Ne – Astravo atominei elektrinei. Slaptai.lt nuotr.
Astravo atominėje elektrinėje (AE) sprogus keliems įtampos transformatoriams viename iš agregatų, susijusiame su generatoriumi, sekmadienį Astravo AE nustojo gaminti elektros energiją, pranešė tut.by.
„Reaktoriaus saugumui tokie incidentai įtakos neturi. Bet jei transformatoriuje buvo gaisras, Baltarusijos AE paleidimą pramoniniam eksploatavimui teks atidėti tokiam laiko tarpui, kuris reikalingas įrangai suremontuoti“, – rašo belatom.by.
Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos atstovas spaudai Vitalijus Novickis patikino, jog incidentas Baltarusijos atominėje elektrinėje – ne jo žinybos kompetencijoje, nes „200 proc., kad gaisro ten nebuvo“.
Baltarusijos AE informacijos centro viršininkas Eduardas Sviridas paprašė palaukti oficialaus komentaro, kurį jis šiuo metu rengia. Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
„Litgrid“ Sistemos valdymo centre antradienį 11.06 val. užfiksavus duomenis, rodančius elektros gamybą AE, „Litgrid“ nuo 11.38 val. nustatė 0 megavatų pralaidumą komerciniam elektros srautui iš Baltarusijos.
Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, kuris yra nuo Vilniaus už 50 kilometrų. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.
Lietuva kritikuoja projektą, kuris, šalies atstovų nuomone, realizuojamas pažeidžiant branduolinio saugumo reikalavimus.
Sąjūdis prieš Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
Lietuva dėl Astravo atominės elektrinės (AE) paleidimo ketina antradienį išsiųsti protesto notą Baltarusijai, pranešė prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.
„Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva kategoriškai nesutinka su tokiu skubotu paleidimu. Baltarusijai bus išsiųsta protesto nota dar šiandien. Lietuvos pozicija išlieka nekintanti. Astravo AE kelia grėsmę Europos Sąjungos ir konkrečiai Lietuvos piliečių saugumui, todėl reikalaujame sustabdyti tokį neatsakingą Astravo AE paleidimą“, – žurnalistams teigė A. Skaisgirytė.
Anot jos, prezidentas pabrėžė, kad būtina sustiprinti civilinės saugos sistemą, kad ji galėtų maksimaliai veikti užtikrinant sklandų Vyriausybės ir savivaldybių bendradarbiavimą.
„Šie uždaviniai lieka ir būsimai Vyriausybei“, – pažymėjo A. Skaisgirytė, pridurdama, kad Vyriausybė su atsakingomis institucijomis turi būti pasirengusi neįsileisti Astravo AE gaminamos elektros į Lietuvos rinką. Pasak jos, savivaldybių pasirengimo lygis, reaguojant į potencialią grėsmę, galėtų būti geresnis.
A. Skaisgirytės teigimu, Astravo AE saugos problemos tapo ir ES prioritetiniu klausimu.
„Paskutinėse Europos Vadovų Tarybose spalio mėnesį buvo fiksuota visų ES lyderių parama sprendžiant Astravo AE saugumo problemas.
Taip pat Europos Parlamentas rekomendavo, kad Astravo AE pagaminta elektra nebūtų prekiaujama ES rinkoje. Tačiau turime konsoliduoti toliau pastangas, kad būtų užkardytas nesaugios elektros patekimas į ES elektros rinką“, – teigė prezidento patarėja.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ pirmadienį gavo Baltarusijos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Belenergo“ raštą, kuriame nurodoma, kad Astravo AE elektros gamybos pradžia numatoma laikotarpyje nuo lapkričio 1 iki 10 dienos.
Įgyvendindamas Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių įstatymą, nuo Astravo AE elektros gamybos pradžios „Litgrid“ nustatys nulinį pralaidumą elektros importui iš Baltarusijos.
Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad dėl politinės suirutės Baltarusijoje vesti dialogą dėl Astravo atominės elektrinės paleidimo tampa vis sudėtingiau – nebeaišku, su kuo reikia aptarti šį klausimą.
„Dar labiau susikomplikavo situacija, nes dabar iš viso neaišku, su kuo kalbėti Baltarusijoje. Gal čia tiesiog su Rusija reikia kalbėti. Bet matome, kad padėtis išties sunki. Iki šiol nevyko dialogas, tai dabar vargu, ar galime tikėtis, kad jis vyks sėkmingiau“, – „Žinių radijui“ antradienį kalbėjo L. Linkevičius.
„Žinoma, kad tas dialogas su Baltarusija vyko visada labai sudėtingai, vyko praktiškai du monologai. Ir į mūsų, ir į tarptautinių organizacijų, kurios rūpinasi branduoliniu saugumu, klausimus nebuvo atsakoma“, – pridūrė jis.
Ministras pabrėžė, kad gavus pranešimų apie ketinimą paleisti pirmąjį atominės elektrinės reaktorių dar lapkričio pradžioje, Lietuva Baltarusijai dar kartą turi pakartoti savo reikalavimus.
„Gavome patikinimų, kad artimiausiu metu, lapkričio pradžioje, bus atliktas energetinis elektrinės paleidimas, nors prieš tai buvo pareiškimų, kad apskritai šito objekto paleidimas vėluos bent metus. (…) Be abejo, turime dar kartą pakartoti savo svarbiausius reikalavimus, ir kad į Baltijos šalis nepatektų elektra iš nesaugios atominės elektrinės, eksportuojamos iš agresyvių šalių, kaip ir numatoma mūsų įstatymuose“, –teigė jis.
Kaip vieną iš kertinių ekonominių Astravo AE problemų L. Linkevičius įvardijo tai, kad nėra kur eksportuoti gaminamos produkcijos.
„Problemų šis objektas turi labai objektyvių: nėra kur eksportuoti gaminamą produkciją (…). Ir, be abejo, tai yra sudėtinga situacija ekonomine prasme. Nors projektas yra ne ekonominis, o geopolitinis, bet vis tiek jis turi būti kažkiek pagrįstas, ir tos problemos trukdo“, – sakė ministras.
Baltarusijos (Astravo) atominei elektrinei išduotas leidimas dėl pirmojo bloko energetinio paleidimo. Tai šeštadienį pranešė Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos Branduolinio ir radiacinio saugumo departamento spaudos tarnyba, kuria remiasi „BelTA“.
Pasak departamento atstovų, prieš išduodant licenciją eksploatuoti pirmąjį bloką bus surengti visuomenės klausymai. Jų tikslas – informuoti visuomenę apie jėgainės saugumo ekspertizės eigą ir rezultatus, jos atitikimo licenciniams reikalavimams ir sąlygoms vertinimą.
Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, kuris yra nuo Vilniaus tik už 50 kilometrų. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.
Lietuva kritikuoja projektą, kuris, šalies atstovų nuomone, realizuojamas pažeidžiant branduolinio saugumo reikalavimus.
Lukašenkos karikatūra. Vilniaus demonstruotos parodos eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
Europos Parlamentas (EP) trečiadienį priėmė rekomendacijas ES Tarybai dėl atnaujintų ES ir Baltarusijos santykių, kurias parengė Petras Auštrevičius (Atnaujinkime Europą).
Rekomendacijoms pritarė 602 EP nariai, nepritarė ir susilaikė po 44, praneša EP informacijos biuras Lietuvoje.
Parlamentas tvirtai remia ES ir jos valstybių sprendimą nebelaikyti Aliaksandro Lukašenkos teisėtu Baltarusijos prezidentu, smerkia jo „pasiskelbimą Baltarusijos prezidentu per 2020 m. rugsėjo 23 d. slapta surengtą neteisėtą inauguracijos ceremoniją“ ir ragina jį „taikiai atsistatydinti“.
Kartu europarlamentarai pažymi, kad Sviatlana Cichanouskaja, kuri, pasak nepriklausomų visuomenės apklausų, surinko daugiau kaip pusę rinkėjų balsų, „Baltarusijos gyventojų akimis yra išrinktoji prezidentė“. Parlamentas smerkia Rusijos sprendimą įtraukti ją į tarpvalstybinį ieškomų asmenų sąrašą.
EP ragina šalies valdžią besąlygiškai paleisti visus politinius kalinius, užmegzti dialogą su Koordinavimo taryba, kuri yra teisėta Baltarusijos tautos atstovė, bei sutarti nedelsiant surengti laisvus ir teisingus rinkimus, po kurių prasidėtų „skaidrus ir įtraukus konstitucinės reformos procesas“.
ES Taryba raginama įgyvendinti sutartas sankcijas asmenims, prisidėjusiems prie represijų ir rinkimų klastojimo, įskaitant ir A. Lukašenką. Siūloma apsvarstyti ir galimybę taikyti sankcijas tam tikriems sektoriams, kurios nepakenktų šalies žmonėms ilguoju laikotarpiu.
Parlamentas ragina ES įsipareigoti užtikrinti Baltarusijos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, taip pat griežtai atmesti bet kokį Rusijos ir kitų šalių kišimąsi į šios šalies reikalus, įskaitant žiniasklaidą ir saugumo struktūras.
Karikatūristų taikinyje – Aliaksandras Lukašenka. Vilnius. Lukiškių aikštė. Karikatūristų paroda po atviru dangumi. Slaptai.lt nuotr.
ES turėtų „rimtai susirūpinti“ Astravo AE problema ir reikalauti atidėti jos veikimo pradžią tol, kol bus įgyvendintos visos tarptautinės branduolinės saugos rekomendacijos ir pasibaigs nestabili situacija Baltarusijoje, pažymi europarlamentarai. Jie siūlo „remti pastangas užtikrinti Europos solidarumą“, kad būtų uždraustas Astravo AE pagamintos energijos importas į ES rinką.
Parlamentas smerkia Baltarusijos valdžios reikalavimą atšaukti Lietuvos ir Lenkijos ambasadorius bei sumažinti jų ambasadų darbuotojų skaičių. Kartu pažymima, kad karinės pratybos prie Lietuvos ir Lenkijos sienų, kurias lydi priešiška informacijos kampanija, „be reikalo didina įtampą ir nepasitikėjimą“, taip pat „kelia tiesioginę grėsmę ES ir jos valstybėms narėms“.
EP siūlo remti nepriklausomą demokratinės Baltarusijos informacijos centrą Briuselyje ir kitose sostinėse, taip pat palaiko iniciatyvą įsteigti Baltarusijai skirtą buvusių valstybių ar vyriausybių vadovų misiją, kuri padėtų sustabdyti smurtą, paskatinti politinį dialogą ir išlaisvinti politinius kalinius. Savo ruožtu europarlamentarai ragina neteikti jokio ES finansavimo Baltarusijos režimo kontroliuojamiems projektams, o kartu remti šalies pilietinę visuomenę nevalstybiniais kanalais.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Prancūzijos lyderio Emmanuelio Macrono vizito Lietuvoje išvakarėse prezidentas Gitanas Nausėda teigia realistiškai vertinąs Prancūzijos vadovo 2019 m. deklaruotą siekį atnaujinti dialogą su Maskva.
„Kalbėdami apie Rusiją ir jos elgesį, mes esame realistai, todėl atsargiai žiūrime į tokią iniciatyvą. Be abejo, Aleksejaus Navalno apnuodijimas, kaip ir Rusijos įtaka Baltarusijoje, yra kliūtis prezidento Emmanuelio Macrono rodomoms pastangoms“, – interviu prancūzų laikraščiui „Le Figaro“ teigia G. Nausėda.
Tame pačiame interviu prezidentas kartu pabrėžė, kad Prancūzija turėtų būti ta šalis, kuri galėtų imtis tarpininkavimo siekiant pradėti taikų dialogą tarp Baltarusijos valdžios ir pilietinės visuomenės.
Praėjus devyniolikai metų nuo Jacques’o Chirac’o, kuris palaikė Baltijos valstybių priėmimą į Europos Sąjungą ir NATO, vizito į Vilnių atvyksta Emmanuelis Macronas. Ko tikitės iš šio vizito?
Pirmiausia norėčiau priminti vizito istorinį kontekstą. Šiais metais Lietuva ir Prancūzija pažymi savo diplomatinių santykių šimtąsias metines, ir galiu užtikrinti, kad mūsų šalys turi bendrą viziją daugelyje sričių, tokių kaip Europos vertybės, žmogaus teisės, bendrasis ES planas… Aš labai vertinu prezidento Emmanuelio Macrono vaidmenį liepos mėnesį vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime, kurio metu apgynėme ekonomikos gaivinimo planą.
Derybos buvo labai sunkios, tačiau rezidentui Emmanueliui Macronui ir Vokietijos kanclerei Angelai Merkel pavyko pasiekti pusiausvyrą tarp įvairių šalių grupių. Mes priėmėme labai ambicingą planą ateinantiems penkeriems septyneriems metams. Galiausiai šis vizitas bus puiki proga aptarti daugelį klausimų: mūsų santykius su Rusija, įvykius Baltarusijoje, būtiną mūsų šalių ekonominių ryšių stiprinimą.
Lietuva yra pirmose Baltarusijos krizės gretose. Kokį vaidmenį galėtų atlikti Prancūzija sureguliuojant šią krizę?
Manau, kad mums atsiveria didelės pažangos galimybės reaguojant į įvykius Baltarusijoje. Norėčiau paskatinti Europos valstybes, o ypač Prancūziją, taip pat ir Rusiją, imtis tarpininkų vaidmens siekiant pradėti taikų dialogą tarp Minsko valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės. Mes jau davėme pradžią tokioms priemonėms, tačiau norėtume, kad prie mūsų prisijungtų ir kitos šalys. Be abejo, jūs galite man atsakyti, kad prezidentas Aliaksandras Lukašenka dar nėra pasirengęs dialogui. Tačiau laikas eina, ir situacija bet kada gali pasikeisti.
Belaukiant būtina, kad Europos Sąjunga įgyvendintų sankcijų politiką. Rugpjūčio 19 d. įvyko Europos Vadovų Tarybos susitikimas dėl padėties Baltarusijoje. Nors visi valstybių vadovai labai aiškiai pasakė savo nuomonę dėl vertybių ir žmogaus teisių, mums nepavyko susitarti. Viliuosi, kad šis klausimas bus išspręstas artimiausiame viršūnių susitikime Turime pademonstruoti solidarumą, kad išsaugotume Europos įvaizdį ir pasitikėjimą Europa.
Ką pasakysite prezidentui Emmanueliui Macronui apie Baltijos šalių saugumo padėtį ir Rusijos elgesį?
Mūsų šalies specifinė istorija skiriasi nuo daugelio Europos šalių istorijos. 1940 metais Lietuva patyrė pirmąją okupaciją, vėliau, SSRS laimėjus karą su Vokietija, – antrąją. Dėl šių priežasčių mums kelia didelį nerimą Rusijos pastangos perrašyti istoriją ir ja manipuliuoti (konkrečiai ginant Molotovo–Ribentropo pakto pasirašymą 1939 metais – redakcijos pastaba).
Beje, norėtume, kad kitų šalių politikai ir istorikai įsitrauktų į šią diskusiją. Noriu pasakyti prezidentui Emmanueliui Macronui, kad, be abejo, turime dar labiau skatinti Rytų ir Vakarų bendradarbiavimą, tačiau tai neturėtų būti daroma kenkiant mūsų ginamoms vertybėms. Vienas iš mūsų prioritetų – pasienyje su Rusija ir Baltarusija esančių valstybių saugumas. Mūsų nuomone, NATO turi likti didžiausiu ramsčiu.
2019 m. lapkritį Prancūzijos prezidentas pareiškė, kad NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“. Kaip Jūs reagavote?
Norėčiau išgirsti išsamesnius paaiškinimus šiuo klausimu. Transatlantinis stuburas leidžia pagal kovinės grupės rotaciją Lietuvos teritorijoje dislokuoti Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų karius. Be abejo, bendromis pastangomis galima pasiekti, kad NATO veikla taptų dar intensyvesnė, tačiau tikrai nesteigiant įvairių organizacijų, kurios gali tarpusavyje konkuruoti. Mūsų vienybė yra efektyviausias atsakas į kai kurių šalių vykdomą agresyvią politiką. Tai labai svarbu Lietuvai ir kitoms šio regiono šalims.
Kalbant apie finansavimą, mūsų šalis gynybos biudžetui skiria 2 proc. BVP, kaip numatyta NATO standarte, ir planuojama dar didinti finansavimą krašto apsaugai.
2019 m. rugpjūtį Emmanuelis Macronas paskelbė norįs atnaujinti dialogą su Rusija. Ar Aleksejaus Navalno apnuodijimas įrodo, kad buvo neįvertinta padėtis?
Kalbėdami apie Rusiją ir jos elgesį, mes esame realistai, todėl atsargiai žiūrime į tokią iniciatyvą. Be abejo, Aleksejaus Navalno apnuodijimas, kaip ir Rusijos įtaka Baltarusijoje, yra kliūtis Prezidento Emmanuelio Macrono rodomoms pastangoms. Norėčiau pridurti, kad labai svarbu numatyti tokios iniciatyvos ilgalaikį poveikį. Tačiau kas, be Lietuvos ir kitų Baltijos regiono šalių, gali paaiškinti, kas vyksta šalia mūsų?
Pavyzdžiui, šiuo metu mes esame labai susirūpinę dėl Baltarusijos vakaruose statomos Astravo atominės elektrinės, kurios paleidimas numatytas šių metų lapkričio 7 dieną. Vietą statyboms parinko Rusija. Šis projektas kelia didelį pavojų visam regionui. Prisiminkime, kas įvyko prieš trisdešimt metų Černobilyje, interviu prancūzų laikraščiui „Le Figaro“ teigia G. Nausėda.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas sako, kad departamentas nėra gavęs oficialios informacijos dėl Astravo atominės elektrinės (AE) paleidimo datos.
„Departamentas nėra gavęs jokios oficialios informacijos iš mūsų Rytų kaimynų, kurioje būtų nurodyta, kokią dieną ir koks procesas būtų pradėtas vykdyti Astravo AE. Kaip matėme iš viešosios erdvės, jau du mėnesiai vyksta fizikiniai elektrinės bandymai. Mūsų supratimu, pačio proceso testavimo išryškėję trūkumai turėtų būti šalinami. Kokiu periodiškumu, kokie trūkumai išryškėjo, tokios informacijos neturime“, – LRT radijui sakė M. Kanapickas.
Jo vertinimu, po įvykio Astravo AE turėtų praeiti apie dvi savaites, kad tai keltų didelį pavojų visų Lietuvos žmonių gyvybei ar sveikatai.
„Jeigu analizuojame ir šiai dienai nustatytą pavojingiausią scenarijų, vertinant vėjo kryptį, taršos išmetimo aukštį ir dydį, tai nėra tokia tragiška Lietuvoje situacija, kad per dieną ar dvi foninė dozė būtų tokia didžiulė, kad būtų didžiulis poveikis visoje Lietuvoje žmonių gyvybei ir sveikatai. Mažų mažiausiai, mano vertinimu, būtų apie dvi savaites laiko“, – teigė M. Kanapickas.
Į Astravo AE pirmojo bloko reaktorių jau pradėtas krauti branduolinis kuras. Energetinis Astravo AE paleidimas ir prijungimas prie Baltarusijos elektros energijos sistemos planuojamas ketvirtą šių metų ketvirtį.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Trečiadienį po pasibaigusio uždaro Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdžio komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys pareiškė nuogąstavimą, kad dar nėra sutarta dėl kilmės garantijų sistemos, kuri leistų atskirti baltarusišką elektrą nuo viso elektros srauto, kai pradės veikti Astravo atominė elektrinė (AE). Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pripažino, kad sutarimo šiuo klausimo su Baltijos valstybėmis kol kas nėra.
„Supratome, kad trijų šalių elektros sistemos operatoriai yra išsiuntę savo reguliuotojams metodikų projektus. 95 proc. jos sutampa, o lietuvių variantas, pasirodo, skiriasi nuo latvių ir estų. Tai matau tokią raudoną vėliavėlę mums. Tai reiškia, kad 100 proc. dar nėra sutarta dėl projekto. Latvių ir estų variantas toks, kad dėl pralaidumų sutarta, bet lietuvių variante numatyta, kad metodika įsigalioja tik tada, kai sutariama ir dėl kilmės sertifikato sistemos. Lietuvių pozicija yra aštresnė ir labiau atitinka mūsų įstatymą“, – po posėdžio sakė V. Poderys.
„Kur link dabar einame – prekyba galėtų vykti per Latviją, o Latvija turi ryšį su Rusija, ir jeigu nėra kilmės sertifikatų sistemos, tada baltarusiška elektra gali būti kaip rusiška ir patekti į visą Baltijos rinką“, – pridūrė jis.
Pasak jo, dėl kilmės sertifikatų sistemos reikėtų sutarti ne tik tarp Baltijos šalių, bet ir su Rusijos elektros sistemos operatoriumi.
„Jeigu mūsų kaimynai niekur neskuba su sistema, reiškia, kad jie per daug sau galvos nesuka, ar rusiškos energijos mišinyje gali būti baltarusiškos, aš tai taip interpretuoju. Jiems nėra tiek tai aktualu. Dėl kilmės sertifikatų sistemos yra ilgas kelias susitarti, nes tai nėra susitarimas tik tarp Talino, Rygos ir Vilniaus.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tai mažoji dalis darbo. Visa esmė – susitarti su centriniu tos sistemos veikėju – Rusijos sistemos operatoriumi. Reikalingas geranoriškas ir proaktyvus veikimas Rusijos pusėje. Tarkime, kad gruodžio 1 dieną pasileidžia Astravo AE, iki tol išdirbti sertifikatų sistemą teoriškai galima, bet praktiškai yra labai sunku, tai būtų didžiulis žygdarbis, jei kas tai pasiektų“, – kalbėjo V. Poderys.
Jei susitarti nepavyktų, parlamentaro teigimu, yra tikimybė, kad Latvija ir Estija pasirašytų dvišalį susitarimą dėl metodikos.
„Jei nesusitartume dėl sertifikatų sistemos, tai gali būti nuslydimas į tą kelią, kad latviai ir estai pasitvirtintų savo dvišalę (metodiką – ELTA). Tai reikštų, kad prekybiniai pralaidumai gali būti didesni, nei yra trišaliame projekte.
Yra įvairūs variantai – Lietuva turi savo įsivaizdavimą, o Latvija ir Estija savo metodikas pasitvirtina. Yra kitas variantas, kad vis dėlto sutarsime. Yra kompromisinis variantas, kad gal susitarsime dėl pralaidumų, bet dėl sertifikatų nelabai susitarsime, gal galime sutarti kokią kitą sistemą apsaugos nuo baltarusiškos elektros“, – sakė jis.
V. Poderys teigė, kad švelninti savo poziciją derybose Lietuvai būtų politiškai labai nenaudinga.
„Tai politiškai labai toksiška, bet turbūt yra infrastruktūriniai ir fizikiniai apribojimai, kurių joks derybininkas negali peržengti, negali liepti elektrai tekėti į kitą pusę, nei teka. Šioje vietoje galiu ministrą užjausti, nes latvių ir estų kai kuriose vietose nėra tokia aštri pozicija, kas jaučiasi“, – teigė komisijos pirmininkas.
Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas pripažino, kad kol kas sutarimų dėl kilmės garantijų sistemos nėra.
„Tikrai nėra galutinių sprendimų ir sutarimų dėl visų elementų, nes būtent ta sistema, kuri užtikrintų baltarusiškos elektros nepatekimą, ji techniškai yra komplikuota. Šiuo metu tai yra esminis klausimas, praktiškai dėl visų kitų klausimų yra sutariama. Dėl šio klausimo, turiu pripažinti, dar nėra sprendimo“, – po posėdžio sakė ministras, pridurdamas, kad Latvija jau pradėjo veiksmus dėl sistemos, kuri leistų atskirti baltarusiškos elektros energijos srautus. Debesys. Vytauto visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Latvijos Vyriausybė paprašė Latvijos perdavimo sistemos operatoriaus pateikti sistemą ir mechanizmą, kuri leistų neįsileisti baltarusiškos elektros. Yra pakankamai daug techninių niuansų, dėl jų yra diskutuojama ir kalbama. Kai turėsime užtikrintumą, kad tokia sistemą yra efektyvi ir kad leidžia pilnai įgyvendinti mūsų įstatymą, tuomet atskiru dokumentu, matyt, ta metodika ar tokie principai bus užtvirtinti“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
Ministro teigimu, dėl techninių klausimų reikėtų susitarti iki Astravo AE paleidimo.
„Planuojama, kad elektra Astravo AE galėtų būti pradėta gaminti lapkritį, tai maždaug yra tokia orientacinė gairė. Iki to laikotarpio, natūralu, mums reikėtų sutarti dėl visų techninių detalių“, – sakė jis.
Latvija nebepirks ir nebeparduos elektros energijos Baltarusijai, jeigu bus paleista Astravo atominė elektrinė. Tai antradienį pareiškė šalies ministras pirmininkas Krišjanis Karinis.
„Atsižvelgdami į įvykių raidą Baltarusijoje ir iš to išplaukiančius branduolinio saugumo klausimus, mes nusprendėme, jog jei bus paleista Baltarusijos AE Astravo rajone, tai mes nutrauksime elektros energijos prekybą su Baltarusija“, – sakė jis per spaudos konferenciją po vyriausybės posėdžio.
Anot premjero, šiuo atveju Latvija galbūt prekiaus elektros energija su trečiosiomis šalimis, naudodamasi Latvijos ir Rusijos jungtimi. „Mūsų sprendimas reiškia, kad per šią jungtį mes nepirksime elektros energijos iš Baltarusijos. Tai neatmeta galimybės, kad mes toliau prekiausime – pirksime ir parduosime – elektros energija iš Rusijos, mes tik eliminuosime Baltarusijos elektros energiją per šią jungtį“, – pažymėjo jis.
K. Karinis konstatavo, kad šiuo metu neaišku, kaip vyks prekyba elektros energija su trečiosiomis šalimis. Pasak jo, šį klausimą spręs Latvijos ekonomikos ministerija, parengusi konkrečią metodologiją su kolegomis iš Estijos, Lietuvos ir Europos Komisijos.
ELTA primena, kad į Astravo AE pirmojo bloko reaktorių jau pradėtas krauti branduolinis kuras. Energetinis Astravo AE paleidimas ir prijungimas prie Baltarusijos elektros energijos sistemos planuojamas ketvirtąjį šių metų ketvirtį.
Prezidentas Gitanas Nausėda po Latvijos pareiškimo nebepirkti ir nebeparduoti elektros energijos Baltarusijai, jeigu bus paleista Astravo atominė elektrinė (AE), teigia esąs dar labiau įsitikinęs, kad sinchronizacijos projektą galima pabaigti anksčiau.
„Sinchronizacijos projektą galėtume pabandyti įgyvendinti greičiau nei iki 2025 metų. Visa tai dar yra įmanoma ir dabar dar optimistiškiau žvelgiu į šią perspektyvą“, – Biržuose sakė G. Nausėda.
Anot prezidento, šiuo metu būtų sudėtinga pagrįsti poziciją pirkti elektros energiją iš Astravo AE.
„Būtų labai sudėtinga pagrįsti poziciją, ypač dabartinėmis aplinkybėmis, pirkti elektros energiją iš Astravo AE, turint omenyje šioje šalyje susiklosčiusią politinę situaciją. Prie visų veiksnių, apie kuriuos kalbėjome anksčiau, kurie pirmiausia susiję su tuo, kad elektrinė yra nesaugi, ji buvo iš pat pradžių nesaugi, bet pastaraisiais mėnesiais matėme pastangas ignoruoti bet kokius reikalavimus, kurie yra keliami vien tik tam, kad suspėtų į benuvažiuojantį traukinį, kaip jie įsivaizdavo“, – kalbėjo prezidentas.
Jo nuomone, tokia latvių pozicija padės sklandžiau įgyvendinti sinchronizacijos projektą.
„Dabar prisidėjo ir šitas pastarasis politinis aspektas. Tikrai suteikti ekonominių dividendų režimui, kuris muša ir persekioja savo žmones, būtų labai sudėtinga demokratiškai valstybei. Džiaugiuosi kolegų ir mūsų brolių latvių sprendimu. Jis logiškas ir tikiuosi, kad nuties kelius į sklandesnį sinchronizacijos projekto įgyvendinimą. Šito aspekto siūlyčiau nepamiršti, nes jis yra labai svarbus. Kol sutarimo nebuvo, kilo daug klausimų dėl praktinio sinchronizacijos projekto įgyvendinimo“, – teigė G. Nausėda.
ELTA primena, kad energetinis Astravo AE paleidimas ir prijungimas prie Baltarusijos elektros energijos sistemos planuojamas ketvirtąjį šių metų ketvirtį.
Antradienį Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis pareiškė, kad Latvija nebepirks ir nebeparduos elektros energijos Baltarusijai, jeigu bus paleista Astravo AE.
Energetikos ekspertas, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius Romas Švedas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) lektorius ir energetikos ekspertas Romas Švedas sako, kad Baltarusija dėl energetinės priklausomybės nuo Rusijos yra atsidūrusi kritinėje padėtyje, o tai gali trukdyti net ir naujam Baltarusijos vadovui įgyvendinti pokyčius šalyje.
Tuo metu Lietuvos pašonėje statoma Astravo atominė elektrinė (AE), jo nuomone, yra instrumentas, atsiliepsiantis ir Lietuvos energetinei priklausomybei nuo Rusijos.
„Mano vertinimu, energetikos sektorius yra ypač veiksminga Rusijos priemonė daryti įtaką Baltarusijai, politiniams režimams, darant įtaką žmonėms, formuojant nuomonę, griaunant idėjas, norą nors kažkiek tos demokratijos turėti daugiau. Baltarusijos energetinė priklausomybė nuo Rusijos yra absoliuti ir netgi grėsminga. Baltarusijos visa ekonomika yra nepaprastai giliai integruota į Rusijos ekonomiką. Svertų Rusija turi be galo daug ir labai galingų. Turime tą atvejį, kai energetikos sektorius gali padaryti didesnį poveikį politiniams procesams, sukelti žalą ar suvaidinti geradarius ir gelbėtojus. Poveikis nė kiek ne mažesnis nei karo priemonė“, – Eltai teigė R. Švedas.
Tokia situacija, jo nuomone, parodo energetinės nepriklausomybės svarbą.
„Geras pavyzdys, kai diskutuojame, kiek kainuoja energetinis saugumas, kiek į jį investuojame, į energetinę nepriklausomybę, energijos išteklių tiekimo užtikrinimą, nes yra nuomonių, kad tai turėtų būti tik absoliuti ekonomika, ir yra nuomonių, kad ta nacionalinio saugumo dedamoji nėra tiek svarbi. Tai klasikinis pavyzdys, kiek svarbus nacionalinis saugumas, nes Baltarusija dabar atsidūrė kritinėje padėtyje – ji yra absoliučiai ir visiškai priklausoma nuo Rusijos energetikos sektorių“, – sakė ekspertas.
Anot jo, Lietuvoje kai kuriais atvejais ne iki galo įsivaizduojama reali Baltarusijos priklausomybė nuo Rusijos energetikos srityje, kuri, R. Švedo žodžiais, gali būti grėsminga.
„Dabartinė Baltarusijos energetinė priklausomybė nuo Rusijos pastaruoju metu smarkiai sustiprėjo ir atsirado žymiai daugiau energijos tiekimo saugumo rizikų. Padėtis, galiu pavadinti, yra netgi grėsminga. Baltarusijos energetikos paveikslas yra labai paprastas – nafta ir dujos. Naftą Baltarusija gauna iš Rusijos, dujas – taip pat. Maža to, dujas gauna žemesne nei rinkos kaina. Dėl naftos Rusija kaip ir nebenori tiekti jos žemesne kaina, ir įvyko ginčas dėl to, į ką Aliaksandras Lukašenka sureagavo atsiveždamas kelias naftos siuntas per Klaipėdos jūrų uostą. Nauja atominė elektrinė taip pat yra Kremliaus projektas – Kremliaus pinigai, Kremliaus technologija“, – sakė lektorius.
R. Švedas taip pat pažymėjo, kodėl Rusijai yra svarbu užtikrinti Karaliaučiaus energijos aprūpinimo stabilumą.
Astravo AE. EPA – ELTA nuotr.
„Įgyvendindama Karaliaučiaus autonomijos programą, Rusija įgyvendino keletą projektų, kurie padarė Karaliaučių energetiškai nebepriklausomą. Rusija pastatė SGD terminalą, lygiai tokį patį, kaip Klaipėdoje, tik šiek tiek mažesnį, Rusija praplėtė požemines gamtines dujų saugyklas Karaliaučiuje, pastatė reikšmingus papildomus elektros generavimo pajėgumus Karaliaučiuje iš gamtinių dujų. Rusijos Federacija jau bandė pasižiūrėti, kaip gyventų Karaliaučius be gamtinių dujų tranzito per Lietuvą. Tai reiškia, kad Rusijos Federacijai nebereikia tranzito per Lietuvą.
Tokiu atveju Rusijos Federacija gali nutraukti gamtinių dujų tiekimą šia kryptimi, ir Baltarusija tampa gamtinių dujų vamzdžio gale, nes Lietuva turi SGD terminalą, mes galime gabenti dujas iš bet kur pasaulyje. Į Karaliaučių dujų transportuoti nebereikia, realiai tranzitas yra šiek tiek į Vakarų Europą, bet nebėra gyvybiško elemento, kodėl dujos turėtų tranzitu keliauti per Baltarusiją. Tokiu būdu Rusija Baltarusijai gali bet kada užsukti dujų tiekimą“, – Eltai teigė ekspertas.
Dėl šių priežasčių, R. Švedo nuomone, Baltarusijos energetinės nepriklausomybės mažinimas gali būti labai sudėtingas uždavinys.
„Šiuo metu, nepaisant to, kad Baltarusija perka dujas mažesne nei rinkos kaina, Baltarusijos skola Rusijai galimai sudaro apie 270 mln. eurų. Situacija tokia, kad Rusija gali bet kada pareikalauti sumokėti skolą, bet kada nutraukti dujų tiekimą, nes Baltarusija negali sumokėti šios skolos, ar nutraukti dujų tiekimą dėl kitos priežasties“, – sakė jis.
„Kalbėti apie kažkokį priklausomybės sumažinimą yra labai sudėtinga“, – pridūrė ekspertas.
Vis dėlto, jo nuomone, pirmas Baltarusijos sprendimas, siekiant didesnės energetinės nepriklausomybės, turėtų būti kuriant alternatyvius gamtinių dujų ir naftos gabenimo kelius, nepriklausomus nuo Rusijos.
Astravo AE gali padidinti Lietuvos priklausomybę nuo Rusijos
Paklaustas, ar, pasikeitus politinei valdžiai Baltarusijoje, būtų galima tikėtis kitokio požiūrio į Astravo AE problemas iš kaimyninės valstybės pusės, R. Švedas teigė, kad viskas priklausys nuo to, ar naujas šalies vadovas norės pripažinti pažeidimus, padarytus projektuojant ar statant šią elektrinę.
„Aš manau, kad tikėtis galima (pasikeitusio dialogo – ELTA). Kaip apibrėšime klausimą, kam apskritai buvo Astravo atominė elektrinė statoma, ar vidiniam vartojimui, ar eksportui, kiek nauji vadovai bus linkę pripažinti tarptautinės teisės pažeidimus, kiek bus linkę stiprinti saugą? Mano vertinimu, Baltarusijos atominės elektrinės projektą didžiąja dalimi įgyvendino Rusija. Ji pirmiausia siekė geopolitinių tikslų padėčiai regione deeskaluoti ir tik po to – ekonominių, energetinių tikslų. Jiems jau pavyko deeskaluoti padėtį – tiek supriešinti Lietuvą su Baltarusija, tiek įvesti sumaišties tarp Baltijos šalių, tiek įvesti sumaišties vidaus Lietuvos politikoje tarp partijų, žmonių. Tai šia prasme Kremliaus projektas yra sėkmingas, nes jis smarkiai destabilizuoja padėtį regione“, – Eltai sakė R. Švedas.
Jo vertinimu, Baltarusijos elektros generavimo pajėgumai iš gamtinių dujų yra pakankami užtikrinti energijos tiekimą, todėl Astravo AE projekto energetinė ar ekonominė svarba yra neaiški. Astravo AE – čia pat. Slaptai.lt nuotr.
„Nėra taip, kad Baltarusijai buvo gyvybiškai svarbu pastatyti atominę elektrinę, kad užsitikrintų bazinį elektros tiekimą. Tai klausimas, kam tada ta Baltarusijos atominė elektrinė ir kodėl būtent ant Lietuvos-Baltarusijos sienos. Viskas priklausys nuo naujų lyderių laikysenos požiūrio į šią atominę elektrinę ir jos patį tikslą, kam ji yra skirta ir ką toliau su ja daryti. Atominė elektrinė nėra objektas, tai yra priemonė energijos tiekimo saugumui užtikrinti.
Mano vertinimu, mes nepakankamai apibrėžiame Lietuvoje Baltarusijos atominės elektrinės problemą kaip tokią. Kai sakome, kad yra branduolinė sauga, dalinamos tabletės, taip, tą turime daryti. Tada poveikis aplinkai, elektros sistemoms, rinkai, kainoms, tai tik sudėtinės dalys pagrindinės problemos, kurią aš įvardiju – šiuo projektu, visų pirma, yra siekiama geopolitinių tikslų. Tai yra eskaluoti padėtį regione, skaldyti ir valdyti“, – teigė ekspertas.
VU TSPMI lektoriaus nuomone, Astravo AE padidins Lietuvos priklausomybę nuo Rusijos.
„Vilnius tik už 50 km ir Neris įteka į Vilnių, o Neries vanduo bus naudojamas atominės aušinimui. Mus už virvučių tampys Kremlius. Tai čia yra bėda, kad Kremlius dabar susikūrė sau instrumentą ir sustiprino mūsų priklausomybę nuo jo. Jeigu mes sugebėjome energetinę priklausomybę nuo Kremliaus sumažinti, nes buvo sukurtos priemonės, kurios mažina priklausomybę, diversifikuoja tiekimą, sukūrėme rinką, ji pradėjo veikti, tai dabar šis objektas tą priklausomybę vėl padidina. Niekas nekalba apie ekonomiką, ji nueina į antrą planą.
Gyvensime nuolatinėje įtampoje. Branduoliniai objektai turi būti vieni labiausiai atvirų ir skaidrių, nes tai yra branduolinis procesas. Tuo metu čia yra labiausiai paslaptingas objektas, kur buvo slepiami įvykę incidentai ir avarijos“, – situaciją vertino R. Švedas.
Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad Lietuvos požiūris apie Astravo atominę elektrinę (AE) ras atgarsį bendroje Europos Sąjungos pozicijoje.
Prezidentas nurodė trečiadienį Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje iškėlęs Baltarusijos atominės elektrinės klausimą.
„Šitas klausimas buvo iškeltas. Jis buvo iškeltas mano iniciatyva ir aš jį iškėliau tokia forma: ar galime laikyti, kad Astravo AE, kurią norima pradėti eksploatuoti neįgyvendinus visų streso testo, saugumo reikalavimų, ypatingai atsižvelgiant į dabartines aplinkybes, gali būti priimtina Europos Sąjungai. Ir ar mes netraktuojame elektros energijos importo iš tokios elektrinės dabartinėmis aplinkybėmis kaip paramos šitam režimui, kuris yra susikompromitavęs“, – žurnalistams po nuotolinio EVT posėdžio sakė G. Nausėda.
Šalies vadovas pridūrė tikintis, kad į šią poziciją ES įsiklausys. Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
„Manau, kad tai turėtų rasti atgarsį tiek mūsų artimiausių kaimynų širdyse ir protuose, tiek, tikiuosi, bendroje ES pozicijoje“, – sakė G. Nausėda.
ELTA primena, kad į pirmojo Astravo AE bloko reaktorių jau pradėtas krauti branduolinis kuras. Energetinis Astravo AE paleidimas ir prijungimas prie Baltarusijos elektros energijos sistemos planuojamas ketvirtą šių metų ketvirtį.
Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su darbo vizito į Lietuvą atvykusia Estijos prezidente Kersti Kaljulaid. Roberto Dačkaus (LR Prezidento Kanceliarija) nuotr.
Susirūpinimą kelianti politinė situacija Baltarusijoje ir savaitę vykstantys susirėmimai bei neramumai tarp Baltarusijos policijos ir opoziciją palaikančių protestuotojų – šioms temoms daugiausia dėmesio skirta penktadienį vykusiame prezidento Gitano Nausėdos ir į Lietuvą su darbo vizitu atvykusios Estijos vadovės Kersti Kaljulaid susitikime.
Prezidentai sutarė, kad situacija reikalauja išskirtinio dėmesio bei būtinybės sutelkti pastangas, kad represijos prieš taikius piliečius būtų nutrauktos, visi suimtieji paleisti ir pradėtas dialogas su visuomene. Estija, kaip skelbiama Prezidentūros pranešime, palaiko Lietuvos iniciatyvą kelti diskusiją dėl situacijos Baltarusijoje aukščiausiu ES institucijų lygiu, pasisako už neeilinės Europos Vadovų Tarybos sesijos sušaukimą šiam klausimui aptarti.
Taip pat Estija prisideda prie Lietuvos prezidento iniciatyvos imtis moderatoriaus vaidmens, siekiant situacijos deeskalacijos Baltarusijoje. Šalies vadovo trijų žingsnių planą Baltarusijai jau palaiko Lenkijos, Latvijos, Estijos vadovai. Lietuva ir Estija sutarė pasisakančios už sankcijų Baltarusijai nustatymą, nesikeičiant situacijai šalies viduje.
Estijos prezidentė išreiškė palaikymą Lietuvai dėl jos aktyvios pozicijos, siekiant taikiai sureguliuoti krizę Baltarusijoje.
Vadovų pokalbyje aptarti Lietuvos ir Estijos santykiai su Rusija. Konstatuota, kad Rusija siekia dalyti Europą ir pasaulį į įtakos sferas, naudodama įvairius galios svertus ir priemones, tokius kaip dezinformacija, istorinis revizionizmas, nesaugios Astravo atominės elektrinės (AE) projekto paleidimas. Šalių vadovai sutarė bendromis jėgomis siekti vieningo visų Baltijos šalių sutarimo dėl nuostatos nepirkti elektros iš Astravo AE. G. Nausėda padėkojo Estijai už bekompromisę paramą, vertinant Astravo AE grėsmę bei įsipareigojimą neįsileisti jos gaminamos elektros energijos į Estijos ar ES rinką.
Taip pat sutarta dėl būtinybės spartinti sinchronizacijos su kontinentine Europa įgyvendinimo procesą, kuris taptų energetinės nepriklausomybės pagrindu Baltijos šalims. Estija pritarė sieksianti šį projektą įgyvendinti kuo greičiau, geriausia iki 2025 m. lygiagrečiai su „HarmonyLink“ tiesimu. Sinchronizacijos spartinimą šalys žada įgyvendinti pasitelkdamos visas įmanomas priemones.
Susitikime, kaip nurodoma Prezidentūros pranešime, aptartos ES, Rytų partnerystės ir Trijų jūrų politinės darbotvarkės, pasidalyta mintimis dėl galimybių dar labiau stiprinti Lietuvos ir Estijos ekonominį bendradarbiavimą. Pasak prezidento G. Nausėdos, auganti šalių tarpusavio prekyba rodo pozityvią tendenciją, kurią svarbu išlaikyti, ypač koronaviruso padarinių kontekste. Pabrėždamas Lietuvos ir Estijos lyderystę finansinių technologijų srityje, prezidentas Estijos vadovei padovanojo pirmąją pasaulyje Lietuvos skaitmeninę numizmatinę kolekcinę monetą „LBCoin“.
Dabar visa Europa išsijuosusi kritikuoja Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, esą jis – žiaurus diktatorius, bet kokia kaina siekiantis kuo ilgiau išsilaikyti prezidento poste.
Aliaksandro Lukašenkos nuodėmės
Šiandieninis vadovas A.Lukašenka tikrai turįs nuodėmių. Nė neabejoju, kad kiekvienų rinkimų metu balsai Baltarusijoje buvo klastojami traukiant už ausų į viršų būtent A.Lukašenką ir tuo pačiu smukdant jo oponentus. Viešai demonstruojami kadrai, kaip Baltarusijos specialiosios pajėgos terorizuoja mitinguojančius baltarusius, nesutinkančius su 2020-ųjų rugpjūčio 9-osios rinkimų rezultatais, neva bylojančiais, kad A.Lukašenka net ir po 26-erių metų valdymo vis dar sugeba išlaikyti 80-ies proc. populiarumą, – šokiruojantys.
Verta prisiminti ir Olego Alkajevo knygą „Rastrelnaja komanda“. Slaptųjų tarnybų istorijų mėgėjai, be abejo, bus girdėję šią pavardę. Šis aukšto rango Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos karininkas seniai išvykęs iš Baltarusijos. Šiandien jis greičiausiai gyvena Vokietijoje. Ten jis ir parašė daug triukšmo sukėlusius prisiminimus. O.Alkajevas savo knygoje pasakoja, kaip ne vienerius metus vadovavo mirties bausmę Baltarusijos kalėjimuose vykdančiai komandai, kaip ėmė įtarti, jog pistoletas, kuriuo buvo nušaunami mirties bausme Baltarusijoje nuteisti kaliniai, slapta naudotas politinių prezidento Aleksandro Lukašenkos oponentų žudymui… Į jo iškeltus klausimus taip ir neatsakyta.
Negalima pamiršti, kad būtent A.Lukašenka įsileido į šalį užtektinai daug rusiškų karinių bazių, šitaip Baltarusijos nepriklausomybei sukeldamas mirtiną pavojų.
Astravo AE. EPA – ELTA nuotr.
Kuo konkrečiai A.Lukašenka nusikalto Lietuvai? Viena iš jo baisiausių nuodėmių – Astravo regione prie pat Vilniaus statoma nesaugi, bet kada į orą išlėkti ir vilniečius išnuodyti galinti atominė jėgainė. Kita nuodėmė – pastangos Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę traktuoti kaip baltarusišką darinį, lietuvius įspraudžiant į Žemaitijos rėmus.
Tačiau nė vieno reiškinio neįmanoma deramai įvertinti be palyginimų, sugretinimų. Pavyzdžiui, palyginkime, kaip Prancūzijos sostinėje Paryžiuje visai neseniai buvo tramdomi „geltonųjų liemenių“ protestai, ir tada pastarųjų dienų grumtynės Minsko gatvėse argi atrodys labai žiaurios?
Kokios Nikolos Pašiniano nuodėmės?
Kitas palyginimas – per Rytų partnerystės programos prizmę. Europa ne vienerius metus iš eilės Vakarų link tempia Armėniją. Tiek tuomet, kai Armėnijai vadovavo Seržas Sargsianas, tiek dabar, kai Armėnijai vadovauja Nikolas Pašinianas. O juk A.Lukašenka, lyginant jį su Armėnijos vadovais, turi vieną akivaizdų pliusą. Riebų pliusą. Per pastaruosius kelis dešimtmečius jis, vadovaudamas Baltarusijai, neužėmė nė centimetro svetimų žemių. Jam valdant iš Baltarusijos pusės kaimynų link nenušvilpė nė viena kulka, nė vienas sviedinys. Tarp Baltarusijos – Ukrainos ir Baltarusijos – Lietuvos valdant A.Lukašenkai nebuvo nė vieno karinio incidento pasienyje.
O štai Europos kažkodėl labai liūliuojama Armėnija iki šiol negrąžina Azerbaidžanui prieš kelis dešimtmečius užgrobto Kalnų Karabacho, nors tuo pačiu Europa visuose oficialiuose, viešuose dokumentuose tvirtina, jog Kalnų Karabachas – Azerbaidžano žemė, jog Briuselis su Strasbūru gerbia Azerbaidžano teritorinį vientisumą būtent su Kalnų Karabachu.
Armėnijos premjeras N. Pašinianas. EPA-ELTA nuotr.
Kiekvienas neteisėtas, antidemokratinis A.Lukašenkos žingsnis palydimas gausiomis kritikomis tiek iš Briuselio, tiek iš Vašingtono, tiek iš Vilniaus. Pritariu: jei elgiasi negražiai – barkime. Bet kodėl kritikos, sakykim, iš Lietuvos politikų nesulaukia Armėnijos premjeras N.Pašinianas, demonstratyviai nepaklūstantis Jungtinių Tautų rezoliucijoms, įpareigojančioms armėnų separatistus kuo greičiau palikti Kalnų Karabachą? Kodėl Armėnijai nepriekaištaujama, kai, pavyzdžiui, 2016-aisiais ir visai neseniai 2020-aisiais kilo kariniai incidentai pasienio teritorijose, nusinešę gyvybių tiek vienoje, tiek kitoje pusėje?
Galų gale solidi gyvenimiška patirtis šių eilučių autoriui leidžia abejoti ir neva Armėnijoje pergalę švenčiančia demokratija.
Gal ir galima sutikti, kad Armėnijoje žmogaus teisės bei žodžio laisvė gerbiami labiau nei Baltarusijoje. Bet neišnarpliotų Pietų Kaukazo paslapčių – daug. Buvęs Armėnijos ambasadorius Vatikane, buvusio Armėnijos prezidento Seržo Sargsiano žentas Mikaelas Minasianas neseniai savo asmeninėje paskyroje Facebooke buvo paskelbęs daug triukšmo sukėlusį videopranešimą apie skandalus, į kuriuos, jo tvirtinimu, įsipainiojo dabartinis Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas.
Videokomentaras paskelbtas 2020 metų gegužės 30-ąją rubrikoje „Melo pabaiga“. Jis turįs ilgą pavadinimą – „Nelegali prekyba ginklais, „priešistorinių“ ginklų įsigijimo sandoris, korupcija ir ignoruojamos mirtys“.
Buvęs Armėnijos ambasadorius prie Šventojo Sosto ponas Mikaelas Minasianas pažymi, jog esama faktų, bylojančių, jog premjeras Nikolas Pašinianas įtraukė šalį į juodąjį prekybos nelegaliais ginklais tinklą, taip pat sutepė savo reputaciją prekyba kontrabandinėmis cigaretėmis. O kad paslėptų nuodėmes, vieną savo patarėją gegužės 23 dieną slapta komandiravo į Voronežą, kad ten šis surengtų slaptas derybas su Rusijos slaptųjų tarnybų atstovais.
Buvęs Armėnijos diplomatas dar priduria: „Yra faktų, kad N.Pašiniano atstovas su kažkokiu Davidu Galstianu iš Voronešo nuvyko į Maskvą, kad ten su Rusijos gynybos ministerijos pareigūnais sureguliuotų į paviršių iškilusį skandalą dėl nelegalios prekybos ginklais. Taigi N.Pašinianas dėl savo asmeninių reikalų kenkia ne vien Armėnijos prestižui. Jis kenkia ir šalies saugumui“.
Ar tarptautiniai tiriamosios žurnalistikos centrai OCCRP, „Finance Uncovered“ ir „Transparency International“, visuomet noriai besiimantys kritikuoti Turkiją ir Azerbaidžaną, ėmėsi šios temos? Beje, ši informacija buvo smulkiai išguldyta armėniškame armenianreport.com leidinyje, tad Azerbaidžanas – čia niekuo dėtas.
Lietuvai ši tema turėtų rūpėti. Juk ji aktyviai dalyvauja Rytų partnerystės programoje ir, regis, kuruoja būtent Armėniją.
Kas ir kada Lietuvoje rašė apie mafiją?
Taip pat būtų įdomu išgirsti, ar tarptautinė tiriamoji žiniasklaida deramai išanalizavo 2018-aisiais metais birželio ir rugpjūčio mėnesį Ispanijoje sulaikytų armėnų – gruzinų mafijos lyderių darbelius? Negi pamiršome: 2018 metų birželio 26-ąją Ispanijos teisėsauga sudavė skaudų smūgį armėnų mafija vadinamai grupuotei (be 129 narių suimti ir septyni „įteisinti vagys“). Tąsyk atliktos 74 kratos Ispanijos miestuose Madride, Barselonoje, Valensijoje, Granadoje, Alikantėje, Marbelyje. Kratų metu paimta 100 tūkst. eurų grynaisiais, 9 šaunamieji ginklai, neperšaunamos liemenės bei įrenginys, skirtas perlydyti brangiuosius metalus.
Armėnų mafija. Emblema
Intensyvus tyrimas dėl armėnų mafijos (Armenian Power) pradėtas, kai Ispanijos teisėsauga nustatė, jog Marbelio mieste gyvena keletas asmenų, palaikančių ryšius su vienu iš įtakingiausių „įteisintų vagių“ Europoje. Pasirodo, tas ypač įtakingas „įteisintas vagis“ yra gyvenęs ir Lietuvoje – būtent iš Lietuvos vadovavo gaujai, kurią Ispanijos teisėsauga sučiupo 2018-ųjų birželio mėnesį.
Ispanijos policijos duomenimis, mafijos atstovas Artiomas Sargsianas (pravardė – Artiom Saratovskij) – tai būtent tas žmogus, kuris po pasikėsinimo į vieno jo kontroliuojamos organizacijos nario gyvybę, įsakė Ispanijoje veikiantiems armėnų mafijos nariams susirinkti Lietuvoje – čia aptarti nesutarimus tarp gaujų.
Ar mes jau žinome, kas ir kodėl leido atvykti A. Sargsianui su savo sėbrais į Lietuvą?
Belieka pridurti, kad 2017-aisiais metais Ispanijos teisėsauga sudavė skaudų smūgį gruzinų mafijai, kuomet sučiupo 30 gruzinų, kaltinamų priklausius gruzinų mafijai. Bet ar apie tai tarptautiniai tiriamosios žurnalistikos centrai parašė bent vieną eilutę? Ar šia tema ką nors rašė lietuviškasis 15min.lt, mėgstantis imtis kritiškų Azerbaidžanui ir Turkijai temų? Šiomis sudėtingomis temomis teparašyta slaptai.lt portale…
ESISC ataskaita
2017 metais europietiška organizacija European Strategic Intelligence and Security Center (Europos Strateginės žvalgybos ir saugumo centras) paskelbė sensacingą ataskaitą.
Minėtame pranešime pasakojama, kaip Azerbaidžanas atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Pasirodo, prieš Azerbaidžaną specialiai kryptingai rengtas sąmokslas, kurio užsakovai – po visą pasaulį išsibarsčiusi armėnų diaspora, dirbtinai kursčiusi lobistines Europos organizacijas. Europos Strateginės žvalgybos ir saugumo centro (veikia Belgijoje nuo 2002 metų; sutrumpintas pavadinimas – ESISC) demaskuoti europiečiai politikai, tampriai susidraugavę su Vakarų armėnų diasporomis, organizuojančiomis tendencingas antiazerbaidžanietiškas akcijas. Tos akcijos specialiai nukreiptos prieš Azerbaidžano Vyriausybę siekiant ją diskredituoti svarbiose Europos institucijose, įskaitant ir Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją.
Klodas Monikė. ESISC vadovas
Vienas iš ataskaitos autorių – ESISC vadovas Klodas Monikė. Jis – buvęs prancūzų žvalgybos darbuotojas (Prancūzijos užsienio žvalgybos generalinė direkcija). Jo darbo specifika – žvalgybos analitikas, nagrinėjantis terorizmo, šnipinėjimo, organizuoto nusikalstamumo, tarptautinių konfliktų temas. Žurnalistinė veikla tebuvo priedanga. Jis yra parašęs knygų apie teroro aktus, surengtus rugsėjo 11-ąją Niujorke. K.Monikės knygos sulaukė didelio populiarumo. Nuo 2002-ųjų metų K.Monikė vadovauja Strateginės žvalgybos ir saugumo centrui.
Žodžiu, K.Monikės vadovaujama komanda 2017-aisiais pateikė Europos visuomenės dėmesiui ataskaitą įsimenančiu pavadinimu: „Armėnų ryšininkas: ESBO slaptosios grupės tinklas ir tarptautinės teisės pažeidimai“. (Visą šios ataskaitos tekstą galima rasti www.esisc.org portale).
The European Strategic Intelligence and Security Center (ESISC)
Šios organizacijos dėka demaskuota tendencinga, angažuota armėnų diasporos lobistų remiama europarlamentarų grupė, kurios svarbiausias uždavinys – daryti ženklią įtaką Europos šalių vyriausybėms bendraujant su Centrinės ir Rytų Europos valstybėmis. Angažuotų parlamentarų dėmesio centre – ir Azerbaidžanas. Prieš Azerbaidžaną ši grupė parengė gausų arsenalą priemonių, kurių pagalba daromas milžiniškas, bet slaptas spaudimas tarptautinei opinijai, kad Kalnų Karabacho priklausomybė būtų nulemta Azerbaidžanui nenaudinga kryptimi. Toji slapta europiečių grupė tendencingai manipuliavo šiandieninėmis Kalnų Karabacho konflikto pasekmėmis, rėmė neteisėtas Armėnijos pretenzijas į Kalnų Karabachą ir darė spaudimą oficialiam Baku, kad šis sutiktų ginčus dėl Kalnų Karabacho narplioti būtent Jerevanui naudingomis sąlygomis.
Koks šiandien tų 2017-aisiais tendencingai veikusių europarlamentarų likimas? Gal jie – jau nebeišrinkti į Europos Parlamentą, bet į jų vietas susėdo kiti, dar tendencingesni?
Gal Vakarai mano, jog šitaip nuolaidžiaudami Armėnijai suvilios ją pasukti Vakarų kryptimi? Gal manome, kad, nepasmerkdami neteisėtų rinkimų okupuotame Kalnų Karabacho regione, padarysime Jerevaną ištikimu sąjungininku (Lietuva – iš tų valstybių, kurios aiškiai nepasmerkė armėnų separatistų surengtų rinkimų okupuotame Kalnų Karabache)? O gal manome, kad minėdami Krymo, Padniestrės, Abchazijos ir Pietų Osetijos atvejus bei pamiršdami Kalnų Karabacho tragediją, tokiu būdu sugėdinsime Jerevaną, priversime elgtis jį džentelmeniškai?
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Rytų partnerystės išvakarėse štai taip kalbėjo: „Dėl savo Europinio pasirinkimo penkios iš šešių Rytų partnerių patiria išorinių jėgų spaudimą: tai – užšaldyti konfliktai Sakartvele ir Moldovoje, tiesioginė agresija prieš Ukrainą. Baltarusija yra vienintelė partnerė, kurioje konflikto nėra, todėl esame pasirengę prisidėti stiprinant Baltarusijos nepriklausomybę ir suverenumą. Tačiau tai sunku daryti, nes Baltarusija neįgyvendina privalomų tarptautinių ekspertų reikalavimų dėl streso testų Astravo branduolinėje elektrinėje“ (informacijos šaltinis – ELTA).
O kur bent užuomina dėl Kalnų Karabacho skaudulių?
Kaip Armėnijos perspektyvas vertina Lietuvos žvalgyba?
Norint perprasti Pietų Kaukazo regiono specifiką patariu susirasti 2019-aisiais paskelbtą Lietuvos Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM (AOTD) atsakaitą dėl „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo“.
VSD ir AOTD ataskaitoje už 2018-uosius metus apie Kalnų Karabachą štai kas parašyta:
„Rusijos vaidmuo įšaldytuose konfliktuose posovietinėje erdvėje suteikia galimybę užsitikrinti jai palankią šalių užsienio politiką – tai labiausiai pastebima Armėnijos atveju. Armėnijos priklausomybė nuo Rusijos paramos Kalnų Karabacho konflikte lemia, kad Jerevanas siekia išlaikyti gerus santykius su Kremliumi. Nepaisant 2018 m. įvykusios „Aksominės revoliucijos“, šalies užsienio politikos kryptis nesikeis“.
Ši nedidelė Lietuvos saugumo citata lai atveria akis tiems, kurie nemato nė vienos armėniškos nuodėmės.
Jei jau tokie kritiški A.Lukašenkai, kokie vis tik turėtume būti kritiški N.Pašinianui?!
XXX
Apie autorių.
Vytautas Čepukas. Slaptai.lt nuotrauka
Vytautas Čepukas gimė 1953 metais Krasnojarsko krašte (Rusija) politinių kalinių šeimoje. Penkerių metų buvo parvežtas į Lietuvą.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę dalyvavo Sąjūdžio veikloje, o po 1991 sausio įvykių įstojo į Lietuvos savanorių tarnybą. 1991-aisiais gynė Lietuvos parlamentą. Tų pačių metų rugsėjo mėnesį ėmė tarnauti Lietuvos krašto apsaugos depertamento Utenos komendantinio būrio vadu.
Po to – tarnyba mokomajame karių rengimo mokymo centre, 1993 metais paskirtas SKAT 71-ojo bataliono vadu. Nuo 2000 iki 2003 tarnavo Vilniaus apskrities KASP rinktinės vadu.
Tarnybą Lietuvos kariuomenėje pradėjo nuo vyr. leitenanto laipsnio. Baigė tarnybą 2003 metais, turėdamas pulkininko leitenanto laipsnį. Apdovanotas Sausio 13-osios medaliu, savanorio kūrėjo, Lietuvos kariuomenės „Už nuopelnus“, Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje šaulių žvaigždės medaliu.
Rugpjūčio 7 dieną prie Rusijos ambasados Vilniuje buvo surengta protesto akcija.
Jos dalyviai smerkė ir Rusijos, ir Baltarusijos vadovus, piktinosi, kad oficialusis Minskas jau paleido dirbti pavojų nešančią, nesaugią Astravo atominę jėgainę, bet kada galinčią tapti antruoju Černobyliu.
Šiame mitinge dalyvavo ir pirmasis Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo vadovas prof. Vytautas Landsbergis.
Slaptai.lt skelbia jo piktą, kandžią kalbą, rėžtą karštą rugpjūčio 7-osios vidurdienį Boriso Nemcovo skvere prie Rusijos ambasados. Prof. V.Landsbergis nevengė ir itin aštrių posakių.
Šį karštą penktadienį prie Rusijos ambasados Vilniuje vidurdienį susirinko kelios dešimtys visuomenininkų, aktyvistų, politikų, smerkiančių Baltarusijos valdžią. Baltarusijos vadovybė labiausiai buvo kritikuojama dėl to, kad skuba kuo greičiau paleisti Astravo atominę jėgainę. Aliaksandras Lukašenka dar pasmerktas ir dėl nenoro surengti demokratiškus prezidentinius rinkimus.
Kodėl mitinguota prie Rusijos ambasados įrengtame Boriso Nemcovo skvere, o ne, sakykim, prie Baltarusijos ambasados? Protestuotojai smerkė ne vien Baltarusijos vadovą Aliaksandrą Lukašenką. Kliuvo ir Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Visi puikiai supranta, kad Astravo AE – tai pirmiausia Kremliaus politinė afera. Visi puikiai žino, kokia Baltarusija priklausoma nuo Kremliaus diktato.
Slaptai.lt skelbia keletą nuotraukų iš rugpjūčio 7-ąją prie Rusijos ambasados surengto mitingo.
Rusijos ambasada Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Penktadienį prie Rusijos ambasados, Boriso Nemcovo skvere, rengiama akcija, skirta galimai neteisėtiems Baltarusijos valdžios veiksmams pasmerkti. Organizatoriai kviečia dalyvius pareikšti nepritarimą tiek Astravo atominės elektrinės statyboms, tiek neskaidriems Baltarusijos prezidento rinkimams.
„Kviečiame visus susirinkti rugpjūčio 7 d. – Rusijos ir Sakartvelo karo pradžios dieną bei pirmojo autoritarų atominio projekto reaktoriaus paleidimo išvakarėse – ir pareikšti priešinimąsi represyvioms ir žeminančioms abiejų valstybių vadovų politikoms bei paramą Baltarusijos, Rusijos, Gruzijos, Ukrainos ir kitoms tautoms, kurios tapo jų aukomis“, – teigiama kvietime.
Anot organizatorių, Astravo AE projektas yra ekologiškai ir geopolitiškai pavojingas tiek Lietuvai, tiek patiems Baltarusijos piliečiams, kurie šiuo metu tūkstančiais žygiuoja miestų aikštėse, kovoja už sąžiningus ir skaidrius rinkimus bei savo teisę balsuoti. Priešais Rusijos ambasadą atidarytas B. Nemcovo skveras. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Baltarusijos prezidentas, laikydamas save „suvereniteto garantu“, ir toliau padeda Vladimiro Putino režimui bei jo atominiam projektui, tuo pačiu persekiodamas, smurtaudamas, kalindamas ir kankindamas savo piliečius. Astravo AE – Rusijai priklausančios įmonės „Rosatom“ projekto – pirmąjį reaktorių planuojama paleisti dar iki Baltarusijos prezidento rinkimų kampanijos pabaigos, kuri jau pasižymėjo daugybe represijų, sulaikymų, piliečių bauginimo ir smurto prieš juos“, – rašoma kvietime.
Priekaištai A.Lukašenkai. Slaptai.lt nuotr.
Penktadienį Baltarusijos ambasadai įteikta Lietuvos užsienio reikalų ministerijos protesto nota, griežtai smerkianti Baltarusijos veiksmus, kuriais pradedamas branduolinio kuro pakrovimas į nesaugią atominę elektrinę Baltarusijoje, Astravo aikštelėje.
Notoje konstatuojama, kad Baltarusijos veiksmai vykdant atominės elektrinės projektą pažeidė atvirumo, skaidrumo ir geros kaimynystės principus, o elektrinės veikla dėl artumo Lietuvos sostinei Vilniui neišspręstų branduolinės saugos problemų ir saugos kultūros neužtikrinimo statybų metu sukelia tiesioginę grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir gyventojams.
Notoje Baltarusija raginama sustabdyti pradedamus atominės elektrinės paleidimo darbus iki bus įgyvendintos Europos Sąjungos (ES) streso testų proceso metu pateiktos rekomendacijos, taip pat kviečiama visapusiškai bendradarbiauti su Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupe, Europos Komisija bei kitomis tarptautinėmis organizacijomis, siekiant užtikrinti reikiamą branduolinės saugos ir aplinkosauginių reikalavimų, įskaitant numatytų Espo konvencijoje, lygį.
Rugpjūčio 6 dieną, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius telefoninio pokalbio metu ES vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepą Borrellį informavo apie artimiausiu metu numatomą atominės elektrinės paleidimą Baltarusijoje. L. Linkevičius taip pat akcentavo, jog Lietuva tikisi aktyvaus ES institucijų įsitraukimo. Baltarusijos atominės elektrinės klausimas taip pat buvo aptartas su Lenkijos užsienio reikalų ministru Jaceku Czaputowicziumi.
„Branduolinės saugos standartų ir aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimas yra esminis tiek Lietuvai, tiek pačiai Baltarusijai. Tai yra ne tik dvišalė, bet ir regioninė bei ES problema, tai ES vadovai yra ne kartą yra pasakę. Šiais klausimais nėra vietos kompromisui ir nematome galimybės susitarti su Baltarusija“, – teigė ministras L. Linkevičius.
Užsienio reikalų ministerija, kartu su kitomis Lietuvos institucijomis, toliau tęs veiksmus siekiant bendrų sprendimų Europos Sąjungoje, tarptautinių konvencijų bei kituose daugiašaliuose formatuose dėl Baltarusijos padarytų pažeidimų konstatavimo ir trūkumų ištaisymo.
Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Sąjūdžio prieš Astravo AE garbės pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis kreipėsi į Valstybės gynybos tarybos (VGT) narius teigdamas, kad dar vienas susitarimas tarp Baltijos šalių dėl elektros energijos nepirkimo iš Astravo atominės elektrinės (AE) apskritai nereikalingas.
„Šiomis dienomis Valstybės gynimo taryba galimai tvirtins nutarimą, kuris dar kartą užtikrintų, kad Lietuva „sieks“ susitarimo su Rusijos įtakojamomis Latvija ir Estija, kad į Baltijos šalių elektros rinką nepatektų elektros energija iš nesaugias atomines elektrines eksploatuojančių trečiųjų šalių, nors tokio naujo susitarimo apskritai nė nereikia. Atrodo, kad tai tik priedanga gaišačiai atidėliojant konkrečias Lietuvos energetikos gynybos priemones ir siekis visai kitų tikslų“, – kreipimesi į VGT, kurį Eltai taip pat pavyko gauti, teigia V. Landsbergis.
Profesorius primena, kad trišalis susitarimas, pagal kurį Astravo elektra neturėtų patekti į Baltijos rinkas, buvo pasirašytas dar 2018 m.
„Trys Baltijos šalys jau 2018 m. pasirašė tokį susitarimą ir pagal jį Astravo elektra nepateks į Baltijos rinkas, tačiau norima šį susitarimą panaikinti ne vien Latvijos ir Estijos atsimetimu, bet ir Lietuvos sutikimu jį išplauti neva techniškai. Tokias kažkieno užduotis galimai vykdo ministras Žygimantas Vaičiūnas. Lietuvos pozicija turėtų būti lietuviška – konkreti ir nuoširdi. Slapukavimai lemia nelaimes“, – teigė V. Landsbergis. Astravo AE. EPA – ELTA nuotr.
„Svarbu užtikrinti, kad Lietuva nebūtų pajungta agresyviai Kremliaus iniciatyvai – nei kaip nešvarią energiją transportuojanti ir iš to „uždirbanti“ šalis, nei savo rezerviniais pajėgumais“, – teigia jis.
ELTA primena, kad branduolinio kuro krovimo į Baltarusijos atominės elektrinės pirmojo bloko reaktorių pradžia (fizikinis paleidimas) numatyta penktadienį, rugpjūčio 7-ąją.
Valstybės gynimo tarybą sudaro vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas – prezidentas Gitanas Nausėda, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir kariuomenės vadas generolas majoras Valdemaras Rupšys.
Astravo AE. EPA – ELTA nuotr.
Branduolinio kuro krovimo į Baltarusijos atominės elektrinės pirmojo bloko reaktorių pradžia (fizinis paleidimas) numatyta penktadienį, rugpjūčio 7-ąją. Tai naujienų agentūrai TASS pranešė šaltinis, susipažinęs su darbų jėgainėje grafiku.
Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerijos spaudos sekretorė Olga Kozlovič informavo, kad blokas parengtas fiziniam paleidimui – paruoštos technologinės sistemos ir įranga fizinio paleidimo pradžiai, atlikti jų bandymai, jėgainės personalas per specialias treniruotes ruošėsi kuro krovimo operacijoms.
Liepos viduryje Rusijos valstybinės korporacijos „Rosatom“ vadovas Aleksejus Lichačiovas pranešė, jog tikimasi pradėti AE pirmojo bloko fizinį paleidimą rugpjūčio pradžioje.
Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, kuris yra nuo Vilniaus tik už 50 kilometrų. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.
