Austrijos užsienio reikalų ministrė šoka su Vladimiru Putinu. EPA-ELTA nuotr.
Austrijos federalinė konstitucijos gynimo ir kovos su terorizmu žinyba (kontržvalgyba) izoliuota nuo kontaktų su Vakarų specialiųjų tarnybų atstovais dėl vienos iš valdančiųjų partijų – Austrijos laisvės partijos – bendradarbiavimo su Rusija, rašo Austrijos laikraštis „Standard“.

Pasak leidinio šaltinių, Austrijos kontržvalgyba atkirsta nuo keitimosi informacija su kitomis Europos specialiosiomis tarnybomis. Kontaktus su Viena šios žinybos linija pirmiausia nutraukė Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų žvalgybos žinybos. Kaip pažymi „Standard“, didžiausia kliūtis Austrijos specialiosios tarnybos bendradarbiavimui Europoje yra Austrijos laisvės partijos atėjimas į valdžią. 2016 metų pabaigoje ši partija pasirašė sutartį su „Vieningąja Rusija“ dėl bendrų konsultacijų aktualiais klausimais.
Austrijos karinių pajėgų antsiuvas. EPA – ELTA nuotr.

Austrijos vidaus reikalų ministerijai pavaldžios Federalinės konstitucijos gynimo ir kovos su terorizmu žinybos direktorius Peteris Gridlingas laikraščiui pareiškė, kad jo žinyba tebėra Europos šalių specialiųjų tarnybų susivienijimo narė ir dalyvauja keičiantis informacija.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.04.10; 08:00

Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl, antradienį lankydamasi Maskvoje, sakė, kad Austrija nori palaikyti gerus santykius su Rusija, nepaisant ES sankcijų. 

„Mes remiame ES principus, bet bandome išlaikyti tvirtus ryšius su Rusija“, – po pokalbių su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu sakė K. Kneissl ir pridūrė, kad Viena ir Maskva tradiciškai palaiko puikius dvišalius santykius.

Austrijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai susitiko praėjus keturiems mėnesiams po to, kai dėl šnipinėjimo skandalo K. Kneissl atšaukė savo suplanuotą vizitą į Maskvą. 

K. Kneissl kelionė atšaukta lapkritį, kai Austrija pareiškė išsiaiškinusi, kad į atsargą išėjęs Austrijos kariuomenės pulkininkas kelis dešimtmečius šnipinėjo Rusijos naudai. Rusija pasmerkė šiuos kaltinimus kaip „nepagrįstus“, ir skandalas apkartino abiejų šalių santykius.

Antradienį vykusio susitikimo metu S. Lavrovas taip pat sukritikavo Austriją dėl „staigaus sprendimo viešai apkaltinti Rusijos Federaciją dėl šnipinėjimo“. Rusijos ministras pridūrė, kad Austrija yra „svarbi Rusijos partnerė“, ir žarstė pagyras jos verslininkams, kad jie nepasitraukė iš Rusijos rinkos, nepaisant ES sankcijų.

Austrijos ministrė, savo ruožtu, paragino Rusiją paleisti 24 Rusijoje kalinamus Ukrainos jūreivius.

Austrija yra viena iš kelių ES valstybių narių, kurios išlaikė glaudžius santykius su Rusija nuo 2014 metais Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos. Pernai K. Kneissl pakvietė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną į savo vestuves ir šiuo žingsniu sukėlė pasipiktinimą.

Neringa Šarmavičiūtė (ELTA)
 
2019.03.13; 06:50

Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Austrijos prezidento Alexanderio Van der Belleno dvišalis susitikimas. EPA – ELTA nuotr.
Lietuvos ir Austrijos ryšių stiprinimas, bendradarbiavimo perspektyvos ekonomikos, energetikos mokslo, meno ir kultūros bei turizmo srityse, abiem valstybėms aktualūs Europos Sąjungos klausimai aptarti Vienoje penktadienį vykusiame Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Austrijos prezidento Alexanderio Van der Belleno dvišaliame susitikime.

Šalies vadovė padėkojo Austrijai už principingą poziciją ir paramą Lietuvai dėl Rusijos geopolitinio projekto Astravo atominės elektrinės, kuri statoma vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus ignoruojant ir pažeidžiant tarptautinius branduolinės saugos standartus.

Vasario pradžioje Ženevoje vykusioje Espoo konvencijos konferencijoje pripažinta, kad Astravo AE parinkta aikštelė yra nesaugi. Šią poziciją tvirtai palaikė ir nebranduolinės valstybės kelią pasirinkusi Austrija.

Pasak prezidentės, Astravo AE kelia grėsmę regiono saugumui, todėl būtina siekti šios branduolinės jėgainės uždarymo. Austrijos patirtis parodė, kad tai įmanoma, jei yra atsakomybė ir užtenka politinės valios.

Austrijos parama Lietuvai svarbi toliau telkiant tarptautinę paramą. Tai valstybė, kuri rengia branduolinės saugos ekspertus ir yra Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) namai. Vienoje yra įsikūrusi šios organizacijos būstinė, primenama Prezidentės spaudos tarnybos pranešime.

Aptariant ES aktualijas, susitikime pabrėžta, kad, JK viduje nerandant sutarimo dėl „Brexito“, įkaitais tapo ne tik šios valstybės žmonės, bet ir visa ES. Susiklosčiusi politinio neaiškumo situacija stabdo derybas dėl naujojo septynmečio ES biudžeto, dėl to gali vėluoti finansinė parama strateginiams projektams.

Susitikime, pasak pranešimo, kalbėta ir apie ES atsparumo stiprinimą hibridinėms grėsmėms. Tai ypač aktualu šiemet, kai už kelių mėnesių žmonės rinks naują Europos Parlamentą. Todėl būtina imtis visų priemonių užtikrinti, kad priešiškos išorės jėgos nepaveiktų ES piliečių apsisprendimo.

Būdama neutrali valstybė, Austrija aktyviai prisideda prie sustiprinto ES bendradarbiavimo gynybos ir saugumo srityje – PESCO. Kaip ir Lietuva, ši šalis bendradarbiauja net keliuose PESCO projektuose, tarp jų karinio mobilumo ir kibernetinio saugumo stiprinimo srityse.

Susitikime taip pat pabrėžta, kad intensyvėjantys dvišaliai ryšiai atveria naujų perspektyvų Lietuvos ir Austrijos žmonių gerovei. Per metus 19 proc. išaugo dvišalė prekyba, mezgasi tvirti meno, kultūros ir mokslo saitai. Žengiami pirmieji žingsniai Kauno ir Vienos universiteto bendradarbiavimo srityje. Kultūrinius ryšius skatina Vilniaus ir Zalcburgo miestų partnerystė. Daug potencialo glūdi aukštųjų ir finansinių technologijų, gyvybės mokslų srityse.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.03; 13:54
 

Austrijos karinių pajėgų antsiuvas. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Austrijos kolegei Karinai Kneissl išsakė nepasitenkinimą tuo, kad Rusija buvo neva neteisingai apkaltinta dėl Austrijoje kilusio šnipinėjimo skandalo, informuoja naujienų agentūra dpa.

Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad Lavrovas su K. Kneissl telefonu aptarė „nepagrįstus kaltinimus“ mestus nesilaikant diplomatinių susitarimų.

Anot S. Lavrovo, Austrija turėjo veikti oficialiais komunikacijos kanalais ir aptarti situaciją tiesiogiai su Rusija remdamasi faktais, užuot paskelbdama ją viešai.

Penktadienį Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas ir šalies gynybos ministras Mario Kunasekas atskleidė, kad prieš penkerius metus į atsargą išėjęs Austrijos pulkininkas įtariamas šnipinėjimu Rusijai nuo dešimtojo praeito amžiaus dešimtmečio iki 2018 m.

S. Kurzas pareiškė, kad Rusijos šnipinėjimas Europoje, kaip ir šnipinėjimas apskritai, yra nepriimtini.

Austrijos užsienio reikalų ministrė K. Kneissl į skandalą sureagavo atšaukdama planuotą vizitą į Rusiją. Ji taip pat pareiškė, kad pasitvirtinus įtarimams santykiai tarp abiejų valstybių gali pašlyti.

Tuo metu, pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, K. Kneissl išsakė viltį, kad žingsniai, kurių gali būti imtasi, nepakenks tarpvalstybiniams santykiams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.10; 16:40

Austrijos specialusis dalinys, saugantis Vladimiro Putino ramybę. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį atvyko į Gamlico kaimą Austrijoje, kur dalyvaus šios šalies užsienio reikalų ministrės Karinos Kneissl ir verslininko Wolfgango Meilingerio vestuvėse, informuoja TASS.

Į Austriją atsivežė kazokų ansamblį. EPA – ELTA nuotr.

Tik atvykęs V. Putinas pasveikino Austrijos užsienio reikalų ministrę ir įteikė jai puokštę gėlių. Be to, ceremonijoje dalyvaus ir kazokų choras. Austrijos ir Vokietijos žiniasklaida, remdamasi šaltiniais diplomatinėje tarnyboje, pranešė, kad kazokų choro pasirodymas – Rusijos prezidento vestuvinė dovana.

Anksčiau vietos žiniasklaida skelbė, kad V. Putinas iš Graco oro uosto atskris sraigtasparniu, tačiau jis atvyko automobiliu.

Austrijos URM vadovės vestuvėse. EPA – ELTA nuotr.

Ministrės vestuvėse taip pat dalyvauja Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas, vicekancleris Heinzas-Christianas Strachė, šalies prezidentas Alexanderis Van der Bellenas ir naftą eksportuojančių valstybių organizacijos OPEC generalinis sekretorius Mohammedas Barkindas.

V. Putinas po vestuvių vyks į susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2018.08.19; 06:45

Alexander Smith, Endi Eckhardt / NBC News

Vienos kavinėje, gyvuojančioje nuo XIX šimtmečio, saujelė politinių aktyvistų, „linkčiodami galvomis, dalijasi nuomonėmis, kurios daugeliui pasirodys rasistinės ir homofobiškos, panašios į nežabotas konspirologines teorijas“, – rašo straipsnio NBC News portale autoriai Aleksanderis Smitas ir Endi Ekardtas. „Viena tema jie šnekučiuojasi dažnai: tie žmonės mano, kad Austrija, istoriškai išsauganti neutralitetą, turi nusigręžti nuo Vakarų ir apsikabinti su Rusijos prezidentu Putinu“, – sakoma straipsnyje.

„Mūsų tikslas – kokiu nors būdu priešintis negatyviam Rusijos vaizdui, kurį skleidžia Vakarų žiniasklaida“, – sako 26-rių metų Aleksanderis Markoviksas.

„Mes turime stoti Rusijos pusėn, – priduria jis. – Rusija – šalis, kuri yra engiama, iš tikrųjų ji – Vakarų imperializmo auka“.

Žurnalistai komentuoja: „Čia, Austrijoje, Kremliui palankios pažiūros skamba ne tik marginalinių jėgų politiniuose susirinkimuose. Atrodo, šalies vyriausybė dreifuoja link Putino. Kadangi Viena plačiai garsėja kaip pasaulinė šnipinėjimo sostinė, tai turi rimtų padarinių Vašingtonui ir jo sąjungininkams. Vienas iš tų įtarimų veiksnių – ultradešinioji Austrijos laisvės partija  (FPO), kuri atvirai palaiko Rusiją“.

„FPO, įsteigta buvusių nacistų 1950-aisiais metais, nuo gruodžio yra šalies koalicinės vyriausybės jaunesnioji partnerė. Pagal koalicinį susitarimą jai pavesta atsakomybė už Austrijos gynybos ir vidaus reikalų ministerijas, įskaitant ir vidaus bei užsienio žvalgybos tarnybas“, – sakoma straipsnyje.

„Tuo tarpu partija ir jos vedančiosios figūros yra Putino fanai ir dėl to nesivaržo. Perspektyva, kad prorusiška partija kontroliuos žvalgybos tarnybas, sužadino nuogąstavimus, kad Vakarų paslaptys jau nebebus apsaugotos nuo viešumo, jeigu jomis bus pasidalyta su Viena“, – tęsia autoriai.

„Austrija – ES gynybos politikos dalyvė, ir viskas, dėl ko ten būtų susitarta, kas bebūtų svarstoma, bus „nutekinama Maskvai“, – prognozuoja buvęs krypties vadovas Austrijos gynybos ministerijoje vadovas Gustavas Greselis.

„Buvęs JAV ambasadorius Austrijoje Viljamas Ičas ir Austrijos Žvalgybos, propagandos ir saugumo studijų (Intelligence, Propaganda and Security Studies) centro vedantysis ekspertas Zigfridas Bejeris sako, jog nėra konkrečių įrodymų, kad FPO iki šiol naudojo savo padėtį vyriausybėje, padėdama Rusijai, bet svarbiausia, kad ryšių su Rusija jau pakanka, kad sukeltų nerimą Vakarų valstybėms“, – perduoda straipsnio autoriai.

Kiti įtikinėja, kad FPO prielankumas Rusijai jau suveikė: Austrija – viena iš nedaugelio ES šalių, kurios atsisakė išsiųsti Rusijos diplomatus po Sergejaus ir Julijos Skripalių apnuodijimo.

„FPO taip pat ragino atšaukti sankcijas Rusijai ir pritarė referendumo idėjai dėl išstojimo iš ES – institucijos, kurią Putinas seniai stengiasi destabilizuoti“, – sakoma straipsnyje.

„Šilti Austrijos santykiai su Rusija – ne naujiena, jie ne tik ultradešiniųjų dalia“, – tęsia autoriai.

„Markoviksas ir jo draugai sako, kad „intensyvi“ Vakarų „propaganda“ Krymo tema paskatino juos suburti grupę aktyvistų, kuri pasivadino Suvorovo institutu (Suworow Institute) – rusų XVIII amžiaus pulkininko garbei“, – sakoma straipsnyje.

Instituto įkūrėjas Patrikas Popelis ir Markoviksas paliko FPO gretas, manydami, kad vyriausybės sudėtyje ji nepakankamai palaiko Maskvą ir pernelyg švelniai žiūri į pabėgėlių vykdomą Europos „islamizavimą“. „Jie neigia bet kokius ryšius su Rusijos valstybe ir sako, kad jie nei rasistai, nei fašistai“, – rašo autoriai.

Rusija „tikrai nekelia pavojaus, – pastebėjo buvęs FPO deputatas Johanesas Giubneris, „Austrijos–Rusijos draugystės draugijos“ narys. – Aš čia užsiimu politika bemaž 9 metus ir pastebėčiau, jeigu (Rusija) pabandytų paveikti kursą…  arba jeigu jie papirkinėtų žmones kokiems nors „tamsiems tinklams“. To nėra“

Kaip ir daugelis FPO narių, Giubneris mano, kad tiesti tiltus su Rusija svarbu priešinantis „viešpataujančiai Amerikos įtakai“. „Maskvos įtaka Europoje – nulinė, – sakė jis. – Būtų gerai, jei pas mus būtų daugiau Rusijos įtakos“.

Šaltinis: NBC News

2018.05.25; 06:00

Jungtinių Valstijų Senato siekį sugriežtinti ekonomines sankcijas Rusijai pradėjo kritikuoti ir Austrija. Austrija, kuriai antrina Vokietija, šiandien kaltina amerikiečius, kam šie kišasi į Europos dujų tiekimo rinką. Šiuos austriškus priekaištus pagarsino BBC agentūra. 

Austrijos žemėlapis

Austrijai, lygiai kaip ir Vokietijai, labiausiai nerimą kelia tai, kad sankcijos bus taikomos Europos bendrovėms, kurios prisideda prie didžiųjų Rusijos naftos ir dujų projektų. Vienas iš tokių projektų yra „Nord Stream 2“ dujotiekis, besiraigantis Baltijos jūros dugnu.

Austrijos kancleris Kristianas Kernas (Christian Kern) pareiškė, esą energijos tiekimas Europoje yra „pačios Europos, o ne Jungtinių Valstijų reikalas“. „JAV grasinimai kompanijoms Austrijoje, Vokietijoje bei kitose Europos šalyse už jų dalyvavimą energetikos projektuose atspindi naują, neigiamą JAV ir Europos santykių etapą“, – teigė K. Kernas.

Europos atstovai pabrėžia, kad šių sankcijų esmė yra JAV siekis padidinti suskystintų gamtinių dujų eksportą, kurti naujas darbo vietas bei išstumti Rusiją iš Europos rinkos.

Slaptai.lt manymu, tai labai gražus ir prasmingas oficialiojo Vašingtono tikslas – išstumti šalį, kuri šnatažuoja mažąsias Europos valstybes manipuliuodama dujų kainomis. Vadinamąjį dujų ir naftos šantažą dar būtų galima atleisti Rusijai. Tegul šantažuoja. Derybos dėl kainų tegul būna ir labai aršios. Bet kad Rusija puldinėja kaimynines šalis, naudodama pačias įvairiausias karines priemones. Jei Austrijos politikams nusispjauti į šią aplinkybę, belieka apgailestauti – vadinasi, ir Viena talkina agresyviai nusiteikusiam Kremliui.

Oficialiai naujosios JAV ekonominės sankcijos Rusijai bus taikomos už bandymą kištis į JAV prezidento rinkimų kampaniją. Bet joms dar turi pritarti JAV prezidentas Donaldas Trampas.

Parengta pagal ELTA pranešimą

2017.06.17; 05:05

songaila_m

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia dar vieną interviu su parlamentaru tautininku Gintaru Songaila.

Šiandien mūsų dėmesys sukoncentruotas, be kita ko, ir į naująją Vengrijos konstituciją. Ar tikrai naujoji Vengrijos konstitucija prieštarauja demokratijos ir laisvės nuostatoms? Galbūt mums, lietuviams, kaip tik reikia mokytis iš principingųjų vengrų, užuot aklai kartojus kai kurių Europos Sąjungos vadovų priekaištus? Juk šiandien politikoje vyrauja vadinamosios „liberalanarchistinės” jėgos, kurios Lietuvai neturėtų būti priimtinos.

Su parlamentaru tautininku Gintaru SONGAILA kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Kokie naujosios Vengrijos konstitucijos privalumai?“

landsbergis_01

Prof. Vytautas Landsbergis, vienas iš nepriklausomybės judėjimo “Sąjūdis” lyderių, šiandien atstovaujantis Lietuvos interesus Europos Parlamente, mano, kad Austrija ir Europa eina priklausomybės nuo Rusijos didinimo keliu.

Apie didėjančią Austrijos ir Europos priklausomybę nuo Rusijos prof. V.Landsbergis vėl prabilo duodamas interviu leidiniui “Die Presse”.

Nesusipratimai, kilę tarp Austrijos ir Lietuvos, regis, jau praeityje. Lietuvos ambasadorius grįžo į Vieną, pradėjo dirbti bendra komisija, narpliojanti Michailo Golovatovo reikalus. Po buvusio KGB darbuotojo Michailo Golovatovo sulaikymo ir greito paleidimo prabėgo ne mažiau kaip keletas mėnesių.

Continue reading „Lietuvos europarlamentaras: “Golovatovo byla dar nebaigta”“

gintaras_portretas_2

Skandalas dėl KGB pulkininko Michailo Golovatovo paleidimo vis dar netyla. Nenuostabu. Sulyg kiekviena diena politikai, žurnalistai, slaptųjų tarnybų ekspertai ir teisininkai suranda naujų argumentų arba kontrargumentų, kuriuos ignoruoti būtų kvaila. Taigi kokia iš labiausiai įsiminusių pastabų, pastaruoju metu nuskambėjusių viešojoje erdvėje?

Be abejo, Lietuva teisingai elgiasi, reikalaudama solidarumo iš Austrijos. Žinoma, Lietuva teisingai elgiasi, įtardama, jog šiuo konkrečiu atveju Austrija europietišką solidarumą iškeitė į draugiškus santykius su Rusija ir pigias rusiškas dujas. Tačiau ar Lietuvos valdantysis elitas visuomet palaikydavo Austriją, kai Vienai buvo reikalinga bent jau moralinė parama? Kiek sykių Lietuva palaikė arba bent jau bandė palaikyti Austrijos interesus ir austriškąją poziciją?

Continue reading „Mums ir vėl pritrūko tikrosios drąsos“

cekeliene

Lietuvos nacionalinė narė Eurojuste Laima Čekelienė Eurojusto kolegijos posėdžio metu įregistravo bylą prieš Austrijos Respubliką, siekiant išsiaiškinti Rusijos Federacijos piliečio M. Golovatovo sulaikymo ir jo paleidimo aplinkybes bei teisinius pagrindus.

„Šių metų liepos 14 d. 4:45 val. 2010 m. spalio 18 d. Lietuvoje išduoto Europos arešto orderio pagrindu  Vienos (Austrija) oro uoste buvo sulaikytas KGB specialiosios paskirties būrio „Alfa“ vadas, Rusijos pilietis. Lietuvoje atliekamo ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 1991 m. sausio 11, 12 ir 13 dienomis KGB specialiosios paskirties būrys „Alfa“, kurį sudarė TSRS kariuomenės kariai, ginkluoti šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis, tankais, šarvuočiais, kariniais automobiliais, tyčia puolė Lietuvos valstybinę įmonę „Spauda“, Lietuvos radijo ir televizijos komitetą, Lietuvos radijo ir televizijos centrą – Televizijos bokštą. Žuvo 14 žmonių, daugiau nei 600 buvo sužeisti.

Continue reading „Eurojuste pradėta teisinė procedūra dėl susižinojimo su Austrija“

golovatov

Pirmiausiai norėčiau prisiminti keletą esminių teiginių iš Lietuvos Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyriaus vyriausiosios specialistės Ritos Stundienės liepos 16-ąją po pietų atsiųsto pranešimo.

Lietuvos Generalinėje prokuratūroje gauta informacija, kad liepos 14 d. Austrijoje, Vienos oro uoste, pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį buvo sulaikytas Rusijos Federacijos pilietis Michail Golovatov. Jis įtariamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 100 straipsnyje (Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis), padarymu 1991 metų sausio įvykių byloje. Apie minėto asmens sulaikymą ir prašymą Austrijos Respublikos kompetentingai institucijai buvo skubiai pateikti Europos arešto orderio vertimas ir informacija apie tai, koks buvo M.Golovatov vaidmuo jam inkriminuojamoje veikoje.

Continue reading „Kodėl Austrija neatidavė Lietuvai KGB pulkininko Michailo Golovatovo“

mauthausen

Austrijos švietimo ir politinio švietimo srityje jau septintą dešimtmetį atliekamas didelis darbas aiškinant nacionalsocializmo nusikaltimus žmoniškumui, supažindinant su jo padariniais įvairiose srityse. Geriausias to pavyzdys – praėjusiais metais, kai Vilnius ir Aukštutinės Austrijos miestas Lincas buvo Europos kultūros sostinės, austrai į programą buvo įtraukę projektą (kartu su Mauthauzeno memorialu – Austrijos vidaus reikalų ministerija, su Austrijos mokslų akademija ir su Austrijos kultūros mokslų ir teatro istorijos institutu), numačiusį tarptautinę konferenciją tema „Materialiųjų nacionalsocializmo reliktų vertinimas“.

Continue reading „Vėl išniekintas Mauthauzeno konclagerio memorialas“