Aukščiausiojo teismo teisėjas
JAV Senatas balsavo už Bretto Kavanaugh skyrimą Aukščiausiojo teismo teisėju
JAV Senatas balsavo už Bretto Kavanaugh skyrimą Aukščiausiojo teismo teisėju. Jame nuo šiol bus 5 konservatyvių pažiūrų teisėjai ir 4 – ne. Kai kurie amerikiečiai nerimauja dėl to, kaip tai paveiks abortų ir ginklų kontrolės teisinį reguliavimą, informuoja „Deutsche Welle“.
Už B. Kavanaugh paskyrimą balsavo 50, o prieš – 48 senatoriai. Dauguma respublikonų balsavo už, o demokratų – prieš. Vienas respublikonas, Montanos valstijos atstovas Steve’as Daines’as, praleido posėdį dėl šeimos reikalų.
JAV viceprezidentui Mike’ui Pence’ui salėje teko raminti aistras, nes įsiveržę protestuotojai per balsavimą skandavo „gėda“.
Anksčiau šeštadienį prie JAV Kapitolijaus susirinkę žmonės skandavo „išbalsuokite juos lauk“, o pareigūnai nusivedė kai kuriuos protestuotojus, bandžiusius prasiveržti pro policijos užkardą.
B. Kavanaugh paskyrimo procesą temdė daugybė kaltinimų netinkamu seksualiniu elgesiu, ypač daktarės Christine Blasey Ford atvejis, kuri Senatui liudijo apie tai, kad 1982 m. M. Kavanaugh vakarėlio metu ją laikė prispaudęs ir uždengęs burną, kad šį neklyktų.
Tačiau Federalinis tyrimų biuras (FTB) septynis kartus tikrino teisėjui mestus kaltinimus, bet jų patvirtinti negalėjo.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.10.07; 10:11
Prokurorai informavo apie du rezonansinius ikiteisminius tyrimus
Spaudos konferencijos metu Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša ir šio departamento prokuroras Tomas Meškauskas pateikė informaciją apie prokuroro sprendimą baigti šių metų vasario mėnesį pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimai įvykdytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kuriame įtarimai dėl prekybos poveikiu pareikšti buvusiai Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajai prokurorei Rita Aliukonienei bei vienam privačiam asmeniui.
Surašius kaltinamąjį aktą ši byla bus perduota nagrinėti teisme.
Prokurorai taip pat informavo, kad pradinėje šio ikiteisminio tyrimo stadijoje Aukščiausiojo Teismo teisėjas Viktoras Aidukas buvo apklaustas liudytoju taikant specialų statusą – neįspėjant dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimo, tačiau tyrimo eigoje, išsiaiškinus daugiau aplinkybių, šis statusas buvo pakeistas į liudytojo.
Prokuroro T. Meškausko teigimu, gauti duomenys leidžia padaryti kategorišką išvadą, jog nei įtariamieji, nei kiti asmenys patys ar veikdami kitų asmenų vardu nepadarė ir net nedarė jokios įtakos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos sprendimui jos nagrinėjamoje rezonansinėje byloje, taip pat teigė, kad tyrimo metu neginčijamai nustatyta, jog V. Aidukas, būdamas teisėjų kolegijos pirmininku, neatliko jokių veiksmų, leidžiančių jį įtarti bent šališkumu nagrinėjant bylą. Ikiteisminį šios bylos tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos pareigūnai.
Spaudos konferencijos metu taip pat buvo pranešta, kad vakar sulaikytam teisėjo papirkimu įtariamam Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Žilvinui Gžimailai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Prokuroro nutarimu Kauno apygardos teismo teisėjui R. Antanavičiui šiuo metu suteiktas liudytojo, kuris turi teisę neduoti parodymų apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, statusas. Tai padaryta atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad teisėjas galimai darė analogišką poveikį Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui, tačiau įtariamojo statuso be Seimo ar Prezidentės sutikimo teisėjui suteikti negalima. Teisėjas pasinaudojo teise neduoti parodymų.
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas šiame tyrime yra liudytojas, kuris pranešė apie nusikalstamą veiką ir bendradarbiauja su teisėsauga.
Šį tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai.
2017.07.01; 05:52
Aukščiausiojo Teismo teisėjas apie smurtą prieš vaikus: „Įstatymų nereikia keisti, reikia keisti požiūrį“
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas A. Pažarskis televizijai LNK TV paaiškino, kas lemia bylų dėl smurto prieš vaikus nagrinėjimą ir ko reikia, kad tokios bylos būtų sprendžiamos greičiau, paprasčiau, o kaltininkas sulauktų tinkamos bausmės. Dalinamės įrašu, skelbtu socialinio tinklo Facebook paskyroje „Lietuvos teismai“.
– Kas apsunkina bylų dėl smurto prieš vaikus nagrinėjimą?
– Bylos dėl smurto prieš vaikus yra labai jautrios ir sudėtingos. Teisėjai tokio pobūdžio bylas nagrinėja labai atidžiai ir dėmesingai, atsakingai priima sprendimus. Šių bylų nagrinėjimas priklauso nuo to, kaip jos pradedamos, kokie faktai yra žinomi, kaip surenkami bylos duomenys, kaip prokurorai vertina kaltinamo asmens veiksmus, kaip juos kvalifikuoja. Teismai bylą nagrinėja ne bet kaip, ne savo nuožiūra, o tik pagal Baudžiamojo proceso kodekso nustatytas taisykles.
– Kas galėtų būti pakeista įstatymuose, kad tokios bylos būtų sprendžiamos greičiau, paprasčiau ir kad kaltininkas sulauktų realios bausmės?
– Įstatymų nereikia keisti, reikia keisti požiūrį. Požiūrį nuo pat žemiausios grandies – nuo šeimos narių, nuo institucijų, kurios prižiūri ir saugo vaikus, nuo kaimynų, kad tokie atvejai, kai jie paaiškėja, nebūtų užglaistomi, slepiami ir būtų pateikiami kompetentingoms institucijoms. Šios institucijos turi taip pat atsakingai atlikti savo darbą – įstatymas joms leidžia atlikti daug reikalingų procedūrų, surinkti, apklausti, ištirti, paskirti ekspertizes ir t.t. Deja, matyt, kartais į tokio pobūdžio bylas pasižiūrima nepateisinamai atmestinai. Įstatymai numato daug galimybių visoms institucijoms, taip pat ir teismui, priimti teisingus sprendimus, kurie užkirstų kelią skriausti mūsų vaikus.
Informacijos šaltinis – „Lietuvos teismai”.
2017.02.07; 06:49