Du turkų vyrai išgelbėjo dviejų moterų ir vieno policijos pareigūno gyvybes per pirmadienį Austrijos sostinėje vykusią teroristinę ataką, nusinešusią bent penkių žmonių gyvybes. Pasak Anadolu agentūros (AA) pranešimo, vyrai buvo pašauti vieno iš šaulių ir patys vos išvengė mirties.
Recep Tayyip Gültekin pasakojo, jog kartu su savo draugu Mikail Özer šūvius išgirdo būdami Vienos centre. Jie patraukė neramumų kryptimi ir pamatė šaulį, šaudantį į civilius praeivius. Gültekin pagelbėjo sužeistai moteriai.
“Kai nunešiau moterį į greta esantį restoraną, teroristas nukreipė ginklą į mane”, pasakojo Gültekin. Jis griuvo ant žemės, bandydamas išvengti šaulio šūvių iš ilgavamzdžio šautuvo, tačiau buvo pašautas. “Mes nusigavome iki draugo automobilio ir nuskubėjome į artimiausią policijos nuovadą pranešti apie įvykį.”
Gültekin pasakojo, kad vėliau jie pamatė susišaudymo metu sužeistą policijos pareigūną. Žinodami, kad medikų komandos negali prisiartinti prie konflikto vietos, Gültekin kartu su draugu nunešė pareigūną į greitosios pagalbos automobilį. Jie taip pat pagelbėjo įvykio vietoje sutiktai pagyvenusiai moteriai nusigauti į saugesnę vietą.
Turkijos Užsienio reikalų ministras Mevlüt Çavuşoğlu išreiškė padėką abiems turkams už pagalbą sužeistiems civiliams ir policijos pareigūnui rizikuojant savo gyvybe. “Du mūsų broliai padarė tai, ką žmogus, musulmonas, turkas ir turėtų padaryti”, kalbėjo jis.
Antradienį, prezidentas Recep Tayyip Erdoğan taip pat video skambučiu susisiekė su Gültekin ir Özer. Skambučio metu Erdoğan palinkėjo Öztekin greitai pasveikti ir teiravosi apie jo sveikatos būklę.
Pabrėždamas, kad Turkija jais didžiuojasi, Erdoğan pasakė: “Ir toliau padėkite austrams. Galbūt jie mūsų nesupranta, bet mes suprantame juos”.
Austrijos specialusis dalinys. EPA – ELTA nuotr.
„Islamo valstybės“ (IS) grupuotė antradienį prisiėmė atsakomybę dėl aukų pareikalavusių šaudynių Vienoje. Tai grupuotė paskelbė savo „Telegram“ paskyrose.
Pranešime skelbiama, kad už pirmadienį Austrijos sostinėje įvykdytą išpuolį yra atsakingas „kalifato kovotojas“. Per išpuolį žuvo keturi žmonės.
Atskirame pranešime, kuriame publikuota ir ginkluoto užpuoliko nuotrauka, IS propagandos padalinys teigė, kad „vakar išpuolį Vienos mieste įvykdė IS kovotojas“.
Austrijos sostinėje per šaudynes žuvo du žmonės, keliolika sužeistų. EPA-ELTA nuotr.
Per pirmadienį Austrijos sostinėje Vienoje surengtą teroristinę ataką žuvo du civiliai ir vienas užpuolikas, dar mažiausiai vienas įtariamas šaulys yra laisvėje, jo ieškoma, praneša Austrijos institucijos.
Užpuolikas, kurį nušovė policija, buvo ginkluotas automatiniu šaunamuoju ginklu, pistoletu ir mačete. Policija dar nepatvirtino jo tapatybės.
Šaudynės surengtos netoli centrinės Vienos sinagogos, bet kol kas neaišku, ar ji buvo išpuolio taikinys. Žydų bendruomenės vadovas Oskaras Deutschas tviteryje rašė, kad atakos metu sinagoga buvo uždaryta. Laikraštis „Kronen Zeitung“ nurodo, kad buvo sužalotas sinagogą saugojęs pareigūnas.
Vienos mero Michaelio Ludwigo teigimu, viena iš aukų mirė šaudynių vietoje, o antroji, moteris, mirė ligoninėje dėl patirtų sužalojimų. Ligoninėje gydoma 14 žmonių, šešių iš jų būklė yra sunki.
Austrijos vidaus reikalų ministerija nurodo, kad tarp sužeistųjų yra policijos pareigūnas.
Remiantis BBC pranešimais, smarkiai ginkluoti vyrai pirmadienį apie 20.00 val. vietos laiku pradėjo šaudyti šešiose skirtingose vietose Vienos centre. Ginkluoti užpuolikai pradėjo šaudyti į žmones kavinėse ir restoranuose.
Nežinoma, kiek užpuolikų iš viso dalyvavo šaudynėse. Kaip praneša Austrijos žiniasklaida, sulaikytas vienas asmuo.
Pasak Austrijos kanclerio Sebastiano Kurzo, užpuolikai buvo „labai profesionaliai pasiruošę“ išpuoliui ir buvo gerai ginkluoti. S. Kurzas teigia, kad ataka neabejotinai yra teroristinio pobūdžio, bet motyvas kol kas neaiškus.
Ataka surengta likus kelioms valandoms iki to, kai Austrijoje įsigaliojo nauji apribojimai, skirti suvaldyti koronaviruso plitimą. Daugybė žmonių leido laiką baruose ir restoranuose, kurie dabar bus uždaryti iki lapkričio pabaigos.
Europos lyderiai griežtai pasmerkė šaudynes. Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas teigė esąs „giliai sukrėstas siaubingo išpuolio.“
Austrijos prezidentas Alexanderis van der Bellenas ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Austrija antradienį pareiškė nematanti priežasčių, kodėl reikėtų persvarstyti tiesiamą „Nord Stream 2“ dujotiekį, nepaisant likusioje Europoje juntamų abejonių po Rusijos opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno apnuodijimo.
Austrijos prezidentas Alexanderis van der Bellenas žurnalistams sakė, kad nemato „jokio ryšio tarp A. Navalno atvejo ir „Nord Stream 2“.
Kalbėdamas šalia Austrijoje viešinčio Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, šalies vadovas sakė, kad dujotiekis turėtų būti laikomas atskiru „komerciniu projektu“.
Austrijos OMV yra viena Europos bendrovių, priklausančių konsorciumui, dalyvavusiam finansuojant beveik užbaigtą 10 mlrd. eurų vertės dujotiekį, per Baltijos jūrą sujungsiantį Rusiją ir Europą.
Vėliau ketvirtadienį, taip pat kalbėdamas V. Zelenskio pašonėje, Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas teigė sutinkantis su A. van der Belleno nuomone. Austrijos prezidentas A. Van der Bellenas ir Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas. EPA – ELTA nuotr.
„Nord Stream“ mums Austrijoje yra teigiamas projektas, – sakė S. Kurzas. – Manome, kad yra gerai, kai esama diversifikacijos ir kai energijos gamybai ir transportavimui į Europą galime naudoti kelis skirtingus kelius.“
Tačiau jis pridūrė: „Pripažįstu, kad šiuo klausimu skiriasi mano ir Ukrainos prezidento nuomonės.“
V. Zelenskis teigė suprantantis, kad Austrija projektą vertina kaip svarbų valstybės ekonomikai ir verslui, tačiau pridūrė, jog norėtų, kad dujotiekį šalis pamatytų „iš mūsų perspektyvos“.
Ukraina šiuo metu gauna dideles pajamas iš rusiškų dujų transportavimo ir baiminasi, kad „Nord Stream 2“ projektas šalį paliks nuošalyje.
Projektui taip pat priešinasi dar keletas kitų ES valstybių narių ir Baltijos šalys, o JAV savo ruožtu projektui daro didžiulį spaudimą.
Austrijos užsienio reikalų ministrė šoka su Vladimiru Putinu. EPA-ELTA nuotr.
Tačiau A. van der Bellenas sakė, kad „tokio pobūdžio su ekonomikos politika susiję klausimai tebėra nagrinėjami Europoje, o ne Vašingtone“.
Vokietija jau kurį laiką gina dujotiekio projektą, tačiau kanclerė Angela Merkel praėjusią savaitę teigė neatmesianti pasekmių projektui galimybės, jei Maskvos atsakas į A. Navalno apnuodijimą nebus patenkinamas.
Bene griežčiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas rugpjūčio 20 dieną prastai pasijuto skrydžio iš Tomsko į Maskvą metu. Jis netrukus buvo perkeltas į vieną Berlyno ligoninę, kurios gydytojai teigė aptikę „vienareikšmiškų įrodymų“, kad opozicionierius buvo apnuodytas „Novičiok“ grupei priklausančia nervus paralyžiuojančia medžiaga.
Persona non grata
Pirmadienį Austrijos ambasadorius Maskvoje Johannesas Eigneris buvo iškviestas į Rusijos užsienio reikalų ministerija, kur jam buvo pareikštas griežtas protestas dėl „nepagrįsto“ Rusijos diplomato išsiuntimo ir pranešta apie atsakomąsias priemones, informuoja „Interfax“.
„Vadovaujantis abipusiškumo principu, persona non grata paskelbtas Austrijos ambasados Rusijoje diplomatas“, – pareiškė RF URM atstovai.
Laikraščio „Kronen Zeitung“ duomenimis, iš Austrijos išsiunčiamas Rusijos diplomatas daugelį metų užsiiminėjo pramoniniu šnipinėjimu IT kompanijoje, jam padėjo Austrijos pilietis.
Austrija vėl įveda privalomą kaukių dėvėjimą prekybos centruose, bankuose ir paštuose. EPA-ELTA nuotr.
Austrijoje nuo penktadienio vėl įvedamas privalomas veido kaukių dėvėjimas prekybos centruose, paštuose ir bankuose, pastarosiomis savaitėmis augant naujų koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejų skaičiui ir užfiksavus kelis naujus infekcijos židinius, paskelbė šalies vyriausybė.
Vyriausybė pridūrė, kad taip pat bus sugriežtinta atvykėlių iš kaimyninių Vakarų Balkanų šalių kontrolė.
Pasak Austrijos kanclerio Sebastiano Kurzo, dauguma naujų Austrijoje užfiksuotų COVID-19 atvejų yra susiję su žmonėmis, grįžtančiais iš tų šalių.
Austrijoje iki šios dienos patvirtinta beveik 20 tūkst. COVID-19 atvejų, 710 žmonių mirė. Gegužę ir birželį Austrija per parą patvirtindavo po mažiau kaip 50 naujų infekcijos atvejų, o nuo liepos pradžios per parą patvirtinama jau po daugiau kaip 100 naujų užsikrėtimo atvejų.
Austrijoje kovo viduryje buvo paskelbtas karantinas, o po mėnesio šalis pradėjo švelninti dėl pandemijos įvestus apribojimus. Birželio 15 d. šalyje panaikintas reikalavimas dėvėti apsaugines veido kaukes parduotuvėse ir mokyklose, tačiau jas vis dar reikėjo dėvėti viešajame transporte, ligoninėse, vaistinėse ir kirpyklose.
Ginklas
Austrijos policija sekmadienį sulaikė Rusijos pilietį iš Čečėnijos, kuris nušovė čečėną disidentą, praneša AFP.
43 metų vyro kūnas su šautinėmis žaizdomis šeštadienį buvo rastas netoli Austrijos sostinės Vienos.
47 metų įtariamasis buvo suimtas kitą dieną Linco mieste, 200 km nuo Vienos, o nusikaltimo motyvai kol kas neaiškūs.
AFP sužinojo iš Ukrainos vidaus reikalų ministerijos, kad šeštadienį nušautas žmogus 2017 m. liudijo nužudymo byloje Ukrainoje. Prieš kelis metus vienas vyras planavo pasikėsinimą į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, bet buvo sužeistas per apšaudymą Kijeve, o jo žmona žuvo.
Austrijos policija paskelbė, kad nužudytasis čečėnas buvo prieglobsčio prašytojas, tačiau išsamiau situacijos nekomentavo.
Prokuratūros atstovas spaudai atskleidė, kad auka buvo Čečėnijos valdžios kritikas Martin‘as B.
Prokurorai kreipėsi į teismą dėl arešto orderio įtariamajam – Austrijoje gyvenančiam čečėnui.
Nužudymas įvyko Austrijoje augant nerimui dėl čečėnų išeivių saugumo.
Vasarį Čečėnijos lyderį Ramzaną Kadyrovą kritikuojančiam tinklaraštininkui pavyko apsiginti nuo plaktuku ginkluoto užpuoliko.
Kovą Čečėnijos opozicijos lyderis Imranas Alijevas buvo rastas negyvas savo viešbučio kambaryje Prancūzijos Lilio mieste. Jo kūne aptikta 135 durtinės žaizdos.
Po dviejų karų su Rusija XX a. 10-ąjį dešimtmetį Čečėnijoje kilo migracijos banga, o daugelis čečėnų emigrantų patraukė į Vakarų Europą.
Pastaraisiais metais į užsienį vėl ėmė trauktis čečėnai, kurie nepritaria Kremliui palankiam Čečėnijos Respublikos vadovui R. Kadyrovui. Pastarąjį žmogaus teisių aktyvistai kaltina dėl pakartotinių žmogaus teisių pažeidimų.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad kovo 17 d. vėlų vakarą patvirtintas dar vienas koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejis. Taigi iš viso šiuo metu patvirtintų atvejų Lietuvoje – 26.
Patikslinama, kad asmuo izoliuotas ir gydomas Kauno klinikinėje ligoninėje. Jis neseniai grįžęs iš užsienio – Austrijos. Dėl naujo atvejo pradėtas epidemiologinis tyrimas.
SAM primena, kad nuo vakar žmonės, grįžę iš bet kurios užsienio valstybės, o ne tik iš konkrečių, kaip iki tol, laikomi galimai užsikrėtusiais, jei jiems pasireiškia bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas.
Taigi keliautojams, grįžusiems iš bet kurios šalies, 14-lika dienų būtina izoliuotis. Jiems būtina kasdien matuotis kūno temperatūrą, stebėti sveikatą ir, jei atsiranda bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas – staiga pradėjus karščiuoti, kosėti, prasidėjus dusuliui – pirmiausia būtina skambinti į Karštąją liniją trumpuoju telefono numeriu 1808.
Daugėjant atvejų, gyventojai raginami ypatingą dėmesį skirti priemonėms, padėsiančioms sumažinti infekcijos plitimą.
Būtina maksimaliai vengti žmonių susibūrimų, esant galimybei dirbti iš namų, bendraujant gyvai išlaikyti atstumą vienas nuo kito, skirti ypatingą dėmesį rankų, paviršių higienai bei kita. Pajutus ligos simptomus kreiptis medikų pagalbos telefonu, nevykti patiems į gydymo įstaigas.
Austrijos sostinė Viena jau antrus metus iš eilės tapo miestu, kuriame gyventi geriausia.
„Economist Intelligence Unit“ (EIU) paskelbtas tyrimas apima 140 miestų visame pasaulyje, kurie šimtabalėje sistemoje yra vertinami pagal kelis kriterijus: gyvenimo lygį, nusikalstamumą, transporto infrastruktūrą, švietimą, sveikatos apsaugos ir politinį bei ekonominį stabilumą.
Viena jau antrus metus iš eilės aplenkė Melburną, kuris reitinge karaliavo septynerius metus iki 2018-ųjų. Trečioje, ketvirtoje ir penktoje vietoje atitinkamai rikiuojasi Sidnėjus, Osaka ir Kalgaris.
Viena, gerai žinoma dėl patogaus viešojo transporto, gaivinančio Alpių vandens ir įvairaus kultūrinio gyvenimo, surinko 99,1 balo iš 100, tiek pat, kiek ir pernai.
„Vakarų Europa ir Šiaurės Amerika vis dar yra patys geriausi regionai gyventi“, – sakoma EIU pranešime.
Iš 20 aukščiausių pozicijų Europai atiteko aštuonios, kitas vietas pasidalijo Japonijos, Australijos, Naujosios Zelandijos ir Kanados miestai.
Meilės miestas Paryžius, pernai užėmęs 19 vietą, šiemet smuko iki 25-os dėl praūžusių „geltonųjų liemenių“ protestų, kurių vaizdai pasklido po visą pasaulį.
Pirmą kartą 2019 m. EIU geriausių miestų gyventi reitingo sudarytojai atsižvelgė ir į klimato kaitos poveikį gyvenimo kokybei. Tai lėmė Naujojo Delio ir Kairo smukimą iki 118 ir 125 vietos atitinkamai dėl „prastos oro kokybės, nepatogios vidutinės temperatūros ir nepakankamo vandens tiekimo“.
„Manome, kad problemos, susijusios su klimato kaita, ateinančiais metais vis labiau paveiks gyvenimo kokybės rezultatus, taip pat didės paveiktų miestų skaičius“, – sakė EIU prognozių direktorė Agathe Demarais.
Pastaraisiais metais, tvirtino A. Demarais, gyvenimo kokybė besivystančios ekonomikos šalių miestuose kilo, daugiausia dėl stabilumo ir gerėjančio švietimo bei sveikatos apsaugos. Vis dėlto pakilimui „didelę grėsmę kelia vis prastesnės klimato sąlygos“.
Londonas ir Niujorkas atsidūrė atitinkamai 48 ir 58 vietoje, daugiausia dėl požiūrio į nusikalstamumą, terorizmą ir perpildytą susisiekimo infrastruktūrą.
Miestais, kuriuose blogiausia gyventi, šiemet tapo Karačis, Tripolis, Daka, Lagosas ir, pačioje reitingo apačioje, karo draskomos Sirijos sostinė Damaskas.
Austrijos ginkluotosios pajėgos. EPA – ELTA nuotr.
Austrija išdavė arešto orderį Rusijos žvalgybos pareigūnui suimti, kuris, kaip teigia Austrija, užverbavo į atsargą išėjusį Austrijos kariuomenės pulkininką šnipinėti Rusijos naudai.
Pulkininkas tariamai 30 metų šnipinėjo Maskvos naudai, skelbia BBC.
Policija Zalcburge sakė, kad 65 metų amžiaus pareigūnui Igoriui Jegorovičiui Zaicevui suimti išduoti Europos ir tarptautiniai orderiai.
Igorius Jegorovičius Zaicevas. EPA-ELTA nuotr.
Kaip teigiama, I. J. Zaicevas įtariamas paskatinęs į atsargą išėjusį pulkininką vykdyti žvalgybos operaciją, padarant žalos Austrijai, atskleisti valstybės paslaptis ir išduoti karines paslaptis.
Policijos teigimu, pulkininkas gavo šimtus tūkstančių eurų už savo teikiamą informaciją. Pulkininkas iš pradžių bendradarbiavo su policija, tačiau pastaruoju metu nusprendė nebekalbėti.
Šnipinėjimo skandalas, apie kurį paaiškėjo pernai, sukėlė įtampą tarp Rusijos ir Austrijos.
Šis atvejis išaiškintas gavus informacijos iš vienos Europos žvalgybos agentūros.
Austrijos gelbėtojai iš sprogimo apgriauto penkiaaukščio namo Vienoje nuolaužų ištraukė moters lavoną. Per incidentą nukentėjo 14 žmonių. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra DPA, remdamasi priešgaisrinės tarnybos atstovais.
Griuvėsiuose gali būti dar vienas žmogus, gelbėtojai mėgina jį pasiekti. Visi nukentėjusieji nugabenti į ligoninę.
Naujausiais policijos duomenimis, du nukentėjusieji patyrė sunkias traumas.
Namo gyventojai evakuoti. Incidento vietoje dirba gelbėtojai su šunimis.
Galingas sprogimas nugriaudėjo trečiadienį apie 16 valandą vietos laiku (17 valandą Lietuvos laiku) Pressgassės gatvėje Vienos ketvirtajame rajone.
Sugriuvo dalis gyvenamojo namo fasado. Spėjama, kad sprogimo priežastis – dujų nuotėkis.
Sebastianas Kurzas. EPA – ELTA nuotr.
Austrijos parlamentas pirmadienį pareiškė nepasitikėjimą šalies kancleriu Sebastianu Kurzu ir jo vyriausybe. Pranešama, kad Austrijos socialdemokratų partijos (SPÖ) inicijuotas nepasitikėjimas sulaukė balsų daugumos.
Tai buvo pirmasis sėkmingas balsavimas dėl nepasitikėjimo Austrijos istorijoje. Rugsėjį šalyje planuojami nauji rinkimai.
SPÖ pirmininkė Pamela Rendi-Wagner pirmadienio popietę oficialiai pateikė nepasitikėjimo pareiškimą. „Pone federalini kancleri, Jūs ir jūsų ÖVP (Austrijos liaudies partija) nebeturite socialdemokratų parlamentarų pasitikėjimo“, – sakė ji. Dar prieš debatus Austrijos laisvės partija (FPÖ) pareiškė paremsianti socialdemokratų iniciatyvą.
Šis balsavimas yra vyriausybės krizės kulminacija. Ji prasidėjo paskelbus skandalingą vaizdo įrašą, kuriame tuometinis Austrijos laisvės partijos FPÖ lyderis, o vėliau vicekancleris Heinzas Christianas Strachė sudarė įspūdį, jog yra atviras piktnaudžiavimui valdžia ir korupcijai. H. Ch. Strachė gegužės 18-ąją atsistatydino iš visų pareigų, dėl to žlugo vyriausybė.
S. Kurzo vadovaujama ÖVP, nepaisant skandalo, sekmadienį vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose pasiekė rekordinį rezultatą – 35 proc. balsų.
SPÖ siekia, kad dabartinę pereinamojo laikotarpio vyriausybę iki rugsėjį planuojamų rinkimų pakeistų ekspertų kabinetas. Partijos vertinimu, S. Kurzas per savo 18 mėnesių kadenciją ir per dabartinę krizę prarado bet kokį pasitikėjimą, nes praktiškai visiškai ignoravo opoziciją. Pereinamojo laikotarpio vyriausybę praėjusią savaitę prisaikdino prezidentas Alexanderis Van der Bellenas.
Rusijos žvalgybininkas Aleksandras Litvinenka, apkaltinęs Vladimirą Putiną gyvenamųjų namų sprogdinimais Rusijoje, kad ši turėtų pretekstą pradėti karą prieš Čečėniją. A.Litvinenka buvo nunuodytas radioaktyviuoju poloniu.
Didžiosios Britanijos muzikos teatras „Grange Park Opera“ stato operą „Aleksandro Litvinenkos gyvenimas ir mirtis“ (The Life & Death of Alexander Litvinenko). Pasaulinė premjera numatyta 2020 metų birželį.
Buvęs Federalinės saugumo tarnybos (FSB) agentas, kuris 2006 m. lapkritį mirė Londone šiurpia mirtimi, išgėręs polonio izotopu užnuodytos arbatos, tapo Rusijos slaptųjų tarnybų veiklos metodų simboliu. Europa buvo šokiruota: imperijos agentų čiuptuvai yra apraizgę visą Vakarų demokratinį pasaulį. Šnipinėjimo skandalai neblėsta. Naujienų išgirstame kiekvieną mėnesį.
Lietuva: tarp įtariamųjų – ir žinomas politikas
Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje išaiškinta 12 asmenų, įtariamų šnipinėjimu. Pusė jų yra jau nuteisti.
Šių metų balandžio pradžioje Klaipėdoje septyneriems metams laisvės atėmimo nuteistas 44 metų klaipėdietis Romanas Šešelis. Rusijoje gimęs rusų tautybės Lietuvos pilietis buvo sulaikytas 2017 metų gruodį. Teismas įrodė, kad jis buvo užverbuotas Rusijos žvalgybos, 2015-2017 m. rinko ir pardavinėjo informaciją apie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje esančius Lietuvos strateginius objektus, NATO karo laivus bei jais gabenamą karinę techniką.
Tačiau tai, kad 2018 m. rudenį buvo sulaikytas šnipinėjimu įtariamas žinomos politikų bei visuomenės veikėjų dinastijos atstovas Algirdas Paleckis, – Nepriklausomoje Lietuvoje analogų neturintis skandalas.
Prokuratūros pateikiamais šykščiais duomenimis, jis yra vienas iš įtariamųjų. Ikiteisminio tyrimo duomenys konfidencialūs, apie įtariamojo sulaikymą visuomenė buvo informuota tik gruodžio 19 d., baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavus nagrinėti teismui. Kol bus baigtas tyrimas, gali praeiti dar maždaug vieneri metai.
Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.
Visuomenė informuota, kad sulaikymo įstaigoje laikomas A. Paleckis, įtariama, Rusijos Federacijai rinko informaciją apie Sausio 13-osios bylą.
Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas balandžio 23 d. portalo „Delfi“ laidoje „Dienos tema“ komentavo, kad šnipinėjimo objektas nebūtinai turi būti slapta informacija; kitas valstybes gali dominti ir vieša informacija apie valstybės ekonominį saugumą, tam tikrus ekonominius bei kitus klausimus.
Latvija: nuo eilinio pensininko iki pulkininko leitenanto
Kaimyninė Latvija susiduria su ne mažesniais iššūkiais. Pripažįstama, kad čia aktyviai tęsia darbą visos Rusijos slaptosios tarnybos: Federalinė saugumo tarnyba, Ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo Vyriausioji valdyba (anksčiau Vyriausiojo žvalgybos valdyba), Užsienio žvalgybos valdyba.
Kita vertus, šalis, kurioje daugiau nei 37 proc. gyventojų yra rusakalbiai, Maskvos yra kaltinama rusofobija, „rusų šnipų“ medžiokle.
Laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atlieka buvęs geležinkelio meistras pensininkas Olegas Krasnoperovas. Tyrimo duomenimis, jis 2015-2016 m. neteisėtu būdu Jelgavos stoties teritorijoje reguliariai rinko slaptą karinio ir komercinio pobūdžio informaciją. Perfilmuodavo geležinkelio sistemų vaizdo stebėjimo įrašus, taip gaudavo duomenų apie NATO karinės technikos judėjimą. Informaciją perduodavo kontaktiniam asmeniui Rusijoje.
Rusijos naudai šnipinėjęs Jelgavos gyventojas yra maža žuvelė palyginti su rudenį sulaikytu asmeniu Olegu Buraku. Tai buvęs teisėsaugos sistemos darbuotojas, aukštas pareigas ėjęs pulkininkas. Iki 2006-ųjų spalio, kai išėjo į pensiją, jis buvo Vidaus reikalų ministerijos Informacijos centro Šaunamųjų ginklų skyriaus viršininkas.
Rusų tautybės karininkas turėjo dvi nuobaudas dėl nepakankamo valstybinės kalbos mokėjimo. Dėl O. Burako prorusiška žiniasklaida pakėlė isteriją: tai ligotas pagyvenęs žmogus, buvęs Afganistano karo dalyvis, neįgalaus sūnaus tėvas; prieš jį naudojami žiaurūs informacijos išgavimo metodai, o sulaikytas jis esą dėl to, kad atskleidė korupcijos faktą, kuriame dalyvavo jo tiesioginis viršininkas. Latvijos valdžia kaltinama rusofobija. Latvijos antinacistinis komitetas, palaikomas Latvijos rusų sąjungos, surengė solidarumo mitingą, pateikia Buraką kaip politinį kalinį.
Latvijoje dislokuotas tarptautinis NATO batalionas. EPA – ELTA nuotr.
Rygos centriniame kalėjime laikomam Latvijos piliečiui iškelta baudžiamoji byla pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius: šnipinėjimo, pornografijos platinimo bei neteisėto įrangos, skirtos operatyviniam darbui, naudojimo.
Per dvi kratas rasta pakankamai įkalčių: 13 tūkst. failų duomenų, du savadarbiai šaunamieji ginklai, šoviniai, sprogmuo, operatyvinio darbo įranga. Pasak tyrėjų, Burakas ilgą laiką sistemingai rinko informaciją, valstybės paslaptis, už atlygį vykdė Rusijos žvalgybos tarnybos užduotis. Jam gresia iki dvidešimties metų laisvės atėmimas.
Estija: demaskuotas ne vienas šnipas su antpečiais
Estijoje pastaraisiais metais taip pat buvo demaskuotas ne vienas karininkas, dirbęs Rusijos naudai.
Šių metų kovo pabaigoje sulaikytas šnipinėjimu įtariamas buvęs Estijos specialiųjų tarnybų darbuotojas, valstybinį apdovanojimą už šalies gynybos stiprinimą turintis Vladimiras Kulikovas.
Ryšius su Rusijos žvalgyba jis užmezgė 2012 m., kai pasitraukė iš tarnybos Estijos saugumo policijoje (KaPo). Materialiniu nepritekliumi negalėjo skųstis: gavo policininko pensiją bei išmoką už sužeidimą. Be to, dirbo vaikų dziudo treneriu. Manoma, kad buvo užverbuotas tuo metu, kai lankėsi Rusijos Federacijoje.
Pasak žiniasklaidoje pateiktos versijos, atleidimą iš KaPo lėmė tai, kad Kulikovas per nepriklausomybės metus neišmoko valstybinės estų kalbos. Žinoma, Kremliaus režimui tarnaujanti žiniasklaida tai interpretuoja kaip rusofobiją, rusakalbių persekiojimą.
Šis atvejis propagandos meistrams – tikras saldainis. Kulikovas tarnyboje yra pasižymėjęs: buvo sužeistas, 1995 m. išrinktas geriausiu KaPo darbuotoju.
Tai ne vienintelė pastaruoju metu Estijos viešojoje erdvėje šmėžavusi pavardė, siejama su šnipinėjimu.
Pernai rugsėjį buvo sulaikyti, šių metų vasarį dėl šnipinėjimo Rusijos naudai nuteisti tėvas ir sūnus: Estijos gynybos pajėgų štabo karininkas majoras Denisas Metsavas ir Piotras Volinas, sovietiniais metais buvęs KGB Pasienio pajėgų karininkas.
Estijos Respublikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Į šios bylos tyrimą buvo įtraukta aukščiausia Estijos policijos ir kariuomenės vadovybė.
Asmenys apkaltinti Estijos valstybinių paslapčių, įslaptintos tarnybinės bei vidaus reikalų informacijos rinkimu ir perdavimu Rusijos Ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo Vyriausioji valdybai. Metsavas antivalstybine veikla užsiimė daugiau nei dešimtmetį, o jo tėvas – apie penkerius metus. Už teikiamą informaciją gaudavo atlygį. Majorui teismas skyrė 15 metų ir šešių mėnesių, o jo tėvui – pusmečio laisvės atėmimo bausmę.
Švedija: diplomatinė priedanga ir pramoninis šnipinėjimas
Diplomatinėje priedangoje įvairiose šalyse dirba šimtai Rusijos žvalgybos agentų. Precedento neturinčiu žvalgybinės informacijos kiekiu praėjusį pavasarį pasidalijo Didžioji Britanija. Tam ryžtasi dėl jos Britanijoje įvykdytos cheminės atakos, kai buvęs dvigubas agentas Sergejus Skripalis ir jo duktė Julija buvo apnuodyti Rusijoje pagaminta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Vakarų valstybės Maskvai pateikė koordinuotą atsaką: dešimtys pasaulio valstybių, tarp jų devyniolika ES narių, iš savo šalių išsiuntė daugiau nei pusantro šimto rusų diplomatų – šnipų, dirbusių diplomatinėje priedangoje. Tai buvo rimtas smūgis Rusijos šnipų tinklui.
Tąkart Švedija paprašė šalį palikti vieną Rusijos diplomatą. O šį pavasarį dėl šnipinėjimo skandalo į Švedijos užsienio reikalų ministeriją ir vėl buvo iškviestas Rusijos pasiuntinys Stokholme Viktoras Tatarincevas. Švedai pareikalavo iš šalies išsiųsti pasiuntinybės darbuotoją, įtariamą šnipinėjimu. Diplomato pavardė neįvardijama.
Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.
Rusijos specialiąsias tarnybas domina įvairi informacija. Verbuojami asmenys ir pramoniniam šnipinėjimui.
Apie demaskuotą šnipą šių metų vasarį pranešė Švedijos saugumo tarnyba (SEPO). Buvo sulaikytas 45-erių švedas, dirbęs informacinių technologijų įmonėje. Įtariama, kad jis buvo užverbuotas Rusijos specialiųjų tarnybų ir jai teikė slaptą informaciją. Pasak SEPO, užsienio žvalgyba aktyviai domisi švedų IT pramonės naujovėmis. Nepaisant suaktyvėjusio kibernetinio šnipinėjimo, informacija renkama ir „tradiciniais metodais“.
Belgija: į šnipinėjimo voratinklį įtrauktas kontržvalgybininkas
Tuo pačiu laiku, kaip ir Švedijoje, įsiplieskė kur kas didesnio masto skandalas.
Pasaulį apskriejo skandalinga žinia iš Briuselio: šnipinėjimu Rusijos naudai įtariamas kontržvalgybininkas Klementas Vandenborė (Clement Vandenborre), kuris daugiau nei 40 metų dirbo įvairiose Belgijos kariuomenės struktūrose, Belgijos bendrosios informacijos ir žvalgybos tarnyboje vadovavo Žvalgybos skyriui!
Briuselyje jau ilgokai nerimaujama dėl saugumo grėsmių. Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) prieš pat šį įvykį įspėjo Belgijos pareigūnus stebėti „šimtus šnipų“ iš įvairių užsienio šalių, tarp jų Rusijos bei Kinijos. Kaip nurodyta Europos Sąjungos diplomatinės tarnybos pranešime, Briuselyje veikia „maždaug 250 Kinijos ir 200 Rusijos šnipų“.
Belgijos slaptoji policija
Įtariama, kad generolas Vandenborė 2016 m. per specialią operaciją Serbijoje perdavė slaptą informaciją moteriai, kuri buvo dviguba agentė ir dirbo Maskvai. Gali būti, kad perduota informacija apėmė paslaptis, susijusias su Šiaurės Atlanto sutarties organizacija, kurios steigėja yra Belgija. Aukštas pareigūnas taip pat kaltinamas slaptų dokumentų slėpimu. Žinoma, visus kaltinimus generolas kategoriškai atmeta.
Belgijos gynybos ministerija patvirtino, kad vyksta šnipinėjimo veiklos tyrimas, tačiau detalių nekomentuoja. Daugiau jokių žinių apie Vandenborę nuo vasario mėnesio nėra. Ateityje turėtume išgirsti įdomių naujienų!
Austrija: Vakarų žvalgyba abejoja, ar saugu dalytis informacija
Austrija viena iš nedaugelio Europos šalių su Rusija palaiko draugiškus ryšius. Vienos neutralumas, įtvirtintas 1955 m. Valstybės sutartyje, ir anksčiau Maskvai buvo labai parankus. Tačiau dabartinė Austrijos valdančioji koalicija Kremliui sudaro sąlygas į Vieną žvelgti kaip į savo žaidimų aikštelę.
Skirtingai nei kitos demokratinės valstybės, Austrija „liko neutrali“ Krymo aneksijos klausimu. Nestebina, kad pernai pavasarį ji atsisakė prisijungti prie Londono ir kitų Vakarų valstybių sostinių sprendimo dėl „Skripalių bylos“ išsiųsti diplomatinės tarnybos priedangoje dirbančius šnipus.
Dabartinė Austrijos valdančioji koalicija, ultradešinioji Laisvės partija (FPO) flirtuoja su Kremliumi. Neatsitiktinai Vladimiras Putinas rugpjūčio mėnesį atsidūrė užsienio reikalų ministrės Karinos Kneissl vestuvėse, su ja šoko prieš kameras.
Austrijos specialusis dalinys. EPA – ELTA nuotr.
Tačiau orams atvėsus smagumas dingo. Dešinieji pateko į nemalonią situaciją. Ponia Kneissl gruodį turėjo vykti į Maskvą, tačiau kelionę teko atšaukti…
Lapkričio mėnesį per vieną savaitę buvo sulaikyti du rusų agentai. Vienas iš jų – buvęs Austrijos ginkluotųjų pajėgų pulkininkas 70-metis Martin M. Įtariama, kad jis 20 metų dirbo Rusijos karinei žvalgybai. 1988 m. Teherane užverbuotas austras užkoduotą informaciją kas dvi savaites perduodavo kontaktiniam asmeniui „Jurijui“ specialiu imtuvu: apie Austrijos karines oro pajėgas, artilerijos sistemas, migracijos situaciją, taip pat apie daugelį austrų aukštų karininkų. Atsargos pulkininkas už rusams perduotą slaptą informaciją galėjo uždirbti 300 tūkst. eurų. Pastebima, kad jis veikė „labai profesionaliai“, užėmė nereikšmingą postą Austrijos kariuomenės štabe. Pagal Austrijos įstatymus, už valstybės paslapties išdavimą šnipui gresia iki dešimties metų laisvės atėmimo bausmė.
Pasak Austrijos gynybos ministerijos pranešimo, šnipas buvo sulaikytas perspėjus „draugiškoms tarnyboms“. Rusijos reakcija buvo irzli. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Austrijai derėjo su savo įtarimais kreiptis tiesiogiai į Rusijos Federaciją, o ne griebtis „mikrofoninės diplomatijos“. Kremliui dirbanti žiniasklaida ironizavo: Austrija išpūtė „šnipų skandalą“ su Rusija, kad susirinktų taškų ES.
Austrijos užsienio reikalų ministrė šoka su Vladimiru Putinu. EPA-ELTA nuotr.
Austrų opozicinės politinės partijos atstovas naujienų agentūrai „Reuters“ atskleidė, kad Vakarų žvalgybos agentūros, ypač britų agentūra MI5 ir olandų žvalgybos agentūra, pradėjo itin atsargiai dalytis informacija su BVT. Valdančiųjų dešiniųjų artumas Maskvai jau seniai kelia jų susirūpinimą. FPO atstovai yra gynybos bei vidaus reikalų ministrai, o Vidaus reikalų ministerija savo ruožtu prižiūri pagrindinę Austrijos žvalgybos agentūrą BVT.
Įtarimų dėl galimo duomenų nutekinimo kilo dar 2017 m. Todėl nutarta Austrijos kontržvalgybą laikinai nušalinti nuo darbo Berno klube – neoficialaus žvalgybos ir saugumo tarnybų vadovų susivienijimo, kuriame keičiamasi informacija tarp 30 Europos valstybių.
Rusija: ar įvyks mainai?
Rusija akylai saugo savo valstybės paslaptis. Už šnipinėjimą gresia 20 metų laisvės atėmimo bausmė.
Maskvos miesto teismas šį balandį už šnipinėjimą nuteisė 63-ejų norvegą Frude Bergą, kuris buvo sulaikytas Maskvoje 2017 m. gruodį. Teismo nuosprendis – 14 metų griežtojo režimo kolonijoje.
KGB būstinė Lubiankos aikštėje Maskvoje, kai ten dar stovėjo čekisto kraugerio Felikso Dzeržinskio paminklas.
Norvegas pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo prieš Rusiją. Tyrimo duomenimis, buvęs Norvegijos pasienio inspektorius buvo pasiųstas į Rusiją rinkti duomenų apie rusų povandeninius atominius laivus. Slaptų dokumentų apie Rusijos karinį jūrų laivyną jam pavyko gauti iš užverbuoto gynybinės įmonės darbuotojo Aleksejaus Žitniuko, kuris esą veikė kontroliuojamas saugumo tarnybos.
Žitniukas buvo nuteistas jau anksčiau, 2018 m. gruodį. Tėvynės išdavimu apkaltintas vyras turės 13 metų kalėti kolonijoje.
Bergas pateikė malonės prašymą. Pernai rugsėjį norvegai Osle buvo sulaikę ir be teismo paleido šnipinėjimu įtartą Rusijos pilietį Michailą Bočkariovą. Tuo tarpu pasak Rusijos žiniasklaidoje pateikiamos versijos, Bočkariovas buvo sulaikytas nepagrįstai, todėl ir paleistas…
Austrijos prezidentas A. Van der Bellenas ir Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas. EPA – ELTA nuotr.
Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas šeštadienį paskelbė, kad šalis kaip galima greičiau surengs pirmalaikius rinkimus, kai dėl korupcijos skandalo atsistatydino vicekancleris Heinzas-Christianas Strachė.
Vicekancleris, Laisvės partijos (FPOe) lyderis H. Ch. Strachė atsistatydino po to, kai pasirodė slapta filmuota medžiaga (jis slapta prašė finansinės Rusijos paramos mainais į austrišką paramą).
S. Kurzo Liaudies partija ir Laisvės partija sudarė koalicinę vyriausybę.
„Pasiūliau respublikos prezidentui, kad būtų surengti nauji rinkimai, kiek įmanoma anksčiau“, – sakė kancleris S. Kurzas.
„Gana“, – sakė S. Kurzas ir pridūrė, kad jam nesusidarė įspūdis, kad H. Ch. Strachės FPOe nori keistis, ir paminėjo kelis kitus skandalus, į kuriuos buvo įsitraukusi partija.
Austrijos prezidentas Alexanderis Van der Bellenas patvirtino, kad bus nauji rinkimai, bet data dar nustatyta. Prezidentas teigė, kad pirmalaikiai rinkimai būtini po to, kai atsistatydino H. Ch. Strachė.
Prezidentas pridūrė, kad sekmadienį su S. Kurzu aptars tolesnius žingsnius.
Austrijos užsienio reikalų ministrė šoka su Vladimiru Putinu. EPA-ELTA nuotr.
Austrijos federalinė konstitucijos gynimo ir kovos su terorizmu žinyba (kontržvalgyba) izoliuota nuo kontaktų su Vakarų specialiųjų tarnybų atstovais dėl vienos iš valdančiųjų partijų – Austrijos laisvės partijos – bendradarbiavimo su Rusija, rašo Austrijos laikraštis „Standard“.
Pasak leidinio šaltinių, Austrijos kontržvalgyba atkirsta nuo keitimosi informacija su kitomis Europos specialiosiomis tarnybomis. Kontaktus su Viena šios žinybos linija pirmiausia nutraukė Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų žvalgybos žinybos. Kaip pažymi „Standard“, didžiausia kliūtis Austrijos specialiosios tarnybos bendradarbiavimui Europoje yra Austrijos laisvės partijos atėjimas į valdžią. 2016 metų pabaigoje ši partija pasirašė sutartį su „Vieningąja Rusija“ dėl bendrų konsultacijų aktualiais klausimais.
Austrijos karinių pajėgų antsiuvas. EPA – ELTA nuotr. Austrijos vidaus reikalų ministerijai pavaldžios Federalinės konstitucijos gynimo ir kovos su terorizmu žinybos direktorius Peteris Gridlingas laikraščiui pareiškė, kad jo žinyba tebėra Europos šalių specialiųjų tarnybų susivienijimo narė ir dalyvauja keičiantis informacija.
Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl, antradienį lankydamasi Maskvoje, sakė, kad Austrija nori palaikyti gerus santykius su Rusija, nepaisant ES sankcijų.
„Mes remiame ES principus, bet bandome išlaikyti tvirtus ryšius su Rusija“, – po pokalbių su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu sakė K. Kneissl ir pridūrė, kad Viena ir Maskva tradiciškai palaiko puikius dvišalius santykius.
Austrijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai susitiko praėjus keturiems mėnesiams po to, kai dėl šnipinėjimo skandalo K. Kneissl atšaukė savo suplanuotą vizitą į Maskvą.
K. Kneissl kelionė atšaukta lapkritį, kai Austrija pareiškė išsiaiškinusi, kad į atsargą išėjęs Austrijos kariuomenės pulkininkas kelis dešimtmečius šnipinėjo Rusijos naudai. Rusija pasmerkė šiuos kaltinimus kaip „nepagrįstus“, ir skandalas apkartino abiejų šalių santykius.
Antradienį vykusio susitikimo metu S. Lavrovas taip pat sukritikavo Austriją dėl „staigaus sprendimo viešai apkaltinti Rusijos Federaciją dėl šnipinėjimo“. Rusijos ministras pridūrė, kad Austrija yra „svarbi Rusijos partnerė“, ir žarstė pagyras jos verslininkams, kad jie nepasitraukė iš Rusijos rinkos, nepaisant ES sankcijų.
Austrijos ministrė, savo ruožtu, paragino Rusiją paleisti 24 Rusijoje kalinamus Ukrainos jūreivius.
Austrija yra viena iš kelių ES valstybių narių, kurios išlaikė glaudžius santykius su Rusija nuo 2014 metais Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos. Pernai K. Kneissl pakvietė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną į savo vestuves ir šiuo žingsniu sukėlė pasipiktinimą.
Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Austrijos prezidento Alexanderio Van der Belleno dvišalis susitikimas. EPA – ELTA nuotr.
Lietuvos ir Austrijos ryšių stiprinimas, bendradarbiavimo perspektyvos ekonomikos, energetikos mokslo, meno ir kultūros bei turizmo srityse, abiem valstybėms aktualūs Europos Sąjungos klausimai aptarti Vienoje penktadienį vykusiame Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Austrijos prezidento Alexanderio Van der Belleno dvišaliame susitikime.
Šalies vadovė padėkojo Austrijai už principingą poziciją ir paramą Lietuvai dėl Rusijos geopolitinio projekto Astravo atominės elektrinės, kuri statoma vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus ignoruojant ir pažeidžiant tarptautinius branduolinės saugos standartus.
Vasario pradžioje Ženevoje vykusioje Espoo konvencijos konferencijoje pripažinta, kad Astravo AE parinkta aikštelė yra nesaugi. Šią poziciją tvirtai palaikė ir nebranduolinės valstybės kelią pasirinkusi Austrija.
Pasak prezidentės, Astravo AE kelia grėsmę regiono saugumui, todėl būtina siekti šios branduolinės jėgainės uždarymo. Austrijos patirtis parodė, kad tai įmanoma, jei yra atsakomybė ir užtenka politinės valios.
Austrijos parama Lietuvai svarbi toliau telkiant tarptautinę paramą. Tai valstybė, kuri rengia branduolinės saugos ekspertus ir yra Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) namai. Vienoje yra įsikūrusi šios organizacijos būstinė, primenama Prezidentės spaudos tarnybos pranešime.
Aptariant ES aktualijas, susitikime pabrėžta, kad, JK viduje nerandant sutarimo dėl „Brexito“, įkaitais tapo ne tik šios valstybės žmonės, bet ir visa ES. Susiklosčiusi politinio neaiškumo situacija stabdo derybas dėl naujojo septynmečio ES biudžeto, dėl to gali vėluoti finansinė parama strateginiams projektams.
Susitikime, pasak pranešimo, kalbėta ir apie ES atsparumo stiprinimą hibridinėms grėsmėms. Tai ypač aktualu šiemet, kai už kelių mėnesių žmonės rinks naują Europos Parlamentą. Todėl būtina imtis visų priemonių užtikrinti, kad priešiškos išorės jėgos nepaveiktų ES piliečių apsisprendimo.
Būdama neutrali valstybė, Austrija aktyviai prisideda prie sustiprinto ES bendradarbiavimo gynybos ir saugumo srityje – PESCO. Kaip ir Lietuva, ši šalis bendradarbiauja net keliuose PESCO projektuose, tarp jų karinio mobilumo ir kibernetinio saugumo stiprinimo srityse.
Susitikime taip pat pabrėžta, kad intensyvėjantys dvišaliai ryšiai atveria naujų perspektyvų Lietuvos ir Austrijos žmonių gerovei. Per metus 19 proc. išaugo dvišalė prekyba, mezgasi tvirti meno, kultūros ir mokslo saitai. Žengiami pirmieji žingsniai Kauno ir Vienos universiteto bendradarbiavimo srityje. Kultūrinius ryšius skatina Vilniaus ir Zalcburgo miestų partnerystė. Daug potencialo glūdi aukštųjų ir finansinių technologijų, gyvybės mokslų srityse.
Austrijos karinių pajėgų antsiuvas. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Austrijos kolegei Karinai Kneissl išsakė nepasitenkinimą tuo, kad Rusija buvo neva neteisingai apkaltinta dėl Austrijoje kilusio šnipinėjimo skandalo, informuoja naujienų agentūra dpa.
Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad Lavrovas su K. Kneissl telefonu aptarė „nepagrįstus kaltinimus“ mestus nesilaikant diplomatinių susitarimų.
Anot S. Lavrovo, Austrija turėjo veikti oficialiais komunikacijos kanalais ir aptarti situaciją tiesiogiai su Rusija remdamasi faktais, užuot paskelbdama ją viešai.
Penktadienį Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas ir šalies gynybos ministras Mario Kunasekas atskleidė, kad prieš penkerius metus į atsargą išėjęs Austrijos pulkininkas įtariamas šnipinėjimu Rusijai nuo dešimtojo praeito amžiaus dešimtmečio iki 2018 m.
S. Kurzas pareiškė, kad Rusijos šnipinėjimas Europoje, kaip ir šnipinėjimas apskritai, yra nepriimtini.
Austrijos užsienio reikalų ministrė K. Kneissl į skandalą sureagavo atšaukdama planuotą vizitą į Rusiją. Ji taip pat pareiškė, kad pasitvirtinus įtarimams santykiai tarp abiejų valstybių gali pašlyti.
Tuo metu, pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, K. Kneissl išsakė viltį, kad žingsniai, kurių gali būti imtasi, nepakenks tarpvalstybiniams santykiams.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį atvyko į Gamlico kaimą Austrijoje, kur dalyvaus šios šalies užsienio reikalų ministrės Karinos Kneissl ir verslininko Wolfgango Meilingerio vestuvėse, informuoja TASS.
Į Austriją atsivežė kazokų ansamblį. EPA – ELTA nuotr.
Tik atvykęs V. Putinas pasveikino Austrijos užsienio reikalų ministrę ir įteikė jai puokštę gėlių. Be to, ceremonijoje dalyvaus ir kazokų choras. Austrijos ir Vokietijos žiniasklaida, remdamasi šaltiniais diplomatinėje tarnyboje, pranešė, kad kazokų choro pasirodymas – Rusijos prezidento vestuvinė dovana.
Anksčiau vietos žiniasklaida skelbė, kad V. Putinas iš Graco oro uosto atskris sraigtasparniu, tačiau jis atvyko automobiliu.
Austrijos URM vadovės vestuvėse. EPA – ELTA nuotr.
Ministrės vestuvėse taip pat dalyvauja Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas, vicekancleris Heinzas-Christianas Strachė, šalies prezidentas Alexanderis Van der Bellenas ir naftą eksportuojančių valstybių organizacijos OPEC generalinis sekretorius Mohammedas Barkindas.
V. Putinas po vestuvių vyks į susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel.
Vienos kavinėje, gyvuojančioje nuo XIX šimtmečio, saujelė politinių aktyvistų, „linkčiodami galvomis, dalijasi nuomonėmis, kurios daugeliui pasirodys rasistinės ir homofobiškos, panašios į nežabotas konspirologines teorijas“, – rašo straipsnio NBC News portale autoriai Aleksanderis Smitas ir Endi Ekardtas. „Viena tema jie šnekučiuojasi dažnai: tie žmonės mano, kad Austrija, istoriškai išsauganti neutralitetą, turi nusigręžti nuo Vakarų ir apsikabinti su Rusijos prezidentu Putinu“, – sakoma straipsnyje.
„Mūsų tikslas – kokiu nors būdu priešintis negatyviam Rusijos vaizdui, kurį skleidžia Vakarų žiniasklaida“, – sako 26-rių metų Aleksanderis Markoviksas.
„Mes turime stoti Rusijos pusėn, – priduria jis. – Rusija – šalis, kuri yra engiama, iš tikrųjų ji – Vakarų imperializmo auka“.
Žurnalistai komentuoja: „Čia, Austrijoje, Kremliui palankios pažiūros skamba ne tik marginalinių jėgų politiniuose susirinkimuose. Atrodo, šalies vyriausybė dreifuoja link Putino. Kadangi Viena plačiai garsėja kaip pasaulinė šnipinėjimo sostinė, tai turi rimtų padarinių Vašingtonui ir jo sąjungininkams. Vienas iš tų įtarimų veiksnių – ultradešinioji Austrijos laisvės partija (FPO), kuri atvirai palaiko Rusiją“.
„FPO, įsteigta buvusių nacistų 1950-aisiais metais, nuo gruodžio yra šalies koalicinės vyriausybės jaunesnioji partnerė. Pagal koalicinį susitarimą jai pavesta atsakomybė už Austrijos gynybos ir vidaus reikalų ministerijas, įskaitant ir vidaus bei užsienio žvalgybos tarnybas“, – sakoma straipsnyje.
„Tuo tarpu partija ir jos vedančiosios figūros yra Putino fanai ir dėl to nesivaržo. Perspektyva, kad prorusiška partija kontroliuos žvalgybos tarnybas, sužadino nuogąstavimus, kad Vakarų paslaptys jau nebebus apsaugotos nuo viešumo, jeigu jomis bus pasidalyta su Viena“, – tęsia autoriai.
„Austrija – ES gynybos politikos dalyvė, ir viskas, dėl ko ten būtų susitarta, kas bebūtų svarstoma, bus „nutekinama Maskvai“, – prognozuoja buvęs krypties vadovas Austrijos gynybos ministerijoje vadovas Gustavas Greselis.
„Buvęs JAV ambasadorius Austrijoje Viljamas Ičas ir Austrijos Žvalgybos, propagandos ir saugumo studijų (Intelligence, Propaganda and Security Studies) centro vedantysis ekspertas Zigfridas Bejeris sako, jog nėra konkrečių įrodymų, kad FPO iki šiol naudojo savo padėtį vyriausybėje, padėdama Rusijai, bet svarbiausia, kad ryšių su Rusija jau pakanka, kad sukeltų nerimą Vakarų valstybėms“, – perduoda straipsnio autoriai.
Kiti įtikinėja, kad FPO prielankumas Rusijai jau suveikė: Austrija – viena iš nedaugelio ES šalių, kurios atsisakė išsiųsti Rusijos diplomatus po Sergejaus ir Julijos Skripalių apnuodijimo.
„FPO taip pat ragino atšaukti sankcijas Rusijai ir pritarė referendumo idėjai dėl išstojimo iš ES – institucijos, kurią Putinas seniai stengiasi destabilizuoti“, – sakoma straipsnyje.
„Šilti Austrijos santykiai su Rusija – ne naujiena, jie ne tik ultradešiniųjų dalia“, – tęsia autoriai.
„Markoviksas ir jo draugai sako, kad „intensyvi“ Vakarų „propaganda“ Krymo tema paskatino juos suburti grupę aktyvistų, kuri pasivadino Suvorovo institutu (Suworow Institute) – rusų XVIII amžiaus pulkininko garbei“, – sakoma straipsnyje.
Instituto įkūrėjas Patrikas Popelis ir Markoviksas paliko FPO gretas, manydami, kad vyriausybės sudėtyje ji nepakankamai palaiko Maskvą ir pernelyg švelniai žiūri į pabėgėlių vykdomą Europos „islamizavimą“. „Jie neigia bet kokius ryšius su Rusijos valstybe ir sako, kad jie nei rasistai, nei fašistai“, – rašo autoriai.
Rusija „tikrai nekelia pavojaus, – pastebėjo buvęs FPO deputatas Johanesas Giubneris, „Austrijos–Rusijos draugystės draugijos“ narys. – Aš čia užsiimu politika bemaž 9 metus ir pastebėčiau, jeigu (Rusija) pabandytų paveikti kursą… arba jeigu jie papirkinėtų žmones kokiems nors „tamsiems tinklams“. To nėra“
Kaip ir daugelis FPO narių, Giubneris mano, kad tiesti tiltus su Rusija svarbu priešinantis „viešpataujančiai Amerikos įtakai“. „Maskvos įtaka Europoje – nulinė, – sakė jis. – Būtų gerai, jei pas mus būtų daugiau Rusijos įtakos“.
