Andrejus Babišas. EPA-ELTA nuotr.
Praha, sausio 14 d. (dpa-ELTA). Čekijos prezidento rinkimuose pirmauja buvęs šalies ministras pirmininkas Andrejus Babišas.
Tiesa, pirmajame rinkimų rate jam nepavyko surinkti reikalingos 50 proc. balsų daugumos. Todėl po dviejų savaičių bus surengtas antrasis ratas, kuriame A. Babišas susirungs su buvusiu NATO generolu Petru Pavelu.
Čekijos sostinė Praha. EPA – ELTA nuotr.
Suskaičiavus balsavimo biuletenius trijuose ketvirtadaliuose rinkimų apylinkių, A. Babišas gavo 37 proc. balsų, o P. Pavelas – 33,4 proc. Ekonomikos profesorė Danušė Nerudova su 13,8 proc. balsų liko trečia.
Ir A. Babišas, ir P. Pavelas laikomi labiau provakarietiškais nei kadenciją baigiantis Milošas Zemanas, kuris pasisakė už glaudesnius santykius su Kinija, o prieš karą Ukrainoje – ir su Rusija.
Tačiau tarp pagrindinių kandidatų A. Babišas yra paramos Ukrainai stabdys. Jis pasisako už taikos derybas ir atmeta tolesnį ginklų tiekimą.
P. Pavelas tuo tarpu yra už karinę paramą Rusijos užpultai šaliai.
Tuomet apokalipsės raitelė Armonikaitė išjojo ant didžiojo laisvės permainų kelio!
Pensininkų dominuojamame daugiabutyje su prisuktu dėl taupumo šildymu visiškai sustiręs rašytojas Pickus dienoraštyje užrašė: „Pirmaisiais metais po pasaulio pabaigos užstojęs ruduo buvo neįtikėtinai bjaurus, niūrus ir drėgnas“.
X
Išmanioji Ingrida tikriausiai ne be pagrindo tvirtino, kad didžiausia jos yda yra nesugebėjimas suvaldyti greitakalbės, kai neva viską ji išpyškina nedarydama pauzių vienu ypu.
Ką išmanioji Ingrida, lyginama su gražiąja Elena, mums galėtų savo greitakalbe paporinti apie tai, kas gaunasi, kai į vieną vietą yra suvedamos trys liberalų kariaunos, vadovaujamos moterų, taigi netikėtai įsivyravus štai tokio tipo triummoteratui? Tai yra trys krizės viename ar trys sekančios viena po kitos, besireiškiančios autonominiu režimu pavieniui?
Kraupiai sustiręs rašytojas Pickus užšifruotu pavidalu savo užrašuose pasižymėjo, kad iš to galiausiai gaunasi visiškas „zėpi“. Šio žodžio paslapties antspaudą nesunkiai bus galima nudaužti, ištariant jį greitakalbe ir pakankamai garsiai, geriausiai būtų – viešoje vietoje.
X
Kai pensininkų daugiabutyje kažkoks vaiduoklis trumpam įjungdavo šildymą, dėkingas rašytoja Pickus neprašomas pagalvodavo apie tai, kad ir Ramūnas Karbauskis turėtų šansą laimėti rinkimus, jeigu tik išdrįstų pakviesti už žalmargius valstiečius masiškai prabalsuoti visus savo talpiose spintose dūlančius skeletus su kailiniais apsigobusia Kildišiene priešakyje.
X
Nustėręs rašytojas Pickus sudėliojo dar ir tokį neatremiamą silogizmą: jeigu šiuose rinkimuose į valdžią besiveržiančios partijos seksualinius individų įnorius jau traktuoja kaip žmogaus teises, o man, pasenėjusiam rašytojui Pickui, visiškai nesišypso jaunoji kaimynė iš 5-ojo aukšto, tai galiausiai reiškia, kad esu bjauriai diskriminuojamas dėl amžiaus arba profesinio neįgalumo.
Žinia, tokiu atveju visiems vienodai turėtų priklausyti kompensacija, pirmenybę teikiant žalos atstatymui natūra. O gal Lietuvoje žmonėmis jau yra laikomi tik homoseksualai?.. Ką galop tokiu atveju reikštų žodžiai: Homo homini amicus est?..
Vytautas Bakas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kandidatui į prezidentus Sauliui Skverneliui pripažinus pralaimėjimą, rinkimų štabo vadovas Vytautas Bakas nemano, kad rinkimų rezultatai rodo pralaimėjimą. Esą premjeras surinko daugiau balsų nei per 2016-ųjų Seimo rinkimus.
„Aš dar norėčiau palaukti galutinių rezultatų, bet apskritai žiūrint, tai S. Skvernelis surinko daugiau balsų nei per praėjusius rinkimus. Nemanau, kad tai yra pralaimėjimas“.
Jo teigimu, nors tikslas buvo patekti į antrą turą, jo komanda nuo šios patirties sustiprėjo, o politika yra ilgalaikis procesas.
„Politika nesibaigia prezidento rinkimais. Jei politikas po jų išėjo sustiprėjęs, surinkęs net daugiau balsų nei kada partija buvo savo populiarumo pike, tai sutikite, jam, kaip politikui, yra žingsnis į priekį“, – teigė V. Bakas.
Po dviejų savaičių vyksiančiame antrajame Prezidento rinkimų ture dėl šalies vadovo posto varžysis daugiausia balsų per pirmąjį rinkimų turą surinkę kandidatai – Gitanas Nausėda, pelnęs 31,23 proc. rinkėjų balsų ir Ingrida Šimonytė, gavusi 27,51 proc. balsų.
Saulius Skvernelis yra trečiasis, pelnęs 22,02 proc. palaikymo. Tai rodo rinkimų rezultatai, gauti ne iš visų, o iš 1680 rinkimų apylinkių.
Už Vytenį Povilą Andriukaitį balsavo – 5,05 proc. rinkėjų. Už Arvydą Juozaitį, preliminariais duomenimis, pasisakė 4,71 proc. rinkėjų, už Valdemarą Tomaševskį – 4,37 proc.
Mažiausiai rinkėjų simpatijų sulaukė Valentinas Mazuronis, už kurį balsavo 0,73 proc. rinkėjų. 0,87 proc. rinkėjų balsų pelnė Naglis Puteikis. Mindaugas Puidokas, preliminariais duomenimis, yra trečias nuo galo, už jį balsavo 2,80 proc. rinkėjų.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, kartu su išankstinio balsavimo metu atėjusiais rinkėjais, rinkimuose balsavo 56,75 proc. rinkėjų.
Antrasis Prezidento rinkimų turas planuojamas šių metų gegužės 26 d,. kartu su Europos Parlamento rinkimais.
Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas į Respublikos Prezidentus, surinkęs daugiau balsų.
Galutinius rinkimų rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus, VRK turėtų patvirtinti ne vėliau kaip per 7 dienas po rinkimų, o referendumų rezultatus per 4 dienas po įvykusių referendumų.
Į antrąjį Prezidento rinkimų turą patekęs ekonomistas Gitanas Nausėda gerokai po vidurnakčio pareiškė, kad kai kurių partijų bandymai kišti koją rodo, kad jis yra nepriklausomas kandidatas.
„Esu nepriklausomas kandidatas. Man atrodo, tai deklaruota nuo pat pradžių. Kai kurių partijų sutartinės pastangos pašaudyti mums į kojas tiktai byloja, kad esu nepriklausomas kandidatas, kurio prisibijo tiek viena, tiek kita partija“, – kalbėjo G. Nausėda.
Paklaustas, kaip spręstų tikėtiną politinę krizę, jei iš pareigų atsistatydintų Prezidento rinkimus pralaimėjęs premjeras Saulius Skvernelis, G. Nausėda sakė, kad alternatyvų yra daug.
„Neatmesčiau tos alternatyvos, kad viskas bus taip, kaip buvę, jei susiklostytų palankiai Europos Parlamento rinkimai šiai partijai. Galima ta pati valdančioji koalicija su kitu premjeru, galima mažumos Vyriausybė. Mažiausiai tikėtina, bet neatmestina galimybė, yra išankstiniai Seimo rinkimai“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jis sakė sulaukęs sveikinimų iš kandidatų Sauliaus Skvernelio, Vytenio Povilo Andriukaičio, Mindaugo Puidoko. Kalbėdamas apie gautą paramą iš politikų, G. Nausėda sakė, kad šiuo metu ne ji yra svarbiausia.
„Šiuo metu mums daug svarbiau Lietuvos žmonių parama nei partijos parama, nes žmonės, rinkdamiesi net ir tam tikras partijas, kituose, tai yra prezidento rinkimuose, renkasi nebūtinai tų partijų kandidatus“, – sakė G. Nausėda.
Preliminariais duomenimis, ekonomistas Gitanas Nausėda pirmajame prezidento rinkimų ture surinko 31,18 proc. rinkėjų balsų, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė – 27,16 proc., ministras pirmininkas S. Skvernelis – 22,26 proc. rinkėjų balsų.
Šiandien Slaptai.lt svečias – politikos apžvalgininkasVirgis Valentinavičius.
Dėmesio centre – Lietuvos prezidento rinkimai.
Kuo jie ypatingi? Kaip derėtų vertinti rinkiminę kampaniją? Kaip susiklostys antrasis turas? Kokie priekaištai buvo dažniausiai keliami Prezidentei Daliai Grybauskaitei ir kokių priekaištų susilaukė jos opoentai?
Politikos apžvalgininkas V.Valentinavičius vertina tiek Dalios Grybauskaitės, tiek Zigmo Balčyčio privalumus ir trūkumus.
Politikos apžvalgininką Virgį Valentinavičių kalbina Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas (pokalbio trukmė – 22 minutės).
Lietuva vėl gali tapti ES skambiausioji styga. Panašiai, kaip su laukinių referendumu dėl žemės nepardavimo doriems europiečiams, pamilusiems Lietuvą. Taigi, II ture išrinksime prezidentą. Nepartinę Dalią Grybauskaitę arba partinį Zigmantą Balčytį.
Esminis skirtumas tarp kandidatų – ilgametė partinė Z. Balčyčio priklausomybė nuo visų Mykolo Brazausko machinacijų sau ir draugeliams, "Draugysčių", "Alitų" ir t.t., ir visiška Grybauskaitės nepriklausomybė nuo klanų ir oligarchų.
Kai dėl D. Grybauskaitės, tai čia viskas aišku. Laimėjusi ji tiesiog toliau eis savo pareigas. O štai laimėjus Z. Balčyčiui ne viskas taip paprasta.
Praėjus pirmajam Seimo rinkimų turui Darbo partija, socialdemokratai bei partija „Tvarka ir teisingumas“ suskubo pareikšti ketinančios formuoti valdančiąją daugumą. Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Rolandas Paksas pasibaigus pirmajai rinkimų dienai teigė, kad „tvarkiečiai“, Darbo partija ir socialdemokratai jau prieš rinkimus yra aptarę, kurias ministerijas norėtų pasidalinti.
R. Paksas taip pat neatmetė galimybės, kad prie trijų partijų koalicijos galėtų prisijungti Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) arba Liberalų sąjūdis. Apie liberalų dalyvavimą būsimojoje kairiųjų koalicijoje kalbėjo ir V. Uspaskichas, teigęs, kad naują valdančiąją koaliciją gali sudaryti ir daugiau negu trys partijos, o jis pats asmeniškai labiausiai norėtų, kad joje būtų Liberalų sąjūdis.
