Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) penktadienį skelbs sprendimą už šnipinėjimą Rusijai nuteistojo Algirdo Paleckio byloje.
Į LAT kasaciniu skundu kreipęsis A. Paleckio advokatas Adomas Liutvinskas prašė panaikinti tiek pirmos, tiek ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus, bylą nutraukti.
A. Paleckis neigia savo kaltę, nesutikdamas su apkaltinamaisiais teismų nuosprendžiais jo atžvilgiu.
2022 m. gegužę Apeliacinis teismas atmetė A. Paleckio skundą ir paliko galioti pirmos instancijos Šiaulių apygardos teismo priimtą nuosprendį, kuriuo A. Paleckis pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo Rusijai ir buvo nuteistas 6 metų laisvės atėmimo bausme.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka Kauno tardymo izoliatoriuje. A. Paleckis buvo suimtas dar ikiteisminio tyrimo metu – jis nelaisvėje buvo nuo 2018 m. spalio iki 2020 m. balandžio. Šis laikas įskaičiuotas į jam skirtos bausmės laiką. Bylos duomenimis, A. Paleckis su nuo baudžiamosios atsakomybės atleistu verslininku Deimantu Bertausku nuo 2017 m. vasario iki 2018 m. spalio, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos žvalgybos pareigūnais ir kitais asmenimis, Rusijos Federalinės saugumo tarnybos pavedimu vykdė paskirtą užduotį – Lietuvoje už piniginį atlygį rinko Rusijos tarnybą dominančią informaciją. Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.
Ano teisėsaugos, A. Paleckiui ir D. Bertauskui suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus, bylą nagrinėjusius teisėjus, apie galimybes pagerinti vieno iš byloje teisiamo asmens kalinimo sąlygas, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.
D. Bertauskas teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo byla yra nutraukta. Toks sprendimas priimtas, atsižvelgiant į tai, kad asmuo geranoriškai davė parodymus, kurių dėka pavyko atskleisti svarbią informaciją apie Rusijos žvalgybos subjektų veiklą Lietuvoje.
Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) penktadienį skelbs sprendimą už šnipinėjimą Rusijai nuteistojo Algirdo Paleckio byloje.
Į LAT kasaciniu skundu kreipęsis A. Paleckio advokatas Adomas Liutvinskas prašė panaikinti tiek pirmos, tiek ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus, bylą nutraukti.
A. Paleckis neigia savo kaltę, nesutikdamas su apkaltinamaisiais teismų nuosprendžiais jo atžvilgiu.
2022 m. gegužę Apeliacinis teismas atmetė A. Paleckio skundą ir paliko galioti pirmos instancijos Šiaulių apygardos teismo priimtą nuosprendį, kuriuo A. Paleckis pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo Rusijai ir buvo nuteistas 6 metų laisvės atėmimo bausme.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka Kauno tardymo izoliatoriuje. A. Paleckis buvo suimtas dar ikiteisminio tyrimo metu – jis nelaisvėje buvo nuo 2018 m. spalio iki 2020 m. balandžio. Šis laikas įskaičiuotas į jam skirtos bausmės laiką.
Bylos duomenimis, A. Paleckis su nuo baudžiamosios atsakomybės atleistu verslininku Deimantu Bertausku nuo 2017 m. vasario iki 2018 m. spalio, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos žvalgybos pareigūnų ir kitais asmenimis, Rusijos Federalinės saugumo tarnybos pavedimu vykdė paskirtą užduotį – Lietuvoje už piniginį atlygį rinko Rusijos tarnybą dominančią informaciją.
Ano teisėsaugos, A. Paleckiui ir D. Bertauskui suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus, bylą nagrinėjusius teisėjus, apie galimybes pagerinti vieno iš byloje teisiamo asmens kalinimo sąlygas, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.
D. Bertauskas teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo byla yra nutraukta. Toks sprendimas priimtas, atsižvelgiant į tai, kad asmuo geranoriškai davė parodymus, kurių dėka pavyko atskleisti svarbią informaciją apie Rusijos žvalgybos subjektų veiklą Lietuvoje.
Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai pirmadienį skelbs sprendimą civilinėje byloje dėl asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ likvidavimo.
Į teismą kreipusis Generalinė prokuratūra siekia, kad „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ būtų likviduotas kaip neteisėtai įsteigtas.
Prokuratūra įsitikinusi, kad asociacija savo veiksmais propaguoja karą ir smurtą, autoritarinį valdymą, veikia dėl kitų valstybių interesų, kurie yra priešingi Lietuvos valstybės interesams, neatitinka teisėtumo reikalavimų, asociacijos veikla priešinga Konstitucijai. Taip pat, anot prokuratūros, iš asociacijos vykdomos veiklos akivaizdu, kad tikrieji steigimo tikslai yra neteisėti, todėl asociacija negali veikti, tad turi būti pripažinta neteisėtai įsteigta.
Prokuratūra prašo likviduoti asociaciją ir atsižvelgiant į jos vadovės Erikos Švenčionienės viešus pasisakymus, kuriais ji, teisėsaugos vertinimu, menkino Lietuvą, kritikavo šalies narystę Europos Sąjungoje, tvirtino, kad rinkimai Lietuvoje negalioja, neigė okupaciją, pateisino trėmimus.
„Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovai tikina, kad jų veikla neprieštarauja asociacijos tikslams, jų veiksmai nesikerta su Lietuvos interesais.
Asociacijos atstovai tvirtina, kad byla yra politinė, „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vadovė E. Švenčionienė minėjo, jog asociacijai padaryta reputacinė žala, kurią ji įvertino 150 tūkst. eurų. Moteris minėjo teismo prašanti priteisti šią sumą, taip pat atlyginti jai moralinę žalą, kurią įvertino 120 tūkst. eurų.
„Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vienu steigėju laikomas už šnipinėjimą Rusijos naudai laisvės atėmimo bausmę atliekantis Algirdas Paleckis. Asociacijos veikloje be E. Švenčionienės dalyvauja už korupciją teistas buvęs „Vilniaus vandenų“ vadovas Darius Norkus, Mindaugas Ramoška, vilnietis K. Juraitis, Vilniaus rajono gyventojas Dmitrijus Glazkovas. Šie byloje dalyvauja kaip tretieji asmenys.
Ši asociacija į teisėsaugos akiratį pateko po jos atstovų apsilankymo Rusijoje, kur jie dalyvavo susitikimuose su Kremliaus politikais, surengė spaudos konferenciją, joje reiškę abejones dėl Lietuvos valdžios išrinkimo teisėtumo.
Anksčiau „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vadovė E. Švenčionienė su bendražygiais lankėsi Baltarusijose, ten susitiko šalies autoritarinių vadovu Aliaksandru Lukašenka.
Teisėsauga atlieka du su asociacijos veikla susijusius ikiteisminius tyrimus. Vienas jų vykdomas dėl galimo padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, kitas – dėl „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ steigimo dokumentų, ant kurių yra atsiradęs A. Paleckio parašas.
Draudžiama. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismas toliau nagrinės civilinę bylą dėl asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ likvidavimo.
Į teismą kreipusis Generalinė prokuratūra siekia, kad „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ būtų likviduotas kaip neteisėtai įsteigtas.
Prokuratūra įsitikinusi, kad asociacija savo veiksmais propaguoja karą ir smurtą, autoritarinį valdymą, veikia dėl kitų valstybių interesų, kurie yra priešingi Lietuvos valstybės interesams, neatitinka teisėtumo reikalavimų, asociacijos veikla priešinga Konstitucijai.
Taip pat, anot prokuratūros, iš asociacijos vykdomos veiklos akivaizdu, kad tikrieji steigimo tikslai yra neteisėti, todėl asociacija negali veikti, tad ji turi būti pripažinta neteisėtai įsteigta. Draudžiama. Stop. Pravažiavimo nėra. Slaptai.lt foto
Prokuratūra prašo likviduoti asociaciją ir atsižvelgiant į jos vadovės Erikos Švenčionienės viešus pasisakymus, kuriais ji, teisėsaugos vertinimu, menkino Lietuvą, kritikavo šalies narystę Europos Sąjungoje, tvirtino, kad rinkimai Lietuvoje negalioja, neigė okupaciją, pateisino trėmimus.
„Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vienu steigėju laikomas už šnipinėjimą Rusijos naudai laisvės atėmimo bausmę atliekantis Algirdas Paleckis. Asociacijos veikloje be E. Švenčionienės dalyvauja už korupciją teistas buvęs „Vilniaus vandenų“ vadovas Darius Norkus, Mindaugas Ramoška, vilnietis Kazimieras Juraitis, Vilniaus rajono gyventojas Dmitrijus Glazkovas. Šie byloje dalyvauja kaip tretieji asmenys.
Ši asociacija į teisėsaugos akiratį pateko po jos atstovų apsilankymo Rusijoje, kur jie dalyvavo susitikimuose su Kremliaus politikais, surengė spaudos konferenciją, joje reiškę abejones dėl Lietuvos valdžios išrinkimo teisėtumo.
Draudžiama. Slaptai.lt nuotr.
Anksčiau „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vadovė E. Švenčionienė su bendražygiais lankėsi Baltarusijose, ten susitiko šalies autoritarinių vadovu Aliaksandru Lukašenka.
Teisėsauga atlieka du su asociacijos veikla susijusius ikiteisminius tyrimus. Vienas jų vykdomas dėl galimo padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, kitas – dėl „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ steigimo dokumentų, ant kurių yra atsiradęs A. Paleckio parašas.
Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos Respublikos prokuratūra informuoja, kad Generalinėje prokuratūroje yra išnagrinėtas Kauno tardymo izoliatoriuje laisvės atėmimo bausmę atliekančio Algirdo Paleckio viešas (YouTube platformoje) interviu, skleidžiantis dezinformaciją, dėl kurio į Generalinę prokuratūrą kreipėsi Teisingumo ministerija.
Pagal Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas prokuroras turi teisę imtis priemonių siekiant įpareigoti kompetentingas institucijas tinkamai vykdyti neskelbtinos informacijos kontrolės funkciją ir taikyti šiame įstatyme nurodytas poveikio priemones, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymu, kreipėsi į Lietuvos Respublikos radijo ir televizijos komisiją, prašydamas atlikti tyrimą ir pateikti informaciją apie jo rezultatus.
Komisija informavo prokuratūrą, jog nustatė, kad dalijimosi vaizdo medžiaga platformos YouTube kanalas, kuris paskelbė A. Paleckio pasisakymus, užsakomąsias audiovizualines žiniasklaidos paslaugas teikia neteisėtai, nepranešęs Komisijai apie tokios veiklos pradžią. Komisija pagal savo kompetenciją kreipėsi į teismą dėl tokios veiklos nutraukimo.
Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro vertinimu, Komisija ėmėsi visų būtinų veiksmų tiek pažeidimų įvertinimui, tiek jų pašalinimui, todėl priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė, atsižvelgdama į vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą metu ypatingą svarbumą visapusiškai vertinti informaciją, galinčią kelti grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, ir būtinybę imtis efektyvių priemonių užkirsti kelią bet kokiam galimam veikimui prieš valstybę, dar spalio mėnesį kreipėsi į Teisingumo ministeriją, siūlydama peržiūrėti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymus bei imtis priemonių, kad asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmes, neturėtų galimybės tęsti ar vykdyti neteisėtas veiklas, ir užtikrinti demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo ir viešosios tvarkos interesus bei užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams.
Generalinė prokuratūra atkreipia valstybės institucijų dėmesį, kad, nustačius panašius atvejus, Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 5 dalis numato galimybę pačiai institucijai pagal kompetenciją kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją su motyvuotu prašymu atlikti tyrimą, priimti sprendimą ir taikyti objektyviai būtinas poveikio priemones neskelbtinos informacijos paskelbimo ir (ar) skleidimo atveju.
Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Reaguojant į tai, kad už šnipinėjimą nuteistas Algirdas Paleckis, net ir būdamas už grotų, skambučiais toliau skleidė Kremliaus propagandą, trečiadienį Vyriausybė svarstys Teisingumo ministerijos inicijuotą Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo projektą. Pakeitimais siekiama sukurti veiksmingą bausmės vykdymo sistemos nusikalstamų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, efektyviau apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves tiek bausmės atlikimo vietose, tiek ir už jų ribų.
Numatomais įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti, kad laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus, jo įgalioto pareigūno nutarimu arba teismo nutartimi gali būti laikinai (iki 3 mėnesių) tikrinami nuteistojo siunčiami ir gaunami laiškai, stabdomas arba apribojamas laiškų išsiuntimas ir gavimas, pasimatymų suteikimas, nuteistojo skambinimas, trumpalaikės išvykos iš bausmės atlikimo vietos, bausmės atlikimo vietoje ribojami jo kontaktai su kitais nuteistaisiais, stabdomas arba ribojamas daiktų perdavimas nuteistiesiems.
Taip pat pakeitimo projekte yra atsižvelgiama į tai, kad nuteistųjų ryšių palaikymas su artimaisiais giminaičiais yra labai svarbus resocializacijos proceso elementas.
„Todėl nuteistųjų bendravimą su jais siūloma leisti riboti tik išimtinais atvejais, kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio nusikalstamoms veikoms. Kartu siūloma tokio ribojimo taikymo terminą nustatyti ne ilgesnį kaip 1 mėnesiui (su galimybe jį pratęsti)“, – Eltai perduotame komentare pažymi ministerija.
Kartu siūloma nustatyti, kad naujos prevencijos priemonės nebūtų taikomos nuteistųjų skambinimams, susitikimams ir susirašinėjimams su advokatu, valstybės savivaldybių institucijų ir tarptautinių organizacijomis.
„Siekdamos efektyviau užtikrinti nusikaltimų prevenciją, užkardyti psichiką veikiančių medžiagų perdavimo, telefoninių sukčiavimo atvejų, taip pat stiprindamos kovą su radikalizacija ir ekstremizmu, karo propaganda, daugelis Europos valstybių, pavyzdžiui, Skandinavijos šalys, Estija, Prancūzija ir kitos, yra įtvirtinusios įkalintųjų bendravimo su kitais asmenimis draudimo ar ribojimo galimybes ir atvejus, šiuo keliu žengia ir Lietuva“, – nurodo ministerija.
Vyriausybei patvirtinus siūlomą pakeitimo projektą jis bus teikiamas Seime svartyti.
Grūto parko eksponatas. Keturi komunarai, už antilietuvišką veiklą sušaudyti Prezidento Antano Smetonos valdymo metu. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Greit jau bus 100 – metis, kai keturi komunistai, tarybų valdžios Lietuvoje vadintini „komunarais“, buvo sušaudyti. Tai – Rapolas Čarnas, Kazys Giedrys, Juozas (Josif) Greifenbergeris (žydas), Karolis Požėla. Šie komunistai savo politine veikla siekė valdžios pakeitimo, arba valdžios perversmo. O tai būtų Lietuvos nepatikę „fašistinei“ valdžiai, (kaip rašoma sovietinėje spaudoje), nepatiko prezidentui Antanui Smetonai ir jo valdininkams.
——-
Dabar nusigręžkime į praeitį, į politinį veikėją Justą Paleckį bei į jo giminę. Kai 1940 metų vasarą, rusams okupavus valdžią Lietuvoje, jis greitai tapo prezidentu. Bet praėjo ne vienas dešimtmetis, kai jo anūkas Algirdas atsidūrė kalėjime – čia jis sėdės septynerius metus. Kalinys turi geras sąlygas, įsteigęs kažkokią organizciją, moko kalinius anglų kalbos, jo sėbrai važinėja į Baltarusiją, Rusiją, laisvai dalyvauja demokratinės Lietuvos mitinguose, jo narė Švenčionienė žada dalyvauti būsimuose prezidento rinkimuose. Ir Drazdauskaitė, ir Juraitis turi neblogesnių kėslų.
——–
Aš Algirdo tėvą Justą Vincą pažįstu. Apie Algirdo senelį Justą Paleckį knygą „Amžiaus audrų paviliotas“ parašė mano kolega Stasys Lipskis.
Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.
Prototipas Justas, kaip knygos autorius rašo, „amžiaus audrų paviliotas“, užeidavo į Rašytojų sąjungą, į rašytojų klubą. Gilinantis į šią Paleckių istoriją, kyla daug klausimų. O pirmas toks: nejaugi Algirdas gali pritarti šiems komunaro Kazio Giedrio priešmirtiniams žodžiams: „Aš kovos kelią už tiesą ir vargšų reikalusužbaigiau...“ Žodžiams „aš kovos kelią už tiesą“ – pritariu ir aš, bet žodžiams „už vargšų reikalus užbaigiau“, negaliu pritarti ir nepalaikau. Nepalaikau dėl to, kad tu, Algirdai, pamiršai, kad tėvas Justas kelerius metus sėdėjo Europos parlamente, pamiršai ir brolį, ir kad Rimantas sėkmingai darbuojasi televizijoje? O kokie jie vargšai? Ir ar reikia už juos kovoti?
———–
O gal Algirdas Paleckis nori išgarsėti, kad jo gatvė būtų pavadinta jo vardu? Ar kokia organizacija, ar kokia politinė srovė? Gal jis dar nežino, kad Lietuva seniai jau yra demokratinė ir laisva šalis? Manau, yra išeitis – leisti Algirdui ir jo sėbrams į Baltarusiją ar Rusiją pagyventi. Kaip ten seksis ir kuo viskas baigsis, pagaliau ir spręsis, kokia laisvė, ir kokie vargšų reikalai?… Juk ne veltui yra sakoma: vieną kartą pamatyti geriau, negu daug kartų skaityti ar politikuoti…
Namai. Pakrypęs ir aukštyn kojomis. Slaptai.lt foto
Nors Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai atsisako komentuoti, kaip Kremliaus žiniasklaida nušvietė už šnipinėjimą nuteisto Algirdo Paleckio šalininkų vizitą į Rusiją ir pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl įkurtos asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“, vis dėlto, analitikai atkreipia dėmesį, kad priešiškoje žiniasklaidoje bylos prieš antivalstybiškai veikusius asmenis vaizduojamos it Lietuvos valdžia norėtų susidoroti su opozicija.
„Norime pažymėti, kad Lietuvos piliečių vizitų užsienyje nekomentuojame, tai nėra priskirta Lietuvos kariuomenės kompetencijai. Tačiau galima paminėti, jog bylos prieš asmenis, veikiančius antivalstybiškai, priešiškoje žiniasklaidoje yra nušviečiamos kaip Lietuvos siekis susidoroti su „opozicija“ ar „valdžios kritika“, – Eltai nurodė Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai.
Kita vertus, analitikų teigimu, stebint Rusijos viešąją erdvę, pastebima, kad Lietuvos atžvilgiu dezinformacijos pastangos ir naratyvai išliko tie patys. Anot jų, ryškių pakitimų nepastebėta – daugiausia informacijos priešiškoje informacinėje aplinkoje dominavo apie tranzitą į Kaliningradą per Lietuvą, NATO-Rusijos santykius bei dėmesys buvo skirtas įtampai Kosove.
„Kaliningrado tema išlieka aktyvi nuo birželio antros pusės, tačiau yra tam tikras bangavimas dėl intensyvumo – atsiradus naujiems išaiškinimams ar priimtiems sprendimams, ši tema tampa dominuojančia“, – nurodo analitikai. Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.
„Intensyvi veikla priešiškoje informacinėje erdvėje buvo nukreipta prieš NATO, klijuojant gynybiniam Aljansui agresoriaus etiketę, priskiriant jam atsakomybę už krizę Europoje, ar kaltinant grėsme pasaulio tvarkai apskritai. Šios neigiamos informacijos srautas buvo suaktyvėjęs kilus įtampai tarp Serbijos ir Kosovo“, – pridūrė jie.
Be to, jų teigimu, dezinformacijos fronte pastebėta, kad Rusijos valstybinio suvereniteto gynimo vadovas Andrėjus Klimovas praeitą savaitę teigė esą Lietuvos veiksmai Kaliningrado atžvilgiu yra susiję su artėjančiais rinkimais Rusijoje ir ragino tai laikyti vienu iš Vakarų instrumentų.
Rusijos propagandistai
ELTA primena, kad „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovai liepos pabaigoje vyko vizito į Rusijos Federaciją, kur susitiko su Rusijos valdžios atstovais. Asociacijos lyderė Erika Švenčionienė tikino norinti pralaužti informacinę blokadą ir prašyti bevizio režimo Lietuvos piliečiams į Kaliningrado sritį. Vizito metu buvo keliamos abejonės dėl dabartinės Lietuvos valdžios išrinkimo teisėtumo, kaltino valdančiuosius darant ekonominę žalą, bauginant savo piliečius dėl galimo Rusijos įsiveržimo.
Penktadienį Generalinė prokuratūra pranešė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“. Tyrimas vykdomas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.
Anksčiau A. Paleckio šalininkai lankėsi Baltarusijoje, kur susitiko su režimo lyderiu Aliaksandru Lukašenka, išreiškė palankumą Minskui.
Generalinė prokuratūra. Slaptai.lt nuotr.
Generalinė prokuratūra iš Valstybės saugumo departamento (VSD) teigia gavusi informaciją, susijusią su už šnipinėjimą nuteisto Algirdo Paleckio asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ narių veikla. Prokuratūra tikina šiuo metu gautą informaciją vertinanti.
„Iš Valstybės saugumo departamento yra gauta medžiaga, yra nagrinėjami įrašai, kurie viešoje erdvėje paskleisti. Detaliau šiuo metu negalime pakomentuoti. Tiesiog gauta medžiaga šiuo metu yra analizuojama, vertinama ir pareigūnų dėmesio yra sulaukusi“, – Eltą informavo Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.
Pasak prokuratūros atstovės, „tarpinstitucinis bendradarbiavimas vyksta nuolatos“. Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.
VSD patvirtino, kad yra surinkęs ir perdavęs ikiteisminius tyrimus atliekančioms institucijoms duomenis apie „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovų veiklą, kuri, VSD vertinimu, kelią grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui.
VSD. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto.
ELTA primena, kad konservatorių frakcijai atstovaujantis Seimo narys Matas Maldeikis taip pat kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovų praeitą savaitę vykusio vizito Rusijos Federacijoje.
Pasak jo, vizito metu išsakyti kliedesiai buvo aiškus veikimas prieš Lietuvos Respubliką, ir tokia veikla užsitraukia atsakomybę, numatytą Lietuvos Baudžiamajame kodekse.
Seimo narys Arvydas Pocius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Arvydas Pocius tvirtina, kad Algirdo Paleckio asociacijos atstovų vykimą į Maskvą reikėtų vertinti labai rimtai. Jis siūlo kelti klausimą dėl tokių asmenų deportavimo iš Lietuvos.
„Tikrai neturėtume to leisti. Todėl ir siūlyčiau, kad teisėsauga labai rimtai įvertintų šiuos žingsnius, ir netgi reikėtų kelti klausimą apie tokių piliečių deportavimą iš Lietuvos, atimant jiems netgi pilietybę. Tegul jie galvoja, ką daro. Mano supratimu, reikia baigti žaidimus su tokiais piliečiais, kur aiškiai matosi, kam jie dirba ir kieno interesams atstovauja“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė A. Pocius.
Konservatorius mano, kad toks jo siūlymas nėra per stiprus, atsižvelgiant tiek į istoriją, kuomet 1940-aisiais metais buvo važiuojama į Maskvą „parsivežti Stalino saulės“, tiek matant Rusijos karo Ukrainoje kontekstą.
„Aš šiek tiek norėčiau išvesti paraleles, kad Algirdo Paleckio senelis su delegacija irgi buvo išvykę 1940 metais į Maskvą „parvežti Stalino saulės“. Dabar kažkas važiuoja „Putino saulės parvežti“. Turint omenyje Rusijos vedamą karą Ukrainoje, tas žudynes ir viso pasaulio akivaizdoje tokį elgesį, su niekuo nesiskaitant, mes pernelyg norime būti labai demokratiški ir leisti daryti kas ką nori“, – sakė NSGK narys.
Jis pažymėjo, kad elgiantis su tokiais asmenimis pernelyg demokratiškai, jų gali daugėti. To pasekmes, anot A. Pociaus, jau teko matyti praeitais metais, kai buvo daužomi Seimo langai.
„Matėsi, kas darėsi „Šeimų marše“ ir kokie asmenys buvo sutelkti, ir kas daužė langus, kas mėtė akmenis į Seimą, manau, kad nereikėtų pamiršti. Prisiminkime tas dienas, buvo sužeisti pareigūnai ir baikime žaisti žaidimėlius, nes vyksta karas Ukrainoje, Rusija pademonstravo savo tikrąjį veidą, ir manau, kad tikrai prisišauksime negerų dalykų ir reikėtų labai žiūrėti į šią situaciją“, – tvirtino politikas.
Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.
„Yra VSD, prokuratūra, tegul jie taria savo žodį. Teismai, manau, irgi turėtų atlikti savo darbus“, – pridėjo jis.
ELTA primena, kad pirmadienį konservatorių frakcijai atstovaujantis Seimo narys Matas Maldeikis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl A. Paleckio įsteigto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovų praeitą savaitę vykusio vizito Rusijos Federacijoje.
Pasak jo, vizito metu išsakyti kliedesiai buvo aiškus veikimas prieš Lietuvos Respubliką, ir tokia veikla užsitraukia atsakomybę, numatytą Lietuvos Baudžiamajame kodekse.
Tai, kad Generalinė prokuratūra kreipimąsi gavo, Eltai patvirtino ir Generalinės prokuratūros komunikacijos vyriausioji specialistė Rita Stundienė.
Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė kritikuoja Generalinės prokuratūros ir Teisingumo ministerijos darbą dėl prorusiškų asmenų vykimo į Rusiją ir dezinformacijos Lietuvos atžvilgiu skleidimo propagandiniuose kanaluose. Pasak jos, prokuratūra turėjo anksčiau imtis iniciatyvos, pradėdama ikiteisminį tyrimą tokiems asmenims.
„Iš tiesų, kiek aš mačiau tuos įrašus, kur tie išvykę žmonės Rusijos Federacijoje išsakė tam tikrus teiginius, tai mano galva prokuratūra turėjo pati savo iniciatyva, gindama viešąjį interesą, pradėti ikiteisminį tyrimą. Keista, kad reikėjo Seimo nario iniciatyvos ir tokio būdo, paraginimo, nes viešojoje erdvėje tie teiginiai tikrai nuskambėjo ir man asmeniškai keista, kodėl prokurorai nesureagavo patys“, – Eltai teigė A. Širinskienė. Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.
Tuo tarpu TTK pirmininkas Stasys Šedbaras aiškina, kad tiek kreipimąsi, tiek jo perspektyvas turėtų vertinti ne politikai, o prokuratūros atstovai arba teisininkai.
„Nežinau pagal kokį straipsnį galėtų būti. Nepasakyčiau iš karto, reikėtų pasidomėti, bet geriausiai Generalinė prokuratūra atsakytų, jeigu jau gavo kreipimąsi. Pastaruoju metu priėmėme visokių pakeitimų, bet ar jie pakliūtų po šiais straipsniais, man sunku pasakyti“, – sakė S. Šedbaras.
„Politikai kol kas geriau, kad čia geriau nedalyvautų. Aš žinoma būčiau už tai, kad tokie dalykai neturi vykti, bet jeigu pradėsiu duoti nurodymus prokuratūrai, gali būti blogai perspektyvoje“, – pridūrė jis.
Parlamentarė mano, kad prie to, jog asociacijos atstovai ir toliau keliauja į Maskvą, prisidėjo ir Teisingumo ministerija
Lietuvos regionų frakcijos narė A. Širnskienė kritiškai vertino ir tai, kad „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ asociacija ligi šiol veikia ir nėra panaikinta jos registracija Registrų centre, nors Kalėjimų departamentas tvirtino, jog po asociacijos steigimo dokumentais elektroniniu būdu pasirašė ne Algirdas Paleckis, kaip nurodo dokumentai.
„Gerokai stebina tai, kad pati Teisingumo ministerija nesikreipė į prokuratūrą ir nekėlė klausimo dėl dokumentų klastojimo, nes panašu, kad tai ir galėjo įvykti, kada buvo panaudoti pasijungimo duomenys kito asmens. Ir vienas asmuo apsimesdamas kitu asmeniu, tiesiog jo vardu padėjo parašą“, – tvirtino Seimo narė.
Teisingumo ministerija. Slaptai.lt nuotr.
Ji tikino suprantanti, kad šiuo metu ministrų atostogų laikas ir ministerijose, matyt, taip pat atostogaujama, bet šioje istorijoje prokuratūra taip pat turėjo būti informuojama apie nusikaltimo požymius.
„Kaip suprantu iš šios dienos įvykių, tai ta informacija prokuratūrai dėl kažkokių priežasčių taip pat nebuvo perduota. Tam tikra prasme ministerijos delsimas prisidėjo prie to, kad tie asmenys toliau veikė asociacijos forma ir išvyksta kartu iš Lietuvos su tam tikrais prašymais į kariaujančią, agresorę šalį“, – teigė A. Širinskienė.
Pritariama D. Žalimo žodžiams, kad šioje istorijoje gali būti taikomi BK straipsniai
Savaitgalį buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas savo feisbuko paskyroje tvirtino, kad matant „Geros kaimynystės forumo” atstovų vizito Maskvoje vaizdo medžiagą, mažiausiai trys baudžiamojo kodekso (BK) straipsniai (118, 121, 170(2)) turėtų dominti policiją ir prokuratūrą, kuriuose numatyta atsakomybė už padėjimą užsienio valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, antikonstitucinių organizacijų kūrimą ir dalyvavimą jose, sovietinės agresijos prieš Lietuvą neigimą.
Šiems teiginiams pritarė ir parlamentarė A. Širinskienė, pasikartojusi, kad labai keista, jog prokuratūra matydama viešojoje erdvėje tokią informaciją, tiesiog nesureagavo.
„Mačiau kolegos post‘ą šį savaitgalį parašytą, tai jam visiškai pritariu, kad tikrai panašu, jog tos veikos galėjo būti įvykdytos. Galiu tik dar kartą pakartoti, kad labai keista, jog prokuratūra matydama viešojoje erdvėje tokią informaciją, tiesiog nesureagavo“, – sakė Seimo narė.
Vis tik konservatorius S. Šedbaras nesiėmė vertinti D. Žalimo žodžių, tvirtindamas, kad politikų žodžiai šioje vietoje gali būt suprasti kaip spaudimas prokuratūrai.
„Dainius Žalimas kaip mokslininkas šiuo metu gali taip sakyti ir aš tiesiog susilaikyčiau kaip politikas, kad tai nebūtų suprasta kaip spaudimas prokuratūrai arba kažkoks nurodymas. Nes paskui, kai politikai pradeda analizuoti…“, – sakė parlamentaras.
„Kad Maldeikis kreipėsi tai teisingai, bet jeigu aš, kaip komiteto pirmininkas, kuris taip pat vykdo ir tam tikrą parlamentinę prokuratūros globą, pradėčiau aiškinti kaip ji turėtų dirbti… Po kažkurio laiko, tai gali būti Žmogaus teisių teismui pagrindas skųsti“, – pridėjo jis. Namas pakrypęs. Slaptai.lt foto
ELTA primena, kad pirmadienį konservatorių frakcijai atstovaujantis Seimo narys Matas Maldeikis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl Algirdo Paleckio įsteigto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovų praeitą savaitę vykusio vizito Rusijos Federacijoje.
Pasak jo, vizito metu išsakyti kliedesiai buvo aiškus veikimas prieš Lietuvos Respubliką, ir tokia veikla užsitraukia atsakomybę, numatytą Lietuvos Baudžiamajame kodekse.
Tai, kad Generalinė prokuratūra kreipimąsi gavo, Eltai patvirtino ir Generalinės prokuratūros komunikacijos vyriausioji specialistė Rita Stundienė.
Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, esą laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą Rusijai Kauno tardymo izoliatoriuje atliekantis Algirdas Paleckis internetu įsteigė naują organizaciją, Teisingumo ministerija Kalėjimų departamentą įpareigojo atlikti vidinį tyrimą.
„Vakar žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą Rusijos naudai Kauno tardymo izoliatoriuje atliekantis Algirdas Paleckis internetu įsteigė organizaciją – Tarptautinį geros kaimynystės forumą. Kaip rodo Registrų centro dokumentai, organizacijos steigimo dokumentus A. Paleckis pasirašė elektroniniu parašu. Kaip žinoma, tam yra reikalingas interneto ryšys ir mobilusis telefonas. Šie dalykai laisvės atėmimo vietose yra draudžiami. Dėl to Teisingumo ministerija, reaguodama į viešojoje erdvėje pasklidusius teiginius, pavedė Kalėjimų departamentui pradėti vidinį tyrimą“, – Eltai teigė teisingumo viceministras Elanas Jablonskas.
E. Jablonsko teigimu, Kalėjimų departamento ir Kauno tardymo izoliatoriaus pateikti pirminiai duomenys leidžia abejoti, kad buvo pažeisti įkalinimo įstaigos saugumo reikalavimai ir sudarytos prielaidos pasinaudoti mobiliojo ryšio priemonėmis.
Kaip pirmadienį skelbė portalas „Delfi“, Registrų centro dokumentai rodo, kad šių metų birželio 28 dieną Registrų centre buvo įregistruota asociacija – Tarptautinis geros kaimynystės forumas. Jos steigėjai – Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentui gerai žinomi piliečiai: kauniečiai 56-erių Erika Švenčionienė ir 40-metis Mindaugas Ramoška, Vilniuje gyvenantys 60-ies metų Kazimieras Juraitis ir 51-erių A. Paleckis bei Vilniaus rajone gyvenantis 47-erių Dmitrij Glazkovas. Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.
„Delfi“ per Kalėjimų departamentą kreipėsi į patį nuteistąjį A. Paleckį, prašydama atsakyti apie galimai naujos organizacijos įsteigimą, tačiau šis į atsakyti į klausimus nepanoro.
A. Paleckis praėjusiųjų metų liepos 23 dieną teismo buvo pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo Rusijos Federacijos žvalgybai ir nuteistas realius laisvės atėmimu 6 metams. Šį nuosprendį A. Paleckis apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris nuteistojo skundą atmetė.
Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Dėl šnipinėjimo Rusijai kaltu pripažintas Algirdas Paleckis trečiadienį buvo suimtas ir išvežtas į įkalinimo įstaigą.
„Pranešame, kad Algirdas Paleckis ką tik buvo suimtas policijos ir išvežtas į Rasų pataisos namus. Iš ten lauksime tolimesnių žinių. Sulaikymo scenos yra nufilmuotos. Jas paviešinsime greitu metu. Na, o pats Algirdas laikosi ramiai, nusiteikęs tvirtai, kovingai. Nes nei kalėjimas, nei bet kokie persekiojimai teisybės neužsmaugs“, – rašoma A. Paleckio feisbuko paskyroje.
Trečiadienį Šiaulių apygardos teismas išdavė patvarkymą vykdyti nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje Lietuvos Respublikos pilietis Algirdas Paleckis praėjusiųjų metų liepos 23 dieną teismo buvo pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo Rusijos Federacijos žvalgybai ir nuteistas laisvės atėmimu 6 metams realiai. Šis teismo patvarkymas kartu su nuosprendžio nuorašu išsiųstas bausmės vykdymo institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Teismas jau yra skelbęs, kad šioje byloje Deimantas Bertauskas ir Algirdas Paleckis buvo kaltinami, veikdami organizuota grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos Federacijos žvalgybos darbuotoju, kitais Rusijos piliečiais, šnipinėję Rusijos žvalgybai. Bylą išnagrinėjęs teismas A. Paleckį pripažino kaltu ir paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. Paleckiui buvo paliktos tos pačios: 50 000 eurų užstatas, dokumentų paėmimas ir intensyvi priežiūra, įpareigojant A. Paleckį nuo 21 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje Vilniuje, neišvykti už Vilniaus miesto ribų.
Šį nuosprendį A. Paleckis apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris praėjusią savaitę nuteistojo skundą atmetė ir paliko galioti Šiaulių apygardos teismo paskelbtą nuosprendį.
Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Penktadienį Lietuvos apeliacinis teismas atmetė nuteistojo Algirdo Paleckio gynėjų apeliacinį skundą ir paliko galioti Šiaulių apygardos teismo priimtą nuosprendį, kuriuo A. Paleckis pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo ir nuteistas 6 metų laisvės atėmimo bausme.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad A. Paleckis pagrįstai pripažintas kaltu dėl kvalifikuoto šnipinėjimo, kadangi jis kartu su nuo baudžiamosios atsakomybės atleistu asmeniu, veikdami organizuota grupe su Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos darbuotoju, Rusijos Federacijos piliečiais, Federalinės saugumo tarnybos pavedimu vykdė paskirtą užduotį – Lietuvos Respublikos teritorijoje už piniginį ir kitokį atlygį rinko Rusijos Federacijos žvalgybos instituciją dominančią informaciją, rašoma pranešime spaudai.
Apeliacinis teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo abejoti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pateikta informacija, ją patvirtina ir byloje surinkti duomenys. Apygardos teismas pagrįstai Federalinę saugumo tarnybą laikė kitos valstybės žvalgybą vykdančia organizacija, o asmenį, su kuriuo bendravo nuteistasis, – šios užsienio valstybės žvalgybos organizacijos atstovu. Federalinė saugumo tarnyba buvo suinteresuota gauti informaciją, susijusią su Sausio 13-osios įvykių byloje teisiamo asmens kardomojo kalinimo sąlygų pagerinimu arba paleidimu į laisvę ir pareigūnų, dalyvavusių minėtos baudžiamosios bylos ir kitų su SSRS agresija prieš Lietuvos Respubliką 1990–1991 m. susijusių baudžiamųjų bylų procesuose, gyvenamosiomis vietomis. Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.
Teismas taip pat pritarė apygardos teismo išvadai, kad Rusijos Federacijos žvalgybos organizaciją dominanti informacija buvo renkama. Tai patvirtina tokios aplinkybės – buvo surastas asmuo, surinkti duomenys apie galintį padėti asmenį, aptartas mokėjimas už ,,paslaugas“, duomenys perduoti užsienio valstybės žvalgybos organizacijos atstovui ir pan.
Pranešime spaudai pažymima, kad apeliacinės instancijos teismui taip pat nekilo abejonių, kad A. Paleckis šnipinėjimo veiksmus atliko už atlygį, kadangi jam ir šių veiksmų vykdymo bendrininkui buvo sumokėta 6 000 Eur, taip pat buvo sudarytos verslo vystymo sąlygos Rusijoje, pagalba gaunant nemokamas Rusijos vizas, nemokama viešnagė sodyboje. Tai tipiški metodai, kuriuos naudoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, verbuodamos užsienio valstybių (šiuo konkrečiu atveju – Lietuvos) piliečius ir atsilygindamos jiems už bendradarbiavimą.
Federalinės saugumo tarnybos, su kuria glaudžius ryšius palaiko, t. y. jai atstovauja, asmuo, kurio nurodymus vykdė nuteistasis, ir asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tikslas – neigti sovietinių jėgos struktūrų agresijos faktus, diskredituoti Lietuvoje vykstantį teisminį procesą (Sausio 13-osios įvykių byla), o tai, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, yra veikla, nukreipta prieš Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir interesus.
Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną, tačiau kasacine tvarka per tris mėnesius gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Apsnigtas policijos automobilis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nuogąstaujant dėl galimų provokacijų trečiadienį sostinėje organizuojami Vasario 16-osios minėjimai vyks patruliuojant sustiprintoms policijos pajėgoms. Kaip Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimo išvakarėse teigė generalinis policijos komisaras Renatas Požėla, taip pat bus tikrinamos atvykstančiųjų į Vilnių transporto priemonės.
Nors Vilniaus miesto savivaldybė leidimų mitingams Vasario 16-ąją nėra išdavusi, tačiau Valstybės saugumo departamento (VSD) vertinimu, trečiadienį per oficialius minėjimo renginius yra tikėtinos provokacijos.
VSD teigimu, protestais gali bandyti pasinaudoti neįtakingos, bet agresyviai nusiteikusios grupės, kurstančios neramumus visuomenėje.
„Tiesiogiai arba užuominomis provokacijoms, ypač socialiniuose tinkluose, ragina prokremliškai nusiteikę veikėjai, su COVID pandemija susijusių sąmokslo teorijų platintojai, visuomenės nuotaikų radikalizavimu bei padėties valstybėje destabilizavimu suinteresuoti asmenys“, – antradienį pranešė VSD.
Kaip antradienį teigė R. Požėla, didžiausias policijos dėmesys bus skiriamas Pilies gatvėje vyksiančiam oficialiam Vasario 16-osios minėjimui.
Pasak jo, šioje gatvėje kai kuriose vietose ketinama statyti ir fizinį barjerą, taip pat policija pasilieka teisę tikrinti atvykstančių į renginį asmenų kuprines bei esant būtinumui riboti asmenų patekimą į renginio vietą dėl asmenų skaičiaus.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Vasario 16-ąją gyventojai į renginį prie Signatarų namų galės patekti tik Pilies gatve nuo Katedros aikštės, arba leidžiantis gatve žemyn nuo Didžiosios ir Bokšto gatvių sankirtos.
ELTA primena, kad leidimų Vilniaus centre Vasario 16-ąją rengti mitingus prašė Šeimų sąjūdis bei Algirdas Paleckis.
Minint Sausio 13-ąją, Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo vyko Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija.
Šio renginio metu įvyko ir Lietuvos šeimų sąjūdžio protestas prieš pandemijos politiką. Mitingo dalyviai šūksniais ir švilpimu sudrumstė Nepriklausomybės aikštėje vykusį oficialų Laisvės gynėjų dienos minėjimą.
Protestuotojai nušvilpė Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir premjerės Ingridos Šimonytės sakytas kalbas. Švilpti minia ėmė ir kalbant vienai iš „Kronikos“ bendradarbių Bernadetai Mališkaitei. Būtent „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ bendradarbiams per vykusį minėjimą buvo įteikta Laisvės premija.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio(ELTA) nuotr.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad rugsėjo 10 d. planuojamas mitingas, sprendžiant iš viešai deklaruojamų tikslų, nebus nukreiptas prieš Vyriausybės taikomas COVID-19 valdymo priemones, o apskritai bus ketinama kvestionuoti valstybės užsienio politikos kryptis.
Premjerė įsitikinusi, kad anksčiau šį mėnesį vykusiame proteste prie Seimo buvo galima pastebėti ir atvirai antivalstybine veikla užsiimančių žmonių.
„Man nedera spekuliuoti, bet man atrodo, taip jau atsitiko, ir yra rizika, kad kituose renginiuose taip atsitiks, kad žmonės, kurie nori išreikšti protestą kažkokiu klausimu, dėl konkrečių Vyriausybės sprendimų, tame proteste susiranda sau gana keistų bendrakeleivių, su kuriais galbūt nebūtinai norėtų būti vienoje pusėje“, – interviu aktyvios diasporos portalui pilietybė.lt kalbėjo I. Šimonytė.
„Tarp tų žmonių buvo ir tų, kurie yra pastebėti tokiais atvirai antivalstybiniais pasisakymais, tarkime, tas pats Paleckis su savo vertinimais apie Sausio 13-ąją arba kita veikla, dėl ko yra ir byla, ir teisminis procesas. Taip pat kiti žmonės“, – tvirtino ministrė pirmininkė, kartu pažymėdama, kad mitinge prie Seimo taip pat buvo matomi žmonės, kurie dalyvavo protestuose prie migrantų apgyvendinimo vietų ir pasienio ruože.
Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Kalbant apie žmones, kuriuos mes matėme, kurie kalbėjo ir savo nuomonę reiškė, taip pat buvo dalis tokių žmonių, kurie buvo pastebėti ir pasienyje, ir aplink migrantų stovyklas“, – pridūrė ji.
I. Šimonytė akcentavo, kad mitinge vieni šalia kitų kartu buvo ir tie, kurie šio renginio svarbą prilygino Sausio 13-ąjai, ir tie, kurie šią valstybei reikšmingą datą apskritai menkina.
„Viena vertus, dalis žmonių teigia, kas, mano supratimu, yra šventvagystė, kad čia yra tokia svarbi kova, kaip Sausio 13-ąją, ir toje kovoje dalyvauja su žmogumi, kuris sako, kad Sausio 13-ąją… visi žinom, ką jis (Algirdas Paleckis – ELTA) sakė, ir nenorėčiau tos bjaurasties kartoti“, – aiškino premjerė, taip pat pabrėždama, kad mitinguose dalyvaujantys asmenys vis tik turėtų įsivertinti, su kokių pažiūrų žmonėmis jie susibūrė.
„Tai atrodo kaip bandymas būti kartu todėl, kad minia tada atrodo didesnė ir galbūt ji yra įtaigesnė, bet man atrodo, kad grynai vertybių požiūriu vis tiek yra svarbu, su kuo tu ir dėl ko kartu esi“, – tikino ji.
Tuo metu rugsėjo 10 d. planuojamo mitingo organizatoriai, ministrės pirmininkės vertinimu, net neslepia, kad pagrindinis šio renginio tikslas nebus priešintis Vyriausybės taikomoms COVID-19 priemonėms, o apskritai kvestionuoti valstybės pasirinktą užsienio politikos kryptį. Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Iš viešų pasisakymų matome jau tokio galbūt ir neslepiamo interesų deklaravimo, kad, žinote, skiepai čia tiek to, testai ir visi galimybių pasai čia gal irgi tiek to, nes pagrindinis klausimas yra, kad Lietuvos užsienio politika kažkokia nevykusi, kad su kaimynais reikia draugauti ir kad iš viso Vyriausybė turėtų atsistatydinti“, – sakė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Seimo įėjimus užblokavusius mitinguotojus nustūmė į įvykio vietą atvykusi riaušių policija. Prieš protestuotojus riaušių policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas, piktybiškiausiai nusiteikę protestuotojai buvo išvesti. Policijos pareigūnai mitingo dalyvius nustūmė nuo Seimo vartų, taip sudarydami galimybę iš Seimo išvykti parlamentarams.
Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Antradienį Šiaulių apygardos teismas baudžiamojoje byloje, kurioje Deimantas Bertauskas ir Algirdas Paleckis buvo kaltinami, veikdami organizuota grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos Federacijos žvalgybos darbuotoju, kitais Rusijos piliečiais, šnipinėję Rusijos žvalgybai, A. Paleckį pripažino kaltu.
„Teismas A. Paleckį pripažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jam paskyrė bausmę – laisvės atėmimą 6 metams. Į bausmės laiką nuteistajam įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2020 m. balandžio 6 d.“, – rašoma Šiaulių apygardos teismo pranešime.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. Paleckiui: 50 000 eurų užstatas, dokumentų paėmimas ir intensyvi priežiūra, įpareigojant A. Paleckį nuo 21 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje Vilniuje, neišvykti už Vilniaus miesto ribų.
Kaltinamąjį D. Bertauską teismas nuo baudžiamosios atsakomybės atleido ir baudžiamąją bylą jam nutraukė. D. Bertauskui anksčiau paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą – teismas iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeitė į rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Teismas nustatė, kad kaltinamieji Algirdas Paleckis ir Deimantas Bertauskas, veikdami bendrininkų grupe su užsienio valstybės – Rusijos Federacijos žvalgybos atstovu – per ikiteisminį tyrimą nenustatytu šios šalies Federalinės saugumo tarnybos (FST) darbuotoju, kitais Rusijos Federacijos piliečiais, kurių atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas kitoje medžiagoje, vykdydami FST užduotį, šios žvalgybos organizacijos pavedimu nuo 2017 metų vasario 16 d. iki 2018 metų spalio 10 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje už piniginį bei kitokį atlygį rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją – šnipinėjo svetimos valstybės naudai.
Organizuota grupė buvo suburta iš Rusijos FST per ikiteisminį tyrimą nenustatytų atstovų, kitų šios šalies piliečių, D. Bertausko ir A. Paleckio, šioje grupėje buvo paskirstyti vaidmenys ir numatytos užduotys. Vykdydami gautas užduotis D. Bertauskas ir A. Paleckis rinko informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitus asmenis, susijusius su kitų baudžiamųjų bylų tyrimu.
Kaltinamieji D. Bertauskas ir A. Paleckis su Rusijos Federacijos atstovais bendravo vadovaudamiesi ypatingo slaptumo ir griežtos konspiracijos taisyklėmis, tarp kurių – sutartinės frazės, specialiai sukurta elektroninio pašto dėžutė. Buvo sutarta, kad Rusijos žvalgybai surinkta informacija bus perduodama tik per betarpius susitikimus su šios šalies minėtais piliečiais Rusijoje. Nemokamos metinės vizos į Rusiją, pragyvenimas Rusijos piliečio vasarnamyje Maskvos apskrityje per konspiracinius vizitus – tai atlygis D. Bertauskui ir A. Paleckiui už svetimos valstybės žvalgybos užduočių vykdymą.
Per du kartus Maskvoje A. Paleckis iš Rusijos piliečio gavo 6000 eurų tokioms išlaidoms, A. Paleckis šį piniginį atlygį pasidalijo su D. Bertausku lygiomis dalimis. Kaltinamieji gavo ir ranka rašytą, ir spausdintą Lietuvos Respublikos prokurorų, teisėjų, specialistų, tyrusių Sausio 13-osios bylą, sąrašus. D. Bertauskas ir A. Paleckis turėjo surinkti informaciją apie šių asmenų gyvenamąją vietą, kt. Tai reikėjo padaryti greitai ir pateikti Rusijos žvalgybai per kitą susitikimą. Vykdant šią užduotį buvo nuspręsta į pagalbą pasitelkti per ikiteisminį tyrimą nenustatytą kitą asmenį, kuriam A. Paleckis surašė atskirą koduotą dalies Rusijos žvalgybos įvardytų asmenų sąrašą.
Šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Michailas Chodorkovskis. AFP/Scanpix foto
Pirmadienį Europos Parlamente (EP) pranešimą apie išorės įtakas demokratiniams procesams Europos Sąjungoje skaitęs garsus Kremliaus kritikas Michailas Chodorkovskis paminėjo aviacijos verslo grupę „Avia Solutions Group“ bei dėl šnipinėjimo teisiamą Algirdą Paleckį.
M. Chodorkovskis apie Gedimino Žiemelio valdomą aviacijos verslo grupę „Avia Solutions Group“ savo pranešime užsiminė kaip apie žiniasklaidoje įvardintą įmonę, galimai turėjusią ryšių su Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artima aplinka. Jis taip pat pažymėjo, kad šioje kompanijoje dirba buvęs Lietuvos užsienio ministras Vygaudas Ušackas.
Dar šiais metais Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė dėl galimos rizikos nacionaliniam saugumui uždraudė kompanijos „Avia Solutions Group“ plėtrą Vilniaus oro uoste.
Tuo metu užsiminęs apie Lietuvoje šnipinėjimu įtariamą A. Paleckį, M. Chodorkovskis teigė, kad pastarasis bendradarbiavo su Rusijos specialiosiomis tarnybomis nuo 2010 m. Jo teigimu, šį bendradarbiavimą A. Paleckis tęsia ir sulaukęs Lietuvos teisėsaugos kaltinimų.
Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Šiaulių apygardos teismas sušvelnino šnipinėjimu svetimai valstybei kaltinamam Algirdui Paleckiui skirtą kardomąją priemonę ir nutarė grąžinti asmens tapatybės kortelę. A. Paleckis buvo pateikęs prašymą grąžinti jam nors vieną iš dokumentų – asmens tapatybės kortelę, kadangi jis nuolatos patiria nepatogumų valstybės ir kitose įstaigose – Mokesčių inspekcijoje, Registrų centre, negali balsuoti rinkimuose.
Kaltinamojo A. Paleckio gynėjai prašė prašymą tenkinti, prokurorė tokį prašymą teismo prašė atmesti.
Baudžiamojoje byloje, kurioje Algirdas Paleckis ir Deimantas Bertauskas yra kaltinami veikdami organizuota grupe kartu su Rusijos Federacijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš jų teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, šnipinėję Rusijos žvalgybai.
Išnagrinėjęs kaltinamojo ir jo gynėjo prašymą teismas konstatavo, kad kardomosios priemonės – dviejų dokumentų paėmimo taikymas kaltinamajam A. Paleckiui anksčiau nurodytomis sąlygomis (paskirtos dar dvi kitos griežtos kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra ir 50 000 Eur užstatas) yra perteklinis, neproporcingai suvaržo jo laisvę ir jam kelia didelių nepatogumų, dėl šiuo metu taikomų apribojimų kaltinamajam kyla sunkumų tvarkant finansinius ir kitus klausimus.
Teismas nutarė pakeisti kaltinamajam A. Paleckiui Lietuvos apeliacinio teismo balandžio 6 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų, t. y. Lietuvos Respublikos paso ir asmens tapatybės kortelės, paėmimą – ir A. Paleckiui grąžinti asmens tapatybės kortelę. Kitą kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo – dalį (Lietuvos Respublikos paso paėmimas) palikti nepakeistą.
Ši nutartis yra neįsiteisėjusi ir per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.
Šios bylos, kuri yra nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme, kaltinamajame akte nurodoma, jog nusikalstama veika, kuria yra kaltinami minėti asmenys, vyko nuo 2017 m. vasario iki 2018 m. spalio mėn. Kaltinamasis D. Bertauskas savo kaltės neneigia, A. Paleckis savo kaltės nepripažįsta.
Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos apeliacinis teismas tenkino kaltinamojo Algirdo Paleckio gynėjų skundą, kuriuo buvo prašoma Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartimi pratęstą kardomąją priemonę – suėmimą – pakeisti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
Teisėjų kolegija A. Paleckiui paskyrė intensyvią priežiūrą, 50 tūkst. eurų užstatą bei asmens dokumentų (paso ir asmens tapatybės kortelės) paėmimą, pažymima Lietuvos apeliacinio teismo pranešime. Intensyvi priežiūra kaltinamajam skirta šešiems mėnesiams, įpareigojant dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, išskyrus dalyvavimą teismo posėdžiuose.
Kaltinamajam išaiškinta, kad jis privalo šaukiamas atvykti pas teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigai, nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Taip pat A. Paleckis įspėtas, kad jam be svarbios priežasties neatvykus į teismo posėdžius ar kitaip pažeidus intensyvios priežiūros sąlygas vėl gali būti paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, o užstatas gali pereiti valstybės nuosavybėn.
Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje šios švelnesnės kardomosios priemonės bus efektyvios ir užtikrins Baudžiamojo proceso kodekse keliamų tikslų įgyvendinimą.
Apeliacinis teismas konstatavo, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. Paleckiui suėmimo terminą tuo pagrindu, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, tinkamai neįvertino visų šiuo metu esančių bylos aplinkybių, t. y. kad ikiteisminis tyrimas jau baigtas ir baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui, kardomoji priemonė – suėmimas – taikoma daugiau negu metus ir penkis mėnesius, o dėl karantino ir jo režimo šalyje teismo procesas gali dar užtrukti.
Skirdamas švelnesnes kardomąsias priemones aukštesnės instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis turi gyvenamąją vietą, turto, iki sulaikymo dirbo, turi šeimą ir suaugusius vaikus, iki šiol jo šeimos nariai rūpinasi ir palaiko ryšius su juo, o tai rodo tvirtus socialinius ryšius ir leidžia daryti išvadą, kad A. Paleckio asmenybė nekelia ypač didelio pavojaus kitiems.
Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja pirmadienį ir yra galutinė bei neskundžiama, pabrėžia Lietuvos apeliacinis teismas.
