Suvažiavimas, skirtas azartinių lošimų daromai žalai


Print

Neseniai Genujoje vyko suvažiavimas, kuriame įvairiais aspektais buvo nagrinėjamas azartinių lošimų reiškinys, jo ekonominės, socialinės ir moralinės implikacijos.

Jį surengė italų nevyriausybinė organizacija, kovojanti su palūkininkais, nes jų aukos dažniausiai būna patologiniai lošėjai. Suvažiavime dalyvavo ir kalbą pasakė Genujos arkivyskupas bei Italijos Vyskupų konferencijos pirmininkas kard. Andželas Bagnaskas. Nors Katalikų Bažnyčios katekizmas apie azartinius lošimus kalba labai lakoniškai, sakydamas, kad jie „patys savaime neprieštarauja teisingumui, tačiau tampa neleistini doriniu požiūriu, kai atima iš žmogaus lėšas, būtinas jo paties pragyvenimui ar kitų žmonių reikmėms“ (plg. KBK 2413), kardinolas savo pasisakyme Genujoje vykusiame suvažiavime apie juos kalbėjo naudodamas griežtesnius terminus.

Pasak jo, azartiniai lošimai yra tarsi aštuonkojis, kuris tiesdamas savo nuodingus čiuptuvus daug žada, o sučiupęs auką, viską iš jos atima. Kardinolo pateiktais duomenimis, vien praėjusiais metais azartiniams lošimams Italijoje išleista apie 80 milijardų eurų. Vien Genujoje, kurioje vyko suvažiavimas, veikia 46 lošimų punktai. Remiantis jau vien šiais keliais duomenimis galima pagrįstai kalbėti apie tikrą socialinę nelaimę, nuo kurios nukenčia ir tiesioginės aukos, ir visuomenė.

Kardinolas A. Bagnaskas pacitavo popiežiaus Benedikto XVI žinią šių metų Gavėniai, kurioje, tarp kita ko, sakoma, kad mūsų egzistencija susijusi su kitais žmonėmis, ir tai gali kreipti į gera ir į bloga; ir nuodėmei, ir meilės darbui būdingas visuomeninis matmuo. Vadovaujantis šituo kriterijumi reikia vertinti ir azartinių lošimų reiškinį: jie nėra tik paties lošiančio žmogaus privatus reikalas, bet visos visuomenės problema.

Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas linkėjo, kad pilietinė visuomenė tokiomis iniciatyvomis, kaip ir šis Genujoje vykęs suvažiavimas, keltų aikštėn azartinių lošimų daromą žalą ir siūlytų valdžios pareigūnams bei įstatymų leidėjams, kaip riboti jų neigiamą poveikį. Tačiau visuomet reikia atsiminti, kad svarbiausias būdas turi būti jaunimo auklėjimas ir solidarios, atsakingos, miražams atsparios visuomeninio gyvenimo kultūros ugdymas.

2012.03.23


Prisijunkite prie diskusijos