2018 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko p. Vytauto Bako kvietimu Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos valdybos ir visuomeninės darbo grupės nariai išsamiai pristatė esmines LiGSA pastabas bei pasiūlymus dėl 2018 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu seime įregistruoto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2002.

Šio įstatymo projekto pateikimas Seimui numatytas š.m. gegužės 8 d. plenariniame posėdyje.

Susitikime su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Vytautu Baku dalyvavo Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius, valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksejus Šlyčkovas, valdybos nariai: Leonarda Kuodienė, vardinio ginklo kavalierius Donatas Šilanskas, o taip pat darbo grupės nariai: vardinio ginklo kavalierius Ignas Stankovičius bei asociacijos revizorius, advokatas prof. dr. Ryšardas Burda. Šiame susitikime taip pat dalyvavo komiteto biuro patarėjas Mantas Lapinskas.

Daugiau nei valandą laiko trukusį susitikimą, įvykusią diskusiją bei Seimo komiteto pirmininko dėmesį visuomenėje prieštaringai vertinamam įstatymo projektui bei visuomenininkų pastaboms ir pasiūlymams LiGSA valdyba įvertino pozityviai.

Šis susitikimas ir jo metu vykusi profesionaliai konstruktyvi diskusija teikia vilties bei sudaro galimybę Įstatymų leidėjui, o taip pat ir teisėtiems ginklų savininkams išvengti dabartinėje įstatymo projekto redakcijoje esamų gausybės klaidų bei prieštaravimų, ir tuo užprogramuotų itin negatyvių pasekmių.

LiGSA valdybos informacija

2018 m. balandžio 27 d.

Susiklostė puiki tradicija, kiekvieną pavasarį, sukviesti policijos sistemos senjorus į šaudymo varžybas. Šiemetinis renginys buvo rengiamas jau penktąjį kartą, o į jį atvyko daugiau kaip pusšimtis šaulių – policijos veteranų.

Apdovanojamas Arūnas Marcinkevičius. Eugenijaus Onaičio nuotr.

Dalyviai galėjo rungtyniauti net keliose grupėse: dirbančiųjų policijos sistemoje, jau išėjusių į atsargą ir bendroje moterų senjorių grupėje.

Šaudymo varžybose – puiki nuotaika. Eugenijaus Onaičio nuotr.

Varžybas atidarė ir visus atvykusius senjorus pasveikino Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris ir Lietuvos policijos veteranų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Navickas.

Vėliau dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes ir pradėjo varžybas.

Visiems teko atlikti po du pratimus – šaudyti laikant ginklą kaire, dešine, abiem rankomis. Kiekvienam šauliui reikėjo išauti po 20 šūvių iš 15 ir 25 metrų atstumo.

Suskaičiavus visus rezultatus buvo paskelbti nugalėtojai. Dirbančių senjorų grupėje daugiausia taškų surinko (184) Kauno apskr. VPK atstovas Žilvinas Stankevičius ir Lietuvos policijos mokyklos atstovas Genadijus Ivanovas.

Pagal varžybų taisykles aukštesnė vieta skiriama dalyviui, turinčiam daugiau geresnių pataikymų. Genadijus turėjo vienu dešimtuku daugiau, todėl jis tapo varžybų nugalėtoju. Trečioji vieta šioje grupėje atiteko Utenos apskr. VPK šauliui Sigitui Graužiniui.

Šaudo Arūnas Marcinkevičius. Eugenijaus Onaičio nuotr.

Tarp jau išėjusių į atsargą senjorų daugiausia taškų (188) surinko vilnietis Valerijus Pataševas. Trys dalyviai, pretenduojantys į kitas prizines vietas, surinko po 181 tašką. Pagal geriausius pataikymus antroji vieta pripažinta alytiškiui Robertui Kunigiškiui

Dėl trečiosios vietos reikėjo organizuoti papildomą šaudymą Lietuvos policijos veteranų asociacijos Telšių filialo atstovui Sauginui Laurušoniui ir Tarptautinės policijos asociacijos Policijos departamento prie VRM poskyrio atstovui Arūnui Marcinkevičiui. Sėkmė lydėjo Arūną, kuris buvo pripažintas trečiuoju. 

Dar viena akimirka iš šaudymo varžybų. Eugenijaus Onaičio nuotr.

Moterys išsirikiavo tokia tvarka: Tatjana Valiukienė – Lietuvos policijos mokykla (144 taškai), Irina Dubinienė – Tarptautinės policijos asociacijos Policijos departamento prie VRM poskyris ir Liucija Borusevičienė – Lietuvos policijos veteranų asociacijos Vilniaus filialas.

Visi nugalėtojai ir prizininkai buvo apdovanoti specialiais šių metų policijos sporto renginių medaliais, diplomais, taurėmis ir prizais, kuriuos skyrė šių varžybų organizatoriai: Policijos departamentas prie VRM ir Lietuvos policijos veteranų asociacija.

Informacijos šaltinis – www.policija.lt (Policijos departamentas prie VRM).

Eugenijaus Onaičio nuotr.

2017.04.07; 13:50

advokatas_a.marcinkevicius

Gerbiamosios ir gerbiamieji, tai gal tuomet, nepaisydami save gerbiančiose valstybėse nusistovėjusios praktikos, dar pasvarstykime, kodėl turėtume prieštarauti ar neleisti kitų, Lietuvoje gyvenančių, tautybių piliečių asmens (gimimo ir santuokos bei mirties liudijimuose, nuosavybės dokumentuose, LR pil. pasuose, Sodros bei vairuotojų pažymėjimuose, karių, policijos ir kitų valstybės tarnybų pareigūnų bei tarnautojų statusą patvirtinančiuose) dokumentuose rašyti jų duomenis gimtąja tos tautinės mažumos grupės kalba?

Kuo gi tie žmonės savo teisėmis ir jų apimtimis skiriasi nuo lenkų tautybės Lietuvos Respublikos piliečių, kad jiems, priešingai nei lenkų tautybės asmenims, būtų negalima to pareikalauti ir padaryti?

Continue reading „Tada teks įteisinti ir kinietiškus hieroglifus…“

Tyrinėjant tokių sudėtingų reiškinių kaip 1991 Sausio 13-osios, Liepos 31-osios Medininkų ar aplamai 1988- 1992 metų periodo Lietuvos įvykius, jų priežastis, juos sąlygojusius faktorius, veikusių asmenų sprendimus, veiksmus, jų mechanizmą, seką ir tarpusavio sąryšį, pasekmes bei priežastinį ryšį, tapo akivaizdu, jog viso to neįmanoma atskleisti, išsiaiškinti ir suvokti, nepamačius ir neišsianalizavus priešingos pusės -sovietinių, o juolab savų visų valdžios institucijų dokumentų, nors ir tie, ir kiti atspindės įvykius iš skirtingų pusių pozicijų.

Tačiau jei pirmoje vietoje lieka ideologijos ar politinės nuostatos, tuomet dokumentai paprasčiausiai trukdo būtent tų politinių ideologijos nuostatų viešpatystei.

Kitu, tačiau dabar, po daugiau nei 22-jų metų, abejotino patikimumo šaltiniu galėjo būti tų įvykių dalyvių prisiminimai. Deja, laikui bėgant žmonių prisiminimai dyla, susiplaka ir apauga įvairiausiomis asmeninėmis bei išorinėmis interpretacijomis.

Continue reading „Klastočių pėdsakai Lietuvos istorinių faktų interpretacijose“

"Asmuo laikomas nekaltas, kol jo kaltumas nepripažintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu – vienareikšmiai nurodo mūsų Konstitucija, bet ji juk yra niekis žurnalistams, dar iki teismo besimėgaujantiems frazėmis „apsivogęs Patackas“, „A. Patacko vagystė“, „elektros lemputę ir saulėgrąžų nušvilpęs parlamentaras“ ir pan." [Dalius Stancikas. "Išbandymas pažeminimu", 2013-11-06 Bernardinai.lt ]

Nuostabu, bet vis dėl to kyla klausimas: ar šis Principas yra absoliutus, t.y. nenutrūkstamai galiojantis visų žmonių atžvilgiu, ar vis gi su kažkokiomis išimtimis?

Jei garbusis Autorius pagaliau ryžosi priminti visuomenei šią nuostatą, kaip valstybiškai Fundamentalų Principą ir todėl visuotinai taikyti, bei jo laikytis privalomą? Tuomet- puiku, ir absoliučiai jį palaikau visa savo esybe.

Continue reading „Apie selektyvaus teisingumo gajumą Lietuvos visuomenėje“

Jau kuris laikas įvairių, beje, ideologiškai skirtingų, šalių apžvalgininkai vieningai sutaria atkreipdami dėmesį į tai, jog Lietuvos visuomenė, o ypač jos inteligentija, šiuo metu yra nepaprastai silpnos, kad pajėgtų veiksmingai įtakoti savo Valstybės politiką, jos raidą ir gyvybiškai svarbius sprendimus.

Šitokį bejėgiškumą, jų nuomone, sąlygoja idėjinis susiskaldymas, visuomenės susisluoksniavimas, bendro, vieningo tikslo nebuvimas ir stebėtinas Valstybės prioritetų nematymas.

Tai nulėmė padėtį, kurioje jau daugiau nei du dešimtmečius itin energingai ir intensyviai kovojame vieni su kitais tarpusavyje dėl aklų asmeninių ambicijų, vietoje to, kad visi drauge nukreiptume savąją energiją ir intelektą Lietuvos valstybingumo politiniams ir ekonominiams pagrindams, savarankiškumui ir bendram gerbūviui stiprinti.

Continue reading „Advokatas Arūnas Marcinkevičius: kodėl linkę gyventi iliuzijose?“

advokatas_a.marcinkevicius

Ką atskleidžia teisinis Garliavoje budėjusių žmonių persekiojimas? Šio proceso esmė atskleidžia tiesioginį Pilietinės Visuomenės, dėl kurios nebuvimo kai kurie politikai neretai priekaištauja žmonėms, kūrimosi proceso žlugdymą ir visuomenės bauginimą.

Kam šiuo metu yra naudingas naujas visuomeninės įtampos kurstymas? Matyt, kažkas prisiminė, kad pasyvių, bebalsių ir įbaugintų žmonių visuomenę yra žymiai lengviau valdyti? Atkreipkite dėmesį, kalbama apie paprastus eilinius žmones, kurie dėl savo įsitikinimų nepabūgo viešai pareikšti savo pilietines pozicijos apie Lietuvos visuomenę drebinusią istoriją.

Kaltinti juos Riaušių kurstymu, Susirinkimų įstatymų pažeidimais ar nesamu Pasipriešinimu policijos pareigūnams nėra išmintingiausias Valstybės veikimo būdas. Atvirai pasakius, opozicinės nuomonės gniaužimas jėga, vartojant represines prievartos priemones, civilizuotame pasaulyje yra akivaizdžiai nepasiteisinusia politine – teisine atgyvena ir dėl šios priežasties nebenaudojamas metodas.

Continue reading „Kam naudinga bauginti Lietuvos visuomenę?“

Vieno asmens laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito asmens laisvė. Ties šia riba iškyla pareigos prievolė.

Tai nuo senų laikų žinoma aksioma, todėl netoleruotinai ydingas laisvės sąvokos suabsoliutinimas demonstruoja atvirą panieką visuotinėms vertybėms, visuomenei ir akivaizdžiai provokuoja.

Provokacija – tai įžūlus kurstymas natūraliai atsakomajai reakcijai. Provokacija – anarchijos apraiška, tačiau saviraiškos laisvė nėra laisvė provokuoti, nes laisvė ir anarchija nėra tapačios sąvokos.

Laisvės sutapatinimas su anarchija – milžiniška klaida, sąlygojanti nenuspėjamas pasekmes ir pavojingus precedentus.

Continue reading „Kur prasideda kito asmens laisvė?“

Ar galima Lietuvą traktuoti esant teisine valstybe? Tikriausiai visi sutiksime, jog mūsų šalis turi užtektinai daug demokratinės, civilizuotos valstybės bruožų. Tačiau greičiausiai teisūs ir skeptikai, įsitikinę, jog mūsų šalis vis dar stovi ant itin netvirtų, nuolat klibančių, kartais net skilinėjančių, pleišėjančių demokratijos pastolių. 

Internetinis portalas Slaptai.lt šiandien pateikia dar vieną argumentą, leidžiantį abejoti Lietuvos kaip teisinės valstybės statusu. Tas argumentas – oficialūs statistiniai duomenys, bylojantys, jog lietuviškoji Temidė pamėgusi įtariamiesiems ir kaltinamiesiems taikyti tik pačias griežčiausias kardomąsias priemones. Kur reikia ir kur nereikia, kur galima ir kur negalima.

Continue reading „Lietuvos teisinės Golgotos keliai: suėmimas – represinės valstybės požymis“

medininkai_3

Šių metų rudenį sukaks lygiai penkeri metai, kai Vilniaus Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalinamas buvęs Rygos OMON milicininkas Konstantinas Michailovas – Nikulinas.

Tai užtektinai ilgas laikotarpis, kurio, regis, turėjo užtekti lietuviškosios Temidės atstovams pateikiant aiškius atsakymus į svarbiausius rezonansinės Medininkų žudynių bylos klausimus.

Nors kalinimo laikotarpis jau prilygsta rimtai kriminalinei bausmei, deja, net ir dabar klausimų daugiau nei atsakymų. O kai kurių klausimų Lietuva išvis nenori girdėti. Į šią keistą bylą jau bandoma įvelti ir mums draugiškos Latvijos teisėsaugą bei latvių žurnalistus.

Tačiau pirmiausiai priminsiu paskutiniuosius įvykius. Šiandien šią bylą narplioja Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija. Mat Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, esą K.Michailovo kaltė neabejotinai įrodyta, ir jis privaląs kalėti iki gyvos galvos, apskundė tiek Lietuvos generalinė prokuratūra (prokurorai Mindaugas Dūda ir Rolandas Stankevičius), tiek buvusio omonininko interesus ginantys advokatai (Arūnas Marcinkevičius, Ingrida Botyrienė ir Oskaras Ruodė), tiek ir pats nuteistasis.

Continue reading „MEDININKŲ ŽUDYNIŲ BYLA: dvigubi standartai, išankstinės nuostatos ir spaudimas Latvijai“

« 1 2 »

Lietuvos tradicinio Ai Ki Do federacijos ir antikriminalinio, antiteroristinio parengimo sistemos atstovai Nemenčinėje šiemet surengė kasmetinę instruktorių treniruočių stovyklą – seminarą “SG Vasara 2011”. Stovyklai – seminarui vadovavo tarptautinės klasės didmeistris (Grand Master) Vladimiras Lisicynas. Taip pat dalyvavo tarptautiniai specialiosios savigynos ekspertai: Viktoras Boiko, Arūnas Marcinkevičius, Giedrius Misevičius ir Jurijus Sokolovas.

Į šią stovyklą buvo pakviestas ir visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas. Apie šias unikalias pratybas jau esame paskelbę keletą straipsnių ir videoreportažų. Šiandien portale Slaptai.lt publikuojame pluoštą naujų, dar niekur neskelbtų nuotraukų, kuriose užfiksuotos įsimintiniausios stovyklos “SG Vasara 2011” akimirkos.

 Šias nuotraukas portalui Slaptai.lt padovanojo Lietuvos tradicinio Aikido federacijos prezidentas, pasaulinės „Spetsnaz/Specnaz Global“® sistemos mokyklos įkūrėjas, savigynos kovos menų tarptautinis ekspertas, profesorius, akademikas V.Lisicynas.

2011.07.31

kalasnikov_saudo

Man nėra galimybių rimčiau susipažinti su tuo, kaip Lietuvoje tiriama Medininkų žudynių byla.

Neturiu galimybės ir dalyvauti teismo posėdžiuose, nes esu panevėžietis.

Todėl dėkoju visuomenės aktualijų portalui Slaptai.lt, išsamiai rašančiam apie šią bylą. Skaitant žurnalisto Gintaro Visocko rašinius, į akis krenta daug įvairiausių detalių. Įsiminė ir advokato Žilvino Levicko straipsnis, ir teisininko iš Amerikos Romano Sedlicko videointerviu. Todėl noriu pasidalinti kai kuriais ir savo pastebėjimais.

Continue reading „Medininkų žudynės turi savo braižą“

video_cip

Apie Medininkų bylą ir buvusį Rygos omonininką Konstantiną Michailovą – Nikuliną mūsų internetinėje svetainėje ir laikraštyje „XXI amžius“ jau paskelbta užtektinai daug analitinių straipsnių. Regis, visos versijos ne tik aptartos, bet ir nuodugniai išnagrinėtos. Tačiau ar įmanoma painią Medininkų posto pareigūnų žudynių bylą išnarplioti iki galo? Taigi kiekviena diena atneša naujų, netikėtų, dar neanalizuotų versijų bei temų.

Šiandien mes skelbiame kiek anksčiau Latvijos televizijoje TV 5 paskelbtą išsamų videointerviu su Lietuvoje jau beveik ketverius metus kalinčio K. Michailovo – Nikulino advokatais. Laidoje dalyvavo Latvijos prisiekusieji advokatai Jelena Kvietkovskaja ir Oskaras Rodė bei Lietuvos advokatai Ingrida Botyrienė ir Arūnas Marcinkevičius. Diskusija vyksta rusų kalba. Latvijos TV 5 laidos “Без цензуры” (liet. k. „Be cenzūros”) vedantysis, vienas autoritetingiausių Latvijoje, televizijos žurnalistas Andrėjus Mamykinas. Laida transliuojama ne vien Latvijoje, bet ir kitose Europos valstybėse.

Continue reading „Medininkų bylos atgarsiai užsienyje“