Atsargiai – greitieji kreditai


Nevyriausybinės organizacijos perspėja dėl greitųjų kreditų pavojaus. Minėtos organizacijos mano, jog valdžia arba nesupranta šio verslo žalos, arba yra nuo jo priklausoma.

Ką gi teigia LINVO? Gegužės 18 d. Lietuvos intelektualų ir nevyriausybinių organizacijų (LINVO) koalicija teigia esanti susirūpinusi greitųjų kreditų žalingu poveikiu.  Ji išplatino viešą laišką, raginantį įsikišti valstybei – ragina Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę nedelsiant priimti Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo pataisas.

„Lietuvoje sparčiai didėja socialinė atskirtis. Viena iš priežasčių – visuomenėje populiarinami greitieji kreditai. Jiems nereikia dokumentų pildymo, galima gauti be užstato, SMS žinute ir t.t. Pernai greitaisiais kreditais naudojosi per 200 tūkst. žmonių“, – teigia kreipimąsi pasirašę 19-os nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Nevyriausybininkai atkreipė dėmesį į tai, kad gyventojų skolos greitųjų kreditų bendrovėms didėja dėl neprotingai didelių palūkanų, kurių vidutinė norma  viršija 100 ar net 200 nuošimčių per metus. Pasak jų dėl tokių didelių palūkanų daugelis greitųjų kreditų naudotojų neišgali jų laiku grąžinti, o pradelsę yra priversti dar skolintis tam, kad grąžintų ansktesnius kreditus.  Vien pernai visa pradelstų įsiskolinimų suma sudarė 1,043 mlrd. eurų (3,6 mlrd. litų).

Kreipimosi autoriai yra susirūpinę, kad greitieji kreditai teikiami net ir savimi pasirūpinti nesugebantiems ar pajamų negaunantiems asmenims.

„Žinant, kad jaunimo nedarbas Lietuvoje siekia daugiau kaip 20 procentų, kad apie 0,5 mln. jaunuolių studijuoja arba mokosi ir negauna jokių pajamų, jų skolas priversti mokėti tėvai, artimieji, dažnai dešimteriopai didesnes sumas su palūkanomis ir delspinigiais, išieškant antstoliams“, – tegia kreipimosi autoriai.

Pasak nevyriausybininkų, greitųjų kreditų plėtra įgavo destruktyvų mastą ir kelia pavojų nacionaliniam saugumui, nes daug prasiskolinusiųjų neteko paskutinio būsto ir atsidūrė socialiniame užribyje (narkomanija, alkoholizmas, savižudybės), o didžiausia jų dalis yra priversta parduoti savo turtą ir emigruoti iš Lietuvos.

Kreipimosi autoriai reikalauja, kad Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė kuo skubiau priimtų Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo pataisas, kuriomis būtų:

Greitųjų kreditų bendrovių reklama prilyginta alkoholio ir tabako gaminių reklamai su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis;

Neleidžiama greitųjų kreditų bendrovių reklamai skverbtis į privačią žmogaus gyvenimo erdvę (SMS žinutės, el. laiškai, individualūs telefoniniai pokalbiai reklamos tikslais ir kt.);

Nustatytos ne didesnės kaip 40 proc. metinės skolinimo palūkanos;

Greitieji kreditai suteikiami tik pajamų gaunantiems asmenims;

Neskolinama asmenims, įtrauktiems į priklausomybės ar psichiatrijos ligų įskaitą, neveiksniems asmenims;

Skolinama tik pasirašant paskolos sutartį su nustatytos tapatybės asmeniu;

Teisė teikti paskolas suteikiama tik Lietuvos bankui leidus užsiimti tokia veikla (licencijuojama veikla).

LINVO kreipimasis į Lietuvos Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę pasirašė:

Lietuvos žmogaus teisių asociacija – Vytautas Budnikas, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija – Romualdas Povilaitis, Piliečių gynimo paramos fondas – Stasys Kaušinis, Lietuvos Helsinkio grupė – Stasys Stungurys, ,Asociacija Nepartinis demokratinis judėjimas – Edita Milaševičiūtė, Jaunimo sambūris „Pro Patria“ – Paulius Stonis, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studentų ateitininkų korporacija „Iustitia“ – Justinas Jarusevičius, Vakarų Lietuvos tėvų forumas – Kristina Paulikė, Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija – Alvita Armanavičienė, Visuomeninis judėjimas „Tautos ateities forumas“ – Algimantas Matulevičius, Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga – Tomas Markevičius, Lietuvos graikų visuomeninių organizacijų asociacija – Georgios Macukatov, Asociacija Vartotojų teisių gynimo centras – Paulius Mareckas, Asociacija „Vilniui ir tautai“ – Saulius Povilaitis, „Pilietinės iniciatyvos“ grupė – Jonas Gediminas Punys, Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrija – Virginija Jurgelevičienė, Lietuvos aeroklubas – Jonas Mažintas, VšĮ Krikščionybės žiniasklaidos tarnyba – Juozas Dapšauskas, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija – Grasilda Makarevičienė.

2015.05.19; 15:03

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *