Kur ieškoti tikrųjų neapykantos Gatajevams priežasčių?


Print

Naujojo teismo nuosprendžio, kuris bus skelbiamas rugsėjo 25-ąją, sutuoktiniams Gatajevams leista laukti ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje. Tačiau čečėnus Gatajevus ginantys advokatai nedrįsta spėlioti, koks bus būtent rugsėjo 25-osios nuosprendis – griežtesnis ar ne. Pačiu blogiausiu atveju vaikų globos namus įkūrusiems Gatajevams gali būti ženkliai sugriežtintas ankstesnysis teismo sprendimas. O tai reiškia, kad jie už grotų bus priversti praleisti dar apie trejetą metų (10-ies mėnesių bausmę jie jau atliko). Čečėnus Gatajevus ginantys advokatai nesiima spėlioti, koks šį kartą bus teismo sprendimas – palankus ar išteisinantis. Prokurorė Nomeda Oškutytė siekė, kad Gatajevai būtų palikti įkalinimo vietoje iki pat rugsėjo 25-osios. Tačiau 2009-ųjų rugsėjo 9-ąją Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė nutarimą, jog naujojo teismo nuosprendžio sutuoktiniai turi laukti laisvėje, mat ankstesniojo teismo skirtą bausmę jie jau atlikę.

Gintaras Visockas

Atsakydama į klausimus, kodėl taip pasielgta, Lietuvos apeliacinio teismo teisėja Elena Vainienė paaiškino, jog sutuoktiniai Gatajevai jau yra atlikę visą jiems skirtą įkalinimo bausmę. Taigi naujojo nuosprendžio gali laukti laisvėje. Pasak Lietuvos apelciacinio teismo teisėjos E.Vainienės, ankstesnysis nuosprendis pratęsti įkalinimą trims mėnesiams, kol bus paskelbta nauja teismo nutartis, pažeidžia Baudžiamojo kodekse numatytą proporcingumo principą taikant procesinės prievartos priemones. Teisėjos teigimu, procesinės prievartos priemonės taikomos tik tuomet, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų.

Už savavaldžiavimą nuteistiems Malikui ir Khadižat Gatajevams įkalinimo terminas trims mėnesiams buvo pratęstas šių metų rugpjūčio 14-ąją. Tokį nuosprendį paskelbė Kauno apygardos teismas. Šio teismo atstovė spaudai Jūratė Dabašinskienė, komentuodama teismo sprendimą, tvirtino, esą Gatajevai sulaikyti papildomiems trims mėnesiams todėl, kad gali trukdyti tolimesniam teismo procesui, gali bandyti paveikti liudytojus bei nukentėjusiuosius. Pasak Kauno apygardos teismo atstovės spaudai, teisėsauga turi duomenų, jog Gatajevai per savo pažįstamus ir anksčiau darė poveikį liudytojams, be to, gali slapstytis nuo Lietuvos teisėsaugos, gali net išvykti į Rusiją, kur turi daug pažįstamų ir draugų.

Taigi Lietuvos apeliacinio teismas rugsėjo 9-ąją didžiuliam Gatajevų ir jų rėmėjų džiaugsmui nusprendė priešingai, nei rugpjūčio 14-ąją buvo nusprendęs Kauno apygardos teismas. Tačiau vis tik lieka neaišku, koks bus tolimesnis šių čečėnų likimas. Mat 2009-ųjų birželio pabaigoje prokurorai padavė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui. Kauno prokuratūra mano, kad Gatajevai ankstesniųjų teismo instancijų buvo nuteisti per švelnia 10-ies mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pavyzdžiui, Kauno prokurorė Nomeda Oškutytė iki šiol atkakliai laikosi nuomonės, esą 10 mėnesių kalėjimo – per švelni bausmė už savavaldžiavimą, grasinimą nužudyti ir nežymų sveikatos sutrukdymą. Gal būtent tokiais atvejais ir iš tiesų – per švelni bausmė. Tačiau Gatajevų advokatai ir Gatajevų rėmėjai mano, kad jų ginamieji iš viso nėra kalti nei dėl savavaldžiavimo, nei dėl grasinimo nužudyti, nei dėl nežymaus sveikatos sutrukdymo.

Ši mįslinga istorija, į kurią nežinia dėl ko įsivėlusi pagrindinė Lietuvos slaptoji tarnyba – VSD, tęsiasi jau maždaug vienerius metus. O aiškumo – nė per nago juodymą. Labiausiai glumina Kauno prokurorų teiginiai, esą laisvėje belaukdami galutinio teisminio sprendimo Gatajevai gali išvykti į Rusiją. Tiksliau tariant, nelaukdami nei išteisinančio, nei griežtesnio nuosprendžio Gatajevai gali sumanyti sprukt į Rusiją. Tuo tarpu patys Gatajevai, duodami intervių šių eilučių autoriui, tvirtino priešingai: jie nenorėtų vykti nei į Rusiją, nei į Rusijai priklausančią Čečėnijos respubliką, nes ten jiems gali būti nesaugu. Kad išvykimas į Rusiją Gatajevams yra mirtinai pavojingas, tvirtino ir Gatajevų šeimos draugas Gintautas Bukauskas, ir Suomijoje nuo Rusijos fašistuojančių elementų besislapstanti žurnalistė Oksana Čelyševa.

Kauno prokurorai iki šiol tvirtino ir tebetvirtina, jog Gatajevai net sėdėdami kalėjime darė psichologinį spaudimą liudininkams, o išėjus į laisvę esą įtakoti liudininkus jiems bus dar lengviau. Tačiau šių eilučių autoriui interviu yra davę net trys Gatajevų augintiniai, įskaitant Denį Volovskij, kurie tvirtino priešingai. Jų žodžiais tariant, tai VSD Kauno skyriaus saugumiečiai kartu su Kauno prokuratūros atstovais juos vertė duoti Gatajevams nepalankius parodymus. Kaip maždaug septynetą valandų Kauno VSD skyriuje įvairiomis deportacijomis bei asmeniniais nemalonumais buvo bauginamas Gatajevų augintis D.Volovskij, jau esame paskelbę išsamius interviu, taip pat užfiksavę esame ir augintinių Ali Latajevo ir Magomedo Gabajevo – Salach parodymus. Kažkodėl nei Kauno prokurorė Nomeda Oškutytė, nei VSD direktorius Povilas Malakauskas, nei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Arvydas Anušauskas nesugebėjo paaiškinti, kodėl vyrai iš VSD Kauno skyriaus net septynetą valandų atkakliai įkalbinėjo D.Volovskį teisme kritikuoti savo įtėvius.

Nuo interviu su D.Volovskiu praėjo keletas mėnesių, o mūsų slaptosios tarnybos nesiteikė net paaiškinti, kam Gatajevų augintinis D.Volovskij prieš lemiamus teismo posėdžius buvo išvežtas į Šilainių rajone esančią Kauno VSD būstinę. Po interviu, duoto “XXI amžiui” ir internetinei svetainei www.slaptai.lt, žmogaus teisių gynėjų kvietimu D.Volovskij buvo pakviestas į Suomijos sostinę Helsinkį, kur gausiai susirinkusiems suomių žurnalistams papasakojo, kaip jį, jo žodžiais tariant, melagingus parodymus duoti vertė Lietuvos saugumiečiai. O oficialios Lietuvos struktūros taip ir nesiteikė paaiškinti, tiesą ar netiesą sako Gatajevų augintinis. Žinoma, saugumiečiai kitaip ir negali elgtis. Visos slaptosios bei specialiosios tarnybos tokiais atvejais elgiasi panašiai – nieko nekomentuoja. Ir vis dėlto negalima pamiršti, jog Lietuvos saugumo prestižui Helsinkyje padaryta neatitaisoma žala. Suomių žurnalistai svarstė, kokie motyvai lietuviškuosius džeimsus bondus galėtų versti iš paauglio reikalaut melagingų liudijimų.

Kauno prokurorė N.Oškutytė visur ir visada itin garsiai kalba apie sutuoktinių Gatajevų darytą ir tebedaromą spaudimą liudininkams. Tačiau šių eilučių autoriui taip ir neaišku, kodėl teismo posėdžiai, kuriuose buvo sprendžiamas Gatajevų likimas, buvo uždari? Ką ir nuo ko norėta nuslėpti uždaruose posėdžiuose? Apibūdindami, kas dėjosi uždaruose teismo posėdžiuose, sutuoktiniai Gatajevai tvirtino, jog viskas klostėsi visai ne taip, kaip viešai kalba Kauno prokurorai. Spaudimas darytas ne jų oponentams, bet jų rėmėjams. Būtent Gatajevų rėmėjams trukdyta išdėstyti savo poziciją, būtent į jų parodymus ir argumentus uždaruose posėdžiuose buvo žiūrima pro pirštus.

Esama ir dar vieno neginčijamo įrodymo, kuris nėra palankus Kauno prokuratūros atstovams. Iki šiol nepateiktas atsakymas į klausimą, kodėl prieš keletą mėnesių buvo savaitei į kalėjimą uždarytas kaunietis Gintautas Bukauskas, kodėl jo namuose ir žmonos darbovietėje atliktos kratos. Oficiali versija tokia: Lietuvos teisėsauga įtaria šį žmogų padarius galimus finansinius pažeidimus kai kuriuose seniai sudarytuose sandėriuose, sakykim, dėl labdaros gavimo. Tačiau čia greičiausiai visai kita versija. Kaunietis G.Bukauskas yra sutuoktinių Gatajevų draugas, bičiulis, rėmėjas. Dėl šito teiginio niekas nesiginčija, įskaitant ir patį G.Bukauską. Tad šis žmogus greičiausiai buvo savaitei sulaikytas tik tam, kad prarastų norą Gatajevus ginti ir ateityje. Bent jau šių eilučių autoriui ši versija – įtikinamiausia.

Pastarosiomis dienomis čečėnų Gatajevų gynėjai paskelbė viešą laišką Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Lietuvos Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui ir Lietuvos Respublikos Seimui. Atvirą laišką pasirašė daug žymių visuomenės, kultūros, politikos veikėjų. Pavyzdžiui, Aki Kaurismäki, akademikas, kino režisierius, Sesuo Daiva Renata Vanagaitė, SSC, Gatajevų šeimos draugė ir rėmėja, Heidi Hautala, Europos Parlamento Žmogaus Teisių komiteto pirmininkė, Teemu Matinpuro, Suomijos taikos komiteto Vykdantysis direktorius, Oksana Čelyševa, Rusijos – Čečėnijos draugystės bendrijos viceprezidentė, Pirjo Honkasalo, kino režisierė, Anu Harju, Suomijos nevyriausybinės organizacijos Zhima Ditt/ Pieni Puu ry direktorė, Mantas Kvedaravičius, Gatajevų šeimos draugas ir rėmėjas, Ieva Raubiško, Gatajevų šeimos draugė ir rėmėja, Bekhan Gariev, Gatajevų šeimos draugas ir rėmėjas, Rimantas Iniakovas, Gatajevų šeimos draugas ir rėmėjas, Hannu Paloviita, leidėjas, Rosebud Books, Sesuo Edita Ona Čibiraitė, SSC, Gatajevų šeimos draugė ir rėmėja, Irena Brezna, rašytoja ir žurnalistė, Gatajevų šeimos draugė ir rėmėja.

Visi jie susirūpinę dėl Valstybės saugumo departamento ir Kauno apygardos prokuratūros pareigūnų atliktų žmogaus teisių pažeidimų čečėnų Gatajevų byloje. Be kita ko, laiške rašoma. “Mes manome, kad buvo pažeistos Maliko ir Chadidžat Gatajevų teisės į laisvę ir saugumą, numatytos Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos 5 straipsnyje bei Jungtinių Tautų Visuotinės Žmogaus Teisių Deklaracijos 9 straipsnyje, Kauno apygardos teismui priėmus sprendimą pratęsti jų kardomąjį kalinimą dar trims mėnesiams be pakankamo teisinio pagrindo po 2009 m. rugpjūčio 14 d. pasibaigusio jų dešimties mėnesių kardomojo kalinimo termino.”

Ši grubi teisinė klaida jau atitaisyta. Tačiau esama daug klaidų, kurios neištaisytos iki šiol ir greičiausiai niekad nebus ištaisytos. Gatajevų gynėjai įsitikinę, kad grubiai pažeistos jų žmogiškojo orumo, nekaltumo prezumpcijos ir gynybos teisės, numatytos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1 ir 48 straipsniuose, teisė į sąžiningą teismą, nustatyta Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos 6 straipsnyje, ir žmogiškojo orumo apsauga, nekaltumo prezumpcija bei teisė į viešą ir teisingą bylos nagrinėjimą nepriklausomame ir bešališkame teisme, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 ir 31 straipsniuose.

Ponai Gatajevai buvo sulaikyti 2008 m. spalio 14 d. Kaune. Iki sulaikymo pora vadovavo dviem dideliems Čečėnijos vaikų namams, kurių vienas įkurtas Grozne, Rusijos Federacijos Čečėnijos Respublikoje, kitas – Kaune, Lietuvoje. Ponia Gatajeva buvo minima daugelyje žurnalistinių pasakojimų, filmų (įskaitant Suomijos režisieriaus Pirjo Honkasalo „Tris melancholijos kambarius“) ir neseniai pasirodžiusioje Asne Seierstad knygoje „Grozno angelas“.

Čečėnus Gatajevus sulaikė Lietuvos Valstybės saugumo departamentas (VSD), nors pradiniai kaltinimai prieš Gatajevus – pinigų pasisavinimas iš jų vaikų – rodo, kad turėjo veikti kriminalinė policija. Kaltinimai pinigų pasisavinimu nepatenka į Valstybės saugumo departamento kompetenciją, nes pagrindinė jo veikla yra žvalgyba, kontržvalgyba, valstybės paslapčių apsauga, antiteroristinė veikla ir nacionalinio ūkio bei strateginių objektų apsauga. VSD rimtai įsitraukė į Gatajevų bylą nuo pat ponų Gatajevų sulaikymo ir ėmėsi savavališkų priemonių, artimai bendradarbiaudamas su Kauno apygardos prokuratūra.

Iš pradžių VSD visiškai uždarė priėjimą prie Gatajevų vaikų namų ir atidžiai juos stebėjo. Daug faktų byloja, kad jaunuoliams iš šių vaikų namų buvo daromas psichologinis spaudimas, jie buvo verčiami bendradarbiauti su VSD agentais, dėl to keletas iš vaikų davė parodymus prieš savo globėjus. Gatajevų gynėjai turi įrodymų, kad už bylą atsakinga prokurorė Nomeda Oškutytė ir VSD darė spaudimą bylos „aukomis” laikomiems jaunuoliams, tačiau iš tiesų norėjusiems liudyti savo globėjų naudai.

Be to, VSD ir prokurorė Oškutytė darė nuolatinį spaudimą Gatajevų šeimos draugams ir rėmėjams, parodžiusiems susidomėjimą jų sulaikymu ir bandžiusiems padėti jiems ir jų globotiniams vaikų namuose. Kai kurie iš Gatajevų draugų ir pažįstamų buvo trumpam sulaikyti ir persekiojami VSD agentų. Draugų ir giminaičių namuose ir biuruose buvo organizuotos netikėtos kratos, be kitų daiktų konfiskuojant ir tokius įrodymus kaip kompiuterinės rinkmenos ir nuotraukos, kurias būtų buvę galima panaudoti ponų Gatajevų gynybai teismo metu.

VSD ir Kauno apygardos prokuratūra greičiausiai parėmė ir šmeižto kampaniją Lietuvos žiniasklaidoje, kur Gatajevai buvo demonstruojami kaip vaikų teisių pažeidėjai po sulaikymo (žr. pvz.,www.lrytas.lt), ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso metu. Tokiu būdu, pasak Gatajevų gynėjų, buvo pažeista nekaltumo prezumpcija. 2009 m. kovo 2 d. buvo atlikta netikėta krata Gatajevų šeimos draugo ir rėmėjo pono Gintauto Bukausko bute Kaune, o Lietuvos dienraštis „Lietuvos rytas“ netrukus išspausdino straipsnį su pono Bukausko nuotrauka, konfiskuota kratos metu.

Gatajevų gynėjų teigimu, šie ir kai kurie kiti pavyzdžiai rodo, kad buvo manipuliuojama faktais, dviprasmiškai taikomi įstatymai ir teisminės procedūros tam, kad Lietuvos institucijos pasiektų joms reikalingą tikslą, t.y. kad būtų pratęstas ponų Gatajevų įkalinimas ir galiausiai jie būtų deportuoti iš Lietuvos. Pasak gynėjų, Gatajevų grįžimas į Rusijos Federacijos Čečėnijos Respubliką, kur neseniai buvo gėdingai nužudyti keletas Čečėnijos prezidento Ramzano Kadyrovo oponentų, sukeltų pavojų gyvybei, nes Gatajevų šeimą jau anksčiau persekiojo Kadyrovo režimas.

Lietuvos teisėsaugos institucijų atkaklumas, kryptingumas ir tiesmukiškumas persekiojant prieglobstį Lietuvoje radusius čečėnus Gatajevus – akivaizdus. Tokį užsispyrimą galėtume pateisinti tik tuo atveju, jei sutuoktiniai būtų susimokę su, sakykim, Rusijos slaptosiomis tarnybomis. Tačiau turint omenyje šiandieninės Rusijos agresyvumą, Vakarų nuolaidžiavimą Kremliaus ekspansiniams planams, mįslingą VSD pulkininko Vytauto Pociūno žūtį, dabartinio VSD vadovo Povilo Malakausko nenorą atsisakyti kai kurių susikompromitavusių savo pavaduotojų paslaugų ir kai kurias kitas panašaus pobūdžio aplinkybes, – tokia versija mažai tikėtina. Sunku patikėti, jog Lietuvos saugumas šiandien drįstų atkakliai persekioti užsimaskavusius Rusijos agentus.

Juk mes visur ir visada šaukte šaukiame, jog norime gerų santykių su Rusija.

Gintaro Visocko nuotraukoje: Khadižat ir Malikas Gatajevai.

2009 metų rugsėjo 23 diena.

 


Prisijunkite prie diskusijos