CŽV agentas, slapyvardžiu “Milijonas”


Print

Spalio 21 dieną laikraštis “XXI amžius” išleis dar vieną specializuoto priedo “SLAPTIEJI TAKAI” numerį. Šį kartą “Slaptuosiuose takuose” bus svarstoma, kaip galėjo atsitikti, kad visą gyvenimą valstybinėse institucijose pradirbę mūsų slaptųjų tarnybų pareigūnai sugebėjo užsidirbti gražaus pinigėlio. Pavyzdžiui, VSD generalinis direktorius Povilas Malakauskas, prieš tai dar dirbęs STT (Specialiųjų tyrimų tarnyboje – vadovu) bei KAM (Krašto apsaugos ministerijoje – viceministru). Netrukus pasirodysiančiame “Slaptųjų takų” numeryje taip pat bus klausiama, ar pagirtina padėtis, kai, sakykim, visas Lietuvos slaptąsias bei specialiąsias tarnybas kontroliuojantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas turi įsipareigojimų bankams. Juk mes puikiai žinome, kokios bėdos ištiko ne pagal kišenę gyvenusį CŽV agentą Oldridžą Eimsą. Gal šis palyginimas – ir nekorektiškas, tačiau žvalgybos specialistų skolos, kreditai bei bankiniai laidavimai turėtų rūpėti valstybėms, kurios nori išvengti išdavysčių, informacijos nutekėjimo bei dvigubų agentų įtakos.

Naująjame “Slaptųjų takų” numeryje bus rašoma ir apie itin keistą gaisrą, kilusį šių metų rugsėjo 13-ąją viename Tambovo (Rusija) kariniame dalinyje. Ar tas gaisras, sunaikinęs itin slaptus Rusijos žvalgybų dokumentus, kilo dėl priešgaisrinės apsaugos taisyklių pažeidimų, ar jį sukėlė svetimos šalies specialiosios pajėgos? Galų gale – kas buvo rašoma tuose mįslingomis aplinkybėmis sudegintuose slaptuose popieriuose? Nejaugi 2001-ųjų rugsėjo 11-osios teroro aktus Niujorke ir Vašingtone organizavo visai ne Osama bin Ladenas ir “Al Qaeda”? O dabar pateikiame trumputį pasakojimą apie vieną Sovietų Sąjungos GRU darbuotoją, sutikusį bendradarbiauti su Amerikos specialiosiomis tarnybomis dėl solidaus atlygio – vieno milijono JAV dolerių. Straipsnis pavadintas: “CŽV agentas, slapyvardžiu “Milijonas”. Šis tekstas – taip pat iš serijos “Slaptieji takai”.

1982 m rugpjūčio mėnesį Genadijus Aleksandrovičius Smetaninas buvo išsiųstas į Portugaliją, Lisabonos GRU rezidentūron, SSRS karo atašė skyriaus darbuotoju. Prieš tai karinėje diplomatinėje akademijoje išmoko prancūzų ir portugalų kalbų. O 1983 metų pabaigoje pats kreipėsi į CŽV, siūlydamas savo paslaugas, už kurias paprašė milijono JAV dolerių. Sakoma, kad G.Smetaninas buvo labai godus pinigams, bet kokiomis priemonėmis siekė karjeros, turtų. Amerikiečiai buvo labai nustebinti tokio reikalavimo ir pasiderėję sutiko sumokėti tik 365 tūkstančius dolerių. Su sąlyga, jeigu jis pasirašys raštelį: „Aš, Genadijus Aleksandrovičius Smetaninas, iš JAV vyriausybės gavau 365 tūkstančius dolerių, už ką ir pasižadu jai padėti ir pasirašau“. Pasirašė.

G.Smetanino ištikimybė Amerikai buvo patikrinta melo detektoriumis. Buvo nustatyta, kad GRU šnipas yra nuoširdus. Taip jis pateko CŽV agentūrinėn aplinkon slapyvardžiu „Milijonas“. Nuo 1984 m. sausio mėn. iki 1985 m rugpjūčio mėn. jis trisdešimt kartų susitiko su CŽV darbuotojais, kuriems perduodavo žvalgybinę informaciją, slaptų dokumentų kserokopijas. Amerikiečiai užverbavo ir jo žmoną, kuri, CŽV patarus, įsidarbino SSRS pasiuntinybėje ir taip pat teikė slaptus dokumentus.

Apie G.Smetanino dvigubą veiklą Maskvą 1985 metų vasarą informavo CŽV išdavikas Oldridžas Eimsas. Prieš tai sovietams įtarimų sukėlė G.Smetanino žmona, kuri ėmė prabangiai rėdytis, tikrai ne pagal vyro kišenę. Tačiau saviškiai čiupti G.Smetaniną nutarė ne iš karto, juo labiau, kad rugpjūčio mėnesį G.Smetaninas turėjo grįžti į Maskvą atostogų.

Į Kazanę, kur gyveno G.Smetanino motina, jį, jo žmoną ir nepilnametę dukrą atlydėjo KGB operatyvinė grupė iš kelių valdybų (karinės kontržvalgybos ir išorinio sekimo), taip pat grupės „A“ smogikai, kuriems buvo pavesta išdaviką suimti. Tačiau Kazanėje G.Smetaninas dingo kaip į vandenį. Maskvos „pasiuntiniai“ visą Kazanę „aukštyn kojom apvertė“ – bet nei G.Smetanino, nei jo žmonos bei dukters niekur nerado. Pagaliau buvo nustatyta, kad iš Kazanės į Maskvą bilietus traukiniui jie įsigijo iš Judino stoties, ir visi kagėbistai sugužėjo tenai. Suėmė juos traukinyje. Buvo atlikta krata. G.Smetanino akinių futliare rasta ryšių su CŽV instrukcija ir šifravimo bloknotas. Su savimi jis turėjo ir mirtinų nuodų ampulę. Žmona tuo metu odiniame dirželyje vežėsi 44 briliantus.

Kaip tėvynės išdavikas G.Smetaninas buvo sušaudytas Maskvoje, o jo žmona Svetlana Smetanina – penkeriems metams neteko laisvės.

2009.10.18


Prisijunkite prie diskusijos