Australija ir „Facebook“ derasi dėl socialiniame tinkle įvesto naujienų portalų draudimo. EPA-ELTA nuotr.

„Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas penktadienį dalyvavo derybose su Australijos vyriausybe dėl įstatymo, kuriuo socialinis tinklas įpareigojamas mokėti Australijos naujienų portalams už jų turinį.
 
Tuo tarpu Australijos premjeras Scottas Morrisonas tvirtina, kad jo vadovaujama šalis nenusileis technologijų milžinės „grasinimams“.
 
Nuo ketvirtadienio australai nebegali feisbuke skelbti nuorodų į straipsnius naujienų portaluose ar peržiūrėti Australijos naujienų portalų „Facebook“ paskyrų.
 
Australijos iždo sekretorius Joshas Fredenbergas teigė penktadienį pasikalbėjęs su M. Zuckerbergu, derybos esą tęsis ir savaitgalį.
 
„Aptarėme likusius klausimus ir sutarėme, kad mūsų komandos nedelsiant pradės juos spręsti“, – „Twitter“ paskyroje rašė J. Frydenbergas.
 
Savo ruožtu premjeras S. Morrisonas pareiškė, kad „Facebook“ įvestas draudimas yra grasinimas.
 
„Manau, kad tai nėra geras jų žingsnis, jie turėtų tai pakeisti ir sugrįžti prie derybų stalo“, – sakė jis.
 
„Facebook“ draudimą įvedė dėl planuojamo Australijos įstatymo, kuriuo interneto milžinės, tokios kaip „Facebook“ ir „Google“, yra įpareigojamos mokėti didiesiems Australijos naujienų portalams už nuorodas į jų turinį.
 
Šis įstatymas pirmadienį bus svarstomas Australijos Senate.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.19; 08:00

Freizerio saloje. EPA-ELTA nuotr.

Australijos ugniagesiams pavyko sukontroliuoti krūmynų gaisrą Freizerio saloje, įtrauktoje į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
 
Gaisras išdegino itin didelę salos teritoriją. Jį, kaip įtariama, sukėlė nelegalus stovyklos laužas.
 
Gaisras didžiausioje pasaulyje smėlio saloje, esančioje prie rytinės Australijos pakrantės, suniokojo didžiulius salos miškų plotus, iki kol praėjusį savaitgalį salą pasiekė stiprios liūtys.
 
Tačiau dėmesys dabar nukrypo į smarkius vėjus, liūtis ir neįprastai aukštas bangas. Baiminamasi, kad rytinėje šalies pakrantėje kils potvyniai.
 
Audros atkeliavo praėjus kiek daugiau nei savaitei po Australiją alinusios karščio bangos. Mokslininkai teigia, kad klimato kaita skatina ekstremalesnius orus Australijoje, įskaitant sausras, krūmynų gaisrus ir ciklonus. Kylant pasaulinei temperatūrai, tokie reiškiniai tik stiprės.
 
Gaisras Freizerio saloje yra pirmasis didelis šios vasaros Australijoje gaisras. Šalyje 2019–2020 metų vasarą siautėjo beprecedenčiai krūmynų gaisrai. Gaisrų sezonas prasidėjo neįprastai anksti – rugsėjį. Per gaisrus žuvo 33 žmonės, suniokota daugiau kaip 3 tūkst. namų, Australijos pietuose ir rytuose išdegė milijonai hektarų.
 
Freizerio sala, žinoma dėl didelės laukinių šunų, dingų, populiacijos, į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą buvo įtraukta dėl savo atogrąžų miškų, gėlavandenių kopų ežerų ir vis dar besivystančios smėlio kopų sistemos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.14; 12:10

Melburne per protestą dėl karantino priemonių suimta 16 žmonių. EPA-ELTA nuotr.

Melburne per penktadienį vykusį protestą prieš karantino priemones kilus demonstrantų susirėmimams su policija suimta 16 žmonių, pranešė vietos žiniasklaida.
 
Policija kelių šimtų demonstrantų minią, kurioje tik nedaugelis dėvėjo apsaugines kaukes, vaikė ašarinėmis dujomis, skelbia Australijos transliuotojas ABC.
 
Protestuotojai reikalavo atšaukti griežtą Viktorijos valstijos sostinėje galiojantį karantiną, laikomą vienu griežčiausių karantinų visame pasaulyje.
 
Kai kurie protestuotojai buvo nešini plakatais su užrašais „Covid-19 yra klastotė“. Viktorijos valstija nuo birželio mėnesio kovoja su antrąja koronaviruso banga, dėl kurios valdžios institucijos liepos pradžioje įvedė griežtų ribojimo priemonių.
Melburne žmonės protestuoja dėl griežtojo karantino. EPA – ELTA nuotr.
 
Kaip skelbė ABC, kai kurie apribojimai šią savaitę buvo sušvelninti, tačiau gyventojai vis vien negali keliauti toliau, nei 25 km atstumu nuo savo namų ir taip pat negali į namus įsileisti lankytojų, išskyrus atvejus, kai esama pateisinamų priežasčių.
 
Be kita ko, teritorijoje taip pat draudžiami daugiau nei 10 žmonių iš daugiau nei dviejų namų ūkių susibūrimai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.24; 07:05

„Facebook“ pagrasino neleisti vartotojams Australijoje platformoje dalintis naujienų straipsniais po to, kai Australijos vyriausybė pateikė įstatymo projektą, pagal kurį technologijų milžinės vietos žiniasklaidos įmonėms turėtų mokėti už turinį, skelbia „Deutsche Welle“.
 
Australijos vyriausybei pasiūlius priimti įstatymą, kuriuo technologijų įmonės įsipareigotų žiniasklaidos redakcijoms kompensuoti tam tikras sumas dėl pastarųjų turinio panaudojimo, „Facebook“ paskelbė precedento neturintį grasinimą dėl galimo draudimo vartotojams dalintis naujienų straipsniais.
 
„Atsižvelgdami į tai, kad įstatymo projektas gali būti patvirtintas, nebeleisime redakcijoms ir gyventojams Australijoje dalintis vietos bei tarptautinių naujienų žinutėmis „Facebook“ bei „Instagram“ paskyrose“, – teigė „Facebook“ direktorius Australijoje bei Naujojoje Zelandijoje Willas Eastonas.
 
Jis taip pat pabrėžė, kad įstatymo projektas stato įmonę į tokią situaciją, kai ši turi rinktis tarp „visiško draudimo dalintis naujienomis arba sutikimo, kad redakcijos ims mokesčius už tiek turinio, kiek tik norės, o suma nebus apibrėžta jokiais aiškiais limitais“.
 
„Joks verslas negali tarpti tokiose sąlygose“, – tvirtino jis.
 
Australija planuoja įgyvendinti griežtesnius tokių technologijų milžinių kaip „Facebook“ bei „Google“ galių apribojimus. Įvedus apribojimų, įmonės turėtų mokėti už naudojamą turinį, kurį kuria vietos naujienų agentūros. Šiais apribojimais siekiama skaidrinti socialinių tinklų platformose naudojamų turinio reitingavimo algoritmų veiklą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.01; 11:17

Australijos laikraščiai. EPA – ELTA nuotr.

Milijardieriaus Ruperto Murdocho Australijos žiniasklaidos grupė „News Corp“ paskelbė stabdanti daugiau nei 100 regioninių ir vietos laikraščių leidybą. Tokios sprendimo imtasi dėl koronaviruso pandemijos sutrikus reklamos rinkai.
 
Balandžio 1 d. „News Corp“ skelbė laikinai stabdanti apie 60 laikraščių leidybą. Bendrovės teigimu, didžioji dalis šiuo metu leidžiamų popierinių laikraščių iki birželio 29 d. persikels į internetinę erdvę. Planuojama, kad 76 laikraščiai bus prieinami internete, o 35 laikraščiai bus visiškai panaikinti.
 
Šis žingsnis atspindi tendencijas žiniasklaidos sektoriuje visame pasaulyje, nes krintantis skaitytojų skaičius ir „Google“ bei „Facebook“ iškilimas sumažino žiniasklaidos įmonių reklamos pajamas.
 
„News Corp Australia“ vadovas Michaelas Milleris tvirtino, kad pokyčius paskatino koronaviruso pandemija, paveikusi nedidelių laikraščių leidybos tvarumą.
 
„Reklama spaudoje sudarė didžiąją dalį mūsų pajamų. Taigi, kad prisitaikytume prie besikeičiančių tendencijų, performuojame „News Corp Australia“, kad susitelktume ties vietomis, kurių link juda gyventojai ir verslas“, – pranešime teigė M. Milleris.
 
Bendrovė patvirtino, kad pokyčiai „lems darbo vietų praradimą“, tačiau esą 375 žurnalistai ir toliau dirbs pasikeitusio formato laikraščiuose.
„The Sidney Morning Herald“ anksčiau skelbė, kad „News Corp“ Australijos regioninių laikraščių padalinyje dirba iš viso 1 200 darbuotojų.
 
Bus nutraukiama laikraščių visose Australijos valstijose leidyba, dešimtys jų nebebus leidžiami Kvinslande, Naujajame Pietų Velse ir Viktorijoje.
 
Anksčiau apie nutraukiamą veiklą dėl prasidėjusios krizės paskelbė Australijos nacionalinė naujienų agentūra AAP.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.28; 10:15

Policijos pareigūnai Vakarų Australijoje nušovė vyrą, kuris peiliu sužeidė Pilbaros regione įsikūrusio prekybos centro lankytojus. Apie tai informuoja BBC.
 
Per Saut Hedlando mieste esančiame prekybos centre „South Hedland Square“ surengtą ataką nukentėjo keli žmonės. Pranešama, kad du sužeistieji yra sunkios būklės.
 
Įvykio liudininkai vietos žiniasklaidai teigia matę peiliu lankytojams grasinusį vyriškį, o po to pasigirdo šauksmai ir šūviai. Anot policijos atstovų, grėsmių visuomenės saugumui nebėra.
 
Saut Hedlandas yra nedidelis miestelis kaimiškame Pilbaros regione, priklausančiame Vakarų Australijai. Dauguma šių apylinkių gyventojų darbuojasi kalnakasybos įmonėse ir kitose susijusiose pramonės šakose.
 
Pasak atakos liudininkų, nušautas neįvardytos tapatybės užpuolikas dėvėjo signalinę ryškiai geltonos spalvos liemenę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.01; 00:30

„Ruby Princess“. EPA-ELTA nuotr.

Koronavirusas buvo patvirtintas maždaug pusei kruizinio laivo „Ruby Princess“ darbuotojų, kuriems pasireiškė simptomai, šeštadienį pranešė Australijos sveikatos apsaugos pareigūnai.
 
Į pietus nuo Sidnėjaus prisišvartavusiame kruiziniame laive peršalimo simptomai pasireiškė 97 laivo darbuotojams. 46 iš jų buvo patvirtintas koronavirusas, teigiama Naujojo Pietų Velso valstijos sveikatos ministerijos pranešime. Atstovai sako, kad tyrimai dėl COVID-19 laive bus ir toliau vykdomi.
 
„Ruby Princess“ darbuotojų komandą sudaro iš viso 1 040 žmonių. Kai kurie jų jau buvo evakuoti ir dėl sunkios būklės išvežti į Australijos ligonines. Laivas Australiją turėtų palikti po 10 dienų. Šiuo metu jis yra prisišvartavęs šalia anglies terminalo pramoniniame Port Kemblos uoste ir čia jau stovi maždaug savaitę.
 
Policijos pajėgos vykdo tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti, kodėl kovo 19 d. beveik 2 700 „Ruby Princess“ keleivių buvo leista išsilaipinti Sidnėjuje – nebuvo atliekama nei sveikatos patikra, nei vėliau – izoliacija. Su neatsakingai išleistais kruizinio laivo keleiviais siejami maždaug 600 užsikrėtimo koronavirusu atvejų Australijoje bei 16 mirčių. Tai buvo didžiausias COVID-19 židinys visoje šalyje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.11; 17:35

Australijos policija ir kariuomenė artimiausiu metu pradės skraidinti gydytojus į kelis netoli Sidnėjaus įstrigusius kruizinius laivus, kad patikrintų juose esančių beveik 9 tūkst. įgulos narių sveikatą ir atliktų tyrimus dėl COVID-19.
 
Karinio pobūdžio operacija, prasidėsiančia šią savaitę, tikimasi išspręsti nesutarimus tarp kruizinių linijų operatorių ir valdžios institucijų, kurios baiminasi, kad naujai įvežtų užsikrėtimo koronavirusu atvejų banga perkraus vietos ligonines.
 
Kovo viduryje Australija uždraudė visus kruizus, tačiau vėliau leido australams išsilaipinti iš Sidnėjuje prisišvartavusių keturių kruizinių laivų. Dėl šio sprendimo Australijoje užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius šoktelėjo net 450.
 
„Aš ėmiausi šito reikalo“, – sakė Naujojo Pietų Velso, į kurį įeina Sidnėjus ir kur yra daugumas įstrigusių kruizinių laivų, policijos komisaras Mickas Fulleris.
 
„Bijau, kad perkėlę 9 000 žmonių iš kruizinių laivų į izoliaciją ir nežinodami, ar jie turi virusą, ar jiems gali pasireikšti simptomai, tai visiškai perkrautų mūsų ligoninių sistemą“, – teigė M. Fulleris.
 
„Nuleisime gydytojus į aštuonis laivus, 9 000 žmonių – savaime didelė užduotis“, – tikino jis.
 
M. Fullerio teigimu, visi, kuriems reikia skubios medikų pagalbos, bus perkelti į ligonines sausumoje, tačiau esą bus tikimasi, kad laivai su likusia įgulos dalimi plauks atgal į savo šalių uostus.
 
„Laikomės protingo ir kartu pragmatiško požiūrio šių kruizinių laivų atžvilgiu“, – sakė M. Fulleris, pabrėždamas, kad derybos su laivų savininkais tebevyksta.
 
Vietos žiniasklaidos žiniomis, Australijos teritoriniuose vandenyse ar uostuose yra iš viso 18 užsienio valstybėse registruotų laivų, kuriuose yra apie 15 000 įgulos narių.
 
Laivų savininkai esą ne kartą prašė, kad laivuose įstrigusiems įgulos nariams būtų leista lėktuvų reisais sugrįžti į gimtąsias šalis.
 
Nors Vakarų Australijos tarnybos praeitą savaitgalį leido maždaug 800 kruizinių laivų keleiviams vokiečiams atskristi namo, pareigūnai skeptiškai vertina galimybę tokiu būdu sugrįžti tūkstančiams įgulos narių.
 
Australijoje patvirtinta daugiau nei 5 000 COVID-19 atvejų, ši liga pasiglemžė 23 žmonių gyvybes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.02; 00:30

Australijos Naujojo Pietų Velso valstijos policijos pareigūnai perspėja, kad saviizoliacijos taisyklių nesilaikantiems gyventojams gresia iki pusmečio kalėjimo bausmė.
 
Griežta saviizoliacija taikoma, kad būtų pristabdytas naujojo koronaviruso plitimas žemyne.
 
Policija paragino piliečius pranešti apie gyventojus, kurie nesilaiko duotų nurodymų ir įsakymų, skirtų viruso plitimui pažaboti.
 
Paviešintame kreipimesi policijos pareigūnai teigia, kad jiems įgaliojimai priverstinai vykdyti tokius nurodymus ir bausti pažeidėjus numatyti atitinkamame šalies įstatyme dėl visuomenės sveikatos apsaugojimo. Remiantis šiuo įstatymu, pažeidėjai gali būti įkalinti iki šešių mėnesių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.22; 16:00

Gaisrai Australijoje. EPA – ELTA nuotr.

Australijos konservatorių premjero Scotto Morrisono reitingai gerokai smuko, daugiausia dėl itin nesėkmingo vadovavimo šaliai per krūmynų gaisrų krizę, besitęsiančią jau kelis mėnesius.
 
S. Morrisoną palaiko 37 proc. australų, o tai yra 8 proc. punktais mažiau nei gruodžio pradžioje, rodo naujausia apklausa, kurią atliko Australijos laikraštis „The Australian“.
 
S. Morrisoną apklausoje aplenkė opozicinių leiboristų lyderis Anthony’is Albanese’as, kuriam simpatijas išreiškė 46 proc. respondentų.
 
59 proc. apklaustųjų taip pat teigė esantys nepatenkinti S. Morrisono darbu.
 
Tai yra pirmoji Australijos viešosios nuomonės apklausa, atlikta 2020 m. Šioje apklausoje S. Morrisono reitingai yra prasčiausi nuo tada, kai jis perėmė partijos vairą 2018 m. rugpjūtį.
 
Rugsėjį prasidėję krūmynų gaisrai Australijoje jau išdegino daugiau nei 10 mln. ha žemės, pasiglemžė 28 žmonių gyvybes ir sunaikino per 2 tūkst. namų.
 
Savo ruožtu Vyriausybė pažadėjo skirti 50 mln. dolerių gamtos gelbėjimui ir apsaugai. Šios lėšos bus skirtos iš 2 mlrd. dolerių dydžio fondo, skirto atsigauti po krūmynų gaisrų.
 
Mokslininkai perspėja, kad gaisruose galėjo žūti nuo pusės milijardo iki milijardo gyvūnų, o kai kurios gyvūnų rūšys dėl liepsnų galimai visai išnyko.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.13; 12:00

Tūkstančiai žmonių pasirašė peticiją, kuria raginama veisti koalas Naujojoje Zelandijoje, nes Australiją siaubiantys miškų gaisrai sunaikino daugumą gyvūno natūralių buveinių.
 
„Koalos Australijoje yra iš esmės išnykusios, jos galėtų gyvuoti Naujojoje Zelandijoje, kaip ir daugelis kitų Australazijos rūšių, – sakoma peticijoje, kurią pirmadienio rytą buvo pasirašę daugiau nei 7 tūkst. žmonių. – Tai nepažeistų mūsų vietinės ekosistemos, nes koalos įprastai gyvena atviruose eukaliptų miškuose, o šių medžių lapai sudaro didžiąją dalį jų maisto.“
 
Peticijoje teigiama, kad Naujojoje Zelandijoje yra apie 30 tūkst. ha tokių miškų, panašių į esančius Australijoje.
 
Visoje Australijoje nuo rugsėjo, kai rugsėjį prasidėjo miškų gaisrų laikotarpis, išdegė daugiau nei 10 mln. ha žemės. Mažiausiai 26 žmonės žuvo, buvo sunaikinta daugiau nei 2 tūkst. namų. Manoma, kad pražūtingame gaisre gyvybės neteko per pusę milijardo gyvūnų.
 
„Koalas visada paliesdavo gaisrai, tačiau šiomis dienomis problema yra tai, kad koala yra pažeidžiama rūšis, kuri susiduria su daugybe grėsmių. Gaisrai šalia kitų grėsmių gali turėti katastrofiškų padarinių koalų populiacijai“, – teigė Sidnėjaus universiteto Mokslų fakulteto mokslininkė Valentina Mella.
 
Australijos gyvūnų rūšių įvedimas į Naująją Zelandiją anksčiau baigdavosi gana netikėtai. XIX a. viduryje Naujojoje Zelandijoje pradėti veisti Australijos oposumai, tačiau itin greitai jų populiacija pasiekė milijonus gyvūnų. Iki šios dienos oposumai išlieka kenkėjais Naujojoje Zelandijoje. Nors Australijoje oposumai saugomi, Naujojoje Zelandijoje jie naikina vietos miškus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.13; 00:30

Australijoje siaučiant gaisrams, protestuotojai ragina imtis veiksmų dėl klimato kaitos. EPA-ELTA nuotr.

Dešimtys tūkstančių australų penktadienį visoje šalyje protestavo ir ragino konservatorių vyriausybę aktyviau kovoti su visuotiniu atšilimu ir mažinti iškastinio kuro naudojimą, Australiją siaubiant dešimčių aukų pareikalavusiems gaisrams.
 
Per beprecedenčius gaisrus jau žuvo mažiausiai 26 žmonės, liepsnos sunaikino iš viso per 2 000 namų.
 
„Mes netekome šių gyvybių dėl savo neveiklumo, – naujienų agentūrai AFP sakė protestuotojas Monty’is Oldroydas. – Tai yra visiška katastrofa. Turiu kelis draugus ir šeimos narius, kurie gyvena kaimiškose vietovėse. Jų namams buvo kilusi grėsmė, jie net buvo sunaikinti, jie prarado savo pragyvenimo šaltinius.“
 
Dėl gaisrų Australijoje kyla visuomenės įtampa, o kai kurie šalies gyventojai kaltina premjero Scotto Morrisono vyriausybę dėl to, kad ši nesiima veiksmų dėl klimato kaitos ir remia anglies kasybą, kuri prisideda prie visuotinio atšilimo.
 
Demonstrantai Sidnėjuje laikė plakatus su užrašais „Keisk politiką, o ne klimatą“ ir „Pasitikėk mokslu“ bei ragino S. Morrisoną atsistatydinti.
 
Gaisrus sustiprino ilgalaikė sausra ir klimato kaita, dėl kurios, kaip įspėja ekspertai, tokie didžiuliai gaisrai gali tapti dar dažnesni ir stipresni.
2019-ieji Australijoje buvo sausiausi ir karščiausi metai orų stebėjimo istorijoje. Gruodžio viduryje užfiksuota aukščiausia 2019 m. vidutinė paros temperatūra, siekusi 41,9 laipsnio Celsijaus.
 
Australija yra viena iš šalių, kurios vienam gyventojui tenka daugiausia šiltnamio dujų taršos pasaulyje, nes šalyje naudojama daug anglies energijos, o gyventojų skaičius yra palyginti nedidelis – 25 mln.
 
„Manau, kad vyriausybė turi imtis veiksmų tuojau pat, jei norime panaikinti klimato kaitos poveikį mūsų ateities kartų, mūsų planetos, mūsų žmonių ir mūsų gyvūnų labui“, – AFP sakė protestuotoja Victoria Edghill.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.11; 07:19

Gaisrai Australijoje. EPA – ELTA nuotr.

Pirmadienį kovodamas su Australijos rytuose siautėjančiais krūmynų gaisrais žuvo savanoris ugniagesys, pranešė šalies Regionų ugniagesių tarnyba (RFS).
 
Ugniagesys žuvo apvirtus jo gaisriniam automobiliui, tviteryje pranešė RFS. Nelaimė įvyko Naujojo Pietų Velso valstijoje, 70 km į rytus nuo Olberio miesto.
 
Tai jau trečias ugniagesys, kurio gyvybę pasiglemžė spalį pasidėję gaisrai. 90 proc. ugniagesių, kovojančių su šimtais gaisrų rytinėje Australijos pakrantėje, yra neapmokami savanoriai, kurie palieka darbus, kad apsaugotų savo namus.
 
Per nelaimę pirmadienį dar du ugniagesiai patyrė nudegimus. Manoma, kad gaisrinis automobilis apvirto dėl itin stipraus vėjo.
 
„Drąsus ugniagesys neteko savo gyvybės saugodamas bendruomenę į rytus nuo Olberio. Tokiu metu tiesiog trūksta žodžių“, – tviteryje rašė Naujojo Pietų Velso premjerė Gladys Berejiklian.
 
Olberis yra netoli Viktorijos valstijos sienos, kur ugniagesiai kovoja su gaisrais, sustiprėjusiais dėl karščio bangos. Savaitgalį Viktorijos ugniagesiai paragino visus gyventojus ir turistus evakuotis iš Gipslendo regiono.
Australijos gaisrai. EPA – ELTA nuotr.
 
Iš viso regione yra apie 30 tūkst. turistų, tačiau ne visi laikosi reikalavimo evakuotis.
 
Australijos meteorologijos biuras informavo, kad Viktorijoje temperatūra pasiekė 40 laipsnių Celsijaus, o gaisrai gali dar labiau išplisti dėl pasikeisiančios vėjo krypties.
 
Antradienį Sidnėjuje sinoptikai prognozuoja 44 laipsnių karštį, o kai kuriuose miesteliuose – net 45 laipsnius. Tuo tarpu vėjo greitis sieks 14–17 m/s, o gūsiai – iki 22 m/s.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.31; 07:35

Kūčių dieną Australijoje 2 000 ugniagesių toliau kovojo su pragaištingais miškų gaisrais. Atvėsus orams, jie ėmėsi skubiai reikalingų priemonių tolesniam liepsnų plitimui sustabdyti. Nes gaisrų pavojus netrukus vėl gali paaštrėti: meteorologai prognozuoja, kad temperatūros po Kalėdų švenčių vėl kils aukščiau 40 laipsnių padalos.
 
Tūkstančiai ugniagesių iš Kanados, JAV ir Naujosios Zelandijos praėjusiomis dienomis atvyko į Australiją, kad padėtų savo išsekusiems kolegoms, pranešė Australijos ugniagesių tarnyba. Didelė dalis ugniagesių Australijoje su liepsnomis kovoja savanoriškai.
 
Vien tik apie milijoninį Sidnėjaus miestą nuo gaisrų pradžios išdegė daugiau kaip 3 mln. hektarų dydžio teritorija. Tai maždaug atitinka Belgijos dydį. Visoje šalyje pelenais virto beveik 5 mln. hektarų plotas. Ypač kenčia Naujasis Pietų Velsas – daugiausiai gyventojų turinti valstija, kurioje yra ir Sidnėjus.
 
Vietos žiniasklaida vis praneša apie neįtikėtinus išsigelbėjimus. Antradienį vienas vynuogininkas stočiai ABC pasakojo, kaip jis dėl artėjančių liepsnų gelbėjosi įšokdamas į ežerą – ir tik vandenyje pastebėjo, kad yra apsuptas dešimčių kengūrų.
 
Stipresnius kritulius meteorologai prognozuoja tik vasarį. Per gaisrus nuo spalio jau žuvo aštuoni žmonės, ugnis sunaikino 1 000 namų. Liepsnos pragaištingų padarinių turėjo ir gyvūnijos pasauliui: manoma, kad žuvo apie 2 000 koalų, nespėjusių pasprukti nuo sparčiai plintančių liepsnų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.25; 00:01

Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas atsiprašė tautos už sprendimą išskristi neskelbtų atostogų su šeima į Havajus, kai tuo metu šalyje dėl milžiniškų gaisrų ir rekordinės kaitros paskelbta ekstremalioji padėtis.
 
Australijos premjeras namo grįžo šeštadienio vakarą. Atostogas nutraukti jam teko dėl didžiulės visuomenės kritikos ir žuvus dviems ugniagesiams, su siaubingais miško gaisrais kovojusiais į pietvakarius nuo Sidnėjaus.
 
„Sugrįžau po išvykimo ir žinau, kad mano atostogos Australijoje sukėlė daug nerimo“, – S. Morrisonas teigė sekmadienio rytą surengtos spaudos konferencijos metu. Premjeras pridūrė, kad, „jei būtų žinojęs, būtų pasielgęs kitaip“.
 
Be to, daug kritikos sulaukė ir ministro pirmininko administracija, kuri šalį siaubiant miškų gaisrams atsisakė patvirtinti S. Morrisono buvimo vietą. Tai ketvirtadienį Naujojo Pietų Velso valstijoje sukėlė antrąją ekstremaliąją padėtį.
 
Iš atostogų Havajuose parskridęs premjeras pareiškė „priimantis kritiką“. „Atsiprašau visų australų, kuriuos aš nuliūdinau“, – teigė S. Morrisonas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.23; 03:00

Australijoje tvyrantis didžiulis karštis šeštadienį suintensyvino krūmynų gaisrus, siaučiančius kai kuriose šalies dalyse.
 
Esant tokioms katastrofiškoms oro sąlygoms, nekontroliuojami gaisrai aplink Sidnėjų susmarkėjo. Į šiaurę, pietus ir vakarus nuo Sidnėjaus liepsnojant gaisrams, miestą apgaubė nuodingi dūmai.
 
Australijos rytinę pakrantę alina rekordinė karščio banga, atkeliavusi iš vakarinės šalies dalies.
 
„Šiandien siaubinga diena“, – šeštadienio popietę sakė Naujojo Pietų Velso valstijos priešgaisrinės tarnybos komisaras Shane’as Fitzsimmonsas.
 
Australija kasmet susiduria su krūmynų gaisrais, bet šių metų gaisrų sezonas prasidėjo neįprastai anksti ir yra daug intensyvesnis. Gaisrai šio sezono metu jau išdegino mažiausiai trijų milijonų hektarų plotą, pražudė 10 žmonių ir suniokojo daugiau kaip 800 namų. Kovą su gaisrais sunkina rekordiškai didelis karštis, sausra ir stiprūs vėjai. Kai kurios sritys nematė lietaus daugiau nei 12 mėnesių.
 
Gaisrai siautėja Naujojo Pietų Velso, Viktorijos ir Pietų Australijos valstijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.22; 04:29

Sidnėjuje nužudytas turkų konsulas Šarykas Aryjakas

Australijos policija paskelbė skirsianti solidžią piniginę premiją. Premijo dydis – vienas milijonas JAV dolerių. Šie pinigai bus atiduoti tiems, kurie pasidalins vertinga informacija apie asmenis, prieš 39 metus Sidnėjuje nužudžiusius Turkijos konsulą Šaryką Aryjaką ir jo asmens sargybinį Enginą Severą.  

Australijos mieste Sidnėjuje rezidavęs turkų konsulas Š.Aryjakas ir jo asmens sargybinis E.Severas buvo nušauti 1980 metų gruodžio 17-ąją – lygiai prieš 39-erius metus. Konsului tuo metu buvo sukakę 50 metų, asmens sargybiniui – vos 28-eri. Juos nušovė motociklu atvažiavę du vyriškiai.

Atsakomybę už šį brutalų išpuolį prisiėmė viena armėnų teroristinė organizacija. Nors Australijos policija iškart puolė tirti kruvino išpuolio aplinkybes, žudikai iki šiol nesučiupti. Užtat Australijos jėgos struktūros, atsakingos už teroristų persekiojimą, vėl ėmėsi šios skandalingos bylos. Piniginis atlygis už vertingą informaciją išaugo nuo 250 tūkst. dolerių iki vieno milijono JAV dolerių.

Sidnėjuje nužudyto Turkijos konsulo duktė Čagla Aryjak

Tai – pirmas atvejis Australijos policijos istorijoje, kada tokia didelė premija žadama tiems, kurie talkins sučiupant teroristus. Australijos teisėsauga primena, kad 1980-ųjų gruodžio 17-osios išpuolis – tai pirmasis politiškai akivaizdžiai motyvuotas nužudymas jų šalyje. Australijos tyrėjai mano, kad esama žmonių, kurie žino, kur šiuo metu slapstosi nusikaltėliai. Tik kažkodėl žmonės, nepaisant Australijos valstybės garantijų dėl konfidencialumo ir saugumo, bijo pasidalinti turima informacija.

Armėnų teroristų kulkų suvarpytas Turkijos konsulo automobilis

Minint šio turkų diplomato nužudymo 39-ąsias metines į Sidnėjų atvyko jo duktė Čagla Aryjak. Ji savo akimis matė, kaip į jos tėvą užpuolikai anuomet paleido 17 šūvių. Tuo metu ji buvo aštuonerių metų mergaitė. Šiandien ji gyvena JAV.

Slaptai.lt primena, kad vien 1970 – 1980 metais įvairios armėnų teroristinės organizacijos nužudė 42 turkų diplomatus. Tą dešimtmetį į turkų diplomatų gyvybes kėsintasi visame pasaulye – nuo JAV ir Kanados iki Prancūzijos, Šveicarijos, Belgijos, Ispanijos ir Graikijos…

Slaptai.lt informacija

2019.12.17; 19:41

Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas neigiamai atsakė į amerikiečių aktorės Pamelos Anderson prašymą įsikišti į Juliano Assange`o bylą. Tai trečiadienį pranešė televizijos kanalas ABC.
 
Jo žiniomis, savo laiške, adresuotame aktorei, Australijos premjeras pranešė, jog šalies vyriausybė nesikiš į „WikiLeaks“ įkūrėjo teisminį persekiojimą. „Australijos vyriausybė atidžiai stebi J. Assange`o bylą, kaip ir visais kitais atvejais, kai Australijos pilietis kalinamas užsienyje. Bet reikia pažymėti, kad Australija neturi galimybių kištis į teisminį procesą J. Assange`o atžvilgiu“, – cituoja ABC premjero laišką.
 
2018 metų pabaigoje P. Anderson viešai paragino S. Morrisoną paprašyti Didžiosios Britanijos ir JAV valdžią paleisti J. Assange`ą, o šių metų lapkričio 7 d. paskelbė atvirą laišką, kuriame kreipėsi į Australijos vyriausybės vadovą, užsienio reikalų ministrą ir federalinio parlamento narius, prašydama „ginti J. Assange`ą, kad jam būtų leista grįžti į namus“.
 
Aktorė 2018 metų rugpjūtį interviu televizijos kanalui „Fox News“ sakė palaikanti romantiškus santykius su J. Assange ir ne kartą lankiusi jį Ekvadoro ambasadoje Londone.
 
J. Assange’as 2006 metais įkūrė portalą „WikiLeaks“, kuriame skelbiama slapta informacija apie kai kurių šalių, taip pat ir JAV, vyriausybių veiklą. Bijodamas ekstradicijos į Jungtines Valstijas iš Švedijos, kur dvi moterys jį apkaltino išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu, jis 2012 metais paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur praleido beveik septynerius metus.
 
Balandį Ekvadoras nusprendė nebeteikti J. Assange’ui prieglobsčio, ir jis buvo suimtas. Gegužės 1-ąją Londono teismas nuteisė J. Assange’ą 50 savaičių kalėti už tai, kad jis pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas. Taip pat svarstomas prašymas dėl jo ekstradicijos į JAV.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.27; 09:15

Vyras, tvirtinantis esąs Kinijos šnipas, paprašė politinio prieglobsčio Australijoje, praneša BBC.
 
Kaip pranešama, tariamas Kinijos šnipas Wang „Williamas“ Liqiangas atskleidė Australijos institucijoms apie slaptas plataus masto Kinijos kišimosi į politinius reikalus Australijoje, Taivane ir Honkonge operacijas ir teigė, kad jis pats asmeniškai dalyvavo tose operacijose.
 
Šiuo metu vyras su žmona ir vaiku yra Sidnėjuje ir baiminasi, kad būtų nužudytas, jei sugrįžtų į Kiniją. Jo tapatybė ir pareiškimai kol kas nebuvo patvirtinti, bet Australijos iždininkas Joshas Frydenbergas sakė, kad pono Wango byla dabar yra „atitinkamų teisėsaugos institucijų rankose“, o jo pareiškimai „kelia didelį nerimą“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.25; 05:40

Gaisrai Australijoje. EPA – ELTA nuotr.
Mažiausiai du žmonės žuvo per didelius miško gaisrus Australijos šiaurės rytuose. Dar septyni laikomi dingusiais be žinios. Tai šeštadienį pranešė Naujojo Pietų Velso valstijos priešgaisrinė tarnyba.
 
„Valstijos teritorijoje užfiksuotas 81 gaisras, 43 ugnies židiniai dar nelokalizuoti. Per gaisrus du žmonės žuvo, dar septyni laikomi dingusiais“, – sakoma žinybos pranešime. Taip pat pranešama, kad ugnis sunaikino mažiausiai 100 gyvenamųjų namų, taip pat pramoninių ir administracinių pastatų, tarp jų – bendrojo lavinimo mokyklą.
 
Kaip pareiškė Naujojo Pietų Velso priešgaisrinės tarnybos atstovas Shane`as Fitzsimmonsas, penkiuose rajonuose tebegalioja įspėjimas apie nepaprastąją situaciją. „Mes būgštaujame, jog žala bus didesnė nei užfiksuota dabar, kai patikrinsime visas gaisravietes. Turint omenyje orų prognozę, kuri šeštadienį žada didesnį karštį ir stipresnį vėją, galima teigti, kad padėtis bus dar sunkesnė“, – sakė jis žurnalistams Sidnėjuje.
 
Australijos premjeras Scottas Morrisonas šeštadienį pareiškė, kad valdžia padės visiems, kurie nukentėjo nuo gaisro, kompensuoti nuostolius. „Mes būsime šalia visų australų, kurie viską prarado, kad juos paremtume“, – pabrėžė jis. Televizijos kanalui „9 News“ ministras pirmininkas sakė ketinąs aplankyti nuo ugnies nukentėjusius rajonus, kai tik atsiras tokia galimybė.
 
Australijos meteorologijos biuro duomenimis, karšti ir sausi orai, nusistovėję visoje rytinėje žemyno pakrantėje, išsilaikys bent jau iki antradienio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.10; 07:30