Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuvos mokslininkų sąjunga solidarizuojasi su švietimo darbuotojais ir reikalauja, kad švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė būtų nedelsiant atstatydinta.

„Solidarizuojamės su reikalaujančiais konstruktyvaus dialogo protestuojančiais mokytojais ir juos palaikančiais mokinių tėvais bei kitais visuomenės atstovais. Pritariame prezidentės penktadienio pareiškimui, kad prie krizės paaštrėjimo prisidėjo švietimo ir mokslo ministrės bei kai kurių kitų atsakingų pareigūnų arogancija ir nesugebėjimas išklausyti protestuojančiųjų reikalavimų bei pasiūlymų”, – kreipimesi į valstybės vadovus ir žiniasklaidą teigia mokslininkai.

Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininko profesoriaus Jono Jasaičio pasirašytame rašte pabrėžiama, kad bet kokie bandymai vilkinti arba atidėlioti radikalių sprendimų priėmimą, motyvuojant ateityje planuojamomis deryboms arba aptakiais pažadais, tik didina visuomenės nepasitikėjimą centrinės valdžios institucijomis.

„Jokių galimybių spręsti susidariusią krizinę situaciją dabartinė ŠMM vadovybė nebeturi”, – įsitikinę mokslininkai.

Streikuojantys mokytojai galvoja nebegrįžti į mokyklą. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Kaip pabrėžiama pareiškime, dabartinė švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė turi būti nedelsiant atstatydinta, o ne kartą įžeistų protestuojančių mokytojų turi būti viešai atsiprašyta.

„Į švietimo ir mokslo ministro pareigas turi būti paskirtas asmuo, turintis mokslinės ir vadybinės veiklos patirtį bei akademinės bendruomenės palaikymą, kuris sugebėtų išsiaiškinti susikaupusias problemas ir kartu su švietimo bei akademinės bendruomenės atstovais neatidėliojant jas spręsti”, – įsitikinę mokslininkai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.02; 12:11

Kalba, Tauta, Tėvynė – svarbiausi žodžiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos piliečiai nesugeba organizuotai kovoti už savo ekonomines ir socialines teises. Tačiau akademinė bendruomenė išsiskiria net visuomenės pasyvumo fone. Tuo metu kai kitų profesijų atstovai (gydytojai, mokytojai) jau pradeda rengti gausesnes ir visos šalies mastu koordinuojamas, todėl veiksmingesnes, protesto akcijas (mitingus, streikus ir pan.), akademinė bendruomenė tenkinasi tik kai kuriose aukštosiose mokyklose vykstančiais grynai simboliniais mėginimais atkreipti valdžios dėmesį į savo sunkią padėtį.

Viena tokio pasyvumo priežasčių veikiausiai ta, kad Lietuvos akademinės bendruomenės gebėjimą telktis ir kovoti už savo teises žlugdo ypač ryški ir veiksminga aukštojo mokslo ideologinė kontrolė. Sovietmečiu švietimui ir mokslui ideologiškai vadovavo bei jį kontroliavo specialūs partijos ir komjaunimo komitetų skyriai. Ši praktika tęsiama ir dabar, tik kiek kitomis – ,,privačiomis“ ir tariamai nepolitinėmis  formomis. Lietuvoje vykdomas neoliberalizmo ideologija ir ją įkūnijančia ,,naująja viešąja vadyba“  grindžiamas aukštojo mokslo pertvarkas planuoja, prižiūri, kontroliuoja ir nukreipia  ,,teisingu keliu“ ištisas formaliai nepriklausomų ir neutralių „ekspertinių institucijų“ tinklas. Jam išlaikyti skiriamos milžiniškos lėšos, kurios galėtų būti naudingai panaudotos tenkinti realioms aukštojo mokslo reikmėms. 

Apie tai išsamiai rašoma PDF formatu paskelbtoje aukštojo mokslo politiką apžvelgiančioje knygoje „Lietuvos aukštojo mokslo vargdenė“. Manydami, kad ši knyga atskleidžia daugeliui akademinės bendruomenės narių nežinomus vykdomų reformų aspektus ir užkulisius, siūlome su ja susipažinti. Ypač patariame bent jau perskaityti jos skyrių nuo 90 iki 110 psl. Jame supažindinama su institucijomis ir ekspertais, kurie, grįsdami ir teisindami nevykusias reformas, ideologiškai ir propagandiškai apgaudinėja ir klaidina savo kolegas.

Šitokia ideologine ,,smegenų plovimo veikla“ jie sėkmingai kuria savo gerovę visos akademinės bendruomenės sąskaita. Privačių, bet valstybės vardu veikiančių institucijų, iš kurių ypač išsiskiria MOSTA, veiklos būdai ir braižas kelia asociacijas su LRT išryškėjusiomis viešumo ir skaidrumo problemomis. Knyga skatina susimąstyti, ar tai nėra Lietuvoje išsikerojusio sisteminio reiškinio – tenkinti privačius interesus visų mokesčių mokėtojų sąskaita – viena iš daugelio apraiškų.

Knyga „Nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo vargdenė“:

http://www.vilniausforumas.lt/2017/12/knyga-nepriklausomos-lietuvos-aukstojo.html

 Vilniaus forumo vardu – Koordinatorius Arnas Simutis

2018.01.20; 03:00

Filosofas Vytautas Radžvilas. Slaptai.lt portalo nuotr.

Vytautą Radžvilą jaunystės metais pažinojau kažkiek ir asmeniškai, tačiau bėgant laikui dėl įvairių aplinkybių pažinties sentimentai išblėso. Tą iškart noriu pažymėti, nes čia ruošiuosi laikytis įsisąmonintai neutralaus požiūriu ir, kaip atrodo, tai padaryti man nebus sunku.

Tačiau tai nereiškia, kad vien dėl to privalau rasti tiesą kažkur per vidurį tarp dviejų konfliktuojančių pusių, besivaržančių  retorikos pratybose. Žiūrint į įsiplieskusio konflikto esmę, tik aklas gali nepastebėti, kad profesorių V.Radžvilą buvo užsimota pažeminti pačiu skaudžiausiu ir niekingiausiu būdu, t. y. užsiundant studentus, drauge neabejotinai buvo numatyta ir tai, kad anas dėl savo charakterio nesugebės tyliai nuryti nuoskaudos, o čia atsiras patogi proga išjuokti ir bukai pasišaipyti, išviešinus situaciją.

Taigi prisipažinsiu, kad pašalietį užveda, įtraukia į ginčo sūkurį visų pirma tai, kad V.Radžvilo oponentai šioje situacijoje dedasi visiškai nekaltomis avelėmis, klapsinčiomis didelėmis blakstienomis. Tačiau žiūrint net visiškai formaliai verčia nustebti faktas, kad kažkada aukštos reputacijos Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) aplinka dabar šitaip sukiaulėjo.

Nežinau, kaip kiti tai gali pernešti be moralinių nuostolių, bet mane tiesiog siutina TSPMI administracijos apsimestinis nesugebėjimas suprasti, kad prieš V.Radžvilą, garsėjantį savitu požiūriu į Europos Sąjungą, skundą organizavo magistrantūros studentė, dirbanti Europos  Komisijos (EK) atstovybėje Lietuvoje.

Kam dabar reikia apsimesti durneliais, nesuprantančiais, kad tokie skundai yra netoleruotini dėl interesų konflikto. Arba mus visus laiko kvailiais, kuriuos galima apvynioti aplink pirštą, reikalo esmę paskandinus tuščiose kalbose. Tačiau yra ir kita šio reikalo pusė, norime to ar nenorime, bet minimu atveju buvo negailestingai pažeista EK reputacija, per atstovybės darbuotoją įpainiojant institucijos vardą į idiotišką cenzūros skandalą. Kaip atrodo bent man, tai pirmas kartas, kai EK vardas gali būti siejamas su kitaminčių persekiojimu. Tikėkimės, kad Europos parlamento atstovai Lietuvoje taip pat kažkaip sureaguos, bandydami atstatyti užgautą institucijos garbę.

TSPMI  direktoriaus pavaduotoja, žiūrėdama avies akimis, tarsi niekas niekur, porina, kad V.Radžvilas neva pažeidė kažkokias etikos normas, nesugebėjęs nuslėpti studentės, atsidūrusios skandalo epicentre, vardo ir pareigų. Tačiau magistrantūros studentė, kelianti kvalifikaciją, kartu atsakingos institucijos darbuotoja nėra mažas vaikas, o suaugęs žmogus privalo suprasti, kokia sunki yra niekšybės našta. Apskritai šioje situacijoje labiausiai vimdo tai, kad pigius interesus bandoma pridengti kalbomis apie studijų kokybę, studentų teises ir universiteto gyvenimo demokratizaciją, – taip yra išniekinami žodžiai. Vilniaus universitetas, teisėtai laikomas Lietuvos universitetų lyderiu, pastaraisiais metais pradeda vis labiau garsėti melaginga dvasia, kai čia aukščiausius akademinius postus pelno vidutinybės arba net menkystos, o studentai vis dažniau yra įpainiojami į darbuotojų intrigas prieš kolegas. Tai labai panašėja į atvejį, kai po išpudruotu peruku laksto utelės.

Neapsimetinėkime, nesunku nuspėti, kad studijų kokybė greitai suprastės iki karikatūrinio lygio, jeigu dėstytojų atestacijos rezultatus vis labiau lems studentų balsas. Tai tikrai ne demokratizacija, o nešvankus išsidirbinėjimas.

Labai nerimtai atrodo žodžiai, kad  V.Radžvilo kurso niekas neuždraudė, o neva buvo pakeistas tik kurso statusas iš privalomo į laisvai pasirenkamą. Na, pagalvokime visi, kad turėjo atsitikti kažkas baisaus, jeigu legendine erudicija garsėjančio profesoriaus kursas „Europos  idėja“ padaromas laisvai pasirenkamu Europos studijų magistrantūros programos studentams. Iš tiesų, malūnų gatvė tampa be malūnų, mėnulio gatvė be mėnulio, o pasakos be brolių Grimų.

Edvardas Čiuldė, šio komentaro autorius

Kaip atrodo bent man, neteisingai elgiasi tie stojantys V.Radžvilo pusėje žmonės, kurie akcentuoja faktą, kad buvo užsimota prieš vieną iš Sąjūdžio organizatorių. Iš tiesų, Sąjūdis čia, kaip kartais sakoma, ne prie ko. Daug svarbiau žinoti, kad minimas profesorius yra studentų klasikine to žodžio reikšme, t. y. išminties tikrai siekiančių jaunuolių labai gerbiamas žmogus. Tai žinau ne tik iš nuogirdų, tai man liudija artimi žmonės, tai galiausiai ne taip seniai minėjo kažkas iš administracijos, pranešdamas, kad geriausiais dėstytojais institute studentai paeiliui renka  visados V.Radžvilą arba A.Jokubaitį.

Ar  V.Radžvilas yra toks užkietėjęs euroskeptikas, kaip kartais sakoma? Gal ir taip, nepulsiu čia įrodinėti priešingai. Tačiau dar svarbiau yra pastebėti, kad kritinė dalyko inventorizacija nesunaikina dalyko esmės. Tarkime, I.Kanto grynojo ir praktinio proto kritikos, nesumažina, bet, priešingai, padaugina to proto. Neabejoju, kad ir V.Radžvilo kursas „Europos idėja“ padaugina Europos mūsų padangėje.

Galop, baigiant, pasakysiu dalyką, kuris tikriausiai nepatiks pačiam V.Radžvilui. Esu įsitikinęs, kad ir kritinė Europos Sąjungos idėjos inventorizacija, nuvalant pelėsius, pasitarnauja ne tik subalansuoto požiūrio atstatymui, bet ir susivienijimo gyvybingumo palaikymui. Kad ir kaip žiūrėtume, tokia kritika yra prasmingesnis dalykas nei lėkšta apologetika.

2017.07.17; 10:37

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Seimo, Vyriausybės, akademinės bendruomenės, Konstitucinės teisės ir studentų atstovais aptarė Seimo priimtas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas ir jų pasekmes aukštojo mokslo kokybei bei studentų rotacijai.

Studijų ekspertų nuomone, Seimo priimtos įstatymo pataisos ir vėl neišsprendžia dešimtmečiais sprendžiamos problemos, kaip apibrėžti gerai besimokantį studentą. 

Continue reading „Gerai besimokančio studento kriterijai turi būti įtvirtinti įstatyme“

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį, lapkričio 2 d., 11.30 val. susitiks su akademinės bendruomenės, darbdavių ir studentų atstovais aptarti, kaip padidinti aukštojo mokslo kokybę.

Susitikime dalyvaus Vilniaus universiteto Tarybos pirmininkė Ingrida Šimonytė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, vienos moderniausių Baltijos šalyse biotechnologijų įmonės „Thermo Fisher Lietuva“ direktorius Algimantas Markauskas, Lietuvos rektorių konferencijos Studijų komiteto pirmininkas Giedrius Viliūnas, Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas, Vilniaus universiteto profesorius Eugenijus Butkus, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro direktorė Jurgita Petrauskienė ir Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas.

Continue reading „Prezidentė su ekspertais aptars aukštojo mokslo kokybę“

vilius_morkunas

Įvykus paskutiniam Seimo valdybos sudarytos darbo grupės dėl Mokslo ir studijų įstatymo pataisų rengimo posėdžiui, suformuoti galutiniai siūlymai įstatymo korekcijoms.

Daugiau kaip mėnesį veikusi darbo grupė artimiausiu metu akademinės bendruomenės ir Seimo svarstymams pateiks siūlymus dėl aukštųjų mokyklų valdymo, privačių mokyklų finansavimo ir kitų klausimų.

„Lietuvos studentų atstovybių sąjunga, išskirtinai visų studentų atstovų, dalyvavusių darbo grupės veikloje, siūlė ne vieną pataisą ar visą pasiūlymų paketą, kurie buvo svarstyti šios grupės posėdžiuose. Buvo patvirtinta LSAS pozicija turėti 2 studentų balsus strateginius sprendimus priimančiame valdymo organe – taryboje. Taip pat buvo nuspręsta, jog studentas, išėjęs akademinių atostogų, išlaikys studijų finansavimą. Tai itin reikšmingi pasiekimai.“ – sako Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentas Vilius Morkūnas.

Continue reading „LSAS: Mokslo ir studijų įstatymo korekcijos dar nebaigtos“