Kanados vėliava

Otava, rugsėjo 24 d. (AFP-ELTA). Uraganas „Fiona“ šeštadienį pasiekė sausumą – rytinę Kanados Naujosios Škotijos provinciją, pranešė JAV nacionalinis uraganų centras (NHC), jis atnešė vėjus, kurių didžiausias greitis siekė 144 km per valandą, ir smarkias liūtis.
 
NHC teigimu, audra, kaip „galingas uragano jėgos ciklonas“, paveiks daugelį rytinės Kanados vietovių. Kanada įspėjo apie atšiaurias oro sąlygas didžiojoje jos rytinės pakrantės dalyje. Pasak Kanados uraganų centro (CHC), apie didelio greičio vėjus pranešta Naujojoje Škotijoje, Princo Edvardo saloje, Magdalenos salose ir pietvakarių Niufaundlende. Naujojoje Škotijoje ir Princo Edvardo saloje užregistruota iki 125 mm kritulių, pranešė CHC, „didelė tikimybė“, kad audros kils Naujojoje Škotijoje, Šv. Lauryno įlankoje ir vakarinėje Niufaundlendo dalyje.
 
„Tai tikrai bus istorinis ekstremalus įvykis Rytų Kanadoje“, – prieš audrai pasiekiant sausumą žurnalistams sakė CHC meteorologas Bobas Robichaudas. „Tai didžiulis uraganas (…) tad mažai tikėtina, kad jis nusilptų“, – sakė jis. Naujosios Škotijos valdžia įspėjo, kad gali nutrūkti elektra, ir patarė žmonėms likti namuose ir turėti atsargų mažiausiai 72 valandoms.
 
Prieš tai „Fiona“ praslinko pro Bermudus, šioje Jungtinės Karalystės užjūrio teritorijoje siautėjo stiprūs vėjai, bet apie žuvusius žmones ar didelę žalą nepranešta, nes audra praskriejo maždaug už 100 mylių į vakarus nuo salos. Dalis gyventojų penktadienio vakarą liko be elektros, bet jos tiekimas greitai buvo atkurtas daugelyje vietovių.
 
Uraganai gana dažni mažytėje vos 54 kv. km ploto saloje, kurioje gyvena maždaug 64 tūkst. žmonių, vienoje atokiausių vietų pasaulyje, artimiausia kaimyninė šalis yra Jungtinės Amerikos Valstijos maždaug už 640 mylių. Bermudai, kurių ekonomiką skatina tarptautiniai finansai ir turizmas, yra turtingi lyginant su dauguma Karibų jūros šalių, pastatai ten statomi pagal griežtus planavimo įstatymus, kad atlaikytų audras. Kai kurie jas atlaiko šimtmečius.
 
Anksčiau šią savaitę Puerto Rike „Fiona“ pasiglemžė keturis žmones, pranešė JAV žiniasklaida, vienas žmogus žuvo Prancūzijos užjūrio Gvadelupos departamente, dar vienas – Dominikos Respublikoje. Prezidentas Joe Bidenas paskelbė nepaprastąją padėtį Puerto Rike, JAV teritorijoje, vis dar neatsigavusioje po uragano „Maria“, praūžusio prieš penkerius metus. Dominikos Respublikos prezidentas Luisas Abinaderis tris rytines provincijas paskelbė nelaimės zonomis.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.09.26; 07:04

Uraganas. EPA-ELTA nuotr.

Majamis, rugsėjo 2 d. (dpa-ELTA). Atogrąžų audra „Danielle“ tapo pirmuoju šių metų sezono Atlanto uraganu JAV. Nacionalinis uraganų centras Majamyje penktadienį pranešė, kad uraganas šiuo metu yra už 1 400 km į vakarus nuo Azorų, o jo vėjo greitis siekia iki 120 km/h.
 
Tačiau jis  juda labai lėtai vakarų kryptimi – tik maždaug 2 km/h. Pavojaus toli esančioms pakrantės teritorijoms, ekspertų teigimu, nėra.
 
Dėl klimato šilimo orams tampant vis labiau ekstremaliais, JAV ekspertai prognozuoja intensyvų uraganų sezoną, kuris paprastai trunka nuo vasaros iki lapkričio pabaigos. Uraganų centras rugpjūčio pradžioje skelbė, kad iki dešimties audrų gali sustiprėti iki uragano ir kad pusė jų gali pasiekti trečią ar dar aukštesnę kategoriją.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.09.03; 08:03

Nyderlanduose per audrą žuvo trys žmonės. EPA-ELTA nuotr.

Amsterdamas, vasario 18 d. (dpa-ELTA). Smarki audra Nyderlanduose pareikalavo mažiausiai trijų žmonių gyvybių. Amsterdame penktadienį vieną žmogų užmušė virstantis medis, pranešė ugniagesiai. Po kelių valandų miesto pietinėje dalyje toks pat likimas ištiko dviratininką. Diemene žmogus žuvo, kai medis užvirto ant jo automobilio.
 
Šalies pietuose sunkiai sužalota ir į ligoninę nuvežta moteris. Gyventojai į savo mobiliuosius telefonus sulaukė perspėjimo neiti į lauką.
Audra su uraganinio stiprumo vėjais didelėje šalies dalyje paralyžiavo gyvenimą. Vėjas rovė su šaknimis medžius, plėšė namų stogus, vartė vilkikus. Hagoje vėjas nupūtė futbolo stadiono stogą.
 
Buvo nutrauktas priemiestinių traukinių eismas. Užsidarė mokyklos ir testavimo centrai. Dėl ekstremalių meteorologinių sąlygų Amsterdamo Schipolio oro uoste vėlavo lėktuvai arba reisai buvo visai atšaukti.
 
Meteorologijos tarnyba KNMI pakrančių provincijose vakaruose ir teritorijose šiaurėje iki vakaro paskelbė aukščiausią pavojaus laipsnį. Paskelbtas perspėjimas dėl „pavojingų situacijų“ ir iki 130 km/h stiprumo vėjų.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.02.19; 07:00

Šauktukas

Londonas, vasario 17 d. (AFP-ELTA). Didžioji Britanija dėl artėjančios audros skelbia  „raudoną“ pavojaus laipsnį. Kyla „pavojus žmonių gyvybei“, – pareiškė britų meteorologijos tarnyba. Eunice pavadinta audra penktadienį turėtų pasiekti britų pakrantę. Prognozuojamas iki 160 km/h vėjas.
 
Didžiausia grėsmė kyla Kornvaliui, Anglijos pietvakarinei pakrantei ir pietinei Velso daliai. Visiems šiems regionams skelbiamas „raudonas“ pavojaus laipsnis. Pasak meteorologų, laukiama „itin stipraus vėjo“. Gresia „pavojingos aplinkybės“.
 
Be kita ko, vėjas gali plėšti namų stogus, vartyti medžius, nutraukti elektros perdavimo laidus.
 
Britų vyriausybė sušaukė savo Nepaprastųjų situacijų komiteto krizinį posėdį.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.02.18; 06:00

Kopagūbriai bus tvirtinami. Aplinkos min. nuotr.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė ketvirtadienį lankėsi Kuršių nerijoje ir apžiūrėjo audros padarytą žalą paplūdimiams ir kopoms. Kartu su Neringos miesto meru Dariumi Jasaičiu ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direktore Aušra Feser jie įvertino labiausiai nukentėjusį pajūrio ruožą ties Pervalka ir aptarė, ką galima padaryti dar šį pavasarį jį atstatant.
 
„Labai apmaudu, kad viena unikaliausių Lietuvos vietų patyrė tokią didelę žalą. Keičiantis klimatui vis dažniau tapsime tokių įvykių liudininkais. Miškai beveik sėkmingai atlaikė audras, todėl dabar svarbu ieškoti ne tik trumpalaikių kopų atstatymo būdų, tačiau ir ilgalaikių technologijų, kurios maksimaliai padėtų sumažinti audrų padarinius (…)“, – situaciją komentavo aplinkos ministras S. Gentvilas.
 
Labiausiai nukentėjo Kuršių nerijos, Palangos ir Šventosios kopagūbriai. Sausį siautusios audros pažeidė parko rekreacinę infrastruktūrą, apgadino apsauginį paplūdimio kopagūbrį. Nuplauta arba audros apgadinta 20 laiptų, pažeista 3,4 tūkst. metrų apsauginio kopagūbrio vakarinio šlaito.
 
„Žiemos audrų padarinius galutinai įvertinti bus galima tik pasibaigus audrų sezonui – kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje. Tačiau jau dabar aišku, kad ne rekreacinėse zonose reikės apie 4–6 ha klojinių, tai kainuos apie 230–350 tūkst. eurų. Todėl būtina skirti papildomų lėšų audros padariniams likviduoti“, – teigė A. Feser.
 
Pasak Valstybinių miškų urėdijos vadovo V. Kaubrės, įmonė, atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją, prisidės prie kopagūbrių tvarkymo tiekiant kertamų kalnapušių žaliavą, naudojamą kopų ir kopagūbrių tvirtinimo žabams.
Išvartyti medžiai. Aplinkos min. nuotr.
 
Kaip pastebi urėdijos vadovas, jeigu anksčiau gamtos stichijos pasikartodavo maždaug kas dešimt metų, tai pastarieji metai parodė, jog stiprios audros Lietuvoje dėl klimato kaitos kartojasi jau kasmet, tačiau stiprių vėjų padaryta žala miškams yra mažesnė.
 
Planuojama, kad paplūdimiai bus sutvarkyti iki turistinio sezono pradžios – birželio mėnesio. Kitose vietose apsauginio kopagūbrio atkūrimas gali užimti ne vienerius metus, priklausys nuo gamtinių sąlygų bei turimo finansavimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.02.04; 00:30

Audra Europoje. EPA – ELTA foto

Varšuva/Praha, sausio 30 d. (dpa-ELTA). Audra Lenkijoje ir Čekijoje nusinešė po vieną gyvybę ir padarė didelių nuostolių.
 
Sekmadienį Šiaurės Lenkijos Pamario vaivadijoje žuvo 27 metų vyras, kai ant jo automobilio užvirto medis. Per nelaimę dar vienas žmogus buvo sužeistas.
 
Visoje Lenkijoje ugniagesiai tūkstančius kartų vyko į iškvietimus, kad nuo kelių pašalintų išvirtusius medžius ar sutvirtintų stogus. Dėl apgadintų elektros perdavimo laidų 680 000 namų ūkių liko be elektros energijos.
 
Čekijoje netoli Prahos pramoniname rajone dėl vėjo griuvo penkių metrų aukščio mūro siena ir užvertė du darbininkus. Vienas jų žuvo vietoje, kitas dėl kaulų lūžių nuvežtas į ligoninę. Policija pradėjo tyrimą.
 
Ir Čekijoje vėjas išvartė daug medžių. Be elektros liko daugiau kaip 30 000 namų ūkių. Vėlavo traukiniai, kai kurie reisai buvo atšaukti. Kalnuose vėjas sustiprėjo iki uraganinio.
 
Stiprus vėjas apsunkino ir sandėlio Mlada Boleslave už 50 km nuo Prahos gesinimo darbus. Daugiau kaip šimtas ugniagesių čia daug valandų gesino liepsnas. Nuostoliai vertinami daugiau kaip 40 mln. eurų.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.01.31; 06:22

Baltijos jūroje – stipri audra. Juozo Baltiejaus (ELTA) nuotr.

Ryga, sausio 17 d. (ELTA). Pirmadienį Latvijoje per audrą žuvo pagyvenusi moteris. Tai pranešė šalies Greitosios medicinos pagalbos tarnyba (GMPT). Dėl blogo oro Latvijoje apie 15 tūkst. namų ūkių tebėra be elektros.
 
Kaip informuoja Latvijos žiniasklaida, remdamasi GMPT, stichijos auka Jūrmaloje tapo 1949 metais gimusi moteris – ant jos užkrito stipraus vėjo nulaužta medžio šaka.
 
Pasak bendrovės „Sadales tikls“ atstovų, dėl stipraus vėjo sutriko elektros tiekimas maždaug 20 tūkst. klientų visoje šalyje. Iki šiol jis dar neatnaujintas apie 15 tūkst. namų ūkių. Dėl stichijos šėlsmo Latvijos valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gavo apie 200 iškvietimų, daugiausia – iš Jūrmalos ir Rygos. Gyventojai dažniausiai skundėsi dėl medžių, vėtros nuverstų ant kelių, šaligatvių ir automobilių, taip pat dėl nuplėštų stogų. Rygoje uraganinis vėjas nuplėšė dalį Duomo katedros stogo, išvartė daug medžių parkuose.
 
Blogi orai sutrikdė ir Rygos tarptautinio oro uosto darbą – keli skrydžiai vėluoja, o dar keli reisai buvo nukreipti į kitus oro uostus.
 
Sinoptikų duomenimis, Rygoje vidurdienį vėjo greitis siekė 28-30 m/s – tokios smarkios audros Latvijos sostinėje nebuvo nuo 2005 metų sausio.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.01.18; 06:25

Audros padariniai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, penktadienį Lietuvoje užfiksuotų labai stiprių vėjo gūsių ir perkūnijos nuostoliams atlyginti jau rezervuota 120 tūkst. eurų. Anot bendrovės ekspertų, skaičiai dar tikrai augs – prognozuojama pasiekti ir 300 tūkst. eurų sumą nuostoliams padengti.
 
Iš ketvirtadienio į penktadienį Lietuvoje itin pakilo vėjas (iki 25 m/s) ir smarkūs vėjo gūsiai niokojo žmonių turtą.
 
„Dėl nuostolių į „Lietuvos draudimą“ kreipiasi žmonės iš visos Lietuvos, tačiau dominuoja didieji miestai. Taip pat svarbu paminėti, kad pirmiausia stiprūs vėjo gūsiai pasiekė pajūrį, vėliau keliavo per visą Lietuvos teritoriją“, – sako „Lietuvos draudimo“ Operacijų departamento vadovas Artūras Juodeikis.
 
Anot jo, bendrovės duomenys rodo, kad per penktadienį į bendrovę jau kreipėsi klientai, kurių patirtiems nuostoliams atlyginti jau rezervuota 120 tūkst. eurų. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad toks stiprus vėjas Lietuvoje išliks visą penktadienį iki pat šeštadienio pietų. Taigi nuostoliai dar gali augti, tad gyventojai turėtų apsaugoti savo turtą.
 
„Paskutinės didesnės audros buvo fiksuotos praėjusių metų spalio 12 ir rugpjūčio 16 dienomis. Tada nuostoliai siekė taip pat nemažas sumas – spalio mėnesį – 150 tūkst. eurų, o rugpjūčio mėnesį tada išmokėjome 220 tūkst. eurų nuostoliams padengti“, – sako A. Juodeikis.
 
Svarbu saugoti daiktus greta namų bei transporto priemones
 
„Labai svarbu prirakinti bet kokius lauko baldus arba juos įnešti į vidų, kad būtų apsaugotos namų sienos bei langai nuo skraidančių sunkių daiktų. Didelis vėjas pakelia vazonus, batutus, lauko baldus, kurie gali išmušti namų langus, sugadinti automobilius – jūsų ir kaimynystėje esančius. Taip pat būtina saugoti automobilius ir nestatyti jų po dideliais, senais medžiais“, – sako „Lietuvos draudimo“ atstovas.
Po audros. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Patyrusiems žalą gyventojams „Lietuvos draudimo“ ekspertas pataria pirmiausia kviesti avarines tarnybas, skubėti saugoti turtą. Jei yra galimybė – mažinti nuostolį. Tuomet labai svarbu nufotografuoti sugadinimus ir kreiptis į savo draudimo bendrovę. Registruoti įvykius „Lietuvos draudime“ klientai gali naudojantis savitarnos svetaine „SavasLD“.
 
„Lietuvos draudimas“ yra didžiausia draudimo bendrovė šalyje, savo paslaugas teikianti daugiau nei 588 tūkstančiams privačių ir verslo klientų. Bendrovė užima didžiausią ne gyvybės draudimo rinkos dalį šalyje ir turi daugiau nei 1000 darbuotojų komandą visoje Lietuvoje. „Lietuvos draudimas“ yra ne kartą pripažintas Geriausiu darbdaviu Baltijos šalyse.
 
Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
 
2022.01.15; 00:01

Filipinai po taifūno siautėjimo. EPA – ELTA foto

Manila, gruodžio 17 d. (AFP-ELTA). Mažiausiai 12 žmonių žuvo per stipriausią šiais metais Filipinams smogusį taifūną, penktadienį pranešė nelaimių likvidavimo agentūra. Salyne siautėjusi audra išvertė medžius, nuvertė elektros stulpus ir užliejo kaimus.
 
Daugiau nei 300 tūkst. žmonių pabėgo iš namų ir pajūrio kurortų, kai taifūnas „Rai“ užklupo pietinius ir centrinius šalies regionus, kai kuriose vietose nutraukė komunikacijas ir nuplėšė pastatų stogus.
 
„Rai“ buvo supertaifūnas, kai ketvirtadienį įsiveržė į Siargao salą – maksimalus vėjo greitis siekė 195 kilometrus per valandą. Penktadienį vėjo greitis sulėtėjo iki 150 kilometrų per valandą, pranešė sinoptikai.
 
Nacionalinės nelaimių agentūros vykdomasis direktorius Ricardo Jaladas sakė, kad per audrą, nuniokojusią Visajus ir pietinę Mindanao salą bei smogusią populiariai turistų lankomai Palavano salai, žuvo 12 žmonių. Dar septyni laikomi dingusiais, du sužeisti, pridūrė jis.
 
„Visi pastatai smarkiai apgadinti, įskaitant provincijos nelaimių biurą. Atrodo, tarsi į jį būtų pataikiusi bomba“, – sakė ABS-CBN korespondentas Dennisas Datu iš smarkiai nukentėjusio Surigao miesto, esančio Mindanao salos šiauriniame pakraštyje. D. Datu sakė, kad pagrindinius kelius, vedančius į pakrantės miestą, atkirto nuošliaužos, nuvirtę medžiai ir išversti elektros stulpai.
 
Daugiau nei 300 tūkst. žmonių skubiai ieškojo prieglobsčio, taifūnui atūžus per Ramųjį vandenyną ir įsiveržus į šalį, pranešė agentūra.
 
Maždaug 18 tūkst. žmonių dar negrįžo namo
 
Visoje šalyje atšaukta daugybė skrydžių, dešimtys uostų laikinai uždaryti, nes meteorologijos biuras perspėjo, kad kelių metrų aukščio audros bangos gali sukelti „gyvybei pavojingus potvynius“ žemose pakrantės vietose. R. Jaladas sakė, kad buvo apgadintas antras judriausias šalies oro uostas Sebu, skrydžiai sustabdyti.
 
Filipinai, laikomi viena iš labiausiai klimato kaitos padarinių pažeistų pasaulio šalių, kasmet patiria vidutiniškai 20 audrų ir taifūnų, paprastai sunaikinančių derlių, namus ir infrastruktūrą jau ir taip nuskurdusiose vietovėse.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2021.12.18; 06:00

Uraganas. EPA-ELTA nuotr.

Niujorkas, gruodžio 11 d. (ELTA). Mažiausiai 50 žmonių galėjo žūti, kai naktį į šeštadienį vakarinę Kentukio valstijos dalį užgriuvo tornadas. Tai televizijos kanalui CBS pareiškė šio JAV regiono gubernatorius Andy`is  Beshearas.
 
„Mūsų manymu, dėl šios nelaimės žuvusių žmonių skaičius viršys 50, jis gali priartėti prie 70 ar 100“, – sakė Kentukio valstijos vadovas.
 
Tornadas daugiausia žalos padarė Meifildo miestui, kur dėl stichijos šėlsmo įgriuvo fabriko stogas.
 
A.Beshearas pranešė, kad iki vidurnakčio valstijoje įvesta nepaprastoji padėtis. Ieškoti žmonių ir šalinti tornado padarinius pasitelkta nacionalinė gvardija.
 
Anot gubernatoriaus, praūžęs tornadas buvo stipriausias per visą valstijos istoriją.
 
Penktadienį Amerikos meteorologai įspėjo apie tornado pavojų kai kuriose Arkanzaso, Kentukio ir Ilinojaus valstijų apygardose.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2021.12.12; 00:01

Baltijos jūroje – stipri audra. Juozo Baltiejaus (ELTA) nuotr.

Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Klaipėdos uoste dėl sustiprėjusio vėjo pradėta riboti laivyba. Kaip penktadienio rytą praneša Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, šiuo metu gūsiais fiksuojamas 22 m/s stiprumo vėjas, o bangų aukštis jūroje siekia 4 metrus.
 
Dėl sustiprėjusio vėjo uoste incidentų neužfiksuota. Išoriniame reide įplaukti į uostą šiuo metu laukia vienas laivas, išplaukti iš uosto dėl stipraus vėjo negali du laivai.
 
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiaurės vakarų vėjas pajūryje bus stiprus ir penktadienį dieną, jo gūsiai sieks 21–23 m/s.
 
Valentina Gudienė (ELTA)
 
2021.09.24; 13:00

Medis išlaužtas. Slaptai.lt nuotr.

Valstybinių miškų urėdijos miškininkai per šią savaitę apžiūrėjo miškus ir įvertino savaitgalį didelio vėjo bei lietaus padarytą žalą – iš viso buvo išversta ir išlaužyta beveik 10 000 kubinių metrų medžių daugiau nei 100 hektarų plote. Labiausiai nukentėjo miškai Biržų, Kazlų Rūdos ir Švenčionėlių regioniniuose padaliniuose, pastarajame išversta didžioji dalis medžių – per 5000 kubinių metrų. Stiprus vėjas niokojo ir privačius miškus.
 
„Nors savaitgalį praėjusi audra nebuvo tokia smarki, kaip „Laura“ ar „Ervinas“, tačiau kiekvienas išverstas ar išlaužytas medis – praradimas mūsų miškams. Dabar mūsų miškininkai kuo skubiau tvarkys vėjavartas ir vėjalaužas, kad išverstuose, nulaužytuose medžiuose neatsirastų kenkėjų židinių. Nusilpusius medžius puola kamienų kenkėjai – žievėgraužiai, išsiritusi nauja karta užpuola ir sveikus medžius“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos (VMU) vadovas Valdas Kaubrė.
 
Labiausiai, kaip nurodoma VMU pranešime, Lietuvoje nukentėjo spygliuočiai – daugiausiai pušys. Kadangi pušies šaknis yra stipri ir įsiskverbus giliai po žeme, vėjas medžio išversti nesugeba, todėl pušis dažniausiai lūžta per pusę.
 
Ketvirtadienį Švenčionėlių regioninio padalinio miškininkai, Labanoro regioninio parko bei Valstybinės miškų tarnybos atstovai vietoje dar kartą apžiūrės išlaužytus medynus ir nuspręs, kaip efektyviausiai juos tvarkyti.
 
Miškininkai prisimena ir pernai kovą praūžusią audrą „Laurą“, kuri pridarė kur kas didesnės žalos. Tąkart suskaičiuota daugiau kaip 205 tūkst. kub. m išverstų, išlaužytų medynų kiek didesniame nei 2,5 tūkst. ha miško plote. Tai beveik tiek pat, kiek sudaro bendras Kauno ir Šiaulių miestų plotas.
 
VMU primena, kad 1993 m. sausio 12 d. vėtra išvertė apie 700 tūkst. kub. m medienos. Būtent po šių vėjavartų kilo masinė žievėgraužio tipografo invazija.
 
2005 m. sausio 8–9 d. uraganas „Ervinas“ išvertė apie 600 tūkst. kub. m medienos (tai sudarė apie 12 proc. metinių kirtimo apimčių).
Švedijoje uraganas nuniokojo 75 mln. kub. m (90 proc. metinių kirtimo apimčių), Latvijoje 7,4 mln. kub. m (60 proc. metinių kirtimo apimčių). Tada miškų urėdijos susidūrė su darbo jėgos trūkumu, nes daugelis kirtėjų išvyko į Skandinavijos šalis likviduoti audros padarinių.
 
2010 m. rugpjūčio 8–9 d. škvalas išlaužė ir išvertė apie 900 tūkst. kub m medienos. Labiausia nukentėjo pietryčių ir pietų Lietuvos miškų urėdijos (Dubravos, Valkininkų, Prienų, Varėnos, Kauno, Trakų). Siekiant išvengti medienos kokybės praradimo ir užkertant kelią medienos kenkėjų plitimui, labiausiai nukentėjusių nuo audros miškų urėdijų miškuose buvo pasitelkti papildomi medienos ruošos rangos darbų pajėgumai bei kitų miškų urėdijų pagalba. Padariniai buvo likviduoti per 6 mėnesius, primenama VMU pranešime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.23; 00:30

Per stichiją Belgijoje žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 12. EPA-ELTA nuotr.

Po smarkių audrų Belgijoje žuvusiųjų skaičius, anot žiniasklaidos, išaugo iki dvylikos. Valstybinis transliuotojas RTBF penktadienį pranešė, kad dar penki asmenys laikomi dingusiais. Valonijos vyriausybės vadovas Elio Di Rupas stočiai sakė, kad aukų gali daugėti.
 
„Vakar vakare savo namuose vis dar buvo įkalinta šimtai žmonių“, – penktadienio rytą sakė premjeras. Valonijai, prancūzakalbiam regionui Pietų Belgijoje, stichija smogė ypač smarkiai.
 
Pasak policijos, dešimtys kelių ruožų uždaryti eismui, kaip ir dauguma geležinkelio ruožų Valonijoje. Daugiau kaip 21 000 žmonių regione liko be elektros.
 
Belgijos Lježo mieste žmonės dėl ypač smarkaus potvynio buvo paraginti greitai evakuotis. Laimei, naktį vandens lygis toliau nekilo, o labiausiai paveiktose miesto dalyse „labai lėtai“ slūgsta, penktadienio rytą pranešė Lježo policija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.16; 00:01

Stichija siautėjo Vokietijoje. EPA-ELTA nuotr.

Vokietiją nusiaubusios stichijos mastas tampa vis dramatiškesnis. Iki penktadienio ryto suskaičiuota mažiausiai 81 auka. Baiminamasi, kad žuvusiųjų skaičius toliau augs. Daug žmonių laikomi dingusiais.
 
Ketvirtadienio vakaro duomenimis, dingusiųjų yra per 1 300. Gali būti, kad su daugeliu žmonių neįmanoma susisiekti dėl nutrūkusio telefoninio ryšio ir elektros tiekimo problemų.
 
Stichija naktį į ketvirtadienį nusiaubė Šiaurės Reino-Vestfalijos ir Reino krašto-Pfalco žemes. Ji laikoma viena didžiausių aplinkos katastrofų Vokietijos pokario istorijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.16; 12:01

Viesulo sugrautas namas Čekijoje. EPA – ELTA nuotr.
Čekija po tornado. EPA – ELTA nuotr.

Mažiausiai trys žmonės žuvo ir dešimtys buvo sužeista, kai Čekijos pietryčiuose praūžė tornadas ir sugriovė daug namų,  penktadienį pranešė gelbėtojai.
 
„Deja, mes negalėjome padėti trims pacientams“, – naujienų agentūrai AFP sakė vietos greitosios pagalbos tarnybos atstovė Hedvika Kropackova.
 
Jos teigimu, į ligoninę buvo išvežti 63 sužeisti žmonės, 10 iš jų – sunkiai.
 
„Bet jų bus dar daugiau, nes dabar vežame žmones, kurie patyrė traumas naktį ir skambino mums vėliau“, – pridūrė H. Kropackova. Kai kur gelbėtojai vis dar ieškojo žmonių po griuvėsiais.
 
Į pagalbą atvyko Austrijos ir Slovakijos gelbėtojai, taip pat į regioną buvo atsiųsta Čekijos kariuomenė.
 
Tornadas ir teniso kamuoliukų dydžio kruša smogė keliems miestams ir kaimeliams, įskaitant Hodoniną, kur, be sužalojimų, ekstremalūs orai sugriovė senelių namus ir vietinį zoologijos sodą.
 
Tornadas taip pat sukėlė didelius elektros energijos tiekimo ir transporto eismo sutrikimus. Nukritusios elektros linijos uždarė pagrindinį greitkelį, jungiantį Prahą su Slovakijos sostine Bratislava.
 
Iš viso penktadienio rytą be elektros liko 78 tūkst. namų ūkių ir įmonių.
 
Čekiją nusiaubusios audros privertė ministrą pirmininką Andrejų Babišą likti Briuselyje vykstančiame ES viršūnių susitikime, nes nusileisti Prahos oro uoste būtų buvę per daug pavojinga.
 
Kaimyninėje Lenkijoje viesulas ketvirtadienį smogė pietinei Mažosios Lenkijos vaivadijai, apgadino stogus ir sužeidė vieną žmogų, praneša vietos žiniasklaida.
 
Tornadai Čekijoje yra retas reiškinys, paskutinį kartą užfiksuotas 2004 metais, kai rytiniame Litovelio mieste buvo apgadinta apie 50 namų.
 
Informacjos šaltinis – ELTA
 
2021.06.26; 05:00

JAV Floridos valstija ruošiasi audrai „Isaias“, kuri greičiausiai sekmadienį smogs pietinei pakrantei. Nacionalinis uraganų centras įspėjo dėl liūčių ir potvynių dalyje valstijos. Jau sekmadienio rytą išmatuotas iki 110 km/h vėjo greitis. Prieš tai audra siautėjo Bahamose, Dominikos Respublikoje ir Puerto Rike.
 
Floridos link artėjanti „Isaias“ susilpnėjo iki tropinės audros. Tačiau uraganų centras perspėjo, kad stichija gali vėl sustiprėti. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė ekstremalią padėtį, kad būtų galima skirti federalinių lėšų ekstra atveju. Palm Byčo regione paskelbta rekomendacija gyventojams evakuotis.
 
Audra Floridai reiškia papildomą naštą per koronaviruso pandemiją. Florida po Kalifornijos yra antra daugiausiai infekcijos atvejų registravusi JAV valstija. Tiesa, Kalifornija turi dvigubai daugiau gyventojų.
 
Šeštadienį Floridoje registruotos 179 naujos mirtys nuo Covid-19. Bendras mirusiųjų skaičius viršijo 6 800. Dėl stiprių vėjų teko uždaryti palapines, kuriose atliekami koronaviruso testai.
 
1 kategorijos uraganas šeštadienį siautėjo Bahamose, jo vėjo stiprumas siekė iki 136 km/h. Dominikoje audra pražudė mažiausiai vieną žmogų, čia iš krantų išsiliejo upės. Puerto Rike kilo potvyniai, virto medžiai ir elektros perdavimo stulpai. Tūkstančiai žmonių buvo likę be elektros energijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.02; 02:00

Praūžusi audra pridarė nuostolių. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Kovo mėnesį Lietuvai smogusi audra „Laura“ ir birželio tropinius karščius lydėjusios gūsingų vėjų, liūčių bei krušų bangos verčia fiksuoti liūdnus rekordus. Vien per birželį draudikai užfiksavo beveik tiek pat gamtos stichijų sukeltų žalų kaip per visus praėjusius metus.
 
Audrų nuostoliams atlyginti skirtų lėšų suma šiemet irgi bus rekordinė per pastarąjį dešimtmetį, sakoma draudimo bendrovės BTA pranešime.
 
„Per šešis mėnesius mūsų klientai dėl audrų visoje Lietuvoje jau patyrė beveik 1000 įvykių – 20 proc. šių atvejų nukentėjo transporto priemonės, 80 proc. – kitas turtas. Tuo tarpu per visus 2019 metus analogiškų atvejų, kilusių dėl gamtos stichijų, buvo užfiksuota dvigubai mažiau – kiek daugiau nei 400“, – sako BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina E. Karpova.
 
Vien per birželio mėnesį draudiminių įvykių, susijusių su nukentėjusiu gyventojų ar įmonių turtu, draudimo bendrovė teigia užfiksavusi beveik tiek pat, kiek per visus praėjusius metus – per 400. Keleriopai išaugo ir audrų padariniams atlyginti skirtų lėšų suma. Pernai gamtos stichijų nuostoliams kompensuoti bendrovė skyrė 670 tūkst. eurų, o per pirmąjį 2020 m. pusmetį klientams jau išmokėta 577 tūkst. eurų, dar 732 tūkst. eurų rezervuota tebevertinamų įvykių žaloms atlyginti.
 
Pasak K. E. Karpovos, pagal audrų ir jų sukeltų žalų skaičių 2020 metai neabejotinai bus rekordiniai nuo pat 2005-ųjų, kai draudikams teko kompensuoti milijonines sausio mėnesį praūžusio uragano „Ervinas“ žalas gyventojų bei įmonių turtui. Palyginimui: pernai gamtos stichijos tapo 18 proc. visų BTA užfiksuotų turto draudiminių įvykių priežastimi, o šiemet šis skaičius išaugo iki 30 procentų.
 
„Audrų, gūsingų vėjų, liūčių ir krušų sukeltų atvejų padaugėjo beveik visuose šalies regionuose – Žemaitijoje, Aukštaitijoje, Suvalkijoje ir Mažojoje Lietuvoje jų užfiksuota beveik 3 kartus daugiau nei per visus praėjusius metus. Tik Dzūkijoje draudiminių įvykių skaičius augo kiek kukliau. Itin marga šiemetinė draudiminių įvykių geografija byloja, kad kone visų regionų gyventojai savo turto apsauga turėtų rūpintis dar atsakingiau nei ankstesniais metais“, – sako K. E. Karpova.
 
BTA ekspertai rekomenduoja gyventojams atidžiai sekti orų prognozes, o artėjant audrai susinešti lauke paliktus baldus, vazonus, indus, įrankius, kepsnines, žoliapjoves, drabužių džiovyklas, batutus. Būtina patikrinti, ar nepaliktos atviros namų, balkono, terasos durys. Siaučiant gūsingam vėjui reikėtų sandariai užsidaryti langus bei stoglangius.
 
Griaudžiant bei žaibuojant privalu pasirūpinti, kad patalpose būtų užvertos orlaidės, dūmtraukiai bei nesusidarytų net menkiausias skersvėjis.
 
„Deja, net ir maksimalus dėmesys asmeniniam ir turto saugumui neduos šimtaprocentinės garantijos, jog išvengsime gamtos stichijų sukeltų nuostolių. Juolab kad kai kurį turtą apsaugoti yra sunku – šiais metais užfiksavome itin daug atvejų, kai kruša, smarkus lietus ar vėjas sugadino stogų bei sienų dangą, išdaužė stoglangius, langus. Apsisaugoti nuo neplanuotų išlaidų galima tik iš anksto pasirūpinus turto draudimu, kurio apsauga galioja ne tik gamtos stichijų, bet ir vagysčių, gaisrų, turto suniokojimo ar apgadinimo atvejais“, – sako draudimo ekspertė.
 
Pasak K. E. Karpovos, nors apsidraudusiems klientams taip pat tenka sugaišti laiko bei pastangų atkuriant suniokotą aplinką, bet draudimo apsauga bent jau kompensuoja materialinius nuostolius bei leidžia sumažinti patiriamą stresą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.03; 03:00

Lenkijoje – didelė liūtis sukėlė potvynius. EPA – ELTA nuotr.

Lenkijoje sekmadienį žmonės daugiau nei 1 600 kartų kvietė gaisrininkus, prašydami likviduoti naktį kilusių audrų ir smarkių liūčių padarinius, praneša „polskieradio.pl“.
Lenkiją nusiaubė potvyniai. EPA – ELTA nuotr.
 
Gamtos stichija labiausiai siautė Silezijos ir Aukštutinės Silezijos regionuose bei Mazovijos vaivadijoje.
 
Žmonės gaisrininkų prašė patraukti nuvirtusius medžius ir išpumpuoti vandenį iš užtvindytų pastatų.
 
Smarkios liūtys sukėlė potvynį, kuris užtvindė ligoninę Ščižico mieste, Mažosios Lenkijos vaivadijoje. Dėl to pacientus teko perkelti į kitus aukštus.
 
Ištvinusios Lenkijos upės. EPA – ELTA nuotr.

Sekmadienio popietę 2 000 pastatų buvo likę be elektros energijos.
Lenkijoje siautėja gamtos stichija. EPA – ELTA nuotr.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.22; 10:25

Europoje siaučianti stipri audra sutrikdė keliones. EPA-ELTA nuotr.

Šiaurės vakarų Europoje siautėjanti stipri audra „Ciara“, atnešusi uraganinio stiprumo vėjus, sutrikdė keliones. Dėl audros pirmadienį buvo atšaukta šimtai skrydžių, traukinių ir keltų reisų.
 
Audra atkeliavo iš Didžiosios Britanijos ir Airijos, kur tūkstančius namų paliko be elektros energijos. Didžiojoje Britanijoje vis dar išlieka pavojus, įspėjama dėl stiprių vėjų, smarkių liūčių, sniego ir potvynių. Didžiausias šalyje vėjo greitis – 150 km/h buvo užfiksuotas Aberdarono kaime Velse.
 
Tuo metu atskirose šiaurės Prancūzijos dalyse paskelbtas oranžinis pavojaus lygis. 130 000 namų liko be elektros energijos. Audra vertė medžius ir elektros stulpus 31-ame Prancūzijos departamente.
 
Belgijoje taip pat galioja oranžinis pavojaus lygis, atšaukta apie 60 skrydžių į ir iš Briuselio. Sostinėje audra vertė medžius ir pastolius, bet apie sužeistus žmones nepranešama.
 
Apie atšauktus skrydžius pranešama ir Vokietijoje bei Nyderlanduose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.10; 11:39

Šeštadienį Ispaniją, Portugaliją ir Prancūziją talžančios audros „Elsa“ aukų skaičius išaugo iki aštuonių. Šiame regione toliau prognozuojami stiprūs vėjai ir smarkus lietus.
 
Šeštadienį, praėjus dienai po to, kai jai ant galvos Madrido centre užkrito nuo pastato krentančios nuolaužos, mirė 32-ejų metų Pietų Korėjos pilietė. Apie tai žiniasklaidą informavo Madrido regiono vidaus reikalų ministras Enrique Lopezas. Pasak jo, 2015 m. pastate buvo atlikta saugumo patikra „tačiau toks oras, toks smarkus lietus ir vėjas nulėmė tokias mirtinas nelaimes“.
 
Šeštadienį audros auka tapo vyriškis, kurio automobilį nusinešė patvinusi upė, tekanti netoli Hueskaro miesto Granados provincijoje, Ispanijos pietuose.
 
Andalūzijos regiono pareigūnai skelbia, kad Huelvoje penktadienį tokiu oru paplaukioti burlente išsirengęs 68-erių metų Nyderlandų pilietis dingo, o vėliau buvo rastas paskendęs.
 
Šios trys žūtys išaugino audros „Elsa“ aukų skaičių iki aštuonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.23; 05:00