Gaidžio metai – svarbūs. 2017-ieji gali tapti lūžio laikotarpiu, kada viskas kardinaliai keičiasi. Nebūtinai gerojon pusėn. Užsienio politikos apžvalgininkai vis dažniau pripažįsta: griūna iki šiol galiojusi pasaulinė tvarka, ir į pasaulinę areną vėl ropščiasi vadinamoji „stipriojo teisė“. Kremlius bando įrodyti, jog stipresnysis turi visas teises, o silpnoji pusė teturi tik vieną teisę – nusilenkti stipresniojo valiai.

Lietuva privalo būti budri. Mums svarbu suvokti, kuo baigsis tikrą karą primenantys naujojo JAV prezidento ginčai su šalies specialiosiomis tarnybomis.

Kuo greičiau paaiškės, kas laimi  – JAV žvalgybininkai, kaltinantys Kremlių bandžius paveikti JAV prezidento rinkimų rezultatus, ar Donaldas Trampas (Donad Trump), neigiantis Vladimiro Putino hakerių įtaką jo pergalei, – tuo lengviau numatyti tolimesnius naujojo prezidento ketinimus dėl bendravimo subtilybių su šiandienine Rusija.

Tada tikriausiai bus galima svarstyti, ar Baltijos šalyse dislokuojami Amerikos daliniai – ilgam. Tokiu atveju būtų įmanoma net prognozuoti, ar į Lenkiją permetami vokiečių tankai, – taip pat ilgam. Juk Vokietijos elgsena saugant rytines NATO sienas priklauso ne vien nuo Vokietijos kanclerės, bet ir nuo JAV prezidento nuotaikų.

Ir vis dėlto atrodo, kad D.Trumpas – į didžiąją politiką įsiveržęs verslininkas, kurio veiksmų neįmanoma suvokti, jei manome, kad jis nėra nei Rusijos įtakos agentas, nei labai primityvus žmogus.

Lengva perprasti, kad būsimajam Baltųjų rūmų šeimininkui nėra malonu, kai Amerikos žvalgybinė bendruomenė sutartinai tvirtina „nė neabejojanti buvus milžinišką Rusijos slaptųjų tarnybų poveikį 2016-ųjų prezidento rinkimams JAV“. Tačiau, užuot viską neigęs, D.Trumpas, jei jis nuoširdus JAV patriotas ir pretenduoja tapti rimtu politiku, privalėtų elgtis kiek kitaip, nei elgiasi dabar. Žymiai išmintingiau. Pavyzdžiui, amerikiečių tautą ir pasaulį galėjo senų seniausiai nuraminti: „konkrečiais darbais įrodysiu, kad niekam negalima kištis į JAV rinkimus“. Štai tokie pareiškimai sumažintų įtarimus. Bet D.Trumpas elgiasi būtent taip, tarsi diskusijas dėl „įtakos agento“ ar „primityvaus kvailio“ norėtų kuo labiau sustiprinti. Labai iškalbingas Twitter paskyroje neseniai atsiradęs jo įrašas: „Geri santykiai su Rusija yra gerai, tik kvailiai ir buki žmonės gali manyti, kad tai blogai“ (šiuos žodžius cituoja ir alfa.lt).

Tikrai kvailumui nėra ribų. Kas gi įrodinėja, kad geri santykiai su Rusija – blogis? Visi mes tvirtinome, tvirtiname ir tvirtinsime: „bičiuliautis su svetimų žemių neokupuojančia Rusija – didžiausias gėris“. Bet štai bičiuliautis su svetimas teritorijas grobiančia Rusija – didžiausia nuodėmė. Man regis, ši aksioma tokia akivaizdi, kad nė nereikia papildomų paaiškinimų: padoriam, garbingam žmogui turėtų būti bjauru sėdėti net prie vieno stalo su V.Putinu, juolab jam ištiesti ranką. Tad ar galima manyti, kad D.Trampas išnaudojo visus limitus, peržengė visas ribas?

Be abejo, D.Trampui nėra lengva. Jis pateko tarp dviejų ugnių. Jis nežino, kaip išsinarplioti iš Rusijos primestų žaidimo taisyklių. 

Rusijos opozicionierius Vladimiras Milovas pastebi, kad D.Trampas – nepavydėtinoje padėtyje. Jo reputacija rimtai pašlijusi. Tvirtinti, kad, tapęs šalies lyderiu, pakels kairiųjų pažiūrų Barako Obamos sugriautą ekonomiką, – viena. O štai neigti V.Putiną davus įsakymą Rusijos žvalgybai įtakoti JAV prezidento rinkimus, – tai tas pat, kas advokatauti Rusijos slaptosioms tarnyboms. Nuo kaltinimų, esą jis išrinktas ne tik amerikiečių rinkėjų, bet ir Kremliaus intrigantų, D.Trampas gali tik … neigdamas Rusijos FSB, GRU, Rusijos programišių ir Rusijos prezidento nusikalstamas veikas, taigi  – kenkdamas pačiai Amerikai ir jos specialiosioms tarnyboms.

Amerikiečių publicistas, Aleksandro Litvinenkos fondo vadovas Aleksandras Goldfarbas – dar griežtesnis. Ukrainiečių portalui gordonua.com jis tvirtino, kad tarp JAV žvalgybos ir D.Trampo prasidėjo rimtas karas. JAV žvalgyba sako: „nėra jokių abejonių – Kremlius rimtai kišosi į JAV rinkimų kampaniją kibernetinių atakų pagalba, V.Putinas už tai asmeniškai atsakingas“. O ką tvirtina D.Trampas? Jis teigia netikįs amerikiečių žvalgybų ataskaitomis, nes, matote, kadaise jos apsižioplino Irake, tvirtinusios Sadamą Huseiną turint cheminį ginklą. Taip, tai buvo JAV žvalgybos klaida. S.Huseinas cheminio ginklo neturėjo.

Bet ar tai reiškia, kad NSA, CŽV ir visos kitos žvalgybinės organizacijos klysta tvirtindamos, jog Rusija prieš Ameriką seniai pradėjo kibernetinį karą? Kaltindamas savąsias žvalgybas, kad šios politikuoja, analizuodamos Rusijos veiklą, arba teigdamas, kad JAV slaptosios tarnybos nežino, kas organizavo programišių atakas prieš Hilary Klinton ir jos šalininkus, D.Trampas rimtai įžeidė Amerikos žvalgybas.

Tačiau A.Goldfarbas – ne pats aštriausias. Pats aštriausias buvo rusų publicistas ir politologas Andrejus Piontkovkis. Vertindamas naujojo JAV vadovo elgesį ginčijantis su savo žvalgybomis parašė: „D.Trumpas – kvailys, jei mano, kad už kiberntinių atakų prieš JAV slypi ne Kremlius“ (gordonua.com).

A.Piontkovskis aštriai kritikavo ir rusų komentatorius, kurie bando įtvirtinti nuomonę, esą prieš pat 2017-uosius metus parengtos JAV sankcijos Rusijai ir 35 rusų diplomatų išvijimas iš Amerikos – tai nueinančiojo B.Obamos asmeninis kerštas „žymiai šauniau savo kieme besitvarkančiam V.Putinui“.

Kad B.Obama primityviai kerštauja įtakingiausiu pasaulio politiku nominuotam V.Putinui, Rusijos radijui „Echo Moskvy“ pareiškė, pavyzdžiui, žymi Rusijos žurnalistė, politikos apžvalgininkė Julija Latynina.

Taip manančią J.Latyniną publicistas A.Piontkovskis pavadino kagėbiste, kuriai specialiai leidžiama dėl smulkių dalykų piktai kritikuoti V.Putiną. Užtat drąsios opozicionierės aureolę suskirūrusi J.Latynina privalo Kremliui atidirbti prastumdama V.Putino poziciją … pačiais svarbiausiais klausimais susiklosčius ypač nepalankiai situacijai. Versija dėl B.Obamos keršto – būtent tas atvejis, kada reikia sumenkinti V.Putinui skausmingus nueinančiojo JAV prezidento sprendimus. Tokią nuomonę  paskleisti naudingiausia patikėti ne atviriems Kremliaus propagandistams, nes jų žodžiai atrodys neįtikinamai, o būtent žurnalistams, kurie apsimeta esantys Kremliaus oponentai, mat jų pareiškimai atrodys panašūs į tiesą. Štai J.Latynina, pasak A.Piontkovskio, ir pratrūko…

Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas lietuvių laikraštis DRAUGAS (internetinė versija www.draugas.org)

2017.01.13; 08:46

JAV kongresą dabar kontroliuoja respublikonai, ir jų požiūris į Rusiją diametraliai priešingas būsimojo JAV prezidento Donaldo Trumpo požiūriui, pareiškė leidiniui www.Gordon.com amerikiečių publicistas, Litvinenkos fondo vadovas Aleksandras Goldfarbas. 

Aleksandras Goldfarbas, šio komentaro autorius

Amerikos senatoriai ir kongresmenai pradeda domėtis, kodėl būsimasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas toks lojalus RF prezidentui Vladimirui Putinui. Tai komentaruose leidiniui Gordon sakė amerikiečių publicistas, Litvinenkos fondo vadovas Aleksandras Goldfarbas.

„Amerikos žurnalistai, ekspertai, senatoriai ir kongresmenai sako: „Mums suprantama, ką daro Trumpas, bet nesuprantama, kodėl. Kodėl jis taip gina Putiną? Kodėl taip simpatizuoja Kremliui, nepaisant JAV specialiųjų tarnybų pranešimo? Ar už to nėra slaptos priežasties, priklausomybės ar įsipareigojimo, kuriuos Trumpas ir jo šeima turėtų Putinui?“ Kadangi Trumpas iki šiol neišspausdino savo mokesčių deklaracijos, niekas negali atsekti jo galimų asmeninių ir dalykinių ryšių su Rusija, kurie nesusiję su JAV valstybiniais interesais“, – pažymėjo Goldfarbas.

Pasak jo, Respublikonų partijos viršūnė pasirengusi pasisakyti prieš Trumpą.

„JAV specialiųjų tarnybų pranešimas Senate apie Rusijos kibernetines atakas pademonstravo, kad Respublikonų partijos viršūnė pasirengusi pasisakyti prieš Trumpą. Specialiosios tarnybos tvirtino, kad jos neabejoja, jog už kibernetinių atakų prieš JAV slypi Rusijos aukščiausioji vadovybė, tiesiog įvardijo Putiną. Beje, jau išspausdinta pranešimo atviroji dalis, kur buvo parodytos visos Kremliaus kibernetinės atakos“, – pabrėžė Goldfarbas.

Jis mano, kad būsimasis JAV prezidentas įžeidė Amerikos specialiąsias tarnybas.

„Trumpas atsisako pripažinti, kad už kibernetinių atakų prieš JAV slypi Rusija, jis viešai išsakė abejones dėl Amerikos žvalgybos duomenų kokybės ir specialiųjų tarnybų politinio objektyvumo. Beje, jis tai pareiškia užgaulia specialiosioms tarnyboms forma: girdi, jūs nieko nesuprantate. Ir šalia to visą laiką laido komplimentus Putinui. JAV specialiosios tarybos labai įsižeidė dėl Trumpo kalbų ir rimtai bei pagrįstai jam užvažiavo“, – pareiškė Goldfarbas.

Jo nuomone, jeigu Trumpas deramai nesureaguos į Amerikos specialiųjų tarnybų pranešimą, Senatas užblokuos jo pasiūlytą Rekso Tilersono kandidatūrą į JAV valstybės sekretoriaus postą.

„Kas bus, jei Trumpas ignoruos JAV specialiųjų tarnybų pranešimą? Artimiausiu metu Senate turi būti svarstoma Tilersono kandidatūra į JAV valstybės sekretoriaus postą ir kiti būsimosios Trumpo administracijos kandidatai. Jiems bus užduotas klausimas: „O kokią politiką jūs ketinate vykdyti Rusijos atžvilgiu?“ Jeigu Tilersonas pasakys, kad laikysis Trumpo nurodymų (panaikinti sankcijas RF, pripažinti Krymo aneksiją ir Donbaso okupaciją), Senatas užblokuos jo paskyrimą į pareigas. Dabar kongresą kontroliuoja respublikonai, jų požiūris diametraliai priešingas Trumpo pažiūroms“, – pažymėjo Goldfarbas.

Jis pabrėžė, kad prieš Trumpą pasisakė virtinė įtakingų Respublikonų partijos veikėjų.

„JAV Senato ginkluotųjų pajėgų komitetas, kuriam vadovauja respublikonai, po specialiųjų tarnybų pranešimo pareiškė, kad rengs naujas sankcijas Rusijai. Obamos sankcijas Rusijai komitetas laiko menkomis ir apgailėtinomis: girdi, mes mėtėme į Kremlių mažus akmenėlius, o reikia mesti riedulius. Tarp JAV Kongreso ir Trumpo Rusijos klausimu prasideda kova ne juokais. Ir prieš Trumpą pasisakė įtakinga ir galinga senatorių respublikonų grupė“, – apibendrino Goldfarbas.

XXX

2016 metų spalį JAV valdžia oficialiai apkaltino Rusiją išlaužus Amerikos partijų serverius, o taip pat įsikišus į prezidento rinkimų procesą šalyje. Kremlius tuos kaltinimus pavadino „nesąmone“.

Gruodžio 10 dieną JAV Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) padarė išvadą, kad Rusija kišosi į prezidento rinkimus JAV, siekdama padėti Trumpui laimėti. Kremliaus spikeris Dmitrijus Peskovas tokius kaltinimus pavadino „nepadoriais“.

Gruodžio 11-osios dienos interviu televizijos kanalui Fox News Trumpas pareiškė, kad Amerikos specialiosios tarnybos iš tiesų nežino, kas slypi už kibernetinių atakų prieš įvairias JAV struktūras. Išrinktasis JAV prezidentas CŽV pareiškimus apie Rusijos kišimąsi į rinkimus pavadino „absurdiškais“.

Gruodžio 29-ąją JAV prezidentas Barakas Obama pasirašė įsaką įvesti sankcijas FSB ir GRU, trims internetinėmis technologijomis užsiimančioms Rusijos kompanijoms, o taip pat šešiems RF piliečiams ryšium su tuo, kad jie gali būti susiję su kibernetinėmis atakomis prieš JAV valstybines ir politines institucijas.

2017 metų sausio 5 dieną JAV Nacionalinės žvalgybos direktorius Džeimsas Kleperis, gynybos ministro pavaduotojas žvalgybos reikalams Marselis Letras, o taip pat JAV kibernetinės vadovybės vadovas Maiklas Rodžersas paskelbė pareiškimą, kuriame sakoma, kad Rusija „kelia visos apimties kibernetinį pavojų JAV vyriausybei, kariniams, diplomatiniams, komerciniams ir kritiškai svarbiems infrastruktūros objektams“.

Informacijos šaltinis – Gordonua.com leidinys.

2017.01.09; 03:03

Lietuvoje aprimo aistros dėl viešai paskelbtos VSD ataskaitos. Nuslūgo tiek kritiškai, tiek palankiai nusiteikusių vertintojų azartas įrodyti būtent savąją tiesą. Žodžiu, atėjo palankus metas dar sykį atidžiai peržiūrėti visuomenei skirtus viešus svarbiausios mūsų slaptosios tarnybos tekstus. Taip pat puiki proga dar kartą prisiminti tiek VSD kritikų, tiek VSD simpatikų publikacijas.

Kai analizuojamos viešos slaptųjų tarnybų atsakaitos, skubėt užimti kategorišką poziciją, – ne visuomet dėkinga taktika. Pirmieji įspūdžiai – ne visuomet tikslūs ir teisingi. Ypač kai kalbama apie Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitą, kurioje, be jokios abejonės, nežinomųjų elementų žymiai daugiau nei žinomųjų. Ne veltui iki šiol gyva patarlė apie karštakošius, "kurie labai skubėjo ir todėl prajuokino pasaulį".

Žinoma, visus labiausiai domina toji lietuviškosios ataskaitos dalis, kurioje pirmą kartą viešai ir atvirai kalbama apie Rusijos ir Baltarusijos žvalgybas, agresyviai kenkiančias mūsų interesams tiek pačioje Lietuvoje, tiek užsienyje. 

Continue reading „Bičiuliavimosi su Rusijos FSB atvejai“

2-oji dalis

NAUJIENA: Įprastame išankstiniame apklausos posėdyje Aleksandro Litvinenkos byloje Marinos advokatai pareiškė, kad ji boikotuos klausymus, jeigu vyriausybė atsisakys paskirti specialiąją komisiją, kuri apsvarstytų Rusijos dalyvavimo nužudyme klausimą uždarame posėdyje. Vyriausybė įslaptino dalį įkalčių, ir teisėjas siekia galimybės svarstyti juos nors už uždarų durų. Vyriausybės advokatas pareiškė, kad teisėjo užklausimas apie komisiją svarstomas „aukščiausiu lygiu“.

Litvinenkos byloje yra du slaptumo lygmenys.

Pirmasis liečia kriminalinės bylos medžiagas, kurias surinko Skotland Jardo tyrėjų grupė. 

Continue reading „Žvilgsnis iš Londono. Viskas, ko jūs nežinojote apie „Litvinenkos bylą“ (2)“

1-oji dalis

Šiandien teisėjas seras Robertas Ouenas pasiuntė Didžiosios Britanijos teisingumo ministrui laišką, rekomenduodamas paskirti specialią vyriausybinę komisiją (public inquiry), kuri galėtų išnagrinėti slaptus įkalčius Aleksandro Litvinenkos byloje. Tai leis, teisėjo nuomone, išbristi iš aklavietės, į kurią įklimpo teisminis tyrimas po to, kai buvo įslaptina dalis medžiagų, susijusių su galimu Rusijos valstybės dalyvavimu nužudyme.

Šiuo straipsniu pradedu publikuoti medžiagas apie Londono tyrimą, kuriose bus sistemingai išdėstytos bylos aplinkybės taip, kaip jas mato Aleksandro Litvinenkos našlė Marina Litvinenko, šešerius metus siekianti, kad būtų ištirtos jos vyro žūties aplinkybės.

Continue reading „Žvilgsnis iš Londono. Viskas, ko jūs nežinojote apie „Litvinenkos bylą“ ( 1 )“

„ Vilkinimas ir bandymas išsaugoti paslaptyje įkalčius ir liudytojų asmenybes lėmė dar vieną ilgalaikį atidėjimą to momento, kai galima bus pradėti tirti Aleksandro Litvinenkos žūties bylą“, – rašo "Independent"  korespondentas Terri Juddas.

Praėjus daugiau nei šešeriems metams po to, kai buvo nunuodytas buvęs KGB agentas, pranešta, kad išankstinis bylos klausymas nukeliamas iš šių metų gegužės į spalį, praneša leidinys.

Continue reading „Aleksandro Litvinenkos bylos nagrinėjimas vėl nukeltas“