Filmavimo kameros. Slaptai.lt nuotr.

Antradienį jau 21 kartą įteikti kasmetiniai Lietuvos kinematografininkų sąjungos (LKS) apdovanojimai už geriausius metų kūrybinius darbus. Šįmet juos pelnė jaunosios kartos režisieriai Jurgis Matulevičius ir Maratas Sargsyanas.
 
Šįmet atsinaujinęs pagrindinis Lietuvos kinematografininkų sąjungos apdovanojimas „LuKaS“ – basas angelas su kino kamera – skirtas režisieriui J. Matulevičiui „už filme „Izaokas“ meistriškai sukurtą baimės būsenų labirintą filmo personažų kūnuose ir sielose.“
Specialus Lietuvos kinematografininkų sąjungos diplomas skirtas režisieriui Maratui Sargsyanui „už drąsią filmo „Tvano nebus“ ištarmę sudėtinga, ypač svarbia žmogaus bejėgiškumo tema absurdo kupinoje kasdienybėje.“
 
Apdovanoti kūriniai šįmet taip pat įvertinti tarptautinės kino profesionalų bendruomenės. J. Matulevičiaus filmas „Izaokas“, sukurtas Antano Škėmos apsakymo motyvais, buvo nominuotas Europos atradimų – FIPRESCI prizo kategorijoje Europos akademijos kino apdovanojimuose. M. Sargsyano filmo „Tvano nebus“, kurio dėmesio centre šiuolaikinių karų traumos, tarptautinė premjera įvyko Tarptautinio Venecijos festivalio programoje „Kritikų savaitė“.
 
Kūrybinius 2020-ųjų metų LKS narių darbus vertino kino režisierė Aistė Žegulytė (komisijos pirmininkė), kino žurnalistė, TV prodiuserė Lolita Bytautaitė, kino kritikė Izolda Keidošiūtė, kino režisierius, prodiuseris Arturas Jevdokimovas, kino operatorius Viktoras Radzevičius.
Pagrindinio LKS prizo skulptūrėlės „LuKaS“ autorius – žinomas jaunosios kartos skulptorius Martynas Gaubas. Kino režisierius, Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas Arūnas Matelis su LKS komanda apdovanojimą „LuKaS“ į kolegų rankas ir širdis palydėjo režisūros klasiko Herzo Franko žodžiais: „Mes filmuojame žemę, bet visuomet prisimename, kad virš mūsų yra dangus.“
Apdovanojimų ceremonija vyko tiesioginės transliacijos metu, LKS facebook paskyroje.
 
Lietuvos kinematografininkų sąjungos veiklą remia Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kino centras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.23; 00:01

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas įteikė aukščiausius Kultūros ministerijos kasmet skiriamus apdovanojimus – garbės ženklus „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas Lietuvos kultūrai ir menui nusipelniusiems kūrėjams įteikė aukščiausius Kultūros ministerijos skiriamus apdovanojimus – garbės ženklus „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
 
„Garbės ženklais kasmet įvertinami talentingi kūrėjai, atstovaujantys įvairioms kultūros sritims. Apdovanojimai kartu skirti išryškinti kartais nepakankamai matomus darbus, kurie yra be galo esminiai. Tai tarsi skirtingų kartų kūrėjų liudijimai, kas yra šviesa ir kas yra tikėjimas kultūroje“, – sveikindamas laureatus sakė ministras.
 
Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ už ilgametę, aktyvią teatrinę ir kino veiklą, pagarbą aktoriaus profesijai, vertybių ir patirties perdavimą jaunajai aktorių kartai bei ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui skirtas Liubomirui Laucevičiui.
 
Dailininkas-scenografas Marijus Jacovskis šiuo apdovanojimu įvertintas už ypatingą meninį braižą, išskirtinį teatro erdvės pajautimą kuriant scenografiją įvairių žanrų spektakliams Lietuvos ir užsienio teatruose.
 
Už originalią, novatorišką meninę raišką, kūrybos emocinę įtaigą ir muzikos įvairovės įprasminimą, savo patirties perdavimą jaunajai muzikų kartai, lietuvių profesionaliosios muzikos garsinimą pasaulyje apdovanotas kompozitorius, dirigentas, pianistas Gediminas Gelgotas.
 
Garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ už tikrumo paieškas šiuolaikiniame fragmentuotame pasaulyje, už ryškų ironišką balsą lietuvių literatūroje ir indėlį į nacionalinę dramaturgiją apdovanotas poetas, dramaturgas, eseistas, prozininkas Gintaras Grajauskas.
 
Aukščiausiu Kultūros ministerijos apdovanojimu už ilgametį šiuolaikinio šokio puoselėjimą, sklaidą užsienyje, auditorijos plėtrą ir ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir švietimui įvertinta šokio pedagogė, edukologė ir choreografė, šokio spektaklių kūdikiams Lietuvoje pradininkė Birutė Banevičiūtė.
 
Garbės ženklas taip pat skirtas apdovanojimų renginyje negalėjusiai dalyvauti poetei, eseistei, vertėjai Aldonai Elenai Puišytei-Grigaliūnienei – už ilgametę aktyvią ir reikšmingą kūrybinę, kultūrinę, švietėjišką veiklą Lietuvoje ir užsienyje bei ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui.
 
Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ skiriamas Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiams už dešimties pastarųjų metų veiklą kultūros ir meno srityje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.22; 15:22

Pirmadienio vakarą buvo paskelbti prestižinės Pulicerio premijos laureatai už geriausius žurnalistikos, literatūros ir muzikos darbus JAV, praneša transliuotojas BBC.
 
Pulicerio premija grožinės literatūros kategorijoje atiteko JAV rašytojui Colsonui Whiteheadui, kuris tapo vos ketvirtuoju rašytoju, dukart apdovanotu Pulicerio premija už grožinės literatūros kūrinį.
 
50 metų rašytojas 2017 metais gavo premiją už romaną „Požeminis geležinkelis“ (Underground Railroad). Be C. Whiteheado, tik trys kiti rašytojai – Boothas Tarkingtonas, Williamas Faulkneris ir Johnas Updike’as – buvo du kartus apdovanoti Pulicerio premija grožinės literatūros kategorijoje.
 
Afroamerikietis C. Whiteheadas pagerbtas už romaną „The Nickel Boys“, kuriame pasakojama apie mokinių patirtą smurtą ir seksualinį išnaudojimą reformų mokykloje Floridoje.
 
Dėl koronaviruso pandemijos šiemet laureatai buvo paskelbti internetu. Laureatus paskelbdama Pulicerio premijų administratorė Dana Canedy pažymėjo, kad Pulicerio premijos teikiamos nuo 1917 metų, o praėjus mažiau nei metams po pirmųjų premijų įteikimo kilo ispaniškojo gripo protrūkis.
 
Žurnalistikos kategorijoje daugiausiai apdovanojimų gavo laikraštis „The New York Times“, įskaitant premiją už tiriamąjį reportažą apie taksi pramonę Niujorko mieste ir premiją tarptautinio reportažo kategorijoje už reportažus apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimą.
 
Naujienų agentūros „Reuters“ darbuotojams atiteko premija už geriausią nuotrauką karštųjų naujienų fotografijos kategorijoje. Jie apdovanoti už Honkongo protestuotojų nuotraukas.
 
„The Washington Post“ gavo aiškinamojo reportažo premiją už reportažus apie ekstremalių temperatūrų poveikį planetai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.05; 10:20

Kalbos komisija jau šeštą kartą įteiks apdovanojimus už lietuvių kalbos puoselėjimą. Nuo 2016 metų apdovanojimai skiriami už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą.
 
Šiemet apdovanojami daugiakalbio „Mechanikos terminų žodyno“ (2019) autoriai: prof. habil. dr. Antanas Žiliukas, doc. dr. Antanas Juozas Bražiūnas, prof. dr. Alvydas Kondratas, doc. dr. Donatas Markšaitis, prof. habil. dr. Vytautas Ostaševičius, doc. dr. Albinas Palionis, prof. dr. Rymantas Tadas Toločka, prof. dr. Pranas Žiliukas, kultūros ir visuomenės veikėjas, leidėjas, poetas Juozas Žitkauskas, Lietuvių kalbos draugijos narė, kalbos ugdymo ir kalbininkų atminimo renginių iniciatorė ir organizatorė Aldona Pauliukaitienė ir buvęs Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius Miša Jakobas.
 
Laureatai, kaip skelbia Valstybinė lietuvių kalbos komisija, bus pagerbti vasario 28 d. šios komisijos ir Lietuvos mokslų akademijos organizuojamame Lietuvių kalbos dienų renginyje, vyksiančiame Mokslų akademijos salėje.
 
Laureatams bus įteiktos skulptūrėlės „Sraigė“ (autorius Rokas Dovydėnas) ir diplomai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.22; 00:30

Valstybės atkūrimo dienos proga prezidentas Gitanas Nausėda už nuopelnus Lietuvai, už jos vardo garsinimą pasaulyje, už atsidavimą jai kasdieniu prasmingu darbu įteikė valstybinius apdovanojimus žmonėms, vertiems didžiausio pagerbimo.
 
Šią svarbią Lietuvos istorijai dieną šalies vadovas pasirėmė signatarų pavyzdžiu ir priminė, kiek daug per trumpą žmogišką gyvenimą gali nuveikti iškilios asmenybės, vedinos talento, darbštumo, kilnių idėjų ir ryžto, kurie iš pažiūros neįmanomus dalykus paverčia įmanomais.
 
„Šiandien mes žinome, kad yra daug būdų dirbti Tėvynės naudai, ir nė vienas iš jų nėra vienintelis įmanomas. Todėl nuoširdžiai džiaugiuosi šiandien čia matydamas gausų būrį Lietuvai nusipelniusių, šviesių žmonių. Kiekvienas, kuriam šiandien įteikiamas apdovanojimas, nuveikė kur kas daugiau, nei įpareigoja profesinė ar pilietinė pareiga“, – ceremonijos metu kalbėjo prezidentas.
 
Šalies vadovas nuoširdžiai dėkojo tiems, kas kuria Lietuvos mokslą, rūpinasi jos saugumu, buria išeivių bendruomenes, puoselėja lietuviškąją kultūrą. Taip pat tiems, kurie į dienos šviesą iškėlė 1863-iųjų sukilimo didvyrių palaikus ir taip grąžino mums svarbią turtingos istorijos dalį. Prezidentas išreiškė dėkingumą ir svečiams iš užsienio, nepaliaujantiems tiesti draugiškas tautas jungiančius tiltus.
 
„Nuoširdžios padėkos žodį siunčiu visiems, kurie negailėdami laiko ir jėgų dirba, siekdami mūsų šalies ir jos žmonių gerovės. Jūs esate pagrindiniai valstybės pamatų kūrėjai, kuriais visi pagrįstai galime didžiuotis. Leiskite mums sekti Jūsų pavyzdžiu“, – teigė valstybės vadovas.
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didįjį kryžių prezidentas įteikė Kauno valstybinio choro meno vadovui ir vyriausiajam dirigentui, profesoriui Petrui Bingeliui ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovui ir vyriausiajam dirigentui, profesoriui Gintarui Rinkevičiui.
Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi apdovanoti Remigijus Bridikis, Tomas Galius ir Aidis Meželis – Valstybės saugumo departamento pareigūnai, kuriems apdovanojimai bus perduoti.
 
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi apdovanoti akademikai, Mokslų akademijos tikrieji nariai Vladas Algirdas Bumelis, Henrikas Žilinskas, Gintautas Žintelis. Taip pat Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Vladas Terleckas.
 
Šis Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius taip pat skirtas keturiems užsienio piliečiams, kurie apdovanojimo atsiimti atvykti negalėjo, todėl jis bus įteiktas kitą kartą: generolui majorui Timothy Johnui Hilty – buvusiam JAV Pensilvanijos gvardijos ir Lietuvos kariuomenės ryšių stiprintojui; Davidui Johnui Hobbsui – buvusiam NATO Parlamentinės Asamblėjos generaliniam sekretoriui, reikšmingai prisidėjusiam remiant Lietuvos poziciją regioninio saugumo klausimais; atsargos generolams Jamesui Normanui Mattisui ir Herbertui Raymondui McMasteriui, reikšmingai prisidėjusiems stiprinant JAV ir Lietuvos strateginį gynybinį bendradarbiavimą.
 
Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius įteiktas Jonui Šilinskui – aktyviam antitarybinės agitacijos ir propagandos skleidėjui sovietų okupacijos metais.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi apdovanoti Gytis Grižas, Arūnas Kalėjus ir Valdas Steponaitis – Lietuvos nacionalinio muziejaus darbuotojai, archeologai, aktyviai dalyvavę surandant Lietuvos istorijai išskirtinės reikšmės 1863-1864 m. sukilimo dalyvių palaikus. Šis ordinas įteiktas ir rašytojui, vertėjui Teodorui Četrauskui bei profesorei, Rytprūsių istorijos tyrinėtojai Ruth Margarete Christine Leiserovitz.
 
Šalies vadovas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių įteikė poetui, žurnalistui, Punsko „Aušros“ leidyklos direktoriui ir vyriausiajam redaktoriui Sygitui Birgeliui, aktyviam lietuvių istorijos paveldo puoselėtojui Lenkijoje; Carmen Caro Dugo – Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto Romanų kalbos katedros docentei, profesorei, aktyviai lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo plėtotojai bei Lietuvos vardo skleidėjai Ispanijos Karalystėje; Kęstučiui Kasparavičiui, grafikui, knygų vaikams autoriui ir iliustruotojui; Markusui Oskarui Roduneriui, vertėjui, publicistui, aktyviam lietuvių literatūros ir jos istorijos skleidėjui vokiškai kalbančiose valstybėse; Gunčiui Ivarsui Smidchensui – Vašingtono universiteto Sietle docentui, aktyviam lietuvių kalbos, istorijos ir kultūros skleidėjui Jungtinėse Amerikos Valstijose.
 
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius skirtas, bet jo atsiimti atvykti negalėjo Davidas Alanas Harrisas – Amerikos žydų komiteto vykdomasis direktorius, aktyvus Lietuvos interesų rėmėjas tarptautinėse organizacijose (JAV); Richardas Davidas Hookeris, Jr. – buvęs JAV prezidento specialusis patarėjas ir nacionalinio saugumo vyriausiasis direktorius Europai ir Rusijai, aktyvus Lietuvos saugumo ir gynybos interesų rėmėjas, daktaras (JAV); Gražina Theresa Ignė Marijošius – Šv. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo Vargdienių seselių kongregacijos vyresnioji sesuo, aktyvi lietuviškų ir krikščioniškų tradicijų ugdytoja ir rėmėja Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje ir kitose valstybėse gyvenančių lietuvių bendruomenėse; Katsuhiro Ochiai – Japonijos Hiracukos miesto meras, aktyvus dvišalio Lietuvos Respublikos ir Japonijos kultūros, sporto ir jaunimo mainų bendradarbiavimo skatintojas ir plėtotojas.
 
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanoti Dovilė Gimberienė – rašytoja, aktyvi literatūros ir teatro meno skleidėja; Birutė Karčauskienė – Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos direktorė; Daiva Kirtiklienė – Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos direktorė ir Vidas Kavaliauskas – Sakartvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovas.
 
Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius (po mirties) skirtas Mykolui Karpavičiui-Milonui, Dainavos Dzūkų rinktinės Margio tėvūnijos partizanų ryšininkui.
 
Ceremonijoje dalyvavo ir anksčiau skirtų apdovanojimų tuomet atsiimti negalėję žmonės: Vyčio Kryžiaus ordino medaliu apdovanotas Kostas Pranas Rimsa (Kanada), Sausio 13-osios atminimo medaliu – Mykola Polishchukas (Ukraina).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.17; 00:30

Šv. Kristoforo statulėlių įteikimo ceremonija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Jau trečius metus Vilniaus gimtadienio išvakarėse įteikti prestižiniai Šv. Kristoforo apdovanojimai. Garbingiausių Vilniaus apdovanojimų, kaip teigiama savivaldybės pranešime, nusipelno tie, kurie savo idėjas, darbus, projektus skiria Vilniui, garsina miesto vardą Lietuvoje ir visame pasaulyje.
 
Penktadienio vakarą rotušėje Vilniaus meras Remigijus Šimašius įteikė 10 Šv. Kristoforo statulėlių vilniečiams, kurie per praėjusius metus labiausiai pasižymėjo savo darbais. Kandidatūras gauti šį apdovanojimą teikė visi – vilniečiai, įmonės, bendruomenės, mokslo ir meno pasaulio atstovai.
 
Šiemet garbingu apdovanojimu už rūpestį neišnešiotukais apdovanota Asta Speičytė-Radzevičienė, neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ įkūrėja ir vadovė, subūrusi neišnešiotų naujagimių bendruomenę. Asociacija jau daugiau kaip 7 metus buria ir skatina tarpusavyje bendradarbiauti tiek neišnešiotų naujagimių šeimas bei organizacijas, tiek politikus ir medicinos specialistus. Šv. Kristoforo apdovanojimą, pavaduodama išvykusią mamą, atsiėmė vienuolikmetė Margarita Radzevičiūtė, nuo kurios ankstyvo gimimo ir prasidėjo neišnešiotų naujagimių bendruomenės Lietuvoje būrimas.
Gražuolis Vilnius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Už nepastebėtos Vilniaus istorijos tyrimus Šv. Kristoforą šiemet pelnė ir Vilniaus miesto bei istorijos tyrinėtojas, rašytojas ir gidas Darius Pocevičius. Istorikas parašė keturias knygas: dvi jų yra didelės apimties itin detalios iliustruotos istorinės studijos apie Vilnių. Nuo 2011 m. iki dabar surengė daugiau nei 500 pažintinių kelionių po Vilnių ir jo apylinkes. D. Pocevičiaus knygos apie Vilnių ypatingos tuo, kad pasakoja plačiai nežinomus faktus ir pateikia netikėtas įžvalgas apie Vilnių, kitokias nei gali paskaityti vadovėliuose ir turistiniuose giduose.
Lietuvos Valdovų rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Pernai Lietuvą visame pasaulyje išgarsinusios vilnietės Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė ir Lina Lapelytė apdovanojimą pelnė už gautą Venecijos auksą. Per šešis mėnesius Venecijos meno bienalėje veikusį Lietuvos paviljoną, kurį išgarsino menininkių opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“, aplankė daugiau nei 85 tūkstančiai žiūrovų. Bienalės komisija Lietuvą apdovanojo už eksperimentinę paviljono dvasią, netikėtą požiūrį į šalies pristatymą ir kūrybingą erdvės pritaikymą brechtiškai operai, taip pat už išradingą sąveiką su Venecijos miestu ir jos gyventojais. Tai pirmas kartas. kai Lietuva pelnė tokio lygio apdovanojimą.
 
Už odontologines iniciatyvas apdovanojimą atsiėmė prof. Alina Pūrienė. Jos iniciatyva pradėtas unikalus ir vienintelis toks projektas – „Odontologinės paslaugų teikimo pacientams su negalia modelio sukūrimas“. Šis projektas jungia profesionalius Naujininkų poliklinikos, Vilniaus rajono centrinės poliklinikos ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos gydytojus odontologus ir specialistus. Paslaugos teikiamos sunkiausią negalią turintiems žmonėms. A. Pūrienės iniciatyva Vilniuje vyksta ir daug kitų puikių prevencinių projektų ir programų.
Kalėdinė mugė Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Vilnius naktį. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Treneris Kęstutis Šapka Šv. Kristoforo statulėlę gavo už sporto pasiekimus. K. Šapka – Lietuvos lengvosios atletikos sportininkas, kuris specializavosi šuolio į aukštį rungtyje. Jo šuolio į aukštį rekordas – 2,25 m išsilaikė net 18 metų, ilgą laiką buvo nacionalinis rekordas. Pastaraisiais metais lengvaatletis tapo ir Europos uždarų patalpų čempionu. Po pasitraukimo iš didžiojo sporto jis tapo Vilniaus olimpinio sporto centro lengvosios atletikos treneriu.
 
Už pirmąjį Vilniaus vienaragį – pasiekimą, kai neseniai susikūrusios įmonės, kurios dėl spartaus augimo ir pritrauktų investicijų išauga į didesnės nei 1 mlrd. JAV dolerių vertės bendroves, – apdovanotas lietuviškasis startuolis „Vinted“: jo kūrėjai Milda Mitkutė, Justas Janauskas, Mantas Mikuckas. Įkurtas 2008 metais, šiandien „Vinted“ veikia 11 rinkų Europoje, įskaitant Prancūziją, Vokietiją, Ispaniją ir Nyderlandus. Bendrovės įvairiatautė komanda dirba iš centrinio biuro Vilniuje bei padalinių Berlyne, Prahoje ir Varšuvoje.
Vytautas Didysis. Vytauto Kašubos skulptūra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vilniaus senamiestis. Signatarų namai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Danske Bank“ atstovai pelnė apdovanojimą už indėlį į Vilniaus ekonomiką. Pagal įmokas „Sodrai“ tai penktas didžiausias Lietuvos darbdavys, mokantis didžiausius atlyginimus, ir šioje pozicijoje bankas atsidūrė vos per 5 metus. Banko veikla Vilniuje katalizuoja tolesnį ir spartesnį regiono ekonomikos augimą. Kasmet Vilniuje įdarbinami daugiau nei 600 darbuotojų.
 
Už atskleistas 1863-1864 metų sukilimo paslaptis Šv. Kristoforą atsiėmė prof. dr. Rimantas Jankauskas, dr. Justina Kozakaitė, prof. dr. Tamara Bairašauskaitė, archeologai Gytis Grižas ir Valdas Steponaitis, teismo medicinos ekspertai dr. Giedrius Kisielius ir Jūratė Jankauskienė, kurie identifikavo 1863-1864 m. sukilėlių palaikus. 2017 – 2019 m. sostinės Gedimino kalne Lietuvos Nacionalinio muziejaus vykdytų archeologinių tyrimų metu buvo rasti 1863 – 1864 m. sukilimo vadų palaikai. Bendradarbiaujant skirtingų sričių tyrėjams, buvo atlikti moksliniai tyrimai, kurių istorinė reikšmė prilyginama Lietuvos Nepriklausomybės akto suradimui.
Senasis Vilniaus Universitetas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Architektui ir paveldosaugininkui dr. prof. Jonui Rimantui Glemžai įteikta Šv. Kristoforo statulėlė už nuopelnus Vilniaus architektūriniam paveldui. J. R. Glemžos dėka Vilniaus senamiestis buvo įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. J. Glemža paveldosaugos srityje dirba jau 61 metus. Iš jų 22 metai paskirti paveldosaugos studijų sistemos Vilniuje kūrimui, indėlis rengiant paveldosaugos specialistus.
Naktinis Vilnius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Už šventę mieste ir neįtikėtino pasisekimo sulaukiančias Kalėdų egles Katedros ir Rotušės aikštėse, tiltų puošybą, kalėdinę nuotaiką Vilniaus mieste, kuri jau ne vienerius metus ne tik džiugina vilniečius, bet ir privilioja daugybę turistų bei svečių iš Lietuvos ir viso pasaulio – apdovanoti Jolanta Tūraitė bei Dominykas Koncevičius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.26; 04:00

Negaliu nepasidžiaugti, kad, švenčiant Valstybės dieną, prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo aktyvius lietuvybės ir tautinių vertybių puoselėtojus Pietryčių Lietuvoje ir etninėse lietuvių žemėse Kazimierą Garšvą ir Nijolę Balčiūnienę. 

Skaitytojų laiškai. Slaptai.lt nuotr.
Skaitytojų laiškai. Slaptai.lt nuotr.

Ne tiek svarbu šios pavardės, tokių apdovanojimų nusipelnė ne jie vieni, kiek pats faktas: Prezidentė ne su tais, kurie beatodairiškai siekia pataikauti ir pataikauja strateginiams partneriams. Ji žiūri plačiau ir giliau, negu valatkos ir bruveriai, jai nesvetima savigarba. Strateginiai reikalai – viena, o pataikavimas tomaševskininkams – visai kas kita.

Dabar man aišku, kodėl bailiai ir pataikūnai iki šiol neįteisino dvigubų gatvių pavadinimų, dokumentuose pavardžių rašymo ne lietuvių kalba: jie žinojo, kad Prezidentė pasipriešins, vetuos. Prezidentė žino, kad strategine prasme Lenkijai Lietuva ne mažiau svarbi, negu Lietuvai Lenkija. Konflikto atveju ji mus gintų ne dėl to, kad myli, bet kad toks jos strateginis interesas.

Dabartinė Lenkijos valdžia vidaus ir užsienio politikoje kartais neišmintingai elgiasi be mūsų, net be ES, sutikimo ir pritarimo, kodėl mes turėtume jiems pataikauti, kai akivaizdžiai matome, kad Pietryčių Lietuvoje lenkai, Lenkijos skatinami, siekia autonomijos. Jiems negana Punsko ir Seinų.

Minėtas prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanojimas – tai tarsi atsakas į tūlos Kotrynos Šimaitienės užgauliojimus, lietuvių pravardžiavimus jaunesniaisiais broliais, iki šleikštumo įkyrėjusius pamokslavimus, publikuojamus internetinėje lrytas.lt svetainėje.

Lenkai įžūlūs ne tik Pietryčių Lietuvoje, Vilniuje, bet ir Didžiojoje Britanijoje, kur, kaip dabar aiškėja, yra labai nemėgiami. Per juos kliūva ir mūsų tautiečiams, tapatinamiems su lenkais.

Ir dar. Man labai patiko prezidentės Dalios Grybauskaitės elgesys Varšuvoje. „Rossija? Ne ne“. Turbūt nereikia aiškinti,ką reiškė šie lakoniški žodžiai, kurie, be abejo, labai nepatiko ne tik Kremliui, bet ir lrytas.lt politikos apžvalgininkams. Nedavė interviu Rusijos žurnalistams, ir labai protingai, išmintingai pasielgė.

Saulius Kizelavičius

2016.07.16; 09:29