Ekspertė perspėja: „Ekrano“ užtvankos nelaimė atvėrė Pandoros skrynią


Belmonto užtvanka. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Panevėžio „Ekrano“ užtvankos avarija yra jau ketvirtoji šiemet – griuvo Adakavo, Palapojės ir Spiečiūnų užtvankos.
 
Problema akivaizdi – Lietuvos užtvankos yra pasenusios, daugelis jų neprižiūrimos, todėl yra nesaugios. Politikų ir institucijų noras laikyti neveikiančias užtvankas neprisiimant atsakomybės nei už jų saugą, nei už poveikį aplinkai turi savo kainą. Tokie seni statiniai pavojingi gyventojams ir jų turtui, toliau kenčia žuvys, prastėja upių ekologinė būklė. Jeigu nebus imtasi tikrų, o ne imituojamų veiksmų šalinti nenaudojamoms ir avarinės būklės užtvankoms, užtvankų avarijų bus daugiau, įsitikinusi aplinkosaugos ekspertė iš Upių atkūrimo centro Karolina Gurjazkaitė.
 
Pasak jos, užtvankų problemos Lietuvos aplinkosaugos specialistams yra gerai žinomos. Visų pirma jos yra migracijos kliūtis įvairioms žuvų rūšims ir turi didelį neigiamą poveikį upių ekologinei būklei. Kita problema – mūsų šalies užtvankos yra dažnai nefunkcionalios arba nepelningos, dėl to nėra rimtos priežasties prisiimti atsakomybės už jų priežiūrą ir remontą. Tokios nepelningos užtvankos kaip Panevėžio „Ekrano“ užtvanka („Ekrano“ gamykla nebeveikia nuo 2006 m.), yra paliktos likimo valiai, laukiant jų griūties, teigia aplinkosaugos ekspertė.
 
Aplinkos ministerijos užsakytos užtvankų studijos duomenimis, bent apie 40 proc. užtvankų galėtų būti nenaudojamos. Kiekvieną pavasarį, prasidėjus potvyniams, pasipila ir užtvankų avarijos. Deja, valdantieji apie užtvankų problemas tik kalba, bet realių veiksmų nėra numatę, apgailestauja K. Gurjazkaitė.
 
Anot jos, vandensaugos tikslams įgyvendinti iš esmės nėra skirta adekvataus finansavimo. Šiemet, Vandens įstatymo projekto pristatymo socialiniams partneriams metu, Aplinkos ministerija teigė, kad vandensaugos problemų sprendimui bus skirta apie 10 milijonų eurų.
 
Užtvankų demontavimui greičiausiai atitektų tik maža dalis šios sumos. Nors naujame Vandens įstatyme aiškiai numatytas tikslas, kad nenaudojamos užtvankos turi būti šalinamos, ir Upių baseinų rajonų valdymo planuose identifikuota beveik 300 žuvų migracijos kliūčių, šių lėšų pakaktų tik saujelei užtvankų pašalinti, teigia Upių atkūrimo centro aplinkosaugininkė.
 
Užtvankos yra trumpaamžiai statiniai, vidutiniškai gyvuojantys 50 metų iki to laiko, kai jas reikia kapitaliai remontuoti. Nenaudojamos ir neprižiūrimos užtvankos yra tiksinti bomba. Panevėžio „Ekrano“ užtvankos avarijos istorija kartosis ir atneš daugiau sumaišties ir nuostolių, jeigu Aplinkos ministerija ir Vidaus reikalų ministerija ir kitos institucijos į pasenusių užtvankų problemą nepažiūrės rimtai, ir neskirs adekvataus finansavimo šalinti visas nereikalingas ir pavojingas užtvankas, visiems laikams panaikinant avarijos grėsmę, perspėja ekspertė.
 
Upių atkūrimo centras yra nevyriausybinė organizaciją, siekianti, kad Lietuvoje būtų šalinamos nesaugios, nenaudojamos ir nepelningos užtvankos tam, kad būtų atveriami žuvų migracijos keliai ir gerinama upių ekologinė būklė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.08.03; 07:23
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.