AOTD

AktualijosSkaitomiausios

AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas ir VSD direktorius Darius Jauniškis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos žvalgyba antradienį paviešintoje grėsmių ataskaitoje įspėja dėl šalia Lietuvos pasienio statomos Astravo atominės elektrinės saugumo.
 
Kasmetinę ataskaitą paskelbęs Valstybės saugumo departamentas (VSD) bei Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos teigia, kad, užbaigiant Astravo atominės elektrinės projektą, kyla įtampa tarp Baltarusijos institucijų ir projektą vykdančios Rusijos kompanijos „Rosatom“ atstovų.
 
„Artėjant numatytam BelAE paleidimo terminui, didėja įtampa tarp atsakingų Baltarusijos institucijų, projekto užsakovų ir „Rosatom“ atstovų – visi jie baiminasi atsakomybės už galimus incidentus paskubomis pastatytoje BelAE“, – rašo Lietuvos žvalgyba paskelbtoje ataskaitoje.
 
2019 m. liepos pradžioje iš pareigų pasitraukė BelAE statybų vadovas Dmitrijus Romaniecas. Jis paliko pareigas ir išvyko iš Baltarusijos labai sudėtingu laikotarpiu – prasidėjus svarbiausiems pirmojo bloko parengimo eksploatacijai darbams.
 
Astravo atominė elektrinė. EPA-ELTA nuotr.

Pasak VSD ir AOTD, tikėtina, kad jo pasitraukimas buvo neatsitiktinis – vengiama atsakomybės dėl ankstesnių incidentų, nesklandumų bei tolesnių sudėtingų BelAE parengimo eksploatacijai darbų.
 
Paskelbtame žvalgybos institucijų dokumente taip pat minimas 2019 m. birželio pabaigoje dėl darbininkų aplaidumo kilęs gaisras Astravo atominės elektrinės pirmajame bloke (šalia reaktoriaus pastato). Grėsmių ataskaitoje pažymima, kad Baltarusijos institucijos informacijos apie šį incidentą nepateikė.
 
„Nepaisant to, kad pirmasis blokas jau rengiamas branduoliniam kurui, informacijos apie minėtą incidentą Baltarusijos institucijos nepateikė. Šis faktas liudija, kad po 2016 m. įvykusių incidentų situacija BelAE nepasikeitė – ir toliau vengiama viešumo, bandoma slėpti informaciją apie tikrąją padėtį. Todėl labai tikėtina, jog informacija bus slepiama ir BelAE pradėjus veikti“, – rašoma ataskaitoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.04; 04:00
Žvalgyba

Rusijos ginklai. EPA – ELTA nuotr.

Lietuvos žvalgyba antradienį paviešintoje grėsmių ataskaitoje teigia, kad didžiausi iššūkiai šalies nacionaliniam saugumui kyla dėl Rusijos ir Kinijos vykdomos politikos.
 
Visgi kasmetinę ataskaitą paskelbęs Valstybės saugumo departamentas bei Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos pažymi – pagrindinė grėsmė kyla dėl kaimynystėje esančios Rusijos. Pasak žvalgybos, Maskva vis dar nenustoja kištis į Lietuvos vidaus politikos procesus.
 
„Sąlygos daryti įtaką strateginiams politiniams sprendimams yra ribotos, tačiau Rusija neatsisako siekių kištis į Lietuvos vidinius politinius procesus“, – rašoma ataskaitoje.
 
Kariniai iššūkiai: grėsmės šaltinis Kaliningrade
 
Lietuvos žvalgybos institucijos pažymi, kad ypač neigiamai Lietuvos nacionalinio saugumo padėtį veikia Rusijos karinio potencialo ir aktyvumo didėjimas Vakarų karinėje apygardoje bei Kaliningrado srityje.
 
„Rusijos karinis potencialas ir greitas, centralizuotas Kremliaus sprendimų priėmimo procesas sukuria didelį pranašumą prieš Lietuvą ir kitas kaimynines valstybes“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
 
Ypač didelį nerimą kelia procesai, vykstantys Kaliningrado srityje. Grėsmių vertinimo ataskaitoje pabrėžiama, kad Lietuvos kaimynystėje Rusija ir toliau plėtoja priemones, kurios, kilus konfliktui, leistų jai įgyti palankų jėgų balansą pirmajame konflikto etape.
Rusijos Federacijos vėliava. EPA-ELTA nuotr.
 
Visgi žvalgybos institucijos įvertino ir kai kuriuos žingsnius, užtikrinančius tinkamą Rusijos atgrasymą.
 
„Didėjantys Baltijos valstybių nacionaliniai pajėgumai ir regione dislokuoti NATO priešakinių pajėgų (eFP) batalionai potencialaus karinio konflikto atveju mažina Rusijos galimybes jį lokalizuoti ir operatyviai baigti sau palankia linkme, išvengiant plataus Aljanso įsitraukimo. Todėl mažėja tikimybė, kad Rusija ryšis panaudoti karinę jėgą prieš Baltijos valstybes“, – rašoma ataskaitoje. Vis dėlto pabrėžiama, kad Rusija ir toliau sieks įtikinti NATO sąjungininkų politikus ir visuomenes, kad papildomos saugumo priemonės Baltijos regione didina įtampą.
 
Grėsmės kylančios dėl Baltarusijos ir Rusijos gilesnės integracijos
 
Kaip kelianti pavojų nacionaliniam saugumui išskiriama gilesnė Rusijos ir Baltarusijos integracija. Nors ataskaitoje akcentuojama, kad Baltarusija siekia priešintis Maskvos spaudimui, o ir derybas dėl gilesnės integracijos dažnai apsunkina skirtingos šalių pozicijos, mažai tikėtina, akcentuoja Lietuvos žvalgybos institucijos, kad vidutinėje perspektyvoje Minskui pavyks sumažins finansinę ir ekonominę priklausomybę nuo Rusijos.
 
Baltarusijos tankai. EPA – ELTA nuotr.

„Šios priklausomybės skatinamas Rusijos politinės įtakos Baltarusijai didėjimas neigiamai veiks regiono, įskaitant ir Lietuvos, saugumą“, – pabrėžia žvalgyba.
 
Paviešintoje ataskaitoje pažymima, kad, nepaisant Minsko bandymų priešintis Kremliaus daromam spaudimui, Baltarusijos ir Rusijos elitą vienija bendra grėsmių samprata. Taip pat pabrėžiama, kad abi šalys karinei sąveikai skiria ypatingą dėmesį. Pagaliau akcentuojama, kad svarbiausia Rusijos sąjungininkė vykdant žvalgybą prieš Lietuvą yra būtent Baltarusija.
„Baltarusijos žvalgybos tarnybos aktyviai bendradarbiauja su Rusijos žvalgyba ir teikia pagalbą Rusijos operacijoms Baltarusijoje“, – rašoma grėsmių vertinime.
 
Informacinės grėsmės: dėmesys Sausio 13-osios bylai
 
Kaip ir ankstesnėse paviešintose grėsmių ataskaitose, pastarajame grėsmių vertinime akcentuojamos iš Rusijos kylančios informacinės grėsmės.
Teigiama, kad vienas iš pagrindinių Rusijos informacinės politikos tikslų toliau lieka siekis menkinti Lietuvos valstybingumą ir kompromituoti bet kokias šalies gyventojų pasipriešinimo sovietų režimui apraiškas (pvz., 1941 m. birželio sukilimą, pokario rezistenciją, disidentų judėjimą). „Dėl šios priežasties Kremliaus propagandos kūrėjai 2019 m. labai stengėsi diskredituoti Sausio 13-osios ir dėl šnipinėjimo Rusijos naudai iškeltas bylas“, – rašoma dokumente.
 
2019 m. didelio dėmesio susilaukė Sausio 13-osios bylą nagrinėję Lietuvos teisėjai ir prokurorai. Pastaruosius Rusija oficialiai kaltina jos piliečių neteisėtu persekiojimu.
Sausio 13-oji. Nuotraukų paroda Lietuvos Seime. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Propagandistai užsienio ir vidaus auditorijas siekė įtikinti, kad Sausio 13-osios byloje bei už šnipinėjimą Rusijos naudai nuteisti ar sulaikyti asmenys yra politiniai kaliniai (…). Kremliaus propagandos skleidimą lydėjo bauginimas, juo siekta paveikti bylos tyrėjus ir teisėjus. Rusijos valdžios atstovai nedviprasmiškai viešai teigė, kad Lietuvos teismo paskelbto nuosprendžio Sausio 13-osios byloje nepaliks be atsako“, – teigiama grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
 
Grėsmės kibernetinėje erdvėje
 
Paviešintame dokumente taip pat pažymima, kad Lietuvai grėsmę kelia kenkėjiška Rusijos ir Kinijos veikla kibernetinėje erdvėje.
 
Akcentuojama, kad nauju rizikos veiksniu gali tapti 5G technologijų, kurias plėtoja Kinijos telekomunikacijų milžinė Huawei, vystymas.
Pasak ataskaitos, planuojamos 5G technologijas naudojančios jautrios sistemos taps potencialiais kibernetinių atakų taikiniais. Be to, rizika gali kilti asmens duomenų saugumui ir kritinės infrastruktūros veikimui.
 
Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad priešiškos užsienio žvalgybos tarnybos pastaruoju metu vis aktyviau naudoja socialinius tinklus. Kinijos tarnybos, akcentuoja Lietuvos žvalgybos institucijos, šioje erdvėje itin aktyvios ir agresyvios. Pagal ataskaitą, Kinija verbavimui ir taikinių paieškai Lietuvoje daugiausia naudojasi socialinio tinklo „LinkedIn“ galimybėmis.
 
Visgi didžiausią grėsmę Lietuvos informacinių sistemų ir jose laikomos informacijos saugumui kelia Rusijos žvalgybos tarnybų kibernetinis šnipinėjimas. Dokumente pabrėžiama, kad tai vykdo GRU grupuotė Sofacy / APT28 ir FSB grupuotė Agent.btz / Snake.
 
Rizikas kelia Rusijos ir Kinijos partnerystė
 
Lietuvos žvalgyba, dar prieš metus prakalbusi apie grėsmes, kurias Lietuvai kelia Kinija, panašios pozicijos laikosi ir pastarojoje grėsmių ataskaitoje. „Kinijos siekis įgyti technologinį pranašumą ir aktyvi investicijų skvarba didina kitų valstybių pažeidžiamumą ir infrastruktūros kontrolės praradimo riziką“, – rašoma dokumente.
kinijos-zvalgyba
Kinijos žvalgyba
 
Lietuvos atsakingos institucijos kaip grėsmę mato Pekino ir Maskvos interesų derinimą.
 
„Rusijos konfrontacija su Vakarais tarptautinėje politikoje skatina Maskvą derinti interesus su Kinija. Šios valstybės palaiko glaudžius politinius ir karinius santykius, derina pozicijas atskirais tarptautiniais klausimais“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.04; 02:00
Aktualijos

AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas ir VSD direktorius Darius Jauniškis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Antradienį Seime visuomenei bus pristatytas bendras Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas.
 
Su šiuo dokumentu supažindins VSD direktorius Darius Jauniškis ir AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas.
 
Spaudos konferencijoje taip pat dalyvaus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas.
 
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kaip bendrą dokumentą, VSD ir AOTD skelbia nuo 2015-ųjų. Remiantis Žvalgybos įstatymu, dokumentas visuomenei įprastai teikiamas kartą per metus.
 
ELTA primena, kad 2019 m. paviešintame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime buvo pažymima, kad agresyvi Rusijos politika tapo priemone pateisinti Kremliaus valdantįjį režimą. Žvalgybos ataskaitoje taip pat buvo teigiama, kad kol kas politinių permainų Rusijoje tikėtis neverta ir kartu pažymėta, kad kibernetinės atakos 2018 m. buvo vienas svarbiausių Rusijos užsienio politikos įrankių, o Lietuvos istorija ir partizaninis judėjimas  – pagrindinis istorijos politikos taikinys.
 
Anot žvalgybos, 2018 m. Rusija toliau stiprino karinius pajėgumus, taip pat ir šalia Lietuvos esančioje Kaliningrado srityje.
 
Praėjusiais metais pirmą kartą, kaip grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui buvo įvardinta ir Kinija. Grėsmių vertinime rašyta, kad augant Kinijos ekonominėms ir politinėms ambicijoms Vakaruose, agresyvėja Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla ne tik kitose NATO ir ES šalyse, bet ir Lietuvoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.03; 18:00
Žvalgyba

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Prezidentūros inicijuojamos Žvalgybos įstatymo pataisos yra perteklinės. Pasak D. Grybauskaitės, galimybė žvalgybai iškviesti žmones į prevencinį pokalbį prasilenkia su žmogaus teisėmis.
 
„Man labai sunku komentuoti jau konkretų įstatymą, aš jo detalių nežinau, bet kai kurie šito įstatymo elementai buvo diskutuojami ir anksčiau, ir ypač vadinamieji prevenciniai pokalbiai. Aš tuo metu ir dabar manau, kad tai yra perteklinė priemonė ir tikrai prasižengianti su žmogaus teisėmis, be specialios žvalgybinių institucinių kontrolės tokia priemonė tikrai negali būti įvesta“, – sakė D. Grybauskaitė.
 
ELTA primena, kad viešojoje erdvėje diskusijų sulaukė prezidento Gitano Nausėdos įregistruotos Žvalgybos įstatymo, Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisos, siūlančios žvalgybos tarnyboms įteisinti galimybę iškviesti žmones į prevencinį pokalbį. Taip pat Prezidentūros inicijuotose pataisose žvalgybos institucijoms numatyta teisė patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą. Teikiamoje Žvalgybos įstatymo redakcijoje numatytas ir draudimas vizualiai fiksuoti žvalgybos institucijų objektus.
 
Iniciatyva grindžiama tuo, kad Lietuvos, patiriančios hibridinių grėsmių, saugumo situacija sparčiai kinta.
 
Prezidentūros inicijuotas pataisas parengė Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.
 
Siūlomų pataisų kritikai teigia, kad projekte deklaruotos nuostatos gali prasilenkti su žmogaus teisėmis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.13; 15:16
Aktualijos

Premjeras Saulius Skvernelis įvertino Prezidentūros siūlomas Žvalgybos įstatymo pataisas. Pasak Vyriausybės vadovo, žvalgybos tarnyboms suteikus daugiau galių, turi būti garantuota ir efektyvi jų kontrolė.
 
„Jeigu suteikiame pakankamai daug galių, turi būti ir pakankamai efektyvi kontrolė“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė premjeras.
 
Kartu S. Skvernelis pabrėžė nemanantis, kad diskusijas visuomenėje sukėlusios Žvalgybos įstatymo pataisos, ypač pasiūlymas dėl prevencinio pokalbio, kėsinasi į žmogaus teises bei laisves.
 
„Nemanau, kad tai turėtų būti intervencija į žmogaus teises. Prevencinis pokalbis kartais yra gerokai svarbesnis negu tai, kada tenka reaguoti jau į pasekmes, kada prasideda ikiteisminiai tyrimai“, – teigė premjeras, pridurdamas, kad stiprinant žvalgybos struktūras reikėtų pagalvoti ir apie jų kontrolės mechanizmus.
 
„Aš tikrai nematau grėsmės ir baimės, nors kiekvienu atveju, kai mes (valstybės struktūroms. – ELTA) suteikiame papildomą įrankį – tai tas klausimas kyla, ar mes sugebėsime vykdyti šių žinybų politinę kontrolę. Todėl diskusijos dėl ombudsmeno, kurios vyksta Seime, yra tikrai vertos dėmesio“, – apibendrino premjeras.   
 
ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda registravo Žvalgybos įstatymo, Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisas, siūlančias žvalgybos tarnyboms įteisinti galimybę iškviesti žmones į prevencinį pokalbį. Taip pat Prezidentūros inicijuotose pataisose žvalgybos institucijoms numatyta teisė patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą. Teikiamoje Žvalgybos įstatymo redakcijoje numatytas ir draudimas vizualiai fiksuoti žvalgybos institucijų objektus.
 
Iniciatyva grindžiama tuo, kad Lietuvos, patiriančios hibridinių grėsmių, saugumo situacija sparčiai kinta.
 
„Pataisomis siekiama sudaryti sąlygas žvalgybos institucijoms efektyviai veikti naujų ir kintančių grėsmių sąlygomis. Dabartiniame teisiniame reguliavime įtvirtintas žvalgybos institucijų veiklos tikslas siejamas ne tik su informacijos apie rizikas bei grėsmes rinkimu, bet ir su šių pavojų prevencija, tačiau žvalgybos institucijos neturi pakankamų teisinių įrankių tokiai prevencijai vykdyti“, – teigia Prezidentūra.
 
Prezidentūros inicijuotas pataisas parengė VSD ir AOTD.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.08; 16:22
Žvalgyba

Pikta diskusija

Šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėjas Ainis Razma teigia, kad Prezidentūros siūlomos Žvalgybos įstatymo pataisos yra skirtos piliečių apsaugai. Pasak A. Razmos, Lietuvai priešiškos žvalgybos taikosi į žmogų kiekvieną dieną, todėl, pabrėžia jis, diskusijas sukėlęs siūlymas įteisinti prevencinį pokalbį prisidėtų apsaugant piliečius nuo neigiamo priešiškų užsienio žvalgybos tarnybų poveikio.
 
„Prevenciniai pokalbiai skirti tam, kad asmuo būtų įspėtas, jog juo domisi užsienio žvalgyba. Galbūt jam nežinant (užsienio žvalgyba – ELTA) jau yra surinkusi tam tikros informacijos“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė A. Razma.
 
 „Prevencinis pokalbis įvedamas dėl to, kad apsaugotų Lietuvos piliečius nuo užsienio žvalgybos poveikio. Neturėtume pamiršti, kad į mus taikomasi kiekvieną dieną. Priešiška žvalgyba dirba taip, kad gali būti nusitaikoma praktiškai į bet ką“, – teigė A. Razma.
 
Anot A. Razmos, Lietuvos žvalgyba, įgyvendinus Prezidentūros siūlomas pataisas, padės žmogui surasti išeitį iš padėties.
 
„(Įspės – ELTA), kad žmogus pakeistų savo elgseną ar padės jam surasti išeitį iš šios situacijos, kol jis dar nėra sukompromituotas ar pastatytas į kažkokią situaciją, kurioje nebėra kitos išeities. Tai skirta piliečių apsaugai“, – teigia prezidento patarėjas.
 
Pasak A. Razmos, šiuo metu Prezidentūros siūlomos Žvalgybos įstatymo pataisos įpareigos žmogų teisiškai. Todėl žmogus baudžiamojo persekiojimo metu nebegalės teigti, kad nebuvo įspėtas žvalgybos pareigūnų apie savo elgesį.
 
„Tai yra teisiškai įpareigojantis dalykas. Jeigu aš, kaip žvalgybos pareigūnas, susitikdamas su jumis, gerdamas kavą pasakysiu, kad jums kyla pavojus, jūs sakysite „ačiū“ ir tęsite tai toliau (…), tai yra jūsų teisė ir t.t. Jeigu jūsų kontaktai atveda iki tos ribos, kai prasideda baudžiamasis persekiojimas – tai nebe žvalgybos darbas. Tuomet teismui ar tardytojui galite pasakyti, kad jūs nebuvote perspėtas, nes nėra jokių įrodymų. Prevencinio pokalbio metu žmogui išdėstoma jo situacija. Jis yra supažindintas, turi pasirašyti, ir tai yra fiksuojama“, – teigė A. Razma.
 
Pasak A. Razmos, priešiška žvalgyba gali nusitaikyti į bet kurį asmenį nepriklausomai nuo jo socialinės padėties.
 
„Jeigu žmogus tampa žvalgybos taikiniu, jis apie tai niekada nesužinos. Žvalgyba neartėja pati, ji priartėja per žmogaus kontaktus, per jo asmeninius pažįstamus ir t.t. Su žmogumi pradeda dirbti ištisa (priešiškų žvalgybų – ELTA) profesionalių psichologų, ekspertų, analitikų komanda. Žmogus atsiranda vienas prieš sistemą. Valstybės žvalgybos institucijos, turinčios galias ir vykdančios kontržvalgybą, prieš kurios akis rutuliuojasi ši istorija, turėtų perspėti žmogų apie jam gresiantį pavojų, kol jis dar nėra pastatytas į tam tikrą kompromituojančią situaciją. Tai tokia yra prasmė prevencinio pokalbio“, – teigė A. Razma.
 
A. Razma primena, kad Žvalgybos įstatymu vadovaujasi dvi institucijos – VSD bei Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos.
Diskusija, kai vienas kito nesuprata…
 
ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda registravo Žvalgybos įstatymo, Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisas, siūlančias žvalgybos tarnyboms įteisinti galimybę iškviesti žmones į prevencinį pokalbį. Taip pat Prezidentūros inicijuotose pataisose žvalgybos institucijoms numatyta teisė patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą. Teikiamoje Žvalgybos įstatymo redakcijoje numatytas ir draudimas vizualiai fiksuoti žvalgybos institucijų objektus.
 
Iniciatyva grindžiama tuo, kad Lietuvos, patiriančios hibridinių grėsmių, saugumo situacija sparčiai kinta.
 
„Pataisomis siekiama sudaryti sąlygas žvalgybos institucijoms efektyviai veikti naujų ir kintančių grėsmių sąlygomis. Dabartiniame teisiniame reguliavime įtvirtintas žvalgybos institucijų veiklos tikslas siejamas ne tik su informacijos apie rizikas bei grėsmes rinkimu, bet ir su šių pavojų prevencija, tačiau žvalgybos institucijos neturi pakankamų teisinių įrankių tokiai prevencijai vykdyti“, – teigia Prezidentūra.
 
Prezidentūros inicijuotas pataisas parengė VSD ir AOTD.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.07; 10:30
Žvalgyba

Eurai. Slaptai.lt nuotr.

Pernai išaugo Lietuvos finansų sektoriuje veikti norinčių kompanijų skaičius, tarp jų – ir prieštaringos reputacijos rinkos dalyvių. Kai kurių interesai galimai veda iki Rusijos ginkluotųjų pajėgų ir oligarchų, skelbiama antradienį pateiktame Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) bendrame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime. 

Saugumo tarnybos teigia, kad 2018 m. išaugo kompanijų, siekiančių vykdyti veiklą Lietuvos finansų sektoriuje, skaičius. Pabrėžiama, kad tokiomis galimybėmis domėjosi ir prieštaringos reputacijos rinkos dalyviai – Lietuvos bei užsienio piliečiai, iš kurių nemaža dalis vykdo finansines operacijas per lengvatinio apmokestinimo zonose veikiančius bankus ar kitas finansų įstaigas – potencialūs investuotojai į finansų sektorių registruoti įvairiuose šalyse – nuo Kaimanų salų iki Vanuatu. 

Vertinime teigiama, kad siekiant nuslėpti tikruosius naudos gavėjus ir sumažinti mokestinę naštą, naudojamos sudėtingos ir neskaidrios verslo valdymo schemos, realizuojamos per lengvatinio apmokestinimo zonose registruotus juridinius asmenis. Galimybė įgyti ES registruotų įmonių priedangą domino ir kituose strateginiuose sektoriuose veikiančias trečiųjų šalių įmones. 

2018 m. buvo fiksuotas atvejis, kai įsigijus Lietuvos jurisdikcijoje veikiančią bendrovę galėjo būti mėginama rinkti Rusijos ginkluotosioms pajėgoms reikalingus duomenis. Akcijų įsigijimo sandoris buvo vykdomas per investicijų holdingui AFK „Sistema“ priklausančią ES registruotą investicinę kompaniją. Šiai vadovauja Rusijos oligarcho Vladimiro Jevtušenkovo, valdančio minėto holdingo kontrolinį akcijų paketą, sūnus Feliksas Jevtušenkovas. AFK „Sistema“ kontroliuoja įmonių grupę „Kronštadt“, kuri prieš keletą metų laimėjo naujų elektroninių kartografinių duomenų centrų įrengimo konkursą. 

Kaip primenama vertinime, 2018 m. kovo 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas, nustatantis kriterijus, kuriais remiantis sprendžiama dėl investuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams. 

Pagal šį įstatymą, vienas pagrindinių kriterijų yra investuotojų į strateginius sektorius ryšiai – jų kontaktai su užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybomis arba trečiųjų šalių valdžios institucijomis, didinantys riziką ar keliantys grėsmę šalies nacionaliniam saugumui. Šiuo požiūriu vertinami ne tik potencialūs investuotojai iš trečiųjų šalių – vertinama ir Lietuvos bei kitų ES ar NATO šalių verslo subjektų, investuojančių Lietuvoje, veikla.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.05; 14:11

Aktualijos

Prezidentės patarėja Živilė Šatūnienė po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio Prezidentūroje teigė, kad žvalgybos institucijos neturi duomenų teigti, kad trečiosios šalys kištųsi į vidaus politinius procesus didele apimtimi. Taip pat, pasak patarėjos, apsvarstyta grėsmių apžvalga rodo, kad jų lygis 2018 metais, palyginti su ankstesniaisiais, nėra reikšmingai pakitęs, pagrindiniai grėsmių šaltiniai ir toliau išlieka tie patys.

,,Trečiųjų šalių galimybės daryti įtaką Lietuvoje vis dėlto yra ribotos, tą aiškiai konstatavo žvalgybos tarnybos. (…) VSD pateikė apibendrintą išvadą, kad nėra pagrindo teigti, kad trečiosios šalys reikšmingai veiktų šalies politinę sistemą. (…) Tarnyba, kuri atsako už nacionalinį saugumą, neturi jokio pagrindo teigti, kad reikšmingai kišamasi į Lietuvos politinę sistemą, kad daroma lemiama įtaka sprendimų priėmimui bei kad trečiosios šalys reguliuoja vidaus procesus, vykstančius valstybėje“, – žurnalistams teigė Ž. Šatūnienė.

Pasak patarėjos, didžiausias iššūkis valstybei yra kibernetinė erdvės apsauga. 

,,Didžiausias iššūkis šiais metais ir, ko gero, kitais metais valstybei bus kibernetinė erdvės apsauga – valstybei labai svarbu apsaugoti savo informacinius išteklius“, – teigė Ž. Šatūnienė.

VGT taip pat apsvarstė šalies saugumo padėtį ir metinę grėsmių apžvalgą, patvirtino žvalgybos tarnybų ilgalaikes veiklos strategijas.

2013 metais įgyvendinta Lietuvos žvalgybos sistemos pertvarka sustiprino VGT vaidmenį vykdant žvalgybos tarnybų priežiūrą ir jų veiklos kontrolę. VGT kasmet vertina Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos teikiamą informaciją, nustato žvalgybos informacijos poreikius ir prioritetus.

VGT apsvarstyta grėsmių apžvalga rodo, kad jų lygis 2018 metais, palyginti su ankstesniaisiais, nėra reikšmingai pakitęs, pagrindiniai grėsmių šaltiniai ir toliau išlieka tie patys. Trečiųjų šalių galimybės daryti įtaką Lietuvai yra ribotos, nepaisant tobulėjančių į mūsų šalį nukreiptų galios bei įtakos instrumentų.

Šiais trejų rinkimų Lietuvoje metais tikėtinos agresyvesnės trečiųjų šalių, pirmiausiai – Rusijos, kibernetinės atakos, siekiant paveikti rinkimų eigą ir rezultatus.

,,Prezidentė pabrėžia, kad, laikydamasi aukštų saugos prieš kibernetines atakas standartų, kuriuos vertina ir kitos Europos valstybės, tokioms grėsmėms Lietuva yra pakankamai atspari“, – teigiama Prezidentūros pranešime spaudai.

VGT taip pat patvirtino žvalgybos tarnybų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos – ilgalaikes veiklos strategijas, leisiančias joms efektyviai veikti besikeičiančioje aplinkoje ir užtikrinti šalies nacionalinį saugumą.

ELTA primena, gruodį ministras pirmininkas Saulius Skvernelis apkaltino konservatorius, kad šiems priiminėjant politinius sprendimus įtaką daro Kremlius. Premjeras kreipėsi į šalies specialiąsias tarnybas tai ištirti. S. Skvernelis, gavęs pažymas, tvirtino, kad iš žvalgybos institucijų jį pasiekusi informacija kelia nerimą.

„Patvirtina tam tikrą nerimą, tai yra svarbi informacija, mes į ją reaguojame ir reaguosime, nes tai apima visus procesus, kurie yra šalyje“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Tuo tarpu gruodžio 19 d. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje apsilankę Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vadovas Remigijus Baltrėnas patvirtino gavę premjero Sauliaus Skvernelio kreipimąsi, bet tvirtino, kad kol kas galimų neramumų Lietuvoje dėl Rusijos įtakos apraiškų jie nemato.

Taip pat S. Skverneliui gavus pažymas iš specialiųjų tarnybų apie nacionalines grėsmes, viešumoje pasirodė informacija, kad pažymose esanti medžiaga gali būti susijusi ir su pačiais LVŽS frakcijos nariais bei jiems artimais asmenimis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.08; 17:10

Aktualijos

Premjeras Saulius Skvernelis dėl grėsmių, kylančių nacionaliniam saugumui, yra kur kas atsargesnis nei Lietuvos žvalgybos institucijų vadovai. Paklaustas, kodėl pastarieji, priešingai nei premjeras, tvirtina, kad dėl esamos situacijos Lietuvoje nereikia nerimauti, prakalbo apie prieš dešimtmetį netikėtai kilusius neramumus. 

VSD vadovas Darius Jauniškis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Tai tiesiog labai paprastas dalykas, tos institucijos ir tie vadovai, kurie mano, kad nėra pagrindo, tai jie tą ir parašys, ir patvirtins savo parašu, kad nėra pagrindo. Nes panašias kalbas aš girdėjau prieš dešimt metų, kada buvo taikiu profesinių sąjungų mitingu, taikiu, pabrėžiu, pasinaudota, nors prieš tai (žvalgybos struktūrų. – ELTA) žodžiu buvo teigiama, kad jokios nerimastingos informacijos nėra. O po to įvykio kažkas turėjo slėptis ir nuo savo žodžių išsisukinėti. Tai tiesiog reikia parašyti raštu, kaip yra iš tiesų“, – po Vyriausybės posėdžio kalbėjo S. Skvernelis.

„Palauksime visų atsakymų, tada apibendrinsime ir informuosime“, – apibendrino Vyriausybės vadovas. Kartu, parėžė S. Skvernelis, jo tariami neramumai nėra susiję su mokytojų streiku.

„Mes kalbame apie situaciją, kuri yra šalies viduje, kuri nėra susijusi nei su mokytojais, nei su profsąjungomis, tačiau, kaip jau minėjau, dešimties metų senumo patirtis parodė, kad tuo bandoma pasinaudoti“, – pabrėžė S. Skvernelis.

Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje apsilankę Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vadovas Remigijus Baltrėnas patvirtino gavę premjero Sauliaus Skvernelio kreipimąsi. Tuo tarpu VSD atsakymą Vyriausybės vadovui dar rengia, AOTD jį jau pateikė šią savaitę. 

Premjeras Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

VSD direktorius tvirtino, kad kol kas galimų neramumų Lietuvoje dėl Rusijos įtakos apraiškų jis nemato.

Po NSGK posėdžio AOTD vadovas R. Baltrėnas sakė, kad atsakymą premjerui pateikė šią savaitę, tačiau jo turinio taip pat nekomentavo. 

Paklaustas, ar yra pagrindo Lietuvos gyventojams nerimauti dėl galimų grėsmių, jis patarė ramiai sutikti šventes. 

Tuo tarpu S. Skvernelis anksčiau yra tvirtinęs, kad iš žvalgybos institucijų jį pasiekianti informacija kelia nerimą.

„Patvirtina tam tikrą nerimą, tai yra svarbi informacija, mes į ją reaguojame ir reaguosime, nes tai apima visus procesus, kurie yra šalyje“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.19; 18:00

Aktualijos

stt
STT emblema

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo bandymo papirkti Lietuvos kariuomenės karininką, siekiant, kad vienai privačiai bendrovei būtų sudarytos išskirtinės sąlygos laimėti tarptautinį Lietuvos kariuomenės viešąjį pirkimą.

Pasak STT, ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos informaciją, kad vienos privačios bendrovės vadovas bandė papirkti Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų atstovą, kuriam pasiūlė didesnį nei 90 000 eurų kyšį už tai, kad vienai užsienio bendrovei būtų sudarytos išskirtinės sąlygos dalyvauti ir laimėti viešojo pirkimo konkursą.

Privačios bendrovės vadovui pareikšti įtarimai dėl papirkimo. Tyrimo duomenimis, įtariamasis galimai neteisėtais veiksmais siekė naudos vienai Latvijos bendrovei. Trečiadienį įtariamasis buvo sulaikytas, jo namuose ir darbo vietoje atliktos kratos. Taip pat atliktos kratos vienoje Latvijos bendrovėje.

aotd_okei
AOTD emblema

Šis ikiteisminis tyrimas pradėtas STT pareigūnams bendradarbiaujant su AOTD, taip pat su Latvijos korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija biuro (KNAB) pareigūnais.

„Šis atvejis – tai dar vienas sektinas pavyzdys, kai pačios institucijos kuria antikorupcinę aplinką jų viduje, o nustačiusios konkretų korupcijos atvejį, nedelsiant apie tai praneša STT.

Institucijoms nėra lengva pasiekti, kad apie konkretų bandymą papirkti informuotų kiekvienas darbuotojas, bet šis pavyzdys rodo, kad tai yra įmanoma ir būtų gerai, kad tokių atvejų Lietuvoje visose srityse tik daugėtų“, – pranešime cituojamas STT direktorius Žydrūnas Bartkus.

Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.16; 06:00

Aktualijos

VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD), minint Lietuvos žvalgybos šimtmetį, kviečia į šventinius renginius. 

Trečiadienį VSD ir AOTD Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidarys virtualią parodą „Lietuvos žvalgybai – 100: institucijos ir žmonės“. Organizatoriai tikina, kad parodos metu bus galima išvysti niekur nematytus istorinius archyvinius kadrus.

Pasak žvalgybos vadovo Dariaus Jauniškio, žvalgybos veiklos šimtmetis – puiki galimybė įvertinti visą tarnybų nueitą kelią, viską permąstyti ir išmokti tam tikras pamokas, kad jų nekartotume ateityje. 

„Šiuo metu galime džiaugtis, kad turime puikias darbo sąlygas, o profesine prasme esame gerose vėžiose – esame modernūs, turintys aiškius tikslus, veiklūs ir efektyvūs. Netikrumo ir mokymosi etapai yra seniai praeityje. Tuo pačiu esame naudinga vakarietiškos žvalgybos bendruomenės dalis“, – įsitikinęs VSD direktorius.

Lietuvos karinė žvalgyba ir kontržvalgyba. Slaptai.lt nuotr.

Darius Jauniškis pabrėžia, kad žvalgyba visais laikais sugebėjo užtikrinti valstybingumą, parėmė valstybę pačiais sunkiausiais momentais. Tiesa, šiomis dienomis nė vienos valstybės žvalgyba negali apsieiti ir be visuomenės pagalbos.

Ketvirtadienį, spalio 25 d., VSD ir AOTD taip pat visus kviečia į Šventąsias mišias Vilniaus šv. Ignoto bažnyčioje, kur bus meldžiamasi už buvusius ir esamus žvalgybos pareigūnus bei jų šeimas. Mišias laikys Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas plk. ltn. Rimas Venckus, o jų metu giedos Vilniaus katedros choras.

Tą pačią dieną LDK Valdovų rūmuose vyks iškilmingas dviejų Lietuvos žvalgybos tarnybų – VSD ir AOTD šimtmečio jubiliejaus minėjimo renginys, kuriame dalyvaus aukščiausi šalies vadovai, politikai, pareigūnai ir iškilūs visuomenės atstovai.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-24

Aktualijos

Lietuvos saugumas (VSD)

Kovo 26 d. 10 val. Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) pristatys metinį grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą už 2017 metus.

Tiesioginę spaudos konferenciją, kurioje dalyvaus VSD direktorius Darius Jauniškis ir AOTD direktorius plk. Remigijus Baltrėnas, iš LR Seimo rūmų spaudos konferencijų salės bus galima stebėti per Seimo televiziją, internetinėje svetainėje www.Lrs.lt.

Naujausią grėsmių vertinimą pristatymo dieną, nuo 8 val. ryto, bus galima skaityti VSD ir KAM internetiniuose puslapiuose www.vsd.lt bei www.kam.lt.

Remiantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymu, dokumentas visuomenei įprastai teikiamas kartą per metus, pavasarį. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kaip bendrą dokumentą, VSD ir AOTD skelbia nuo 2015-ųjų.

Informacijos šaltinis – VSD

2018.03.26; 06:07

SkaitomiausiosŽvalgyba

aotd_pailgas
Antrojo departamento prie KAM ženklas

Generalinėje prokuratūroje vykusioje spaudos konferencijoje pranešta apie šiuo metu atliekamus du anksčiau neskelbtus viešus ikiteisminius tyrimus, kuriuose trims asmenims pareikšti įtarimai pagal LR Baudžiamojo kodekso 119 str. „Šnipinėjimas“ 2 dalį.

Abu ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti gavus Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) surinktą informaciją. Įtariamuosius, Lietuvos Respublikos piliečius, skirtingose vietose ir skirtingu metu praėjusių metų gruodžio mėnesį sulaikė Kriminalinės policijos biuro pareigūnai, atliekantys šiuos abu tyrimus. Teismui patenkinus ikiteisminiams tyrimams vadovaujančio Generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro prašymus, visi trys įtariamieji šiuo metu yra suimti.

Vienas iš šių ikiteisminių tyrimų buvo pradėtas surinkus pakankamai duomenų, kad civilis tarnautojas, dirbęs Šiauliuose viename Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų paramos padalinyje, vykdo užsienio žvalgybos užduotis ir perduoda jai neįslaptintą, tačiau užsienio žvalgybai reikšmingą informaciją už piniginį atlygį. Šio darbuotojo pareigybei nekeliamas reikalavimas turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Taip pat šiame tyrime įtarimai šnipinėjimu pareikšti ir kitam asmeniui, kuris, turimais duomenimis, nuolat gyvendamas užsienio valstybėje, vykdydamas jam skirtas užsienio žvalgybos institucijos užduotis, veikė kartu su minėtu įtariamuoju.

Antrajame ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti Klaipėdoje gyvenančiam asmeniui, kuris užsienio valstybės žvalgybai perduodavo jo sistemiškai rinktą neįslaptintą informaciją apie tam tikrus objektus, kuriuos jis stebėdavo ir fiksuodavo lankydamasis viešose Klaipėdos jūrų uosto ir kitose uostamiesčio vietose.

klaipeda_7
Klaipėdos jūrų uostas. Slaptai.lt nuotr.

Nurodyti ikiteisminiai tyrimai nėra susiję tarpusavyje.

Nuo pat šių ikiteisminių tyrimų pradžios Kriminalinės policijos biuro pareigūnai, intensyviai bendradarbiaudami su Generaline prokuratūra bei AOTD, ypatingo konfidencialumo sąlygomis rinko tyrimui reikšmingus duomenis, atliko dešimtis kratų bei apklausų, įvykdė didelių pajėgų mobilizavimo ir sudėtingo veiksmų koordinavimo pareikalavusias sulaikymo operacijas bei kitas proceso priemones. Šiuo metu minimi ikiteisminiai tyrimai dar nėra baigti, būtini tyrimo veiksmai tęsiami.

Tokia veika yra pavojinga, nes informacija renkama ir teikiama vykdant užsienio valstybės žvalgybos institucijos užduotis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad taikos metu vykdomos užduotys, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo „nekaltos“ ir nedarančios žalos. Tačiau įvykus krizei ar kariniam konfliktui, šių asmenų vykdomų užduočių pobūdis mūsų valstybei būtų žymiai pavojingesnis. Užverbuoti asmenys taip pat kelia grėsmę ir tuo, kad nuolat renka informaciją, įskaitant ir kompromituojančią, apie kitus asmenis – potencialius verbavimo taikinius.

Šie ir ankstesnių ikiteisminių tyrimų atvejai rodo, kad užsienio valstybių žvalgybos institucijas domina ne tik asmenys, kurie disponuoja įslaptinta informacija, bet ir žmonės, neturintys nieko bendro su konfidencialiais duomenimis, o verbavimo procesas neretai pradedamas svečiuojantis kaimyninėse ne NATO valstybėse ir atrodo kaip naujos malonios ir naudingos pažinties pradžia. Vėlesniuose etapuose asmuo turi vis mažiau pasirinkimo laisvės, gali būti šantažuojamas, todėl kilus įtarimams, kad kažkas bando įtraukti į duomenų rinkimą ir perdavimą nelabai suprantamais tikslais, rekomenduojama kreiptis konsultacijos į LR žvalgybos institucijas.

Iš viso nuo 2014 metų Lietuvoje išaiškinta 12 asmenų, kurie įtariami šnipinėjimu. 5 asmenys jau yra nuteisti ir nubausti laisvės atėmimo bausmėmis.

Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti nubaustas laisvės atėmimu iki penkiolikos metų.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra

2018.02.02; 01:00

Aktualijos

Krašto apsaugos ministras išleido buvusį karinių oro pajėgų vadą pulkininką Audronį Navicką iš profesinės karo tarnybos į atsargą. Sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į kariuomenės vado gen. ltn. Jono Vytauto Žuko pateiktą vertinimą, kad tolesnė karininko profesinė karo tarnyba prieštarautų tarnybos interesams. 

Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos informavo kariuomenės vadą apie plk. A. Navicko veikas jam esant nušalintam nuo karinių oro pajėgų vado pareigų ir vėlesniais laikotarpiais.

Pateiktais duomenimis, plk. A. Navickas formavo ir palaikė neigiamą krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių asmenų požiūrį į Lietuvos kariuomenės vadovybės įsakymų vykdymą, įskaitant ir valstybės gynybą. Karininkas taip pat menkino krašto apsaugos ministrą, kariuomenės vadą, jo kompetenciją ir atskirų krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės padalinių vadovybę, kritikavo jų sprendimus, taip demoralizuodamas Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų personalą.

Be to, karininkas, siekdamas diskredituoti krašto apsaugos sistemą ir jos vadovybę, teikė su tarnyba susijusią informaciją neįgaliotiems asmenims. Papildomai buvo nustatyta, kad karininkas nebendradarbiavo su sudaryta karinių oro pajėgų vado reikalų perdavimo komisija, vengė perduoti pareigas ir pasirašyti pareigų perdavimo aktą.

Remdamasis turima informacija, kariuomenės vadas nusprendė, kad tokie plk. A. Navicko veiksmai yra nesuderinami su karo tarnybos organizavimo pagrindiniais principais ir reikalavimais, duotąja karininko priesaika ir karininko garbe.

Kariuomenės vado sprendime taip pat nurodyta, kad pulkininko karinis laipsnis yra vienas iš aukščiausių karininkų laipsnių Lietuvos kariuomenėje, todėl karininko, kuriam suteiktas aukščiausiasis vyresniųjų karininkų laipsnis, asmeninės savybės privalo būti tokios, kad jo pasiryžimu pasiaukoti valstybės gynybai nebūtų abejojama, o asmeninės savybės vadovauti pavestiems padaliniams ypatingų valstybei situacijų, tokių kaip ginkluotos gynybos, metu būtų pavyzdinės ir sektinos.

Pažymėta, kad Lietuvos karinė doktrinoje yra įtvirtintas tikslinio vadovavimo principas, kurio vieni iš pagrindinių elementų yra pasitikėjimas ir abipusis supratimas.

„Profesinė karo tarnyba neatsiejama nuo abipusio pasitikėjimo, sąžiningumo, drausmės, garbės ir atsakomybės. Turima informacija apie plk. Navicko veiksmus jo nušalinimo nuo pareigų metu, lėmė sprendimą, jog tolimesnė šio karininko tarnyba prieštarautų karo tarnybos interesams“, – situaciją apibendrino kariuomenės vadas gen. ltn. J. V. Žukas.

Kariuomenės vado vertinimu, krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybė turi pasitikėti Lietuvos kariuomenės karininku ir neabejoti, kad strateginio lygmens sprendimai dėl valstybės karinės apsaugos, ginkluotos gynybos ir karinių operacijų bus tinkamai ir laiku įgyvendinti, pateikta tarnybinė informacija bus tinkamai saugoma ir naudojama tik tarnybos tikslais, o karinės drausmės, pavaldumo principų bus laikomasi visais atvejais.

Be to, pagrįstai tikimasi ir reikalaujama, kad pulkininko laipsnį turintis karininkas ne tik gerbs ir vykdys aukštesnių vadų įsakymus, tačiau ugdys pavaldžius karius ir savo asmeniniu pavyzdžiu sutelks pavaldinius užduočių vykdymui.

Krašto apsaugos ministras R. Karoblis sutiko su kariuomenės vado sprendime nurodytais motyvais ir pasirašė įsakymą dėl plk. A. Navicko atleidimo iš profesinės karo tarnybos ir išleidimo į atsargą.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.04.11; 02:02

Gordijo mazgas

Logiška, jog Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) šiųmetiniame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime už praėjusius metus didžiausią įspūdį turėjo palikti atviru tekstu  paskelbtas faktas, jog nuo taikos iki karo su Rusija mus gali skirti 24 valandos.

Kita vertus, ko nors kito jau ne vienerius metus vargu ar galima tikėtis. Irgi nieko naujo, kad 38 puslapių ataskaitoje konstatuojama, kad didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui kelia Rusijos karinė galia. Iškalbingiausiai vis tiek byloja faktai, todėl primintini vien ginklavimuisi skirti vertinimo faktai.

Žurnalistas Arūnas Spraunius, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.

Jei santykiai su JAV negerės, Rusija toliau vykdys konfrontacinę ir izoliacinę politiką. Tam reikia resursų, dėl karinių pajėgų perginklavimo ypatingų problemų nekyla, o personalo stygiaus problemą Maskva sprendžia formuodama bataliono taktines grupes iš 700-800 aukštos parengties karių. Tokių grupių skaičius sparčiai auga – 2015 metais jų buvo 66, pernai – 96, o šiemet – 115, kitais metais planuojama padidinti iki 125. Bataliono taktinės grupės, kurias remia artilerija bei šarvuotosios pajėgos, labai išpopuliarėjo kare Ukrainoje.

Ypač didelį vaidmenį reformuojant savo ginkluotąsias pajėgas Maskva skiria šalia NATO sienų esančiai vakarų karinei apygardai, nuolat stiprinama Rusijos karinė grupuotė Kaliningrado srityje, kur nuolatinei dislokacijai ruošiami balistinių raketų kompleksai „Iskander“, korvetės su sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“, priešlaivinės sistemos „Bal“ ir „Bastion“, dalis kurių gali atakuoti taikinius sausumoje. Be to, pernai Kaliningrade dislokuoti daliniai sujungti į 11-ąjį armijos korpusą, dalis 79-osios motošaulių brigados padalinių perdislokuoti iš Gusevo į Sovetsktą – prie pat Lietuvos sienos.

Rusijos karinis aktyvumas Vakarų kryptimi didžiąja dalimi susijęs su konflikto su NATO simuliavimu – tai esą parodė ir pernai rugpjūtį Pskovo ir Leningrado srityse vykusios pratybos, kuriose per garsiakalbį tariami NATO kariai buvo raginami pasiduoti. Ataskaitos autoriai pažymi, kad šiemet Rusijos karinis aktyvumas išaugs ne Sirijoje, o Baltijos jūros regione, mat rugsėjo mėnesį planuojamos didelio masto Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“, kurių oficialus dalyvių skaičius (13 tūkst.) ir realus gali skirtis kelis ar keliolika kartų.

VSD ir AOTD manymu, prieš tai bus surengta virtinė plataus masto „kovinės parengties patikrinimų“ – netikėtų, iš anksto neskelbiamų didelio masto pratybų. Rusijos karinis prioritetas orientuotas į karinės reakcijos greitį, iki minimumo apribojant oponento galimybes atsakyti efektyviai.

Kaip minėta, čia išskirti tik Rusijos ginklavimuisi skirti faktai, patys savaime ne patys įspūdingiausi (viešojoje erdvėje tikrai galima rasti įspūdingesnių). Bet jie įsipiešia į globalią tendenciją, kurią ta pati Rusija daugeliu atžvilgių ir pradėjo. Analitinės kompanijos „IHS Markit“ ekspertai metų pradžioje ištyrė 105 valstybes, kurioms tenka 99 proc. pasaulinių karinių išlaidų. Pasirodo, pernai planetoje armijoms išleista 1,57 trilijono dolerių, beveik 200 milijardų daugiau negu 2015 metais. „IHS Markit“ 2020-aisiais prognozuoja 1,63 trilijono išlaidas.

Jei taip, planetos raidos vektorius ne ypač guodžiantis. Didėjančių karo išlaidų priežastimis nurodomi Rusijos veiksmai Ukrainoje, terorizmas, migrantų krizė bei įtampa Pietų Kinijos jūroje, šioje  strateginėje akvatorijoje eina krovinių gabenimo jūrinės trasos už 5 trilijonus dolerių per metus.

Nors Vakarų Europos šalyse išlaidos gynybai beveik nesikeitė (britai su 53,8 milijardo dolerių treti, 35,8 milijardo išleidę vokiečiai devinti ir t.t., Europos vidurkis siekia 1,4 proc. nuo BVP), visos kartu ES narės gynybai išleido 219 milijardų, tai yra daugiau už Kiniją (191,8 milijardo dolerių), kuri pagal išlaidas karui jau kurį laiką antra po JAV. Psichologiniu smūgiu rytų europiečiams, pirmiausia Baltijos valstybėms, tapo Kremliaus įvykdyta Krymo aneksija. Lietuva, Latvija, Estija 2014-aisiais kartu gynybai skyrė 981 milijoną dolerių, 2016-aisiais ta suma augo iki 1,45 milijardo, 2020 metais planuojama skirti 2,1 milijardo dolerių.

Kinijos išlaidos karinėms reikmėms iki 2025 metų bus didesnės nei visų jos kaimynių kartu sudėtų, o dešimtmečio mažinimo pernai karinį biudžetą padidino Japonija – iki 41,68 milijardo dolerių. Indija su 50,69 milijardais (6,8 proc. daugiau nei 2015-aisiais) dolerių aplenkė Rusiją bei Saudo Arabiją ir pakilo į 4-ą vietą. Prognozuojama, kad 2018 metais didžiausia planetos demokratija iš pirmo trejetuko išstums Jungtinę Karalystę (JK).

Bonos (Vokietija) tarptautinio konversijos centro sudarytame pernykščiame militarizacijos reitinge Vokietija yra 100-ojoje pozicijoje, absoliučiais skaičiais daugiausia gynybai išleidžiančios Jungtinės Valstijos 31-os. Kasmetinis reitingas sudaromas išanalizavus karinių išlaidų dalį 152 valstybių BVP struktūroje.

Šia prasme labiausiai militarizuota planetos valstybė yra Izraelis. Į karinį konflikta įvelta Ukraina iš 23 vietos pernai pakilo į 15-ą. 6,6 proc. sumažinusi karines išlaidas Rusija – 5-oje vietoje, nors 21 amžiuje jos išlaidos karui beveik visą laiką (išskyrus 2009 metus) augo (2014-aisiais net 13 proc.).

Jei jau kalbame apie rytų Europą, balandžio 5-ąją Ukrainos gynybos ministro pirmasis pavaduotojas Ivanas Rusnakas Ukrainos – NATO tarpparlamentinės tarybos posėdžio Kijeve dalyvius informavo, jog Rusija prie sienos su jo šalimi yra sukoncentravusi virš 18 tūkstančių kariškių, apie 1370 tankų bei šarvuotų mašinų, apie 300 artilerijos sistemų, maždaug 700 karinių lėktuvų ir sraigtasparnių bei 24 karo laivus. I.Rusnakas taip pat pažymėjo, jog Maskva Ukrainoje išbando naujas karinių operacijų formas bei naujausią ginkluotę, jo teigimu, iki 2018-ųjų pabaigos Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas planuoja Voronežo bei Rostovo srityse netoli Ukrainos dislokuoti 8-ąją bei 20-ą armijas.

Oficialus Rusijos karinio jūrų laivyno okupuotame Ukrainos Sevastopolyje atstovas Viačeslavas Truchačiovas kovo viduryje informavo apie rusų planus dislokuoti šiame mieste sparnuotąsias raketas galinčius nešti povandeninius laivus „Krasnodar“, „Kolpino“ ir „Didysis Novgorodas“. Grupės „Informacinis pasipriešinimas“ koordinatoriaus Dmitrijaus Tymčiuko vertinimu („Apostrof“ 03 21), Maskva ypač pastaruoju metu žūtbūt stengiasi parodyti esanti Juodosios-Kaspijos jūrų regiono šeimininkė. NATO laivų buvimą Juodojoje jūroje rusų kariškiai išgyvena ypač skausmingai. Kaliningrado pavyzdžiu Maskva trečius metus (po aneksijos 2014 metais) grūda į Krymą kariškius, iš jų formuodama 22-ąją armiją ir taip siekdama paversti pusiasalį  kariniu politiniu placdarmu.

Dar vienas Krymą militarizuoti skatinantis faktorius – Sirija, į  kurią siųsti kariškius bei karinę techniką patogiausia Juodąja jūra. Aišku, sausumos pajėgų dislokavimas signalizuoja apie kitokias, globalias Maskvos pretenzijas. Kokios jos, galima numanyti, tik primintina, kad karinių konfliktų pradinių priežasčių paprastai neįmanoma prognozuoti. Prieš 1-ąjį pasaulinį karą kaizerinė Vokietija buvo pagrindinė JK prekybos partnerė, kuo viskas baigėsi – žinoma. Kai įvairiose planetos vietose pilna ginkluotės, niekas dėl nieko negali būti tikras. Nors Kinijos ir JAV yra ypač glaudžios prekybos partnerės ir turbūt nenori karo, dėl emociškai ne paties stabiliausio dabartinio Baltųjų Rūmų šeimininko ir pabrėžtinio Kinijos visuomenės nacionalizmo nutikti gali visko.

Kol kas padėtis atrodo taip, tarsi aktualizuotųsi garsi Niccolò Machiavellio įžvalga, jog karo neįmanoma išvengti, jį galima tik atidėti – priešininko naudai. Buvusio NATO Jungtinių pajėgų Europoje vado pavaduotojo 2011-2014 metais Richardo Shirreffo knygos „2017: karas su Rusija. Skubus perspėjimas“ teiginys apie Rusijos galimybes per kelias dienas užimti Ukrainą ir Baltijos valstybes susišaukia su Lietuvos specialiųjų tarnybų teiginiu apie Maskvos pasirengimą pradėti karą su Lietuvą per 24 valandas. Buvęs NATO kariškis perspėja, kad Aljansas gali būti nepasirengęs staigiems Kremliaus veiksmams. Be abejo, tai tik perspėjimas, vis dėlto nerimas neatsiranda tuščioje vietoje – pasak  sociologinės tarnybos „YouGov“ 7-iose Europos vlastybėse bei JAV atliktos apklausos, Rusiją pagrindine arba didele karine grėsme laiko daugiau nei pusė respondentų. Jie taip pat mano, jog taika planetoje artimiausiais metais mažai tikėtina. Pasaulinio karo laukia 64 proc. apklaustų amerikiečių, 61 proc. britų, virš 60 proc. prancūzų bei vokiečių.

Vokiečių politologijos profesoriaus Herfriedo Münklerio vertinimu, JAV prezidentas Donaldas Trumpas padarys pasaulį pavojingesne vieta, jei vykdys nacionalistinę bei izoliacionistinę politiką. Istorija patvirtina, kad stojus „pasaulio žandaro“ saulėlydžiui visada prasidėdavo karų laikai, paskutinis pavyzdys – tuo metu galingiausios valsybės Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš pasaulinės arenos 19 amžiaus pabaigoje ir 20 amžiaus pradžioje galų gale atvedė prie 1-ojo pasaulinio karo. Sumenkus Amerikos kaip „pasaulio žandaro“ vaidmeniui stosiantis  globalios valdžios vakuumas provokuos kitų „geopolitinių žaidėjų“ (ar tokiais įtikėjusiųjų) konkurenciją bei mėginimą pasipelnyti kaimynių sąskaita – pretendentų jau dabar  kiek nori, pradedant Rusija, Turkija, pagiežingai viena kitą stebinčiomis Artimųjų Rytų šalimis ir baigiant Šiaurės Korėja.

Iš to, kas pasakyta, peršasi nelinksma išvada – jei stabilių Vakarų, kokius juos esame pripratę matyti po Antrojo pasaulio karo, nebeliks, ateitis nebajotinai paskęs miglose, ir teks prisiminti N.Machiavellį, deja.

2017.04.07; 08:06

Trumposios naujienos

Balandžio 3 d., 9.00 val. Seimo spaudos konferencijų salėje (Gedimino pr. 53) visuomenei ir žiniasklaidos atstovams buvo pristatyta bendra Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos parengta grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaita.

Spaudos konferencijos metu ataskaitą visuomenei pristatė VSD direktorius Darius Jauniškis ir AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas.

Remiantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymu, dokumentas visuomenei įprastai teikiamas kartą per metus, pavasarį. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kaip bendrą dokumentą, VSD ir AOTD skelbia nuo 2015-ųjų.

Konferencijoje taip pat dalyvavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai bei pirmininkas Vytautas Bakas. Renginio metu jie taip pat buvo pasiruošę atsakyti į klausimus, susijusius su šalies saugumu ir teikiama ataskaita.

Konferencija tiesiogiai transliuojata per Seimo internetinę televiziją. Stebėti realiu laiku bus galima apsilankius Seimo internetiniame puslapyje: www.lrs.lt .

Su grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaita visuomenė galės susipažinti dar prieš spaudos konferenciją.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.04.02; 10:10

Žvalgyba

Šiuo metu informacija, kodėl oficialusis Vilnius iš Rusijos atšaukė Lietuvos gynybos atašė, – skurdoka. Jokių kategoriškų išvadų brėžti negalima, nes šioje mįslingoje istorijoje – daug nežinomųjų

Tiksliai tėra žinoma, kad iki šiol Maskvoje rezidavo Lietuvos kariuomenės atstovas pulkininkas Audrius Marcinkevičius. Jį turėjo pakeisti pulkininkas Saulius Pikturna, iki tol užėmęs svarbų postą mūsų ginkluotosiose pajėgose (KAM Generalinės inspekcijos Tyrimų skyriaus vedėjas). S.Pikturna į Maskvą komandiruotas paties KAM vadovo Juozo Olekos sprendimu. Tai oficiali, vieša, lengvai prieinama informacija.

Krašto apsaugos ministerija. Slaptai.lt nuotr.
Krašto apsaugos ministerija. Slaptai.lt nuotr.

Tačiau paaiškėjo kai kurios įdomius būsimojo Gynybos atašė Rusijoje atstovo asmeninio gyvenimo detalės. Karininkas išsiskyrė ir nusprendė kurti naują šeimą. Lyg ir nieko įtartino. Juolab kad naujoji S.Pikturnos žmona, jo paties teigimu, ukrainietė ir turi Ukrainos valstybės pasą.

Tačiau BNS, delfi.lt ir lrytas.lt informuoja, jog paaiškėjo naujosios detalės: būsimoji karininko žmona galbūt Rusijos pilietė iš Krymo, turinti Rusijos Federacijos pasą.

Ši aplinkybė taip pat nieko nereiškia. Visi Rusijos okupuotame Kryme gyvenę ukrainiečiai, nenorėję nutraukti saitų su Ukaina, vis tik buvo priversti pasiimti ir rusiškus pasus, nes ukrainietiški pasai šiame pusiasalyje po okupacijos tapo beverčiais.

Žodžiu, informacija, jog Lietuvos karininkas nusprendė kurti naują šeimą su Rusijos piliete iš Krymo, kuri turėjo dar ir Ukrainos pasą, – nieko blogo ar įtartino nerodo.

Tačiau tie, kurie domisi žvalgybų istorija, puikiai žino, kaip JAV, Didžioji Britanija, Vokietija, Izraelis ir dar daug daug šalių siekia paspausti svarbius postus užimančius pareigūnus per jų artimuosius – tėvus, žmonas, vaikus. Šioje srityje ypač išradinga ir klastinga Rusija. Jei tik įmanoma, ji niekad nepraleidžia progos „spustelėti“ svarbius asmenis į pagalbą pasitelkiant jų artimuosius (kaip svarsto BNS, Rusijos žvalgybininkai galėtų įgyti įtakos svertų Lietuvos karininko sutuoktinei).

Šiuo metu Lietuvos karininkas grąžintas į Vilnių svarbioms konsultacijoms. Delfi.lt duomenimis, prieš S. Pikturną pradėtas tyrimas, kurį atlieka Antrasis operatyvinių tyrimų departamentas (AOTD), pavaldus ministrui Juozui Olekui. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas antradienį Seime žurnalistams patvirtino, esą dėl S.Pikturnos kreiptasi išvadų į Lietuvos karinę kontržvalgybą.

Lietuvos karinė žvalgyba ir kontržvalgyba. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos karinė žvalgyba ir kontržvalgyba. Slaptai.lt nuotr.

Ministro atstovas spaudai Vaidotas Linkus informavo BNS, kad J.Olekas įsakymą dėl S.Pikturnos skyrimo pasirašė šių metų liepos 18 dieną, jis pareigas pradėjo eiti rugpjūčio 1 dieną. S.Pikturna Krymo gyventoją vedė rugpjūčio 18 dieną, o ministeriją apie tai informavo rugpjūčio 26 dieną. Konsultacijoms atšauktas rugsėjo 13 dieną.

Pagal griežtas KAM taisykles, Lietuvos karininkai privalo pranešti apie visas savo keliones į užsienio valstybes, kurios nėra ES arba NATO šalys. Tačiau nėra žinoma, ar tyrėjai iš AOTD domisi tik pačiu faktu, kad buvo nuslėpta sutuoktinės pilietybė, ar įtarimų jiems kelia ir sutuoktinės ryšiai.

KAM vadovybė į DELFI.lt užklausą dėl S. Pikturnos atšaukimo aplinkybių apsiribojo lakonišku komentaru. „Krašto apsaugos ministerija, suderinusi su Užsienio reikalų ministerija, (rugsėjo 20 d. informavo Rusijos Federacijos ambasadą Lietuvoje, kad nuo rugsėjo 23 d. yra atšaukiamas Lietuvos gynybos atašė Rusijos Federacijoje pulkininkas Saulius Pikturna. Sprendimas dėl jo atšaukimo buvo priimtas atsižvelgus į jo paties prašymą dėl pasikeitusių šeimyninių aplinkybių. Tuo pačiu įsakymu plk. S. Pikturna yra perkeliamas į Krašto apsaugos ministerijos rezervą. Netrukus bus pradėtas naujojo gynybos atašė atrankos ir skyrimo procesas”, – teigiama KAM atstovės Astos Galdikaitės komentare.

Pats S. Pikturna situaciją komentuoti atsisakė.

Informacijos šaltinis – BNS, Delfi.lt, lrytas.lt, Vaidas Saldžiūnas, slaptai.lt.

2016.09.21; 06:48

Politinės intrigos

Labai gerai, kad vyksta viešos diskusijos dėl viešųjų pirkimų. Šviesos šiai sričiai labai reikėjo.

Svarstoma, kad yra daug sisteminių bėdų, kad reikia pokyčių. Tikrai reikia. Tuo labiau krašto apsaugoje, kur dėl agresyvios politikos iš Rytų skiriami dideli pinigai ir įsigijimų ateityje bus daug.

Bet aš noriu pakalbėti apie esminį reikalą. Pati geriausia sistema bus apeita, jei tie, kas nori pasipelnyti, žinos, kad „viršuje“ dega žalia šviesa. Krašto apsaugoje – deja, taip pat.

Lėšų švaistymas – ne naujiena socialdemokratų valdomame KAM

Kai 2008 metais atėjau į ministeriją, radau didžiulį pinigų švaistymą. Sistemos atsakingos tarnybos davė situacijos apžvalgą, dėjo ant stalo faktus. Visos gijos vedė „į viršų“.

Ypač nemaloni situacija buvo Afganistano Provincijos atkūrimo grupės vykdomuose viešuosiuose pirkimuose. Ten visiškai karaliavo buvusio sovietinio karininko uzbeko valdomos įmonės ir net abejotinos reputacijos bankelis.

Tokiam keistam bankui tuometinio vado taip pat iš tos pačios sovietinės armijos, generolo Valdo Tutkaus vadovaujama Kariuomenė buvo patikėjusi operacijai skirtus pinigus. Visa tai vyko, kai ministerijai vadovavo Juozas Olekas.

Pinigus įmerkus negrįžtamai, teko kreiptis į Prokuratūrą. Apie tai informavau visuomenę, tuometinį Prezidentą Valdą Adamkų, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Teko daug dirbti su AOTD (karinė žvalgyba), kad išsiaiškinčiau visus neskaidrumų ryšius.

Krašto apsaugos ministras turi visus įrankius kontrolei, įskaitant ir AOTD

Akivaizdu, kad svarbiausia – sąžiningi žmonės aplinkui ministrą ir ten, kur vyksta pirkimų planavimai ir patys pirkimai.

Verslas turi savo planus ir siekia, kad jų planai taptų ministerijų planais. Todėl svarbiausia, kad politinis lygmuo turėtų stiprų vertybinį stuburą ir savo skaidrius viešai žinomus planus. Dar svarbiau – krištolo skaidrumo žmonės atsakingiausiuose viešųjų pirkimų taškuose. Skirdamas pareigūnus ministras neturi rentgeno ar kokio magnetinio rezonanso. Privalo labai atidžiai išnagrinėti reputaciją, kliautis atitinkamų tarnybų duomenimis. Tačiau paskyrimu viskas tik prasideda. Reikia nuolatinio dėmesio. Čia ministras kontrolei taip pat turi visus reikalingus įrankius.

Krašto apsaugos ministras pagal dabar galiojančius įstatymus yra vienintelis sistemos biudžeto asignavimų valdytojas. Jis turi svertų bet kuriame etape įsikišti ir nutraukti bet kurį pirkimą, veikdamas per ministerijos Įsigijimų departamentą, Generalinę inspekciją, naudodamasis kitais tarnybiniais įgaliojimais.

Atėjo laikas rimtai apsvarstyti, ar tokia situacija yra teisinga, ar Kariuomenės vado nušalinimas nuo iš esmės bet kokių finansinių sprendimų priėmimo yra normali situacija? Nepriklausomai nuo viešųjų pirkimų tipo ir perkančiosios organizacijos konkrečiais atvejais, politinė atsakomybė už visų Krašto apsaugos sistemos (KAS) viešųjų pirkimų skaidrumą tenka ministrui, nes jis nustato pirkimų tvarką ir procedūras. KAS įsigijimai planuojami programų principu. Bet kokie programoms skirtų lėšų koregavimai nedaromi be ministro žinios, jo patvirtinimo.

KAS yra patvirtintos 9 programos, kurių koordinatoriai teikia poreikius svarstyti krašto apsaugos ministro sudarytai Gynybos resursų grupei (GRG). GRG pirmininkas yra KAM viceministras, kiti nariai – KAM departamentų direktoriai ir vienas kariuomenės atstovas. GRG, apsvarsčiusi poreikius, teikia patvirtintų programų projektus ministro sudarytai Gynybos resursų tarybai (GRT). GRT pirmininkas yra ministras.

Viešųjų pirkimų srityje ministras savo žinioje turi itin svarbią instituciją – KAM Įsigijimų departamentą. Man buvo labai keista, kai savo kadencijos pradžioje ministras J. Olekas pakeitė gerai dirbusį karininką civiliu žmogumi, kuris niekada nėra dirbęs su gynybos įsigijimais.

Ketverius metus dirbusi ministre nedrįsčiau pretenduoti į tokias pareigas, nes ten reikia labai specifinių žinių. Ministro paskirta direktorė Regina Zasienė turi vykdyti prevencinę priežiūrą kiekviename KAS centralizuotame ir svarbiausiuose decentralizuotuose viešuosiuose pirkimuose. Pareigybinės instrukcijos skelbia, jog departamento direktorius koordinuoja KAS perkančių organizacijų vykdomų viešųjų pirkimų veiklą, teikia KAM vadovybei informaciją apie visus pirkimus.

Priminsiu, kad iš visų ministerijų KAM yra išskirtinėje situacijoje, nes čia kontržvalgybine sistemos būkle domisi AOTD. Šiame departamente yra skyriai, kurie išskirtinai stebi ir korupcinę aplinką sistemoje. Jei ministras nori iš tiesų skaidrios sistemos, jis gali labai efektyviai pasinaudoti šios struktūros teikiama informacija. Tik reikia norėti.

Šaukštai ir samčiai karo Ukrainoje akivaizdoje buvo prioritetas?

Suprantama, verslui reikia pardavimų. Jie žino, kad Kariuomenėje yra virtuvės įranga, kurią reikia atnaujinti. Ar tai buvo prioritetas ministrui 2014 metais, kai pinigų labai trūko? Aišku, kad ne. Kariai, ypač savanoriai, su prasta ekipuote, be šovinių.

Primenu, kad rimtos diskusijos apie pinigus gynybai prasidėjo tik po Krymo ir tik per Prezidento rinkimų kampaniją. Pinigai atėjo kitais metais, 2015-aisiais. Taigi svarbiausia užduotis „Nota Bene“ vadybininkams 2014 m., kad į ministerijos pirkimų planus būtų įrašyta juos dominanti eilutė: virtuvės įranga. Tokius planus, patvirtinus KAS biudžetą sistemos viduje, laimina ministerija. Kiek žinau, už tai yra atsakingas viceministras socialdemokratas Ramūnas Usonis.

Jis vadovauja jau minėtai GRG, kur svarstomi pasiūlymai įsigijimams, jie priimami arba atmetami pagal nustatytus prioritetus ir finansines galimybes. Mano žiniomis, viceministras ir palaimino didesnę nei buvo numatęs Kariuomenės departamentas sumą virtuvės įrangos pirkimams. Jei būtų mano valia, tokio pirkimo 2014 metais apskritai nebūtų buvę. Tačiau tokį pirkimą ministras J. Olekas palaimino. Beje, turiu informacijos, kad tai buvo papildomos lėšos, skirtos Lietuvos krašto apsaugai karo Ukrainoje akivaizdoje! Samčiai ir puodai!

Procedūros svarbu, bet viską lemia žmonės

Ar ką nors keistų kitokia pirkimų sistema? Turbūt reikia daugiau aiškumo, paprastumo, nes sudėtingose schemose lengviau paslėpti svarbiausias detales. Tačiau nė viena pirkimų sistema nebus skaidri be skaidraus žmogaus. Būtent per silpną žmogiškąjį faktorių ir veikia pardavėjas.

Tegu laimi konkursus „Nota Bene“ ar ne „Nota Bene“, jie neturės galimybės taip siautėti, jei bus skaidrūs ir atsakingi žmonės. Patikėkite, žinau ne iš antrų lūpų, kaip interesų viešuosiuose pirkimuose turinčios verslo struktūros išnagrinėja juos dominančius pareigūnus pačiose sprendimų priėmimo apačiose, ką jau bekalbėti apie politikus, kai ieškoma priėjimo prie jų. Pasakysiu dar daugiau, net ir AOTD nelabai ką gali padaryti, jei mato žalią šviesą, degančią pačiame ministerijos viršuje.

Gali būti, kad ir šiuo atveju, jei AOTD pateikė informaciją, tada ministras tiesiog nebegalėjo nesikreipti į teisėsaugą. Tik man niekaip nesuprantama, kodėl ištisus dvejus metus nebuvo informuojama visuomenė, kodėl nebuvo informuojamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas? Kasmet svarstome KAM veiklos ataskaitą, įsigijimus, tačiau apie tokią problemą su galbūt nesąžiningais verslininkais ir pirkimus vykdžiusiais darbuotojais nebuvo net puse lūpų užsiminta. Būtent per šitą tyrimų laikotarpį Nota bene ir gavo likusius stambius užsakymus iš Krašto apsaugos sistemos.

Saugojo draugų kompanijos reputaciją? Mintys kyla įvairios… Girdžiu, kaip Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius kaltina Prezidentę, artėjančius rinkimus, tačiau jokios viešųjų ryšių katastrofos socialdemokratams nebūtų, jei būtų ministras laiku informavęs ir ėmęsis adekvačių veiksmų. Sistemoje daug savisaugos. Labai trūksta tradicijos be baimės sakyti savo nuomonę. Daug kas išmokę labai greitai pajusti, kokios vadovybės nuotaikos, greitai išsiaiškina, kokios galimybių veikti ribos, kas ir kiek leidžiama.

Taigi mano išvada paprasta. Supyksite, bet paprasta. Per rinkimus viską nulemia patys žmonės. Jie leidžia uždegti žalią šviesą korupcijai pačiame ministerijų viršuje. Nekaltinu, nes suprantu, kaip kartais žmonėms sunku suprasti, kas yra kas. Galiausiai numoja ranka, kad visi jie vienodi. Bet tokia karti yra demokratijos realybė. Kartu ir stiprybė, nes apie tai kalbame, vertiname ir tikrai valysimės.

Informacijos šaltinis – tsajunga.lt.

2016.09.07; 06:20

 

Trumposios naujienos

Liepos 18 d. vyko Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus pasikeitimo ceremonija – vadovauti departamentui paskirtas pulkininkas Remigijus Baltrėnas.kariniai žiūronai

Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko įsakymu, pulkininkas R. Baltrėnas pakeitė iki šiol departamentui vadovavusį pulkininką Alvydą Šiuparį, kuris pradės eiti Lietuvos Respublikos gynybos atašė Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadai pareigas. Pulkininkas A. Šiuparis Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui vadovavo nuo 2012 m.

Naujasis karinės žvalgybos vadovas Lietuvos kariuomenėje tarnauja nuo 1992 m. Nuo 2006 m. rugpjūčio vadovavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo batalionui, 2010 m. buvo paskirtas Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės Afganistane vadu, 2015 m. – krašto apsaugos ministro padėjėju, o nuo 2016 m. gegužės – Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktoriaus pavaduotoju.

Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos vykdo žvalgybą ir kontržvalgybą gynybos, karinėje – politinėje, karinėje – ekonominėje ir karinėje – techninėje srityse.

Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.

2016.07.19; 06:23

Žvalgyba

Lietuvos Respublikos prokuratūra

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame šnipinėjimu kaltinami buvęs Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (toliau – KOP) Aviacijos bazės karininkas, kapitonas S. P. ir Rusijos Federacijos (toliau – RF) pilietis S. M.

RF pilietis S. M. bei Lietuvos Respublikos pilietis A. K. taip pat yra kaltinami neteisėtu disponavimu dideliu kiekiu šaudmenų ir didelės galios sprogstamosiomis medžiagomis bei sprogmenimis.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2014 m. gruodžio mėn. Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – AOTD) kontržvalgybinės operacijos metu surinkus ir pateikus žvalgybos informaciją apie tai, kad Lietuvos kariuomenės KOP Aviacijos bazės karininką, kapitoną S. P. 2012 m. užverbavo Rusijos Federacijos žvalgybos tarnyba.

Šios tarnybos  pavedimu S. P. rinko ir per RF pilietį S. M. perdavinėjo Rusijos žvalgybos tarnybą dominančią informaciją. Šių asmenų susitikimai vyko Lietuvoje, laikantis ypatingos konspiracijos, profesionaliai slepiant būsimų susitikimų datą, laiką ir vietą.

S.P. kaltinamas surinkęs ir nuo 2012 m. pabaigos iki 2014 m. gruodžio 29 d. vykusių slaptų susitikimų metu perdavęs informaciją apie Lietuvos kariuomenę ir NATO Oro policijos misijų veiklą, šias misijas vykdžiusių karinių orlaivių skrydžius, karinius mokymus, karinių pajėgumų dislokacijos vietas, Lietuvos kariuomenės ir NATO ISAF (Tarptautinių saugumo paramos pajėgų) operacijas Afganistano Islamo Respublikoje, apie nuotoliniu būdu valdomus žvalgybinius orlaivius, šių orlaivių skrydžius ir galimas dislokacijos vietas.

S.P. taip pat kaltinamas perdavęs LR krašto apsaugos ministerijos dokumentų kopijas, KOP Aviacijos bazėje karinę tarnybą atliekančių kai kurių karininkų asmens bylų kopijas. Dalis perduotų dokumentų buvo įslaptinti ir sudarė tarnybos paslaptį.

Informacija buvo renkama KOP karininko S. P. tarnybos vietoje bei NATO ISAF operacijų Afganistano Islamo Respublikoje vykdymo metu. Informacijai rinkti buvo naudojamos vaizdą fiksuojančias techninės priemonės, informacija buvo perduodama tiek žodžiu, tiek nukopijavus dokumentus ar įrašius į įvairias laikmenas.

Baudžiamosios bylos duomenimis, RF pilietis S. M. slaptų  susitikimų metu perduodavo ir patikslindavo RF žvalgybos tarnybos užduotis, instruktuodavo S. P., kokiais būdais rinkti informaciją ir kokias informaciją fiksuojančias technines priemones naudoti. S.M. taip pat yra perdavęs S. P. technines priemones, specialiai skirtas žvalgybinei veiklai vykdyti, bei pinigus techninėms priemonėms įsigyti. Bylos duomenimis, kaltinamasis S. M. susitikimų metu už surinktą ir perduotą informaciją S. P. mokėjo nuo 500 iki 1000 eurų.  

Pradėjus ikiteisminį tyrimą ir atliekant kratas įvairiuose objektuose taip pat buvo rastas didelis kiekis sprogmenų, šaudmenys, rankinės granatos su sprogdikliais, apie 1,6 kg didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos, virš 50 vnt. įvairaus kalibro šaudmenų. Šia nusikalstama veika kaltinamas RF pilietis S. M. ir LR pilietis A. K., pas kurį ir buvo rasta didžioji dalis sprogstamosios medžiagos, rankinės granatos bei šaudmenys.

Šnipinėjimu kaltinami asmenys S. P. ir S. M. yra suimti nuo 2014 m. gruodžio 29 d., abu jie kaltinami pagal LR BK 119 str. 2 dalį.

Kaltinamajam pagal LR BK  253 str. 2 dalį A. K. yra skirtos kitos kardomosios priemonės.

LR įstatymai už šnipinėjimą numato laisvės atėmimą nuo trejų iki penkiolikos metų, o už neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų – nuo ketverių iki aštuonerių metų.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos prokuratūra.

Piešinyje: garsusis Vakarų žvalgybos personažas Džeimsas Bondas. 

2016.06.03; 06:28