Amerikos kariai Arkikatedros aikštėje Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu susitikęs šalies vadovas Gitanas Nausėda tikina, kad buvo kalbama apie požiūrį į JAV svarbą NATO gynybos politikos klausimais. Pasak prezidento, nereikėtų kelti priešpriešos tarp JAV indėlio NATO gynybos politikoje ir Europos autonomijos siekio.
G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys neįsivaizduoja savo saugumo be Amerikos indėlio.
„Čia kartais velnias slypi detalėse, kartais vienas ar kitas terminas ir jo traktuotė pakeičia visą vaizdą. Galiu pasakyti tai, ką sakiau vakar, man atrodo, pakankamai aiškiai per delegacijų derybas – Lietuva netraktuoja strateginės autonomijos siekio kaip konkurencijos JAV dalyvavimui NATO veikloje“, – po apsilankymo Rukloje su E. Macronu žurnalistams sakė G. Nausėda. Amerikiečių kariai. Vilnius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Tai Lietuva traktuoja kaip papildantį NATO pajėgumus veiksnį. Jokiu būdu tarp šių dviejų dalykų negali būti priešpriešos ir konkurencijos. Priešingu atveju, nukentės NATO gebėjimas tinkamai vykdyti savo misiją“, – sakė Lietuvos prezidentas.
G. Nausėda taip pat pasidžiaugė matąs teigiamų poslinkių ES ir JAV ekonominiuose santykiuose.
„Ekonominio bendradarbiavimo klausimais matome tam tikrų poslinkių – štai visai neseniai pasiektas susitarimas dėl muitų mažinimo tam tikroms prekių grupėms. Tai geras pavyzdys, kuris rodo, kad, norint kalbėtis, derėtis, siekti rezultato, galima jį pasiekti, nors galbūt tai kartais atrodo sudėtingai pasiekiama“, – pabrėžė G. Nausėda.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Kartu prezidentas patikino, kad visoms Baltijos šalims itin svarbus JAV indėlis NATO gynybos politikoje.
„Aš esu optimistas, ir visos Baltijos valstybės turbūt yra nusiteikusios labai aiškiai, kad JAV dalyvavimas mūsų kolektyvinės gynybos sistemoje yra kritiškai svarbus veiksnys, ir mes nelabai įsivaizduojame savo šimtaprocentinio saugumo be JAV įsitraukimo“, – pridūrė G. Nausėda.
Pakistane protestais minimos pirmosios Kašmyro statuso panaikinimo metinės. EPA-ELTA nuotr.
Didžiausiuose Pakistano miestuose tūkstančiai žmonių trečiadienį rinkosi į protestus, praėjus lygiai vieneriems metams po to, kai kaimyninė Indija panaikino specialųjį Kašmyro regiono statusą.
Protestuose dalyvavo politiniai lyderiai, profsąjungos, advokatų draugijos ir teisių aktyvistai, siekdami pasmerkti tai, ką vadino „represyviu Indijos sprendimiu“.
Šalies prezidentas Arifas Alvis ir užsienio reikalų ministras Shahas Mehmoodas Qureshis vadovavo didžiausiam protestui Islamabade, kur protestuotojai šūkavo prieš Indiją nukreiptus šūkius ir reikalavo pasaulio jėgų įsikišimo.
Indijos hinduistų nacionalistų vyriausybė Kašmyro regione dislokavo daugiau pajėgų, prieš paskelbdama 2019 metų rugpjūčio 5 dieną, kad vienašališkai panaikina Kašmyro pusiau autonominį statusą.
Daugiausiai musulmonų apgyvendintą Himalajų slėnyje įsikūrusį regioną kontroliuoja Naujasis Delis ir Islamabadas, tačiau visiškos kontrolės reikalauja abi pusės.
Pakistanas atmeta tai, ką laiko Naujojo Delio įvykdyta Kašmyro aneksija – tai prieštarauja Islamabado pozicijai, kad regiono likimą turėtų spręsti Jungtinių Tautų (JT) organizuojamas plebiscitas.
Indijai žengus šį žingsnį, Pakistanas su šalimi apribojo diplomatinius santykius, sustabdė tarpvalstybinių autobusų paslaugas ir sustabdė dvišalę prekybą.
„Indijos veiksmai Kašmyre yra blogiausias teisių pažeidimas“, – teigė prezidentas A. Alvis.
Šalies premjeras Imranas Khanas vadovavo protestui Pakistano kontroliuojamoje Kašmyro dalyje ir paragino pasaulį įsikišti bei imtis veiksmų prieš žingsnį, kuris, pasak jo, savo pačių namuose įkalino 8 mln. Kašmyro musulmonų.
Sakytoje kalboje I. Khanas pareiškė, kad Pakistanas tarptautinėse platformose ir toliau kalbės apie Kašmyro klausimą ir kels spaudimą Indijai, kad ši atsisakytų aneksijos sprendimo.
Pakistano valdomo Kašmyro lyderiai pasmerkė Indiją už tai, ką jie vadino nežmonišku Indijos pajėgų įvykdytu regiono uždarymu, siekiant pažaboti neramumus, galinčius kilti dėl aneksijos sprendimo.
„Tai, ką Indija daro Kašmyre, yra įžeidimas žmogiškam orumui… raginame JT ir civilizuotą pasaulį padėti užbaigti (regiono) uždarymą“, – sakė Pakistano Kašmyro ministras pirmininkas Raja Farooqas Haideris.
Pakistano ministrų kabinetas antradienį patvirtino naują žemėlapį, kuriame visas regionas priskiriamas šalies teritorijai, ir vieną Islamabado kelią pervadino Šrynagaro greitkeliu – Šrynagaras yra indiškojo Kašmyro sostinė.
Branduoliniais ginklais apsiginklavusios Pietų Azijos valstybės konkurentės Pakistanas ir Indija nuo 1947-ųjų, kai įgijo nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos, kovojo jau tris tarpusavio karus.
Kinija raginama persvarstyti Honkongo saugumo įstatymą. EPA-ELTA nuotr.
Europos Sąjunga (ES) pirmadienį paragino Kinijos lyderius gerbti Honkongo autonomiją ir pareiškė „didelį susirūpinimą“ dėl Kinijos planų įvesti Honkonge griežtą naują nacionalinio saugumo įstatymą. ES taip pat įspėjo Kiniją dėl „labai neigiamų padarinių“, jei ji įgyvendins savo planus dėl įstatymo.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis savo susirūpinimą pareiškė per virtualų vaizdo susitikimą su Kinijos premjeru Li Keqiangu ir prezidentu Xi Jinpingu.
„Mes pareiškėme didelį savo susirūpinimą dėl siūlomo nacionalinio saugumo įstatymo Honkongui“, – po susitikimo reporteriams sakė Ch. Michelis.
„Paraginome Kiniją tęsėti pažadus, duotus Honkongo žmonėms ir tarptautinei bendruomenei, susijusius su Honkongo aukšto lygio autonomija ir garantuotomis laisvėmis“, – pridūrė Ch. Michelis.
Pasak U. von der Leyen, jie aiškiai parodė Kinijos pareigūnams, kad ES mano, jog nacionalinio saugumo įstatymo įvedimas pažeidžia Kinijos tarptautinius įsipareigojimus.
„Nacionalinio saugumo įstatymas kelia grėsmę, kad bus rimtai pakenkta „viena šalis, dvi sistemos“ principui ir Honkongo aukšto lygio autonomijai“, – teigė U. von der Leyen.
„ES palaiko ryšį su savo G7 partneriais šiuo klausimu ir mes šiandien labai aiškiai išdėstėme savo poziciją Kinijos vadovybei bei raginame juos pergalvoti“, – pridūrė pirmininkė.
Baiminamasi, kad nacionalinio saugumo įstatymas, nukreiptas prieš ardomąją veiklą, atsiskyrimą, išdavystę ir užsienio kišimąsi, dar labiau suvaržys laisves Honkonge.
Honkongas yra pusiau autonominis pietinis Kinijos miestas, buvusi Didžiosios Britanijos kolonija. 1997 metais Honkongas buvo perduotas Kinijai, kuri sutiko valdyti Honkongą pagal „viena šalis, dvi sistemos“ susitarimą ir pasižadėjo, kad Honkongas iki 2047 m. išlaikys aukšto laipsnio autonomiją.
JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo penktadienį pasmerkė Pekiną dėl siūlymo priimti naują Honkongo saugumo įstatymą po ilgus mėnesius trukusių protestų pusiau autonomiškoje Kinijos teritorijoje.
„Sprendimas apeiti gerai veikiantį Honkongo įstatymų leidybos procesą ir nepaisyti Honkongo žmonių valios būtų mirties nuosprendis Pekino Honkongui pažadėtai aukšto lygio autonomijai“, – pranešime teigė M. Pompeo.
M. Pompeo pabrėžė, kad šis Kinijos žingsnis gali lemti tai, kad JAV, remdamasi naujais įstatymais, atsisakys Honkongą laikyti autonominiu regionu.
Jei taip nutiks, Honkongas praras privilegijuotos prekybos su didžiausia pasaulio ekonomika statusą.
„JAV primygtinai ragina Pekiną persvarstyti pragaištingą sprendimą, laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir paisyti Honkongo autonomijos, jo demokratinių institucijų ir piliečių laisvių. Tai išsaugotų Honkongo specialųjį statusą pagal JAV teisės principus“, – teigė M. Pompeo.
„Bet koks sprendimas, kuris kėsinasi į Honkongo autonomiją ir laisves, įtvirtintas Kinijos ir Britanijos bendroje deklaracijoje ir Pagrindiniame įstatyme, neišvengiamai paveiktų mūsų vertinimą „Viena šalis, dvi sistemos“ politikos ir šios teritorijos statuso atžvilgiu“, – sakė jis.
Honkongo policija. EPA – ELTA nuotr.
Protestuotojai vėl patraukė į Honkongo gatves, pirmą kartą po to, kai buvo užimtas parlamentas ir kilo riaušės, praneša naujienų agentūra dpa.
Sekmadienio eitynėse dar kartą reikštas nepasitenkinimas laikinai atšauktu įstatymu, kurio priėmimas leistų įtariamų nusikaltėlių ekstradiciją iš pusiau autonominio Honkongo į Kiniją.
Policijos ir organizatorių pateikiami eitynių skaičiai išsiskyrė – jose dalyvauti galėjo tarp 56 000 ir 230 000 žmonių. Jos baigėsi traukinių stotyje, iš kurios galima keliauti į žemyninę Kiniją. Dėl demonstracijos ilgą laiką vėlavo traukiniai.
Pastarosiomis savaitėmis dėl ekstradicijos įstatymo vykę protestai buvo didžiausi per tris dešimtmečius. Įstatymo projektą pasiūlė regiono vadovė Carrie Lam.
Honkongo gyventojai baiminasi prarasią laisves, kurios jiems buvo garantuotos iki 2047 m. po to, kai Jungtinė Karalystė šalies administravimą 1997 m. liepos 1 d. perdavė Kinijai po 150 metų trukusio britų valdymo.
Kai per televiziją kalbančios galvos su užsidegimu ima aiškinti apie lenkų tautybės piliečių pavardžių rašybą lietuviškuose pasuose ir dvikalbius gatvių užrašus, pagalvoji, ar tai strateginis ir šiuo metu svarbiausias Lietuvos klausimas pradedant dirbti naujai Vyriausybei.
Tarsi vyksta porinkiminis pasirodymas, kas aršiau tuo klausimu pasisakys, atrodytų, protingų žmonių, bet… Čia imi ir susimąstai, ar jie kada nors skaitė Lietuvos Konstituciją, ar žino, kad Lietuva turi Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą, ar suvokia, koks Konstitucinio Teismo išaiškinimas buvo priimtas pavardžių rašybos klausimu ir kas jame parašyta. Kaip žmonės sako, tarsi kažkada buvo girdėję kažkurioje bažnyčioje skambinant…
Ministras Sikorskis (Sikorski), pristatydamas Seime Lenkijos užsienio politikos uždavinius ir kryptis, santykiams su Lietuva skyrė iš esmės tik vieną sakinį: „Santykiuose su Lietuva tikimės naujo atsivėrimo su vyriausybe, susiformuosiančia po spalį vyksiančių rinkimų“. Tik tiek ir netgi tiek.
Ką gi tai reiškia? Ogi tai, kad, pirma, anot Lenkijos užsienio reikalų ministro, dabartinė Lietuvos vyriausybė yra beviltiška, nes su ja nieko nesuderinsime, tad neverta nė burnos aušinti. Antra, Lenkijos užsienio reikalų ministras tikisi, kad dabartiniai valdantieji pralaimės rudenį vyksiančius rinkimus ir neteks valdžios, o su kitais atėjusiais į valdžią gal galėsime susitarti.
Viešojoje erdvėje neseniai buvo paskelbtas interviu su Kultūros ministro patarėjumi, etnologu Imantu Melianu. Nors interviu nuskambėjo didelę klausytojų auditoriją turinčioje LRT žurnalisto Virginijaus Savukyno laidoje “Įžvalgos”, niekas neatkreipė dėmesio į svarbiausiąjį diskusijos aspektą.
Kultūros ministro patarėjas I.Melianas kai kuriuos valstybei aktualius reiškinius šiandien traktuoja kiek kitaip, nei apibūdindavo juos prieš keletą metų, kai buvo įvardinamas ne etnologu, o “buvusiu VSD pareigūnu”. Mano supratimu, pasikeitimai – ganėtinai ryškūs ir svarbūs, kad juos derėtų pamiršti arba jų nepastebėti. Mat kalbama apie reiškinius, kurie gali kelti pavojų mūsų valstybei.
Perverčiau Mykolo Biržiškos “Vilniaus Golgotą. Okupuotosios Lietuvos lietuvių darbo ir kančių 1919-1928 metų dienoraštį”. Mažytę tų kančių dalelę pamečiui paskelbiau internete, nes tapo visiškai akivaizdu, kad Vilniaus Golgota tęsiasi iki šių dienų.
Kai lenkai okupavo Lietuvos dalį, buvo įkurta Sąjunga Vilniui Vaduoti. Dabar reikia sąjungos, kuri bandytų tą Lietuvos dalį išsaugoti Lietuvai, nes jai gręsia rimtas pavojus. Kai kas sako, kad lenkų pagrobtoji Lietuvos dalis jau vėl prarasta.
Dar gerai prisimenam autonomininkų, jedinstvininkų ardomąją veiklą. Tada vadavomės iš rusiškosios okupacijos. Šiandien Vilniuje vaizdas panašus. Skirtumas tik tas, kad tada lietuvių tauta (ir didžioji dalis tautinių mažumų) buvome vieningi, veikėme ryžtingai, o dabar bejėgiškai skėsčiojame rankomis, abejingai stebime, kai Vilnijoje siautėjama taip, kaip M.Biržiškos laikais, aprašytais “Vilniaus Golgotos” dienoraštyje. Bet Lietuvos lenkai čia niekuo dėti, jie primena už gerklės pagriebtą įkaitą, kai grobikas reikalauja išpirkos daugiau, negu terorizuojamasis gali atiduoti.
