Australijos Naujojo Pietų Velso valstijos policijos pareigūnai perspėja, kad saviizoliacijos taisyklių nesilaikantiems gyventojams gresia iki pusmečio kalėjimo bausmė.
 
Griežta saviizoliacija taikoma, kad būtų pristabdytas naujojo koronaviruso plitimas žemyne.
 
Policija paragino piliečius pranešti apie gyventojus, kurie nesilaiko duotų nurodymų ir įsakymų, skirtų viruso plitimui pažaboti.
 
Paviešintame kreipimesi policijos pareigūnai teigia, kad jiems įgaliojimai priverstinai vykdyti tokius nurodymus ir bausti pažeidėjus numatyti atitinkamame šalies įstatyme dėl visuomenės sveikatos apsaugojimo. Remiantis šiuo įstatymu, pažeidėjai gali būti įkalinti iki šešių mėnesių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.22; 16:00

Gaisrai Australijoje. EPA – ELTA nuotr.

Australijos konservatorių premjero Scotto Morrisono reitingai gerokai smuko, daugiausia dėl itin nesėkmingo vadovavimo šaliai per krūmynų gaisrų krizę, besitęsiančią jau kelis mėnesius.
 
S. Morrisoną palaiko 37 proc. australų, o tai yra 8 proc. punktais mažiau nei gruodžio pradžioje, rodo naujausia apklausa, kurią atliko Australijos laikraštis „The Australian“.
 
S. Morrisoną apklausoje aplenkė opozicinių leiboristų lyderis Anthony’is Albanese’as, kuriam simpatijas išreiškė 46 proc. respondentų.
 
59 proc. apklaustųjų taip pat teigė esantys nepatenkinti S. Morrisono darbu.
 
Tai yra pirmoji Australijos viešosios nuomonės apklausa, atlikta 2020 m. Šioje apklausoje S. Morrisono reitingai yra prasčiausi nuo tada, kai jis perėmė partijos vairą 2018 m. rugpjūtį.
 
Rugsėjį prasidėję krūmynų gaisrai Australijoje jau išdegino daugiau nei 10 mln. ha žemės, pasiglemžė 28 žmonių gyvybes ir sunaikino per 2 tūkst. namų.
 
Savo ruožtu Vyriausybė pažadėjo skirti 50 mln. dolerių gamtos gelbėjimui ir apsaugai. Šios lėšos bus skirtos iš 2 mlrd. dolerių dydžio fondo, skirto atsigauti po krūmynų gaisrų.
 
Mokslininkai perspėja, kad gaisruose galėjo žūti nuo pusės milijardo iki milijardo gyvūnų, o kai kurios gyvūnų rūšys dėl liepsnų galimai visai išnyko.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.13; 12:00

Tūkstančiai žmonių pasirašė peticiją, kuria raginama veisti koalas Naujojoje Zelandijoje, nes Australiją siaubiantys miškų gaisrai sunaikino daugumą gyvūno natūralių buveinių.
 
„Koalos Australijoje yra iš esmės išnykusios, jos galėtų gyvuoti Naujojoje Zelandijoje, kaip ir daugelis kitų Australazijos rūšių, – sakoma peticijoje, kurią pirmadienio rytą buvo pasirašę daugiau nei 7 tūkst. žmonių. – Tai nepažeistų mūsų vietinės ekosistemos, nes koalos įprastai gyvena atviruose eukaliptų miškuose, o šių medžių lapai sudaro didžiąją dalį jų maisto.“
 
Peticijoje teigiama, kad Naujojoje Zelandijoje yra apie 30 tūkst. ha tokių miškų, panašių į esančius Australijoje.
 
Visoje Australijoje nuo rugsėjo, kai rugsėjį prasidėjo miškų gaisrų laikotarpis, išdegė daugiau nei 10 mln. ha žemės. Mažiausiai 26 žmonės žuvo, buvo sunaikinta daugiau nei 2 tūkst. namų. Manoma, kad pražūtingame gaisre gyvybės neteko per pusę milijardo gyvūnų.
 
„Koalas visada paliesdavo gaisrai, tačiau šiomis dienomis problema yra tai, kad koala yra pažeidžiama rūšis, kuri susiduria su daugybe grėsmių. Gaisrai šalia kitų grėsmių gali turėti katastrofiškų padarinių koalų populiacijai“, – teigė Sidnėjaus universiteto Mokslų fakulteto mokslininkė Valentina Mella.
 
Australijos gyvūnų rūšių įvedimas į Naująją Zelandiją anksčiau baigdavosi gana netikėtai. XIX a. viduryje Naujojoje Zelandijoje pradėti veisti Australijos oposumai, tačiau itin greitai jų populiacija pasiekė milijonus gyvūnų. Iki šios dienos oposumai išlieka kenkėjais Naujojoje Zelandijoje. Nors Australijoje oposumai saugomi, Naujojoje Zelandijoje jie naikina vietos miškus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.13; 00:30

Australijoje siaučiant gaisrams, protestuotojai ragina imtis veiksmų dėl klimato kaitos. EPA-ELTA nuotr.

Dešimtys tūkstančių australų penktadienį visoje šalyje protestavo ir ragino konservatorių vyriausybę aktyviau kovoti su visuotiniu atšilimu ir mažinti iškastinio kuro naudojimą, Australiją siaubiant dešimčių aukų pareikalavusiems gaisrams.
 
Per beprecedenčius gaisrus jau žuvo mažiausiai 26 žmonės, liepsnos sunaikino iš viso per 2 000 namų.
 
„Mes netekome šių gyvybių dėl savo neveiklumo, – naujienų agentūrai AFP sakė protestuotojas Monty’is Oldroydas. – Tai yra visiška katastrofa. Turiu kelis draugus ir šeimos narius, kurie gyvena kaimiškose vietovėse. Jų namams buvo kilusi grėsmė, jie net buvo sunaikinti, jie prarado savo pragyvenimo šaltinius.“
 
Dėl gaisrų Australijoje kyla visuomenės įtampa, o kai kurie šalies gyventojai kaltina premjero Scotto Morrisono vyriausybę dėl to, kad ši nesiima veiksmų dėl klimato kaitos ir remia anglies kasybą, kuri prisideda prie visuotinio atšilimo.
 
Demonstrantai Sidnėjuje laikė plakatus su užrašais „Keisk politiką, o ne klimatą“ ir „Pasitikėk mokslu“ bei ragino S. Morrisoną atsistatydinti.
 
Gaisrus sustiprino ilgalaikė sausra ir klimato kaita, dėl kurios, kaip įspėja ekspertai, tokie didžiuliai gaisrai gali tapti dar dažnesni ir stipresni.
2019-ieji Australijoje buvo sausiausi ir karščiausi metai orų stebėjimo istorijoje. Gruodžio viduryje užfiksuota aukščiausia 2019 m. vidutinė paros temperatūra, siekusi 41,9 laipsnio Celsijaus.
 
Australija yra viena iš šalių, kurios vienam gyventojui tenka daugiausia šiltnamio dujų taršos pasaulyje, nes šalyje naudojama daug anglies energijos, o gyventojų skaičius yra palyginti nedidelis – 25 mln.
 
„Manau, kad vyriausybė turi imtis veiksmų tuojau pat, jei norime panaikinti klimato kaitos poveikį mūsų ateities kartų, mūsų planetos, mūsų žmonių ir mūsų gyvūnų labui“, – AFP sakė protestuotoja Victoria Edghill.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.11; 07:19

Gaisrai Australijoje. EPA – ELTA nuotr.

Pirmadienį kovodamas su Australijos rytuose siautėjančiais krūmynų gaisrais žuvo savanoris ugniagesys, pranešė šalies Regionų ugniagesių tarnyba (RFS).
 
Ugniagesys žuvo apvirtus jo gaisriniam automobiliui, tviteryje pranešė RFS. Nelaimė įvyko Naujojo Pietų Velso valstijoje, 70 km į rytus nuo Olberio miesto.
 
Tai jau trečias ugniagesys, kurio gyvybę pasiglemžė spalį pasidėję gaisrai. 90 proc. ugniagesių, kovojančių su šimtais gaisrų rytinėje Australijos pakrantėje, yra neapmokami savanoriai, kurie palieka darbus, kad apsaugotų savo namus.
 
Per nelaimę pirmadienį dar du ugniagesiai patyrė nudegimus. Manoma, kad gaisrinis automobilis apvirto dėl itin stipraus vėjo.
 
„Drąsus ugniagesys neteko savo gyvybės saugodamas bendruomenę į rytus nuo Olberio. Tokiu metu tiesiog trūksta žodžių“, – tviteryje rašė Naujojo Pietų Velso premjerė Gladys Berejiklian.
 
Olberis yra netoli Viktorijos valstijos sienos, kur ugniagesiai kovoja su gaisrais, sustiprėjusiais dėl karščio bangos. Savaitgalį Viktorijos ugniagesiai paragino visus gyventojus ir turistus evakuotis iš Gipslendo regiono.
Australijos gaisrai. EPA – ELTA nuotr.
 
Iš viso regione yra apie 30 tūkst. turistų, tačiau ne visi laikosi reikalavimo evakuotis.
 
Australijos meteorologijos biuras informavo, kad Viktorijoje temperatūra pasiekė 40 laipsnių Celsijaus, o gaisrai gali dar labiau išplisti dėl pasikeisiančios vėjo krypties.
 
Antradienį Sidnėjuje sinoptikai prognozuoja 44 laipsnių karštį, o kai kuriuose miesteliuose – net 45 laipsnius. Tuo tarpu vėjo greitis sieks 14–17 m/s, o gūsiai – iki 22 m/s.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.31; 07:35

Kūčių dieną Australijoje 2 000 ugniagesių toliau kovojo su pragaištingais miškų gaisrais. Atvėsus orams, jie ėmėsi skubiai reikalingų priemonių tolesniam liepsnų plitimui sustabdyti. Nes gaisrų pavojus netrukus vėl gali paaštrėti: meteorologai prognozuoja, kad temperatūros po Kalėdų švenčių vėl kils aukščiau 40 laipsnių padalos.
 
Tūkstančiai ugniagesių iš Kanados, JAV ir Naujosios Zelandijos praėjusiomis dienomis atvyko į Australiją, kad padėtų savo išsekusiems kolegoms, pranešė Australijos ugniagesių tarnyba. Didelė dalis ugniagesių Australijoje su liepsnomis kovoja savanoriškai.
 
Vien tik apie milijoninį Sidnėjaus miestą nuo gaisrų pradžios išdegė daugiau kaip 3 mln. hektarų dydžio teritorija. Tai maždaug atitinka Belgijos dydį. Visoje šalyje pelenais virto beveik 5 mln. hektarų plotas. Ypač kenčia Naujasis Pietų Velsas – daugiausiai gyventojų turinti valstija, kurioje yra ir Sidnėjus.
 
Vietos žiniasklaida vis praneša apie neįtikėtinus išsigelbėjimus. Antradienį vienas vynuogininkas stočiai ABC pasakojo, kaip jis dėl artėjančių liepsnų gelbėjosi įšokdamas į ežerą – ir tik vandenyje pastebėjo, kad yra apsuptas dešimčių kengūrų.
 
Stipresnius kritulius meteorologai prognozuoja tik vasarį. Per gaisrus nuo spalio jau žuvo aštuoni žmonės, ugnis sunaikino 1 000 namų. Liepsnos pragaištingų padarinių turėjo ir gyvūnijos pasauliui: manoma, kad žuvo apie 2 000 koalų, nespėjusių pasprukti nuo sparčiai plintančių liepsnų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.25; 00:01

Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas atsiprašė tautos už sprendimą išskristi neskelbtų atostogų su šeima į Havajus, kai tuo metu šalyje dėl milžiniškų gaisrų ir rekordinės kaitros paskelbta ekstremalioji padėtis.
 
Australijos premjeras namo grįžo šeštadienio vakarą. Atostogas nutraukti jam teko dėl didžiulės visuomenės kritikos ir žuvus dviems ugniagesiams, su siaubingais miško gaisrais kovojusiais į pietvakarius nuo Sidnėjaus.
 
„Sugrįžau po išvykimo ir žinau, kad mano atostogos Australijoje sukėlė daug nerimo“, – S. Morrisonas teigė sekmadienio rytą surengtos spaudos konferencijos metu. Premjeras pridūrė, kad, „jei būtų žinojęs, būtų pasielgęs kitaip“.
 
Be to, daug kritikos sulaukė ir ministro pirmininko administracija, kuri šalį siaubiant miškų gaisrams atsisakė patvirtinti S. Morrisono buvimo vietą. Tai ketvirtadienį Naujojo Pietų Velso valstijoje sukėlė antrąją ekstremaliąją padėtį.
 
Iš atostogų Havajuose parskridęs premjeras pareiškė „priimantis kritiką“. „Atsiprašau visų australų, kuriuos aš nuliūdinau“, – teigė S. Morrisonas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.23; 03:00

Australijoje tvyrantis didžiulis karštis šeštadienį suintensyvino krūmynų gaisrus, siaučiančius kai kuriose šalies dalyse.
 
Esant tokioms katastrofiškoms oro sąlygoms, nekontroliuojami gaisrai aplink Sidnėjų susmarkėjo. Į šiaurę, pietus ir vakarus nuo Sidnėjaus liepsnojant gaisrams, miestą apgaubė nuodingi dūmai.
 
Australijos rytinę pakrantę alina rekordinė karščio banga, atkeliavusi iš vakarinės šalies dalies.
 
„Šiandien siaubinga diena“, – šeštadienio popietę sakė Naujojo Pietų Velso valstijos priešgaisrinės tarnybos komisaras Shane’as Fitzsimmonsas.
 
Australija kasmet susiduria su krūmynų gaisrais, bet šių metų gaisrų sezonas prasidėjo neįprastai anksti ir yra daug intensyvesnis. Gaisrai šio sezono metu jau išdegino mažiausiai trijų milijonų hektarų plotą, pražudė 10 žmonių ir suniokojo daugiau kaip 800 namų. Kovą su gaisrais sunkina rekordiškai didelis karštis, sausra ir stiprūs vėjai. Kai kurios sritys nematė lietaus daugiau nei 12 mėnesių.
 
Gaisrai siautėja Naujojo Pietų Velso, Viktorijos ir Pietų Australijos valstijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.22; 04:29

Sidnėjuje nužudytas turkų konsulas Šarykas Aryjakas

Australijos policija paskelbė skirsianti solidžią piniginę premiją. Premijo dydis – vienas milijonas JAV dolerių. Šie pinigai bus atiduoti tiems, kurie pasidalins vertinga informacija apie asmenis, prieš 39 metus Sidnėjuje nužudžiusius Turkijos konsulą Šaryką Aryjaką ir jo asmens sargybinį Enginą Severą.  

Australijos mieste Sidnėjuje rezidavęs turkų konsulas Š.Aryjakas ir jo asmens sargybinis E.Severas buvo nušauti 1980 metų gruodžio 17-ąją – lygiai prieš 39-erius metus. Konsului tuo metu buvo sukakę 50 metų, asmens sargybiniui – vos 28-eri. Juos nušovė motociklu atvažiavę du vyriškiai.

Atsakomybę už šį brutalų išpuolį prisiėmė viena armėnų teroristinė organizacija. Nors Australijos policija iškart puolė tirti kruvino išpuolio aplinkybes, žudikai iki šiol nesučiupti. Užtat Australijos jėgos struktūros, atsakingos už teroristų persekiojimą, vėl ėmėsi šios skandalingos bylos. Piniginis atlygis už vertingą informaciją išaugo nuo 250 tūkst. dolerių iki vieno milijono JAV dolerių.

Sidnėjuje nužudyto Turkijos konsulo duktė Čagla Aryjak

Tai – pirmas atvejis Australijos policijos istorijoje, kada tokia didelė premija žadama tiems, kurie talkins sučiupant teroristus. Australijos teisėsauga primena, kad 1980-ųjų gruodžio 17-osios išpuolis – tai pirmasis politiškai akivaizdžiai motyvuotas nužudymas jų šalyje. Australijos tyrėjai mano, kad esama žmonių, kurie žino, kur šiuo metu slapstosi nusikaltėliai. Tik kažkodėl žmonės, nepaisant Australijos valstybės garantijų dėl konfidencialumo ir saugumo, bijo pasidalinti turima informacija.

Armėnų teroristų kulkų suvarpytas Turkijos konsulo automobilis

Minint šio turkų diplomato nužudymo 39-ąsias metines į Sidnėjų atvyko jo duktė Čagla Aryjak. Ji savo akimis matė, kaip į jos tėvą užpuolikai anuomet paleido 17 šūvių. Tuo metu ji buvo aštuonerių metų mergaitė. Šiandien ji gyvena JAV.

Slaptai.lt primena, kad vien 1970 – 1980 metais įvairios armėnų teroristinės organizacijos nužudė 42 turkų diplomatus. Tą dešimtmetį į turkų diplomatų gyvybes kėsintasi visame pasaulye – nuo JAV ir Kanados iki Prancūzijos, Šveicarijos, Belgijos, Ispanijos ir Graikijos…

Slaptai.lt informacija

2019.12.17; 19:41

Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas neigiamai atsakė į amerikiečių aktorės Pamelos Anderson prašymą įsikišti į Juliano Assange`o bylą. Tai trečiadienį pranešė televizijos kanalas ABC.
 
Jo žiniomis, savo laiške, adresuotame aktorei, Australijos premjeras pranešė, jog šalies vyriausybė nesikiš į „WikiLeaks“ įkūrėjo teisminį persekiojimą. „Australijos vyriausybė atidžiai stebi J. Assange`o bylą, kaip ir visais kitais atvejais, kai Australijos pilietis kalinamas užsienyje. Bet reikia pažymėti, kad Australija neturi galimybių kištis į teisminį procesą J. Assange`o atžvilgiu“, – cituoja ABC premjero laišką.
 
2018 metų pabaigoje P. Anderson viešai paragino S. Morrisoną paprašyti Didžiosios Britanijos ir JAV valdžią paleisti J. Assange`ą, o šių metų lapkričio 7 d. paskelbė atvirą laišką, kuriame kreipėsi į Australijos vyriausybės vadovą, užsienio reikalų ministrą ir federalinio parlamento narius, prašydama „ginti J. Assange`ą, kad jam būtų leista grįžti į namus“.
 
Aktorė 2018 metų rugpjūtį interviu televizijos kanalui „Fox News“ sakė palaikanti romantiškus santykius su J. Assange ir ne kartą lankiusi jį Ekvadoro ambasadoje Londone.
 
J. Assange’as 2006 metais įkūrė portalą „WikiLeaks“, kuriame skelbiama slapta informacija apie kai kurių šalių, taip pat ir JAV, vyriausybių veiklą. Bijodamas ekstradicijos į Jungtines Valstijas iš Švedijos, kur dvi moterys jį apkaltino išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu, jis 2012 metais paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur praleido beveik septynerius metus.
 
Balandį Ekvadoras nusprendė nebeteikti J. Assange’ui prieglobsčio, ir jis buvo suimtas. Gegužės 1-ąją Londono teismas nuteisė J. Assange’ą 50 savaičių kalėti už tai, kad jis pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas. Taip pat svarstomas prašymas dėl jo ekstradicijos į JAV.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.27; 09:15

Vyras, tvirtinantis esąs Kinijos šnipas, paprašė politinio prieglobsčio Australijoje, praneša BBC.
 
Kaip pranešama, tariamas Kinijos šnipas Wang „Williamas“ Liqiangas atskleidė Australijos institucijoms apie slaptas plataus masto Kinijos kišimosi į politinius reikalus Australijoje, Taivane ir Honkonge operacijas ir teigė, kad jis pats asmeniškai dalyvavo tose operacijose.
 
Šiuo metu vyras su žmona ir vaiku yra Sidnėjuje ir baiminasi, kad būtų nužudytas, jei sugrįžtų į Kiniją. Jo tapatybė ir pareiškimai kol kas nebuvo patvirtinti, bet Australijos iždininkas Joshas Frydenbergas sakė, kad pono Wango byla dabar yra „atitinkamų teisėsaugos institucijų rankose“, o jo pareiškimai „kelia didelį nerimą“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.25; 05:40

Gaisrai Australijoje. EPA – ELTA nuotr.
Mažiausiai du žmonės žuvo per didelius miško gaisrus Australijos šiaurės rytuose. Dar septyni laikomi dingusiais be žinios. Tai šeštadienį pranešė Naujojo Pietų Velso valstijos priešgaisrinė tarnyba.
 
„Valstijos teritorijoje užfiksuotas 81 gaisras, 43 ugnies židiniai dar nelokalizuoti. Per gaisrus du žmonės žuvo, dar septyni laikomi dingusiais“, – sakoma žinybos pranešime. Taip pat pranešama, kad ugnis sunaikino mažiausiai 100 gyvenamųjų namų, taip pat pramoninių ir administracinių pastatų, tarp jų – bendrojo lavinimo mokyklą.
 
Kaip pareiškė Naujojo Pietų Velso priešgaisrinės tarnybos atstovas Shane`as Fitzsimmonsas, penkiuose rajonuose tebegalioja įspėjimas apie nepaprastąją situaciją. „Mes būgštaujame, jog žala bus didesnė nei užfiksuota dabar, kai patikrinsime visas gaisravietes. Turint omenyje orų prognozę, kuri šeštadienį žada didesnį karštį ir stipresnį vėją, galima teigti, kad padėtis bus dar sunkesnė“, – sakė jis žurnalistams Sidnėjuje.
 
Australijos premjeras Scottas Morrisonas šeštadienį pareiškė, kad valdžia padės visiems, kurie nukentėjo nuo gaisro, kompensuoti nuostolius. „Mes būsime šalia visų australų, kurie viską prarado, kad juos paremtume“, – pabrėžė jis. Televizijos kanalui „9 News“ ministras pirmininkas sakė ketinąs aplankyti nuo ugnies nukentėjusius rajonus, kai tik atsiras tokia galimybė.
 
Australijos meteorologijos biuro duomenimis, karšti ir sausi orai, nusistovėję visoje rytinėje žemyno pakrantėje, išsilaikys bent jau iki antradienio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.10; 07:30

Pasaulinis klimato streikas prasideda nuo Australijos ir Ramiojo vandenyno salų. EPA-ELTA nuotr.
Pasaulinis klimato streikas penktadienį prasidėjo nuo Australijos ir Ramiojo vandenyno salų valstybių.
 
Penktadienį visame pasaulyje planuojama daugiau kaip 5 000 protestų, kurių kulminacija taps švedės paauglės aktyvistės Gretos Thunberg vadovaujamos eitynės iki Jungtinių Tautų (JT) būstinės Niujorke, skelbia „Deutsche Welle“.
 
Pasaulinis klimato streikas, įkvėptas aplinkosaugos aktyvistės G. Thunberg, rengiamas likus trims dienoms iki JT aukščiausiojo lygio susitikimo klimato politikos klausimais Niujorke.
 
Penktadienį 156 šalyse planuojama daugiau kaip 5 000 protestų dėl klimato kaitos.
 
Australija ir Ramiojo vandenyno salų valstybėse gyvenančios tautos jau pradėjo protestus, didžiulės minios žmonių susirinko Vanuatu ir Saliamono salose.
 
Tūkstančiai mokyklų mokinių penktadienį praleido pamokas ir išėjo į Australijos gatves dalyvauti pasauliniame klimato streike, skirtame reikalauti, kad pasaulio lyderiai imtųsi skubių veiksmų, kad užkirstų kelią ekologinei katastrofai.
 
„Liaukitės neigti, kad Žemė miršta“, – tokį užrašą nešė vienas protesto dalyvis Sidnėjuje.
 
Ramiojo vandenyno regiono žemumose esančios salų valstybės kol kas labiausiai jaučia klimato kaitos poveikį. Vandenynų lygio kilimas kelia egzistencinę grėsmę tokioms valstybėms Ramiajame vandenyne kaip Tuvalu, kur aukščiausias taškas yra mažiau nei 5 metrai virš jūros lygio. Kai kurie gyventojai jau buvo priversti persikelti.
 
JT teigimu, tai, kas vyksta Ramiojo vandenyno salų šalyse, „rodo, kas yra paruošta likusiems mums visiems“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.20; 10:18

Lietuvos literatūros ir meno archyvo direktorius doc. Juozapas Blažiūnas ir specialistė Vaida Jonušytė, bendradarbiaudami su Vasario 16-osios fondu, antradienį išvyksta į ekspediciją po lietuvių bendruomenes Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje.
 
Ekspedicijos metu bus lankomi lietuviai Melburne, Geelonge, Brisbane ir Oklande, renkami archyviniai dokumentai, įrašinėjami prisiminimai ir fiksuojami lietuvių bendruomenėms svarbūs kultūros objektai. Per mėnesį planuojami 28 susitikimai.
 
Tai jau trečioji Lietuvos literatūros ir meno archyvo ekspedicija į Australiją. Ankstesnių kelionių metu pargabenta daug Lietuvai svarbaus dokumentinio kultūros paveldo – prisiminimai, rankraščiai, fotografijos, periodinė spauda, susirašinėjimai bei bendruomenių veiklos dokumentai.
 
Ekspedicijų metu surinkti dokumentai bus saugomi Lietuvos literatūros ir meno archyve, o susipažinti su jais galės kiekvienas norintis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.20; 07:40

Šeštadienį šimtai Kiniją palaikančių mitinguotojų žygiavo Sidnėjaus gatvėmis. Tuo pačiu metu Australijoje kyla vis didesnė banga protestų, palaikančių prodemokratinį judėjimą Honkonge, todėl įtampa tarp dviejų grupių pastaruoju metu itin išaugo.
 
Žygiuodami per Sidnėjų, mitinguotojai skandavo šūkį „Viena Kinija“, mojavo Kinijos vėliavomis ir plakatais su užrašais „Daugiau jokių riaušių ir smurto Honkonge“.
 
Policijos pareigūnams teko saugiai palydėti iš mitingo vietos jame pasirodžiusį vienišą didesnės demokratijos Honkonge šalininką, kurį greitai apsupo grupė piktų demonstruotojų.
 
Kol Azijos finansinis centras skendi mėnesius trunkančiuose prodemokratiniuose protestuose, keliuose Australijos universitetuose iš Honkongo kilę studentai surengė kelis nedidelius paramos mitingus. Tai papiktino kai kuriuos iš žemyninės Kinijos dalies atvykusius studentus.
 
Konfliktas baigėsi susistumdymais universitetų miesteliuose.
 
Po vieno tokio konflikto Kinijos konsulatas Brisbene pagyrė už Pekino politiką pasisakančių studentų „spontanišką patriotizmą“. Australijos vyriausybė nedelsdama griežtai perspėjo diplomatus, kad šie neskatintų ardomųjų veiksmų ar galimai smurtinio elgesio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.17; 11:07

Darvino mieste Australijoje antradienį ginkluotas užpuolikas nušovė mažiausiai keturis žmones ir dar du sužeidė.
 
Liudininkų teigimu, ginkluotas vyras įžengė į motelį ir pradėjo šaudyti. Teigiama, kad ginkluotas vyras šaudė ir ėjo į kiekvieną kambarį, lyg kažko ieškodamas, o po to paspruko automobiliu. Jis suimtas maždaug po valandos.
 
Policijos manymu, suimtas 45 metų amžiaus vyras veikė vienas, o pavojaus visuomenei nebėra.
 
Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas teigė, kad incidentas greičiausiai nėra susijęs su terorizmu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.05; 00:00

Australijos federalinė policija sulaikė 48 metų vyrą, kuris, kaip įtariama, išsiuntė 38 paketus su nežinoma medžiaga 16 šalių ambasadoms ir konsulatams Melburne, Kanberoje ir Sidnėjuje. Žinyba tai pranešė ketvirtadienį savo tviteryje.

„48 metų amžiaus Šepartono miesto (šiaurinio Melburno priemiesčio) gyventojas buvo sulaikytas savo namuose. Jam pateiktas kaltinimas dėl pavojingų daiktų siuntimo paštu, kas yra federalinis nusikaltimas. Kaltinamasis stos prieš Melburno teismą ketvirtadienį, sausio 10-ąją“, – sakoma policijos pranešime.

Manoma, kad teisme vyrui bus pateiktas kaltinimas išsiuntus 38 paketus ambasadoms ir konsulatams Melburne, Kanberoje ir Sidnėjuje. Iki šiol policija paėmė 29 tokius paketus, juos dabar tiria ekspertai.

Didžiausia bausmė, Australijos įstatymų numatyta už tokius nusikaltimus, – 10 metų kalėjimo.

Australijos federalinė policija pradėjo tirti incidentą trečiadienį po pranešimų apie įtartinus paketus su potencialiai pavojingais baltais milteliais, pristatytus į Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Graikijos, Egipto, Indijos, Italijos, Indonezijos, Ispanijos, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos, Pakistano, JAV, Turkijos, Prancūzijos, Šveicarijos ir Kroatijos diplomatines misijas. Ambasadų ir konsulatų darbuotojai buvo evakuoti, juos apžiūrėjo medikai. Informacijos apie nukentėjusius per incidentą žmones negauta.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.10; 01:00

Trečiadienį po pranešimų apie įtartinus paketus, pristatytus į Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Graikijos, Indijos, Italijos, Indonezijos, Pietų Korėjos, Pakistano, JAV ir Šveicarijos diplomatines misijas, Australijos federalinė policija pradėjo tikrinti šių šalių diplomatines atstovybes ir konsulatus Melburne ir Kanberoje. Tai pranešė naujienų portalas „9 News“.

Policijos duomenimis, įtartini paketai buvo atsiųsti į 10 šalių konsulatus ir atstovybes. Jų turinys tiriamas. 

Tarnybos apie įtartinų paketų pristatymą į diplomatines misijas buvo informuotos apie 14 valandą vietos laiku (5 valandą Lietuvos laiku). Ambasadų ir konsulatų darbuotojai evakuoti, juos apžiūri medikai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.09; 16:40

Australijos sprendimas pripažinti Vakarų Jeruzalę Izraelio sostine yra provokacinis ir pavojingas. Kaip praneša naujienų agentūra WAFA, tai šeštadienį pareiškė Palestinos išsivadavimo organizacijos (PIO) vykdomojo komiteto narė Hanan Ashrawi.


Australijos premjeras S. Morrisonas paskelbė, kad jo šalis pripažįsta Vakarų Jeruzalę Izraelio sostine. EPA-ELTA nuotr.

Pasak jos, „Australijos vyriausybės vadovo Scotto Morrisono sprendimas pripažinti Vakarų Jeruzalę žydų valstybės sostine yra neteisėtas ir neatsakingas žingsnis“. Australijos valdžios veiksmus H. Ashrawi pavadino „provokaciniais ir pavojingais“. Politikės manymu, „jie tik dar labiau destabilizuos padėtį“.

Anot PIO vykdomojo komiteto narės, priėmusi tokį sprendimą, „Australija tapo Izraelio okupacinio režimo, darančio karo nusikaltimus palestiniečių žemėse, partnere ir parėmė tarptautinei teisei prieštaraujančius Tel Avivo veiksmus prie palestiniečius Jeruzalėje“.

Anksčiau šeštadienį Australijos premjeras S. Morrisonas paskelbė, kad jo šalis pripažįsta Vakarų Jeruzalę Izraelio sostine, bet šalies ambasada liks Tel Avive tol, kol regione bus užtikrinta tvirta taika. 

Kartu S. Morrisonas pabrėžė, jog Kanbera nenukrypstamai laikosi pozicijos „dvi valstybės dviem tautoms“ ir supranta palestiniečių lūkesčius turėti savo valstybę su sostine Rytų Jeruzalėje.

Australijos vyriausybė nusprendė pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine gruodžio 11 d.

Šiuo metu Jeruzalėje veikia JAV ir Gvatemalos ambasados. Paragvajus, perkėlęs savo ambasadą į Jeruzalę, po kelių mėnesių grąžino ją į Tel Avivą. 

Apie ketinimus perkelti ambasadą į Jeruzalę kalbėjo ir išrinktasis Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaras.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.16; 03:00

Šeštadienį tūkstančiai australų protestavo didžiuosiuose šalies miestuose ragindami šalies valdžią nutraukti prieglobsčio ieškotojų sulaikymą už Australijos ribų, informuoja naujienų agentūra AFP.

Australijos valdžia nelegaliai į šalį bandančius patekti žmones siunčia į centrus Nauru saloje arba Papua Naujosios Gvinėjos Manus saloje.

Protestuotojai patraukė į gatves, minėdami penktąsias tokios politikos atnaujinimo metines. 2013 m. Kanbera žymiai sugriežtino savo poziciją, pasirašydama sutartis su Ramiojo vandenyno valstybėmis ir paskelbdama, kad bet kas, nelegaliai atvykstantis valtimis, „neturi jokių galimybių“ apsigyventi Australijoje.

Protestuose dalyvaujantys žmonės sakė kovojantys už sulaikymo centrų uždarymą Manus ir Nauru salose ir už prieglobsčio ieškotojų perkėlimą į Australiją.

Šimtai žmonių žygiavo Sidnėjuje skanduodami „Išlaisvinkite pabėgėlius“. Tuo pačiu metu protestai vyko Melburne, Adelaidėje, Brisbene, Kanberoje ir Perte.

Teigiama, kad Nauru ir Manus salose laikomi 1 600 prieglobsčio ieškotojų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.22; 08:00