Skandalas, kilęs po europarlamentaro ir Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho raginimų pirkti vandenį, neva galintį sukurti imunitetą nuo COVID-19, ko gero, taps priežastimi jau artimiausiu metu praretinti „darbiečių“ gretas Seime.
Viktoras Uspaskich. Slaptai.lt nuotr.
 
V. Uspaskichas neslepia pasipiktinimo bendrapartiečiu Antanu Guoga, kuris kone vienintelis iš partijos gretų sukritikavo jį dėl visuomenę suklaidinti galinčių pasisakymų apie esą nuo koronaviruso apsaugantį vandenį.
 
Partijos naujokas A. Guoga kiek anksčiau V. Uspaskicho pasisakymus pavadino apgailėtinais ir, ragindamas „darbiečius“ nebūti klapčiukais, pasiūlė dėl šio klausimo šaukti partijos tarybos posėdį.
 
Tačiau V. Uspaskichas ne tik atmetė tokį poreikį dėl tarybos, tačiau kartu ir pabrėžė nebematąs apskritai A. Guogos tolesnio buvimo „darbiečių“ gretose.
 
„Ne Guogai čia vertinti, ne jam čia spręsti, kuo aš turiu užsiiminėti ir ką kalbėti. Partija čia yra visiškai „nė prie ko“. Niekas juk nekalba partijoje, kad jis užsiima azartiniais žaidimais ar kaip pasisako dėl narkotikų. Niekas dėl to jo nekaltina, kiekvienas užsiima savo dalykais. O tai (lošimai ir narkotinės medžiagos – ELTA) tikrai žalingiau nei gerti mano vandenį“, – Eltai teigė V. Uspaskichas.
 
Tačiau, nepaisant deklaruotų aiškinimų, kad tai, kuo užsiima Darbo partijai priklausantys asmenys yra jų pačių, o ne partinės organizacijos reikalas, kritikos A. Guogai ir jo iniciatyvoms V. Uspaskichas negailėjo. Politiko teigimu, neseniai partijos gretas papildęs A. Guoga kol kas neparodė jokių iniciatyvų, kurios būtų vertingos partijos ir valstybės labui.
 
„Jo iniciatyva buvo tik dėl narkotikų vartojimo palengvinimo. O Darbo partija tokiems dalykams visiškai nepritaria“, – sakė V. Uspaskichas, kartu pažymėdamas, kad A. Guoga savo pasisakymais ir jam tiesiogiai išsakyta kritika tiesiog pasirašė nuosprendį dėl tolesnės narystės „darbiečių“ gretose.
 
„Man atrodo, kad jis jau prisišnekėjo. Jis ne tik mane ir partiją pavadino visaip (…) Jis pasirinko reklaminę kampaniją, gal su kokia Laisvės partija susitarė, todėl ieško priežasčių, kaip išeiti (…). Todėl, man atrodo, jo dienos suskaičiuotos“, – teigė V. Uspaskichas.
 
Antanas Guoga. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

ELTA primena, kad didžiulės viešos kritikos ir atsakingų tarnybų dėmesio sulaukė V. Uspaskicho kvietimas įsigyti vandens, neva padedančio sukurti imunitetą nuo COVID-19. Dėl tokio viešai deklaruoto europarlamentaro raginimo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pradėjo tyrimą.
 
A. Guoga antradienį Eltai teigė, kad tokie V. Uspaskicho vieši pasisakymai nedera su Darbo partijos vertybėmis ir yra netoleruotini, nes gali pakenkti Lietuvai dorotis su COVID-19 pandemija.
 
A. Guoga taip pat teigė manąs, kad, jei V. Uspaskichas nuo savo pareiškimų neatsiribos ir toliau skleis visuomenę klaidinančią informaciją, turėtų keistis Darbo partijos pirmininkas.
 
„Aš pirmininkui pasakiau, kad, jeigu yra noras užsiiminėti šarlatanizmu, būtų geriau pasitraukti ir geriau kažkam kitam leisti (vadovauti partijai – ELTA). Nors pats tikrai nepretenduoju“, – sakė politikas.
 
Benas Brubalas (ELTA)
 
2020.12.30; 03:00
 

G.Navaitis ir A.Augustinaitis. Slaptai.lt nuotr.

Pirmą kartą Lietuvoje publikuotas mokslinis darbas, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas loterijų, lažybų ir kitų azarto žaidimų laimėtojams bei jų psichologinei savijautai. Prof. Gedimino Navaičio teigimu, šie klausimai yra aktualūs dviem trečdaliams visų suaugusių Lietuvos gyventojų.

Knygoje „Laimėtojai“ aptariama azarto žaidimų istorija ir dabartis, supažindinama su tyrimais, susijusiais su lošiančia ir loterijose dalyvaujančia Lietuvos visuomenės grupe, kurią autorius vadina „laisvalaikio žaidėjais“.

„Tai žmonės, neturėję jokių problemų dėl lošimų, lažybų ar loterijų. Tyrimai parodė, kad ne tik pats žaidimas, bet ir loterijų stebėjimas nemenkai daliai žmonių tapo pramoga, kuriai jie nuolat skiria laiko, – sako prof. G.Navaitis.

Rengdamas knygą profesorius pasitelkė ir savo konsultacinio darbo patirtį. Čia analizuojama laimėjusių didesnes sumas loterijose savijauta, pristatomas jų psichologinis konsultavimas.

Anot G.Navaičio, konkrečių su laimėjimu sietinų situacijų aptarimas ir loterijų laimėtojų patirtis – naudinga daugeliui. Tai gali padėti racionaliau leisti pinigus.

„Laimėjimas malonus, bet tvirtą gerovę sukuria tik tie, kurie įgytą turtą panaudoja tinkamai suvokę savo asmenybę, savo galimybes ir siekius. Todėl visiems, kurie galvoja apie gerovės valstybę ar asmeninį praturtėjimą, verta atkreipti dėmesį į tai, kad bandymai sekti prestižiniais vartojimo pavyzdžiais gali sukelti ir bėdų. Protingiausia būtų laimėti ne tik pinigus, bet ir laimę: laimėtus pinigus skirti savo kompetencijoms ugdyti, pabandyti tapti labiau išmaniam ir gebančiam geriau valdyti savo gyvenimą“, – sako G.Navaitis.

Monografiją „Laimėtojai“ galima priskirti pozityvios psichologijos krypčiai. Ja siekiama dėmesį skirti ne sutrikimams ir problemoms, o normai ir sėkmei.

„Pristatomi faktai leidžia naujai pažvelgti į lošimus bei loterijas, atskleidžia pozityvius tokių veiklų aspektus, tarp kurių reikšmingas relaksacinis ir kultūrinis azarto vaidmuo. 12,2 proc. respondentų nurodė, kad lošimų stebėjimui (papastai per televiziją) skiria daugiau nei valandą per savaitę“, – rašo knygos recenzentas prof. dr. Arūnas Augustinaitis.

Jo teigimu, knyga vertinga ne tik mokslininkams, bet visiems, kurie nori suprasti šiuolaikinės visuomenės mentalinių struktūrų mechaizmus, ir, be abejo, pasimėgauti įdomiomis istorijomis.

G.Navaičio knygą „Laimėtojai“ išleido Kazimiero Simonavičiaus universitetas.

2019.12.03; 08:14

Dr. psichologas Gediminas Navaitis

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir prof. dr. Gediminas Navaitis kviečia į knygos „Laimėtojai“ pristatymą.

Knygoje aptariama azartinių lošimų istorija ir dabartis, supažindinama su tyrimais, susijusiais su lošiančia, dalyvaujančia lažybose ir loterijose Lietuvos visuomenės dalimi, o ji tikrai nemaža – du trečdaliai visų gyventojų. Vien tai skatina atidžiau pažvelgti į šiuos žmones, nes paprastai azartas vertinamas ir tiriamas kaip blogis, o rašantys apie jį visų pirma nagrinėja priklausomybes ir tarsi nepastebi, kad šiandien įvairaus pobūdžio azartiniai žaidimai tapo itin populiariu laisvalaikio leidimo būdu.

Laisvalaikio žaidėjai tai absoliuti dauguma žmonių, neturėjusių problemų dėl lošimų, lažybų ar loterijų. Šie ir kiti knygoje minimi faktai leidžia naujai pažvelgti į lošimus ir loterijas, atskleidžia pozityvius tokių veiklų aspektus, tarp kurių reikšmingas relaksacinis ir kultūrinis azarto vaidmuo. Tyrimai parodė, kad ne tik pats lošimas, bet ir loterijų stebėjimas nemenkai daliai žmonių tapo pramoga, kuriai jie nuolat skiria laiko.

Taigi G. Navaičio knyga atitinka pozityviosios psichologijos, pirmiausia dėmesį skiriančios ne sutrikimams ir problemoms, o normai ir sėkmei, kryptį.

Kvietimas į knygos „Laimėtojai“ pristatymą

Knyga atlieka ir savitą mokslinę žvalgybą. Tai bandymas aprašyti reiškinio prigimtį, gauti duomenų apie menkai tirtą jo savitumą: laimėjusių didesnes sumas padėties apžvalga, jų psichologinio konsultavimo pristatymas. Autorius sugebėjo panaudoti savo konsultacinio darbo patirtį ir ja reikšmingai papildė knygą. Jo siūloma išvada tarsi paprasta, bet gerai pagrįsta – laimėjimas malonus pats savaime, bet tvirtą gerovę sukuria tik tie, kurie įgytą turtą panaudoja tinkamai suvokę savo asmenybę, savo galimybes ir siekius. Todėl visiems galvojantiems apie gerovės valstybę ar asmeninį praturtėjimą verta įsidėmėti, kad bandymai sekti prestižiniais vartojimo pavyzdžiais gali sukelti ir nemalonių padarinių.

Vis dėlto problemas sukelia ne laimėjimas, o jo panaudojimo būdai. Protingiausia būtų laimėti ne tik pinigus, bet ir laimę: laimėtus pinigus, skirti savo kompetencijoms ugdyti, pabandyti tapti labiau išmaniam ir gebančiam geriau valdyti savo gyvenimą. Geras pasirinkimas skirti jėgų ir lėšų tarpasmeniniams ryšiams stiprinti, priklausomybei nuo kitų mažinti, o drauge savarankiškumui įtvirtinti.

Žmonės vienu metu sugeba ir labai gerai, ir labai prastai įsivaizduoti savo ateitį, todėl yra nesudėtingas, bet veiksmingas sprendimas – ją prognozuojant ir planuojant pasinaudoti kitų patirtimi. Tuo loterijų laimėtojų patirtis naudinga mums visiems. Galime ja pasinaudoti ir savaime vertingas gražias svajones apie laimėjimus papildyti žiniomis, kaip kiti leidžia pinigus. Gal tai padės padaryti knyga „Laimėtojai“?

Trumpai apie renginį

Data gruodžio 2 d.
Laikas 18 val.
Vieta Meno erdvė, V a.
Trukmė 2 val.
Dalyvavimas įėjimas laisvas

Kvietimas į knygos „Laimėtojai“ pristatymą

Mokslo studijų, monografijų viešo aptarimo žanras nyksta. Gal jo nelabai ir reikia, nes tokios knygos priekabiai recenzuojamos iki jų išleidimo. O ką pasakyti po to, kai knyga pasieks skaitytoją? Kritikuoti vėlu, girti – neverta, nes skaitantis ir pats sugebės įvertinti, ką perskaitė. Vis dėlto kartais norisi tarti dar vieną kitą žodį apie naują knygą.

Tačiau pristatyta knyga verta žvilgsnio ir detalesnio aptarimo – tai prof. dr. Gedimino Navaičio monografija „Laimėtojai“, kurią išleido Kazimiero Simonavičiaus universitetas. Ji skirta azartinių lošimų istorijos ir dabarties apžvalgai. Tai gan naujas, neregėtai greitai augantis ir kartu mažai apmąstytas reiškinys Lietuvos visuomenėje, gyvenime ir, žinoma, versle.

Monografijoje pristatomi tyrimai reprezentuoja lošiančią, besilažinančią, dalyvaujančią loterijose Lietuvos visuomenės dalį, kuri, tikrai, nemaža – du trečdaliai visų gyventojų. Vien tai skatina atidžiau pažvelgti į šiuos žmones, nes paprastai azartas vertinamas ir tiriamas kaip blogis, o rašantys apie jį visų pirma nagrinėja priklausomybes ir tarsi nepastebi, kad šiandieną įvairaus pobūdžio azartiniai žaidimai tapo masiniu laisvalaikio praleidimo būdu. Be to, išbandomu gana jauname amžiuje, nes kaip liudija lietuviški tyrimai, žaidimus iš pinigų pirmą kartą išmėgina 16 – 18 metų amžiaus žmonės. Laisvalaikio žaidėjai – tai absoliuti dauguma žmonių, neturėjusių problemų dėl lošimų, lažybų ar loterijų. Jiems nebūdinga prašyti kitų asmenų finansinės paramos, nusižengti įstatymams, siekiant sumokėti skolas. Tik labai maža dalis lošusių kartais išleido daugiau pinigų, nei galėjo sau leisti.

Paminėti ir kiti monografijoje pristatomi faktai leidžia naujai pažvelgti į lošimus bei loterijas, atskleidžia pozityvius tokių veiklų aspektus, tarp kurių reikšmingas relaksacinis ir kultūrinis azarto vaidmuo. Tyrimai parodė, kad ne tik pats lošimas, bet ir loterijų stebėjimas nemenkai daliai žmonių tapo pramoga, kuriai jie nuolat skiria laiko. Antai, 12,2 proc. respondentų nurodė, kad lošimų stebėjimui (paprastai per televiziją) skiria daugiau nei valandą per savaitę. Taigi G. Navaičio monografija atitinka pozityviosios psichologijos, kuri pirmaeilį dėmesį skiria ne sutrikimams ir problemoms, o normai ir sėkmei, kryptį. Apie monografiją „Laimėtojai“ verta kalbėti ir todėl, kad pozityvistinė filosofija bei jai būdinga tyrimų metodologija sukūrė įvaizdį– tyrėjas turi būti kuo labiau atsiribojęs nuo tyrimo, niekaip neįtakojantis tiriamųjų. G. Navaitis vadovaujasi šiuo principu apžvelgdamas kitų autorių darbus, aptardamas masinių apklausų rezultatus.

Tačiau jo monografijoje yra ir dar viena dalis, kurią galima vertinti kaip savitą mokslinę žvalgybą, bandymą aprašyti reiškinio prigimtį, gauti duomenų apie menkai tirtą jo savitumą. Tai laimėjusių didesnes sumas padėties apžvalga, jų psichologinio konsultavimo pristatymas. Toks tyrimas iš dalies artimas menui. Menininkas socialinius reiškinius ar asmenybes atskleidžia meninių vaizdų seka ir dažniausiai palieka skaitytojui savarankiškai interpretuoti jo sumanymą.

Dr. psichologas Gediminas Navaitis

Panašiai savo tekstus konstruoja visuomenę ar atskirą asmenybę kokybiniais metodais tiriantys mokslininkai. Bet skirtingai nei menininkai, jie prisiima teisę aiškiai formuluoti savo subjektyvias išvadas. Galime jų subjektyvume įžvelgia privalumą, leidžiantį išsamiau pažinti tiriamus reiškinius, galime teigti, kad tai tyrimo silpnoji vieta, nes tyrėjas, tapęs tyrimo instrumentu, gali kelti grėsmę tyrimo duomenų patikimumui.

Šiuo atveju nutiko priešingai – autorius sugebėjo panaudoti savo konsultacinio darbo patirtį ir ja reikšmingai praturtino knygą. Metodologiniu požiūriu – tai naujų, įrodymais grįstų, teorijų formavimo pastanga, kurios rezultatas – įvairių dimensijų hibridinimas, integruojant objektyvias ir subjektyvias ašis, mokslines įžvalgas ir naratyvinius kontekstus, vadybinius ekonominius, sociopsichologinius, etinius ir kultūrinius požiūrius.

Pateikė prasmingai atrinktus stebėjimus ir gilias įžvalgas, leidžiančias numatyti, kas įvyks staigiai pagerėjus finansiniai būklei. Jo siūloma išvada tarsi paprasta, bet gerai pagrįsta – laimėjimas malonus pats savaime, bet tvirtą gerovę sukuria tik tie, kurie įgytą turtą panaudoja teisingai suvokę savo asmenybę, savo galimybes ir siekius. Todėl visiems galvojantiems apie gerovės valstybę ar asmeninį praturtėjimą verta įsidėmėti, kad bandymai sekti prestižiniais vartojimo pavyzdžiais gali sukelti ir nemalonių pasekmių. Įsidėmėti, kad problemas sukelia ne laimėjimas, o jo panaudojimo būdai. Protingiausias kelias būtų laimėti ne tik pinigus, bet ir laimę. Tai reiškia laimėtus pinigus skirti savo kompetencijų ugdymui, pabandyti tapti labiau išmaniu ir gebančiu geriau valdyti savo gyvenimą. Geras pasirinkimas skirti jėgų ir lėšų stiprinti tarpasmeninius ryšius, priklausomybę nuo kitų, o drauge įtvirtinti savarankiškumą.

Be abejo, tai panašiau į „norų sąrašą“, tačiau tuo pačiu metu monografinis tyrimas piešia ir šiuolaikinės visuomenės portretą. Žmonės vienu metu sugeba ir labai gerai, ir labai prastai įsivaizduoti savo ateitį, todėl yra paprastas, bet veiksmingas sprendimas – ją prognozuojant ir planuojant pasinaudoti kitų patirtimi. Tuo loterijų laimėtojų patirtis naudingą mums visiems. Galime ja pasinaudoti ir gražias svajones apie laimėjimus, kurios vertingos pačios savaime, papildyti žiniomis, kaip kiti leidžia pinigus. Gal tai padės padaryti knyga „Laimėtojai“?

Azartinis žaidimas

Apibendrinant galima pasidžiaugti autoriaus moksline sėkme ir vis brandesniu laimės ekonomikos koncepcijos pristatymu – šį kartą per loterijų laimėtojų analizę. Knyga vertinga ne tik mokslininkams, rekomenduoju perskaityti visiems, kurie trokšta patirti mokslinės minties žaismą, suprasti šiuolaikinės visuomenės mentalinių struktūrų mechanizmus, ir, be abejo, pasimėgauti įdomiomis istorijomis. Jei smalsu, kas gali slypėti žmogaus proto gelmėse, knyga tikai paliks įspūdį.

O ją perskaičius akiratį norėsis plėsti dar ir dar, o tai, matyt, ir yra gero kūrinio galia.

Recenzijos autorius – prof. dr. Arūnas Augustinaitis, Kazimiero Simonavičiaus universitetas

2019.11.23; 06:04

Finansų ministerija parengė ir suinteresuotoms institucijoms bei visuomenei pateikė Azartinių lošimų įstatymo pakeitimų projektą, kuriuo siekiama užtikrinti skaidresnę azartinių lošimų organizatorių veiklą, visus azartinių lošimų automatus sujungiant į vieningą sistemą.

Be to, šie pakeitimai leis užkardyti korupcijos apraiškų galimybes lošimų priežiūrą atliekančiose institucijose.

Continue reading „Didinamas azartinių lošimų srities skaidrumas“

azartiniai_losimai

Neseniai Genujoje vyko suvažiavimas, kuriame įvairiais aspektais buvo nagrinėjamas azartinių lošimų reiškinys, jo ekonominės, socialinės ir moralinės implikacijos.

Jį surengė italų nevyriausybinė organizacija, kovojanti su palūkininkais, nes jų aukos dažniausiai būna patologiniai lošėjai. Suvažiavime dalyvavo ir kalbą pasakė Genujos arkivyskupas bei Italijos Vyskupų konferencijos pirmininkas kard. Andželas Bagnaskas. Nors Katalikų Bažnyčios katekizmas apie azartinius lošimus kalba labai lakoniškai, sakydamas, kad jie „patys savaime neprieštarauja teisingumui, tačiau tampa neleistini doriniu požiūriu, kai atima iš žmogaus lėšas, būtinas jo paties pragyvenimui ar kitų žmonių reikmėms“ (plg. KBK 2413), kardinolas savo pasisakyme Genujoje vykusiame suvažiavime apie juos kalbėjo naudodamas griežtesnius terminus.

Continue reading „Suvažiavimas, skirtas azartinių lošimų daromai žalai“