JAV Floridos valstija ruošiasi audrai „Isaias“, kuri greičiausiai sekmadienį smogs pietinei pakrantei. Nacionalinis uraganų centras įspėjo dėl liūčių ir potvynių dalyje valstijos. Jau sekmadienio rytą išmatuotas iki 110 km/h vėjo greitis. Prieš tai audra siautėjo Bahamose, Dominikos Respublikoje ir Puerto Rike.
Floridos link artėjanti „Isaias“ susilpnėjo iki tropinės audros. Tačiau uraganų centras perspėjo, kad stichija gali vėl sustiprėti. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė ekstremalią padėtį, kad būtų galima skirti federalinių lėšų ekstra atveju. Palm Byčo regione paskelbta rekomendacija gyventojams evakuotis.
Audra Floridai reiškia papildomą naštą per koronaviruso pandemiją. Florida po Kalifornijos yra antra daugiausiai infekcijos atvejų registravusi JAV valstija. Tiesa, Kalifornija turi dvigubai daugiau gyventojų.
Šeštadienį Floridoje registruotos 179 naujos mirtys nuo Covid-19. Bendras mirusiųjų skaičius viršijo 6 800. Dėl stiprių vėjų teko uždaryti palapines, kuriose atliekami koronaviruso testai.
1 kategorijos uraganas šeštadienį siautėjo Bahamose, jo vėjo stiprumas siekė iki 136 km/h. Dominikoje audra pražudė mažiausiai vieną žmogų, čia iš krantų išsiliejo upės. Puerto Rike kilo potvyniai, virto medžiai ir elektros perdavimo stulpai. Tūkstančiai žmonių buvo likę be elektros energijos.
Praūžusi audra pridarė nuostolių. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kovo mėnesį Lietuvai smogusi audra „Laura“ ir birželio tropinius karščius lydėjusios gūsingų vėjų, liūčių bei krušų bangos verčia fiksuoti liūdnus rekordus. Vien per birželį draudikai užfiksavo beveik tiek pat gamtos stichijų sukeltų žalų kaip per visus praėjusius metus.
Audrų nuostoliams atlyginti skirtų lėšų suma šiemet irgi bus rekordinė per pastarąjį dešimtmetį, sakoma draudimo bendrovės BTA pranešime.
„Per šešis mėnesius mūsų klientai dėl audrų visoje Lietuvoje jau patyrė beveik 1000 įvykių – 20 proc. šių atvejų nukentėjo transporto priemonės, 80 proc. – kitas turtas. Tuo tarpu per visus 2019 metus analogiškų atvejų, kilusių dėl gamtos stichijų, buvo užfiksuota dvigubai mažiau – kiek daugiau nei 400“, – sako BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina E. Karpova.
Vien per birželio mėnesį draudiminių įvykių, susijusių su nukentėjusiu gyventojų ar įmonių turtu, draudimo bendrovė teigia užfiksavusi beveik tiek pat, kiek per visus praėjusius metus – per 400. Keleriopai išaugo ir audrų padariniams atlyginti skirtų lėšų suma. Pernai gamtos stichijų nuostoliams kompensuoti bendrovė skyrė 670 tūkst. eurų, o per pirmąjį 2020 m. pusmetį klientams jau išmokėta 577 tūkst. eurų, dar 732 tūkst. eurų rezervuota tebevertinamų įvykių žaloms atlyginti.
Pasak K. E. Karpovos, pagal audrų ir jų sukeltų žalų skaičių 2020 metai neabejotinai bus rekordiniai nuo pat 2005-ųjų, kai draudikams teko kompensuoti milijonines sausio mėnesį praūžusio uragano „Ervinas“ žalas gyventojų bei įmonių turtui. Palyginimui: pernai gamtos stichijos tapo 18 proc. visų BTA užfiksuotų turto draudiminių įvykių priežastimi, o šiemet šis skaičius išaugo iki 30 procentų.
„Audrų, gūsingų vėjų, liūčių ir krušų sukeltų atvejų padaugėjo beveik visuose šalies regionuose – Žemaitijoje, Aukštaitijoje, Suvalkijoje ir Mažojoje Lietuvoje jų užfiksuota beveik 3 kartus daugiau nei per visus praėjusius metus. Tik Dzūkijoje draudiminių įvykių skaičius augo kiek kukliau. Itin marga šiemetinė draudiminių įvykių geografija byloja, kad kone visų regionų gyventojai savo turto apsauga turėtų rūpintis dar atsakingiau nei ankstesniais metais“, – sako K. E. Karpova.
BTA ekspertai rekomenduoja gyventojams atidžiai sekti orų prognozes, o artėjant audrai susinešti lauke paliktus baldus, vazonus, indus, įrankius, kepsnines, žoliapjoves, drabužių džiovyklas, batutus. Būtina patikrinti, ar nepaliktos atviros namų, balkono, terasos durys. Siaučiant gūsingam vėjui reikėtų sandariai užsidaryti langus bei stoglangius.
Griaudžiant bei žaibuojant privalu pasirūpinti, kad patalpose būtų užvertos orlaidės, dūmtraukiai bei nesusidarytų net menkiausias skersvėjis.
„Deja, net ir maksimalus dėmesys asmeniniam ir turto saugumui neduos šimtaprocentinės garantijos, jog išvengsime gamtos stichijų sukeltų nuostolių. Juolab kad kai kurį turtą apsaugoti yra sunku – šiais metais užfiksavome itin daug atvejų, kai kruša, smarkus lietus ar vėjas sugadino stogų bei sienų dangą, išdaužė stoglangius, langus. Apsisaugoti nuo neplanuotų išlaidų galima tik iš anksto pasirūpinus turto draudimu, kurio apsauga galioja ne tik gamtos stichijų, bet ir vagysčių, gaisrų, turto suniokojimo ar apgadinimo atvejais“, – sako draudimo ekspertė.
Pasak K. E. Karpovos, nors apsidraudusiems klientams taip pat tenka sugaišti laiko bei pastangų atkuriant suniokotą aplinką, bet draudimo apsauga bent jau kompensuoja materialinius nuostolius bei leidžia sumažinti patiriamą stresą.
Lenkijoje – didelė liūtis sukėlė potvynius. EPA – ELTA nuotr.
Lenkijoje sekmadienį žmonės daugiau nei 1 600 kartų kvietė gaisrininkus, prašydami likviduoti naktį kilusių audrų ir smarkių liūčių padarinius, praneša „polskieradio.pl“. Lenkiją nusiaubė potvyniai. EPA – ELTA nuotr.
Gamtos stichija labiausiai siautė Silezijos ir Aukštutinės Silezijos regionuose bei Mazovijos vaivadijoje.
Žmonės gaisrininkų prašė patraukti nuvirtusius medžius ir išpumpuoti vandenį iš užtvindytų pastatų.
Smarkios liūtys sukėlė potvynį, kuris užtvindė ligoninę Ščižico mieste, Mažosios Lenkijos vaivadijoje. Dėl to pacientus teko perkelti į kitus aukštus.
Ištvinusios Lenkijos upės. EPA – ELTA nuotr.
Sekmadienio popietę 2 000 pastatų buvo likę be elektros energijos. Lenkijoje siautėja gamtos stichija. EPA – ELTA nuotr.
Europoje siaučianti stipri audra sutrikdė keliones. EPA-ELTA nuotr.
Šiaurės vakarų Europoje siautėjanti stipri audra „Ciara“, atnešusi uraganinio stiprumo vėjus, sutrikdė keliones. Dėl audros pirmadienį buvo atšaukta šimtai skrydžių, traukinių ir keltų reisų.
Audra atkeliavo iš Didžiosios Britanijos ir Airijos, kur tūkstančius namų paliko be elektros energijos. Didžiojoje Britanijoje vis dar išlieka pavojus, įspėjama dėl stiprių vėjų, smarkių liūčių, sniego ir potvynių. Didžiausias šalyje vėjo greitis – 150 km/h buvo užfiksuotas Aberdarono kaime Velse.
Tuo metu atskirose šiaurės Prancūzijos dalyse paskelbtas oranžinis pavojaus lygis. 130 000 namų liko be elektros energijos. Audra vertė medžius ir elektros stulpus 31-ame Prancūzijos departamente.
Belgijoje taip pat galioja oranžinis pavojaus lygis, atšaukta apie 60 skrydžių į ir iš Briuselio. Sostinėje audra vertė medžius ir pastolius, bet apie sužeistus žmones nepranešama.
Apie atšauktus skrydžius pranešama ir Vokietijoje bei Nyderlanduose.
Šeštadienį Ispaniją, Portugaliją ir Prancūziją talžančios audros „Elsa“ aukų skaičius išaugo iki aštuonių. Šiame regione toliau prognozuojami stiprūs vėjai ir smarkus lietus.
Šeštadienį, praėjus dienai po to, kai jai ant galvos Madrido centre užkrito nuo pastato krentančios nuolaužos, mirė 32-ejų metų Pietų Korėjos pilietė. Apie tai žiniasklaidą informavo Madrido regiono vidaus reikalų ministras Enrique Lopezas. Pasak jo, 2015 m. pastate buvo atlikta saugumo patikra „tačiau toks oras, toks smarkus lietus ir vėjas nulėmė tokias mirtinas nelaimes“.
Šeštadienį audros auka tapo vyriškis, kurio automobilį nusinešė patvinusi upė, tekanti netoli Hueskaro miesto Granados provincijoje, Ispanijos pietuose.
Andalūzijos regiono pareigūnai skelbia, kad Huelvoje penktadienį tokiu oru paplaukioti burlente išsirengęs 68-erių metų Nyderlandų pilietis dingo, o vėliau buvo rastas paskendęs.
Šios trys žūtys išaugino audros „Elsa“ aukų skaičių iki aštuonių.
Ketvirtadienio rytą galinga atogrąžų audra smogė Japonijai – dėl itin smarkių vėjų ir liūčių buvo sužeista mažiausiai 14 žmonių. Šalyje taip pat paskelbti nuošliaužų ir potvynių pavojai, kai kur gyventojai jau traukiasi iš audros labiausiai paveiktų vietų.
Smarki atogrąžų audra Krosa – vienu balu silpnesnė už taifūną – lėtai keliavo per Japonijos pietvakarius, kartu atnešdama vėją, kurio gūsiai siekė 40 m/s greitį.
Televizijoje rodomi dramatiški reportažai apie smarkaus vėjo raunamus medžius, lūžtančius žibintus ir besisukančias apžvalgos rato kabinas.
Tuo tarpu netoli jūros didžiulės bangos pasiekė pakrantę ir užliejo 10 m aukščio švyturį, o tvinstančios upės užsėmė šalia esančius kelius.
Japonijos valdžia išleido rekomendaciją 580 tūkst. gyventojų audros kelyje evakuotis, tačiau toli gražu ne visi japonai nusprendė klausyti rekomendacijos.
Japonijos visuomeninis transliuotojas ir vietos tarnybos pranešė, kad mažiausiai 14 žmonių buvo lengvai sužeisti, o į šeštą dešimtį įkopęs vyriškis susilaužė koją.
„Vis dar turime liūčių su pertraukomis. Būsime budrūs, nes vakare prognozuojama dar lietaus“, – naujienų agentūrai AFP sakė katastrofų suvaldymo pareigūnas pietvakarinėje Tokušimos provincijoje Takayoshi Sugimoto.
Nacionalinė katastrofų suvaldymo tarnyba taip pat paskelbė, kad trečiadienį dėl pakilusio vandens lygio vienoje upėje šalia esančiame slėnyje įstrigo 18 žmonių grupė, tarp jų buvo ir vaikų. Jie visi buvo išgelbėti ketvirtadienio rytą.
Audra taip pat sukėlė chaosą keliautojams – Vakarų Japonijoje buvo atšaukta per 720 skrydžių, o greitųjų traukinių reisai buvo sustabdyti.
Krosa gerokai susilpnėjo, palyginti su praeita savaite, tačiau audros akis vis dar yra labai didelė, o tai reiškia, kad liūtys greitai nesibaigs.
Po didžiulių karščių Lenkijoje sekusios audros pražudė 5 žmones, tarp kurių – 13 bei 14-os metų skautės, praneša RTE.
Mergaitės žuvo po to, kai joms miegant ant palapinės užkrito nulaužtas medis. Teigiama, kad skautų stovykloje sužeista dar 20 vaikų.
Kitas tris audros aukas Lenkijoje taip pat pražudė krentantys medžiai. Iš viso audrų metu šalyje sužeisti mažiausiai 28 žmonės.
Stiprios audros Lenkijoje taip pat plėšė stogus, apie pusė milijono gyventojų liko be elektros tiekimo.
Pastarosiomis dienomis oro temperatūra šalyje buvo šoktelėjusi iki netoli 40 laipsnių Celsijaus ribos. Tačiau artėjančią savaitę sinoptikai prognozuoja sąlyginį oro atvėsimą – temperatūra turėtų kristi žemiau 30 laipsnių ribos.
Praėjus 55 metams po paslaptingos alpinistų diatloviečių žūties, atsirado nauja tragedijos versija, rašo Angela Gerace laikraščio Corriere della Sera svetainėje.
Naujoji versija turėtų nuvilti sensacijų mėgėjus. Regis, dėl Uralsko politechnikos instituto jaunuolių žūties Uralo kalnuose kalti ne ateiviai, neva siekę pagrobti alpinistus, ir ne Rusijos slaptosios tarnybos, neva susidorojusios su liudininkais, aptikusiais slaptą karinę bazę.
Tad kas gi pražudė Uralo kalnuose studentus – alpinistus?
„Prieš 55 metus vasario 2-osios naktį Uralo kalnuose – o tiksliau, Numirėlių kalno – Cholatčaklio – rytiniame šlaite atsitiko kažkas mįslingo.
