Ispanijoje pastarąją parą koronaviruso aukomis tapo 102 žmonės. Tai šeštadienį pranešė šalies Sveikatos apsaugos ministerija.
Šis rodiklis – žemiausias nuo kovo vidurio. Gegužės 15 d. buvo užregistruotos 138 mirtys. Mirštamumo antirekordas šalyje buvo užfiksuotas balandžio 1 d. – tada per parą mirė 950 pacientų.
Ispanijoje nuo koronaviruso plitimo pradžios jo aukomis jau tapo 27 563 žmonės.
Nustatytų užsikrėtimo atvejų skaičius Ispanijoje per parą padidėjo 539. Bendras infekuotųjų skaičius išaugo iki 230 698. Jau pasveiko 146 446 pacientai, šis rodiklis per 24 valandas išaugo 1 663.
Ispanija yra viena iš labiausiai nuo pandemijos nukentėjusių pasaulio šalių. Nuo kovo vidurio čia galioja aukštesnio lygio parengties režimas. Gyventojų judėjimas šalyje ribojamas.
Bet vyriausybė palaipsniui švelnina ribojamąsias priemones. Dabar įvairaus amžiaus ispanams leidžiama vaikščioti ir sportuoti lauke. Kad būtų išvengta didelių žmonių susibūrimų, šalies valdžia nustatė gyventojams laiko intervalus, kada jie gali išeiti pasivaikščioti.
Nuo gegužės 11 d. leidžiama susitikti su artimaisiais, atidaromos kavinių ir barų terasos, viešbučiai, muziejai.
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugumą pasaulio šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Nuo pandemijos pradžios pasaulyje koronavirusu užsikrėtė jau daugiau kaip 4,5 milijono žmonių, per 306 tūkstančius infekuotųjų mirė.
Europoje naujasis koronavirusas pražudė jau daugiau nei 120 tūkst. žmonių. Daugiau nei trys ketvirtadaliai visų mirčių užfiksuoti Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir Didžiojoje Britanijoje, rodo naujienų agentūros AFP surinkti oficialūs duomenys.
Su 120 140 mirčių ir 1 344 172 atvejais Europa išlieka sunkiausiai viruso pandemijos paveiktu žemynu.
Daugiausiai mirčių fiksuojama Italijoje (25 969), Ispanijoje (22 902), Prancūzijoje (22 245) ir Didžiojoje Britanijoje (19 506).
Jungtinėse Valstijose per pastarąsias 24 val. užregistruotos 2 494 mirtys nuo koronaviruso infekcijos (COVID-19), rodo Johnso Hopkinso universiteto duomenys.
Universiteto renkamais duomenimis, iš viso šalyje koronaviruso aukų skaičius pasiekė 53 511, o užsikrėtusiųjų – 936 293.
Jungtinės Valstijos yra labiausiai koronaviruso pandemijos paveikta šalis pasaulyje, vertinant tiek pagal užsikrėtimo atvejų, tiek ir pagal mirčių nuo COVID-19 skaičių.
Šeštadienį užfiksuotos 2 494 mirtys nuo COVID-19 žymi šuolį, palyginti su penktadieniu, kai buvo užregistruotas mažiausias vienos paros mirčių skaičius per pastarąsias 3 savaites – 1 258.
Danijoje per parą patvirtintų užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų skaičius padidėjo 169 – iki 7 242. Tai šeštadienį pranešė Valstybinis kovos su infekcinėmis ligomis institutas.
Nuo koronaviruso sukelto susirgimo padarinių mirusių žmonių skaičius išaugo 10 – iki 346. Šiuo metu ligoninėse gydoma 317 infekuotųjų (33 mažiau negu penktadienį), iš jų 87 guli intensyviosios terapijos skyriuose. Dėl koronaviruso patikrinti 91 437 žmonės.
Danijos vyriausybė dėl koronaviruso plitimo kovo 14-ąją uždarė sienas užsieniečiams, paragino šalies gyventojus nesirinkti didesnėmis kaip 10 žmonių grupėmis. Valdžia taip pat uždarė visas mokyklas. Valstybės tarnautojai, neatliekantys kritiškai svarbių užduočių, nuo kovo 13-osios iki balandžio 13-osios dviem savaitėms buvo paleisti į namus paliekant jiems darbo užmokestį.
Anksčiau Danijos ministrė pirmininkė Mettė Frederiksen paskelbė, kad po Velykų apribojimai laipsniškai bus atšaukiami, jeigu užsikrėtimo ir mirties atvejų statistika smarkiai nepablogės. Trečiadienį duris atvėrė dalis vaikų darželių ir pradinių klasių.
Visuomeninis transportas pradėjo dirbti antradienį, kai kurios mažojo verslo įmonės, tarp jų – grožio salonai ir vairavimo mokyklos, taip pat teismai bus atidaryti balandžio 20 d. Bet kavinės, barai ir restoranai bus uždaryti iki gegužės 10 d.
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugumą pasaulio šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 2,2 milijono žmonių, per 150 tūkstančių infekuotųjų mirė.
Švedijoje per parą nuo koronaviruso sukelto susirgimo padarinių mirusių pacientų skaičius padidėjo 111 ir pasiekė 1 511. Tai šeštadienį pranešė šalies medicinos tarnybų atstovai.
Užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų skaičius išaugo nuo 13 216 iki 13 822 (100 tūkstančių gyventojų tenka 138 infekuotieji).
Švedijoje intensyviosios terapijos skyriuose gydomi 1 054 žmonės, iš jų 785 – vyrai. Ištirta beveik 75 tūkstančiai žmonių. Vyriausybė iškėlė uždavinį sveikatos apsaugos institucijoms padidinti atliekamų testų skaičių iki 50-100 tūkstančių per savaitę.
Švedijos valdžia uždarė sienas užsieniečiams, negyvenantiems ES šalyse, paragino piliečius neorganizuoti renginių, kuriuose dalyvautų daugiau kaip 50 žmonių. Vyresniųjų klasių moksleiviams ir studentams rekomenduojama mokytis nuotoliniu būdu. Vaikų darželiai ir pradinės mokyklos tebedirba.
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugumą pasaulio šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 2,2 milijono žmonių, per 150 tūkstančių infekuotųjų mirė.
Jungtinėse Valstijose ketvirtadienį koronaviruso infekcija nusinešė dar 1 783 žmonių gyvybes. Mirusiųjų skaičius nuo epidemijos pradžios išaugo iki 16 500, rodo Johsno Hopkinso universiteto Baltimorėje duomenys.
330 mln. gyventojų turinčioje šalyje jau patvirtinta 460 000 Sars-CoV-2 infekcijos atvejų.
Niujorke trečiadienį užfiksuotas rekordinis koronaviruso aukų skaičius per parą, tačiau valstijos gubernatorius Andrew Cuomo teigia, kad epidemija stabilizuojasi.
A. Cuomo teigimu, per pastarąsias 24 val. nuo COVID-19 mirė 779 žmonės. Pirmadienį buvo užfiksuotas ankstesnis didžiausias mirčių skaičius per parą – 731.
„Plokštiname kreivę“, – žurnalistams sakė A. Cuomo, pabrėždamas, kad karantino priemonės veikia.
Jungtinėje Karalystėje (JK) trečiadienį nuo COVID-19 mirė 938 žmonės. Tai kol kas didžiausias šalyje per parą užregistruotų mirčių nuo koronaviruso skaičius. Nuo protrūkio JK pradžios virusas pareikalavo jau daugiau nei 7 000 gyvybių.
„Iki balandžio 7 d. 17 val. ligoninėse JK mirė, deja, 7 097 asmenys“, – tviterio paskyroje rašė sveikatos apsaugos ministerija.
Italijoje toliau sparčiai auga mirčių nuo naujojo koronaviruso skaičius. Italijai pirmadienį pranešus apie dar 349 mirusius žmones, šalyje nuo koronaviruso mirusių asmenų skaičius padidėjo iki 2 158.
Pagal mirčių skaičių Italija yra antra po Kinijos, kurioje pernai gruodį prasidėjo koronaviruso protrūkis.
Nuo praėjusios savaitės ketvirtadienio iki dabar Italijoje oficialus COVID-19 aukų skaičius padidėjo daugiau nei du kartus. Praėjusį ketvirtadienį šalyje koronaviruso aukų skaičius buvo 1 000.
Vos per pastarąsias dvi paras šalyje mirė daugiau kaip 700 žmonių.
Dabar Italijoje užsikrėtusiųjų yra jau 27 980, nors prieš keturias dienas patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičius dar buvo gerokai mažesnis – 15 113.
Italijoje nuo naujojo koronaviruso jau mirė per 100 žmonių. Patvirtintos 107 mirtys ir 3 089 infekuoti asmenys, trečiadienį pranešė Italijos civilinė apsauga. Per 24 valandas užregistruoti 28 nauji mirties atvejai ir 587 nauji susirgimai.
Dėl sparčiai plintančio koronaviruso Italijos vyriausybė nusprendė iki kovo 15 dienos uždaryti visas mokyklas ir universitetus. Ši priemonė įsigalios ketvirtadienį, žurnalistams sakė švietimo ministrė Lucia Azzolina.
Italijoje šiuo metu fiksuojamas didžiausias koronaviruso protrūkis Europoje. Bendras infekuotųjų skaičius didesnis yra tik Kinijoje ir Pietų Korėjoje. Pagal mirtis Italija rikiuojasi antroje vietoje.
Vaistai nuo naujojo koronaviruso gali būti prieinami žmonėms jau šią vasarą ar rudens pradžioje, paskelbė JAV viceprezidentas Mike’as Pence’as.
„Vakcina nebus prieinama iki šių metų pabaigos ar kitų pradžios, tačiau terapija, padėsianti žmonėms, kurie užsikrėtė koronavirusu, gali būti prieinama jau vasarą ar ankstyvą rudenį“, – spaudos konferencijoje sakė jis.
Biotechnologijų įmonės „Gilead Sciences“ gaminamas vaistas remdesiviras jau buvo bandomas Jungtinėse Valstijose, šiuo intraveniniu vaistu gydytas vienas koronavirusu užsikrėtęs pacientas, medikamentas taip pat bandomas ir Azijoje.
Bendrovė „Regeneron Pharmanceuticals“ taip pat kuria vaistą nuo koronaviruso, kuris naudoja monokloninius antikūnus kovoje su infekcija. Anksčiau panašiu būdu buvo sėkmingai gydomas Ebolos virusas.
Pirmadienį vakare pranešta, kad JAV nuo koronaviruso mirė jau šeši žmonės, visos COVID-19 aukos gyveno vakarinėje Vašingtono valstijoje.
Penki iš šešių žmonių mirė Kingo apygardoje, kur yra didžiausias valstijos miestas Sietlas, jame gyvena daugiau nei 700 tūkst. žmonių. Šeštas žmogus mirė Snohomišo apygardoje.
Kinijoje nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos jau mirė daugiau kaip tūkstantis žmonių. Centrinės Hubėjaus provincijos vyriausybė antradienį pranešė, kad čia per pastarąją parą nuo infekcijos padarinių mirė 103 žmonės. Oficialus bendras mirusiųjų skaičius žemyninėje Kinijoje išaugo iki 1 011.
Dauguma infekcijos ir mirties atvejų ir toliau fiksuojama Hubėjuje, kur praėjusį gruodį epidemija kilo. Žinybų duomenimis, provincijoje nuo pirmadienio užregistruoti 2 097 nauji infekcijos atvejai. Bendras oficialus užsikrėtimų žemyninėje Kinijoje skaičius perkopė 42 200.
Šeštadienį Ispaniją, Portugaliją ir Prancūziją talžančios audros „Elsa“ aukų skaičius išaugo iki aštuonių. Šiame regione toliau prognozuojami stiprūs vėjai ir smarkus lietus.
Šeštadienį, praėjus dienai po to, kai jai ant galvos Madrido centre užkrito nuo pastato krentančios nuolaužos, mirė 32-ejų metų Pietų Korėjos pilietė. Apie tai žiniasklaidą informavo Madrido regiono vidaus reikalų ministras Enrique Lopezas. Pasak jo, 2015 m. pastate buvo atlikta saugumo patikra „tačiau toks oras, toks smarkus lietus ir vėjas nulėmė tokias mirtinas nelaimes“.
Šeštadienį audros auka tapo vyriškis, kurio automobilį nusinešė patvinusi upė, tekanti netoli Hueskaro miesto Granados provincijoje, Ispanijos pietuose.
Andalūzijos regiono pareigūnai skelbia, kad Huelvoje penktadienį tokiu oru paplaukioti burlente išsirengęs 68-erių metų Nyderlandų pilietis dingo, o vėliau buvo rastas paskendęs.
Šios trys žūtys išaugino audros „Elsa“ aukų skaičių iki aštuonių.
Vieno iš JAV Merilando valstijos laikraščių būstinėje aidėjo šūviai. Redakcijoje pradėjęs šaudyti užpuolikas pražudė penkis žmones, o dar du nesunkiai sužeidė. Policijos teigimu, tai buvusi „tikslinga ataka“, praneša naujienų agentūra AFP ir BBC naujienų tarnyba.
Anapolio mieste įsikūrusio laikraščio „Capital Gazette“ biuro darbuotojai pasakojo, kad šaunamuoju ginklu ir dūminėmis granatomis ginkluotas vyriškis į redakciją šaudė pro stiklines duris.
Įtariamas šaulys, JAV žiniasklaidos įvardijamas kaip Jarrodas Ramosas, sulaikytas. Pranešama, kad 2012-aisiais žiniasklaidos grupę, kuriai priklauso ir „Capital Gazette“, jis buvo nesėkmingai padavęs į teismą dėl šmeižto.
Policija užpuoliko motyvo kol kas nepatvirtino. Pranešama tik tiek, kad įvykio vietoje buvo sulaikytas ketvirtąją dešimtį einantis baltaodis vyriškis. Jis šiuo metu apklausiamas.
„Tai – tikslinga ataka prieš „Capital Gazette“, – teigė En Arundel apygardos policijos viršininko pavaduotojas Williamas Krampfas. Jis pridūrė, kad užpuolikas „įėjo į pastatą su šautuvu rankose ir, vaikščiodamas po pirmą aukštą, ieškojo aukų“.
Apygardos vykdomosios valdžios pareigūnas Steve’as Schuh CNN pasakojo, kad „po minutės“ nuo pranešimo apie incidentą gavimo į įvykio vietą atvykę pareigūnai įtariamąjį rado besislepiantį po stalu tame pačiame pastate. Anot pareigūno, jį sulaikant susišaudymo išvengta.
Pranešama, kad per išpuolį žuvo keturi žurnalistai – Geraldas Fischmanas, Robas Hiaasenas, Johnas McNamara ir Wendi Winters – ir pardavimų asistentė Rebecca Smith.
„Capital Gazette“ leidžia kelis laikraščius, tarp jų – nuo 1884-ųjų einantį dienraštį „The Capital“. Laikraštis priklauso žiniasklaidos grupei „Baltimore Sun Media Group“.
Šiemet migracijos srautai Viduržemio jūra, palyginti su pernai, sumažėjo perpus, informavo Tarptautinė migracijos organizacija (TMO).
Nuo šių metų sausio mėnesio iki birželio mėnesio vidurio šiuo keliu pasiekti Europą mėgino apie 40 tūkst. asmenų.
Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius Viduržemio jūroje žuvo 857 migrantai. Pernai tuo pačiu laikotarpiu žuvo apie 2 tūkst. asmenų.
„Nepaisant to (aukų skaičiaus mažėjimo, – ELTA), Viduržemio jūra išlieka pavojinga vieta nelegaliems migrantams“, – Ženevoje vykusioje spaudos konferencijoje sakė TMO atstovas Joelis Millmanas.
Armėnų sugriautas Terteras. Kalnų Karabachas. Slaptai.lt foto
Visų dėmesys dabar, be abejo, – į Siriją, geopolitikos ekspertams buriant (būtent buriant, nes situacija neišaiškinama logiškomis prielaidomis), išprovokuos pasaulio galingųjų susidūrimas šioje nelaimingoje teritorijoje globalų konfliktą ar ne. Bet tai toli gražu ne vienintelis karo židinys geopolitiškai perkaistančioje planetoje. Pietų Kaukazo konfrontuojančios pusės dėl Kalnų Karabacho formaliai lyg ir paiso 1994-aisiais pasiektų paliaubų, tačiau iš tiesų jas reguliariai trikdo snaiperių susišaudymai ar rimtesni susidūrimai palei armėnų bei azerbaidžaniečių pajėgas skiriančią liniją.
Kadangi klausimas atviras, ar paliaubų iš tiesų paisoma, čia pateikiama vien įvykių kronika nuo šio dešimtmečio pradžios. 2010-ųjų rugsėjo 4 dieną įvykus kariniam susidūrimui Mardakerto rajone šiaurrytinėje Kalnų Karabacho dalyje žuvo Azerbaidžano armijos karys, dar vienas po sužeidimų mirė ligoninėje. Tų pačių metų birželio 18-ąją netoli Čaily kaimo žuvo 4 armėnų kareiviai ir vienas azerbaidžaniečių karys. Rugpjūčio 31 dieną ten pat įsiplieskė dar vienas susišaudymas, apie abiejų pusių praradimus nepranešta. 2011 metų kovą Azerbaidžanas informavo apie armėnų snaiperio nušautą 9-erių metų azerbaidžanietį berniuką, Armėnijos prezidentas šio fakto nepripažino.
Prancūzų „Le Figaro“ 2011-ųjų kovo 9-osios numeryje konstatavo, jog po „karštos“ karo fazės 10992-1994 metais terminas „įšaldytas“ konfliktui dėl Kalnų Karabacho negali būti taikytinas, nes susidūrimų skaičius palei konflikto puses skiriančią liniją per keletą mėnesių (kalbama tik apie 2011 metus) buvo išaugęs tiek, jog regione sužmėžavo naujo karo šešėlis. Ir dienraštis „The Washington Post“ 2011-ųjų rugpjūčio 12 dienos numeryje situaciją apibūdino kaip ypač rizikingą: greta nesiliaujančios karingos retorikos snaiperiai iš abiejų pusių apsišaudydavo kasdien, kai kada tai baigdavosi žmonių aukomis, pasak JAV dienraščio, karas galėjo atsinaujinti dėl žmogiškojo faktoriaus – klaidos ar kažkam praradus savitvardą.
2012-ųjų birželio 6 dieną Azerbaidžano pusė apkaltino Armėniją valstybinės sienos pažeidimu bei penkių azerbaidžaniečių karių nužudymu, dieną prieš tai armėnai pareiškė, jog Azerbaidžano kariškiai nužudė tris armėnų karius. Tų pačių metų liepos 20-ąją tarptautinėje viešojoje erdvėje vėl pasirodė žinių apie reguliarius susišaudymus Kalnų Karabache ir kad nuo 2011-ųjų pabaigos regione žuvo apie 20 abiejų kovojančių pusių kareivių.
2014 metų rugpjūčio pradžioje Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas serijoje įrašų savo paskyroje interneto socialiniame tinkle „Twitter“ pagrasino Armėnijai karu po to, kai eilinį kartą kilę ginkluoti susidūrimai Kalnų Karabache nusinešė mažiausiai 14 žmonių gyvybes. Pasak apie tai informavusio britų „The Guardian“ (2014 08 08), susidūrimų priežastys bei detalės liko neatskleistos, bet tai nesutrukdė kovojančioms pusėms pasikeisti kaltinimais. Lapkričio viduryje pasirodė informacija apie Azerbaidžano numuštą armėnų sraigtasparnį su trimis pilotais danguje virš Kalnų Karabacho. Baku neneigė, jog jo karinės pajėgos numušė Armėnijos „Mi-24“, tačiau tvirtino, jog jis atakavo azerbaidžaniečių pajėgas. Jerevanas savo ruožtu teigė, kad sraigtasparnyje ginkluotės nebuvo, jis tik dalyvavo Armėnijos bei nepripažinto Kalnų Karabacho karinių pajėgų bendruose mokymuose. Ryšium su incidentu tarptautinėje viešojoje erdvėje vėl nuskambėjo perspėjimas dėl keletą mėnesių augusios įtampos.
„Los Angeles Times“ 2016-ųjų balandžio 20 dienos numeryje informavo apie to mėnesio 5 dieną pasiektas paliaubas tarpininkaujant Maskvai, kurios buvo tuoj pat pažeistos, atsinaujinusiuose susidūrimuose abi konflikto pusės vėl patyrė aukų. Prieš tai, balandžio 2-ąją, Baku apkaltino armėnų separatistus su tankų bei aviacijos pagalba užėmus kelias strategines aukštumas Kalnų Karabache. Oficialusis Jerevanas savo ruožtu pareiškė, kad tai Azerbaidžanas smogė separatistams, ir pagrasino pripažinti Kalnų Karabachą nepriklausoma valstybe. Vėl sušmėžavo karo grėsmė, kai įsiplieskusiuose susidūrimuose iš abiejų pusių žuvo 80 žmonių (daugiausiai po 1994-aisiais pasiektų paliaubų).
Tąkart komentuodamas kovojančių pusių beatodairiškus pareiškimus Maskvos politologas Borisas Dubnovas nurodė, kad jų ryžtą maitina įsitikinimas, jog Baku ir Jerevaną kas nors vis tiek sutaikys. Ir iš tiesų, pasak „Los Angeles Times“, abiejų pusių „sunkiasvoriai gynėjai“ bematant įstitraukė į žaidimą – Maskva išsireikalavo paliaubų (tiesa, trumpalaikių), Iranas pasisiūlė būti tarpininku, o Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas perspėjo būsiąs Azerbaidžano pusėje iki pat galo.
Austrijos Ludwigo Boltzmanno vardo karų pasekmių tyrimo instituto mokslinis bendradarbis Christophas Benedictas dienraštyje „Die Presse“ (2016 0421) ryšium su tuo išreiškė nuomonę, kad konfliktą Kalnų Karabache galima išspręsti proporciškai padalinant teritoriją etniniu principu. Siūlymas tikriausiai nenaujas, bet primintina aplinkybė, kad tarptautinė bendruomenė Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos (ES), Atlanto aljanso (NATO), apskritai visų tarptautinių organizacijų asmenyje niekada nepripažino ir pepripažįsta Armėnijos 1992-aisiais įvykdytos Kalnų Karabacho aneksijos, nors Jerevanas nepaisydamas tarptautinės kritikos tebekontroliuoja virš 11 tūkstančių kvadratinių kilometrų šio regiono teritorijos ir dar okupuoja kitas septynias gretimas Azerbaidžano provincijas.
Armėnijos okupuotas Kalnų Karabachas žemėlapyje. Slaptai.lt nuotr.
Kalbant apie Maskvos „taikdarystę“, ji konflikto Kaukaze negali išspręsti vien dėl to, kad Rusija tiekia ginkluotę ir Azerbaidžanui, ir Armėnijai, nors skelbiasi pastarosios sąjungininke ir laiko šios respublikos Giumri mieste karinę bazę. Maskvos geopolitinė laikysena šiame regione pašaukta ne tiek siekti stabilumo, kiek „suturėti“ Jerevaną nuo integracijos į Europą, tokia dviprasmiška parama, pavyzdžiui, siekiant priversti susilaikyti Armėniją nuo aktyvesnio dalyvavimo ES „Rytų partnerystės“ programoje. Akivaizdžiai su neoimperiniu dominavimu susijęs tikslas, beje, kaip tik šiuo metu save galutinai diskredituojantis Sirijoje.
„The Washington Post“ 2016-ųjų balandžio 27 dienos numerio publikacijoje „“Kalnų Karabachas: atnaujintas konfliktas Kauakaze“ informuota apie nukautus armėnų karius per Azerbaidžano artilerijos apšaudymą balandžio 2-ąją ir po to įsiplieskusias aršias kovas, kurių metu per 4 dienas (iki eilinių paliaubų paskelbimo) žuvo 31 azerbaidžaniečių karys, 44 Kalnų Karabacho kariškiai bei 10 taikių gyventojų.
Ir dar sykį priminė apie Rusijos oportunizmą, užimant konflikte „vidurio“ poziciją bei ginkluojant abi puses. Pasak dienraščio, regione eilinį kartą grasino aktualizuotis „amžino karo“ būsena. Kaip nurodė Kalnų Karabache apsilankęs „The Washington Post“ žurnalistas Davidas Ignatiusas (beje, armėnų kilmės), jam susidaręs įspūdis, jog karingos nuotaikos auga abiejose pusėse.
Jau šių metų kovo 9-ąją tarptautinėje viešojoje erdvėje vėl pasirodė informacija apie paliaubų pažeidimus po vadinamojo „keturių dienų karo“ 2016-ųjų balandį. Taip pat atsargiai konstatuota, kad pažeidimų mastas regimai mažesnis nei anksčiau. Vargu ar tai gali nuteikti labai viltingai, turint galvoje aplinkybę, kad daugiau kaip prieš 20 metų užsiplieskęs konfliktas jau nusinešė virš 35 tūkstančių gyvybių, neapsieita be etninių valymų. Kalnų Karabache tenka tenkintis nežinia kelintu eiliniu ugnies nutraukimu be šansų bent apkalbėti tokias įšaldytas problemas kaip pasikeitimas kariniais belaisviais, karinių nusikaltimų teisinis įvertinimas, perkeltaisiais asmenimis išliekančių žmonių statuso nustatymas etc. Konfliktui sureguliuoti lyg ir pašaukta vadinamoji Minsko grupė, kuriai vadovauja Rusija, Jungtinės Valstijos bei Prancūzija, taip ir neįstengė rasti diplomatinio sprendimo.
Taigi štai toks dar vienas permanentinio karo židinys ir šiaip geopolitiškai perkaistančiame pasaulyje.
Sukūrę valstybę, tironų buvome dalijami, perdalijami, pasidalijami, o pastarąjį dvidešimtmetį vadinamasis „tautos elitas” nuo Maskvos iki Briuselio, nuo dujų, naftos iki eurų ir šokolado vykdė atvirą valstybės, tautos, kalbos naikinimo politiką. Lietuvių bendrinės kalbos lopšyje, ne vien V. Kudirkos, J. Basanavičiaus, K. Griniaus, J.Jablonskio ir daugybės kitų šviesuolių, bet ir daugelio paprastų darbščių žmonių krašto sostinėje Marijampolėje bus pastatytas paminklas kalbai ir tautai. Tai turi įvykti šiemet, rugsėjo 6-ąją – pirmaisiais antro tūkstantmečio, kai paminėtas Lietuvos vardas istorijoje, metais.
