Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus ketvirtadienį susitiko su NATO karinių oro pajėgų vadavietės vadu generolu Jamesu H. Heckeriu, praneša ministerija.
Pasak Krašto apsaugos ministerijos (KAM), Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vykusiame susitikime Ž. Tomkus paprašė NATO karinių oro pajėgų vado asmeninės lyderystės, siekiant dažnesnio ir ambicingesnio oro gynybos priemonių dislokavimo ar realistiškų pratybų Lietuvoje ir regione.
Susitikime aptarti ir NATO viršūnių susitikimo Vilniuje rezultatai, grėsmes saugumui ir oro gynybos svarba regione.
Viceministras akcentavo, kad būtina sutelkti sąjungininkų pastangas NATO oro ir priešraketinės gynybos tolesniam stiprinimui.
„Sprendimas dėl NATO oro gynybos Rotacinio modelio yra priimtas laiku ir ypač reikalingas sėkmingam atgrasymui bei užtikrinant sklandų perėjimą iš NATO oro policijos misijos į oro gynybą. Dabar prioritetas – nedelsiant įgyvendinti NATO oro gynybos rotacinį modelį, pradedant nuo NATO Rytinės dalies“, – sakė Ž. Tomkus.
Savo ruožtu NATO karinių oro pajėgų vadavietės vadas patikino, kad Baltijos regiono oro gynybos situacija jam yra gerai žinoma.
Anot jo, regioninių planų patvirtinimas Vilniuje vykusio NATO viršūnių susitikimo metu yra didelis žingsnis į priekį, kuris įgalina ir realistiškas oro gynybos pratybas regione.
Baltijos šalių gynybos ministrai liepą vykusiame NATO viršūnių susitikime pasirašė bendrą bendradarbiavimo deklaraciją dėl oro erdvės prieinamumo NATO oro veikloms, kurioje nurodoma, kad Aljanso sąjungininkams yra suteikiama galimybė naudotis sujungta Baltijos šalių karine oro erdve NATO pratyboms bei atgrasymui stiprinti.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Niujorke valstybinius apdovanojimus įteikė svarbiems Pentagono pareigūnams, reikšmingai prisidėjusiems prie mūsų šalies saugumo ir gynybos stiprinimo. Apdovanojimai įteikti JAV Gynybos departamento Gynybos sekretoriaus biuro Estijos, Latvijos ir Lietuvos šalių direktoriui Davidui Bradley Millneriui ir buvusiam JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojui Europos ir NATO politikai Jamesui Joye Townsendui.
Prezidentė taip pat padėkojo šiems amerikiečių pareigūnams už profesionalumą ir asmenines pastangas stiprinant Lietuvos ir JAV bendradarbiavimą. Eidami aukštas pareigas JAV gynybos departamente, J. J. Townsendas ir D. B. Millneris suprato išskirtinę Lietuvos geopolitinę padėtį ir patys ėmėsi iniciatyvos stiprindami mūsų šalies saugumą ir užtikrindami regiono apginamumą. Valstybiniai apdovanojimai šiems pareigūnams buvo skirti liepos 6 dienos dekretu.
Prezidentė su amerikiečių gynybos politikos strategais taip pat aptarė geopolitinę ir saugumo situaciją regione. JAV įsitraukimas į Baltijos regioną yra strategiškai svarbus.
J. J. Townsendui skirtas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius. Pareigūnas asmeniškai prisidėjo formuojant JAV politiką Lietuvai palankia linkme – jo pastangomis buvo priimtas sprendimas atsiųsti į Lietuvą JAV rotuojamas pajėgas ir dislokuoti ginkluotę, užtikrinta finansinė parama mūsų šalies gynybinių pajėgumų vystymui. J. J. Townsendas taip pat aktyviai rėmė Lietuvos pastangas užsitikrinant energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, NATO energetinio saugumo kompetencijos centro steigimą Lietuvoje.
Pulkininkui D. B. Millneriui ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius skirtas už nuopelnus plėtojant dvišalį strateginį gynybinį bendradarbiavimą ir pastangas įtvirtinti JAV saugumo įsipareigojimus Lietuvoje. Pareigūnas asmeniškai prisidėjo rengiant JAV atgrasymo priemonių mūsų regione planą, nuosekliai rėmė „Atlanto ryžto“ tęstinumą. D. B. Millneris anksčiau yra ėjęs JAV gynybos atašė Lietuvoje pareigas.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje dalyvaujanti Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lenkijos Respublikos Prezidentu Andžejumi Duda (Andrzej Duda). Šalių vadovai, pasak Prezidentės spaudos tarnybos, aptarė saugumo padėtį regione, bendradarbiavimą NATO ir ES, šalių energetinių ir infrastruktūros projektų įgyvendinimą.
Prezidentė pakvietė Lenkijos vadovą kitais metais atvykti į Lietuvos valstybingumo šimtmečio minėjimą vasario 16-ąją dieną. Lenkijos Prezidento kvietimu šalies vadovė kitąmet taip pat vyks į Lenkijos valstybingumo šimtmečio renginius.
Šalies vadovės teigimu, Lietuva ir Lenkija yra artimos kaimynės, partnerės bei NATO sąjungininkės. Vienodai vertiname mums kylančias grėsmes, agresyvius Rusijos veiksmus ir dirbame išvien, užtikrindami savo žmonių saugumą. Geopolitinių iššūkių akivaizdoje Lietuva ir Lenkija gali viena kita pasikliauti.
Prezidentai aptarė Lietuvos ir Lenkijos pasienyje vykdomas prieš Vakarus nukreiptas „Zapad“ pratybas. Šalies vadovė pabrėžė, kad „Zapad“ pamokos turi būti išmoktos toliau stiprinant NATO pasirengimą atgrasyti ir atremti grėsmes. Greitesnis NATO sprendimų priėmimas, gynybos planų suderinamumas, konkrečios priemonės Baltijos šalių karinei izoliacijai išvengti, regiono oro erdvės saugumo stiprinimas ir šiandienos grėsmes atitinkantis Aljanso pajėgų išdėstymas Europoje – tai bendri Lietuvos ir Lenkijos interesai.
Šalies vadovė taip pat pažymėjo, kad Lenkija yra strategiškai svarbi užtikrinant Baltijos šalių teritorinę ir oro gynybą. Lenkijoje dislokuota JAV brigada padeda apsaugoti „Suvalkų koridorių“, o iškilus būtinybei būtent per Lenkijos teritoriją ateitų NATO sąjungininkų pastiprinimas. Todėl itin svarbu užtikrinti kuo greitesnį ir laisvesnį NATO šalių karinės technikos judėjimą tarp Aljanso sienų.
Prezidentai aptarė ir dvišalį energetinį bendradarbiavimą. Lietuva ir Lenkija vienodai supranta elektros tinklų sinchronizacijos su Europa svarbą. Tai – paskutinis žingsnis įtvirtinant regiono energetinę nepriklausomybę, kurio negalima atidėlioti.
Susitikime šalies vadovė taip pat pabrėžė, kad Lietuva vertina principingą Lenkijos poziciją atsisakant pirkti nesaugioje Astravo AE pagamintą elektrą. Tokia regiono šalių vienybė yra labai svarbi, siekiant atremti nesaugios atominės jėgainės visai Europai keliamas grėsmes.
Šiaurės Korėjai išbandžius vandenilinę bombą, JAV, Didžiosios Britanijos, Japonijos ir Pietų Korėjos iniciatyva buvo sušauktas neeilinis (dar vienas) Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdis. Amerikos ambasadorė JT Nikki Haley jame buvo kategoriška (bent sprendžiant iš spaudos pranešimų): Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong Unas siekia, net maldauja karo, taigi pusinėms priemonėms atėjo galas. Amerikos kantrybė nėra beribė.
Pietų Korėja tuo tarpu teigia užfiksavusi ženklų, kad Pchenjanas rengiasi dar vienam raketos, galbūt tarpžemyninės, bandymui. Kantrybė beribė ar neberibė – maždaug toks yra kone visų šių metų pagrindinis geopolitinio saugumo leitmotyvas, aktualus ne vien Korėjos pusiasalyje.
Dar viena susitvardymo sesija laukia rugsėjo 14-20 dienomis prie Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos bei Suomijos sienų vyksiančių Rusijos vadovaujamų karinių mokymų „Zapad-2017“ metu. Maskva anonsuoja (ir tais anonsais niekas netiki), kad juose dalyvaus apie 12 700 tūkstančių kariškių bei iki 680 karinės technikos vienetų.
Iki 13 tūkstančių kariškių deklaravimas nėra atsitiktinumas – jei Maskva nurodytų pasitelksianti bent kareiviu daugiau, kaip Europos saugumo ir bnendradarbiavimo organizacijos (ESBO) narė turėtų įsileisti ESBO stebėtojus. Minsko kvietimu mokymus stebės po du Ukrainos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Lenkijos, Švedijos ir Estijos atstovus.
„The Guardian“ rugsėjo 7-osios numeryje citavo NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą, Estijos karinėje bazėje Tapėje maždaug 120 kilometrų nuo Rusijos sienos pareiškusį, jog Rusijos bei Baltarusijos sprendimas įsileisti į mokymus tris Aljanso stebėtojus neatitinka Kremliaus tarptautinių įsipareigojimų.
Kartu su NATO sekretoriumi buvusio Estijos premjero Jürio Rataso vertinimu, pratybose dalyvaus apie 100 tūkstančių kariškių. Vokietijos gynybos ministrė Ursulavon der Leyen bendroje spaudos konferencijoje su Prancūzijos kolege Florence Parly tą pačią dieną pareiškė mananti, jog jų bus virš 100 tūkstančių. Suomių karinio eksperto Andreaso Turuneno vokiečių leidiniui „Bild“ nurodyta pratybų dalyvių skaičiaus versija – nuo 100 tūkstančių iki 240 tūkstančių.
Rusijos „žalieji žmogeliukai” okupuoja Krymą
Vokiečių dienraščio „Frankfurter Allgemeine“ (08 23) atlikta analizė parodė, jog nuo 2015 metų pradžios iki dabar Rusija įvykdė 124 karinius mokymus, NATO Europoje per tą patį laiką treniravosi 38-is kartus. Taigi santykis 3-1 Atlanto aljanso nenaudai. Ir „Zapad-2017“ mastas užgoš bet kokius Vakarų karinius mokymus, mat apims teritorijas nuo Kolos pusiasalio Arkties zonoje iki Baltarusijos.
Rusų kariniai mokymai – tik aisbergo viršūnė, Maskva reguliariai rengia neskelbtas kovinės parengties patikras, kurių Vakarai apskritai neorganizuoja. Bet kuriuo atveju NATO sunkiai sekasi „lyginti“ su Rusija karinių mokymų santykį, o juk ši – veikiausiai ir dėl kampanijos Sirijoje – pastaruoju metu yra sumažinusi manevrų skaičių.
„Bild“ rugsėjo 5-osios numeryje citavo Lietuvos gynybos ministerijos pareigūną Robertą Šproną, atkreipusio dėmesį į aplinkybę, kad ir „Zapad-2009“ bei „Zapad-2013“ nebuvo gynybiniai. Niekas netiki ir Maskvos pareiškimais apie antiterostinį pratybų pobūdį – Kremlius deklaruoja juose dalyvausiant 250 tankų, 200 artilerijos (taip pat raketinių) pabūklų, 70 lėktuvų ir 10 karinių laivų. Jei tikėti vien šnekomis, Kremlius pasišovė šaudyti patrankomis į hipotetinius teroristus vienišius ne bet kur, o Baltijos regione, kur tokie iki šiol apskritai nepasireiškė. Pasak vokiečių politologo Andreaso Umlando, po įsiveržimo į Ukrainą Rusijos valstybinių institucijų kalbos nebevertinamos taip rimtai, kaip anksčiau.
Tokia yra aritmetika, bet yra ir kontekstas. Nėra reikalo priminti, kad manevrai rengiami greta labiausiai pažeidžiamos Atlanto aljanso teritorijos – Lenkijos bei Lietuvos. „Frankfurter Allgemeine“ laiko neginčijamu faktu, kad Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje bei Lenkijoje dislokuoti tarptautiniai batalionai su vietos karinėmis pajėgomis neturėtų jokių šansų pasipriešinti Rusijos puolamajai operacijai, jei tokia įvyktų. Ir citavo JAV analitinį fondą „Rand“, pasak kurio, rusams užtektų daugiausia 60 valandų atsidurti Rygoje bei Taline.
Ir atviras yra klausimas, ar kitos NATO narės imtųsi atkariauti Baltijos šalis, pasiremdamos Aljanso įstatų 5 paragrafu apie kolektyvinę gynybą.
Rusijos karinio aktyvumo vektorius akivaizdus – mokymai vyksta daugiausia su NATO bei Ukraina besiribojančiose vakarų bei pietų karinėse apygardose. Aljansas, priešingai, mokymus su Rusija besiribojančiuose regionuose rengia rečiau, dauguma jų, kaip ir anksčiau, vyksta Vokietijoje, kur dislokuota didžioji Amerikos karinio kontingento dalis.
Maskva vis dažniau griebiasi masyvių karinių mokymų, neretai net su galimu branduolinio ginklo panaudojimu. Kaip „Frankfurter Allgemeine“ nurodė Švedijos gynybos tyrimų instituto (FOI) ekspertas Johanas Norbergas, 2011 metais buvo sunku įsivaizduoti rusų karines pratybas su 100 tūkstančių kariškių, dabar tai tampa norma.
Be abejo, tai nieko nesako apie tai, planuoja ar ne Kremlius tiesioginę konfrontaciją su NATO, tačiau operatyvinis pranašumas Aljanso rytiniuose paribiuose pats savaime eskaluoja nestabilumą ir baimę dėl atakos galimybės, ir tai organiškai įsipiešia į dabartinę Rusijos karinę doktriną.
Sustabdykime Rusijos agresiją. AFP nuotr.
„Zapad-2017“ liečia ne vien NATO. Ukrainos saugumo tarnybos (UST) vadas Vasilijus Gricakas televizijos „Priamoy“ eteryje rugsėjo 4-ąją priminė, kad, UST duomenimis, Maskva su Minsku yra pasirašę susitarimą dėl iki 30-ies karinių mokymų šiemet Baltarusijos teritorijoje. Pasak V.Gricako, į Baltarusiją iš Rusijos pasiųsti 4162 karinių krovinių vagonai, 20 kartų daugiau nei 2013 metais, ir tai esąs ženklas, jog „Zapad-2017“ yra Rusijos globalios strategijos sudedamoji dalis.
UST turi duomenų, kad rusai planuoja Baltarusijoje po pratybų palikti porą divizijų. Ukrainos saugumo vado teigimu, jo tarnyba 4-eris metus yra pasirengusi blogiausiems scenarijams, ne išimtis ir šiųmetinės pratybos, kai viena jų opcijų gali būti dar didesnė situacijos destabilizacija Ukrainoje. Todėl šios šalies karinės bei specialiosios pajėgos funkcionuoja padidintos parengties sąlygomis. Beje, rugsėjo 6-ąją Ukrainos spauda informavo, kad sinchroniškai su „Zapad-2017“ vyks rusų kordinuojami komandiniai štabų mokymai sepraratistinėse Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“.
A.Umlandas vis dėlto laiko mažai tikėtina galimybe, jog Maskva po pratybų maskuote imsis Baltarusijos okupacijos ar dar vieno įsiveržimo į Ukrainą. O „The Daily Beast“ rugsėjo 5-osios numeryje pacitavo korespondentės Annos Nemcovos pakalbintą prokremlišką karinį ekspertą Jurijų Krupnovą, pasak kurio, Baltarusija kaip „vieningo fronto“ partnerė Maskvai šiuo metu yra gyvybiškai svarbi, todėl rusai po pratybų planuoja Aleksandrui Lukašenkai palikti dalį karinės technikos šalies gynybai. Gynybai – nuo ko?
Nepriklausomas rusų karinis ekspertas Aleksandras Golcas tam pačiam leidiniui priminė, jog jei rusams tektų kariauti su NATO, jiems prireiktų tankų bei kitos sunkiosios karinės technikos Baltarusijos teritorijoje. Beje, pasak A.Golco, A.Lukašenka tam tikra prasme apgavo Rusijos gynybos ministeriją, neištesėjęs pažado suteikti mokymams Baranovičių karinių oro pajėgų bazę, veikiausiai nenorėdamas būti galutinai suspaustas tarp Rusijos ir NATO. Ryšium su tuo A.Nemcova lyg ir retoriškai klausia: „Negi V.Putinas rengiasi pašalinti nuo valdžios A.Lukašenką?“
Iki mokymų pradžios niekam veikiausiai nebus tiksliai žinoma, kiek ir ko privežta į Baltarusiją, bet jei V.Putinas staiga nutartų paskelbti neskelbtą kovinės parengties patikrą, mokymų mastai iškart pasikeistų. Primintina, jog 2014 metų vasario 26-ąją Rusijos prezidentas paskelbęs tokią patikrą mobilizavo gausias Rusijos pajėgas prie Ukrainos sienos. Į ką viskas išvirto – žinoma.
Arūnas Spraunius, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Jau rutina tapo praktika, kuomet besivaržančios pusės ne vien Baltijos regione primygtinai stebi oponentės karinius judesius – vis dažnau „palydi“ viena kitos karinius laivus ar lėktuvus, neretai „palydos“ metu nevengdamos pavojingų manevrų.
Vien rugpjūčio-rugsėjo sandūroje NATO oro policijos naikintuvai septynis kartus kilo palydėti virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių orlaivių, daugelis jų skrido su išjungtais automatiniais atsakikliais.
Birželio 19 dieną Su-27 su raudona žvaigžde virš Baltijos jūros praskrido vos per kelis metrus nuo lėktuvo Rc-135 su JAV atpažinimo ženklais. Kituose regionuose viskas kiečiau – birželio 20-ąją Sirijos-Jordanijos pasienio rajone JAV naikintuvas F-15 numušė Irano gamybos bepilotį, prieš tai kitas amerikiečių naikintuvas numušė sirų bombonešį, po ko Irano ir Sirijos sąjungininkė Maskva paskelbė pasitraukianti iš JAV ir Rusijos susitarimo dėl skrydžių saugumo virš Sirijos. Ir taip toliau, ir panašiai.
O juk prie tokių žinių jau pripratome, absoliučiai nieko naujo. Kažkaip nevalingai aktualizuojasi rezultatas atsakymo į klausimą „Would You fight for your country?“ (Ar kautumėtės už savo šalį?), sudarant labiausiai pasirengusiųjų kariauti už savo šalį pasaulinį reitingą. Europoje, pasirodo, ryžtingiausiai gintis nusiteikę kaip tik paribyje su „Zapad-2017“ gyvenantys suomiai (74 proc.) ir ukrainiečiai (62). Beje, Suomija artėjant „Zapad-2017“ dėl visa ko surengė mokymus prieš „žalius žmogeliukus“ ir juos įstatymiškai kriminalizavo.
Latvijoje bei Estijoje reziduoja palyginti gausios rusakalbių mažumos. Kremlius skelbiasi esąs rusų interesų gynėjas, kur jie begyventų, ir Kryme yra atidirbęs ginkluotų „žaliųjų žmogeliukų“ be atpažinimo ženklų invazijos metodiką. Vis dėlto nerimą kelianti simbolika.
Baltijos šalių vadovų ir JAV viceprezidento Maiko Penso (Mike Pence) susitikimas. R. Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja Estijoje Baltijos šalių vadovų ir JAV viceprezidento Maiko Penso (Mike Pence) susitikime, kuriame daugiausia dėmesio skiriama regiono saugumo stiprinimui ir Baltijos šalių bei JAV bendradarbiavimui gynybos srityje.
Šalies vadovė pabrėžė, kad ilgalaikis JAV įsitraukimas į regiono saugumo užtikrinimą Baltijos šalims gyvybiškai svarbus. Galingiausios NATO sąjungininkės vaidmuo yra lemiamas siekiant regioninės oro gynybos sprendimų, o nuolatinis JAV karių ir technikos buvimas Baltijos šalyse – stipriausia atgrasymo priemonė.
Regionui patiriant karines ir hibridines grėsmes Jungtinės Amerikos Valstijos užtikrintai įgyvendina savo gynybos įsipareigojimus. Oro gynybos pratyboms Lietuvoje dislokuotos „Patriot“ sistemos, JAV naikintuvais stiprinama NATO oro policijos misija, į Baltijos jūrą atvykstantys JAV kariniai laivai, didinamas finansavimas Europos atgrasymo iniciatyvai – tai tvirta parama Baltijos šalių, Europos ir viso Aljanso saugumui.
Susitikime aptartas bendras valstybių atsakas atremiant kibernetines grėsmes. Prezidentės teigimu, prieš Vakarų demokratijas nukreiptos kibernetinės atakos – kylanti grėsmė tarptautiniam saugumui. Europos valstybės ir JAV jau patyrė didelio masto kibernetinius išpuolius ir duomenų vagystes, praėjusiais metais ir Lietuvoje užfiksuota beveik 50 tūkstančių kibernetinių incidentų. Todėl greito reagavimo bei sutelktų sąjungininkų pajėgumų reikia ir kibernetinėje erdvėje.
Valstybių lyderiai taip pat aptarė Baltijos šalių ir JAV energetinį bendradarbiavimą. Prezidentės teigimu, aktyvus JAV vaidmuo regiono energetikos sektoriuje įgauna strateginę reikšmę. JAV sprendimas dėl sankcijų Rusijai, liečiantis ir energetinius projektus – griežtas signalas, kad Kremliaus mėginimai išnaudoti savo padėtį energetikos sektoriuje manipuliacijoms ir kišimuisi į kitų šalių politiką, nebus toleruojami. JAV taip pat padeda užtikrinti energijos šaltinių įvairovę regione – jau rugpjūtį Lietuvos SGD terminalą, o per jį – ir kitas Baltijos šalis, pasieks pirmosios amerikietiškos suskystintos gamtinės dujos.
Susitikime su JAV viceprezidentu šalies vadovė taip pat pabrėžė, kad Amerikos demonstruojama tvirta pozicija Kremliaus geopolitinių energetikos projektų atžvilgiu itin reikšminga, susiduriant su nauja grėsme – prie NATO sienų statoma nesaugia Astravo AE, kuri gali būti panaudota ir kaip nekonvencinis ginklas.
Prezidentė su kitais Baltijos šalių vadovais ir JAV viceprezidentu taip pat aptarė pasirengimą NATO viršūnių susitikimui, kuris įvyks kitąmet. Šalies vadovės teigimu, būtina užtikrinti greitesnį Aljanso sprendimų priėmimą, parengti konkrečias priemones galimai karinei Baltijos šalių izoliacijai išvengti, turėti nuolat atnaujinamus gynybos planus su priskirtais kariniais pajėgumais.
Kasmetinis Prezidentės ir Lietuvos ambasadorių susitikimas. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo kasmetiniame Lietuvos ambasadorių susitikime, kuriame nubrėžė pagrindinius uždavinius užsienio valstybėse reziduojantiems Lietuvos diplomatams.
Sudėtingoje geopolitinėje situacijoje Lietuva užsitikrino patikimas gynybos garantijas ir tvirtą sąjungininkų palaikymą. Tačiau, Prezidentės teigimu, Lietuvai ir visai Europai susiduriant su vis aršesne propaganda, kibernetinėmis atakomis, šalies saugumui vis svarbesnis tampa ir diplomatų vaidmuo. Atviras dialogas su sąjungininkais ir partneriais, gebėjimas aiškiai įvardinti mums kylančius saugumo iššūkius ir gynybos poreikius svarbus tiek rengiantis artėjančiam NATO viršūnių susitikimui 2018 m., tiek siekiant išlaikyti tarptautinį budrumą grėsmių akivaizdoje.
Lietuvai ir visam regionui svarbu užsitikrinti sprendimus dėl regioninės Baltijos šalių oro gynybos, nuolat atnaujinamus NATO gynybos planus su priskirtais konkrečiais kariniais pajėgumais, spartesnį sprendimų priėmimą Aljanse, priemones, kurios užkirstų kelią galimai karinei Baltijos šalių izoliacijai.
Prezidentė taip pat pabrėžė, jog vieninga ir tvirta tarptautinė pozicija yra svarbiausias įrankis kovojant su nesaugios Astravo AE statybomis. Todėl kiekvieno Lietuvos diplomato pareiga – užtikrinti, kad apie šios jėgainės keliamą pavojų žinotų visi atsakingi užsienio pareigūnai ir Lietuvos partneriai.
Šalies vadovės teigimu, Lietuvos diplomatijos prioritetu išlieka ir mūsų šalies piliečių teisių apsauga „Brexit“ proceso metu. Būtina pasirengti ir artėjančioms deryboms dėl naujos daugiametės ES finansinės perspektyvos, kurioje svarbu užtikrinti finansavimą strateginę reikšmę turintiems projektams.
Prezidentė taip pat akcentavo, jog šalies diplomatinės atstovybės užsienyje turi teikti ne tik formalias konsulines paslaugas, bet stiprinti Lietuvos žmonių ryšį su tėvyne. Apie 40 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių domisi galimybėmis grįžti namo. Jiems būtina konkreti ir nuoširdi diplomatų pagalba. Mūsų šalies diplomatai taip pat privalo būti pasiekiami visiems pasaulio lietuviams, kad ir kur jie begyventų. Todėl būtina tikslingai išnaudoti turimus resursus ir didinti konsulinių paslaugų prieinamumą elektroninėje erdvėje.
Valstybės šimtmetį Lietuva pasitinka kaip pažangi, veržli ir pasauliui atvira valstybė. Pirmieji iš Baltijos šalių tapome didžiausios pasaulio mokslo institucijos CERN nariais, įsitvirtiname ir kaip regiono gyvybės mokslų centras. Lietuvoje pagaminti medicininiai preparatai eksportuojami į daugiau nei 100 pasaulio valstybių, o gyvybės mokslų sektorius auga greičiausiai ES – po 20 proc. kasmet. 2018 Lietuvoje rengiama didžiausia ir svarbiausia regiono gyvybės mokslų konferencija „Life Sciences Baltic“, į kurią Prezidentė paragino aktyviau kviesti užsienio šalių mokslininkus ir verslininkus. Šalies vadovės teigimu, diplomatų užduotis – stiprinti Lietuvos inovacijų potencialą tarptautinėje erdvėje ir atverti dar daugiau galimybių mūsų šalies pažangai.
Globalizacijos iššūkių akivaizdoje bei augant pasaulinei konkurencijai, Lietuvai itin svarbi ir kokybiška ekonominė diplomatija. Lietuvai reikia ne trumpalaikės naudos, bet investicijų iš patikimų užsienio partnerių, kurios kurtų aukštą pridėtinę vertę ir nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas dačkus) nuotr.
Buvęs ambasadorius JAV, o dabar spalio mėnesį išrinkto Lietuvos Respublikos Seimo narys Žygimantas Pavilionis į Washingtoną sugrįžo po rinkimų Amerikoje.
LR Seimo delegacija, vadovaujama Seimo pirmininko pavaduotojo Gedimino Kirkilo, kartu su Estijos ir Latvijos parlamentų delegacijomis susitiko su JAV Senato vadovybe, abiejų Kongreso rūmų, Senato ir Atstovų rūmų, Užsienio reikalų komitetų pirmininkais ir nariais, Senato Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininku ir nariais, Baltijos šalių draugų grupe Atstovų rūmuose. Susitikime su Senato daugumos lyderiu senatoriumi M. McConnell dalyvavo senatoriai D. Durbin, B. Cardin, J. McCain, B. Menendez, J. Ernst, Ch. Coons, Ch. Murphy.
Žygimantas Pavilionis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Žygimantas Pavilionis sakė – net per penkerius jo darbo Lietuvos ambasadoje Vašingtone metus nebuvo tokio plataus masto visų Baltijos šalių atstovų vizito JAV Kongrese. Abiejų JAV partijų atstovai patvirtino, jog Kongresas vykdo nepriklausomą užsienio politiką, jog JAV visada gins Baltijos šalių interesus. Ir Amerikos Kongreso nariai, ir senatoriai sakė gerai suprantantys Baltijos šalių karines ir energetines problemas, matantys agresyvią Rusijos vykdomą propagandos kampaniją.
Baltijos šalių ir JAV parlamentarų susitikimuose buvo kalbėta ir apie Ukrainą. Kongreso nariai tvirtino, jog negali būti net kalbų apie sankcijų Rusijai švelninimą.
Ž. Pavilionis pabrėžė, jog tai buvo susitikimai su tikrais draugais, kurie norėjo patvirtinti anksčiau duotus įsipareigojimus Lietuvai ir jos kaimynėms. Ir, nors nebuvo susitikimų su išrinktojo Prezidento Donald Trump kuriamos administracijos narias, politiniai strateginiai saugikliai patvirtinti.
Aiškėja, kad naujojoje administracijoje jau yra žmonių, kurie artimi Lietuvos idealams. Tai taip vadinamos Lotynų Amerikos grupės atstovai. Ž. Pavilionis minėjo brolius Diaz-Balart, kurie daug padėjo ieškant ryšių JAV valdžioje. Pasak jo, būtent šių žmonių dėka Lietuvos ambasadoriui pavyko prieš kelerius metus susitikti su tuometinio Kongreso lyderiais. Ž. Pavilionis mano, jog Lotynų Amerikos grupė turėtų būti įtakinga D. Trump administracijoje, ir Lietuvai tai būtų labai palanku.
Buvęs ambasadorius pripažino, jog jaučiasi laisvesnis susitikinėdamas su JAV Kongreso nariais, užsienio politikos ekspertais kaip Seimo narys, nes nėra varžomas diplomatijos normų.
Todėl jis nebijojo pripažinti ir to, jog nepaisant apklausų ir kone visuotinio įsitikinimo abipus Atlanto, kad H. Clinton bus išrinkta JAV prezidente, jis visada jautė, jog D. Trump laimės, ir to neslėpė. Netgi priešingai, jis ragino Lietuvos užsienio reikalų ministrą ir kitus pareigūnus užmegzti ir palaikyti ryšius su abiejų kandidatų komandomis.
Ž. Pavilionis sako, kad gyvendamas Amerikoje suvokė, jog D. Trumpo žodžiai, jo politiškai nekorektiški pareiškimai buvo artimi ir suprantami daugeliui amerikiečių, ir ne tik dešiniųjų pažiūrų, nes taikė tiesiai į jų širdis.
Buvęs diplomatas nebuvo nusiteikęs prieš H. Clinton, nes, nepaisant jam nepriimtinų buvusios Valstybės sekretorės pažiūrų ir asmeninių savybių, ji padarė nemažai teisingų ir naudingų Baltijos šalims sprendimų. Jos komandos žmonės skyrė daug dėmesio Baltijos šalių regionui tuo metu, kai prezidento Barack Obama komandai jis nebuvo labai svarbus, ir užtruko ilgai, kol pavyko tuos santykius nors kažkiek sušildyti.
Žinoma, jog Lietuvos ir jos kaimynių santykiai su Respublikonų partijos politikais tradiciškai yra glaudesni. D. Trumpo asmeniškai nepažįstantis Ž. Pavilionis sako, jog šūkis „Make America great again” jam patiko, nes tai rodo norą stiprinti Amerikos gynybinę galią ir lyderystę pasaulyje. Anot jo, „stipri Amerika pasauliui gyvybiškai reikalinga, o B. Obama metais Amerikos lyderystė pasaulyje buvo beveik prarasta, lyderiavimas iš už nugaros nėra efektyvus”.
Paklaustas, ar pagrįsta baimė, jog D. Trump tapęs prezidentu sukirs rankomis su Vladimiru Putinu, Ž. Pavilionis neatmetė tokios galimybės, bet priminė, jog tokias klaidas darė kone visi JAV prezidentai – ir Bush jaunesnysis, ir B. Obama.
Pirmi naujosios Baltųjų rūmų administracijos mėnesiai ir netgi metai paprastai yra įtemptas ir pavojingas laikotarpis. Ir dabar Rusija darys viską, kad JAV nebūtų stipri valstybė, darys viską, kad JAV nebūtų galinga lyderė.
„Šio vizito metu susitikau su daugeliu savo senų bičiulių abiejose partijose, ir visi jie sutartinai sakė, jog V. Putino Rusija yra didžiausia trumpalaikė grėsmė Amerikai ir pasauliui. Yra kitų grėsmių, bet niekas kitas neturi tokio išvystyto aparato, tokios karinės galios, kuri gali sunaikinti ištisus regionus”, – sakė Ž. Pavilionis. Tačiau tai, kad Rusijos grėsmė yra pripažįstama, jau yra gerai.
Seimo narys priminė, kad JAV demokratai apdegė pirštus su „perkrova” (Reset) ir gavo didžiausią smūgį iš Kremliaus. Tai buvo gera pamoka, jog su KGB žaisti nereikia, nes vis tiek praloši. Ir jeigu D. Trump administracija kartos tas pačias klaidas, mėgins dar vieną „perkrovą” su V. Putinu, baigsis taip pat.
„Tik klausimas, kuo tai baigsis mums”, – svarstė Ž. Pavilionis.
Bet, kita vertus, ar nėra V. Putinui palanku, jog visi nuolat šneka apie Rusiją? Ar neatrodo Rusija galingesnė nei yra iš tikrųjų, nes nuolat apie jos grėsmę šnekama?
„Be abejonės, juk Rusijos ekonomika tesudaro vos du procentus pasaulio ekonomikos, jos gynybos biudžetas yra mažas, palyginus su JAV, todėl Kremlius skiria milžiniškas lėšas propagandai, kad palaikytų galingos ir grėsmingos valstybės įvaizdį”, – sutiko Ž. Pavilionis.
Tačiau kai kurie draugai Washingtone patarė Baltijos šalių parlamentarams ruoštis blogiausiam scenarijui, nes šitoje nežinomybėje visko gali būti.
Seimo narys teigė, kad krašto gynyba yra finansuojama prastai, kad du procentus reikėtų skirti jau kitais metais, o ne 2018 m., kaip numatoma dabar. Gerai yra bent tai, kad kitos Baltijos valstybės ir Lenkija jau kitais metais pasieks 2 proc. BVP krašto apsaugai, kaip numato NATO reikalavimai.
Ž. Pavilionis taip pat pabrėžė, jog reikia geriau finansuoti ne tik krašto apsaugą, bet ir diplomatinę tarnybą. Pasak jo, Lietuvos valstybės resursai Vašingtone yra menki, aktyvią veiklą vykdo tik dvi institucijos – Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijos, o kur visos kitos institucijos? Tiek metų kalbama apie būtinybę kone visoms ministerijoms turėti savo atstovus JAV, bet veiksmų nėra, netgi kultūros atašė atšauktas.
„Argi normalu, kad nėra nė vieno žmogaus Seime darbui su JAV Kongresu, o Briuselyje toks pareigūnas yra, nors ES Parlamento galios yra juokingos?” – stebėjosi buvęs Lietuvos ambasados JAV vadovas. Mažai dėmesio tam, kas vyksta Lietuvai bene svarbiausioje valstybėje, rodo ir Lietuvos žiniasklaida. Piktinamasi Rusijos propagandos įtaka, bet nieko nedaroma jai atsverti. Nė vienas Lietuvos laikraštis ar interneto svetainė neturi savo kameros ir žurnalisto Washingtone, kai estai jau prieš penkerius metus atsiuntė žurnalistę, kurios darbas yra nušviesti Washingtono politiką ir kitas JAV aktualijas. Lenkai turi gal ir dešimt tokių žmonių.
Rinkimų rezultatai nustebino ne tik Ameriką, bet ir Lietuvą, kurioje mėnesiu anksčiau vykusių rinkimų baigtis buvo vertinama kaip netikėta. Tačiau su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais rinkimuose dalyvavęs Ž. Pavilionis sakė, jog Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pergalė Lietuvoje yra dabartinės globalios politikos ligos pasekmė, pasaulinis fenomenas, kuris kartojasi skirtingose šalyse.
Susitikimai Washingtone jam padėjo geriau suvokti tos ligos priežastis. Apie tai jis daug kalbėjosi su žinomais ekspertais, kuriuos įvardijo kaip globalios demokratijos prižiūrėtojus. Ir jie mato, jog ketvirtoji naujausių technologijų keliama industrinė revoliucija naikina viduriniąją klasę, kuri buvo demokratijos pagrindas. Ekonominė pasaulio krizė buvo suvaldyta tik finansinėmis priemonėmis, nematant gilesnių jos priežasčių ir neįvertinant žmonių, kurie naujosios revoliucijos buvo nustumti į nuošalę.
Seimo narys įsitikinęs, kad jei neinvestuosime į demokratiją, neugdysime naujų lyderių, ta globalios politikos liga taps neišgydoma. Jis džiaugiasi, kad apsidairęs Seime mato jaunų veidų. Bet kiek gabių būsimų Lietuvos politikų yra užsienyje?! Todėl jis pakartojo, jog vienas pagrindinių jo darbo Seime tikslų – labai rimtai užsiimti lietuvių susigrąžinimu į Lietuvą.
Ž. Pavilionis teigė nesigailįs palikęs diplomatinę tarnybą, kurioje buvo nuo pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, ir tapęs politiku. Jis mano, jog diplomatinėje tarnyboje nieko naujo per artimiausius ketverius metus nebus, o plaukti pasroviui nėra įpratęs.
Panašu, jog Seime Ž. Pavilionis nebus paklusnus, tylus narys.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas Lietuvos kariuomenės Gaižiūnų poligone Rukloje pasitiko Šiaurės Atlanto tarybos narius, kurie su dviejų dienų vizitu buvo atvykę į Lietuvą susipažinti su saugumo situacija regione, aptarti NATO adaptaciją pasikeitusiai saugumo aplinkai.
Ministras J. Olekas dar kartą pasveikino gynybos ministrų susitikime priimtą principinį sprendimą dislokuoti didesnes sąjungininkų pajėgas rytinėje NATO dalyje. „Mūsų siekis, kad Lietuvoje būtų dislokuotas tarptautinis batalionas atgrasymui ir gynybai“, – sako ministras.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju Alexanderiu Wershbow ir Šiaurės Atlanto Tarybos nariais, šalių narių akredituotais ambasadoriais NATO, aptarė Baltijos šalims ir Europai kylančius saugumo iššūkius, išaugusią terorizmo grėsmę, pasirengimą NATO viršūnių susitikimui, kuris įvyks šių metų liepą Varšuvoje.
Prezidentė ir Šiaurės Atlanto Tarybos nariai griežtai pasmerkė brutalias teroro atakas Briuselyje. Pasak šalies vadovės teigimu, terorizmas šiandien viena didžiausių grėsmių, kuri neturi jokių sienų. Vyksta žiaurus ir nepateisinamas karas prieš visus Europos žmones. Todėl atsakas terorizmui privalo būti griežtas, pasitelkus visas įmanomas priemones.
Štai ir vėl turime rimtų galvosūkių. Užsienio žiniasklaidoje svarstoma, ar sava mirtimi mirė du aukšto rango Rusijos generolai.
Krymą okupavusiems desantininkams vadovavęs generolas Aleksandras Šušukinas teturėjo 51-erius metus, kai jį ištiko mirtis. O GRU (Glavnoje razvedyvatelnoje upravlenije) vadovas Igoris Sergunas, be abejo, žinantis, kas ir kodėl numušė civilinį orlaivį virš rytų Ukrainos, mirė sulaukęs vos 58-erių metų amžiaus.
Didžiosios Britanijos žurnalistas Edvardas Lukasas, žymus specialiųjų tarnybų ekspertas, knygos apie šnipų karus „Apgaulė“ autorius, parašė svarbų straipsnį leidinyje „The Times“. Publikacijos pavadinimas – „Viskas pastatyta ant kortos Baltijos šalyse“.
Tekstas – svarbus ir mums, lietuviams, kadangi jame brėžiami planai, kaip būtų galima apsaugoti Baltijos valstybes nuo Rusijos agresijos ne dalinai, ne teoriškai, o realiai ir visu 100 proc.
Savo publikacijoje Edvardas Lukasas (Edward Lucas„The Economist“ apžvalgininkas) ragina Vakarus keisti savo strategiją rūpinantis Baltijos valstybių saugumu.
Naujoje Švedijos karo ekspertų Bo Ljungo, Tomas’o Malmlofo, Karlio Neretnieko ir Mike’o Winnerstigo parengtoje studijoje teigiama, kad nepaisant to, jog Lietuva iš trijų Baltijos šalių turi daugiausiai ambicijų, susijusių su ginkluotųjų pajėgų vystymu, ji vis dėlto atsilieka nuo geriausiai kariuomenę finansuojančios Estijos.
Jų parengtoje studijoje „Baltijos šalių saugumas ir apginamumas“ išsamiai analizuojamos NATO galimybės veikti reaguojant į jėgos panaudojimą prieš Baltijos šalis iš Rusijos pusės. Daugiausiai rūpesčių, pasak studijos autorių, NATO sukeltų moderni Rusijos oro gynybos sistema. Vienas iš jos elementų – „Žemė-oras“ tipo raketų sistema „S-400“ – neseniai buvo priimta į kovinę rikiuotę Kaliningrado srityje.
