidoje net nuskambėjo mintis, ar JAV prezidentas Dž. Baidenas nenusipelnė apkaltos? Juk jei šį rudenį Rusija pradės plataus mąsto karinę kampaniją prieš Ukrainą, tai bus būtent Dž.Baideno kaltė.
Tad ar jau galima sakyti, jog Dž.Baidenas išduoda savo sąjungininkus? Ukraina palikta likimo valioje (nesulaukia nei pinigų, nei ginklų, nei vilties tapti strategine JAV partnere, toleruojamas jai kenkiantis dujotiekis Nord Stream 2), Afganistanas atiduotas talibams. Kokius sąjungininkus Dž.Baidenas paaukos artimiausiu metu? Baltijos kraštus? Ko jis iš tiesų siekia?
Galbūt po Dž.Baideno ir V.Zelenskio susitikimo taps aiškiau?
Amerikiečių karys Afganistane. EPA – ELTA nuotr.
Radikalus islamo Talibanas istoriniu pavadino JAV dalinių pasitraukimą iš Afganistano. Aukštas talibų narys Anas Haqqanis pirmadienio vakarą tviteryje rašė: „Mes vėl kuriame istoriją. 20 metų trukusi Afganistano okupacija, kurią vykdė JAV ir NATO, šiandien vakare baigėsi. Dievas yra didis“.
Jis teigė esąs labai laimingas, po 20 džihado, kurio aukomis ir sunkumais jis didžiuojasi, metų galėdamas matyti šį momentą.
Talibano atstovas Zabihullahas Mujahidas taip pat tviteryje teigė, kad paskutinysis JAV karys maždaug vidurnaktį Afganistano laiku paliko Kabulo oro uostą – šalis atgavo visišką nepriklausomybę.
Kitoje tviterio žinutėje jis rašė, kad dabar aidintys šūviai yra džiaugsmo šūviai, žmonėms esą nereikėtų nerimauti.
Socialinėje žiniasklaidoje Talibano šalininkai sveikino vieni kitus. „Sveikinimai visiems. Afganistanas laivas“, – rašė vieni. Kiti pabrėžė, kad amerikiečių nenugalimumo mitas Afganistane sugriautas.
Afganistano sostinėje Kabule naujienų agentūros AFP žurnalistai išgirdo garsų sprogimą, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai JAV pareigūnai įspėjo apie tikimybę, kad gali įvykti dar viena teroro ataka.
Saugumo pareigūnas iš neseniai nuverstos šalies vyriausybės AFP sakė, kad, remiantis pirmine informacija, į namą pataikė raketa.
Du JAV pareigūnai naujienų agentūrai „Reuters“ teigė, kad šią ataką įvykdė JAV kariuomenė. Vienas pareigūnų, nepanoręs atskleisti savo tapatybės, nurodė, kad buvo nusitaikyta į Chorosano provincijos „Islamo valstybės“ (IS-K) kovotojus.
Pareigūnai teigė cituojantys pirminę informaciją ir įspėjo, kad ji dar gali keistis.
Į Lietuvą parskraidinta dar viena grupė afganistaniečių. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad trečiadienį į Lietuvą buvo atgabenta dar pusšimčio afganistaniečių grupė.
„Dar vienas lėktuvas ką tik atgabeno 50 afganų (iš viso šiandien atvyko šimtas mūsų kariams talkinusių afganų su savo šeimų nariais) ir šiandien laukiamas trečias lėktuvas. Ryt paskutinė grupelė evakuojamųjų bus Lietuvoje ir „Kabulo vienuoliktuko” operacija oficialiai baigiama bei komanda grįžta į Lietuvą“, – savo feisbuko paskyroje trečiadienį rašė A. Anušauskas.
ELTA primena, kad trečiadienį į Raseinių rajoną atvyko 14 iš evakuotų su Lietuvos kariuomene bendradarbiavusių vertėjų šeimų, teigia savivaldybės meras Andrius Bautronis.
„Dalinuosi naujausiomis žiniomis. Šiandienos rytą į Raseinių rajono savivaldybę atvyko pirmieji evakuoti Lietuvos kariuomenei Afganistane talkinę vietos vertėjai ir jų šeimos nariai. Iš viso 14 šeimų, tarp jų 14 mažamečių vaikų ir vienas kūdikis“, – savo feisbuko paskyroje rašo A. Bautronis.
Meras akcentuoja, kad Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė, Šaulių sąjunga, Raseinių rajono savivaldybė, Raudonasis Kryžius ir kt. operatyviai pasiruošė afganistaniečių priėmimui – pažeidžiamos visuomenės grupės iš anksto buvo aprūpintos būtiniausiomis priemonėmis.
Rugpjūčio viduryje Afganistano prezidentas Ashrafas Ghanis išvyko iš savo šalies į Tadžikistaną, o į Kabulą įžengę Talibano kovotojai užėmė prezidento rūmus.
Afganistano prezidentas A. Ghanis tvirtino išvykęs iš šalies tam, kad būtų išvengta kraujo praliejimo, kai į sostinę Kabulą įžengė Talibano kovotojai. A. Ghanis neatskleidė, į kurią valstybę išvyko, bet teigė, kad jam likus Afganistane „daug patriotų būtų tapę kankiniais, o Kabulas būtų sunaikintas“.
Kabule pastarosiomis savaitėmis tvyro chaosas, o daugelis jo gyventojų skuba palikti miestą, dėl to keliuose susidarė didelės spūstys. Ten, kur eismas visai sustojo, žmonės metė savo automobilius ir bėgo.
Gyventojai baiminasi, kad, į valdžią grįžus talibams, moterys negalės išeiti iš namų, dirbti, mokytis ir lankytis viešose vietose nelydimos vyrų giminaičių.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pakartojo savo kritiką dėl Vakarų Afganistano politikos.
„Kyla pavojus, kad teroristai ir įvairios grupuotės, kurios rado prieglobstį Afganistane, pasinaudos mūsų Vakarų partnerių paliktu chaosu“, – sakė jis Maskvoje. Teroristai esą gali paaštrinti padėtį kaimyninėse valstybėse.
„Tai tiesioginė grėsmė mūsų sąjungininkams ir mūsų šaliai“, – pabrėžė V. Putinas, turėdamas omenyje kaimynines buvusia sovietines respublikas Tadžikistaną ir Uzbekistaną. Esą kyla pavojus, kad didės narkotikų kontrabanda ir nelegali migracija. Taip V. Putinas kalbėjo Kremliaus partijos „Vieningoji Rusija“ renginyje prieš rugsėjo 19 d. vyksiančius parlamento rinkimus.
Rusijos prezidentas jau praėjusiomis dienomis kelis kartus įspėjo, kad teroristai iš Afganistano, prisidengdami politiniu prieglobsčiu, gali rasti priebėgą užsienyje. Kartu jis pabrėžė, kad Rusija nesileis dar kartą įtraukiama į konfliktą kaip per sovietų karinę intervenciją 1979-1989 metais. „Sovietų Sąjunga turi patirties dėl buvimo šioje šalyje. Mes padarėme reikalingas išvadas“, – sakė V. Putinas. Tada Afganistane žuvo tūkstančiai sovietų karių.
