Šnipnėjimo paslaptys. Espionagehistoryarchive.com
Seimas tęs įstatymo pataisų svarstymą, kuriomis būtų keičiamas Baudžiamojo kodekso straipsnis, detalizuojantis teisines prezidento galimybes suteikti malonę dėl šnipinėjimo nuteistiems asmenims.
Pataisų iniciatorius, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas teigia, kad pataisų reglamentavimas ne tik suteiks skaidrumo ir viešumo, bet ir detalizuos galimybę teisiniu keliu sugrąžinti užsienyje esančius lietuvius, nuteistus už šnipinėjimą.
Taip pat dar vienas iš projekto tikslų – šnipų apsikeitimo su kita valstybe galimybės sudarymas.
Visgi ne visi Seimo nariai su tokia iniciatyva sutinka. Anot konservatoriaus Arvydo Anušausko, tokios įstatymo pataisos perteklinės ir gali pakenkti Lietuvos žvalgybai. Pasak A. Anušausko, nė viena pasaulio valstybė nepripažįsta, kad užsienyje sulaikytas jos pilietis iš tikrųjų dirbo žvalgyboje.
„1. Projektas neatsižvelgia į tai, kad bet kurioje valstybėje nuteisti agentai gali būti apkaltinti ne tik „už šnipinėjimą“. 2. Apkaltinti „šnipinėjimu“, pvz., Rusijoje, nebūtinai gali būti tikri agentai. Gali būti tik „atpirkimo ožiai“ mainams. 3. Prezidento diskrecija teikti malonę neturi būti apribota. 4. Reiktų numatyti galimybę apsikeisti ir „nepiliečiais“, – feisbuko paskyroje rašė A. Anušauskas.
Arvydas Anušauskas. Vytauto Vsocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Rusijos URM sako, kad nieko nežino apie šnipų apsikeitimą, o pas mus norima įtvirtinti įstatymu, kad bet kuris nuteistas Rusijoje už šnipinėjimą yra tikras Lietuvos žvalgybos agentas. Tikras nesusipratimas. Tokio įstatymo nereikia, o mainai įmanomi ir be jo“, – rašė A. Anušauskas.
Anot parlamentaro Vytauto Bako, pataisos yra perteklinės. V. Bakas pabrėžia, kad jau dabar prezidentas gali be jokių ribojimų ar papildomų įstatymų suteikti malonę bet kuriam Lietuvos nuteistajam.
„Prezidentas jau dabar gali be jokių ribojimų ar papildomų įstatymų suteikti malonę bet kuriam Lietuvos nuteistajam, įskaitant ir tuos, kurie nuteisti už šnipinėjimą mūsų šalyje. Tą teisę prezidentui laiduoja Konstitucijos 84 str. 1 d. 23 p. (pagal jį prezidentas suteikia malonę nuteistiesiems) ir Baudžiamojo kodekso 79 str. (pagal jį prezidentas nustato malonės suteikimo tvarką). Pagal Konstituciją, Seimas ar kas kitas negali riboti šios išskirtinės prezidento teisės. Jei reikia suteikti pagalbą Lietuvos piliečiui, tai reikia nebijoti ir ją tiesiog suteikti, o ne vilkinti procesą registruojant perteklinius įstatymų projektus ir kuriant perteklines biurokratines procedūras“, – savo feisbuko paskyroje teigia V. Bakas.
Teikiamo projekto siūlymu, nuteistasis gali būti atleistas nuo visos ar dalies bausmės atlikimo, jeigu prezidentas patenkina jo malonės prašymą.
Vytautas Bakas. Slaptai.lt nuotr.
Taip pat siūloma nustatyti, kad malonė galėtų būti taikoma asmenims, nuteistiems už Baudžiamojo kodekso 119 straipsnyje įtvirtintos veikos padarymą, siekiant, susitarus su atitinkama užsienio valstybe, sugrąžinti į Lietuvos Respubliką toje užsienio valstybėje esantį (-ius) Lietuvos Respublikos pilietį (-ius), prieš kurį (-iuos) dėl to, kad jis (jie) veikė Lietuvos valstybės interesais, siekdamas (-i) prisidėti prie nacionalinio saugumo užtikrinimo, toje užsienio valstybėje vykdomas baudžiamasis persekiojimas.
Kaip Kremlius, pasitelkdamas į pagalbą Baltijos šalių verslininkus, puoselėja geopolitinę ekspansiją į Lietuvą, Latviją ir Estiją? Ar Baltijos šalių žvalgyba pajėgi išsiaiškinti visus niuansus ir aplinkybes? Ar Baltijos šalių valdžia turi užtektinai politinės valios priešintis tokiai invazijai?
Po Mariaus Laurinavičiaus (Vilniaus politikos analizės institutas) naujausiojo tyrimo pristatymo buvo surengta diskusija, kurioje be paties M.Laurinavičiaus dalyvavo Seimo NSGK komiteto pirmininkas Vytautas Bakas ir Seimo NSGK narys Arvydas Anušauskas. Skelbiame 4-ąją, paskutiniąją, dalį.
Seimo narys, Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko pavaduotojas Arvydas Anušauskas siūlo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai išsiaiškinti situaciją dėl kriminalinės žvalgybos metodų taikymo ar galimo piktnaudžiavimo jais Kalėjimų departamento imuniteto tarnyboje.
Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo narys A. Anušauskas taip pat kreipsis į teisingumo ministrą Elviną Jankevičių ir į Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorių, siūlydamas įvertinti viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie situaciją Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, kurią paviešino Apsaugos ir priežiūros skyriuje prižiūrėtoja dirbanti Laura Kalinauskaitė.
„Susirūpinimą kelia eilinių pareigūnų vardijami faktai, verta į šią situaciją pažiūrėti rimtai ir išsamiai“, – mano A. Anušauskas, reaguodamas į delfi.lt publikaciją „Kalinių prižiūrėtoja prabilo apie šokiruojančią patirtį Lukiškėse: „operai“ liepė užmegzti romaną su garsiais nusikaltėliais“.
Kaip ELTA jau skelbė, teisingumo ministras Elvinas Jankevičius teigia, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnės L. Kalinauskaitės viešai paskelbta informacija paaiškės baigus ikiteisminį tyrimą.
Kalėjimų departamentas dar praėjusią savaitę pradėjo ikiteisminį tyrimą, kurį kontroliuoja prokuratūra. Taip pat bus inicijuoti ir tarnybiniai patikrinimai, kuriuose dalyvaus ir Teisingumo ministerijos atstovai.
Portalas delfi.lt ketvirtadienį rašė, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prižiūrėtoja L. Kalinauskaitė sako, kad jaučia spaudimą išeiti iš darbo, nes nesutiko užmegzti neformalių santykių su nuteistaisiais.
Štai ir ne tik kalendorinės, bet ir tikrosios žiemos pranašas – lengvas sniegutis. Jis nubalina stogus ir žemę, po baltu nuometu paslepia purvą ir šiukšles, atšviežina jausmus ir atgaivina viltis, kad apsivalysime, vėl viskas bus gerai, kad judėsime į priekį. Juk netrukus ir diena pradės ilgėti…
Dar prieš kelis dešimtmečius į Lietuvą atkeliaudavo štai tokios žiemos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
O vis tik – keletas miestiečio lapkritinių pabambėjimų. Šįkart jų tik du.
I pabambėjimas
Lapkritis baigėsi mokytojų sukilimu. Dešimtys jų okupavo ŠMM rūmus, protestuodami prieš netikusią švietimo reformą ir „trijų krepšelių“ idėją, kuri netenkina pedagogų.
Miegmaišiai, picos, uždaryti tualetai, grasinimai policija, nuovargis ir kantrybė. Atėjo savaitgalis. Būrelis mokytojų nesitraukia. Ministrė ir ministerijos klerkai poilsiauja ir ramiai geria rytinę kavą: juk savaitgalis…
Taigi, jėgos nelygios. Šalyje streikuoja 73 ugdymo įstaigos – apie 3 proc. visų bendrojo lavinimo mokyklų, iš viso apie 1600 pedagogų iš visų 45 tūkst. dirbančių. Trys savaitės nemokomi mokiniai, o jų maždaug 16 tūkstančių. Netrukus kalėdinės atostogos. Nuo gruodžio 22 iki sausio 2-os, o gal dar ilgiau, valstybės įstaigų klerkai ir mokiniai išeis šventinių atostogų. Darbas apmirs ne tik ŠMM, bet ir Seime bei Vyriausybėje. Protesto ateitis miglota.
Abiejų šalių derybininkai kaltina vieni kitus nepagrįstomis ambicijomis ir reikalavimais. Vieniems netinka rugsėjį įvestas etatinis mokytojų apmokėjimo modelis, kiti gi tvirtina, kad protestuotojų reikalavimai pernelyg išpūsti ir nerealūs. Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos vadovas Andrius Navickas reikalauja padidinti mokytojų atlyginimus penktadaliu, ministrė Jurgita Petrauskienė atkerta, kad iš karto daugiau kaip 200 mln. eurų sumos biudžete neįmanoma rasti, ją galima numatyti tik kitų metų biudžete, kuris bus tvirtinamas Seime tik prieš šv. Kalėdas. Vadinasi, teigia ŠMM vadovai, mokytojų atlyginimų pakėlimas nukeliamas iki 2020 m.
Prie Seimo – mokytojų protesto akcija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tai netenkina mokytojų. Nesusikalbėjimas tęsiasi. Visa bėda, kad streikuojantys mokytojai neturi didelės paramos visuomenėje. Daugeliui žmonių apskritai neaiški reformos esmė ir kodėl ji suvedama į mokytojų atlyginimų didinimą. Nedirbantiems šioje srityje nesuprantama mokytojų apmokėjimo („trijų krepšelių“) esmė. Kai veidaknygėje to paklausiau žinomo filosofo, rašytojo ir edukologo Liutauro Degėsio, jis pasiūlė atskirti reformą ir apmokėjimą. „Su „reforma” etatinis atlyginimas neturi nieko bendro. Tai buvo nevykęs, techniškai neapskaičiuotas bandymas imituoti mokytojų atlyginimų kėlimą… manau, kad daug efektyviau būtų buvę – nesupriešinant mokytojų, kai vieniems prideda, kitiems atima – visiems įvesti etato normą, standartą – pavyzdžiui, 18 pamokų – etatas, ir sumažinti mokinių skaičių klasėje – automatiškai atsirastų daugiau klasių, daugiau darbo vietų, daugiau etatų, ir mokytojai galėtų uždirbti daugiau. Ir problema paprasta – pinigų net nereikėtų daugiau, reikėtų tik nebandyti taupyti švietimo sąskaita, nes tikrai neaišku, kur švietimo pinigai. Nes: jeigu švietimui skiriama 2 procentai nuo BVP, o BVP padidėjo, o mokyklų skaičius sumažėjo, tai likusioms mokykloms turėjo likti daugiau. Klausimas: kur pinigai?“, – svarstė garsus edukologas (atsiprašau, kad šį jo pasažą be leidimo kopijuoju iš viešosios žiniasklaidos).
Tad iš tiesų: kur pinigai?
Tarp pedagogų irgi nėra visiško sutarimo. Pagaliau įsikišo ir Prezidentė. Penktadienį ji pareiškė: „Kaktomuša tarp Vyriausybės ir švietimo profesinių sąjungų užsitęsė per ilgai, o padėtis tampa nekontroliuojama. Vyriausybė kartu su profesinėmis sąjungomis turi užtikrini, kad moksleiviai kuo greičiau galėtų grįžti į klases, – sakė šalies vadovė. – Tokiomis aplinkybėmis tolesnis ministrės darbas kelia abejonių“, – pridūrė ji.
Iš tiesų, pertvarkos švietimo sistemoje, atrodo, ne pagal liaunus ministrės pečius. Tačiau ji nuduoda nesuprantanti Prezidentės užuominos ir nemano, kad reikia trauktis. O čia – savaitgaliai, šventės, atostogos… Laikymasis įsikibus ministrės kėdės, nesuprantama baimė bendrauti su streikuojančiais, nenoras įtikinti Premjerą, kad tam tikras nuolaidas daryti būtina, – štai tos asmeninės politikės ir „profesionalės“ ambicijos, kurios trukdo „minkštųjų“ derybų su protestuotojais eigai.
Beje, ar S. Skvernelis ir Seimo švietimo ir mokslo komiteto nariai, ypač jos pirmininkas E. Jovaiša, o gal ir pats parlamento vadovas gali užsukti į apgultą ministeriją? Klausimas daugiau negu retorinis.
II pabumbėjimas
Ar jūsų niekada neaplankė toks palyginimas: kaip siejasi Adolfo Ramanausko – Vanago tragedija su lapkričio 25 d. įvykdyta nauja Rusijos agresija Kerčės sąsiauryje? Lyg ir jokio ryšio…
A. Ramanauskas-Vanagas pripažintas Lietuvos valstybės vadovu. Eltos nuotr.
Kai perskaičiau mėnesio pabaigoje plačiai pristatytą istoriko Arvydo Anušausko knygą „Aš esu Vanagas“, pirmas buvo ne gedėjimo, gailesčio ir užuojautos aukai ir artimiesiems jausmas, bet įkyri mintis, kad sovietiniai paniekos, prievartos ir kitos tautos pavergimo metodai gajūs ir šiandien.
Koks nepaprastai platus buvo pokarinio meto sovietinių struktūrų parengtas kiekvieno Lietuvos žmogaus sekimo ir žeminimo tinklas! NKVD ir KGB nesitaikstė su priemonėmis, ištekliais ir būdais. Nei sekamojo amžius, nei lytis, nei padėtis visuomenėje A. Sniečkaus bendrams nebuvo kliūtis. Net partizanų vado dukrelei, kelerių metų Auksutei („дочь бандглаваря Раманаускаса Ауксуте“ – užrašas po mažametės nuotrauka) buvo sudaryta byla.
Sučiupti A. Ramanauską – Vanagą N. Dušanskio vadovaujami smogikai parengė begalę planų, sukūrė neįtikėtinai platų agentų tinklą, ir partizanas vienoj vietoj suklupo: artimiausias jo bičiulis, klasės draugas nuo 1941 m., užsimaskavęs KGB agentas A. Urbonas jį išdavė, ir atsargumą praradęs kovotojas 1956 m. spalio 12 d. buvo suimtas bei išvežtas į KGB įgaliotinio Kaune P. Raslano kabinetą…
Pastebėjote: A. Ramanauskas – Vanagas buvo sekamas ir sučiuptas beveik vien lietuvių ir jų pagalbininkų pastangomis. Rusiškų pavardžių A. Anušausko tyrime kur kas mažiau. Tad ar verta stebėtis, kad nemažam būriui tautiečių iki šiol kabinamos žydšaudžių etiketės…
Rusija įkalino devynis Ukrainos jūreivius. EPA-ELTA nuotr.
Taigi, pokario atėjūnų panieka tautos vertybėms, laisvei ir kovai prieš okupantus atsispindi ir šiandienos įvykiuose. Pagal 2003 m. gruodį pasirašytą Ukrainos ir Rusijos sutartį „Dėl bendradarbiavimo naudojantis Azovo jūra ir Kerčės sąsiauriu“ bet kokie Ukrainos laivai – ir prekybiniai, ir kariniai – turi teisę plaukioti numatytose zonose. Po Krymo aneksijos niekas sutarties neanuliavo. Tai kodėl po 15 metų Rusijos karinė armada staiga apšaudo Ukrainos laivus, užblokuoja sąsiaurį ir sulaiko 21 ukrainiečių jūreivį? Dabar jie tardomi garsiojoje Lubiankoje ir „Matroskaja tyšina“, kur anais laikais NKVD kankinimų mašiną yra išgyvenęs ne vienas ukrainietis, rusas, lietuvis…
Klasta, panieka kitai tautai, laisvės ir apsisprendimo paniekinimas gyvas ir šiandien. Argi lietuvių tautos genocidas, ar tremtys ir kalėjimai, ar šiuolaikinė įžūli agresija prieš Ukrainą – ne to paties „kagėbistinio“ krūmo raudonos uogos? Mes niekur toli nenužengėm. Teroristinė valstybė peri savo vaikus ir jiems iškart į rankas įbruka peilį.
Žiniasklaidai paskelbus informaciją apie tai, kad „Jonavos grūdai“, įmonė, esanti nacionaliniam saugumui svarbių valstybės valdomų įmonių sąraše, yra galimai užvaldoma „Agrokoncerno“, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Arvydas Anušauskas artimiausiame NSGK posėdyje norėtų išgirsti žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio paaiškinimų.
Pasak A. Anušausko, šioje įmonėje yra laikomas valstybės grūdų rezervas, taip pat kitos maisto – cukraus, druskos – atsargos, kurių prireiktų kokios nors didelės nelaimės atveju, informacija apie tokį rezervą yra įslaptinta.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario A. Anušausko nuomone, „įmonė, esanti strateginių įmonių sąraše ir vykdanti svarbią valstybei užduotį – rezervų kaupimą ir saugojimą, turi atitikti aukštus skaidrumo reikalavimus. Viešųjų pirkimų reikalavimai yra vieni iš tokių, kurių, panašu, nėra paisoma. Įmonės valdyme turi būti stiprios valstybės pozicijos, bet ir to nėra. Jei „Agrokoncernas“ joje stiprina savo pozicijas, žemės ūkio ministras Giedrius Surplys turi aiškiai atsakyti, kur gimė planai privatizuoti įmonę, išbraukiant ją iš strateginių įmonių sąrašo“.
„Strateginės įmonės, kaip ir strateginės atsargos, turi būti neliečiamos“, – sako A. Anušauskas. Seimo nario nuomone, artimiausiame Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje žemės ūkio ministras turėtų atsakyti į keliamus klausimus.
Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos lyderis parlamentaras Gabrielius Landsbergis nelinkęs komentuoti paviešintos TS-LKD strategijos ateinantiems rinkimams, teigdamas, kad partija tokių planų neturi, ir tai yra, anot jo, „tiesos ir išmonės, ir fantazijos kažkoks mišinys“.
„Aš nieko nenoriu komentuoti, tai yra tiesiog juodraštiniai visokie dalykai, kurie nežinau iš kur atsirado, nežinau, kaip iškilo į viešumą, net neturiu ką komentuoti. Mūsų partijos tokių planų tikrai nėra. Tai yra tiesos ir išmonės, ir fantazijos kažkoks mišinys“, – antradienį žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis, teigdamas nesuprantąs, kaip jis atsirado spaudoje.
Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) foto
Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas sako, kad partijoje strategijos priiminėjamos viešai.
„Partijos tarybos posėdyje mes svarstome strateginius dokumentus. Strateginio dokumento mes kaip tokio neturime, jis visai kitokio pavidalo, visai kitokio turinio ir jis kol kas „nenutekėjo“, – žurnalistams sakė A. Anušauskas.
Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma irgi sako, kad neteko svarstyti tokio plano.
Seimo narys Jurgis Razma. Slaptai.lt nuotr.
„Gal kokie nors analitikai mums palankūs ir ką nors siūlo, bet mes svarstėme vakar kitą dokumentą, kuris absoliučiai nieko bendro neturi su tuo, visai kitas tekstas, jis kol kas „nenutekėjo“. Mes jį atvirai svarstysime partijos tarybos posėdyje, visuomenė žinos tikrus dalykus, ką mes svarstome ir planuojame“, – žurnalistams sakė J. Razma.
TS-LKD vidaus naudojimui skirtą dokumentą „Rekomenduojami Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politinės ir rinkiminės strategijos metmenys“ antradienį paviešino Delfi portalas.
Dokumente pažymima, kad TS-LKD turėtų remti kitų partijų atstovus Remigijų Šimašių ir Aušrinę Armonaitę, pradėti megzti ryšius su Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko partija. Taip pat siūloma aktyviai pabrėžti „valstiečių“ mokestinės reformos nelogiškumą ir nepakankamą paramą socialiai jautrioms grupėms.
Dokumente keliami penki strateginiai tikslai: laimėti rugsėjo 16-osios pakartotinius Seimo nario rinkimus Šakiuose, savivaldos, Europos Parlamento rinkimus, TS-LKD remiamo kandidato pergalė prezidento rinkimuose ir pirma vieta Seimo rinkimuose.
„VIA SMS Group“ vadovybė pasiruošusi bendradarbiauti su Lietuvos banku ir toliau teikti visą priežiūros institucijai reikalingą informaciją apie savo akcininkus ir veiklą pagal elektroninių mokėjimų įstaigos licenciją, išduotą Lietuvoje 2017 m. spalio mėn. UAB „VIA SMS Group“ dukterinei įmonei UAB „VIA Payments“. Ji taip pat atmeta bet kokius teiginius dėl nesąžiningos veiklos.
Reaguodama į naujausią paviešintą informaciją apie dukterinę įmonę UAB „FinnQ“, kuri buvo neseniai įregistruota Lietuvoje, „VIA SMS Group“ taip pat pabrėžia, kad pastaroji Lietuvoje neturi specializuotos bankininkystės licencijos, dėl jos nesikreipė ir nevykdo jokios veiklos.
Anksčiau šią savaitę Lietuvos konservatorių partijos narys ir Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas paragino valstybės institucijas įsitikinti, ar „VIA SMS Group“ veikla Lietuvoje atitinka visus nacionalinio saugumo reikalavimus.
Deniss Šerstjukovs, „VIA SMS Group“ valdybos narys, teigia, kad grupė bendradarbiaus teikdama visą reikiamą informaciją atsakingoms institucijomis, nepaisant to, kad grupės veikla bei akcininkai, investuojantys į Lietuvos finansų sektorių, jau buvo nuodugniai ištirti kompetentingų šalies institucijų. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija atliko ir pagrindinio grupės akcininko patikrinimą. Tokį vertinimą komisija atlieka remdamasi Lietuvos valstybės saugumo departamento, Užsienio reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento ir Generalinės prokuratūros pateikta informacija.
„Visuomet veikėme griežtai laikydamiesi skaidraus verslo modelio. Tai įrodo mūsų veikla. „VIA SMS Group“ savo obligacijas platina per „Nasdaq OMX Baltic“ biržą, kuriai reikia reguliariai teikti viešas finansines atskaitas. Taip pat pagal suteiktas licencijas vartojimo kredito paslaugų veiklą vykdome kitose Europos šalyse. Vertiname pasitikėjimu paremtus santykius su klientais ir priežiūros institucijomis, todėl esame nemaloniai nustebinti tokių tikrovės neatitinkančių pareiškimų Lietuvoje“, – sako Deniss Šerstjukovs, „VIA SMS Group“ valdybos narys.
„Mūsų verslo sėkmė pagrįsta skaidria verslo aplinka ir glaudžiu bendradarbiavimu su sektoriaus priežiūros institucijomis kiekvienoje rinkoje, kurioje teikiame savo paslaugas. Siekiame suteikti prieinamas ir saugias alternatyvias finansines paslaugas savo klientams, todėl vertindami savo reputaciją visuomet privalome atitikti mums keliamus reikalavimus“, – papildo D. Šerstjukovs.
„VIA SMS Group“ yra moderni finansinių technologijų bendrovė, kuri jau daugiau nei 9 metus teikia alternatyvias finansines paslaugas. „VIA SMS Group“ dukterinės įmonės veikia septyniose Europos šalyse, jose dirba daugiau nei 160 profesionalų visame pasaulyje. Bendrovę atstovauja daugiau nei dešimt skirtingų alternatyvių finansinių paslaugų ženklų. „VIA SMS Group“ savo obligacijas „Nasdaq OMX Baltic“ biržoje platina nuo 2014 m.
Informaciją pateikė: Simona Lucatniece, „VIA SMS Group“ komunikacijos ir rinkodaros vadovė
2017-ųjų sausio 13-oji diena. Minėjimas prie Lietuvos parlamento. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos politikai vienbalsiai sutaria, kad Rusijos iškelta baudžiamoji byla Lietuvos prokurorams ir teisėjams yra propagandinė Kremliaus akcija.
Sausio 13-osios minėjimas 2016-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vertindami šį Maskvos sprendimą, Seimo nariai svarsto apie naujas Kremliaus strategijas siekiant iškelti Rusijos suverenumą aukščiau kitų valstybių, ir pabrėžia, kad kalbėdami apie Sausio 13-ąją patys Lietuvos politikai turėtų būti atsargesni, kad netaptų Kremliaus propagandos įrankiais.
Konservatorė Rasa Juknevičienė pabrėžia, kad Lietuvos istorija, o ypač pokario partizanų pasipriešinimas bei Sausio 13-oji, yra datos, į kurias yra nusitaikiusi Kremliaus propagandos mašina.
„Partizanų kova pokaryje ir Sausio 13-oji – du istoriniai įvykiai, kurie jiems (Rusijai. – ELTA) yra labai svarbūs ir kuriuos jie visada stengiasi neigti, suteršti, supurvinti. Prieš kiekvieną Sausio 13-ąją matome pasirodančius istoriją iškraipančius straipsnius. Kremliui labai svarbu, kad Sausio -13-oji nebūtų Lietuvą vienijanti jėga “, – Eltai sakė R. Juknevičienė.
Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pasak jos, tokiu būdu Rusija siekia paneigti istoriją ir įdiegti kuo didesnį nusivylimą savo valstybe. Tačiau, samprotavo R. Juknevičienė, tokiomis priemonėmis Kremlius gali tik dar labiau mobilizuoti Lietuvos piliečius.
„Tokios atakos prie Sausio 13-ąją, ko gero, tik dar labiau sutelks didžiąją dalį lietuvių tautos. Manau, kad Kremlius daro labai didelę klaidą šitaip elgdamasis su lietuviais“, – aiškino R. Juknevičienė.
Kartu politikė ragino Sausio 13-ąją vykusių taikių žmonių žudynių ir bandymo dar kartą okupuoti Lietuvą nevadinti tiesiog „Sausio 13-osios įvykiais“. Anot jos, toks supaprastintas įvardinimas yra netinkamas ir įskiepytas Kremliaus propagandos.
„Kartais mūsų politikai nepagalvoję Sausio 13-ąją vykusią Sovietų Sąjungos agresiją prieš Lietuvą vadina sausio įvykiais. Tai atrodytų nekaltas dalykas. Bet tai yra informacinio karo prieš Lietuvą sudėtinė dalis. Vadinti agresiją prieš Lietuvą ir siekį okupuoti tiesiog įvykiais. Na, maždaug mašina susidūrė su kitu automobiliu. Tai čia aš labai siūlyčiau vengti mūsų politikams tokių dalykų, kurie yra paskleisti iš Kremliaus“, – apibendrino R. Juknevičienė.
Rasa Juknevičienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Pasak konservatoriaus Arvydo Anušausko, pastarasis Rusijos žingsnis yra ne teisinis, bet politinis veiksmas. Politikas pabrėžia, kad tokiais veiksmais Kremlius neigia kitos valstybės suverenumą. Anot A. Anušausko, kišdamasi į suverenios valstybės reikalus ir bandydama savo baudžiamąjį kodeksą išplėsti kitoms valstybėms, Rusija ieško naujų poveikio formų.
„Rusija ieško naujų formų, kaip ir šiuo atveju, iškelti Rusijos suverenumą virš kitos valstybės, šiuo atveju Lietuvos suverenios teisės vykdyti teisingumą savo šalyje pagal savo pačios priimtus įstatymus ir Konstituciją. Panašių precedentų būdavo ir anksčiau, bet niekada iki šiol nebuvo taip, kad dėl kažkokių veiksmų Lietuvos teritorijoje Rusija keltų bylą. To nebuvo, nors dėl daugelio dalykų jie būdavo nepatenkinti“, – kalbėjo politikas ir svarstė, kaip Rusija reaguotų, jei kitos valstybės pradėtų kelti klausimą dėl kokių nors veiksmų, kuriuos Kremlius vykdo savo teritorijoje.
Apibendrindamas Rusijos iškeltą bylą, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas ragina ignoruoti tokio pobūdžio Kremliaus pareiškimus.
„Čia yra politinis ir propagandinis dalykas. Rusija puikiai supranta, kad jokio pagrindo tam nėra, jie tiesiog bando sumenkinti Sausio 13-osios bylą. Dėl to ir kelia. Manyčiau, kad tiesiog nereikėtų į tai reaguoti“, – sakė G. Kirkilas ir akcentavo, kad tokie pareiškimai tiesiog rodo, jog Lietuvos ir Rusijos santykių būklė ne tik nėra gera, bet ir artimiausiu metu neturėtų keistis.
Seimo narys Artūras Skardžius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Andrius Kubilius, Arvydas Anušauskas ir Stasys Šedbaras siūlo nepritarti parlamentarui Artūrui Skardžiui palankioms apkaltos komisijos išvadoms, paviešinti tyrimo medžiagą ir pratęsti tyrimą.
„Seimo Apkaltos komisija, teigdama, kad Seimo nario A. Skardžiaus padaryti pažeidimai yra nevertinti kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, ir taip užkirsdama kelią Konstituciniam Teismui vertinti tokių pažeidimų santykį su Konstitucija, iš esmės padarė faktais ir tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis nepagrįstą politinį sprendimą, kuriuo buvo siekiama tiesiog nepagrįstai išteisinti Seimo narį A. Skardžių“, – sakoma trijų konservatorių Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotame pasiūlyme.
A. Kubilius, A. Anušauskas ir S. Šedbaras mano, kad tokiomis aplinkybėmis Seimas turėtų nepritarti apkaltos komisijos išvadai; priimti sprendimą paviešinti tyrimo metu gautus liudininkų parodymus, komisijos posėdžių stenogramas bei kitą jos sukauptą medžiagą; taip pat spręsti klausimą dėl tyrimo pratęsimo, sudarant naują objektyvią komisiją.
„Apkaltos komisijos išvada, kad nėra pagrindo apkaltai, nėra objektyvi, nes išvadoje nėra objektyviai atspindėtos esminės tyrimo metu tirtos versijos, nėra atspindėti esminiai liudijimai, kurie pagrindžia kai kurias versijas, taip pat yra padaryta nepagrįsta išvada, kad Seimo nario veiksmai, kuriais buvo pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimai, nėra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas“, – sako A. Anušauskas, A. Kubilius ir S. Šedbaras.
Jie taip pat siūlo pripažinti, kad specialioji tyrimo komisija „nepajėgė pateikti objektyvios išvados, todėl tyrimas turi būti pratęstas, sudarant naują specialiąją tyrimo komisiją“.
Kaip ELTA jau skelbė, Seimo sudaryta specialioji tyrimo komisija nemato pagrindo Seimo nario Artūro Skardžiaus apkaltai. „Komisija (….) daro išvadą, kad Seimo narių grupės teikime pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Artūrui Skardžiui pateikti kaltinimai yra nepagrįsti, todėl nėra pagrindo pradėti Seimo nario Artūro Skardžiaus apkaltos procesą Seime“, – sakoma komisijos išvadoje, kurią apkaltos komisijos pirmininkė Agnė Širinskienė įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate.
Konservatoriai Andrius Kubilius, Arvydas Anušauskas ir Stasys Šedbaras. ELTA nuotr.
Už ją balsavo 8 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 1 parlamentaras.
Komisija nemano, kad A. Skardžius galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.
„Teigti, kad Seimo narys A. Skardžius galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kai nedeklaravo savo asmeninių (šeiminių) interesų atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje, pateikė savo kandidatūrą ir veikė nuolatinio interesų konflikto sąlygomis Seimo Energetikos komisijoje ir Ekonomikos komitete, nėra pagrindo, nes, komisijos įsitikinimu, Seimo nario veikloje pasitaikantys pavieniai etikos pažeidimai, atsirandantys laiku nedeklaravus interesų, nevertintini kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, tad negali būti traktuojami kaip priesaikos sulaužymas, nes kitoks traktavimas pažeistų proporcingumo principą“, – sakoma komisijos išvadose.
Planuojama, kad jos bus pateiktos Seimui dar šią savaitę.
Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė siūlymui paskelbti visų – ir prisipažinusių, ir neprisipažinusių – buvusių KGB bendradarbių pavardes.
Už Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 55 Seimo nariai, prieš buvo 34, susilaikė 9 parlamentarai.
Prie šio klausimo svarstymo Seimas ketina sugrįžti rudens sesijoje. Projektą dar svarstys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos, Žmogaus teisių komitetai.
Seimo nariai konservatoriai tvirtino, kad buvusių KGB bendradarbių paviešinimas yra naudingas Kremliui. „Šiuo projektu suinteresuota Rusijos žvalgyba“, – mano ir Seimo narys Povilas Urbšys.
Tačiau NSGK narys konservatorius Arvydas Anušauskas bandė gesinti aistras, ramindamas, kad NSGK apsvarstys siūlomą projektą ir bus rastas kompromisinis sprendimas.
Jeigu Seimas pritartų Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos nario Zbignevo Jedinskio pateiktam įstatymo pataisų projektui, „užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos“ būtų išslaptinami nuo 2019 m. sausio 1 d.
Šiuo metu užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinti 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.
Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) foto
Parlamentinį tyrimą atliekančiame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) dirbantis Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas kaltina Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderį Ramūną Karbauskį atviru viešu spaudimu šiam laikinosios komisijos statusą turinčiam komitetui.
Taip jis Seimo TS-LKD frakcijos narių, dirbančių NSGK, vardu reagavo į R. Karbauskio trečiadienį paskelbtą komentarą, kuriame jis pažėrė kritikos konservatoriams, kaltino juos prorusiškumu ir pataikavimu Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, taip pat reiškė pretenzijas Prezidentei.
„Vis dėlto mums nepriimtinas viešas spaudimas, kurį daro Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis, tas žmogus, kuris padarė taip, kad nebūtų sukurta komisija dėl padėties žemės ūkyje, tas, kuris prekiavo ir tebeprekiauja trąšomis ar kažkokia žemės ūkio technika. Tuo tarpu tie pareiškimai, kurie dabar padaryti ir jo socialiniame tinkle, išviešinti interneto portaluose, mums susidaro toks įspūdis, kad taip mėginama paveikti mūsų partijos narius, metant jiems nepagrįstus kaltinimus, metant nepagrįstus kaltinimus ir partijai. Šiuo atveju, kadangi tyrimas nebaigtas, o išvados galbūt bus priimtos kitą savaitę, tai laikome atviru viešu spaudimu šios laikinosios komisijos nariams“, – trečiadienį žurnalistams pareiškė A. Anušauskas.
Jo vertinimu, tokie R. Karbauskio pareiškimai tai yra niekas kitas kaip tik „atviras spaudimas, siekiant galbūt pridengti savo paties interesus ir bendravimą su Putino oligarchais“.
Paklaustas, kokių žingsnių imsis, A. Anušauskas sakė, kad apsiribos šiuo politiniu pareiškimu.
Seimo narys Andrius Kubilius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
„Šiuo atveju aš padariau politinį pareiškimą. Palikime tai politinių pareiškimų žanrui“, – sakė jis.
Į A. Anušausko kalbą sureagavęs „valstietis“ Dainius Gaižauskas tvirtino, kad niekas nieko nebando apjuodinti, ir esą visas vaizdas bus aiškus po NSGK tyrimo išvadų, ir tai, matyt, konservatoriams kelia nerimą.
„Niekas nebando nieko apjuodinti, paprasčiausia aiškinamos aplinkybės, o visas vaizdas bus kaip ant delno, kaip ten atrodo Tėvynės sąjunga, o tai jiems kelia, ko gero, nerimą, nes blokavo mano klausimus ir tuo pačiu Gabrieliaus Landsbergio iškvietimą į NSGK“, – sakė D. Gaižauskas.
TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Anot jo, sprendimas nekviesti į kitą komiteto posėdį G. Landsbergio buvo priimtas kelių balsų persvara, buvo atsisakyta jį iškviesti, kad būtų „skaidru ir viskas būtų matoma“.
D. Gaižausko teigimu, yra klausimų, į kuriuos turėtų atsakyti G. Landsbergis, pavyzdžiui, „patikslinti aplinkybes dėl galimos įtakos Tėvynės sąjungai kaip partijai arba politiniams procesams iš tam tikro koncerno“.
Kaip ELTA jau skelbė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis apibendrino skandalą, kuris kilo paviešinus Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją.
R. Karbauskio kritikos epicentre atsidūrė konservatoriai ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Valstiečių“ lyderis reiškė pretenzijas konservatoriams Andriui Kubiliui dėl pavėluotų deklaruoti interesų, Rasai Juknevičienei – dėl to, kad jos brolis, pasak R. Karbauskio, galimai turi sąsajų su strateginėmis Rusijos įmonėmis.
„Valstiečių“ lyderis, kaip ne kartą jau yra daręs, kaltino konservatorius, kad šie vadovaujasi V. Putino politikos standartais.
„Deklaruojame, kad mums nepriimtina Putino politika, tačiau tarp konservatorių atsiranda tokių, kurie priima Putino malonę įvairiomis formomis. Tai moralu? Kritikuojame Baltarusijos vykdomą energetikos projektą, Astravo atominės statybas, bet tuo pačiu konservatorių lyderiai palaiko ryšius ir interesų deklaracijose, kaip kad A. Kubilius, slepia interesus versluose, susijusiuose su Baltarusijos administracija, ir padeda jai plėtoti kitus energetikos projektus – saulės energijos ir biodujų sektoriuje“, – rašė R. Karbauskis.
Pastaruoju metu lietuviškoje žiniasklaidoje iškeltos kelios, mano supratimu, dėmesio vertos temos. Pavyzdžiui, kolega Virginijus Savukynas svarstė, ar žurnalistas gali aprašyti su juo pačiu susijusius įvykius? V.Savukynas pateikė argumentų, kodėl žurnalistas ne tik gali, bet ir privalo viešinti negeroves, susijusias tiek su kitais asmenimis, tiek – su juo pačiu. Atvirai kalbant, man net nebuvo į galvą šovusi tokia dilema: gali ar negali. Aišku, kad gali. Ne tik gali, bet ir ir privalo. Tokiais atvejais asmeniškumų nereikėtų nei slėpti, nei vengti. Karti asmeniška žurnalisto patirtis dažnusyk straipsniui ar laidai priduoda solidumo, tikroviškumo. Juk žurnalistas giliausiai išmano būtent tai, ką yra patyręs savo kailiu. Niekaip nesuprantu, kam vengti temų, kurias pajėgus atidžiausiai išnarplioti? Žinoma, tokiais atvejais dažniausiai ir susilaukiama priekaištų, girdi, esi tendencingas. Bet kas čia keisto, jei susilauki tokio pobūdžio kritikos? Joks produktyviai, kryptingai dirbantis žurnalistas negali išvengti apkalbų, šmeižto, melo. Juk tokiam žurnalistui pakenkti siekia ir ideologiniai, ir finansiniai konkurentai. Būtų keista, jei būtų kitaip. Tad kam bijoti to, kas neišvengiama?
Lietuvos slaptųjų tarnybų padangėje nuskambėjo dar viena nerimą kelianti žinia. Pasirodo, pagrindinės mūsų slaptosios tarnybos vadovas Povilas Malakauskas yra užtektinai turtingas žmogus. O įtikinamų paaiškinimų, kokie aitvarai sunešė milijonus visą gyvenimą valstybės tarnyboje dirbusiam pareigūnui, – nėra. Neabejoju, jog VSD generalinis direktorius turi užtektinai dokumentų, teigiančių, esą turtai uždirbti sąžiningu būdu. Tačiau lietuviška patirtis byloja ką kitką: visą gyvenimą valstybės tarnyboje besidarbuojantis pareigūnas vargu ar gali susikrauti milijonus. O juk P.Malakauskas niekad nebuvo verslininkas. Paskutiniuosius keliolika metų jis darbavosi būtent valstybinėse institucijose, kurių pavadinimai – KAM, STT, VSD. Nejaugi šių slaptųjų bei specialiųjų tarnybų darbuotojų atlyginimai tokie dideli, jog įgalina susitaupyti vieną kitą milijoną?
Spalio 21 dieną laikraštis “XXI amžius” išleis dar vieną specializuoto priedo “SLAPTIEJI TAKAI” numerį. Šį kartą “Slaptuosiuose takuose” bus svarstoma, kaip galėjo atsitikti, kad visą gyvenimą valstybinėse institucijose pradirbę mūsų slaptųjų tarnybų pareigūnai sugebėjo užsidirbti gražaus pinigėlio. Pavyzdžiui, VSD generalinis direktorius Povilas Malakauskas, prieš tai dar dirbęs STT (Specialiųjų tyrimų tarnyboje – vadovu) bei KAM (Krašto apsaugos ministerijoje – viceministru). Netrukus pasirodysiančiame “Slaptųjų takų” numeryje taip pat bus klausiama, ar pagirtina padėtis, kai, sakykim, visas Lietuvos slaptąsias bei specialiąsias tarnybas kontroliuojantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas turi įsipareigojimų bankams. Juk mes puikiai žinome, kokios bėdos ištiko ne pagal kišenę gyvenusį CŽV agentą Oldridžą Eimsą. Gal šis palyginimas – ir nekorektiškas, tačiau žvalgybos specialistų skolos, kreditai bei bankiniai laidavimai turėtų rūpėti valstybėms, kurios nori išvengti išdavysčių, informacijos nutekėjimo bei dvigubų agentų įtakos.
Naujojo teismo nuosprendžio, kuris bus skelbiamas rugsėjo 25-ąją, sutuoktiniams Gatajevams leista laukti ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje. Tačiau čečėnus Gatajevus ginantys advokatai nedrįsta spėlioti, koks bus būtent rugsėjo 25-osios nuosprendis – griežtesnis ar ne. Pačiu blogiausiu atveju vaikų globos namus įkūrusiems Gatajevams gali būti ženkliai sugriežtintas ankstesnysis teismo sprendimas. O tai reiškia, kad jie už grotų bus priversti praleisti dar apie trejetą metų (10-ies mėnesių bausmę jie jau atliko). Čečėnus Gatajevus ginantys advokatai nesiima spėlioti, koks šį kartą bus teismo sprendimas – palankus ar išteisinantis. Prokurorė Nomeda Oškutytė siekė, kad Gatajevai būtų palikti įkalinimo vietoje iki pat rugsėjo 25-osios. Tačiau 2009-ųjų rugsėjo 9-ąją Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė nutarimą, jog naujojo teismo nuosprendžio sutuoktiniai turi laukti laisvėje, mat ankstesniojo teismo skirtą bausmę jie jau atlikę.
