Ukrainos Charkovo srityje nukrito ukrainiečių orlaivis. EPA – ELTA nuotr.
Rytų Ukrainoje sudužus „Antonow AN-26“ tipo lėktuvui žuvusiųjų skaičius išaugo iki 25. Du žmonės katastrofą Čuhujive Charkovo srityje išgyveno, Kijeve pranešė civilinė apsauga.
Nelaimės priežastis kol kas nežinoma. Prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė šeštadienį vyksiąs į incidento vietą.
Žinybų duomenimis, lėktuvu skrido 27 žmonės, pirmiausiai – ginkluotųjų oro pajėgų universiteto kadetai. Tai buvo mokomasis skrydis. Pradžioje pranešta apie 28 lėktuve buvusius žmones, tačiau vėliau paaiškėjo, kad vienas kadetas pratybose nepasirodė. Lėktuvas sudužo leisdamasis.
Nuotraukose socialiniuose tinkluose buvo matyti tamsoje degančios orlaivio nuolaužos. Vėliau paskelbta vaizdo įrašų, kuriuose – jau užgesintos nuolaužos, plačiai išsibarsčiusios negyvenamoje teritorijoje.
Tą dresiruotą tarnybnį šunį nufotografavau prie Karininkų ramovės Vilniuje. Koks klusnus, ištikimas, draugiškas ir tuo pačiu vikrus ieškoti sprogmenų, narkotikų, nelegalių ginklų! Buvo miela matyti, kaip jis zujo tarp stalų, kėdžių, spintų, uosdamas, ar ramovėje nėra draudžiamų daiktų. Uostinėjo, šniukštinėjo taip, kad netrukdytų žmonėms. Elgėsi pabrėžtinai džentelmeniškai, kad niekas iš susirinkusiųjų neišsigąstų, nesutriktų, nepasimestų. Apsaugos pareigūnui užtekdavo mirktelėti, pajudinti pirštą ar ištarti vos pusę žodžio, ir keturkojis jau žinodavo, kaip privaląs elgtis.
O paskui, apžiūrėjęs visus kampus ir pakampes, klusniai atsitūpė prie pareigūno kojų laukdamas naujų įsakymų. Karts nuo karto atidžiai žvilgtelėdavo į šeimininką, ar tik šis nesiruošia skelbti naujo nurodymo…
Tąsyk susimąsčiau: kokia laimė turėti tokį bičiulį!
Slaptai.lt skaitytojų dėmesiui – dar keliolika naujų nuotraukų.
Indijoje avariją patyręs keleivinis lėktuvas. EPA – ELTA nuotr.
Stiprios liūties ir vėjų talžomas keleivinis lėktuvas su 190 žmonių pietinėje Indijos dalyje leisdamasis patyrė avariją ir skilo į dvi dalis, o avarijos metu žuvo mažiausiai 18 žmonių, sužeista dar daugiau. Apie tai šeštadienį pranešė šalies pareigūnai.
Vėlų penktadienio vakarą oro linijų „Air India“ orlaivis „Boeing 737“, kuriuo specialiu skrydžiu iš Dubajaus namo buvo skraidinami dėl koronaviruso pandemijos užsienyje įstrigę Indijos piliečiai, nepataikė į Keralos valstijoje esančio Kožikodės oro uosto kilimo ir tūpimo taką. Lėktuvas staigiai krito ir sudužo.
„Iš orlaivio ištekėjo degalai, tad tikras stebuklas, kad jis neužsidegė. Tokiu atveju aukų skaičius būtų buvęs kur kas didesnis“, – nelaimės vietoje kalbėjo aukšto rango pareigūnas.
Indijos aviacijos ministras Hardeepas Singhas Puris patikslino, kad per naktį žuvusiųjų skaičius išaugo iki 18. Tarp avarijos aukų – abu pilotai ir du 10 bei 18 mėnesių amžiaus vaikai. Pasak medikų, itin sunkiai sužeisti mažiausiai 15 žmonių.
Kožikodės oro uostas aviacijos ekspertų laikomas labai sudėtingu dėl pilotų preciziškumo reikalaujančio vadinamojo „stalviršio“ formos kilimo ir tūpimo tako, kurio viename gale plyti status šlaitas.
Kažkada, ir ne taip jau seniai, Šv. Jonas Paulius II taip apsakė valstybės uždavinį: „Pagrindinis valstybės uždavinys – sukurti tokią teisinę aplinką, kurioje kiekvienas žmogus galėtų laisvai išskleisti prigimtinius talentus ir veikti drauge su kitais vardan bendro tikslo“.
Užtikrinti, kad valstybė su visomis teisingumo institucijomis deramai vykdytų šią užduotį, jei neklystu, turėtų Konstitucinis Teismas.
Ar taip ir yra mūsų valstybėje?
Deja… Su nerimą keliančiu reguliarumu ir pastovumu mūsų visuomenėje sproginėja nepasitenkinimo teismais ir apskritai visa teisėsauga bei teisėtvarka burbulai, purvu aptaškydami šviesų laisvos ir demokratiškos valstybės įvaizdį.
Savąją (privalomąją?) purvo porciją į tuos burbulus neretai įneša ir KT sprendimai. Liūdina ne tik tai, kad KT sprendimai kartais prieštarauja piliečių įsivaizduojamam teisingumui, bet ir tai, kad jie būna tokie stilistiškai suvelti, kad tik patys KT teisėjai gali suvokti, kas norėta pasakyti. O štai „kiekvienas žmogus“, vardan kurio, sakytume, pluša mūsų teisingumo sistema su KT viršūnėje, KT nutarčių prasmės ir esmės suprasti dažnai neįstengia, nors ir stengiasi.
Pavyzdžių? Prašom.
Skaitome šių metų liepos 24 d. KT nutartį: „Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 24 straipsnio 7 ir 8 dalys (2013 m. birželio 13 d. redakcija), pagal kurias asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, arba kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta tris kartus, ši teisė grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų, prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai („Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą“), konstituciniam teisinės valstybės principui“.
Žurnalistai mėgino tą nutartį padaryti suprantamesnę.
Ramūnas Jakubauskas, remdamasis BNS, dėsto taip: „Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatos dėl teisės vairuoti grąžinimo tik po dešimties metų, kai vairuotojas dukart įkliuvo neblaivus, prieštarauja Konstitucijai, penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT)“.
Tas pats autorius tęsia KT nutarties perpasakojimą: „Be kita ko, KT pripažino prieštaraujančia Konstitucijai ir įstatymo nuostatą, kurioje buvo įtvirtinta, kad jeigu asmeniui teisė vairuoti atimta tris kartus, ji gali būti grąžinama ne anksčiau nei po 10 metų“.
Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
Aritmetika pagrįsta logika čia gana aiški: jei tas pats asmuo neblaivus vairuodamas buvo įkliuvęs policijai nebe pirmą kartą, t. y. ne vieną, o du ar tris kartus, tai įkliuvęs antrą (ar trečią…) kartą, jis baudžiamas gana griežtai, atimant iš jo teisę vairuoti 10 (dešimčiai !) metų.
Ir štai šitą nuobaudą, kai asmuo įkliuvo nebe pirmą kartą, KT paskelbė prieštaraujančią Konstitucijai.
O kas šituo klausimu parašyta Konstitucijoje? Skaitome:
LR Konstitucija 31 str. 5 dalis: Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.
Skaitytojų prašau atkreipti dėmesį į šį Konstitucijoje pavartotą žodžių junginį: „už tą patį nusikaltimą“.
Kyla klausimas: ar galima antrą ar trečią kartą nusikaltus, pavyzdžiui, pažeidus kelių eismo taisykles, teigti, jog padarytas tas pats nusikaltimas?
Lietuvių kalbos jausmo nepraradę skaitytojai tikriausiai supranta, kad tą patį nusikaltimą pakartoti antrą ar trečią kartą neįmanoma taip pat, kaip ir du, tris kartus pagimdyti tą patį vaiką. Gimdyti – galima. Tą patį vaiką – ne, niekaip neišeina.
Už Kalbą, Tautą ir Tėvynę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lėčiau mąstantiems aiškinu: pažeisti eismo taisykles (vairuoti išgėrus, apsvaigus nuo narkotikų, „pakeliui“ ką nors partrenkiant ar suvažinėjant) galima ir du, ir tris, ir daugiau kartų – tiek, kiek tai leidžia kurčia ir akla lietuviška Temidė. Tai reiškia: galima pakartoti tokį pat nusižengimą. Bet du ar daugiau kartų padaryti tą patį nusikaltimą realiame gyvenime, ne fantastiniame filme – neįmanoma. Net jei pažeidėjas sugebėtų toje pačioje kelio vietoje toje pačioje perėjoje partrenkti tą pačią neatsargią pensininkę ar tą patį (turint galvoje paso duomenis) išsiblaškiusį paauglį, sunku įsivaizduoti, kad ir oras būtų tas pats, ir automobilio greitis tas pats, ir promilės tos pačios. Pagaliau, kiekvienas eismo įvykio dalyvis būtų jau keliais mėnesiais ar net metais vyresnis, taigi, ir organizmo reakcija kitokia…
Dar aiškiau skirtumą tarp „tas pats“ ir „toks pat“ rodo toks pavyzdys: į tą patį posėdį penki KT teisėjai gali ateiti pasirišę tokius pat kaklaraiščius, bet neįmanoma, kad jie posėdžiautų pasidabinę tuo pačiu kaklaraiščiu.
Tai grįžkim prie Konstitucijos ir pamėginkime aiškintis, kokią žinią siunčia mums Konstitucija, drausdama antrą kartą bausti už tą patį nusikaltimą.
Automobilis po avarijos. Slaptai.lt nuotr.
Pagal mūsų įstatymus, neblaivus vairuotojas gali būti baudžiamas ir pagal Administracinių nusižengimų ar Baudžiamąjį kodeksą, ir pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą. Matyt, turėdami galvoje būtent šitą puokštę galimų nuobaudų, Konstitucijos kūrėjai perspėjo, kad baudėjai pasirinktų tik vieną iš tų trijų galimų bausmių, o ne sūdytų nusikaltusiajam už tą patį nusižengimą kelias galimas nuobaudas.
Tačiau Konstitucija nedraudžia bausti nusikaltėlį kiekvieną kartą, kai tik jis pakartoja (du ar daugiau kartų) tokį pat nusikaltimą! Būtent turėdami galvoje pakartotinus tokio pat pobūdžio (bet ne tuos pačius !) nusikaltimus, teisininkai numatė už tai vis griežtėjančias bausmes.
Saugaus eismo automobiliųkeliais įstatymo 24 straipsnio 7 ir 8 skyriuose nurodoma:
Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.
Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta tris kartus, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.
Beje, čia nekalbama apie pasekmes, kokias gali turėti vairavimas apsvaigus. O juk pasekmių būna įvairių, nuo lengvesnių (išverstas pakelės stulpelis) iki sunkesnių (kūno sužalojimas) ir net baisių (negyvai suvažinėtas praeivis), todėl vien teisių vairuot atėmimu tikrai ne visada apsiribojama. Bet apie tai – kita kalba.
Atvirai kalbant, ir mane nustebino, kad tokio pat dydžio bausmė skiriama tiek už antrą, tiek ir už trečią to paties pobūdžio pakartotinį nusikaltimą. Ir jei garbusis KT būtų ėmęs svarstyti ir sprendęs dėl to, kad bausmes kelių ereliams reikia susisteminti ir padaryti adekvatesnes nusikaltimui, nebūčiau įsivėlusi į svarstymus, kuo tas pats nusikaltimas skiriasi nuo tokio pat.
Apdaužytas automobilis. Slaptai.lt nuotr.
Beje, bylą Konstitucinis Teismas ėmėsi nagrinėti pagal Telšių ir Vilniaus miesto apylinkių teismų prašymus. Teises praradę vairuotojai šiems teismams teigė, kad numatyta sankcija yra neproporcinga ir prieštarauja Konstitucijos nuostatai, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.
Sakytum – raštingi piliečiai, susipažinę su Konstitucija…
Tačiau įsigilinus į bylas ir į pareiškėjų pareiškimus (čia aš mėgdžioju teisininkų stilių) aiškėja, jog skundžiamosios nutartys buvo priimtos dėl to, kad asmenys nusižengė pakartotinai (cituoju KT nutarties tekstą): „Tokie sprendimai buvo priimti atsižvelgus į tai, kad iš šių asmenų teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus (paryškinta mano – J.L.) už tai, kad jie padarė teisės pažeidimą būdami neblaivūs, ir dar nebuvo suėjęs dešimties metų terminas, nustatytas Įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje, kad teisė vairuoti transporto priemones galėtų būti grąžinta“.
Primenu, jog teisė vairuoti dešimčiai metų atimama po to, kai asmuo tam pačiam įstatymui nusižengia (padaro tokį pat, bet ne tą patį nusikaltimą) antrą ar trečią kartą. Todėl logiška būtų skųstis nebent dėl to, kad bausmė už antrą kartą (o ne trečią ar ketvirtą kartą) pakartotą nusikaltimą yra per griežta.
Tačiau šitie nusikaltėliai turėjo labai „gerus“ (šiuo atvejų teisingiau būtų sakyti – suktus) advokatus. Vildamiesi, kad KT teisėjai yra žmonės su visomis žmogiškomis savybėmis bei silpnybėmis, tarp kurių gali pasitaikyti ir neraštingumas, ir aplaidumas, ir nesąžiningumas, advokatai ieškinius surašė taip, kad „žmogiški“ teisėjai arba nesuprato, arba nenorėjo suprasti, jog skunde tyčia yra suveliamas skirtumas tarp to paties nusižengimo (už kurį negalima bausti du kartus) ir tokio pat pobūdžio antrą kartą padaryto nusižengimo, už kurį ankstesnis teismas teisėtai, t. y. pagal galiojančius įstatymus, atėmė teisę vairuoti dešimčiai metų.
Avarija. Vytauto Visocko nuotr.
Pareiškėjų pareiškimų stilistika buvo sudėliota taip, kad KT galėtų pasirinkti, ar gilintis į esmę ir svarstyti tik iš esmės teisingos bausmės griežtumo laipsnį, ar nutarti taip, kaip nutarė: antrą kartą bausti negalima.
O kad tokia dviprasmiška nutartimi KT stato dorus teisėjus bei viešojo intereso gynėjus prokurorus į keblią padėtį, KT nerūpi. Rūpi tik mums, eiliniams piliečiams, kuriuos visokio plauko nusikaltėliai, vieną kartą nubausti už vairavimą išgėrus (už išprievartavimą, už kūno sužalojimą ar net žmogžudystę…), pasibaigus bausmės galiojimo laikui, galės nebaudžiamai daryti tokius pat nusižengimus (vairuoti išgėrus, prievartauti, žudyti…), nes KT nutarė, jog antrą kartą jų bausti nebegalima. Ir kam ten, išskyrus aukas, rūpi, ar jie padarė tą patį, ar tokį pat nusikaltimą.
O tam, kad smalsūs piliečiai, panorėję patys paskaityti KT nutartis, nieko nesuprastų, nutartys rašomos tokia lietuvių kalba, už kurią – turiu galvoje stilių, – smetoninės ir net sovietinės mokyklos lituanistai būtų rašę žemiausią balą. Pavyzdžiui: „Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad pagal Konstituciją, be kita ko, konstitucinį teisinės valstybės principą, užtikrinti saugų eismą yra viešasis interesas. Todėl įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokius saugaus eismo reikalavimus, kurie yra būtini viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai užtikrinti, be kita ko, atitinkamus reikalavimus eismo dalyviams. Turi būti nustatyti reikalavimai asmenims, siekiantiems įgyti teisę vairuoti transporto priemones, susiję, be kita ko, su jų amžiumi, sveikatos būkle, saugaus eismo taisyklių išmanymu, transporto priemonių vairavimo gebėjimu, asmenų elgesiu. Pagal Konstituciją, be kita ko, konstitucinį teisinės valstybės principą, siekdamas užtikrinti eismo saugumą, įstatymų leidėjas gali nustatyti tokį teisės vairuoti transporto priemones suteikimo teisinį reguliavimą, pagal kurį ši teisė nebūtų tam tikrą laiką suteikiama asmenims, padariusiems šiurkščiausius eismo taisyklių pažeidimus, be kita ko, neblaiviems ar apsvaigusiems pakartotinai vairavusiems transporto priemones ar sistemingai šiurkščiai pažeidinėjusiems eismo taisykles„.
Kaip matote, nėra nė vieno sakinio be parazitinio pertaro „be kita ko“, o paskutiniame sakinyje jis pakartotas net du kartus. Be jo sakiniai ne tik sutrumpėtų, bet ir taptų šiek tiek aiškesni. Nors vis tiek liktų neaišku, kodėl tiek daug kalbėjus (pliurpus?) apie viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, savo pagrindine nutartimi KT perbraukia juos riebiu juodu brūkšniu…
Manoji „nutartis“ kur kas trumpesnė ir, tikiuosi, aiškesnė: kol yra TOKIE teisėjai, TOKIE advokatai ir TOKIE žemi reikalavimai valstybinės lietuvių kalbos mokymo ir mokėjimo lygiui, viešasis interesas graudžiai rauda, valstybės nesaugomas ir neginamas.
Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
Valstybės bei savivaldybės institucijų pasirengimas galimai branduolinei ar radiologinei avarijai Astravo atominėje elektrinėje yra taisytinas, po Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžio sakė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
„Kitas didelis blokas buvo pasirengimas Astravo AE veiklos pradžiai. Tai didelė grėsmė prie pat mūsų valstybės sienos, ir mūsų valstybės institucijos, savivaldybės ir mes visi kartu privalome būti pasirengę galimiems incidentams, avarijoms ir reikia gebėti reaguoti darniai toje situacijoje, kuri galėtų įvykti“, – sakė ministrė.
Pasak jos, įvertinus savivaldybių pasirengimą avarijai, dar matoma nemažai spragų, kurios, pasak R. Tamašunienės, bus pradedamos spręsti.
„Pasirengimas šiuo metu vertinamas per planų strategavimą, savivaldybės poreikių nustatymą. Taip pat atskleista nemažai spragų, įvertinus savivaldybių, kurios yra per 30 km nutolusios nuo pavojingos zonos, (pasirengimą), tai Vilniaus rajono, Švenčionių savivaldybės. Taip pat svarbios savivaldybės ir jų pasirengimas, kurios nutolusios per 100 km nuo AE zonos. Bet vis dėlto nuspręsta skirti visos Lietuvos savivaldybėms dėmesį. Kadangi maisto, vandens užterštumas laikomas 300 km spinduliu nuo AE branduolinio objekto“, – teigė ministrė.
R. Tamašunienė atkreipė dėmesį, kad būtina skirti dėmesį piliečių informavimui, kaip elgtis įvykus branduolinei nelaimei. Ne – Astravo atominei elektrinei. Slaptai.lt nuotr.
„Didesnį dėmesį skirsime pačių žmonių informavimui apie galimas grėsmes. Lietuva yra viena iš pirmaujančių valstybių ir jau išdalino jodo tabletes gyventojams, kurie yra per 30 km spinduliu nuo Astravo AE (…) Verta priminti, kad visi mes privalome bent kartą artimiausiomis dienomis atsiverti LT72.lt, tai apie tris kertines paras po avarijos ir kaip mes turime būti tam pasiruošę. Reikia paskaityti, kaip elgtis, esant branduolinei avarijai“, – teigė ministrė.
ELTA primena, kad antradienį įvyko Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kurio metu buvo aptartas COVID-19 valdymas ir pasirengimas galimai antrai pandemijos bangai, taip pat aprūpinimas būtinosiomis asmens apsaugos priemonėmis per artėjančius Seimo rinkimus.
Buvo aptartas ir valstybės bei savivaldybės institucijų pasirengimas galimai branduolinei ar radiologinei avarijai Astravo atominėje elektrinėje.
Sąjūdis prieš Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
Sąjūdžio prieš Astravo AE lyderiai antradienį kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ragindami užtikrinti, kad branduolinės avarijos ar incidento Astrave atveju Lietuvai būtų atlyginta visa padaryta žala. Susikūrusio sąjūdžio iniciatoriai reikalauja, kad dėl galimai patirtos žalos su ieškiniu būtų galima iškart kreiptis į Lietuvos teismą.
Prezidentas taip pat raginamas inicijuoti Lietuvos pasitraukimą iš Vienos konvencijos, kuri šiuo metu, kaip teigia iniciatoriai, apriboja Lietuvos piliečių ir valstybės teises į galimos žalos atlyginimą.
„Lietuva ir Baltarusija yra 1963 m. Vienos konvencijos dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą narės. Pagal šią konvenciją Baltarusijos atsakomybė už Astravo AE avarijos galimai padarytą žalą yra apribota 360 milijonų eurų. Palyginti: Černobylio avarijos padaryta žala siekė 700 milijardų, o Fukušimos – 250 milijardų eurų. Lietuva branduolinės žalos atlyginimo (reklamacijos) galėtų reikalauti tik Baltarusijos teisme. (…) Todėl tolimesnis Lietuvos dalyvavimas Vienos konvencijoje ne tik neatitinka, bet yra priešingas Lietuvos ir jos žmonių interesams. Kviečiame Jus ir visus Lietuvos žmones telktis, veikti kartu, o tuo pačiu Lietuvos Seimą ir Vyriausybę, nedelsiant inicijuojant Lietuvos pasitraukimą iš Vienos konvencijos“, – rašoma prezidentui G. Nausėdai perduotame Sąjūdžio prieš Astravo AE kreipimesi.
Pilietinę visuomenę ir skirtingų pažiūrų politikus suvienijusio Sąjūdžio prieš Astravo AE kreipimąsi, skirtą Lietuvos prezidentui, pasirašė vienas Sąjūdžio steigėjų, jo valdybos pirmininkas europarlamentaras Petras Auštrevičius, Sąjūdžio prieš Astravo AE Garbės pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis bei Sąjūdžio prieš Astravo AE Tarybos nariai.
„1988 m. birželio 3 d. gimęs pilietinis judėjimas atvedė į Kovo 11-ąją. Sąjūdis prieš Astravo AE yra gimstantis pilietinis judėjimas. Pilietinis judėjimas yra stipriausia jėga, kuri gali pasipriešinti Astravo monstrui, iškilusiam virš Vilniaus, Lietuvos ir visos Europos“, – teigiama kreipimesi į prezidentą. Sąjūdis prieš Astravo AE. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Sąjūdžio prieš Astravo AE valdybos narys Arvydas Sekmokas pažymi, kad Lietuvos buvimas tarp Vienos konvenciją ratifikavusių valstybių dabartinėmis aplinkybėmis, šalia Lietuvos kylant Astravo atominei jėgainei, akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos interesams.
„Vienos konvencija yra naudinga toms valstybėms, kurios vysto ar ketina ateityje vystyti branduolinę energetiką, tačiau visiškai nenaudinga šalims, pasirinkusioms žaliąjį kursą ir prioritetą teikiančioms savo gyventojų sveikatos ir turto apsaugai. Pasitraukdama iš Vienos konvencijos Lietuva nebūtų vienintelė ES valstybė, kuri gintų savo gyventojų teises, remdamasi nacionalinėje teisėje įtvirtintomis priemonėmis. Analogišką tvarką taip pat taiko tokios Europos Sąjungos valstybės kaip Austrija, Kipras, Airija, Liuksemburgas ir Malta, kurios principingai laikosi antibranduolinės politikos“, – teigia A. Sekmokas.
Sąjūdžio prieš Astravo AE vadybos narys ir MRU partnerystės profesorius dr. Herkus Gabartas pažymi, kad Lietuvai pasitraukus iš Vienos konvencijos, teisme svarstytinos branduolinės žalos dydis nebūtų susijęs su žala, padaryta Baltarusijos ar kitų valstybių teritorijose, todėl žalos dydis bus priteisiamas be apribojimų.
„Lietuvos teismas galėtų objektyviai įvertinti visą Lietuvos teritorijoje padarytą branduolinę žalą, o nukentėjusieji galėtų reikalauti atlyginti patirtus nuostolius iš bet kurio asmens, dėl kurio veiksmų ar neveikimo ir kilo toji žala, pvz., iš Astravo AE operatoriaus, statybos generalinio rangovo „Rosatom“ ar Baltarusijos valstybės“, – teigia prof. H. Gabartas.
Sąjūdis prieš Astravo AE yra pilietinei visuomenei ir įvairių politinių pažiūrų piliečiams atvira organizacija.
Pociūnų aerodrome, esančiame Prienų rajone, sekmadienio popietę nukrito lėktuvas.
Anot įmonės „Baltic aviation“, lėktuvas Pociūnų aerodrome nukrito apie 13 val.
„Abu pilotai gyvi, dabar vežami į ligoninę. Lėktuvas, tūpdamas apsivertė. Dėl to sulankstyta priekinė važiuoklė, sudužo priekinis stiklas“, – skelbiama įmonės „Baltic aviation“ feisbuko puslapyje.
„Baltic aviation“ atstovai LRT.lt teigė, kad, pirminiais duomenimis, pilotai sunkių sužalojimų nepatyrė.
JAV pakrančių apsaugos tarnybai pirmadienį pavyko susisiekti su Pietų Korėjos krovininio laivo, kuris savaitgalį netikėtai apvirto, įgula. Incidentas įvyko netoli JAV Džordžijos valstijos pakrantės.
Pasak Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerijos, „Golden Ray“ laive dar liko keturi šalies piliečiai. Šeštadienį netoli Bransviko uosto didžiulis krovininis laivas apsivertė ant šono.
Pakrantės apsaugos tarnyba tviterio paskyroje rašė, kad pirmadienį susisiekė su įgulos nariais, bet jų būklė vis dar lieka „nenustatyta“.
Tarnybos atstovai teigė planuojantys įgulos narių išlaisvinimo misiją. Kiti 20 laivu plaukusių žmonių buvo išvaduoti iš karto po incidento. Dar neaišku, kokios yra šio įvykio priežastys.
Krovininis laivas buvo pastatytas 2017 metais, jis priklauso Pietų Korėjos logistikos įmonei „Hyundai Glovis“.
Prie Japonijos krantų susidūrė du JAV karo lėktuvai, šeši kariai laikomi dingusiais. EPA-ELTA nuotr.
Prie Japonijos krantų susidūrus dviem JAV karo lėktuvams šeši kariai laikomi dingusiais be žinios. Vienas įgulos narys išgelbėtas iš jūros, ketvirtadienį pranešė JAV kariuomenė. Kitų šešių kareivių paieška tęsiama.
Gynybos departamento duomenimis, susidūrė F-18 naikintuvas ir C-130 tipo degalų pildymo lėktuvas. Incidentas įvyko, kai naikintuvas buvo pildomas kuru.
Nelaimė nutiko per pratybas už 200 mylių nuo Japonijos pakrantės. Japonijos karinio atstovo duomenimis, C-130 lėktuve buvo penki įgulos nariai, o naikintuve – du. JAV karių paieškoje dalyvauja keturi japonų lėktuvai ir trys laivai.
Nelaimės priežastis kol kas nežinoma. Abu lėktuvai pakilo iš JAV bazės Ivakunyje Pietų Japonijoje. Japonijoje dislokuota 5 000 amerikiečių kareivių.
Vokietijos ir Lietuvos draugystės ženklas. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovybė reiškia gilią užuojautą ir linki stiprybės per NATO priešakinių pajėgų bataliono pratybas Pabradės poligone nelaimingo atsitikimo metu žuvusio Vokietijos kario artimiesiems ir tarnybos draugams, Vokietijos Federacinės Respublikos vadovybei bei Lietuvoje dislokuotai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei.
Krašto apsaugos sistemos vadovybė taip pat pareiškė nuoširdžią užuojautą mirusio kario artimiesiems ir tarnybos draugams.
Skaudi nelaimė įvyko šeštadienį, spalio 6 dieną, NATO priešakinių pajėgų bataliono pratybų Pabradės poligone metu. Karys žuvo į medį atsitrenkus jo vairuojamai šarvuotai transporto priemonei.
Tyrimą atlieka Vokietijos teisėsaugos institucijos.
Daugianacionalinė NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Rukloje, Jonavos rajone, yra dislokuota gynybos ir atgrasymo tikslais nuo 2017 metų pradžios reaguojant į pasikeitusią geopolitinę situaciją. NATO bataliono kovinė grupė yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotąją pėstininkų brigadą „Geležinis Vilkas“.
Taikos metu NATO priešakinių pajėgų batalionas dalyvauja pratybose su Lietuvos kariais, o krizės ar konflikto atveju gintų Lietuvą kartu su Lietuvos nacionalinėmis ir papildomai atvykstančiomis sąjungininkų pajėgomis.
„Ar tai buvo Kenedžių giminės prakeiksmas? 1969 metais Amerikos senatoriaus Edvardo Kenedžio automobilyje paslaptingai žuvo jauna mergina. Teorijos apie tai, kas tada atsitiko Čiapakvidiko saloje, sklando iki šiol“, – rašo Štefanas Vagneris leidinyje Der Spiegel.
„Masačiusetsas, 1969 metų liepos 18 vakaras: 23:15 Edvardas „Tedas“ Kenedis išvažiuoja iš vakarėlio mažoje Čiapakvidiko salelėje. Kartu su jauna rinkimų štabo bendradarbe Meri Džo Kopečne senatorius dingsta naktyje savo „oldsmobiliu“ (senu automobiliu?). Netrukus limuzinas krenta nuo vienajuosčio medinio tilto ir nugrimzta vandenyje“, – pasakoja žurnalistas.
„Kenedis išsikapanojo ir nuplaukė į krantą, – tęsia Vagneris. – Nors ir stengėsi, jam nepavyko išgelbėti merginos, kuri liko už užrakintų durelių. Ji paskendo. Kenedis grįžo į vakarėlį ir pranešė apie nelaimingą atsitikimą tik po dešimties valandų“.
„Per keletą dienų nesutapimai apie įvykį ir sunkiai suvokiamas Kenedžio elgesys išbujojo iki skandalo. Kildavo gandų, kartais net absurdiškų teorijų: ar Kenedis buvo girtas? Kodėl jis laukė dešimt valandų, kol pranešė apie nelaimingą atsitikimą? Meri Džo Kopečne buvo nėščia ir ją reikėjo pašalinti?“ – svarsto autorius.
Meri Džo Kopečnė
Šioje istorijoje daug kas neaišku ir prieštaringa, pabrėžia Vagneris. „Pasak Kenedžio, po bergždžių bandymų išgelbėti merginą jis grįžo atgal, kur vyko vakarėlis. Kodėl jis nesikreipė į šeimininkus to namo, kuris tik už 150 metrų nuo tilto, lieka mįslė. (…) Į policijos skyrių Kenedis nuvyko tik po to, kai sužinojo, kad apie 9 valandą naras ištraukė iš automobilio Kepečnės lavoną“, – sakoma straipsnyje.
„Labiausiai demaskuoja naro tvirtinimas: Džonas Fararas pareiškė, kad, sprendžiant iš žuvusiosios kūno padėties, Kopečne nuskendo neišsyk. Prieš uždusdama, mergina keletą valandų buvo gyva dėka susidariusio oro burbulo. Protokole cituojami jo žodžiai: „Aš ją būčiau ištraukęs per 25 minutes po skambučio. Bet niekas neskambino“, – perduoda Der Spiegel.
„Spaudimas Kenedžiui stiprėjo, Kenedžių klanas paleido savo viešųjų ryšių mašiną ir stengėsi nemačia spausti žiniasklaidą bei justiciją, – pažymi Vagneris. – Praėjus savaitei po nelaimingo atsitikimo Kenedis teisme pripažino savo kaltę, kad neteisėtai paliko įvykio vietą. Teisėjas skyrė jam dviejų mėnesių liktinę bausmę.
„Tą vakarą Kenedis kalbėjo prieš televizijos kameras ir pareiškė milijoninei publikai, kad jis vairuodamas automobilį nebuvo girtas. (…) Pasak politiko, po nelaimingo atsitikimo jį užplūdo gausybė emocijų. (…) Jam net buvo atėjusi į galvą mintis, girdi, ar „nepersekioja prakeiksmas visų Kenedžių“. „Apskaičiavimas pasiteisino, – rašo žurnalistas. – Visuomenė stojo jo pusėn, nereikalavo, kad senatorius atsistatydintų, o po pusmečio jis buvo patvirtintas pareigoms, surinkęs 62 procentus balsų. Ir vis dėlto išeiti į pačią didžiausią sceną jam nepasisekė, prezidento posto jis neužėmė“.
Tiesą apie vasaros naktį, kuri pakeitė visą jo gyvenimą, Edvardas Kenedis nusinešė į kapą 2009 metais.
Avarija, kurioje žuvo Abchazijos premjeras Gennadi Gagulia. Jam-news.net nuotrauka (Photo: Saria Kvaratskhelia)
Separatistinės Abchazijos respublikos premjeras vėlų šeštadienio vakarą žuvo per automobilio avariją, praneša AFP.
Gennadi Gagulia, kuriam buvo 70 metų, žuvo per avariją kelyje tarp Psou, Pietų Rusijoje, ir Suchumio, Abchazijoje.
G. Gagulia su delegacija keliavo iš vizito Sirijoje. Jo vairuotojas ir asmens sargybiniai sužalojimų nepatyrė.
Po prieš dešimtmetį įvykusio Rusijos ir Gruzijos karo Rusija paskelbė apie Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę. Šie regionai sudaro 20 procentų Gruzijos teritorijos, o jų okupaciją smerkia tiek Gruzija, tiek jos Vakarų partneriai.
Gruzijai siekiant narystės ES ir NATO, konfrontacija su Rusija pasiekė kulminaciją 2008 m. rugpjūtį ir kilo karas. Po jo Rusija įrengė nuolatines karo bazes Abchazijoje ir Pietų Osetijoje.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis prašo žiniasklaidos priemonių paneigti melagingą informaciją apie neva jam priklausantį automobilį, policijos pareigūnų sustabdytą Palangoje, ir jį neva vairavusį kitą asmenį, kuris pažeidė kelių eismo taisykles.
R. Karbauskis pareiškė, kad nei jam, nei su juo siejamam verslui „lrytas.lt“ portale minimas automobilis nepriklauso, o automobilį vairavusio asmens R. Karbauskis nepažįsta ir prašo paneigti paskelbtą informaciją, atsiprašant visuomenės, kad ji buvo suklaidinta neteisingą informaciją paskelbusių žurnalistų.
Pasak jo, nerimą kelia tai, kad portalo „lrytas.lt“ žurnalistai nesivargina tikrinti duomenų, skelbia melagingą informaciją, o kitos žiniasklaidos priemonės, taip pat nepatikrinusios informacijos teisingumo, skelbia tas pačias melagingas žinias. R. Karbauskis atkreipia dėmesį, kad Visuomenės informavimo etikos komisija viešai yra pareiškusi susirūpinimą, kad šio dienraščio žurnalistai aplaidžiai tikrina faktus ir šaltinius. Pasak jo, minėta komisija yra ne kartą konstatavusi, kad portalas „lrytas.lt“ pažeidžia Visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatas.
„Nors „lrytas.lt“ paskelbto straipsnio autorei, kuri domėjosi, ar R. Karbauskis tuo metu (t. y. vakar) yra Palangoje, buvo pranešta, kad LVŽS sąjungos pirmininkas nei vakar, nei kitomis dienomis šiais metais nesilankė Palangoje, o fizinio asmens (nurodant jo vardą ir pavardę), dėl kurio taip pat buvo klausta, nepažįsta, portale buvo paskelbta, esą „Palangoje pareigūnams įkliuvo Ramūno Karbauskio „Cadillac“, kurį vairavo „kitas asmuo“ (t. y. tas pats, kurio R. Karbauskis nė nepažįsta). Didžiausią nuostabą kelia ne pats melagingos naujienos kūrimo ir skleidimo faktas, o tai, kad žurnalistai taip drąsiai skelbia tiek neva mano automobilio, tiek ir greta stovėjusių mašinų numerius, nors numeris yra asmens duomuo, saugomas teisės aktų nustatyta tvarka. Nepriklausomai nuo neapykantos ir melo, kurį viena ar kita žiniasklaidos priemonė skleidžia mano ar kito viešo asmens atžvilgiu, būtina išvengti niekuo dėtų asmenų duomenų skelbimo“, – sako Seimo narys R. Karbauskis.
„Rusijos mokslininką prie jo namų automobilis partrenkė praėjus kelioms dienoms po to, kai jis pareiškė padėjęs kurti nervus paralyžiuojančią medžiagą „Novičiok“, kuri vos nepražudė Sergejaus ir Julijos Skripalių“, – praneša laikraščio „The Daily Mail“ korespondentas Nicas White`as.
Chemikas Vladimiras Uglevas buvo nugabentas į Rusijos pietuose esančio Anapos miesto ligoninę antradienį, kai jį pėsčiųjų perėjoje partrenkė automobilis. „Jam sutrenkta galva, dešinioji ranka ir dešinioji koja. Jo būklė stabili, gydytojai laukia galvos smegenų tomografijos rezultatų“, – rašo leidinys.
Mažiau kaip prieš savaitę V. Uglevas pareiškė esąs įsitikinęs, kad būtent Rusija susijusi su mėginimu nunuodyti buvusį GRU pulkininką Sergejų Skripalį ir jo dukterį. Bet, anot jo, Didžiajai Britanijai niekada nepavyks to įrodyti, jeigu ji neras konteinerio, iš kurio buvo paimti nuodai.
Vl. Uglevas pasakojo padėjęs kurti medžiagą A-234, kuria buvo mėginama nunuodyti tėvą ir dukterį. Pasak jo, Skripaliai liko gyvi tik todėl, kad gavo „nedidelę dozę“.
Trečiadienį Virdžinijos valstijoje vienas žmogus žuvo, kai kompanijos „Amtrak“ keleivinis traukinys, kurio salone buvo Respublikonų partijai atstovaujančių JAV Kongreso narių, įsirėžė į šiukšliavežį. Tai žurnalistams pranešė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Sarah Sanders.
„Patvirtinta, kad vienas žmogus žuvo, o dar vienas buvo sunkiai sužeistas“, – sakė S. Sanders.
Anot jos, įstatymų leidėjai ir jų padėjėjai sunkių traumų išvengė, prezidentas Donaldas Trumpas informuotas apie incidentą.
Anksčiau laikraštis „Politico“ pranešė, kad nelaimė įvyko Virdžinijos valstijos Šarlotsvilio miesto rajone.
„Mums viskas gerai, bet mūsų traukinys įsirėžė į šiukšliavežį. Medikų įgūdžių turintys Kongreso nariai teikia pagalbą sunkvežimio vairuotojui“, – parašė savo tviteryje kongresmenas iš Oregono valstijos Gregas Waldenas.
Tiksliai nežinoma, kiek politikų ir Kongreso aparato darbuotojų buvo traukinyje. Jie visi vyko į Vakarų Virdžinijos valstijoje esančią Respublikonų partijos užmiesčio rezidenciją, kur vakare turi pasakyti kalbą JAV viceprezidentas Mike`as Pence`as.
Traukinys iš Vašingtono išvažiavo trečiadienio rytą.
Keli JAV armijos tankai ir šarvuočiai buvo apgadinti gabenant juos Lenkijos geležinkeliu į Žaganio poligoną. Tai antradienį pranešė radijo stotis RMF FM.
Gautomis žiniomis, ant geležinkelio platformų sustatyta karinė technika kliudė Pamario Kovalevo geležinkelio stoties perono stogą. Per incidentą nukentėjo 10 iš 37 kovos mašinų ir geležinkelio stoties konstrukcija.
„Policininkai patikrino, ar traukinio mašinisto ir visos brigados narių kraujyje nėra alkoholio. Visi darbuotojai buvo blaivūs. Stoties teritorijoje žmonės nenukentėjo“, – sakė žurnalistams policijos atstovas Jaroslavas Visnevskis (Jaroslaw Wisniewski).
Incidento aplinkybes tiria karinė žandarmerija, taip pat specialiai sudarytos Lenkijos ir JAV atstovų komisijos nariai.
Praėjusią savaitę į Gdansko uostą buvo atgabenta nauja Amerikos karinės technikos siunta, dalyvausianti Lenkijoje vykstančioje operacijoje „Atlantic Resolve“. Iš viso buvo atplukdyta apie 200 tankų „Abrams“ ir šarvuotųjų transporterių „Bradley“.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) patenkino Panevėžio apylinkės prokuratūros kasacinį skundą byloje dėl avarijos, kurioje buvo sužalotos 4 mažametės mergaitės. Po dviejų vienas kitam prieštaraujančių žemesnės instancijos teismų nuosprendžių bylos nagrinėjimo ėmėsi LAT teisėjų kolegija. Ji kaltu pripažino dvigubai mieste leistiną greitį viršijusį BMW vairuotoją, o ne sankryžoje posūkį į kairę dariusią kito automobilio vairuotoją.
Minėta avarija Panevėžyje įvyko 2015 metų vasario 28 dieną, apie 14 val. 30 min., šviesoforu reguliuojamoje Klaipėdos-Savitiškio gatvių sankryžoje.
Klaipėdos gatve miesto centro link važiavusio automobilio „Alfa Romeo“ vairuotoja, 30-metė kupiškėnė K. A., degant žaliam šviesoforo signalui sukdama į kairę, nepraleido priešpriešiais atvažiuojančio automobilio BMW 525. Pastarąjį automobilį vairavo Panevėžio rajone gyvenantis 29 metų V. V. BMW priekiu trenkėsi į dešinįjį „Alfa Romeo“ šoną, kai šis jau buvo išvažiavęs iš sankryžos ir įsukęs į Savitiškio gatvę.
Avarijoje buvo sužalotos 4 mažametės mergaitės, važiavusios kupiškėnės vairuotame automobilyje. Dvi iš jų kurį laiką buvo gydomos ligoninės intensyviosios terapijos skyriuje. Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad šioms mažametėms sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, kitoms dviems – nežymiai.
Dėl avarijos, kurios metu buvo sužaloti žmonės, ikiteisminį tyrimą atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos pareigūnai, o jiems vadovavo Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Gražina Petrulytė.
Kaltinimai šioje byloje buvo pareikšti BMW vairavusiam V. V. Ekspertai nustatė, kad jo vairuojamas automobilis į sankryžą įlėkė dvigubai didesniu, nei leidžiama mieste, greičiu – važiuodamas ne mažiau kaip 100 km/h. Tuo metu pradėjusi į kairę sukti „Alfa Romeo“ vairuotoja buvo įsitikinusi manevro saugumu, nes atvažiuojantis BMW nuo sankryžos buvo pakankamai toli.
Ekspertai pateikė išvadas, kad šiuo atveju automobilio „Alfa Romeo“ vairuotoja būtų spėjusi saugiai atlikti posūkio manevrą, jei V. V. vairuojamas automobilis būtų važiavęs leistinu mieste greičiu.
Praėjusių metų birželio 17 dieną Panevėžio miesto apylinkės teismas paskelbė V. V. apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas dėl avarijos, per kurią buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, jam skyrė 40 MGL dydžio (1506 eurų) baudą. Be to, vyras buvo įpareigotas atlyginti neturtinę žalą sužeistoms mažametėms ir jų atstovėms pagal įstatymą – sumokėti nuo 500 iki 2500 eurų.
Šį nuosprendį apskundęs aukštesnės instancijos teismui, V. V. pernai spalį Panevėžio apygardos teismo buvo išteisintas. Teismas konstatavo, kad šis eismo įvykis kilo ne tik dėl apelianto, bet ir dėl „Alfa Romeo“ vairavusios K. A. veiksmų, todėl yra labai svarbu teisingai nustatyti priežastinį ryšį tarp abiejų vairuotojų veiksmų ir atsitikusių padarinių. Antros instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje konstatavo, kad V. V. padaryti KET pažeidimai „nebuvo būtinoji įvykio padarinių kilimo sąlyga“. Išteisinus BMW vairuotoją, nukentėjusiųjų ieškiniai dėl neturtinės žalos palikti nenagrinėti.
Po dviejų kardinaliai prieštaringų teismų nuosprendžių Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Gražina Petrulytė parengė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Kasaciniame skunde Panevėžio apylinkės prokuratūra prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį.
Prokuratūra šį prašymą motyvavo tuo, kad būtent V. V. viršytas greitis, o ne vairuotojos K. A. veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio priežastis. „K. A., atlikdama posūkio manevrą, pagrįstai tikėjosi, kad kiti eismo dalyviai važiuoja pagal taisykles ir nenumatė, kad V. V. vairuojamas automobilis artėja prie sankryžos dvigubai didesniu, nei leistina greičiu“, – rašoma kasaciniame skunde. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, akcentuodamas vairuotojos K. A. pareigą laikytis kelių eismo taisyklių, nuo tokios pareigos atleido V. V.
„Pripažinimas, kad K. A. veiksmai buvo būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti (nes ji, sukdama į kairę, nepraleido tiesiai ne mažesniu kaip 100 km/h greičiu važiuojančio automobilio), reikštų, jog realiame gyvenime vairuotojai negali apskritai padaryti kairiojo posūkio manevro, privalo stovėti sankryžose kol užsidegs draudžiamas signalas, nes priešpriešiais tiesiai bet kuriuo momentu net kelis kartus viršydami leistiną greitį gali atvažiuoti kitų transporto priemonių vairuotojai“, – argumentuojama kasaciniame skunde.
Prokuratūros argumentai įtikino LAT teisėjų kolegiją. Gegužės mėnesį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kuria panaikino Panevėžio apygardos teismo nuosprendį ir paliko galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį V. V.
Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė (Panevėžys).
Šiaulių apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą siekiant išsiaiškinti, kodėl avarijoje Lyduvėnuose (Raseinių rajone) žuvusiųjų kūnai buvo netinkamai identifikuoti ir artimiesiems laidoti atiduotas visiškai svetimo vyro kūnas.
Ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams.
Žiniasklaidai paviešinus, kad po Lyduvėnuose įvykusios avarijos motina palaidojo ne savo žuvusį sūnų, o kartu su juo važiavusį ir taip pat toje avarijoje žuvusį svetimą žmogų, prokuratūra kartu su policija ėmėsi visų reikalingų priemonių, kad kuo skubiau būtų išspręsta žuvusiojo artimiesiems skausminga situacija.
Penktadienį pakartotinai buvo atliktas žuvusiojo identifikavimas ir motinai buvo leista laidoti savo sūnų.
Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gabrielė Gendvilaitė (Šiauliai).
Teisėjų taryba penktadienį vienbalsiai patarė prezidentei atleisti iš pareigų galbūt neblaivų vairavusį teisėją Valerijų Paškevičių. Teisininkas iš pareigų atleidžiamas ne savo noru, o kaip grubiai pažeminęs teisėjo vardą.
Teisėjo vardą pažeminęs Valerijus Paškevičius.
Už V.Paškevičiaus atleidimą balsavo visi posėdyje dalyvavę lietuviškosios Temidės atstovai. Posėdyje dalyvavo 22 teisininkai.
Belieka priminti, jog šis teisėjas antrą kartą per mėnesį įkliuvo neblaivus vairuodamas automobilį. Prezidentės Dalios Grybauskaitės vertinimui, toks elgesys negali būti niekaip pateisintas.
„V.Paškevičiaus poelgis yra visiškai nesuderinamas su teisėjo pareigomis, menkina visos teismų sistemos reputaciją ir visuomenės pasitikėjimą teisingumu.
Todėl teisėjų savivalda negali ignoruoti nuolat besikartojančio teisėjo vardo žeminimo ir privalo principingai spręsti šį klausimą“, – teigiama Prezidentūros pranešime.
Šio teisėjo įgaliojimai buvo sustabdyti rugsėjo 26 dieną, kai prezidentė pirmą kartą kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl atleidimo.
Tačiau tuomet Teisėjų taryba sprendimą atidėjo, aiškindama, kad jis gali būti vertinamas kaip poveikis administracinę bylą dėl V.Paškevičiaus nagrinėsiančiam teisėjui.
Susisiekimo ministerija informuoja, kad 2015 m. šalies keliuose pavyko sumažinti pėsčiųjų eismo dalyvių žūčių skaičių iki 32 – nuo 106 (2014 m.) iki 74.
Žuvusiųjų skaičius dėl neblaivių vairuotojų kaltės sumažėjo nuo 45 iki 24. Sparčiai mažėja ir geležinkeliuose žuvusių asmenų skaičius – per pastaruosius 4 metus jis sumažėjo 37 proc.
