Nuo sausio 1 dienos Vilniuje įsigalioja naujos atliekų tvarkymo kainos.
 
Kaip pranešė Vilniaus miesto savivaldybė, buvusi mišrių komunalinių atliekų surinkimo-vežimo kaina keisis: nuo 16,71 euro už toną iki 41,96 euro už toną.
 
Pagrindinė brangimo priežastis – įvertintos visos esamos konteinerių ištuštinimo sąlygos, susijusios su atliekų svėrimu, į paslaugų kainą naujai įtrauktas konteinerių atvežimas ir pastatymas naujiems atliekų turėtojams, numatyta ir dažnesnio aptarnavimo paslauga to pageidaujantiems individualių namų valdų savininkams, teigia savivaldybė.
 
Nuo Naujųjų metų pasikeitusi paslaugos kaina išliks mažesnė ir nesieks iki atliekų reformos buvusio lygio. Pavyzdžiui, iki praėjusių metų gegužės 1 dienos, kai buvo įvestos rinkliavos, 60 kv. m butas daugiausiai mokėdavo 6,53 euro per mėnesį. Nuo sausio 1 d. įsigaliojus naujai patvirtintoms kainoms, standartinis 60 kv. m dydžio butas mokės 4,79 euro per mėnesį.
 
Iki reformos gyvenamasis namas, turintis 0,24 kub. m konteinerį, kuris būdavo vežamas du kartus per mėnesį, maksimaliai galėjo mokėti 8,11 euro per mėnesį. Dabar 170 kv. m namas mokės 4,86 euro per mėnesį pastoviąją dalį ir 2,85 euro kintamąja dalį – iš viso 7,71 euro per mėnesį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.01; 00:01

Tik nedidelė dalis žmonių atsakingai pasižiūri į rūšiavimą kapinėse, o atliekų kiekis, išvežamas Vėlinių savaitę, keliais kartais viršija net mėnesio normą, sako atliekų tvarkymo bendrovės „Ecoservice“ generalinis direktorius Saulius Budrevičius.
 
„Labai skatiname gyventojus rūšiuoti. (…) Gyventojams reikėtų galbūt daugiau edukuotis, kad reikia atsakingai rūšiuoti. Žmonės, matydami konteinerius, prideda ir gėlių vainikų, ir tvarkymo atliekų. Pasigendame tvarkos, o prie kiekvieno konteinerio pastatyti po darbuotoją nelabai išeina. Statome stiklo konteinerius, žvakučių stiklinius indelius po Vėlinių surenkame atskirai ir vežame tą stiklą perdirbimui“, – Eltai sakė S. Budrevičius.
 
Jo teigimu, nors ir gyventojų sąmoningumas didėja, tačiau kapinėse nelabai kas rūpinasi rūšiavimo kultūra.
 
„Iš esmės gyventojų sąmoningumas didėja, bet kapinės tokia pakankamai specifinė vieta, kur žmonės, apsitvarkydami kapus, surenka lapus ar spyglius, kažkokias gėlytes nuvytusias, sumeta į vieną maišelį ir nuneša į vieną konteinerį. Niekas ten nesirūpina rūšiavimo kultūra, nepaisant to, kad stovi atskiri konteineriai. Tik nedidelė dalis žmonių atsakingai pasižiūri į šį procesą, žvakutes, kurios yra stikle, sugeba išrūšiuoti. Kai sumaišai stiklą su plastiku, išrūšiuoti tampa labai sudėtinga. Negalėčiau pasidžiaugti labai dideliais rezultatais, bet, nepaisant to, skatiname gyventojus, kurie lankys kapus Vėlinių metu, atkreipti dėmesį į tai“, – teigė „Ecoservice“ vadovas.
 
Pasak S. Budrevičiaus, vien per Vėlinių savaitę kapinėse susikaupia trijų mėnesių atliekų kiekis.
 
„Jeigu būtų standartinis rugsėjo mėnuo, per kurį išvežame, tarkime, toną (atliekų. – ELTA), tai per tą Vėlinių savaitę išvežame trijų rugsėjų kiekį“, – Eltai sakė S. Budrevičius.
 
Didesniu pajėgumu, pasak jo, Vėlinių laikotarpiu atliekos vežamos tris kartus dažniau negu standartiniu laikotarpiu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.03; 00:03

Dievogalos kaime gyvenantis ūkininkas Saulius Mašiotas turėtų džiaugtis gyvenimu. Vieta, kur su žmona įsikūrė, – puiki. Aplink – ramu, tylu, nes nepasiekia didmiesčio triukšmas. O ir Kaunas – čia pat, ranka paduoti.

Saulius Mašiotas. Dievogalos kaimas, Alšėnų seniūnija, Kauno rajonas. Slaptai.lt nuotr.

Ir vis dėlto Alšėnų seniūnijos (Kauno rajonas) gyventojui nepasisekė. Prie pat jo sodybos Stiklo gatvėje įsikūrė įmonės, nemokančios ar tiesiog nenorinčios deramai tvarkyti šiukšlių. Visai netoli S.Mašioto žemės išaugo kalnai pačių įvairiausių šiukšlių. S.Mašiotas jaučiasi taip, tarsi gyventų didelio didelio sąvartyno pašonėje.

Taip, kaip dabar laikomos statybinės, buitinės šiukšlės Dievogalos kaime, – neturėtų būti. Tai akivaizdu bent akies krašteliu žvilgtelėjus į visai netoli S.Mašioto sodybos išdygusius kalnus pačių įvairiausių šiukšlių. Civilizuotoje visuomenėje buitinės, statybinės atliekos, švelniai tariant, tvarkomos kiek kitaip. Bet S.Mašiotas neranda teisybės net ir teismuose. Su šiukšles nederamai saugojančiomis įmonėmis jis bylinėjasi ne vienerius metus. Ir vis dėlto – bylos įstrigusios teismuose.

Jūsų dėmesiui – Dievogalos kaimo gyventojo Sauliaus Mašioto pasakojimas, kodėl jis priverstas gyventi prie pat didelio šiukšlyno. Komentarą portalui slaptai.lt taip pat pateikė S.Mašioto kaimynas Algimantas Krokas, (gyvenantis Dievogalos kaime Žemaičių gatvėje) bei Kauno advokatas Vytenis Gubavičius.

2018.12.09; 07:12

Reaguojant į gyventojų, verslo ir sveikatos apsaugos specialistų teikiamą grėsmingą informaciją kitą savaitę šaukiamas specialus Aplinkos apsaugos ir Sveikatos reikalų komitetų posėdis.

„Akivaizdu, kad nuo gegužės 1 dienos Vilniaus mieste pradėta komunalinių atliekų tvarkymo sistemos reforma nevaldoma ir kyla grėsmė susidaryti rimtai aplinkosauginei situacijai. Todėl kitą savaitę Seimo Aplinkos apsaugos ir Sveikatos reikalų komitetai numato parlamentinės kontrolės tvarka kviestis susijusių sektorių atstovus ir aiškintis situacijos priežastis“, – sakė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.

Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Astos Kubilienės, ketvirtadienį paskelbta, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydamas kuo skubiau spręsti neišvežamų šiukšlių problemą. Po atliktų tikrinimų paaiškėjo, kad dėl netinkamai tvarkomų atliekų mieste netrukus gali tekti skelbti ekstremalią situaciją dėl pavojaus žmonių sveikatai.

Komitetų posėdis atliekų krizei Vilniuje įvertinti planuojamas trečiadienį, gegužės 16 dieną.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.11; 00:30

algimantas-zolubas-1

Spauda, radijas, televizija nuolat gyventojams primena buitinių ir pramoninių atliekų utilizavimo problemą: atliekos nebetelpa sąvartynuose, sąvartynai nebetelpa Lietuvoje, ieškoma kelių iš šalies išgabenti ne tik pavojingas branduolinio kuro atliekas, bet ir medicinines bei kitokias atliekas.

O atliekų rūšiavimas, perdirbimas bei nekenksmingas utilizavimas per du dešimtmečius nepajudėjo iš vietos. Nevalingai peršasi patikima išvada, kad iš tokios padėties kažkas turi apčiuopiamą naudą. Didžiausią naudą, žinoma, turi ne tie bėdžiai, kurie kapstosi po sąvartynus ar atliekų konteinerius, o sąvartynų statybų vykdytojai, atliekų vežėjai, atliekų deginimo krosnių statytojai. Labai panašu, kad iš tokio atliekų verslo „nuovirų“ gauna ir savivaldybės, kurios ir turėtų rūpintis atliekų rūšiavimu, perdirbimu ir utilizavimu.

Continue reading „Verslas žmonių sveikatos sąskaita“

siuksles01

Numatomos Regioninės komunalinių atliekų deginimo gamyklos projektavimas ir statyba Vilniuje svarbi ne tik sostinei bei gretimiems sostinės rajonams, bet gali tapti precedentu ydingam buitinių atliekų naikinimui visoje Lietuvoje. UAB “Cowi Baltic” projektuojamos gamyklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, pateikiama vertinimui bei svarstymui siauram, neturinčiam kompetencijos visuomenės ratui, yra akivaizdus problemos ignoravimas bei visuomenės dėmesio perkėlimas nuo rimtos atliekų naikinimo problemos sprendimo prie nuo užsakovo priklausomos UAB poveikio aplinkai ataskaitos svarstymo, trumpai tariant, yra visuomenės mulkinimo aktas. Po visuomenės pritarimo ar nepritarimo ataskaitos išvadoms, Vilniaus savivaldybė numato spręsti būsimos gamyklos statybos tikslingumą. Nevalingai kyla klausimas: kas savivaldybei suteikė teisę spręsti visai Lietuvai svarbų reikalą? Atliekų naikinimą deginimu turi nagrinėti ir vertinti mokslininkai fizikai, chemikai, sociologai, politikai, o ne verslininkai ar tarnautojai.

Continue reading „Pavojingos verslininkų išdaigos“