Suomijos premjerė Sanna Marin. EPA-ELTA nuotr.
Helsinkis, rugpjūčio 18 d. (ELTA). Socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašų, kuriuose Suomijos premjerė Sanna Marin audringai linksminasi su šalies garsenybėmis, šoka ir dainuoja, praneša portalas „Yle“.
Trečiadienį apie vaizdo įrašus informavo Suomijos laikraščiai, tarp jų – „Iltalehti“ ir „Ilta-Sanomat“.
„Tai asmeninio pobūdžio vaizdo įrašai, filmuoti privačiose patalpose. Aš apgailestauju, kad jie pasirodė viešumoje“, – pareiškė S. Marin per spaudos konferenciją, surengtą ketvirtadienio rytą.
Anot jos, vakarėlis su draugais buvo surengtas prieš kelias savaites.
„Taip, aš linksminausi, netgi audringai. Šokau ir dainavau“, – sakė Suomijos vyriausybės vadovė.
Anot S. Marin, ji žinojo, kad vakarėlis filmuojamas, bet tikėjosi, kad vaizdo įrašai nepasirodys viešumoje. Premjerė patvirtino jų autentiškumą.
Pasak S. Marin, po linksmybių privačiame bute ji su draugais dar aplankė du barus Helsinkio centre.
Įrašuose girdėti žodis „jauhojengi“. Kasdienėje kalboje žodžiu „jaugo“, reiškiančiu „miltai“ arba „milteliai“, kartais vadinami narkotikai. S. Marin pareiškė nieko apie tai nežinanti.
Anot premjerės, ji vakarėlio metu gėrė lengvus alkoholinius gėrimus, bet narkotikų nevartojo.
S. Marin jau ne pirmą kartą įsivelia į skandalą dėl vakarėlių. Praėjusių metų gruodį ji lankėsi naktiniame klube, palikusi namuose tarnybinį telefoną. Dėl šios priežasties premjerė negavo pranešimų, jog gali būti užsikrėtusi koronavirusu, kadangi prieš tai ji buvo vienoje patalpoje su Covid-19 užsikrėtusiu Suomijos užsienio reikalų ministru Pekka Haavistu.
Kasmet daugėja jaunuolių abstinentų. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Pastaraisiais metais daugėja jaunuolių, kurie išvis nevartoja jokių alkoholinių gėrimų arba jų atsisako, jei iki tol vartojo. Ypač tokia tendencija stebima tarp jaunuolių vaikinų, kurių gretose yra šiek tiek daugiau abstinentų nei tarp merginų.
Tai rodo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) bei alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų tyrimo Europos mokyklose (ESPAD) duomenys.
Pagal šį tyrimą, 2019 m. bent kartą gyvenime alkoholio gėrė 79 proc. mokinių, o abstinentų buvo 21 proc. Ilgametės tendencijos rodo, kad daugėja jaunuolių, kurie savo gyvenime nemato alkoholio ir sėkmingai gyvena be jo. Pavyzdžiui, iki 2011 m. abstinentų kasmet būdavo tik apie 2–5 proc., o 2015 m. – jau 13 proc.
Be to, kaip teigiama NTAKD pranešime, abstinentų vaikinų šiek tiek daugiau nei merginų, kurie vartojo alkoholį bent vieną kartą gyvenime – negeriančių vaikinų buvo 25 proc., merginų – 17 proc.
NTAKD direktoriaus prof. dr. Renaldo Čiužo teigimu, sveikintina tai, kad sveiką gyvenimo būdą pasirinkę jaunuoliai gerina ne tik savo bendrą savijautą, bet ir prisideda prie geresnių rodiklių į mūsų šalies sveikatos ir sveikos gyvensenos krepšelį.
„Tai, kad pastaruosius kelerius metus nuosekliai, nors ir nedideliais tempais, daugėja jaunų žmonių, kurie gyvena be alkoholio arba jo atsisako, labai džiugina. Tikimės, kad tokios tendencijos išliks, o sveiką gyvenimo būdą pasirinkusių jaunuolių tik daugės ir ilgainiui šie skaičiai bus kur kas didesni, nei alkoholį vartojančių“, – sako prof. dr. R. Čiužas.
Įdomu ir tai, kad bendras apsinuodijimų alkoholiu skaičius pirmojo karantino metu, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., buvo perpus mažesnis, o antrojo karantino metu – trečdaliu, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m.
Tiek 2019 m., tiek 2020 m., NTAKD duomenimis, beveik pusę visų apsinuodijimų alkoholiu registruota 35-44 metų amžiaus grupėje.
Pastebima, kad antrojo karantino metu sumažėjo apsinuodijimų alkoholiu iki 15 metų amžiaus grupėje (nuo 3,7 proc. 2019 m. iki 2,2 proc. 2020 m.), bet išaugo apsinuodijimų dalis 55-64 metų amžiaus grupėje (nuo 15,8 proc. 2019 m. iki 20,2 proc. 2020 m.), lyginant su 2019 m. atitinkamu laikotarpiu.
Latvijoje nuo ketvirtadienio įsigaliojo anksčiau liepą priimtos Akcizų įstatymo pataisos, pagal kurias akcizas stipriajam alkoholiui mažinamas 15 proc. Sumažintas akcizo tarifas galios iki kitų metų vasario 29 d., praneša Latvijos visuomeninis transliuotojas LSM.
Kaip pabrėžia latvių žiniasklaida, akcizas mažinamas tik stipriajam alkoholiui, akcizas alui, vynui ir kitiems gėrimams, kurių alkoholio koncentracija neviršija 22 proc. tūrio.
Latvijos Saeima skubos tvarka sumažino akcizą stipriajam alkoholiui dėl Estijos sprendimo mažinti akcizą alkoholiui net ketvirtadaliu.
Latvijos finansų ministerijos duomenimis, sumažintas akcizas Estijoje gali atnešti Latvijai 92 mln. eurų nuostolių, todėl esą būtina buvo mažinti akcizą stipriajam alkoholiui bent 15 proc., taip sumažinant nuostolius iki 32 mln. eurų.
Estija nusprendė mažinti akcizą alkoholiui po paskelbtų Socialinių reikalų ministerijos tyrimo išvadų, kuriose teigiama, kad 35 proc. pilnamečių estų bent kartą pirko alkoholio Latvijoje, o 14 proc. į Latviją važinėja vien tik dėl pigesnių alkoholinių gėrimų. Pasak tyrimo autorių, pernai estai Latvijoje įsigijo alkoholio už 124,5 mln. eurų.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas Mindaugas Štelemėkas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Alkoholio vartojimo nulemtas mirtingumas Lietuvoje dvigubai lenkia Europos Sąjungos vidurkį. Kaip interviu Eltai sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas Mindaugas Štelemėkas, tai neblogas rodiklis, turint omenyje, kokiame dugne buvome.
Pasak mokslininko, tiek pagal išorinį traumatizmą, kurio priežastis – alkoholio vartojimas, tiek pagal apsinuodijimų alkoholiu, sergamumą alkoholine kepenų liga 2007 metais keturis kartus lenkėme ES vidurkį.
„Dabar situacija labai pagerėjusi, bet atitrūkimas nuo ES vidurkio buvo labai didelis. Žinoma, tai nereiškia, kad arti mūsų nėra šalių, kur ši problema aktuali. Bet ar norime lygiuotis į Baltarusiją ir Moldovą? Mes lygiuojamės į ES“, – sakė M. Štelemėkas.
Naujausiais duomenimis, Lietuvoje mažėja sergamumas alkoholinėmis psichozėmis, taisosi kiti sveikatos rodikliai, susiję su alkoholio vartojimu.
„Lygindami tyrimus matome, kad nuo 2007 metų, kai buvo priimtas pirmasis alkoholio kontrolės sugriežtinimas įgyvendinant akcizo padidinimą, dienos metu uždraudžiant alkoholio reklamą, ribojant jo prieinamumą, situacija gerėjo, bet stabtelėjo, o dabar vėl turi tendenciją gerėti“, – sakė mokslininkas.
– Kada buvo tragiškiausia?
– Iki 2007 metų. Nuo 2000 iki 2007 metų ne vien alkoholinės psichozės, bet ir kiti sveikatos rodikliai, susiję su alkoholio vartojimu, buvo labai labai smarkiai išaugę. Situacija prastėjo greitai ir akivaizdžiai.
Žinoma, dar vienas labai sunkus Lietuvai laikotarpis buvo vos atgavus nepriklausomybę. Tada, galima sakyti, visuomenės sveikatos srityje buvo dar didesnė duobė.
– Kodėl?
– Atgavus nepriklausomybę griuvo visa iki tol buvusi alkoholio kontrolės sistema. Kol kūrėsi naujos alkoholio kontrolės institucijos, prekyba ir vartojimas vyko nekontroliuojamai. Paskui situacija suvaldyta, bet apie 2000 metus vėl labai sparčiai blogėjo.
– Dėl liberalios politikos?
– Taip. Apie 2000 metus buvo leista alkoholiu prekiauti degalinėse, paskui įvyko Lietuvą palietusi Rusijos krizė. Akcizas alkoholiui, kuris iki to laiko didintas, tada – šast, ir buvo labai stipriai sumažintas. Be abejo, tai turėjo didelės įtakos alkoholio vartojimui ir su tuo susijusiai gyventojų sveikatai, mirtims.
Paskui, kaip žinome, Lietuva įstojo į Europos Sąjungą.
– Kokios įtakos alkoholio vartojimui ir sveikatos rodikliams turėjo narystė ES?
– 2004 metais Lietuvai įstojus į ES, ekonomika šovė į viršų. Tai reiškia, kad gyventojų pajamos pradėjo stipriai augti. Puiku, bet alkoholio kontrolėje dar minimas toks rodiklis, kaip alkoholio įperkamumas, kuris tikrai veikia vartojimą.
Girtuoklis ar skurdo iškankintas žmogus? Slaptai.lt nuotr.
Jei alkoholio kontrolės priemonės nesikeičia, ekonomika auga, žmonės už savo pajamas sąlyginai gali nusipirkti daugiau alkoholio.
Žinoma, niekas atlyginimo alkoholio litrais nematuoja, bet pasąmoningai, jeigu žmonės yra pratę pirkti alkoholinių gėrimų, nuėję į parduotuvę ir jausdamiesi finansiškai tvirtesni, jie daugiau jų pirks.
– Kas tokio nutiko 2004-aisiais?
– Pradėjo labai reikšmingai augti gyventojų pajamos, o alkoholio kontrolės srityje nebuvo nieko daroma iki pat 2007 metų. Tuomet pasipylė labai skaudžių rezonansinių įvykių ir nelaimių, susijusių su alkoholio vartojimu, tad ir Seimas labai stipriai susirūpino tuo.
2008 metai buvo paskelbti Blaivybės metais, priimta reikšmingų ir moksliškai įrodytų, kad puikiai veikia, alkoholio kontrolės priemonių, kurios per kelerius metus davė reikšmingų rezultatų.
Lietuvai pradėjus atsigauti po ekonominės krizės vėl didėjo žmonių pajamos. Tačiau dabartinės alkoholio kontrolės priemonės, žvelgiant retrospektyviai, tikimės, duos impulsą situacijai taisytis, o ne blogėti.
– Kokių pavojų, susijusių su alkoholio vartojimu, įžvelgiate šiandien.
– Epidemiologinė situacija, susijusi su alkoholio vartojimu, gerėja. Bet buvome tiek nusiritę, kad nuo europinių vidurkių 2007 metais atsilikome apie keturis kartus. Dabar atsiliekame dvigubai.
Reikia pasistengti, kad 2018 metais įsigaliojusi alkoholio kontrolės politika duotų impulsą situacijai gerėti, nepamirštant 2017 metais padidinto akcizo alkoholiui ir nuo 2016 metų įsigaliojusio draudimo pardavinėti alkoholį degalinėse.
Šios priemonės tikrai turėtų suveikti.
– Pirmadienį spaudos konferencijoje Eltoje pristatydamas tyrimo rezultatus, sakėte, kad alkoholio vartojimas galėjo sąlygoti 7,58 proc. visų 2015 ir 2016 m. mirčių Lietuvoje. Tai kasmet sudarė daugiau nei 3 tūkst. mirčių, iš kurių 2,5 tūkst. teko vyrams. Minėjote ir jautriausiai alkoholio kontrolės priemonių efektyvumą atspindinčius sveikatos parametrus. Kokie jie?
– Visų pirma – apsinuodijimai alkoholiu, alkoholinė kepenų liga. Tai skamba paradoksaliai: kad „suvarytum“ kepenis reikia gero stažo. Tačiau priklausomai nuo to, kokio alkoholio žmogus vartoja, reikia 10-15 metų alkoholinei kepenų ligai išsivystyti, o kad ištiktų mirtis – užtenka stipresnio užgėrimo. Tuomet labai reikšminga tampa, kokios sąlygos valstybėje įsigyti alkoholio tuo metu. Tampa labai svarbu, ar savaitgalį ribojamas alkoholio vartojimas, ar jo galim nusipirkti nuo 8 valandos, ar tik nuo 10 valandos, kaina didesnė ar mažesnė.
– Jūsų tyrimas parodė, kad 2016 metais iš 3120 mirčių, siejamų su alkoholio vartojimu, apie 81 proc. teko vyrams.
– Daug metų ne paslaptis, kad vyrai daugiau gera alkoholio, tad ir jo žala sveikatai akivaizdesnė.
Girtuokliai Vilniaus centre. Slaptai.lt nuotr.
Verta išskirti ir tris alkoholio sąlygojamų ligų bei mirčių grupes. Pirmoji geriausiai matoma priežasčių grupė – išimtinai alkoholio vartojimo sukeltos mirtys.
Yra apie 10 diagnozių, iš kurių pagrindinės alkoholinė kepenų liga, apsinuodijimai ir alkoholinė kardiomenopatija. Jos visos sudaro apie 90 proc. šios grupės mirčių nuo alkoholio, mūsų skaičiavimais, apie 700 per metus.
Mirtingumas nuo pirmos grupės priežasčių kasmet mažėjantis, jį lengviausia stebėti, Higienos institutas renka ir monitoruoja šiuos duomenis. Tačiau alkoholio žala sveikatai tuo neapsiriboja.
Per metus apskaičiavome apie 1300 mirčių, priskiriamų išeminei širdies ligai, kepenų cirozei ir įvairiomis onkologinėms virškinimo sistemos ligomis, kurioms įtakos galėjo turėti alkoholio vartojimas.
Trečioji priežasčių grupė – išorinės mirtys, traumatizmai, kuriai per metus priskiriama apie 110 mirčių, susijusių su alkoholio vartojimu.
Mūsų skaičiavimais, pagrindinės šioje grupėje – mirtys dėl savižudybės. Apie tai galima daug kalbėti, bet didelė dalis nusižudžiusiųjų būna neblaivūs, ir mes šitas mirtis galime sieti su alkoholiu.
Dar viena stambi kategorija – sušalimai ir nukritę asmenys, kurie miršta dėl išgėrus patirtų traumų, lūžių ir panašiai.
Mūsų skaičiavimais, alkoholio vartojimą galima sieti su 11 proc. viso ligotumo ir mažiausiai 14 proc. netekto darbingumo.
Didžiausias susirgimų skaičius pirmoje diagnozių grupėje tenka alkoholinėms psichozėms – 20 tūkst. atvejų kasmet, taip pat alkoholio toksiniam poveikiui, kepenų cirozei ir, žinoma, tyčiniams apsinuodijimams alkoholiu.
Antroje susirgimų grupėje dažniausios hipertenzinės ligos, širdies aritmija ir psoriazės. Bet kokiu atveju, kardiovaskulinės ligos generuoja didžiausią mirčių dalį.
Kalbant apie netektą darbingumą, kai didesnis nustatomas nedarbingumo lygmuo nuo 0 iki 55 proc., daugiausia atvejų tenka alkoholio sukeltoms nervų sistemos degeneracijų diagnozėms ir alkoholio sukeltoms neuropatijoms.
Kalbant apie iš dalies su alkoholio vartojimu susijusias mirties priežastis, didelę dalį sudaro hipertenzinės ligos, epilepsijos ir įvairios širdies aritmijos.
***
Kaip skelbė ELTA, įgyvendindami Valstybinio sveikatos stiprinimo fondo finansuojamą projektą, LSMU ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai įvertino alkoholio vartojimo sukeliamą žalą Lietuvoje 2015 ir 2016 metais. Tyrimo rezultatai apibendrinami elektroniniame leidinyje „Alkoholio vartojimo sąlygojamos žalos Lietuvoje skaičiavimo metodika ir žalos įvertinimas 2015 ir 2016 m.“, kuris bus viešai prieinamas internete.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas, įtarus, kad Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro darbuotojas Egidijus Jankauskas galimai bandė savavališkai koreguoti Alkoholio kontrolės įstatymo projektą, kreipėsi į Seimo kanclerę Daivą Raudonienę. Jos prašoma pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą patarėjo E. Jankausko atžvilgiu.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija tikisi, kad Seimo kanceliarija atliks išsamų tyrimą ir, jei bus nustatyti dokumentų klastojimo požymiai, kreipsis į atitinkamas teisėsaugos institucijas.
Pasak Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Agnės Širinskienės, iš pradžių, dar prieš įstatymo projektą svarstant komiteto posėdyje, įstatymo tekstas buvo biuro darbuotojo savavališkai pakoreguotas taip, kad nemokamuose renginiuose būtų leista prekiauti silpnesniais negu 7,5 laipsnio alkoholiniais gėrimais, nors komiteto išvados rengėjai buvo nusprendę priešingai – siūlyti komitetui nemokamuose renginiuose iš viso drausti prekybą alkoholiu. A. Širinskienės teigimu, laiku pastebėjus tokiai savavališkai korekcijai buvo užkirstas kelias.
Pasak A. Širinskienės, dokumentą taip pat bandyta keisti pašalinant nuostatas dėl reklamos ribojimo (konkrečiai, nuostatą, jog alkoholio reklama nelaikomas prekių ženklų, įmonių pavadinimų naudojimas), nors tai ir prieštaravo Vyriausybės išvadai, kuriai pritarė komitetas.
„Dėl tokio savavališko projekto taisymo buvo sudarytas klaidingas įspūdis, kad komitetas siekė pritarti ir pritarė draudimui kavinėse, kitose mažmeninės prekybos vietose naudoti ženklintus prekių ženklais, įmonių pavadinimais įvairius atributus (skėčius, pelenines ir pan.). Kai tuo tarpu tokio siekio nei Vyriausybėje, nei komitete niekada nebuvo. Sveikatos reikalų komitetas posėdyje svarstė ir balsavo pritardamas Vyriausybės išvadai, tačiau vėliau, kai suredaguotas dokumentas buvo atneštas man pasirašyti, jame vėl nebuvo išlygų“, – sako A. Širinskienė.
LVŽS frakcija pažymi, kad alkoholio prieinamumo mažinimas bei prevencija yra ir bus vienas iš prioritetinių LVŽS darbų, nepaisant bandymų tam užkirsti kelią. LVŽS frakcija apgailestauja dėl tokios biuro darbuotojo veiklos, sukėlusios nerimą žiniasklaidoje. „Tokie veiksmai diskredituoja Seimo darbą, valstybės tarnybą. Deja, bet būtent dėl šių veiksmų užtruko projekto galutinės redakcijos ir komiteto išvados paskelbimas“,- sako Seimo „valstiečiai“.
„Pasak oficialių asmenų, Maskva pradėjo propagandos kampaniją, siekdama skleisti melagingas naujienas ir diskredituoti britų kariškius, kurie atvyko į Estiją“, – rašo The Sunday Times korespondentas Markas Hukemas.
„Estijos specialiųjų tarnybų vadovybė užfiksavo keletą numanomų bandymų skleisti internetu propagandą, kuri turėtų nuteikti rusakalbius gyventojus prieš NATO kariškius“, – sakoma straipsnyje.
Penktadienį vakare į Estija atvyko pirmoji britų kariškių grupė. Iš viso bus 800 žmonių kontingentas, praneša laikraštis.
„Šaulių“ pėstininkų pulko 5-ojo bataliono ir Karališkojo tankų pulko kariškiai įsikurs buvusioje sovietinėje karinėje bazėje už 90 mylių nuo Rusijos sienos. Jų žinioje bus karinių šarvuočių Warrior,tankų Challenger2, savaeigių artilerijos pabūklų ir žvalgybinių bepiločių orlaivių“, – sakoma straipsnyje.
„Armijos vadovybė įsakė grupei kariškių bendradarbiaujant su estų kibernetikos specialistais surasti ir paneigti straipsnius, kurie yra „melagingos naujienos“ (feikai). Žvalgybos darbuotojai perspėja dėl „medaus spąstų“ ir rusų provokatorių, kurie stengiasi įvelti kariškius į peštynes; tos peštynės bus nufilmuotos vaizdo kameromis, įrašai pasirodys internete“, – rašo korespondentas.
Pasak autoriaus, Maskvos propagandos kampanija prasidėjo dar lapkrity – nuo melagingo pranešimo Facebook‘e, kad britų kariškiai neužleido vietos senutei ligoninės priimamajame.
Neįvardytas šaltinis iš Estijos žvalgybos pareiškė: „Tuo metu čia apskritai nebuvo britų kareivių“. „Tai įprasta apgaulė, – sakė jis, turėdamas omeny rusus. – Jie stengiasi paskleisti versiją, kad NATO pajėgos – tai okupantai, negailestingi kareiviai, kurie blogai elgiasi su vietiniais gyventojais“.
Korespondentas praneša, kad britų kariai planuoja susikurti Estijoje teigiamą įvaizdį; numatytos rungtynės su vietinėmis komandomis, apsilankymai mokyklose.
Britų kariams bus leista važinėti į Taliną tik nedidelėmis grupėmis, jie bus perspėti, kad jiems draudžiama lankytis striptizo klubuose, o taip pat kai kuriuose kituose klubuose bei baruose.
Britų kariuomenės Estijoje vadas pulkininkas Džailzas Harisas interviu sakė, kad taisyklės „gana griežtos“, bus uždrausta gerti alkoholį.
Laikraščio duomenimis, britų kareiviams liepta nepasiimti su savim sim-kortelių mobiliesiems telefonams ir kitokių elektroninių įrenginių, kad į juos neįsilaužtų hakeriai.
„Harisas sakė, kad kariuomenės dislokavimas turi „pašalinti net menkiausias abejones“, jog NATO gins Estiją ir jos kaimynes“, – rašo laikraštis. „Tos misijos siekis – užtikrinti ir sutramdyti“, – pareiškė pulkininkas.
„Tuo tarpu Britanijos vyriausybė nenori, kad Kremlius kariuomenės dislokavimo faktą laikytų provokuojančiu ar eskaluojančiu“, – sakoma straipsnyje. – Pradinis galingų raketinių kompleksų dislokavimo planas buvo atšauktas, kovinėje grupėje bus tik keturi britų tankai Challenger 2 ir 4 prancūzų tankai“.
Už 16-os eurų vertės alkoholio butelio priėmimą kaip kyšį – beveik 1320-ies eurų dydžio bauda. Tokį sprendimą, dėl buvusio policijos patrulio T. Č., priėmė Šilutės rajono apylinkės teismas, remdamasis Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Romo Jasevičiaus ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto poskyrio darbuotojų ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija.
Brendžio butelį davusi trisdešimt ketverių metų klaipėdietė N. B. ir šioje byloje buvusi tarpininkė D. F. nubaustos beveik 1130-ies eurų dydžio baudomis.
