Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas neigiamai atsakė į amerikiečių aktorės Pamelos Anderson prašymą įsikišti į Juliano Assange`o bylą. Tai trečiadienį pranešė televizijos kanalas ABC.
 
Jo žiniomis, savo laiške, adresuotame aktorei, Australijos premjeras pranešė, jog šalies vyriausybė nesikiš į „WikiLeaks“ įkūrėjo teisminį persekiojimą. „Australijos vyriausybė atidžiai stebi J. Assange`o bylą, kaip ir visais kitais atvejais, kai Australijos pilietis kalinamas užsienyje. Bet reikia pažymėti, kad Australija neturi galimybių kištis į teisminį procesą J. Assange`o atžvilgiu“, – cituoja ABC premjero laišką.
 
2018 metų pabaigoje P. Anderson viešai paragino S. Morrisoną paprašyti Didžiosios Britanijos ir JAV valdžią paleisti J. Assange`ą, o šių metų lapkričio 7 d. paskelbė atvirą laišką, kuriame kreipėsi į Australijos vyriausybės vadovą, užsienio reikalų ministrą ir federalinio parlamento narius, prašydama „ginti J. Assange`ą, kad jam būtų leista grįžti į namus“.
 
Aktorė 2018 metų rugpjūtį interviu televizijos kanalui „Fox News“ sakė palaikanti romantiškus santykius su J. Assange ir ne kartą lankiusi jį Ekvadoro ambasadoje Londone.
 
J. Assange’as 2006 metais įkūrė portalą „WikiLeaks“, kuriame skelbiama slapta informacija apie kai kurių šalių, taip pat ir JAV, vyriausybių veiklą. Bijodamas ekstradicijos į Jungtines Valstijas iš Švedijos, kur dvi moterys jį apkaltino išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu, jis 2012 metais paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur praleido beveik septynerius metus.
 
Balandį Ekvadoras nusprendė nebeteikti J. Assange’ui prieglobsčio, ir jis buvo suimtas. Gegužės 1-ąją Londono teismas nuteisė J. Assange’ą 50 savaičių kalėti už tai, kad jis pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas. Taip pat svarstomas prašymas dėl jo ekstradicijos į JAV.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.27; 09:15

Vyras, tvirtinantis esąs Kinijos šnipas, paprašė politinio prieglobsčio Australijoje, praneša BBC.
 
Kaip pranešama, tariamas Kinijos šnipas Wang „Williamas“ Liqiangas atskleidė Australijos institucijoms apie slaptas plataus masto Kinijos kišimosi į politinius reikalus Australijoje, Taivane ir Honkonge operacijas ir teigė, kad jis pats asmeniškai dalyvavo tose operacijose.
 
Šiuo metu vyras su žmona ir vaiku yra Sidnėjuje ir baiminasi, kad būtų nužudytas, jei sugrįžtų į Kiniją. Jo tapatybė ir pareiškimai kol kas nebuvo patvirtinti, bet Australijos iždininkas Joshas Frydenbergas sakė, kad pono Wango byla dabar yra „atitinkamų teisėsaugos institucijų rankose“, o jo pareiškimai „kelia didelį nerimą“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.25; 05:40

Gaisrai Australijoje. EPA – ELTA nuotr.
Mažiausiai du žmonės žuvo per didelius miško gaisrus Australijos šiaurės rytuose. Dar septyni laikomi dingusiais be žinios. Tai šeštadienį pranešė Naujojo Pietų Velso valstijos priešgaisrinė tarnyba.
 
„Valstijos teritorijoje užfiksuotas 81 gaisras, 43 ugnies židiniai dar nelokalizuoti. Per gaisrus du žmonės žuvo, dar septyni laikomi dingusiais“, – sakoma žinybos pranešime. Taip pat pranešama, kad ugnis sunaikino mažiausiai 100 gyvenamųjų namų, taip pat pramoninių ir administracinių pastatų, tarp jų – bendrojo lavinimo mokyklą.
 
Kaip pareiškė Naujojo Pietų Velso priešgaisrinės tarnybos atstovas Shane`as Fitzsimmonsas, penkiuose rajonuose tebegalioja įspėjimas apie nepaprastąją situaciją. „Mes būgštaujame, jog žala bus didesnė nei užfiksuota dabar, kai patikrinsime visas gaisravietes. Turint omenyje orų prognozę, kuri šeštadienį žada didesnį karštį ir stipresnį vėją, galima teigti, kad padėtis bus dar sunkesnė“, – sakė jis žurnalistams Sidnėjuje.
 
Australijos premjeras Scottas Morrisonas šeštadienį pareiškė, kad valdžia padės visiems, kurie nukentėjo nuo gaisro, kompensuoti nuostolius. „Mes būsime šalia visų australų, kurie viską prarado, kad juos paremtume“, – pabrėžė jis. Televizijos kanalui „9 News“ ministras pirmininkas sakė ketinąs aplankyti nuo ugnies nukentėjusius rajonus, kai tik atsiras tokia galimybė.
 
Australijos meteorologijos biuro duomenimis, karšti ir sausi orai, nusistovėję visoje rytinėje žemyno pakrantėje, išsilaikys bent jau iki antradienio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.10; 07:30

Pasaulinis klimato streikas prasideda nuo Australijos ir Ramiojo vandenyno salų. EPA-ELTA nuotr.
Pasaulinis klimato streikas penktadienį prasidėjo nuo Australijos ir Ramiojo vandenyno salų valstybių.
 
Penktadienį visame pasaulyje planuojama daugiau kaip 5 000 protestų, kurių kulminacija taps švedės paauglės aktyvistės Gretos Thunberg vadovaujamos eitynės iki Jungtinių Tautų (JT) būstinės Niujorke, skelbia „Deutsche Welle“.
 
Pasaulinis klimato streikas, įkvėptas aplinkosaugos aktyvistės G. Thunberg, rengiamas likus trims dienoms iki JT aukščiausiojo lygio susitikimo klimato politikos klausimais Niujorke.
 
Penktadienį 156 šalyse planuojama daugiau kaip 5 000 protestų dėl klimato kaitos.
 
Australija ir Ramiojo vandenyno salų valstybėse gyvenančios tautos jau pradėjo protestus, didžiulės minios žmonių susirinko Vanuatu ir Saliamono salose.
 
Tūkstančiai mokyklų mokinių penktadienį praleido pamokas ir išėjo į Australijos gatves dalyvauti pasauliniame klimato streike, skirtame reikalauti, kad pasaulio lyderiai imtųsi skubių veiksmų, kad užkirstų kelią ekologinei katastrofai.
 
„Liaukitės neigti, kad Žemė miršta“, – tokį užrašą nešė vienas protesto dalyvis Sidnėjuje.
 
Ramiojo vandenyno regiono žemumose esančios salų valstybės kol kas labiausiai jaučia klimato kaitos poveikį. Vandenynų lygio kilimas kelia egzistencinę grėsmę tokioms valstybėms Ramiajame vandenyne kaip Tuvalu, kur aukščiausias taškas yra mažiau nei 5 metrai virš jūros lygio. Kai kurie gyventojai jau buvo priversti persikelti.
 
JT teigimu, tai, kas vyksta Ramiojo vandenyno salų šalyse, „rodo, kas yra paruošta likusiems mums visiems“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.20; 10:18

Lietuvos literatūros ir meno archyvo direktorius doc. Juozapas Blažiūnas ir specialistė Vaida Jonušytė, bendradarbiaudami su Vasario 16-osios fondu, antradienį išvyksta į ekspediciją po lietuvių bendruomenes Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje.
 
Ekspedicijos metu bus lankomi lietuviai Melburne, Geelonge, Brisbane ir Oklande, renkami archyviniai dokumentai, įrašinėjami prisiminimai ir fiksuojami lietuvių bendruomenėms svarbūs kultūros objektai. Per mėnesį planuojami 28 susitikimai.
 
Tai jau trečioji Lietuvos literatūros ir meno archyvo ekspedicija į Australiją. Ankstesnių kelionių metu pargabenta daug Lietuvai svarbaus dokumentinio kultūros paveldo – prisiminimai, rankraščiai, fotografijos, periodinė spauda, susirašinėjimai bei bendruomenių veiklos dokumentai.
 
Ekspedicijų metu surinkti dokumentai bus saugomi Lietuvos literatūros ir meno archyve, o susipažinti su jais galės kiekvienas norintis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.20; 07:40

Šeštadienį šimtai Kiniją palaikančių mitinguotojų žygiavo Sidnėjaus gatvėmis. Tuo pačiu metu Australijoje kyla vis didesnė banga protestų, palaikančių prodemokratinį judėjimą Honkonge, todėl įtampa tarp dviejų grupių pastaruoju metu itin išaugo.
 
Žygiuodami per Sidnėjų, mitinguotojai skandavo šūkį „Viena Kinija“, mojavo Kinijos vėliavomis ir plakatais su užrašais „Daugiau jokių riaušių ir smurto Honkonge“.
 
Policijos pareigūnams teko saugiai palydėti iš mitingo vietos jame pasirodžiusį vienišą didesnės demokratijos Honkonge šalininką, kurį greitai apsupo grupė piktų demonstruotojų.
 
Kol Azijos finansinis centras skendi mėnesius trunkančiuose prodemokratiniuose protestuose, keliuose Australijos universitetuose iš Honkongo kilę studentai surengė kelis nedidelius paramos mitingus. Tai papiktino kai kuriuos iš žemyninės Kinijos dalies atvykusius studentus.
 
Konfliktas baigėsi susistumdymais universitetų miesteliuose.
 
Po vieno tokio konflikto Kinijos konsulatas Brisbene pagyrė už Pekino politiką pasisakančių studentų „spontanišką patriotizmą“. Australijos vyriausybė nedelsdama griežtai perspėjo diplomatus, kad šie neskatintų ardomųjų veiksmų ar galimai smurtinio elgesio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.17; 11:07

Darvino mieste Australijoje antradienį ginkluotas užpuolikas nušovė mažiausiai keturis žmones ir dar du sužeidė.
 
Liudininkų teigimu, ginkluotas vyras įžengė į motelį ir pradėjo šaudyti. Teigiama, kad ginkluotas vyras šaudė ir ėjo į kiekvieną kambarį, lyg kažko ieškodamas, o po to paspruko automobiliu. Jis suimtas maždaug po valandos.
 
Policijos manymu, suimtas 45 metų amžiaus vyras veikė vienas, o pavojaus visuomenei nebėra.
 
Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas teigė, kad incidentas greičiausiai nėra susijęs su terorizmu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.05; 00:00

Australijos federalinė policija sulaikė 48 metų vyrą, kuris, kaip įtariama, išsiuntė 38 paketus su nežinoma medžiaga 16 šalių ambasadoms ir konsulatams Melburne, Kanberoje ir Sidnėjuje. Žinyba tai pranešė ketvirtadienį savo tviteryje.

„48 metų amžiaus Šepartono miesto (šiaurinio Melburno priemiesčio) gyventojas buvo sulaikytas savo namuose. Jam pateiktas kaltinimas dėl pavojingų daiktų siuntimo paštu, kas yra federalinis nusikaltimas. Kaltinamasis stos prieš Melburno teismą ketvirtadienį, sausio 10-ąją“, – sakoma policijos pranešime.

Manoma, kad teisme vyrui bus pateiktas kaltinimas išsiuntus 38 paketus ambasadoms ir konsulatams Melburne, Kanberoje ir Sidnėjuje. Iki šiol policija paėmė 29 tokius paketus, juos dabar tiria ekspertai.

Didžiausia bausmė, Australijos įstatymų numatyta už tokius nusikaltimus, – 10 metų kalėjimo.

Australijos federalinė policija pradėjo tirti incidentą trečiadienį po pranešimų apie įtartinus paketus su potencialiai pavojingais baltais milteliais, pristatytus į Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Graikijos, Egipto, Indijos, Italijos, Indonezijos, Ispanijos, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos, Pakistano, JAV, Turkijos, Prancūzijos, Šveicarijos ir Kroatijos diplomatines misijas. Ambasadų ir konsulatų darbuotojai buvo evakuoti, juos apžiūrėjo medikai. Informacijos apie nukentėjusius per incidentą žmones negauta.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.10; 01:00

Trečiadienį po pranešimų apie įtartinus paketus, pristatytus į Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Graikijos, Indijos, Italijos, Indonezijos, Pietų Korėjos, Pakistano, JAV ir Šveicarijos diplomatines misijas, Australijos federalinė policija pradėjo tikrinti šių šalių diplomatines atstovybes ir konsulatus Melburne ir Kanberoje. Tai pranešė naujienų portalas „9 News“.

Policijos duomenimis, įtartini paketai buvo atsiųsti į 10 šalių konsulatus ir atstovybes. Jų turinys tiriamas. 

Tarnybos apie įtartinų paketų pristatymą į diplomatines misijas buvo informuotos apie 14 valandą vietos laiku (5 valandą Lietuvos laiku). Ambasadų ir konsulatų darbuotojai evakuoti, juos apžiūri medikai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.09; 16:40

Australijos sprendimas pripažinti Vakarų Jeruzalę Izraelio sostine yra provokacinis ir pavojingas. Kaip praneša naujienų agentūra WAFA, tai šeštadienį pareiškė Palestinos išsivadavimo organizacijos (PIO) vykdomojo komiteto narė Hanan Ashrawi.


Australijos premjeras S. Morrisonas paskelbė, kad jo šalis pripažįsta Vakarų Jeruzalę Izraelio sostine. EPA-ELTA nuotr.

Pasak jos, „Australijos vyriausybės vadovo Scotto Morrisono sprendimas pripažinti Vakarų Jeruzalę žydų valstybės sostine yra neteisėtas ir neatsakingas žingsnis“. Australijos valdžios veiksmus H. Ashrawi pavadino „provokaciniais ir pavojingais“. Politikės manymu, „jie tik dar labiau destabilizuos padėtį“.

Anot PIO vykdomojo komiteto narės, priėmusi tokį sprendimą, „Australija tapo Izraelio okupacinio režimo, darančio karo nusikaltimus palestiniečių žemėse, partnere ir parėmė tarptautinei teisei prieštaraujančius Tel Avivo veiksmus prie palestiniečius Jeruzalėje“.

Anksčiau šeštadienį Australijos premjeras S. Morrisonas paskelbė, kad jo šalis pripažįsta Vakarų Jeruzalę Izraelio sostine, bet šalies ambasada liks Tel Avive tol, kol regione bus užtikrinta tvirta taika. 

Kartu S. Morrisonas pabrėžė, jog Kanbera nenukrypstamai laikosi pozicijos „dvi valstybės dviem tautoms“ ir supranta palestiniečių lūkesčius turėti savo valstybę su sostine Rytų Jeruzalėje.

Australijos vyriausybė nusprendė pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine gruodžio 11 d.

Šiuo metu Jeruzalėje veikia JAV ir Gvatemalos ambasados. Paragvajus, perkėlęs savo ambasadą į Jeruzalę, po kelių mėnesių grąžino ją į Tel Avivą. 

Apie ketinimus perkelti ambasadą į Jeruzalę kalbėjo ir išrinktasis Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaras.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.16; 03:00

Šeštadienį tūkstančiai australų protestavo didžiuosiuose šalies miestuose ragindami šalies valdžią nutraukti prieglobsčio ieškotojų sulaikymą už Australijos ribų, informuoja naujienų agentūra AFP.

Australijos valdžia nelegaliai į šalį bandančius patekti žmones siunčia į centrus Nauru saloje arba Papua Naujosios Gvinėjos Manus saloje.

Protestuotojai patraukė į gatves, minėdami penktąsias tokios politikos atnaujinimo metines. 2013 m. Kanbera žymiai sugriežtino savo poziciją, pasirašydama sutartis su Ramiojo vandenyno valstybėmis ir paskelbdama, kad bet kas, nelegaliai atvykstantis valtimis, „neturi jokių galimybių“ apsigyventi Australijoje.

Protestuose dalyvaujantys žmonės sakė kovojantys už sulaikymo centrų uždarymą Manus ir Nauru salose ir už prieglobsčio ieškotojų perkėlimą į Australiją.

Šimtai žmonių žygiavo Sidnėjuje skanduodami „Išlaisvinkite pabėgėlius“. Tuo pačiu metu protestai vyko Melburne, Adelaidėje, Brisbene, Kanberoje ir Perte.

Teigiama, kad Nauru ir Manus salose laikomi 1 600 prieglobsčio ieškotojų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.22; 08:00

zelandija_veliava

Minime 73-iąsias liūdno atminimo Molotovo – Ribentropo pakto, padalijusio Europą ir nubloškusio Baltijos valstybes į sovietų imperijos sudėtį, metines.

Šia proga prisimindami bei pagerbdami visas buvusio sovietinio režimo aukas bei kovotojus už šalies laisvę ir nepriklausomybę, negalime neprisiminti ir šviesaus atminimo Stasio Lozoraičio ir kitų Lietuvos diplomatų egzilyje bekompromisės kovos dėl Baltijos valstybių aneksijos nepripažinimo. Šios kovos rezultate, neskaitant Sovietų Sąjungos satelitų, Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių, aneksiją oficialiai buvo pripažinusios labai nedaug laisvojo demokratinio pasaulio valstybių.

Continue reading „Naujoji Zelandija teigia niekada nepripažinusi Lietuvos aneksijos“

australija

Nesunku atspėti, kaip oficialusis Kremlius ir Rusijos federalinės saugumo tarnybos vadovybė šiandien vertina savo  žvalgą labai rusiška pavarde – Vladimirą Petrovą bei jo žmoną Jevdokiją.

Tiesa, abu jie turėjo ir kitokias pavardes. Kažkada Petrovas yra buvęs Vladimiras Michailovičius Šorochovas (pirmoji pavardė), paskui tapo Proletarskiu. Petrovo pavardę jis gavo 1942 metais, kai su žmona išvyko į Švediją. Daug galima pasakoti apie Petrovo ir jo žmonos veiklą Kinijoje, Švedijoje, bet mes apsiribosime paskutiniuoju jų gyvenimo tarpsniu – darbu “sovietų tėvynės” gerovei, taip pat tos tėvynės nenaudai Australijoje. Šiame žemyne sutuoktiniai atsidūrė 1951 metais. Dar buvo gyvas Stalinas, dar siautėjo jų šefas Lavrentijus Berija. Iki 1953 m. vasaros sutuoktiniai Australijoje sekė antisovietines ir nacionalistines organizacijas, kryptingai telkė nelegalus. Vis dar sovietų tėvynės gerovei.

Continue reading „Kaip ponai Petrovai tapo Australijos šnipais“