Savižudiška girtuoklystė. Slaptai.lt foto
Madridas, birželio 30 d. (DPA-ELTA). Kovodami su vadinamuoju vokiečių svaigalų turizmu, viešbučių savininkai Ispanijos Maljorkos saloje šią vasarą vėl planuoja įdarbinti privatų detektyvą.
Kol kas sprendžiama, kada detektyvas pradės dirbti, regioniniam televizijos kanalui IB3 sakė laikinai einantis Plaja de Palmos viešbučių savininkų asociacijos (AHPP) pirmininko pareigas José Antonio Fernándezas de Alarcónas.
Maljorka. EPA – ELTA foto
Dėl girtavimo liūdnai pagarsėjusiame „Ballermanne“, vokiečių poilsiautojų tvirtovėje Ispanijos Viduržemio jūros salos pietuose, AHPP praėjusią vasarą ten pirmą kartą pasitelkė privatų tyrėją.
Vyras tik per devynias dienas ir „tik trijose gatvėse“ nuotraukomis ir vaizdo įrašais užfiksavo 812 pažeidimų, sakė žurnalistams Fernándezas de Alarcónas, kurį penktadienį citavo vokiečių kalba leidžiamas laikraštis „Mallorca Zeitung“.
Pasak verslininkų ir vietos gyventojų, ekscesų „Ballermanne“, įskaitant vagystes, muštynes, alkoholio vartojimą gatvėje ir jo pardavimas neleistinu laiku, kasmet daugėja.
Anot AHPP pirmininko, vietos policija beveik niekada nepradeda tyrimų, todėl viešbučių savininkai šįmet nori patys pateikti pareigūnams įrodymų.
Suomijos premjerė Sanna Marin. EPA-ELTA nuotr.
Helsinkis, rugpjūčio 19 d. (dpa-ELTA). Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin penktadienį pranešė, kad jai buvo atliktas narkotikų testas, nes po to, kai pasirodė vaizdo įrašas, kuriame ji šoka ir linksminasi vakarėlyje, kritika jai ėmė vis labiau stiprėti.
„Niekada gyvenime nevartojau narkotikų, – sakė S. Marin žurnalistams. – Tikrai norėčiau, kad žmonės neteigtų tokių dalykų be įrodymų“.
Narkotikų testo rezultatų tikimasi sulaukti maždaug po savaitės.
Ketvirtadienį pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip 36 metų S. Marin šoka su keliais įžymiais draugais privačioje rezidencijoje prieš apsilankydami dviejuose baruose. Kai kurie suomių žurnalistai teigia vaizdo įraše girdėję komentarų apie narkotikus.
Po to, kai vaizdo įrašas buvo nutekintas, S. Marin sakė, kad ji vartojo alkoholį, bet nieko negirdėjo apie jokius narkotikus. Ji pabrėžė turinti teisę leisti laisvalaikį taip, kaip tai daro kiti jos amžiaus žmonės.
„Noriu parodyti, kad tokį darbą dirba paprasti žmonės, gyvenantys paprastus gyvenimus, – sakė ji. – Nevartojau narkotikų ir nieko kito, tik alkoholį. Šokau, dainavau ir linksminausi – visiškai legalūs dalykai“.
Nuotraukos suskaldė tautą ir sukėlė diskusijas dėl S. Marin pasirodymo viešumoje.
Pasak STT naujienų agentūros pranešimo, tuo metu, kai buvo daromas vaizdo įrašas, ji buvo grįžusi iš atostogų. „Tai reiškia, kad nebuvo jokio pavaduojančio asmens, kuris galėtų perimti jos pareigas“, – sakoma pranešime.
S. Marin kol kas nenurodė, kada tiksliai įvyko vakarėlis.
Alkoholio draudimas. Romos Balsienės (ELTA) nuotr.
Nuolatinis nuovargis, stresas, nemiga, svorio prieaugis – vienos dažniausių problemų, kurias sukelia sutrikusi skydliaukės veikla. Ne vienas patyręs endokrinologas Vilniuje pacientams dažnai pabrėžia, kad savijautą dažnai lemia pačių susikurta aplinka ir gyvenimo būdas. Kai kurie kamuojantys simptomai galbūt nėra rimtų ligų priežastimi, tačiau tokių problemų nešalinant, viskas eis tik blogyn. Norint tiksliai nustatyti kodėl kamuoja prieš tai minėtos problemos, geriausia būtų apsilankyti pas gydytojus.
Kokios yra dažniausios problemos, kurios kamuoja nemažai žmonių?
Endokrinologai dažnai pabrėžia, kad kai kurie simptomai apskritai neturėtų būti siejami su ligomis. Trumpai tariant, vienokios ar kitokios problemos gali būti būdingos esant tam tikram gyvenimo būdui. Ne paslaptis, kad šiais laikais labai daug žmonių patiria stresą. Blogiausia tai, kad jo mažinimui neretai pasirenkama pati blogiausia priemonė – alkoholis.
Alkoholis yra žalingas visomis prasmėmis. Nors yra kažkokie tyrimai, kad menkas alkoholio kiekis gali užkirsti kelia kažkokių problemų atsiradimui, vis tiek nereikėtų pamiršti esminio principo – saiko. Saikingas alkoholio vartojimas nesukelia jokių komplikacijų. Bet, žinant dabartinius laikus ir žmonių gyvenimo įpročius, mažai kas supranta ką reiškia žodis saikas. Alkoholio kiekiai turi būti maži, o lietuvių vidurkis toli gražu negali būtų siejama su šiuo terminu.
Besaikis alkoholis sukelia labai daug ligų ir problemų. Kaip jau minėta, nemiga yra viena dažniausiai pasitaikančių bėdų, kuri kamuoja tiek vyresnius, tiek ir jaunesnius pacientus. Į gydytojus dažnai kreipiasi netgi vos 20 metų sulaukę pacientai ir guodžiasi negalintys naktį miegoti bet dažnų prabudimų. Pirmiausia, endokrinologai išsiaiškina paciento alkoholio vartojimo įpročius. Dažnai patvirtinamas faktas, kad alkoholis yra priežastis, dėl ko yra sutrikęs miegas. Jaunesni žmonės mėgsta linksmintis savaitgaliais. Dažniausiai tai būna dvi dienos per savaites. Per jas suvartojamas labai gausus alkoholio kiekis. Būtent toks reguliarus jo vartojimas sukelia minėtus miego sutrikimus.
Svorio prieaugis ne visada yra skydliaukės sutrikimo priežastis
Taip pat svarbu paminėti, kad staiga pradėjęs augti kūno svoris negarantuoja, kad yra sutrikusi skydliaukės veikla. Nemažai žmonių nori patys sau nustatyti ligas ir ima guosti save, kad jų staigus svoris yra priskiriamas būtent kažkokiai ligai. Blogiausia tai, kad pacientai retai kada domisi sveikatos gerinimo priemonėmis. Taip pat mažai kam rūpi kaip keičiasi žmogaus organizmo veikla jam senėjant.
Svorio prieaugis gali būti siejamas tiek su nesaikingu alkoholio vartojimu, tiek su netinkamai parinkta mityba. Viena diena gali ženkliai pakeisti jūsų svorį – užtenka vieną dieną smarkiai atšvęsti ir jau mėnesį teks dirbti, jog būtų atsikratoma nereikalingų kalorijų.
Kiekvienas endokrinologas patvirtins, kad alkoholis ir nesubalansuota mityba yra tos priežastys, dėl kurių suvartojamas daugybė kalorijų. Tad, jeigu kamuoja minėtos problemos, tuomet endokrinologui pabrėžkite ir savo mitybos bei alkoholio vartojimo įpročius.
Amy Winehouse. EPA – ELTA foto
Niujorkas, spalio 12 d. (AFP-ELTA). Praėjus 10 metų po „Grammy“ laureatės Amy Winehouse mirties, aukcione JAV bus parduodama šimtai jai priklausiusių daiktų.
„Julien`s“ aukcionų namai Niujorke pirmadienį pristatė per 800 daiktų, tarp kurių yra suknelė, kurią britų soulo muzikos dievaitė vilkėjo per paskutinįjį savo koncertą 2011 metų birželį Belgrade.
Vien tik už trumputę žaliai juodą suknelę, kuria jau tuomet pastebimai nesveikuojanti atlikėja puošėsi likus mėnesiui iki mirties, tikimasi gauti 15-20 000 dolerių. Bendra batų, šortų, liemenėlių, knygų ir plokštelių vertė, manoma, sieks iki 2 mln. dolerių (1,7 mln. eurų). Daiktų aukcionas lapkričio 6-7 dienomis vyks Beverli Hilse Kalifornijoje.
27-erių A. Winehouse mirė 2011-ųjų liepos 23 dieną apsinuodijusi alkoholiu. Daiktai iki šiol priklausė jos tėvams. Aukciono pelnas atiteks dainininkės vardu pavadintam fondui, remiančiam priklausomybės problemų turinčius jaunuolius.
Alkoholio draudimas. Romos Balsienės (ELTA) nuotr.
Antradienį Kauno rajone sulaikytas automobilį neblaivus vairavęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas Arvydas Daugėla, skelbia portalas LRT.lt.
Antradienį apie 16 val. 28 min. Kauno rajone, Grabučiškių kaime, automagistralėje, sustabdytas nuosavas automobilis „MB S 320 CDI 4MATIC“. Jį vairavusiam A. Daugėlai nustatytas 1,82 promilės girtumas.
Teisėjų taryba vėliau paskelbė, kad teisėjo įgaliojimai stabdomi, bus sprendžiama dėl jo atleidimo iš pareigų, rašo LRT.lt.
Teisėjų tarybos vadovybė nedelsdama informavo Lietuvos Respublikos prezidento instituciją apie šį įvykį, teigiama LAT pranešime.
Pagal Konstituciją ir Teismų įstatymą Respublikos prezidentas priima dekretą kreiptis į Teisėjų tarybą dėl patarimo atleisti teisėją iš pareigų pažeminus teisėjo vardą. Teisėjo įgaliojimai sustabdomi iki bus priimtas sprendimas dėl teisėjo atleidimo iš pareigų.
Didžiojoje Britanijoje namo šeimininkai aptiko savo lovoje miegantį vagį. Tai pranešė laikraštis „Daily Star“.
Incidentas įvyko Njulino mieste. Paaiškėjo, kad nevykėlis plėšikas yra 47 metų amžiaus Latvijos pilietis Atis Elksnitis. Jis atvažiavo į Njuliną, norėdamas įsidarbinti tenykščiame uoste, bet šis buvo uždarytas, ir latvis nusprendė pasigerti. Ieškodamas alkoholio, jis pateko į neužrakintus namus. Ten A. Elksnitis rado degtinės butelį, jį ištuštino, užsidarė kambaryje ir užmigo šeimininkų lovoje.
Negalėdami patekti į tą kambarį, namo savininkai nusprendė pažvelgti į jį pro langą. Išvydę savo lovoje nepažįstamą žmogų, jie iškvietė policiją. Netrukus pareigūnai sulaikė įsibrovėlį.
Latvijos pilietis prisipažino esąs kaltas dėl vagystės su įsilaužimu. Vyras teisinosi, kad dabar jam labai sunkus gyvenimo laikotarpis, ir sakė, kad gailisi dėl šio atsitikimo.
Jungtinės Karalystės teismas A. Elksničiui skyrė vienų metų laisvės atėmimo bausmę.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, pasitelkdami Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės pareigūnus, identifikavo bendrininkų grupę, neteisėtai besipelniusią iš akcizinių prekių, kurios į vidaus rinką, galimai, pateko kontrabandos būdu, realizavimo.
Kaip praneša Lietuvos kriminalinės policijos biuras, neviešo tyrimo metu biuro pareigūnai surinko pakankamai duomenų, įrodančių, jog vienas iš grupės organizatorių, Kauno apskrityje subūręs bendrininkų grupę, iš tam tikrų asmenų įgijo, gabeno ir per gerai organizuotą tinklą realizavo daugiau nei 100 000 pakelių cigarečių, taip pat ir alkoholinių gėrimų.
Turtą, įgytą nusikalstamu būdu realizavus akcizais apmokestinamas prekes, įtariamieji neretai registravo kitų asmenų vardu, maskavo tokio turto įgijimo šaltinius, bandė legalizuoti.
Kelias dienas trukusios operacijos metu pareigūnai Kauno apskrityje atlikto 12 kratų, apžiūrėjo įtariamųjų gyvenamąsias vietas, patalpas, kuriose buvo laikomos ir realizuojamos galimai kontrabandos būdu įvežtos cigaretės bei kitos akcizais apmokestinamos prekės. Kratų metu surasta apie 21 000 vnt. nelegaliai laikomų Baltarusijos bei Rusijos gamintojų cigarečių pakelių, taip pat daugiau nei 200 litrų neaiškios kilmės nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio skiedinių, supilstytų žymių alkoholio gamintojų tarose. Bus tiriama, ar ši produkcija nėra suklastota.
Nusikalstamos veiklos organizatoriaus namuose, pagalbinėse patalpose, įvairiose slėptuvėse rasti, galimai, iš nusikalstamos veiklos gauti pinigai – kruopščiai paslėpti apie 430 000 eurų ir daugiau nei 82 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų. Bendra paimtų pinigų vertė viršija pusę milijonų eurų.
Kratos metu taip pat rasti suklastoti dokumentai ir kita tyrimui ir pinigų plovimo įrodinėjimui reikšminga medžiaga.
Sulaikyti 5 asmenys. Trims įtariamiesiems teismas skyrė suėmimus. Kitiems dviem – švelnesnes kardomąsias priemones. Du asmenys apklausti specialaus liudytojo statusu.
Vienas iš įtariamųjų pasiūlė kyšį pareigūnui, dėl ko buvo sučiuptas su įkalčiais ir jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kyšio davimo valstybės tarnautojui.
Kai kurie sulaikyti asmenys yra žinomi policijai. Tikėtina, kad įtariamųjų ratas gali plėstis.
Siekiant atlyginti žalą valstybei, galimam išplėstinio turto konfiskavimui užtikrinti įtariamiesiems apribota jų nuosavybės teisė į kratų metu paimtas 5 transporto priemones ir nekilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė yra didesnė nei 1,2 mln. eurų.
Lietuvos kriminalinės policijos biure pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, dėl neteisėto praturtėjimo ir papirkimo.
Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.
Ukrainoje per žvejybą, kurios metu buvo suvartotas didelis alkoholio kiekis, nušauti septyni žmonės, penktadienį pranešė šalies policija.
Aštuoni žmonės iš sostinės Kijevo atvyko į Žitomyro sritį pažvejoti ežere.
Pasak Ukrainos vidaus reikalų ministro pavaduotojo Antono Gerasčenkos, pažvejoti atvykusius vyrus priėmė vietinis vyras, kuris vėliau septynis iš jų nušovė medžiokliniu šautuvu.
Nusikaltimas įvykdytas ankstų penktadienio rytą, kai šeši vyrai jau buvo nuėję miegoti, o įtariamasis ir du kiti vyrai toliau žvejojo.
Paryčiais kilus ginčui, vietinis šeimininkas – profesionalus medžiotojas – griebėsi ginklo ir nušovė du su juo pasilikusius svečius, paskui nušovė penkis kitus svečius, miegojusius ant ežero kranto esančioje pašiūrėje.
Kodėl kilo ginčas, neaišku.
„Jis nušovė septynis asmenis. Pasigirdus šūviams, tik vienam asmeniui pavyko pasprukti į mišką, pasiekti kaimą ir paskambinti policijai“, – teigė A. Gerasčenka ir pridūrė, kad įtariamasis sulaikytas, jam gresia kalėjimas iki gyvos galvos.
Kaip skelbia vietos žiniasklaida, aukų amžius svyruoja nuo 30 iki 50 metų, jie anksčiau kovojo kaip savanoriai prieš Rusijos remiamus separatistus Ukrainos rytuose.
Išaušus pirmajai Naujųjų metų dienai, Rusijoje pakeltos degtinės kainos. Nuo šiol mažiausia šio gėrimo mažmeninė kaina siekia 230 rublių (maždaug 3,70 JAV dolerio, arba 3,30 euro). Atitinkama Rusijos finansų ministerijos direktyva įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d.
Be to, rusams teks daugiau pakloti ir už kitus stipriuosius alkoholinius gėrimus. Nuo sausio puslitrinis butelis konjako negalės kainuoti mažiau nei 433 rublius (apie 7 JAV dolerius, arba 6,17 euro). Mažiausia mažmeninė brendžio butelio kaina pakilo iki 315 rublių (maždaug 5 JAV dolerių, arba 4,50 euro).
Taip pat išaugo gamintojams ir platintojams taikomos pirkimo kainos.
Finansų ministerija, kovodama su slaptai pardavinėjamų alkoholinių gėrimų rinka, alkoholio kainas laipsniškai kelia nuo 2009 metų.
Šiuo metu Rusijoje galioja mažiausia 164 rublių (apie 2,7 JAV dolerio, arba 2,36 euro) mažmeninė kaina už 0,75 litro putojančio vyno. Be to, valdžia ketina peržiūrėti kitoms vyno rūšims taikomas mažiausias kainas.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad valdantiesiems tenkanti kritika turėjo įtakos premjero Sauliaus Skvernelio sveikatai. „Valstiečio“ įsitikinimu, yra dedamos visos pastangos, kad ir kitų valdančiųjų lyderių sveikatos būklė pakriktų.
„Prie tiek spaudimo, kiek mes patiriame per tuos trejus metus, aš manau, yra nelengva. Mūsų sveikatos yra skirtingos. Saulius Skvernelis neatlaikė, jo organizmas neatlaikė tokio spaudimo. Tiesiog pats organizmas į nervinę įtampą sureagavo taip, kaip sureagavo. Mano atlaiko, kažkieno kito taip pat atlaiko… mes galime tuo džiaugtis, bet pastangos dedamos, kad mūsų neatlaikytų“, – „Žinių radijui“ sakė politikas.
R. Karbauskis šias išvadas pateikė kalbėdamas apie tai, kad opozicijos reiškiama kritika ir, pasak jo, įsivyravęs visuomenės nuteikinėjimas prieš jį, neleidžia džiaugtis gerėjančiu gyvenimu šalyje.
„Jei pažiūrėsime į statistiką, visose srityse padėtis gerėja, alkoholio vartojime labai ryškūs pokyčiai. Mes pasaulyje esame pavyzdys dėl alkoholio vartojimo mažinimo. Jeigu kalbėtume apie pensijų augimą, vaiko pinigus, socialines lengvatas ir taip toliau, žmonių padėtis, jeigu žiūrėtume statistiškai, gerėja. Tačiau yra „Karabasas“, kuris yra baisus, kuris kenkia valstybei ir t.t. Aš tik bandau suprasti, kur yra tas kenkimas…“, – samprotavo R. Karbauskis.
ELTA primena, kad S. Skvernelis rugpjūčio pabaigoje paskelbė, kad serga limfoma.
Alkoholis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Antradienį grupė parlamentarų ketina pateikti Seimui siūlymą iki 2022 m. sausio 1 d. atidėti planuotus papildomus suvaržymus prekybai alkoholiu.
Taip pat siūloma leisti pačioms savivaldybėms nuspręsti, ar draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais paplūdimiuose yra reikalingas.
Tai numatančias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas yra įregistravęs Seimo nariai Andrius Palionis, Saulius Skvernelis, Rimantas Sinkevičius, Irena Šiaulienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Gediminas Kirkilas, Artūras Skardžius, Juozas Bernatonis, Algirdas Butkevičius, Antanas Baura, Virgilijus Poderys.
„Mes manome, kad griežtindami alkoholio kontrolę iš esmės socialinių visuomenės problemų neišspręsime, bet nukentės verslas, atnešantis įplaukas į valstybės biudžetą, o ypač smulkusis kavinių verslas patirs realių nuostolių. Įsigaliojus draudimui prekiauti alkoholiu kurortų kavinėse, nukentės Lietuvos įvaizdis, neigiama įtaka pasijus turizmo srityje. Siūlome atsižvelgti ir į praktiką kitose užsienio šalyse. Bus sudėtinga sudominti verslą skelbiamais savivaldybių lauko kavinių konkursais. Ar norime žlugdyti verslą imituodami socialinių problemų sprendimą?“, – sako Seimo Socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius.
Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, kitais metais lauko kavinių, sezoninių prekybos vietų teisės prekiauti alkoholiu būtų apribotos – festivaliuose, viešuose renginiuose, mugėse būtų galima prekiauti tik silpnu iki 7,5 laipsnio stiprumo alkoholiu, o nemokamuose renginiuose turėtų būti įrengiamos specialios zonos prekybai alkoholiniais gėrimais.
Vasaros sezonu alkoholiu būtų draudžiama prekiauti kurortų lauko kavinėse, paplūdimiuose, aikštėse, o tai sumažintų lankytojų ir pirkėjų skaičių.
Nelaimėlis. Slaptai.lt nuotr.
Pernai vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 11,2 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio (1,1 litro mažiau nei 2017 m.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
2018 m. šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 2,9 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 153 tūkst. dekalitrų (5 proc.) mažiau nei 2017 m., vyno ir fermentuotų gėrimų – 3,4 mln. dekalitrų, arba 823 tūkst. dekalitrų (19,5 proc.) mažiau. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 21,9 mln. dekalitrų, arba 1,4 mln. dekalitrų (5,9 proc.) mažiau nei 2017 m.
Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2018 m., palyginti su 2017 m., padidėjo 2,1 proc. Labiausiai pabrango Lietuvoje pagamintas alus – 4,8 proc., importinis alus – 4, trauktinės – 3,9, vermutas – 3,8, Lietuvoje pagaminta degtinė – 3,1 proc., o viskis atpigo 2,5 proc. Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2018 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.
2018 m. buvo pagaminta 0,963 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį. Jų gamyba, palyginti su 2017 m., sumažėjo 6,7 proc. 2018 m. didėjo vynuogių vyno ir vermuto gamyba, kuri sudarė 0,47 mln. dekalitrų, tai 14,8 proc. daugiau nei 2017 m.
Fermentuotų gėrimų pagaminta 4,7 mln. dekalitrų, tai 13,4 proc. mažiau nei 2017 m. Iš fermentuotų gėrimų sumažėjo neputojančių gėrimų (47,6 proc.), sidro (43 proc.), vaisių ar uogų vyno (17,1 proc.) gamyba, tačiau 3,5 proc. išaugo putojančių gėrimų gamyba. Daugiausia pagaminta alaus – 28,5 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus sumažėjo 3,8 proc.
Statistikos departamento duomenimis, pernai, palyginti su 2017 m., labiausiai išaugo spiritinių gėrimų importas ir eksportas – atitinkamai 10,8 ir 25,8 proc., taip pat alaus – atitinkamai 14,6 ir 5,3 proc. Fermentuotų gėrimų importas sumažėjo 14,3 proc., eksportas padidėjo 5,1 proc., vyno importas ir eksportas sumažėjo atitinkamai 7,4 ir 8,5 proc.
2018 m., palyginti su 2017 m., stebimas alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį, gamybos, importo, eksporto bei pardavimo mažėjimas.
Higienos instituto duomenimis, suskaičiuotais iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos, pernai bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 24,2 tūkst. asmenų. 100 tūkst. gyventojų teko 863 sergantys asmenys (2017 m. – 908). Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (599,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (169,5 atvejo) ir alkoholinė psichozė (93,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų).
Palyginti su 2017 m., sumažėjo ligotumas alkoholinėmis psichozėmis – 10,8 proc., alkoholio toksiniu poveikiu – 5,4 proc., alkoholine priklausomybe – 3,7 proc. 35-59 metų vyrų ligotumas tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis yra didžiausias ir daugiau negu 3 kartus viršija moterų ligotumą. Didžiausias kaimo gyventojų ligotumas yra 35-39 m. amžiaus grupėje, o miesto gyventojų didžiausias ligotumas pasiekiamas vėliau – 45-49 m. amžiaus grupėje.
Higienos instituto duomenimis, pernai 507 žmonės mirė dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų, tai 69 mažiau negu 2017 m. Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos ligos buvo alkoholinė kepenų liga (44,4 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (31 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (10,5 proc.).
Konservatoriai neleido G. Kirkilui vesti Seimo posėdžio ir pasiūlė pasitikrinti blaivumą. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcija kreipiasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojo Jurgio Razmos viešų kaltinimų Seimo pirmininko pavaduotojui Gediminui Kirkilui, neva jis posėdžiui pirmininkauja neblaivus.
Frakcijos nuomone, tokiais įžūliais kaltinimais be pagrindo besimėtančių konservatorių elgesys turėtų būti apsvarstytas Seimo etikos komisijos.
„Mūsų frakcijos narys, Seimo pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas vadovavo posėdžiui, kuriame kaip tik buvo svarstomas konservatoriams ir jų partneriams Lietuvos socialdemokratų partijai nepalankus Politinių partijų finansavimo įstatymas, kai prie mikrofono viešus kaltinimus dėl neva Gedimino Kirkilo neblaivumo pažėrė konservatorius Jurgis Razma. Iš pradžių į šias fantazijas stengėmės nereaguoti, tačiau įžūlumui ribų nebuvo, ir šiuos kaltinimus tęsė konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. Tokiu būdu konservatoriai siekė, kad nuo pirmininkavimo posėdžiui būtų nušalintas Kirkilas, nes kaip tik tuo metu buvo sprendžiamas politinių partijų finansavimo klausimas. Akivaizdu, kad taip buvo siekiama nepriimti šio įstatymo projekto. Štai tokiais šlykščiais metodais dirba dešinieji, kad pasiektų savo“, – sako Seimo LSDD frakcijos seniūnas Andrius Palionis.
Pasak Seimo LSDD frakcijos nario, Seimo pirmininko pavaduotojo G. Kirkilo, jis nusišalino nuo pirmininkavimo posėdžiui, kad nekeltų nereikalingo sąmyšio ir negaišintų Seimo posėdžio laiko tuščioms kalboms.
„Atsisakiau pirmininkauti todėl, kad nebūtų traktuojama, jog būdamas LSDDP pirmininku galėjau būti neobjektyvus. Perleidau vadovavimą posėdžiui kitai kolegei Seimo vicepirmininkei Irena Šiaulienei, tikėjausi, kad niekus kalbantys konservatoriai liks patenkinti ir taupys Seimo posėdžio laiką. Deja, kaip matome, ribų konservatoriai nejaučia. Nemanau, kad turėtume kaskart kažkam sufantazavus pulti tikrintis blaivumą, nes kažkam to tiesiog norisi. Manau, Seime trūksta elementarios pagarbos ir etiško elgesio kitų atžvilgiu“, – sako Seimo pirmininko pavaduotojas G. Kirkilas.
Kaip ELTA jau skelbė, Seimo konservatoriams kilus įtarimų dėl galimai alkoholį vartojusio Seimo vicepirmininko Gedimino Kirkilo, pats G. Kirkilas teigė alkoholį vartojantis saikingai, o šiandien jo nevartojęs.
„Aš alkoholį vartoju labai saikingai, kartais pavartoju, bet šiandien nevartojau“, – žurnalistams sakė iš Seimo plenarinių posėdžių salės pasibaigus plenariniam posėdžiui išėjęs G. Kirkilas.
Žurnalistų paklaustas, ar ketina pasitikrinti alkotesteriu, jis atsakė klausimu: „O kodėl turėčiau?“
Opozicijai kilusių abejonių dėl galimo girtumo jis nedramatizavo, nes tai esą politinis spaudimas. „Jie gali visada abejoti, čia yra politinis spaudimas mums“, – sakė jis.
Konservatorius J. Razma Seimo plenariniame posėdyje paprašė, kad Socialdemokratų darbo partijos lyderis G. Kirkilas pasitikrintų blaivumą.
Politologai Virgis Valentinavičius, Rima Urbonaitė ir Vytautas Dumbliauskas. Eltos nuotr.
Politologų nuomone, 2017 metų vienu iš svarbiausių įvykių buvo socialdemokratų skilimas, parodęs tai, kokia nestabili ir populistinėms partijoms patogi yra Lietuvos partinė sistema. Politologai, vertindami praėjusius metus, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nepaisant to, jog stiprėja gyventojų nusivylimas politika ir politikais, kai kurios visuomenės grupės mobilizuojasi ir politiškai tampa kur kas aktyvesnės.
Bet kuriuo atveju į pabaigą einantys 2017-ieji buvo dosnūs politinių temų prasme. Diskusijos dėl aukštojo mokslo ir sveikatos sistemos reformų, nesutarimai dėl to, kokį paminklą statyti Lukiškių aikštėje, socialdemokratų partijos skilimas, „valstiečių“ kova su alkoholiu, Seimo nariams inicijuojamos apkaltos ir pradėti tyrimai korupcija kaltinamiems politikams bei partijoms garsiai nuskambėjo viešojoje erdvėje.
Tačiau, teigia politologai, politinių temų gausa nebūtinai reiškia, kad visi šie įvykiai yra labai svarbūs. Nemažai 2017 metais ažiotažą kėlusių politinių įvykių yra tiesiog seniai besitęsiančių tendencijų proveržis. Pavyzdžiui, didėjantis visuomenės nepasitenkinimas politikais bei tuo, kaip veikia demokratija.
Kita vertus, kai kurie įvykiai, galbūt, dar tik sukurs tendencijas ateičiai. Pavyzdžiui, Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) principinga pozicija kalbantis su valdžia ateinančias metais gali tapti pavyzdžiu kitoms visuomenės grupėms – mokytojams, dėstytojams ir kitiems viešajame sektoriuje dirbantiems piliečiams.
Kalbėdami apie reikšmingiausius 2017 metų įvykius, politikos ekspertai sutarė, kad Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) skilimas galėtų būti nominuotas, kaip svarbiausias metų įvykis Lietuvos vidaus politikoje.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virginijus Valentinavičius neabejojo, kad socialdemokratų skilimas pelnytai gali būti traktuojamas, kaip įvykis, kuris veikia visą politinę sistemą ir kurio pasekmes jausime dar ir ateinančiais metais.
Docento nuomone, racionaliai nepaaiškinamas socialdemokratų skilimas, nesant „sveikos“ ir realiai socialiai orientuotos kairiosios partijos Lietuvoje, yra labai neigiamas reiškinys. Ypač, pabrėžė politologas, įvertinus tai, kad šalyje socialinė atskirtis didėja, o socialinės problemos darosi tiesiog beviltiškos.
Virgiaus Valentinavičiaus teigimu, socialdemokratų skilimas, pirmiausia, yra patogus „valstiečiams“, kurie perėmę kairės politikos lozungus, socialiai jautrios politikos nevykdo. Todėl nuo to, kaip seksis socialdemokratų lyderiui Gintautui Paluckui įgyvendinti „susocialdemokratinimo“ politiką, priklausys tiek „valstiečių“ pozicijos, tiek, apskritai, ideologinė pusiausvyra Lietuvoje.
MRU docentas Vytautas Dumbliauskas taip pat pabrėžė socialdemokratų skilimo poveikį partinei sistemai.
Politologas teigė, kad socialdemokratų skilimas ir tolesni veiksmai konsoliduojant partiją gali sustiprinti ne tik valstiečių, bet ir kitų populistinių partijų, žarstančių socialiai jautrius pažadus, pozicijas. Galbūt, svarstė V. Dumbliauskas, tai palengvins „darbiečių“ grįžimą į politinę areną. Politologas kalbėjo, kad tyrimų duomenimis, prie konkrečios partijos neprisirišusių, tačiau kairei ideologijai simpatizuojančių rinkėjų Lietuvoje yra apie puse milijono. Toks „plūduras“, anot V. Dumbliausko, gali nuplaukti bet kur ir reikšmingai pakeisti rinkimų rezultatus.
Kylame viršun ar leidžiamės žemyn? Slaptai.lt nuotr.
Pastaraisiais metais vykę politiniai procesai žiniasklaidoje taip pat atkreipė politologų dėmesį. Politikos ekspertams nerimą kelia tai, kad, viena vertus, dabartinė valdžia Lietuvoje su žiniasklaida bando konkuruoti, kita vertus, pastaraisiais metais paaiškėjo tai, kad įtakingų žiniasklaidos grupių vadovai yra patys įsipainioję politinės korupcijos tinkluose.
V. Valentinavičius pastebėjo, kad 2017 metais dviejų didžiausių Lietuvos žiniasklaidos grupių – „Lietuvos ryto“ ir „MG Baltic“ – vadovams buvo iškeltos politinės korupcijos bylos. Anot MRU docento, įvykis, kada per vienerius metus skirtingose teismuose atsidūrė dvi korupcinės bylos, susijusios su dviem svarbiausiomis Lietuvoje veikiančiomis žiniasklaidos grupėmis, yra ir simptomiškas, ir labai svarbus.
Tuo tarpu MRU politologė Rima Urbonaitė atkreipė dėmesį į žiniasklaidos ir „valstiečių“ konfrontaciją. Politologės manymu, „valstiečių“ kovos su nacionaliniu transliuotoju, partijos lyderių atsisakymas komunikuoti su kai kuriais žurnalistais, „patogaus teisingumo“ ieškojimas daro neigiamą poveikį politinei sistemai. R. Urbonaitė akcentavo, kad tokiu būdu „valstiečiai“ patys sau užkerta kelią produktyviai kalbėti su visuomene ir vadovautis skaidrumo principu.
Lietuvos medikų sąjūdžio susikūrimas ir neįprastas kietos pozicijos derybose su valdžia užėmimas, turėtų būti taip pat traktuojamas kaip išskirtinis 2017 metų įvykis. Galima prisiminti, kad LMS reikalavimai Vyriausybei didinti gydytojų atlyginimus iš kantrybės išvedė Premjerą Saulių Skvernelį. Šis dar lapkričio pradžioje akcentavo, kad LMS kalbos apie galimus streikus yra šantažo forma, kuriai Vyriausybė nepasiduos. Kitaip tariant, LMS precedentas iliustruoja savotišką susidūrimą tarp hierarchiškai vadovauti mėgstančios valdžios ir pilietiniu aktyvumu grįstos iniciatyvos.
V. Dumbliauskas teigia, kad ne tiek medikų susidūrimas su Premjeru, kiek tai, kad LMS demonstruoja savotišką pilietinės visuomenės pagyvėjimo momentą, turėtų būti šio įvykio aiškinimo epicentre. Anot jo, medikai rodo puikų pavyzdį, kaip vakarietiškomis priemonėmis ir praktikomis daryti spaudimą valdžiai. Kitaip tariant, LMS precedentas atskleidžia, kad iki tol pasyviomis buvusios Lietuvos visuomenės grupės mobilizuojasi ir suranda kelius demokratiškai veikti valdžios sprendimus.
Panašias visuomenės aktyvumo tendencijas pastebėjo ir R. Urbonaitė. Tačiau jas politologė įžvelgė kitame politinį ažiotažą sukėlusiame įvykyje – „valstiečių“ kovoje su alkoholiu.
Pasak R. Urbonaitės, griežta „valstiečių“ alkoholio politika ne tik lėmė augančias alkoholinių gėrimų kainas bei mažesnį jo prieinamumą, tačiau kartu parodė, kaip politiškai brangiai gali kainuoti politikų kategoriškumas ir nenoras įsiklausyti į kitą nuomonę.
Kita vertus, aptardami 2017 metus politologai pabrėžė, kad šiais metais įvykę politiniai skandalai ir krizės neigiamai paveikė visuomenės domėjimąsi politiką ir, apskritai, politikų vertinimą.
V. Dumbliausko nuomone, buvusios Seimo narės Gretos Kildišienės istorija aiškiai parodė, kad politiniai lyderiai į politiką gali „prastumti“ bet ką. Tuo tarpu Seimo pasyvumas, sprendžiant socialdemokratų darbo frakcijai priklausančio Artūro Skardžiaus viešųjų ir privačių interesų painiojimo bylą, rodo, kad politikai neturi didelio noro kontroliuoti siaurų verslo interesų dominavimą Seime.
Tokie skandalai, anot R. Urbonaitės, ne tik griauna politiko įvaizdį, bet ir prisideda prie to, kad aižėja partinė sistema bei susidaro terpė atsirasti naujiems gelbėtojams. Kitaip tariant per pastaruosius metus sustiprėjęs nusivylimas politinėmis partijomis ir politikais, artimiausioje ateityje tik dar labiau turėtų stiprinti rinkėjų „šokinėjimą“ nuo vienos partijos prie kitos. Pasekmes matysime artėjant Savivaldos ir Prezidento rinkimams.
Gyvulių ūkyje Kiaulių taryba nusprendė patobulinti arklį, įtaigos, įmantrios kodų ir užraktų sistemos dėka, taip pat ir ir bauginimų keliu bandant atjunkyti jį nuo įpročio po sunkių dienos darbų ištiesus milžiniškas kanopas gurkšnoti alų ir rūkyti pypkę.
Šernai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Kur jūs matėte, – klykė vienas nusprogęs peniukšlis, pasivadinęs Napoleonu, – kad darbiniai gyvuliai vartotų alkoholį?“
Kiaulių taryboje jau seniai buvo šnibždamasi, kad alkoholio vartojimas numuša darbo jėgos kuriamą pridėtinę vertę ir sumažina smegenų išplovimo efektyvumo koeficientą, taigi neva tokia nesankcionuota gyvulio saviraiška gali tapti pavojingu maišto dvasios katalizatoriumi.
Žinovai porino, kad gyvulizmo mokymo vienas iš svarbiausių punktų yra pasipriešinti visiems Žmogaus civilizaciniams išradimams, kurie silpnina valią plušėti nuo ryto iki gilaus vakaro, tvirkina gyvulio vaizduotę, išpurena dirvą priešgyniavimo dvasiai ir tokiu būdu šiuolaikinį gyvulį daro mažiau imlų kiaulių užmanymams.
Rudasis lokys. Vytauto Visocko (slaptai.lt) nuotr.
Žinia, didieji gyvulizmo ideologai buvo baigę zootechnikos mokslus ir jie žinojo, ką daro.
Vištoms buvo uždrausta lankyti nestacionarines lauko kavines, įpareigojus kudakuojančių bendruomenę temstant lipti ant laktų ir kaupti jėgas kitos dienos kiaušinio padėjimo akcijai.
Vištos gyvenimo prasmė yra matuojama padėtais kiaušiniais, o ne nueitais kilometrais į niekur. – skelbė vištakystės apologetikai.
Zebras. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Blogiausiai buvo senajam ožiui, kuris, nustojęs gerti ir rūkyti, staiga pradėjo smirdėti ožiu, – nieko daugiau.
Postmodernistiniais laikais išvestos alų duodančios karvės buvo uždraustos kaip kenksmingi rojaus galvijai.
Visur šniukštinėjančios žiurkės buvo paskelbtos gyvulių liaudies priešais. Apskritai buvo keliamas klausimas – ar žiurkės dar yra komunos dalis, ar tik informacinio užkrato nešiotojos? Kažkoks kiaulėnas, nekukliai pasivadinęs Gražuliu, reikalavo dabitos asilo, vadovavusio vietinei kiaurovizijai, galvos.
Kaimyninio miško urėdas bebras taip pat buvo paskelbtas liaudies priešu.
Mokytoja ožka buvo taip pat paskelbta liaudies prieše.
Stambieji mėsiniai veršiai taip pat buvo paskelbti liaudies priešais.
Universitetų beždžionės taip pat buvo paskelbtos liaudies priešėmis.
Bedarbiai valkatos balandžiai taip pat buvo paskelbti liaudies priešais.
Net viena kiaulė, priekabiavusi prie karvių, buvo paskelbta liaudies priešė.
Lietuvos spaudos puslapiuose – apie politikos įvykius per savaitę (2017 m. birželio 12-17 d.)
Seimo virtuvėlėje ir toliau kai kurie blynai panašūs į prisvilusius. Štai praeitą savaitę Seimo nariai panorėjo, kad jiems talkintų ne tik padėjėjai–sekretoriai, bet ir kur kas geriau mokami patarėjai. Ko gero, būrius bičiulių ir giminių patarėjais įdarbinę Seimo nariai susirūpino, kad be kvalifikuotos paramos negalės tinkamai atlikti pareigų, – spėjo „Lietuvos žinios“.
Politinės korupcijos pančiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tęsėsi manevrai kare dėl Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko posto: pasak „Lietuvos žinių“, Seimo valdančiųjų iniciatyva išplėsti asmenų, kurių pareigos nesuderinamos su VRK pirmininko ir narių pareigomis, sąrašą gali paspęsti spąstus į rinkimų prievaizdus pretenduojančiam konservatoriui Viliui Semeškai. Esą Druskininkų savivaldybės tarybos nariui, aktyviam kurorto opozicijos lyderiui gali iškilti dilema dėl karjeros. Pataisoje siūloma papildyti asmenų, kurių pareigos nesuderinamos su VRK pirmininko ir narių pareigomis, sąrašą. Pataisą priėmus, į VRK negalėtų pretenduoti savivaldybių tarybų nariai. Neoficialiai užsimenama, kad nuostata taikoma specialiai Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) pasirinktam kandidatui V. Semeškai, rašė dienraštis.
Įvyko naujienų ir „valstiečių“ kovoje su opozicija dėl Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininko posto. Netikėtas manevras – viltį šį postą gauti praradusi Dovilė Šakalienė nusprendė perbėgti pas liberalus. Pasak „Lietuvos ryto“, taip įvyko, kai Seimas nepritarė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderių sumanytai Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pertvarkai, kurios tikslas buvo pakeisti dabartinį jos vadovą konservatorių Mykolą Majauską. Vis dėlto dienraštis turi įtarimų, kad M. Majauską turėjo pakeisti ne D. Šakalienė, bet šioje komisijoje esantis Robertas Šarknickas arba Asta Kubilienė. Apmaudu.
Dar vienas daugiau graudus nei juokingas Seimo sumanymas: penki parlamentarai siūlo uždrausti mobiliaisiais šnekantiems ar net juos iš kišenės išsiėmusiems žmonėms žengti į pėsčiųjų perėją, jei telefonas neprijungtas prie laisvų rankų įrangos. Esą telefonas blaško pėsčiųjų dėmesį lygiai taip pat, kaip vairuotojų. Vienas iš pataisos rengėjų konservatorius Algis Strelčiūnas „Vakaro žinioms“ tvirtino, kad policijos pajėgų užteks ir pėsčiųjų kontroliavimui.
Alkoholis. Vis dar nerimo aistros dėl alkoholio įstatymo pataisų – „Vakaro žinios“ ir toliau prikišinėjo neteisingus Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis apie lietuvių išgeriamą alkoholio kiekį. Juos pataisius per metus vienas 15 metų ir vyresnis mūsų šalies gyventojas išgeria nebe 18,2 litro gryno alkoholio, o 16,3 litro. Paskelbta PSO statistika mūsų iš pirmosios gėrikų vietos neišstūmė, tačiau skaičiai vis tiek rodo, kad alkoholio suvartojimas Lietuvoje pastaruosius metus akivaizdžiai mažėja, teigė „Vakaro žinios“.
Labdara. Seimo Audito komitetas pateikė projektą, kuriam įsigaliojus nebeliktų labdaros ir paramos fondų su politikų pavardėmis, rašė „Vakaro žinios“. Tokie fondai yra politinė reklama už ne reklamai suaukotus pinigus, bei landa verslui neskaidriai remti įvairius veikėjus ir paskui reikalauti balsuoti taip, kaip reikia rėmėjams. Dienraščio teigimu, komiteto nariai ir neslėpė pataisas pasiūlę, kad nebevyktų, kas vyksta parlamentaro Gintaro Steponavičiaus labdaros fonde.
Kėvišiada. Radusi kaip, Kultūros ministrė Liana Ruokytė–Jonsson galų gale atleido iš pareigų ilgametį Nacionalinio operos ir baleto direktorių Gintautą Kėvišą. Tuo pasipiktino „Lietuvos rytas“, o „Vakaro žinios“ gana logiškai pasvarstė, kad ministrė jau ir nebeturėjo kur trauktis, nes situacija galų gale peraugo į įsižeidusios moters ir įsižeidusio vyro mūšį.
Vyriausybės žygiai. Mūsų vyriausybė visai ne prieš Europos Tarybos planą, kuriame siūloma ES mastu priimti sprendimą, kad keturis mėnesius kūdikiu turėtų rūpintis vienas iš tėvų, o kitus keturis priežiūrą privalomai turėtų perimti kitas, rašė „Vakaro žinios“. Tiesa, Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pripažino, kad tai būtų priverstinės abiejų tėvų vaiko priežiūros atostogos. Tarsi tos prievartos mūsuose būtų dar per mažai.
Ministerijos taško pinigus – kiekvienam viceministrui ir ministerijos kancleriui kas mėnesį suteikiama po daugiau nei 400 eurų nuosavo automobilio, naudojamo tarnybinėms reikmėms, išlaikymui neatsiskaitytinai. Gali būti, kad jie tuos pinigus įsideda į kišenę, spėjo „Vakaro žinios“. Dienraščio teigimu, kompensacijos mokamos už tarnybinio automobilio panaudojimo faktą, bet ne pagal realų transporto priemonės panaudojimą, todėl užtenka nors kartą automobilį panaudoti tarnybos reikmėms, ir jau galima kreiptis dėl kompensacijos.
Prezidentės pranešimas. Ar tikrai Prezidentė taip jau barė Seimą ir „valstiečius“? „Vakaro žinios“ pasiūlė atkreipti dėmesį į metinio pranešimo toną: nepiktą, labiau pamokantį, be konkrečių pavardžių. Tai juk gana palanku valdantiesiems – pasak dienraščio, jų veiduose baimė dingo, tik kvailoki pasiaiškinimai rodė, kad šio vis dar nesuprantą valdantys Lietuvą.
Sąjūdis. Nostalgiškame Dovilo Petkaus straisnyje, kurį spausdino „Vakaro žinios“, teigta: tada, kai pasibaigs Sąjūdis, baigsis ir Lietuvos egzistavimas. Nes Sąjūdis esąs būklė, kai mes atidėję savo vidinius vaidus ir pilvo gerovės klausimus, galime drąsiai pasakyti: kad ir kas nutiktų, visų pirma – Lietuva. Tačiau didelių vidinių pralaimėjimų jau yra ne vienas. Pirmiausia – kad nesugebėjome užauginti naujos patriotų kartos, o antra – kad oligarchinė sistema jau ketvirtį amžiaus sėkmingai laikosi: neleidžia nei įvesti progresinių mokesčių, nei kaip nors kitaip save apmokestinti.
Centukai. Vietoj to, kad apribotų atsiskaitymus grynaisiais pinigais, verčiau valdžia panaikintų smulkiausių nominalų centus, kaip kad jau beveik padarė olandai, suomiai, airiai, – svarstė „Vakaro žinios“. Bet greičiausiai politikų palaikymo sulaukia ne tai, kas žmonėms naudinga. Daug žmonių mėgsta taupyti grynaisiais, tad kam jiems drausti atsiskaityti sutaupytomis sumomis už vertingesnius pirkinius? „Vakaro žinios“ spėjo – tam, kad dalis pelno už sandorį atitektų bankams, kuriems politikai nuolat pataikauja. Matyt, yra priklausomi nuo jų – galbūt turi indėlių, tikisi paskolų lengvatinėmis sąlygomis ir pan.
Šeima. Tolerancija atidedama mažiausiai pusmečiui – „Lietuvos žinios“ paskelbė, kad ketinimai įteisinti vyro ir moters, taip pat homoseksualių asmenų partnerystę atidedami. Po pusės metų Seimo atmesto projekto autorės Liberalų sąjūdžio atstovės Viktorija Čmilytė–Nielsen ir Aušrinė Armonaitė galės jį teikti iš naujo. Pasak dienraščio, už partnerystę įteisinančias Civilinio kodekso pataisas vakar balsavo 29 parlamentarai, prieš buvo 59, susilaikė 20 politikų. Beje, Seimas net nesutiko, kad projektas būtų tobulinamas.
Siena. „Respublika“ pastebėjo, kad Lietuvos savo lėšomis pradėta stiprinti Europos Sąjungos išorinė siena – 2 m aukščio tvora su Rusijos Kaliningrado sritimi – mūsų valstybės biudžetui kainuos 3,6 mln. eurų. O kur kitų ES valstybių finansinis indėlis? – klausė „Respublika“. Negi Lietuva, būdama ES pasienio valstybe, tik savo pinigais turi užtikrinti ES išorinės sienos tvirtybę? Kadangi nelegalai į ES veržiasi ne Baltijos, bet Viduržemio jūra, vadinasi, ES pietinė siena vis dar kiaura. „Respublika svarstė, gal romioji Lietuva, norėdama įsiteikti ES vadovybei, galėtų kilniaširdiškai padovanoti 3,6 mln. eurų Graikijai ar Italijai.
Rolandas Paksas „Vakaro žiniose“ stebėjosi, kaip Europos Komisijos pirmininkui Žanui Klodui Junkeriui (Jean–Claude Juncker) ir jo komisarams į galvas šovė mintis, kad už kiekvieną nepriimtą pabėgėlį šalis turės sumokėti po 250 tūkst. eurų į Bendrijos iždą. Kodėl Europos Sąjungos vyriausiasis komisaras leidžia sau grasinamuoju tonu kalbėti apie suverenias valstybes? – klausė R. Paksas. Jo ironiškas pasiūlymas: gal Lietuva taip pat turėtų įvardinti sumas ir pateikti sąskaitas pagrindiniam globalistų štabui už šimtus tūkstančių emigravusių Tautos sūnų ir dukterų, kurie buvo priversti palikti savo Tėvynę dėl nedarbo, didžiulės pajamų nelygybės ir socialinės atskirties?
Ryšys. Galų gale Seime ir Vyriausybėje atsiras bent jau geresnis keitimasis informacija. „Lietuvos žinios“ rašė, kad parlamento valdyba paprašė Vyriausybės apsvarstyti galimybę skirti ministrų kabineto atstovą ryšiams su Seimu. Dienraštis primena, kad ankstesnių kadencijų metu savo patikėtinius į Seimą siųsdavo ir premjeras, ir prezidentas. Parlamento vadovų prašymas Vyriausybei skirti atstovą ryšiams su Seimu išgirstas: Premjeras Saulius Skvernelis dalyvauti Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, komitetų posėdžiuose, kituose svarbiuose pasitarimuose siųs vieną savo patarėjų.
Atostogos. Atostogų nuotaikos pasiekė ir politiką – „Lietuvos žinios“ pasidomėjo, kaip šią vasarą ruošiasi ilsėtis Parlamentinių partijų lyderiai. Kaip jau įprasta, dauguma didžiųjų partijų vadovų žada atostogauti rugpjūtį, kai šalies politinis gyvenimas apmiršta. Jie džiaugiasi galėsiantys daugiau laiko skirti šeimai, tačiau per atostogas visiškai atitrūkti nuo aktualijų neketina. Dienraštis priminė, kad trys partiniai lyderiai, Seimo nariai, oficialių atostogų iš tiesų neturi, todėl poilsį derina su darbais, o norėdami kuriam laikui išvykti už Lietuvos ribų, apie savo planus privalo informuoti Seimo valdybą.
Baltijos šalių sveikatos apsaugos ministrų susitikime aptarti Lietuvai, Latvijai ir Estijai svarbūs visuomenės sveikatos klausimai ir aptartas artimiausiu metu planuojamas pasirašyti memorandumas, kuriuo būtų įsipareigojama bendradarbiauti alkoholio bei tabako vartojimo mažinimo ir sveikos mitybos skatinimo klausimais.
Alkoholio kontrolės politika turėtų būti grindžiama prielaida, kad žalingas alkoholio vartojimas turi didesnę socialinę kainą nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, taip pat, kad sveikata ir žmonių gerovė yra svarbiau negu ekonominiai veiksniai. Todėl yra būtina gerinti visuomenės sveikatą, skatinti mokslinius tyrimus ir užkirsti kelią alkoholio ir tabako keliamam pavojui sveikatai.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, taip siekiama skatinti bendradarbiavimą Baltijos šalyse teikiant įvairių formų paramą, skatinti mokslinius tyrimus, dalintis patirtimi.
„Matome, kad visos trys Baltijos šalys patiria panašių problemų ir daugeliu atvejų renkasi panašius tų problemų sprendimus. Esame mažos valstybės, todėl parama yra labai svarbi, visi veikdami kryptingai galime pasiekti kur kas geresnių rezultatų“, – sako ministras A.Veryga.
Baltijos šalys vieningai sutaria dėl kovos su neteisėta tabako gaminių prekyba. Tai yra pasaulinė problema, kurios šalys negali išspręsti veikdamos po vieną. Planuojamame pasirašyti memorandume teigiama, kad neteisėta prekyba tabako gaminiais pirmiausia yra orientuota į ir taip pažeidžiamas žmonių grupes, pavyzdžiui, jaunimą. Taip pat mažai tikėtina, kad šie nelegalūs tabako gaminiai atitinka keliamus ES reikalavimus, produktų reglamentavimą. Pavyzdžiui, tokie gaminiai neturi įspėjamųjų ženklų ant pakelių, kurie yra privalomi ir labai svarbūs.
Tuo tarpu netinkama mityba gali būti daugelio lėtinių ligų priežastimi. Širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, diabetas, hipertenzija, antsvoris ir nutukimas – vienos sparčiausiai plintančių ligų, kurioms didžiulę įtaką daro nesaikingas riebalų, cukraus, druskos vartojimas ir naudingų maistinių medžiagų trūkumas. Todėl visos trys Baltijos šalys turėtų koordinuoti savo veiksmus vykdydamos ES bei PSO veiksmų planus dėl sveikos mitybos puoselėjimo ir maisto produktų gerinimo.
Turkijos oro kompanija, pavargusi nuo nedrausmingų keleivių, gali uždrausti gerti alkoholį būtent Rusijos reisuose, rašo Maksas Fischeris "The Washington Post" tinklaraštyje, remdamasis laikraščio "Izvestija" pranešimu.
Toks sprendimas gali būti priimtas dėl serijos atsitikimų dalyvaujant keleiviams iš Rusijos, kurie piktnaudžiavo alkoholiu ir tapo nebekontroliuojami.
Vien tik pernai "Turkish Airlines" reisuose tarp Turkijos ir Rusijos 28-iais atvejais turėjo įsikišti policija.
Nobelio taikos premijos suteikimas Europos Sąjungai vokiškus portalus užtvindė publikacijų srautu – beveik trys milijonai straipsnių. Beveik tris milijonus staripsnių yra užfiksavęs „išmanusis“ intenetas. Daugiausia – kritiškai vertinančių tokį Nobelio komiteto sprendimą, vertinančių jį su pašaipa, pykčiu ir net pagieža.
Ypač daug komentarų susilaukė žinomo žurnalisto, rašytojo Henryko M. Broderio publikacijos. Jo straipsnis „ES nesprendžia problemų, ji pati yra problema“, paskelbtas laikraštyje „Die Welt“ 2012 m. gruodžio 20 d.
Manytume, kad Slaptai.lt skaitytojams bus įdomu susipažinti su vieno talentingiausių Europos publicistų tikrai ne optimistinėmis mintimis apie Europos dabartį ir ateitį.
Tai labai palietė mane ir, būdamas arti jo viso gydymo metu, vis užduodavau sau klausimą – kodėl? Ne kaip išgydyti šią ligą, bet KODĖL šia liga žmonija serga?
Atsakymo į šį klausimą paieškos keitė daugelį mano jau nusistovėjusių požiūrių. Supratau keletą labai svarbių dalykų.
